Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m.

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus universitetas VAIDA GRINIŪTĖ Vilniaus universitetas ISPANIŠKI VARDAI LIETUVOS VARDYNE 1991–2010 M. ESMINIAI ŽODŽIAI: vardas, ispaniškas vardas, ispaniškos kilmės vardas, ispaniškos formos vardas, vaikų vardai. Pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos vaikų vardyne ryškėja nauji vardų davimo polinkiai, iš kurių vienas – retėjantys patys populiariausi asmenvardžiai (Sinkevičiūtė 2014: 3–8; 2014a: 3–8)1. Vis dėlto bendras vaikų vardų skaičius rodo, kad šiais asmenvardžiais vaikai vadinami rečiau ne tik todėl, kad jų gimsta mažiau, bet ir dėl to, kad tėvai vis labiau linksta vaikams duoti naujus, iki šiol nevartotus ar mažai žinomus vardus, kuriuos skolina iš kitų kalbų ar sukuria patys. Dabartiniame lietuvių vardyne šalia skirtingų chronologinių sluoksnių baltiškų vardų, kalendorinių krikštavardžių paplitę ir naujieji skolintiniai vardai: anksčiau neduoti iš kitų kalbų perimti asmenvardžiai bei Lietuvoje vartojamų krikščioniškos kilmės vardų variantai ar jų trumpiniai (LVKŽ 32–33). Įprasta manyti, kad šie svetimvardžiai Lietuvoje pradėjo plisti nuo trečio ar ketvirto XX a. dešimtmečių iš literatūros ir muzikos kūrinių, atsiradus televizijai – iš kino filmų (LVKŽ 32–33) ir vėliau – iš serialų2. Pastaraisiais dešimtmečiais skolintinių vardų plitimą skatino ir kitos informacijos, komunikacijos priemonės – internetas, spausdinta pseudomokslė informacinė literatūra arba žmonių noras duoti vaikams garsenybių ar jų vaikų vardus ir kt. Kad lietuvių vardyne 1991–2010 m. šalia baltiškos ir krikščioniškos kilmės vardų plito ir naujieji svetimvardžiai, rodo vardo Devidas dažnumas: paskutinį XX a. dešimtmetį jį gavo tiek daug berniukų, kad šis iš anglų kalbos kilęs vardo Dóvydas variantas atsidūrė dažniausių 1991–2010 m. vardų dešimtuke (Sinkevičiūtė 2014: 3–9). Šalia kitų svetimos kilmės vardų, jų variantų 2005–2010 m. paplito ir germaniškos kilmės romanizuotas Ármando vardas (Sinkevičiūtė 2011: 3–9). Tai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais vaikai dažnai vadinti naujais skolintiniais vardais, kurių dalis tapo labai populiarūs. Tai paskatino atkreipti dėmesį į vieną šių dienų svetimos kilmės vardų grupę – ispaniškus vardus bei jų inventorių. 1 Tai pastebima ir Ispanijos vaikų vardyne (Albaigès 2010: 9) ir greičiausiai yra visuotinė dabarties vardų davimo mada. 2 Apie tai kalba ir metrikacijos biurų darbuotojai, pvz., žr. Ivašauskaitė 2014, nors jų komentarai vardyno tyrėjui atrodo nepatikimi dėl netiksliai vartojamų sąvokų ir subjektyviai matomų vardų davimo polinkių. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 2 Kaip straipsnio objektas pasirinkti 1991–2010 m. gimusiems Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiams duoti adaptuoti ir sugramatinti vardai, perimti iš ispanų kalbos. Tirti pasirinkti tik tie iš ispanų kalbos atėję vardai, kurie su lietuvių kalbos galūnėmis užrašyti pagal jų tarimą. Kai kurie vardai, pvz., Elvyrà, turi jau nuo seno nusistovėjusias formas lietuvių kalboje. Vardų, kurie neturi įprastų lietuvių kalbos galūnių ir neatitinka bendrinės kalbos normų, pvz., Enrikue, Ines, Isabel, Javier, Karmen, Ricardo, Rocio, Sol ir kt., buvo atsisakyta. Į tyrimą netraukti ir vardai, turintys formaliuosius gramatinius rodiklius – galūnes, tačiau lietuvių kalboje tariami kitaip, nei rašomi, pvz., Alejandra, Carmela, Jandra, Rosaria ir kt. Visi aptariamieji asmenvardžiai kartu vadinami ispaniškais vardais, nes siekta pabrėžti kalbą, kurioje jie susidarė ar iš kurios paplito. Todėl vertinant ispaniškus vardus pagal pamatą išskirti dviejų tipų asmenvardžiai – vardai pagal kilmę ir formą. Ispaniškais vardais pagal kilmę vadinami asmenvardžiai, atsiradę iš ispanų kalbos leksikos, pvz., Esmerálda, Milagrà. Ispaniški vardai pagal formą yra asmenvardžiai, kurių pamatas susiformavo ne ispanų kalboje, bet joje jie įgavo kamienų formas, pvz., Alechándras, plg. isp. Alejandro; Andrestas, plg. isp. Andresito. Šios vardų grupės atskirtos, nes siekta išryškinti asmenvardžių specifiškumą, joms priskiriant vardus; žodynų nuorodos teiktos tada, kai laikytasi kitos nei LVKŽ pozicijos ar pristatant antrą kilmę. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – nustatyti, kokiais adaptuotais ir sugramatintais ispaniškais vardais pavadinti LR piliečiai, gimę 1991–2010 m. Siekiant šio tikslo kelti tokie uždaviniai: 1) aptarti ispaniškų vardų tyrimo ir skyrimo problemas lietuvių vardyno kontekste; 2) išskirti ispaniškos kilmės ir formos vardų grupes, nurodyti ispanų kalboje vartojamas jų formas ir susieti su lietuvių kalboje vartojamais jų variantais; 3) nustatyti ispaniškų vardų paplitimo laiką Lietuvoje ir išryškinti jų davimo polinkius tiriamuoju laikotarpiu. Darbo medžiaga 2006 m. gauta iš Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – VLKK) ir papildyta vėlesnių metų vardais. Kelianarius įvardijimus traktuojant kaip atskirus, peržiūrėta daugiau nei 23 tūkstančiai vardų, duotų 1991–2010 m. Lietuvoje ir užsienyje gimusiems LR piliečiams. Pristatant vardus sudėtinių įvardijimų nariai pateikti kaip įprasti asmenvardžiai, šalia vienanario vardo skaičiaus skliaustuose nurodant kelianarių vardų su tuo asmenvardžiu skaičių tiriamuoju laiku, pvz., Alòndra 2 (1), Esmerálda 8 (3). Kai tiriamasis vardas buvo tik kelianario įvardijimo narys, tada skaičius prie vardo teikiamas vien skliaustuose. Visų vardų statistika matoma VLKK interneto pasvetainėje www.vardai.vlkk.lt. Priklausomai nuo Lietuvos politinių įvykių skirti trijų laikotarpių vardai: svetimvardžiai, duoti nepriklausomos Lietuvos metais (1918–1940 m.), sovietmečiu (1941–1990 m.) ir atkūrus Nepriklausomybę (1991–2010 m.). Pridurtina, kad remiantis 2006 m. duomenimis dalis vardų sovietmečio pradžiai priskirti sąlygiškai: turimi duomenys nefiksuoja visų asmenvardžių, kuriais pavadinti XX a. pradžioje gimę vaikai, nes tie asmenys iki 2006 m. jau galėjo būti mirę. Vis dėlto tokia laikotarpių skirtis pasirodė prasminga, nes manyta, kad kiekvienos grupės vardai pasižymi ypatybėmis, kurios priklauso nuo Lietuvos kultūrinės situacijos, politinių ir ekonominių ryšių su kitomis šalimis bei visuomenės informacijos ir komunikacijos priemonių poveikio. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 3 ISPANIŠKŲ VARDŲ TYRIMAS IR JŲ SKYRIMO PROBLEMOS Iki šiol netirta, kokie ispaniški asmenvardžiai duoti Lietuvos vaikams, bet rašyta apie jų vartojimą. Antanas Salys (1983: 3–5), remdamasis daugiau vietovardžiais nei asmenvardžiais, 1936 m. Gimtojoje kalboje aptarė vardų rašybos ir tarimo skirtumus, pristatė kirčiavimo ypatumus. A. Salys (1983: 3–5) kėlė mintį, kad rašant tikrinius ispanų vardus taip, kaip tariama, reikia nenutolti nuo ispaniško tarimo ir išskyrė dėsningumus, kurių patarė laikytis pridedant lietuvių kalbos galūnes. Atrodo, kad A. Salio siūlytos ispaniškų vardų adaptavimo taisyklės artimos dabartiniams VLKK vardų adaptavimo principams3. Dėl to minėtinas ir Vytautas Amb razas (2008); jis, aptardamas svetimvardžių adaptavimo principus, pateikė ir ispanų kalbos vardų pavyzdžių. Vardyno tyrėjų straipsniuose pasitaiko pastabų, kad iš ispanų kalbos leksikos kildinami vardai Gitana, Gitanas netinkami vartoti dėl jų pamatinio žodžio reikšmės (pvz., Maciejauskienė 1978: 17; 1989: 83). Aptariant, kad daugėja žmonių vardų su įvairiais svetimkilmiais baigmenimis, paminimi ir ispaniški asmenvardžiai Lolita, Rosita ir kt. (Klimavičius 2004: 19–20). Daugiau atskirų įžvalgų apie ispaniškus vardus, atrodo, nebuvo paskelbta. Nors Lietuvoje vartojami ispaniški vardai netirti, tačiau dalis jų yra tarp LVKŽ pateiktų svetimvardžių. LVKŽ nurodoma, kad iš ispanų kalbos kilo vardai Ármandas (var. Amondas), Doloresà (var. Dolorosà), Elvyrà, Elvras, Estelà, Fernánda, Fernándas, Inesà (var. Inezà), Karmelà, Ksaverà, Ksavèras, Ksavèrija, Lolità, Rodrgas ir Rosità. Taip pat rašoma, kad vardai Benità, Bentas ir Ferdinándas gali būti susidarę ne tik ispanų, bet ir italų kalbose, o Elmyrà laikoma ispanų ir arabų vardu. Pridurtina, kad ne visi vardai įtraukti į LVKŽ nuo pirmų jo leidimų: tik nuo trečio LVKŽ leidimo pasirodė vardai Ármandas (var. Amondas), Elmyrà, Rosità, Inesà, kurios variantu tapo anksčiau LVKŽ nurodyta Inezà, ir papildomai įtrauktas vardo Doloresà variantas Dolorosà. Tai parodo LVKŽ autorių požiūrį į vardyno atnaujinimą: lietuvių vardynas gali būti plečiamas nuosekliai įtraukiant ir svetimos kilmės vardus (dėl to žr. Maciejauskienė 2004: 84). Taigi dabartinis LVKŽ mini 19 ispaniškų vardų, kurių trys turi variantus. Šie asmenvardžiai dvejopi: vieni kilę iš ispanų kalbos leksikos, pvz., Doloresà, o kiti – iš kitų kalbų, tik ispanų kalboje įgijo kamieno formą, pvz., Inesà. Todėl aišku, kad priskiriant asmenvardį tam tikros kalbos vardams svarbi ne tik kamieno kilmė, bet ir pokyčiai, dėl kurių vardai įgavo kitas formas. Dar iš LVKŽ pateiktų ispaniškų vardų matyti, kad yra atvejų, kai sunku skirti, kurie vardai susidarė tik ispanų, o kurie – kitose romanų kalbose. Su šia problema susidurta ir tiriant ispaniškus vardus. Renkant ispaniškus asmenvardžius iš 1991–2010 m. vaikams duotų vardų sąrašo pirmiausia naudotasi LVKŽ. Nustatyta, kad iš visų LVKŽ ispaniškų vardų vaikai nepavadinti dviem jų variantais – Dolorosà ir Inezà, o kiti vardai duoti. Vis dėlto LVKŽ pasigedus dalies pastarųjų metų vardų4 pasitelkti ir kiti šaltiniai. Kaip pagrindinis pasirinktas Roberto Faurė (Robert Faure) (2008) ispanų vardų žodynas (toliau – DNP), kur apibūdinama daugiau nei 13 tūkstančių 3 Žr. VLKK svetainę, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html. 4 Tai dar kartą patvirtintina anksčiau išsakyta mintis, kad LVKŽ turi būti kvalifikuotai plečiamas naujais ne tik savos, bet ir svetimos kilmės vardais (žr. Sinkevičiūtė 2011a: 214). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 4 ispanų kalboje vartojamų asmenvardžių kilmė, pateikiama trumpinių ir kitose kalbose vartojamų vardų variantų, o jį sudarant remtasi naujausiais kitų romanų kalbų vardų žodynais5. Papildomai naudoti Enzijo la Stelos (Enzio la Stella) (2009) italų ir Šantalės Tanė (Chantale Tanet), Tristano Ordė (Tristane Hordé) (2000) prancūzų vardų žodynai, kai tikslinta, kokios vardų formos vartojamos kitose romanų kalbose6. Tikrinant vardų kilmės aiškinimus remtasi Rosos ir Volkerio Kolheimų (Kohlheim) (2007) vokiečių vardų žodynu (toliau – GVN). Naudotasi ir vardų interneto svetainėmis, tačiau jų informacija buvo problemiška, nes dažnai skyrėsi vardų kilmės aiškinimai, įvairavo romanų kalbų vardų formos (žr. http://www.behindthename.com/, http://www.20000-names.com/ ir kt.). Sugretinus LVKŽ ispaniškais laikomų vardų kilmės aiškinimus su kitų žodynų informacija pastebėta, kad kai kuriais atvejais ji skiriasi. Todėl renkant ispaniškus asmenvardžius remtasi keliais šaltiniais, ypač DNP. Dėl to atsisakyta prie ispaniškų vardų priskirti germanų kalbų pamatą turintį vardą Ármandas, kurį LVKŽ 59 laiko ispanišku vardu, nes pagal DNP 97–98, GVN 65 jis būdingas ne tik ispanų, italų ar kitoms romanų kalboms, tačiau yra susidaręs prancūzų kalboje7. Vardus Bentas, Benità pasirinkta laikyti tik ispaniškais vardais, nors LVKŽ 74 juos priskiria prie ispaniškų ir itališkų vardų, nes DNP 145–146, GVN 77–78 teigiama, kad šie vardai susiformavo būtent ispanų kalboje8. Atrodo, kad Elmros vardu LR pilietės XX a. galėjo būti pavadintos ne tik todėl, kad vardas paplito Europos kalbose iš ispanų kalbos, kur susidarė sutrumpėjus germaniškam vardui (žr. DNP 263, GVN 138), bet Lietuvoje galėjo plisti ir iš Rusijos, kur XX a. pradžioje tapo vardu santrumpa iš rus. электрификация мира (Cyперанская 2003: 451). Kadangi šis vardas turi kelis skirtingus kilmės šaltinius, todėl jo negalima priskirti tik prie ispaniškų vardų. Dar iš LVKŽ ispaniškais ir itališkais vadinamų vardų problemiškas pasirodė Ferdinándo vardas: kai kurie autoriai (Grzenia 2006: 125–126; Cyперанская 2003: 327–328; Tanet, Hordé 2000: 179–180), vertindami sudedamąsias dalis, jį laiko germanišku, GVN 155 autoriai – iš ispanų kalbos paplitusiu germanišku vardu, o DNP 313–314 autoriai – lotynizuotu germanų kilmės vardu, perimtu į romanų kalbas. Kadangi šis vardas nesusidarė ispanų kalboje, dėl to jo atsisakyta. Taigi dėl manomos kitos kilmės Ármando (Amondo), Elmros ir Ferdinándo vardai neaptariami, nes nelaikomi ispaniškais asmenvardžiais. Prie adaptuotų ir sugramatintų ispaniškų vardų asmenvardžiai priskirti laikantis kriterijų. Pirmiausia atrinkti iš ispanų kalbos leksikos atsiradę vardai ir ieškota ispaniškos formos vardų. Nustačius atvejus, kai ta pati asmenvardžio kamieno forma būdinga kelioms romanų kalboms, tų vardų atsisakyta. Dėl to netirtas, pvz., germaniškos kilmės iš romanų kalbų paplitęs vardas Raùlis ir jo variantai, nes jį galima sieti su isp., it., port. Raul, pranc. Raoul. Neįtraukti vardai, pvz., Grasiẽlė, kuris padarytas pagal vienodai tariamą lotyniškos kilmės isp., port. vardą Graciela, Leònsija, kuris siejamas su graikiškos kilmės vienodai tariamu isp., port. vardo Leoncia formomis, Arnáldas, kuris yra vienodai tariama germaniško vardo isp., it. vardo Arnaldo forma, Ãroldas, kuris kilo iš vienodai tariamų to paties vardo, plg. it. Aroldo, isp. Haroldo, formų, ir kt. 5 Atskirais atvejais vardų kilmė ir formos dar tikrinta iš Albaigès 2008, 2011; Vázquez de Haro 2008, tačiau šių leidinių nei turinys, nei apimtis neprilygsta minėto žodyno turiniui. 6 Dėl šio aspekto dar peržiūrėtas ir Lenkijoje autorių kolektyvo išleistas vardų formų žodynas (žr. SI). 7 Tokios nuomonės yra ir kitų vardų žodynų autoriai, pvz., Grzenia 2006: 60; Tanet, Hordé 2000: 52–53 ir kt. 8 Kitose kalbose Bento vardas išplito po 1930 m. dėl italo Benito Musolinio asmenybės kulto (GVL 77–78). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 5 Dalis asmenvardžių gali būti gretinami ne tik su keliomis romanų kalbų vardų formomis, bet juos galima kildinti iš kitų slavų ar germanų kalbų, kurios artimesnės geografiškai ar kultūriškai. Tokiais laikytini, pvz., vardai Patrsija, kuri sietina ne tik su taip pat tariamu isp., pranc. Patricia, port. Patrcia, bet ir su angl. Patricia vardo forma, Ilãrija, sietina ne tik su isp. Hilaria, port. Hilária, it. Ilaria, katal. Hilària, bet ir su rus. Ilarija formomis, ir kt. Taigi straipsnyje nagrinėjami tie ispaniškos formos vardai, kurie atsirado tik iš ispanų kalboje vartojamų formų. Taip pat atsisakyta aptarti ir ne vieną kilmės aiškinimą turinčius asmenvardžius, kurių ispaniška kilmė ar forma yra antroji vardo aiškinimo galimybė lietuvių vardyno kontekste. Todėl, pvz., neįtraukti vardai Reinà, kuris ispanų kalboje yra lotyniškos kilmės vardo Reginà forma, plg. isp. Reina, nes jis gali būti laikomas ir vokiečių dvikamienių vardų, turinčių kamieną rein-, trumpiniu; Luisà, nes sietinas ne tik su isp. Luisa, bet ir su Lusas, vartojamu anglų kalboje, plg. angl. Louis, forma; Lòrensas, atsiradęs ne tik iš isp. Lorenzo, bet ir iš taip pat tariamo angl. Lawrence vardo ir kt. Teko spręsti klausimą, kaip skirti ispanų kalboje atsiradusius trumpinius, nes pasirinkti tirti tie trumpinių kilmės asmenvardžiai, kurie susidarė ar vartojami tik ispanų kalboje. Pasitaikius skirtingose kalbose vartojamiems vienodiems trumpinių kamienams, kurių pamatas gali būti ir keli skirtingi vardai, tų trumpinių atsisakyta. Todėl neįtraukti trumpiniai, pvz., Benà, kuris gali būti aiškinamas atsiradęs keliose kalbose iš kelių skirtingų vardų Benediktà, Benignà, Benità, Benonà ir kt.; Dòlfas, sietinas ne tik su isp., port. Dolfo, bet ir su angl. Dolf, kurie yra germaniško vardo Ãdolfas trumpiniai; Rjus, kuris gali būti ne tik siejamas su apeliatyvinės kilmės isp. Reyes, port. Reis, bet ir laikomas germaniško vardo Ráimundas trumpiniu, vartojamu ispanų ir anglų kalbose, plg. isp. Rey, angl. Ray, ir kt. Iš priesaginių asmenvardžių pirmiausia buvo atrinkti vardai, sudaryti su ispanų kalbai būdingais deminutyviniais formantais, plg. lie. -eta(s), -ita(s), -ina(s), žr. NGLE 62, pvz., Bentas, Lolità ir kt. Kaip pastebėjo Jonas Klimavičius (2004: 20–22), vardų su šiais baigmenimis lietuvių kalboje galima aptikti nemažai, dėl to skiriant ispaniškus vardus nesiremta vien forma, o kreiptas dėmesys ir į kalbą, kurioje tas vardas susidarė. Todėl suradus šaltiniuose patvirtinta, kad minėtų priesagų deminutyvai susidarė vien ispanų kalboje, pvz., Adelità, Rosarità, Nandtas, tik tada asmenvardžiai traukti į tyrimą. Kai kuriais atvejais priesaginiai vardai skirti sąlygiškai, nes ir lietuvių kalboje prie vardo kamieno galėjo būti pridėta, pvz., priesaga -ita, ir taip sukurtas vardas. Taigi apibendrinant teigtina, kad Lietuvoje iš ispanų kalbos atėję vardai tyrėjų dėmesio nėra sulaukę, nors dalis asmenvardžių minimi LVKŽ ar darbuose, kai aptariami vardų vartojimo klausimai. Siekiant atskirti LR piliečiams duotus ispaniškus vardus susidurta su pagrindine problema – dalis ispanų kalboje vartojamų vardų formų sutampa su kitose romanų ar kitose kalbų šeimose vartojamomis asmenvardžių formomis. Todėl skiriant adaptuotus ir sugramatintus ispaniškus vardus pasirinkta tirti tik iš ispanų kalbos leksikos kilusius vardus ir tas jų formas, kurios būdingos vien ispanų kalbai. Tiriant vardus remtasi ne tik jų kilme ar vartojimo ispanų kalboje polinkiais, bet dar papildomai žiūrėta, kur gimusiam vaikui duotas vardas – Lietuvoje ar ispanakalbėje šalyje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 6 ISPANIŠKOS KILMĖS VARDAI Ispaniškos kilmės vardais laikomi asmenvardžiai, kurie kilo iš ispanų kalbos leksikos. Įvertinus šios kilmės vardus pagal jų pamatą matyti, kad 1991–2010 m. daugiausia duota apeliatyvinių asmenvardžių. Tokie yra mergaičių vardai Abrlė 3, plg. isp. Abril < isp. abril „balandis“; Alòndra 2 (1), plg. isp. Alondra < isp. alondra „vyturys“9; Bja 1, plg. isp. Bella < isp. bella „daili, graži“10; Blánka 1, plg. isp. Blanca < isp. blanca „balta“; Bonità 1 < isp. bonita „graži“11; Doloresà 5, plg. isp. Dolores < isp. dolor „sielvartas, atgaila“; Esmerálda 8 (3), plg. isp. Esmeralda < isp. esmeralda „smaragdas“; Gitanà 245 (2) < isp. gitana „romė“; Iglèsija 1, plg. isp. Iglesia < isp. iglesia „bažnyčia“12; Konsuelà 6, plg. isp. Consuelo < isp. consuelo „paguoda, nusiraminimas“; Mersedesà 1, plg. isp. Mercedes < isp. merced „malonė, dovana“; Milagrà 6, plg. isp. Milagros < isp. milagro „stebuklas“; Morenà 1 < isp. morena „tamsiaplaukė“13; Palomà 2, plg. isp. Paloma < isp. paloma „balandis“; Pilarà 1, plg. isp. Pilar < isp. pilar „kolona; indas, dubuo“; Sagrãrija 1, plg. isp. Sagrario < isp. sagrario „šventovė“. Daugelis šių vardų Ispanijoje siejami su vietos šventųjų įvardijimais, pvz., Konsuelà ir plg. Nuestra Señora del Consuelo, Sagrãrija ir plg. Nuestra Señora del Sagrario ir kt. Apeliatyvinių ispaniškos kilmės asmenvardžių duota ir berniukams. Tai vardai Esmeráldas 1, Gitãnas 5, greičiausiai Lietuvoje padaryti iš dažnesnių moterų vardų Esmerálda ir Gitanà, bei Morènas 1, plg. isp. Moreno < isp. moreno „tamsiaplaukis“, užfiksuotas ispanų pavardėje (plg. isp. pvd. Moreno, DAE 532). Apeliatyvinės kilmės vardams priskirtinas ir vardas Rosarà (1), greičiausiai Lietuvoje perdarytas iš isp. Rosario ir sietinas su isp. rosario „rožynas, (bažn.) rožinis“. Taip pat duota ir ispanų kalboje susidariusių priesaginių vardų, kurių pamatas – ispaniškos kilmės apeliatyviniai asmenvardžiai, tai vardai – Dolorità 2, plg. isp. Dolorita < isp. Dolores, plg. lie. Doloresà; Rosarità 1, plg. isp. Rosarita < isp. Rosario, plg. lie. Rosarà. Iš kitokio pamato vardų 1991–2010 m. LR vaikams duoti vietovardinės kilmės ispaniški asmenvardžiai. Tai nuo XX a. pradžios vartojimo tradiciją turintys vardai Ksaverà 8 (1), Ksavèras 14 (3), plg. isp. Javiera, Javier, kurių pamatas yra baskiškos kilmės vietovardis Ksavèras, plg. isp. Javier, ir Ksavèrija 4, padarytas iš vyro vardo Ksavèrijus, kilusio iš lotynizuotos vardo isp. Javier formos, plg. isp. Xaverius. Kiti šios kilmės vardai yra Arasèlė 1, plg. isp. Araceli, sietinas su vietovardžiu Araceli; pastaraisiais metais į lietuvių kalbą iš naujo perimtas Chaviẽras 1, plg. isp. Javier, siejamas su minėtu vietovardžiu isp. Javier (žr. lie. Ksavèras), ir Sevlė 1 (2), plg. isp. Sevil, Seville, siejamas su miesto Sevlija (isp. Sevilla) vardu. Vardyne yra ir trumpinių, atsiradusių iš ispaniškos kilmės vardų. Vienas tokių yra priesaga išplėstas trumpinių kilmės vardas Lolità 131 (5), plg. isp. Lolita, kurio pamatas tiriamuoju laiku duotas trumpinys Lolà (1), plg. isp. Lola, kilęs iš ispaniško moters vardo Doloresà. Čia minėtinas ir Diègas 1, plg. isp. Diego, atsiradęs sutrumpinus ir perdirbus avd. Santjãgas 14. 9 Šis vardas gali būti laikomas kontrakciniu trumpiniu, atsiradusiu ispanų kalboje iš isp. Alejandra (Gómez 2005: 27). 10 Vardą Bja galima laikyti ir trumpiniu, atsiradusiu arba italų kalboje iš vardo Isabella, arba anglų kalboje iš vardų Arabella, Annabella (DNP 143). 11 Šis vardas ispanakalbėse šalyse nėra vartojamas, jis yra paplitęs iš JAV (GVN 86). 12 Šis vardas greičiausiai atsirado dėl populiarių ispanų dainininkų Chulijaus Iglesijaus (Julio Iglesias), Enrikės Iglesijaus (Enrique Iglesias) pavardės ir dėl to čia skirtinas sąlygiškai, plg. isp. pvd. Iglesia, Iglesias (DAE 429). 13 Šis asmenvardis kaip vardas Ispanijoje nėra vartojamas ir greičiausiai išplito iš italų, o šie jį perėmė iš ispanų (GVN 305). 14 Pagal DNP 120 yra ir kitas vardo kilmės aiškinimas: šio vardo pamatas yra keltiškas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 7 Kitų ispaniškos kilmės vardų atsirado sudūrus skirtingos kilmės (asmenvardžių, jų trumpinių ar apeliatyvų) kamienus. Tokie yra vardai Anãlija 1, plg. isp. Anala, susidaręs ispanų kalboje iš vardų Anà (plg. isp. Ana) ir Lijà (plg. isp. Lía); Anabelà 2, Anabèlė 2, plg. isp. Anabel, ispanų kalboje atsirado sudūrus vardus Anà (plg. isp. Ana) ir Izabèlė (plg. isp. Isabel)15; Marisà (1), plg. isp. Marisa, sudūrus vardus Mara (plg. isp. Mara) ir Luisa (plg. isp. Luisa). Panašios struktūros yra ir Santjãgas 3, plg. isp. Santiago, ispanų kalboje atsiradęs suaugus lot. sanctus „šventas“ ir isp. trumpiniui Iagus, kurio pamatas yra vardas Jokbas (isp. Iacobus). Tokie sudurtiniai vardai, kurių antroji dalis yra kokio nors vardo trumpinys, būdingi ispanų vardynui (žr. Рылов 2010: 41). Iš aptartų vardų statistikos matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu ispaniškos kilmės vardai buvo dažniau suteikti mergaitėms nei berniukams. Taip pat 1991–2010 m. mergaitėms duotų ispaniškų vardų pamatas yra įvairesnis nei berniukų vardų. Remiantis 2006 m. duomenimis, ispaniškos kilmės vardai Lietuvoje pradėti vartoti skirtingu laiku. Dalis 1991–2010 m. paplitusių vardų vaikams duodami jau nuo antro XX a. dešimtmečio pradžios, tai vardai Ksavèras, Ksaverà ir Ksavèrija. Šiais vardais Lietuvoje daugiausiai vadinta XX a. 3–5 dešimtmečiais, o jų paplitimas XX a. pradžioje sietinas su šventųjų vardų davimo tradicija, nes Ksavèro vardas Lietuvoje gerai žinomas dėl Šv. Pranciškaus Ksavero. Iki 1941 m. lietuvių vardyne paplito vardai Doloresà, Lolità, iš kurių Loltos vardas itin dažnas tapo 7-tą dešimtmetį, pasirodžius Vladimiro Nabokovo romanui Lolita ir pagal jį pastatytam to paties pavadinimo filmui. Prie šio laikotarpio asmenvardžių sąlygiškai priskirtas ir iki 1941 m. Urugvajaus lietuvei duotas Alòndros vardas, kuriuo nuo 1998 m. pradėtos vadinti ir Lietuvoje gimusios mergaitės, kai pasirodė to paties pavadinimo meksikiečių serialas. Taigi 1991–2010 m. dažnesni ispanų kilmės vardai Doloresà 5, Ksavèras 14 (3), Ksaverà 8 (1), Ksavèrija 4, Lolità 131 (5), iki 1941 m. paplitę Lietuvoje, jau yra tapę lietuvių vardyno dalimi – jais nuolat vadinami vaikai (dažniausiai Lietuvoje gimę lietuviai) ir vėlesniais dešimtmečiais, jie įtraukti į LVKŽ. Vardu Alòndra 2 (1) pavadintų mergaičių Lietuvoje vėl atsiranda XX a. pabaigoje, kas rodo, kad vardynas atnaujinamas vaikams suteikiant