Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ KAIP TAMPA KEBLI IŠ PAŽIŪROS PAPRASTA SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMO TAISYKLĖ ESMINIAI ŽODŽIAI: simbolinis pavadinimas, vartosena, norma, rašyba ir skyryba, pavadinimų darymo taisyklės, rašymas didžiosiomis raidėmis, kabutės. ĮVADAS Simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė iš pažiūros atrodytų tokia paprasta, kad jos nėra ko svarstyti, – tie pavadinimai rašytini pirma didžiąja raide ir kabutėse. Arba dėl to paprastumo, arba dėl mokslinių straipsnių rašybos ir skyrybos tema stygiaus mokslinės analizės, skirtos šios rūšies pavadinimų rašymo ypatumams, ir nėra. Taisyklė, suformuluota Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje (toliau – LKRS), greičiausiai palaikyta neproblemiška ir todėl, kai kuriuos rašybos bei skyrybos dalykus keičiant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) nutarimais (VŽ 1997a, 2006a, b), tarp keičiamųjų atvejų nepateko ir netapo šių pokyčių sukeltų diskusijų objektu. Vis dėlto tai, kas atrodo paprasta kalbos specialistams, ne visada būna savaime suprantama kalbos mokslo nestudijavusiems jos vartotojams, juolab kad tarp jų yra ir nebaigusių vidurinės mokyklos, o ir aukštųjų mokyklų absolventai kalbos taisykles ne visi būna išmokę vienodai. Ši aplinkybė, ypač išryškinta internetinės vartosenos, neretai išleidžiama iš akių, tačiau būtent ji – dažnas normą ir vartoseną išskiriantis veiksnys. Neatitiktį tarp idealiojo kalbos vartotojo ir realiojo jos mokovo atskleidė ir simbolinių pavadinimų plitimas. Kai prieš porą dešimtmečių, pasikeitus visuomenės santvarkai, imta steigti privačias įmones, iškilo aikštėn, kad nemažai daliai jų steigėjų sugalvoti taisyklingą steigiamo vieneto pavadinimą – sunkiai įveikiama užduotis. Viešojoje vartosenoje ėmus plisti pavadinimams, kupiniems įvairių kalbos lygmenų klaidų, įskaitant ir elementarųjį rašybos bei skyrybos lygmenį, prireikė parengti taisykles jų sudarytojams, kartu šią pavadinimų grupę gerokai patyrinėti. Taip tikrovės iškelta aktualija lėmė, kad net, galima sakyti, susiformavo atskira kalbos tvarkybos ir tyrimo sritis – juridinių asmenų pavadinimų, apibendrintai pavadinamų ir firmų vardais1. Tvarkant bei nagrinėjant visą įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų grupę, žinoma, teko įtraukti ir jos pogrupį – perkeltinės reikšmės žodžius ar žodžių junginius, jau senokai 1 Atrodytų, kad vartosenoje žodis firma nėra linkęs per daug įsigalėti, apibendrinamąja reikšme irgi pavartojama įmonės, bendrovės. Kalbos darbuose kaip apibendrinamąjį pastaruoju metu irgi labiau linkstama vartoti žodį įmonės arba junginį juridiniai asmenys. Tokio polinkio bus laikomasi ir šiame straipsnyje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 2 įprastus vadinti simboliniais vardais arba simboliniais pavadinimais2. Todėl būtent juridinių asmenų simboliniai pavadinimai kalbos specialistų dėmesio pelnė daugiausia iš visų simbolinių pavadinimų. Dar prieš parengiant pirmąsias taisykles, buvo parengti dalykiniai ir metodiniai patarimai pavadinimų kūrėjams ir tvarkytojams (Kniūkšta 1992a), jų pagrindu – taisyklės. Pirmosios, Firmų vardų vartojimas, VLKK nutarimu priimtos 1992 m. (LKKN 1998: 12–15), vėliau jos tikslintos arba keistos (VŽ 1997b, 2002b), ir šiuo metu galioja 2004 m. nustatytos Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (VŽ 2004), tik 2013 m. išbraukti du jų punktai (VŽ 2013). Be to, parengtas ir taisyklių priedas, apimantis su simboline pavadinimo dalimi vartojamus bendrinius žodžius, juridinių asmenų pavadinimų srityje dažniausiai linkstamus vadinti gimininiais žodžiais (VŽ 1995, 1997c)3. Steigiamo juridinio asmens pavadinimo taisyklingumo reikalavimas suformuluotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (VŽ 2000). O kai galop paaiškėjo, kad nė šios teisinio saugiklio ir aiškiai išdėstytų taisyklių taisyklingumui šioje srityje užtikrinti neužtenka, VLKK ėmėsi konsultuoti VĮ Registrų centrą dėl kiekvieno ketinamo įregistruoti juridinio asmens pavadinimo4. VLKK interneto svetainėje skelbiama informacija rodo, kad atmetama jų daug, tačiau stebina ir įmonių steigimo mastas – kas mėnesį pavadinimų įvertinti pateikiama nuo pusantro iki poros tūkstančių suvirš5. Užtenka šių skaičių, kad paaiškėtų, kokią svarią kasdienės kalbos apyvartos jie sudaro, o kadangi jų gausu viešojoje vartosenoje, bendrinės kalbos lygiui turima didžiulė įtaka6. Nagrinėjant juridinių asmenų simbolinius pavadinimus, taip pat kuriant jų norminimo principus, svariausias yra ilgamečio Kalbos kultūros atsakomojo redaktoriaus dr. P. Kniūkštos nuopelnas. Vien Kalbos kultūroje paskelbti straipsniai atskleidžia, kaip įžvalgiai šie klausimai svarstyti ir kiek nuveikta beveik nesant juridinių asmenų pavadinimų nagrinėjimo kalbos atžvilgiu tradicijos. Be to, daug rašyta ir teberašoma platesnei auditorijai7, pavadinimų sudarytojams parengti minėtieji metodiniai ir dalykiniai patarimai, vėliau taisyklės Firmų vardų vartojimas (LKKN 1998: 12–15) – visų tolesnių pavadinimų darymo taisyklių pagrindas. Išleista ir atskirų leidinių: Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai (Kniūkšta 2004), Viešieji užrašai. Po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius (Kniūkšta 2006b), administracinės kalbos specialisto 2 Pranas Kniūkšta (2004: 20–21) yra atkreipęs dėmesį į šių terminų vartoseną: pirmosiose taisyklėse pavadinimų sudarytojams vartotas terminas simbolinis vardas, apimantis ir gimininius žodžius, tačiau 2004 m. priimtose liko tik simbolinis pavadinimas, apimantis simboliškai vartojamus žodžius. Šiame straipsnyje irgi bus paisoma tos terminijos raidos krypties: visas pavadinimas, įskaitant ir gimininius žodžius, bus vadinamas juridinio asmens (įmonės) pavadinimu, o jo simbolinė dalis – simboliniu pavadinimu arba simboline dalimi. 3 Priedas šiuo metu nebegalioja, žr. VLKK svetainėje, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/imoniupavadinimai/simboliniai.htm. 4 Konsultavimas įteisintas Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1452, kuriuo pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatai (VŽ 2012). Registro tvarkytojas įpareigojamas kreiptis į VLKK konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms, o ši įpareigojama per 6 darbo valandas pranešti atsakymą. 5 Ši informacija teikiama VLKK interneto svetainėje, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/bendrosios. html. 6 Beje, nėra taip, kad būtų kuriami vien netaisyklingi simboliniai pavadinimai. Valstybinės kalbos inspekcijos rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas atskleidžia ir išskirtinės kalbos pajautos atvejų, paneigiančių sklandančią nepagrįstą nuomonę, kad lietuvių kalbos daiktavardžių turtai sudarant įmonių pavadinimus jau išsemti, – juk neišsemiamos daiktavardinių junginių ar kitokių derinių sudarymo galimybės. Antai tarp 2014 m. konkurso nugalėtojų yra 2013 m. įregistruotos įmonės tokiais skambiais pavadinimais kaip „Akacijų užuovėja“, „Džiaugsmo blykstė“, „Genio uoksas“, „Lėti virėjai“, „Namo akys“, „Sapnų namai“, „Saldi prabanga“, „Siūlo galas“, „Skaičių miškas“ ir kt. 7 Dauguma straipsnių (kai kurie – patikslinti ar patrumpinti) sudėti į monografiją Kalbos vartosena ir tvarkyba (Kniūkšta 2001: 339–406). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 3 žvilgsniu juridinių asmenų pavadinimai, įskaitant simbolinius, įvertinti knygoje Administracinė kalba ir jos vartosena (Kniūkšta 2005). O ir pats terminas simboliniai pavadinimai, konkuravęs su sąlyginiais pavadinimais, sutartiniais ženklais, įsigalėjo greičiausiai P. Kniūkštos dėka (Kniūkšta 2001: 339–341). Įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų atskirai daugiau beveik niekas ir nėra tyręs, jie minimi tarp visų simbolinių. Bet ir visi tokie pavadinimai tyrimo objektu tampa retai, tik viename kitame straipsnyje (Valeckienė 1965; Drazdauskienė 1975; Sližienė 1979; Vaicekauskienė 1997; Kvašytė 2005; Jocaitė, Kvašytė 2006). Tiesa, kaip sakinio dalys ar žodžių junginių dėmenys simboliniai pavadinimai aptariami gramatikose (LKG3 1976: 429–430; DLKG 1997: 557), tačiau tik bendriausiu, neprobleminiu aspektu. Dar jie minimi kalbos kultūros ar kitokiuose vadovėliuose (Brūzgienė ir kt. 2013; Linkevičienė 2013). Vis dėlto gramatikose, kaip jose ir dera, apimamas sintaksinis ir morfologinis lygmuo, tiksliau, pavadinimo kaitymo ir kilmininkinės ar vardininkinės pozicijos klausimai, jie – vieni aktualiausių ir straipsniuose bei kitur (LKŽin 1998: 338; Pupkis 2005: 287– 289). Straipsniuose paliečiama ir leksikos, žodžių darybos sritis, o štai elementarusis rašybos ir skyrybos lygmuo, galima sakyti, visur