vardus, kurie XX a. pradžioje buvo žinomi iš išeivių vardyno, o nuo XX a. pabaigos plinta iš televizijos. Sovietmečio Lietuvoje pradėti duoti ispaniškos kilmės vardai Blánka, Bonità, Dolorità, Esmerálda, Gitanà, Gitãnas, Konsuelà, Lolà, Morenà, Morènas ir Sevlė, iš kurių naujesni yra Morènas, paplitęs Lietuvoje nuo 7-to, Blánka, Morenà, Sevlė – nuo 8-to XX a. dešimtmečių. Čia sąlygiškai priskirtina ir Marisà, sovietmečiu duota Pietų Amerikoje gimusioms mergaitėms. Dėl XX a. pradžios duomenų stokos negalima dalies vardų priskirti ankstesnio laikotarpio asmenvardžiams, bet įmanoma spėti, kad, pvz., Esmeráldomis mergaitės vadintos anksčiau nei 1941 m., nes Viktoro Hugo (Victor Hugo) kūriniai, iš kur šis vardas išplito, Lietuvoje versti nuo XX a. 2-o dešimtmečio. Kiti vardai galėjo būti duoti siekiant išskirtinumo ar dėl patikusio jų skambesio. Sovietmečiu pradėti vartoti ispaniškos kilmės asmenvardžiai 1991–2010 m. yra įvairaus populiarumo: iš visų dažnumu išsiskiria Gitãnos 245 (2) vardas, buvęs itin dažnas Lietuvoje 7–8 XX a. dešimtmečiais16, kiek daugiau pasitaiko vaikų, pavadintų Esmeráldos 8 (3), Gitãno 5, Konsuèlos 6 vardais, o kiti vardai vaikams duoti 1 ar 2 kartus. Visus šiuo laikotarpiu pradėtus 15 Vardo Anabel kilmė gal būti aiškinama ir kitaip: jis gali būti laikomas lot. vardo Amabel perdirbiniu (GVL 59). 16 Iš viso jis duotas daugiau nei 4200 LR piliečių. Kadangi kalbininkai šį vardą kritikavo dėl neigiamų asociacijų, kurias sukelia pamatinis su romų tautovardžiu siejamas apeliatyvas, todėl aišku, kad tuo metu buvo žinoma, kokie svetimvardžiai duoti tuo laiku gimusiems vaikams. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 8 duoti vardus sieja bendras bruožas: ir 1941–1990, ir 1991–2010 m. jais dažniausiai vadinti Lietuvoje gimę lietuvių tautybės vaikai. Taigi 1941–1990 m. pradėti vartoti ispaniškos kilmės vardai yra prigiję lietuvių vardyne ir formuojasi jų vartojimo tradicija. Duoti vaikams šiuos vardus 1991–2010 m. galėjo paskatinti literatūra ir televizija, pvz., Konsuèlomis mergaitės galėjo būti vėl pradėtos vadinti 1993 m. išvertus Žorž Sand (George Sand) romaną Konsuela, o kiti vardai, pvz., Blánka, Esmerálda, Morenà, Morènas, galėjo plisti dėl serialų herojų ar juos sukūrusių aktorių vardų ir pavardžių. Matant 1991–2010 m. duotą vardą Marisà pridurtina, kad sovietmečiu (kaip ir ankstesniu laikotarpiu) vardų įvairovei įtakos turėjo išeiviai: Pietų Amerikoje gimusių mergaičių asmenvardžiai pildė LR piliečių vardyną naujais vardais, kuriais XX a. pabaigoje buvo pradėti vadinti ir Lietuvoje gimę vaikai. Iš sovietmečiu Lietuvoje išplitusių ispaniškų asmenvardžių, išskyrus vardą Lolà, nurodomą tik kaip trumpinį prie vardo Lolità, nei vienas vardas neįtrauktas į LVKŽ. Todėl spėtina, kad LVKŽ naujais svetimvardžiais neplėstas greičiausiai siekiant išlaikyti savos, krikščioniškos kilmės vardų ar tarpukariu paplitusių svetimvardžių davimo tradicijas. Naujausiais ispanų kilmės vardais laikytini iki 1991 m. neduoti asmenvardžiai Abrlė, Anabelà, Anabèlė, Anãlija, Arasèlė, Bja, Chaviẽras, Diègas, Esmeráldas, Iglèsija, Mersedesà, Milagrà, Palomà, Pilarà, Rosarà, Rosarità, Sagrãrija ir Santjãgas, iš kurių kiek dažnesnis yra Milagrà, o kiti vardai 1991–2010 m. gimusiems vaikams duoti 1–3 kartus. Iš šių vardų nei vienas nėra minimas LVKŽ, nors jais dažniausiai taip pat vadinti Lietuvoje gimę vaikai, kurių daugelis yra lietuviai, ir tik Iglèsijos vardu pavadinta užsienio lietuvė. Dalis 1991–2010 m. Lietuvoje paplitusių vardų greičiausiai atsirado dėl televizijos įtakos, pvz., Chaviẽras, Diègas, Mersedesà, Milagrà, Palomà, Pilarà, Santjãgas yra paskutinį XX a. dešimtmetį ir XXI a. pradžioje rodytų serialų herojų vardai. Mersedesà dar galėjo pavadinti mergaitę ir pagal 1998 ar 2005 m. perleisto Aleksandro Diuma (Alexandre Dumas) romano Grafas Montekristas ar pagal jį sukurto filmo veikėjos vardą. Pridurtina, kad 1991–2010 m. vardyne pasitaikė ir keturi perdirbti ispaniški asmenvardžiai Esmirálda 7 (3), Esmiráldas 1, Kseverà 1, Ksevèras 2. Dalies asmenvardžių formos Lietuvoje atsirado ir pradėtos vartoti tuo pačiu laiku kaip ir pagrindinės vardų Esmerálda (sovietmečiu) ar Ksavèras, Ksaverà (iki 1941 m.) formos, tik vardas Esmiráldas žinomas nuo sovietmečio. Vardus Kseverà, Ksevèras laikant tarminėmis rytų aukštaičių formomis (žr. LVKŽ 206), galima teigti, kad tarminių formų tradicija gyva ir XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Vis dėlto Esmirálda yra kiek dažnesnė nei kiti vardai, todėl spėtina, kad dalis mergaičių galėjo būti pavadintos Esmiráldomis nusiklausius tariant šį vardą iš to paties pavadinimo serialo, rodyto tiriamuoju laiku. Dėl to keltina mintis, kad laikui bėgant keičiasi kai kurių vardų statusas: dalis vardų, anksčiau laikyti tarminėmis