išleidžiamas iš akių, greičiausiai todėl, kad laikomas savaime suprantamu. Vis dėlto šiandieninė vartosena atskleidžia, kad bene kebliausias yra tapęs būtent jis, ir kebluma iš dalies gali būti susidariusi ir dėl nepakankamo dėmesio šiam lygmeniui. Susidariusią spragą siekiama mažinti šiuo straipsniu. Taigi, jame bus nagrinėjamos simbolinių pavadinimų rašybos ir skyrybos problemos. Konkrečiai nagrinėjimo objektas įvardytinas kaip susiklostę ar besiklostantys juridinių asmenų simbolinių pavadinimų rašymo polinkiai ir juos lemiantys veiksniai. Tokia analizė, siūlanti ir galimus problemos sprendimo būdus, pirmiausia turėtų būti aktuali kalbos normintojams ir tvarkytojams, tačiau, kai kurių formuluočių ar jų aiškumo kalbos leidiniuose trūkstant, ji pravers ir pavadinimų vartotojams bei sudarytojams. Jiems turėtų tapti aiškiau, koks simbolinių pavadinimų rašymas išties nesuderinamas su norma ir kur glūdi prieštara. 1. RAŠYMO DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS PROBLEMA 1.1. Galimybių sampratos atspindžiai Juridinių asmenų registre Simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė LKRS formuluojama taip: „Įvairūs simboliniai pavadinimai (kai pavadinimą sudarantys žodžiai vartojami perkeltine reikšme) rašomi didžiąja raide ir išskiriami kabutėmis (be kabučių jie reikštų kitą daiktą).“ (LKRS 1992: 70). Kadangi tokiais pavadinimais gali eiti ir ne vienas žodis, čia pat priduriama: „Jeigu pavadinimas susideda iš dviejų ar daugiau žodžių, didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis ir į pavadinimą įeinantys tikriniai vardai.“ Ši taisyklė kartojama ir vadovėliuose bei žinynuose, pvz.: „Sudėtiniai simboliniai pavadinimai rašomi kabutėse, pirmasis žodis jose rašomas didžiąja raide, tikriniai pavadinimai – didžiąja raide, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė (trumpiname UAB) „Interneto vizija“, žurnalas „Socialinių mokslų studijos“, viešoji įstaiga (VšĮ) „Europos vartotojų centras“, akcinė bendrovė (AB) „Grįžulo Ratai“, valstybės įmonė (VĮ) „Regitra.“ (Brūzgienė ir kt. 2013: 48). Ko- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 4 kia šiais atvejais didžiosios raidės ir kabučių paskirtis, nenurodoma niekur, tačiau pati rašymo taisyklė paprasta, išsamesnių paaiškinimų tarsi išties nereikalinga. Galbūt dėl to paprastumo ji neformuluojama gramatikose, rašymas kabutėse ir pirma didžiąja raide matyti tik iš pavyzdžių (LKG3 1976: 429–430; DLKG 1997: 557). Nėra formuluotės nė pirmosiose pavadinimų sudarytojams skirtose taisyklėse, ir tai teisintina jų paskirtimi – juk taisyklės pavadinimų darymo, o ne rašymo. 1997 m. formuluotė dėl rašybos atsiranda, ji pateikiama ir 2004 m. priimtose Įstaigų, įmonių ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse. Vis dėlto visomis kitomis taisyklių nuostatomis reglamentuojami tik sudaromi, vadinasi, dar neįteisinti pavadinimai. Taigi, sudaromiems pavadinimams turbūt taikyta ir čia patekusi rašymo taisyklė. Jeigu pavadinimų sudarytojai, privalomąja tvarka įregistruodami steigiamą įmonę Juridinių asmenų registre, šia taisykle ir vadovautųsi, jokių problemų nekiltų. Deja, iš valstybės įmonės Registrų centro tvarkomos duomenų bazės8 matyti, kad taisyklę atitinkančių įrašų – tik dalis, pvz.: asociacija „Taika per kultūrą“, draugija „Sniego gniūžtė“, mažoji bendrija „Laumės skrynia“, sodininkų bendrija „Mūsų Londonas“, gyvūnų globos klubas „Draugo letena“, kredito unija „Giminėlė“, Tabariškių kaimo bendruomenės centras „Tabariškės kaip nutapytos“, akcinė bendrovė „Snaigė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kita kryptis“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Destinija“, gyvenamųjų namų statybos bendrija „Rytinis krantas“. Kiti, tiksliau, jų simbolinė dalis, registre įrašyti didžiosiomis raidėmis, pvz.: klubas ARBATA SU CITRINA, klubas ŠAMANAI, asociacija VERSLAS STUDENTAMS, asociacija TAVO DRUGYS, muzikos autorių teisių asociacija NATA, viešoji įstaiga MANO MIESTAS, viešoji įstaiga NAUJASIS VARGONŲ FORUMAS, visuomeninė organizacija NAUJA KRYPTIS, uždaroji akcinė bendrovė BINGELIS IR SŪNŪS, žemės ūkio verslų bendrovė LIETA. Nei LKRS, nei pavadinimų darymo taisyklėse galimybė rašyti didžiosiomis raidėmis neformuluojama. LKRS, norminiame leidinyje, kur lietuvių kalbos rašyba aptariama išsamiausiai, toks rašymas neminimas. Kaip numatoma LKRS, kelios didžiosios raidės iš eilės galimos tik sudarius santrumpą (LKRS 1992: 73–74). Taigi, pagrįstai kyla klausimas, kaip ši galimybė radosi įmones ir kitus privačiuosius bei viešuosius juridinius asmenis įregistruojant. Atskirai ištisinio rašymo didžiosiomis raidėmis atvejai aptarti tik Danos Vainauskienės straipsnyje „Dėl ištisinio rašymo didžiosiomis raidėmis“. Apie simbolinius vardus pasakyta, kad pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles rašoma su kabutėmis, bet „tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, iškabose, etiketėse, reklamoje) jie gali būti išryškinti kitu šriftu ar kitais rašmenimis, t. y. didžiosiomis raidėmis, pvz.: parduotuvė UOSINGIS, viešbutis AUKŠTAITIJA, uždaroji akcinė bendrovė KILIMAI <...>“. (Vainauskienė 1996: 71–72). Dar anksčiau apie tokį rašymą užsiminta minėtuose metodiniuose ir dalykiniuose patarimuose. Pasakius, kad rašytina su kabutėmis, pridurta: „Jei simbolinis pavadinimas yra išryškintas grafiškai (pateikiamas iš naujos eilutės, didesniu šriftu), jis gali būti parašomas ir be kabučių, bet visomis didžiosiomis raidėmis (skelbimuose ir kitur), pvz.: ansamblio LIETUVA koncertas.“ (Kniūkšta 2001: 379–380). Leidinyje Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai išskirtos iškabos: „Patys simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. <...> Kabutes gali atstoti kitas šriftas ar visos didžiosios raidės: akcinė bendrovė Tauras, parduotuvė SAULUTĖ. Paprastai be kabučių pavadinimai rašomi iškabose: SAULUTĖ, LIETUVOS SPAUDA.“ (Kniūkšta 2004: 28). Teiginys pakartojamas knygoje Administracinė kalba ir jos vartosena (Kniūkšta 2005: 116). 8 Juridinių asmenų registras pateikiamas Registrų centro interneto svetainėje, prieiga internete: http://www.registrucentras.lt/jar. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 5 VLKK Konsultacijų banke tokio rašymo sritys apibendrinamos kaip dizainas: „Variantas didžiųjų raidžių ar kokiu kitu šriftu gali būti vartojamas dizaino reikmėms, pvz., reklamoje, iškabose ar pan.“9 Tiesa, kabučių atitikmenų galimybė minima ir LKRS (išnašoje), tik ji įvardijama ne kaip didžiosios raidės, o kaip rašymas kitu šriftu ar nauja eilute: „Simboliniai pavadinimai, vartojami be teksto (iškabose, etiketėse, knygų viršeliuose ir pan.), kabutėmis neskiriami. Tik tada, jei jie eina su nomenklatūriniu žodžiu ir nėra išryškinti kitu šriftu ar nauja eilute, gali būti išskiriami kabutėmis, plg.: / Kino teatras / Neris; Kino teatras „Neris.“ (LKRS 1992: 70). Iš teiginių visumos aiškėtų, kad rašymas didžiosiomis raidėmis yra kabučių atitikmuo nerišliuose ir (ar) reklaminiuose tekstuose. Vis dėlto sritys nusakomos abstraktokai, o ir formuluotės nėra griežtos. Kiek išsamiau tos sritys apibūdinamos vėlesniame darbe (Kniūkšta 2005: 120–123), tačiau iš jo matyti, kad rašymo skirtybių gali būti net tarp iškabų ir reklaminių užrašų. Čia pavartojamas ir terminas viešieji reklaminiai užrašai, o teiginiu, kad pavadinimų reklaminiai užrašai „gana dažnai rašomi specialiu būdu ir reiškia firmos ženklą, kitaip sakant, firmos ženklas vartojamas kaip reklaminis pavadinimas“ (Kniūkšta 2005: 121), simboliniai pavadinimai susiejami ir su dar viena sritimi – prekių ženklų10. Būtent visose šitose srityse įprasčiausia rašyti didžiosiomis raidėmis, taigi iš jų toks rašymas analogijos principu galėjo būti perkeltas ir į registrą. Pavadinimų sudarytojams skirtomis taisyklėmis nepasiremta, nes jose formuluotė dėl rašybos atsiranda tik vėliau ir numatomas tik rašymas pirma didžiąja raide. Tiesa, taisyklių priede, būtent 3 punkte, apie kitą galimybę užsimenama, tačiau minimos ne didžiosios raidės, o kitas šriftas: „Veiklos sritį ar pobūdį reiškiantys gimininiai žodžiai, vartojami su simboliniais vardais, su jais nesusilieja, o yra šalutinė, net ir grafiškai atskirta tikrinio pavadinimo dalis: simbolinis vardas rašomas su kabutėmis (simbolinio vardo kabutes gali atstoti kitas šriftas), gimininiai žodžiai – paprastu būdu.