formomis, pastaraisiais metais gali tapti iškreiptomis vardų formomis. Taigi apibendrinant teigtina, kad iš ispaniškos kilmės vardų daugiausia yra apeliatyvinių asmenvardžių, taip pat pasitaiko vietovardinių, trumpinių, sudurtinių vardų. Didžioji dalis skirtingu laiku išplitusių ispaniškų vardų visą XX a. dažniausiai buvo duoti Lietuvoje gimusiems lietuviams ir svarstant, kodėl šie vardai atsirado lietuvių vardyne, pirmiausia reikia matyti kitų kultūrų įtaką. Pridurtina, kad ispaniškos kilmės vardai, iki sovietmečio pabaigos duoti užsienyje gimusioms LR pilietėms, 1991–2010 m. pradedami duoti ir Lietuvoje gimusioms mergaitėms, kas rodo, kad šie vardai, būdingi kitakalbėms kultūroms, plinta ir Lietuvoje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 9 Populiariausi 1991–2010 m. duoti ispaniški vardai Gitanà 245 (2), Lolità 131 (5) buvo gerokai dažnesni sovietmečiu. Tai rodo, kad pastaraisiais metais šie vardai ir toliau duodami vaikams šalia kitų svetimvardžių. Dalis ispaniškų vardų, pradedant Esmerálda, paplito iš literatūros, vėliau – iš kino filmų, serialų. Pastebėta, kad per pastaruosius du dešimtmečius LR piliečių vardyne padaugėjo ispaniškos kilmės vardų kaip atskirų vienetų, bet ispaniškos kilmės vardų antplūdžio nėra, kadangi daugelis jų reti – duoti 1 ar 3 vaikams. ISPANIŠKOS FORMOS VARDAI Minėta, kad ispaniškos formos vardais laikomi tie asmenvardžiai, kurių kamienai susidarė ispanų kalboje. Jie atsirado dėl kalbos raidos pakitus įvairios kilmės asmenvardžiams, skirtingu laiku perimtiems iš kitų kalbų. Pasitaiko ir iš kitų kalbų patekusių vardų, kurių kamienai ispanų kalboje įgavo specifines formas, buvo sutrumpinti ar išplėsti priesagomis. Taigi ispaniškos formos vardai yra dvejopi: vieni susidarė ispanų kalboje, iš kurios paplito į kitas kalbas, o kiti atsirado romanų kalbose lotynizavus skirtingos kilmės asmenvardžius, tačiau dėl kalbos raidos ispanų kalboje įgavo savitas formas. Įvertinus ispaniškos formos vardus pagal jų pamatą matyti, kad 1991–2010 m. duota nemažai asmenvardžių, kurie kilę iš germanų kalbų, tai moterų vardai Elvyrà 163 (6), plg. isp. Elvira; Fernánda 8 (3), plg. isp. Fernanda; Flornda 117, plg. isp. Florinda, Reinálda 3, plg. isp. Reinalda; Rosènda 1, plg. isp. Rosenda; vyrų – Elvras 1, plg. isp. Elviro; Enrkė 4 (2), plg. isp. Enrique; Fernándas 15, plg. isp. Fernando; Florndas 118, plg. isp. Florindo; Ramras 2, plg. isp. Ramiro; Rodrgas 7, plg. isp. Rodrigo; Rosèndas 1, plg. isp. Rosendo. Taip pat viena Lietuvoje gimusi mergaitė pavadinta vardu, kuris atsirado iš ispanų kalboje susidariusio germaniškos kilmės vyro vardo, tai Rodrigà 1, plg. isp. Rodrigo, lie. Rodrgas. Kitų ispaniškos formos asmenvardžių pamatas yra krikščioniškos kilmės vardų, kurių dalis turi kitas įprastas lietuvių kalboje formas, variantai, iš ispanų kalbos naujai paskolinti lietuvių kalboje. Dalis ispaniškos formos asmenvardžių kildintina iš lotynų kalbos, tai moterų vardai Domnga 9 (1), plg. isp. Dominga ir lie. Dominykà, Domininkà19; Estelà 188 (5), plg. isp. Estela; Estrja 45 (4), plg. isp. Estrella; Orianà 8 (1), Orijanà 6, plg. isp. Oriana20; vyrų – Amãdas 1, plg. isp. Amado; Domngas 3, plg. isp. Domingo ir lie. Dominkas, Dominiñkas; Estèlas 1, greičiausiai susidaręs Lietuvoje iš moters vardo Estelà. Pasitaiko ir asmenvardžių, kurių pamatas yra graikų kalboje, tai moterų vardai Agedà 1, plg. isp. Águeda ir lie. Agatà, Agotà; Anchelà 2, plg. isp. Ángela ir lie. Angèlė; Anchelikà 1, plg. isp. Angélica; Inesà 1001 (9), plg. isp. Inés ir lie. Ãgnė; ir vyrų – Alechándras 1, plg. isp. Alejandro ir lie. Aleksándras; Anchelkas 1, plg. isp. Angélico. Čia minėtinas ir vardas Inèsė 1 (1), kuris greičiausiai padarytas iš vardo Inesà. Dar kiti vardai yra hebrajiškos kilmės, tai Adãnas 4, plg. isp. Adán ir lie. Adõmas; Chèsus 1, plg. isp. 17 Flornda 1 gali būti laikoma ir priesagos vediniu iš lotyniško vardo Florà, susidariusiu ispanų ir italų kalbose (GVL 159). 18 Florndas 1 gali būti laikoma ir priesagos vediniu iš lotyniško vardo Flòras, susidariusiu ispanų ir italų kalbose (GVL 159). 19 Čia ir toliau su nuoroda lie. teikiamos lietuvių kalboje vartojamos šių vardų formos, susidariusios iš anksčiau į lietuvių kalbą perimtų šių vardų formų. 20 Šio vardo kilmė nėra visiškai aiški: jis yra arba priesagos -ana vedinys iš vardo Oria, kuris yra isp. vardų Áurea ar Auria forma (DNP 575), arba paprasčiausiai siejamas su lotynų kalbų leksika (GVN 322–323). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 16 SPANISH PERSONAL NAMES IN THE CONTEXT OF LITHUANIAN PERSONAL NAMES IN 1991–2010 Summary The article presents adapted and grammatically corrected Spanish personal names given to the citizens of the Republic of Lithuania (hereafter – RoL) in 1991–2010. It was found out that part of the most common Spanish personal names were those included in the Etymological Dictionary of Lithuanian Personal Names, while some other Spanish personal names are mentioned in the discussion of personal names that are not recommended. The collection of personal names for the research was aimed at selecting names originating from Spanish lexis only and miscellaneous etymological forms of personal names derived solely from the Spanish language. However, it was problematic to distinguish between Spanish and other personal names as most of Spanish personal names coincided with the forms of personal names used in Roman languages or other language families. Personal names of Spanish origin given to the citizens of the RoL in 1991– 2010 show that appellative personal names account for the largest part; place names, abbreviations, compound personal names also occur. One group of personal names with a Spanish form in the period studied comprises personal names and their variants of different origin formed within the Spanish language. Other personal names are variants of personal names of Christian origin with different equivalents used in the Lithuanian language; abbreviations and personal names with diminutive suffixes also occur. Throughout the entire 20th century, Lithuanian citizens were given Spanish personal names, yet an increase in these personal names and the spread of new ones occurred in the late 20th and early 21st centuries, even though no massive influx has been observed. Over the period in question, Spanish personal female names were more frequent than the male ones, and personal female names with diminutive suffixes were more frequent than the male ones. In 1991–2010, Spanish personal female names were more diverse in terms of their base form than the male ones. Currently, abbreviations with endings of personal names with diminutive suffixes at their base form have become widespread in Lithuania. Spanish personal names had firstly emerged among the Lithuanian names from literature, then from cinema films, TV series. Therefore, an increase in the number of Spanish personal names given to the citizens of the RoL in 1991–2010 might have been related to Spanish TV series. Also, parents might have given Spanish personal names to their children with the purpose of giving a rare, distinct personal name of foreign origin or, in the Soviet times, because of admiration for the Western culture. At different time periods throughout the 20th century, most of Spanish names were given to Lithuanians born in Lithuania; only in the late 20th and early 21st centuries there is an increase in personal names with a Spanish form given to the citizens of the RoL born abroad. It was found out that the citizens of the RoL born abroad were given the same personal names as children born in Lithuania. This shows that Spanish personal names have become widespread under the influence of other cultures, while starting from the early 20th century Spanish personal names characteristic to Spanish speaking countries form a unique part of the personal names of the citizens of the RoL; in the late 20th and early 21st centuries these names are integrated into the personal names given to children born in the RoL. Spanish personal names included in the Etymological Dictionary of Lithuanian Personal Names (Lith. Lietuvių vardų kilmės žodynas – LVKŽ) were usually given to the citizens of the RoL starting from the early 20th century; some of personal names included in the LVKŽ were given to children starting from the Soviet times. However, the majority of Spanish personal names given in 1991–2010 are missing in the LVKŽ. All these personal names (except for Anita, Estrėja, Gitana, Gitanas) share the same feature – they were quite rare in the 20th century and in the early 21st century, which was probably why they were not included. It was noticed that a substantial part of personal names not included in the LVKŽ had been for the first time given to the citizens of the RoL starting from the BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. | 17 mid-20th century, which probably suggests that the authors of the LVKŽ rejected personal names widespread in the recent time period as they intended to preserve the traditions of giving foreign names widespread in the interwar period. KEYWORDS: personal name, personal Spanish name, a personal name of Spanish origin, a personal name with a Spanish form, children’s personal names DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus universiteto Baltistikos katedra Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius [email protected] VAIDA GRINIŪTĖ Vilniaus universiteto Baltistikos katedra Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius [email protected]