“ (VŽ 1995, 1997c). Kitokių šriftų registre nepritaikyta. Be to, priedo įvardijimas „Pavadinimų gimininių žodžių vartojimas ir rašymas“ rodytų, kad jis veikiau skirtas ne pavadinimų sudarytojams, o jau sudarytų ir įregistruotų pavadinimų rašymui tekste apibūdinti. Kad ir kokia būtų įrašų didžiosiomis raidėmis atsiradimo registre priežastis, formuluojamą kabučių atitikmenų principą jie atitiktų, jeigu jo laikantis būtų sudarytas visas registras. Deja, juridinius asmenis įregistruojant, pritaikyta ir daug kitokių galimybių, kaip antai didžiosiomis raidėmis rašyti ir teisinę formą nurodančius žodžius: AKCINĖ BENDROVĖ „UKMERGĖS ŠILAS“, UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „LAKŠTAS“, UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖ „KAPITALO SRAUTAI“, ASOCIACIJA „ŽINIŲ EKONOMIKOS FORUMAS“, KLUBAS „VIJA PINAVIJA“, VIEŠOJI ĮSTAIGA „UGNIES ANGELAI“, RIEŠĖS TENISO KLUBAS „PUOLANČIOJI ŽVAKĖ“, LABDAROS FONDAS „MŪSŲ KRANTAS“, METAFIZIKOS STUDIJA „GYVA ERDVĖ“, PROTESTANTŲ BAŽNYČIA „NAUJOJI KARTA“, SODININKŲ BENDRIJA „PUOŠMENA“. Dėl kabučių tokiais atvejais pavadinimų sudarytojų svyruota – registre yra ir tokių įrašų kaip ASOCIACIJA SAVAS PASAULIS VISUR, MAŽOJI BENDRIJA SAULĖS VAIKAS, VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO DIABETO KLUBAS DIABITĖ PLIUS. Minėtame D. Vainauskienės straipsnyje teigiama, kad, rašant didžiosiomis raidėmis ištisai, simbolinę dalį kabutėmis skirti reikia: „Simbolinį vardą 9 Žr. Konsultacijų banko įrašą, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/10401. 10 Pavadinimų santykis su prekių ženklais išsamiau aptariamas atskirame straipsnyje (Kniūkšta 2006a), o viešųjų užrašų santykis su reklama, iškabomis, prekių ženklais ir firmų pavadinimų funkcionavimas šiose srityse – atskirame leidinyje (Kniūkšta 2006b). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 6 būtina imti į kabutes ar išskirti kitokiu šriftu tais atvejais, kai ir simbolinis vardas, ir įmonės statuso nuorodos rašomos vien didžiosiomis raidėmis.“ (Vainauskienė 1996: 72). Tačiau tokio rašymo sritis neapibrėžta, nors formuluotė irgi veikiausiai grįsta kitokiomis nei rišlus tekstas sritimis, o ir taikyta joms. Nėra pagrindo teigti, kad įmonių steigėjai vadovavosi būtent šia formuluote, veikiau irgi suveikė analogijos principas matant viešuosius užrašus, iškabas ar reklaminius tekstus. Toks rašymas galėtų būti taikomas ir registre, jei didžiosiomis raidėmis būtų rašomi ir nuo teisinės formos nuorodos kabutėmis skiriami visų įmonių pavadinimai. Kabutės, rašant ištisai didžiosiomis raidėmis, atliktų skiriamąją funkciją, t. y. skirtų simbolinę dalį. Tačiau kai tokie įrašai atsiduria šalia pavadinimų, kuriuose jas pavaduoja didžiosios raidės, tokių kaip klubas ARBATA SU CITRINA, kyla neaiškumų tiek dėl kabučių, tiek dėl didžiųjų raidžių atliekamos funkcijos. Rašymas didžiosiomis raidėmis nebėra tik kabučių atitikmuo, nes atitikmenys negalėtų būti vartojami abu kartu. Kabutės atsiranda dėl rašymo didžiosiomis raidėmis ir kitu atveju – kai trumpinama su simboliniu pavadinimu einanti teisinės formos nuoroda. Galimybė ją trumpinti paminėta taisyklių priede, būtent jo 5.2 punkte. Tačiau priedas skirtas ne tik pavadinimų sudarytojams, taigi iš ši alternatyva galėjo būti numatyta kaip jau sudaryto pavadinimo rašymo tekste galimybė. Vis dėlto ji pasigauta įmonių steigėjų. Nuo 2004 m. sausio 1 d. pavadinimas buvo tik jų reikalas11, tai jie laisvai rinkosi ne tik jį, bet ir rašymo ar teisinės formos nuorodos pateikimo būdą. Ir, kaip matyti iš registro, pasirinko (ir iki šiol pasirenka) ne tik viešoji įstaiga, individuali įmonė, mažoji bendrija, žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, bet ir VšĮ, IĮ, MB, ŽŪB, UAB, UADBB, DNSB, IGNSB ir pan., pvz.: VšĮ „Taip kaip“, VšĮ „Bet kas zyzia“, IĮ „Virgis“, IĮ „Bijai vilko, neik į mišką“, MB „Ratai visiems“, MB „Spalvos mintims“, UAB „Maljorka“, UAB „Kodėl gi ne?“, UAB „Tikrai geras verslas“, ŽŪB „Tikri dalykai“, ŽŪB „Žibučių ūkis“, UADBB „Draudima“, UADBB „Hokena“, DNSB „Versmės spalvos“, DNSB „Šiluvos svaja“, IGNSB „Kalotės kalnas“, IGNSB „Purmalė“. Pasirinkus dar ir simbolinę dalį rašyti didžiosiomis raidėmis, susidaro didžiųjų raidžių sangrūda, neleidžianti skirti perkeltinės ir tiesioginės reikšmių, ir nelieka kitos išeities kaip rašyti kabutes. Tokiais atvejais irgi gerokai pasvyruota: registre yra įrašų IĮ „FINANSŲ SRAUTAS“, IĮ „GERAS GARAS“, IĮ „ŠIAUDAIS KŪRENAM – GERAI GYVENAM...“, VšĮ „IŠ ŠIRDIES Į ŠIRDĮ“, VšĮ „ŠIAULIŲ ŠAULYS“, UAB „LOTOSŲ JŪRA“, UAB „SIMO RATAI“, ŽŪB „ŠOVENIS“, UADBB „SANDĖJAS“, UADBB „RYTOJAUS GARANTAS“, UADBB „APSIDRAUSKIME“, DNSB „BURBIŠKIŲ KALVA“, DNSB „LIEPKALNIJA“, bet yra ir tokių kaip MB IDEALUS VERSLAS, MB LAIMĖS PIEVA, MB RAMI ŠIRŠĖ, IĮ AKMENS TVORA, IĮ PROTINGA VARNA, VšĮ TIESIOG TEATRAS, VšĮ SPORTAS GYVAI, UAB ŠVIESKI MAN VĖL, UAB TECHNOLOGINĖ LINIJA, UAB KAUNO RATAI, UAB SAULĖS ŽEMĖ. D. Vainauskienės (1996: 72) straipsnyje teigiama, kad ir šiais atvejais simbolinę dalį reikia skirti kabutėmis, tačiau sritis, kur toks rašymo būdas taikytinas, nenurodyta. Pritaikytas registre, jis keblus irgi pirmiausia todėl, kad įrašai įvairuoja. Iš tokių pavadinimų kaip MB IDEALUS VERSLAS rašymą didžiosiomis raidėmis būtų galima palaikyti kabučių atitikmeniu, tačiau kai kartu rašomos dar ir kabutės (pvz., IĮ „FINANSŲ SRAUTAS“), tiek rašymo didžiosiomis raidėmis, tiek kabučių funkcija darosi nebeaiški. 11 Žr. VLKK svetainėje, prieiga internete: http://vlkk.lt/lit/103421 (žiūrėta 2014 11 04). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 7 Polinkį įmonės pavadinimą įregistruoti visomis didžiosiomis raidėmis paaiškintų viešųjų užrašų kopijavimas, gal ir kai kurie dokumentų rengimo dalykai12. Tačiau kiti pavadinimų rašymo registre būdai akivaizdžiai sietini su rišlaus teksto polinkiais bei taisyklėmis. Tai jau minėti atvejai, kai didžiąja raide rašomas tik pirmas simbolinės dalies žodis, įskaitant ir tuos, kai įmonės teisinės formos nuoroda trumpinama. Būtent rašymas pirma didžiąja raide nustatytas LKRS taisyklėje, tačiau, įrašams registre įvairuojant, keblus tampa ir jis: be kita ko, kyla įspūdis, kad didžiosiomis raidėmis pabrėžiami svarbesni pavadinimai. Juolab kad tokia pabrėžiamoji funkcija kalbos leidiniuose išties numatoma. D. Vainauskienės straipsnyje, aptarus visus ištisinio rašymo didžiosiomis raidėmis atvejus, o kaip pirmąjį paminėjus simbolinių pavadinimų rašymą, apibendrinama: „didžiųjų raidžių vartojimas reiškia autoriaus norą išskirti tai, kas ypatingai svarbu“ (Vainauskienė 1996: 74). Toks rašymas pavadinamas išskyrimu, tapačiu kitokiam išskyrimui, leidžiamam kompiuterinio tekstų tvarkymo (skirtingam šriftui, įvairiems šriftų ar simbolių dydžiams, patamsintoms ar išretintoms raidėms). Pabrėžiamoji funkcija numatoma ir Nijolės Linkevičienės Redagavimo prad menyse, tik ne rašymui didžiosiomis raidėmis, o šrifto stiliams: „<...> pa sirinkto šrifto stilių galima keisti, jei reikia ką nors išskirti, ypač akcen tuoti, atkreipti skaitytojo dėmesį. Skiriami keturi šrifto stiliai: paprasta sis, pusjuodis, kursyvinis (pasvirasis), pusjuodis kursyvinis (pasvirasis).“ (Linkevičienė 2013: 55). Grafinis būdas nuo šrifto stiliaus šiame darbe lyg ir skiriamas, nes minimas tik aptariant citatas: „Citatos tekste išskiriamos kabutėmis (išskiriant kitokiu šriftu ar kitu grafiniu būdu, kabutės gali būti nerašomos).“ (Linkevičienė 2013: 57). Išeitų, kad grafinis būdas siejamas tik su skyrybos ženklu. Tik su kabutėmis jis siejamas ir naujausiame darbe iš rašybos ir skyrybos srities – Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadove (toliau – ESIV), tačiau iš jo aiškėja, kad skirtumo tarp skyrimo šriftu ir grafinio skyrimo nėra: skyrelis pavadinamas Grafiniu skyrimu, o jame minimi šriftai, tarp jų ir didžiosios raidės: „Vietoj kabučių šriftu (kursyvu, paryškintuoju šriftu, šrifto spalva, didžiosiomis raidėmis ir pan.) galima išskirti citatas, skiemenines santrumpas, simbolinius ar nelietuviškus pavadinimus ir kt.“ (ESIV 2014: 38). Nors, palyginti su Redagavimo pradmenimis, čia rašymo didžiosiomis raidėmis funkcija lyg ir numatoma platesnė, tačiau, remiantis LKRS, cituojamų organizacijų, kūrinių, leidinių, pavadinimus irgi reikėtų laikyti citatomis (LKRS 1992: 227). Grafinis būdas kaip skyrybos ženklo atitikmuo minimas ir 2006 m. atnaujintų lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 13.1 punkte, nurodant, kad citatos rašytinos kabutėse, tačiau kai išskiriamos kitokiu šriftu ar grafiniu būdu, kabutės gali būti nerašomos (VŽ 2006a). Kai kurių neatitikčių grafinį būdą mininčiuose darbuose esama, tačiau iš jų visumos aiškėtų, kad rašymas didžiosiomis raidėmis gali atlikti dvejopą funkciją – tam tikrų teksto elementų pabrėžimo ir skyrybos ženklo. Jei skyrybos ženklo funkciją atlieka kabutės, o didžiosios raidės vartojamos svarbiems dalykams išryškinti, tekste galėtų susidaryti ir tokių atvejų, kai rašoma ir didžiosiomis raidėmis, ir kabutėse. Ši dviplanio skyrimo taisyklė niekur neformuluojama, tačiau kad jis galimas, matyti ir iš LKRS: pateikiant pavyzdžius, simboliniai pavadinimai rašomi ir kabutėse, ir retintomis raidėmis, nes jomis visame leidinyje paryškinami aptariami pavyzdžių žodžiai, pvz.: saldainiai „Burtininkė“, cigaretės „Jūratė“, romanas „Sukilėliai“ (LKRS 1992: 71). Būtent iš rišlių tekstų, rašymo skirtingose srityse skirtumų nesuvokiant, toks skyrimas galėjo būti perkeltas ir į registrą. Registre gausu pavadinimų, rašomų ir didžiosiomis raidėmis, ir kabutėse, pvz.: individuali įmonė „SPALVOS“, E. Mizgerienės firma „SIDABRINĖ 12 Antai Dokumentų rengimo taisyklėse keliamas reikalavimas dokumento sudarytojo pavadinimą rašyti didžiosiomis paryškintomis raidėmis (VŽ 2001). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 8 GARBANA“, G. Smalinskienės vertimų biuras „GERAS STILIUS“, K. Simanavičiaus salonas „PAS MARIJĄ“, viešoji įstaiga „AUKSO ŠVIESA“, mažoji bendrija „ATARAS“, visuomeninė organizacija „PER BRASTĄ“, medžiotojų klubas „SENASIS VILKAS“, Radviliškio rajono literatų klubas „JONVABALIS“, akcinė bendrovė „KLAIPĖDOS RYTAS“, uždaroji akcinė bendrovė „AKUMULIATORIŲ SPEKTRAS“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „KOMPENSA“, uždaroji akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė „FINVESTA“, kredito unija „JONAVOS ŽEMĖ“. Bent jau sprendžiant iš kalbos leidiniuose pateikiamų formuluočių, pabrėžiamoji funkcija būtų pagrįsta tik rišliame tekste, tačiau nerišlaus pobūdžio tekstų ypatumai kalbos leidiniuose nenagrinėjami, taisyklių beveik neformuluojama. Pritaikytas registre, šis rašymo būdas problemų irgi nekeltų, jei didžiosiomis raidėmis būtų pabrėžiama visų pavadinimų simbolinė dalis. Tačiau taikomas šalia LKRS taisyklę atitinkančių įrašų, tokių kaip MB „Duok penkis“, jis visiškai nebeaiškią daro rašymo didžiosiomis raidėmis funkciją, nebent išties kelia įspūdį, kad didžiosiomis raidėmis pabrėžiami svarbesnieji pavadinimai. Taikomas šalia tokių pavadinimų kaip klubas ŠAMANAI, jis trikdo kabučių funkciją: kadangi pavadinimų rašymas tesiskiria kabutėmis, gali atrodyti, kad pastarieji pavadinimai nėra simboliniai arba kad kabučių funkcija rašant simbolinius pavadinimus fakultatyvi. Rašymo didžiosiomis raidėmis ir kabučių funkcijas bei santykį trikdo ir dar viena pavadinimų sudarytojų pritaikyta galimybė, šiaip jau būdinga rišliems tekstams. Ji galėjo būti savaip išsiaiškinta iš taisyklių priedo, kuriame teigiama: „Oficialūs pavadinimai gali būti pertvarkomi taip, kad priekyje atsiduria simbolinis vardas, o statuso nuorodos ar jų raidinės santrumpos nukeliamos į galą. Tokiu atveju jos nuo simbolinio vardo atskiriamos kableliu, pvz.: uždaroji akc inė bendrovė „Beržas“ / UAB „Beržas“ / „Beržas“, uždaroji akcinė bendrovė / „Beržas“, UAB.“ (VŽ 1995). Formuluotė „oficialūs pavadinimai gali būti pertvarkomi“ akivaizdžiai rodytų, kad ši alternatyva irgi veikiausiai taikyta ne pavadinimų sudarytojams. Pritaikius šią galimybę jiems, prie visos registro įrašų įvairovės prisidėjo dar ir tokie atvejai kaip „Robotų technologijos“, MB; „Perkūno investicijos“, MB; „Žemuogėlių pieva“, VšĮ; „Dievo dovana“, ŽŪB; „Reklama ant transporto“, UAB; „Vabalo kompanija“, UAB; „Ūko medis“, UAB; „Logistikos zona“, UAB; „Kitoks miestas“, UAB; „Sraunioji Ratnyčia“, DNSB. Kadangi pasirinktine, kaip jau aptarta, palaikyta ir galimybė pavadinimą rašyti didžiosiomis raidėmis, tai atitinkamai radosi ir įrašų jomis, pvz.: „VILKVEDIS“, ŽŪB; „RINKA PLIUS“, UAB; „BALTIJOS TURTO GRUPĖ“, UAB; „KAIMYNŲ PARKAS“, VIEŠOJI ĮSTAIGA. Bet ir jie dar ne visa rašymo įvairovė. Mat vartojant postpozicinę teisinės formos santrumpą, simbolinės dalies linkstama kabutėmis neskirti, pvz.: Ginto miškas, MB; Gardas, MB; Žibartonių mėsa, MB; Idėjų alėja, UAB; Mano apdaila, UAB; Kompiuterinis langas, UAB; Naujoji rinka, UAB; Darbas Europoje, UAB; Imbiero debesys, UAB; Draudūna, UADBB. Atitinkamai neskiriama ir didžiosiomis raidėmis rašomų pavadinimų simbolinė dalis, pvz.: GAMA, UAB; AMATAS, UAB; AKMAS, UAB; BALTIJOS MONETOS, UAB; DERLINGA ŽEMĖ, UAB; ŠVAROS MISIJA, UAB; VILNIAUS NEKILNOJAMOJO TURTO IDĖJOS, UAB; VERSLO BANKAS, UAB; EDRAUDA, UADBB; SVEIKATOS METAI, VIEŠOJI ĮSTAIGA. Taisyklės, kurioje būtų nustatyta galimybė prieš teisinės formos nuorodą einančios simbolinės dalies neskirti kabutėmis, nėra, tačiau tokį polinkį galima susieti su nerišlaus pobūdžio tekstais. Įvairiuose sąrašuose, kataloguose, lentelėse ar grafikuose tokiais atvejais nevartoti kabučių įprasta ir visiškai pagrįsta, jei visas sąrašas, katalogas, lentelė ar grafikas sudarytas vienu principu. Kabutės būtų perteklinės, ypač jei simbolinė dalis rašoma didžiosiomis raidėmis. Tačiau, kaip minėta, nerišlaus teksto rašybos bei skyrybos ypatumai kalbos leidiniuose BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 9 neaptariami. Tik LKRS išnašoje nurodoma, kad be teksto vartojami simboliniai pavadinimai kabutėmis neskirtini. Tiesa, apie vartojamus su gimininiu žodžiu pasakyta, kad skirti simbolinę dalį galima, vadinasi, formuluojama tik galimybė. Polinkiui rašyti be kabučių įtakos veikiausiai turi ir tai, kad jau vartojamas vienas skyrybos ženklas – kablelis. Registre toks rašymo principas irgi galėtų būti taikomas, tačiau tik laikantis įrašų vienodumo principo. Taikomas kartu su kitokiais įrašais, tokiais kaip „Swedbank“, AB, jis stiprina įspūdį, kad kabutės – pasirenkamosios skyrybos ženklas. O taikomi kartu, visi šie įvairuojantys rašymo būdai daro neaiškias ir kabučių, ir rašymo didžiosiomis raidėmis funkcijas bei jų santykį. Galiausiai pavadinimų sudarytojams gali kilti įspūdis, kad rašytina taip, kaip kam patinka. Tokią prielaidą patvirtinančių, jau su jokia formuluote ar dėsningumais neįmanomų susieti atvejų registre galima rasti, pvz.: UAB PERKŪNKIEMIS plius, asociacija „VISAS PASAULIS manyje“, viešoji įstaiga KAČIŲ MYLĖTOJŲ KLUBAS „PONAS KATINAS“, investavimo klubas „RIZIKA plius“, UAB „Figūra PLIUS“, uždaroji akcinė bendrovė „SAVAS TAKAS“ IR KO, uždaroji akcinė bendrovė PREKYBOS NAMAI „KAMANĖ“, viešoji įstaiga MOKYMO CENTRAS „TOBULAS VERSLAS“, uždaroji akcinė bendrovė KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA „BEGA“, visuomeninė organizacija VILNIAUS MIESTO SPORTO KLUBAS „TEMPAS“. Apžvelgus lietuviškus registro įrašus, jų visumą galima vertinti kaip skirtingoms juridinių asmenų pavadinimų funkcionavimo sritims būdingų rašymo ypatybių sąmaišą. Ypatybės perkeltos ir iš viešųjų užrašų, iškabų, reklaminių tekstų ar dokumentų, ir iš rišlių tekstų, tarp sričių nedarant skirtumo. Kita vertus, skirtumas kalbos leidiniuose per daug ir nepabrėžiamas, rašymo įvairiose srityse ypatumai nenagrinėjami, nes pirmiausia orientuojamasi į rišlaus teksto rašybą ir skyrybą. Vis dėlto, šios rūšies pavadinimams turint glaudų sąlytį su įvairiomis rišlaus teksto neapimamomis sritimis, vienaip ar kitaip su kalba susijusiomis, apie kitokias galimybes užsiminti tenka. Taigi, kaip aiškėja, kebliosios padėties susidarymo registre pagrindinis veiksnys yra juridinių asmenų pavadinimų kaip reiškinio daugiaplaniškumas, jų funkcionavimas daug grafinių išgalių turinčiose srityse. Pavadinimų sudarymą visiškai patikėjus įmonių steigėjams, o šiems sričių skirtumų nesupaisius, įvairios galimybės ir pritaikytos registre. Registras irgi nesuveikė kaip įrašų formaliąją raišką vienodinantis mechanizmas. Tačiau jis – dar viena specifinė pavadinimų vartojimo sritis. Lietuvių kalbos žodyne žodis registras aiškinamas kaip „sąrašas, rodyklė; knyga gaunamiems ir siunčiamiems raštams surašyti“ (LKŽe 2005). Sąrašui ar knygai šiaip jau įprasta taikyti formos vienodumo, sistemiškumo principus, bet kalbos leidiniuose jie irgi paprastai neformuluojami, greičiausiai laikomi sąrašų ar leidinių rengėjų pasirinkimo reikalu. Net jei rišlaus teksto elementų skyrimo grafiniu būdu galimybė ir formuluojama, nepabrėžiama, kad tas principas taikytinas visiems vieno teksto vienodiems elementams. Tačiau, sprendžiant iš Juridinių asmenų registro nuostatų, žodžiui registras dar ir teikiama kitokia reikšmė: „Registro paskirtis – registruoti Registro objektus ir rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos.“ (VŽ 2012). Išeitų, kad registras suprantamas kaip tam tikra duomenų sankaupa, bazė ar faktų registravimo mechanizmas. Įmonių steigėjai, kuriems pavadinimų sudarymas buvo patikėtas, paskatų derinti pavadinimo grafinę raišką prie kitų registro įrašų, žinoma, negalėjo turėti. Taip ir įsivyravo įrašų įvairovė, o įsivyravusi ėmė kelti nenumatytų problemų, pirmiausia dėl registro turimo išskirtinio statuso. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 16 atsakovo bendroves, vietoj ABMG „Astra“ gali pasirinkti UAB „ASTRA-WAM“; Atsakovui buvo suteikta neišimtinė teisė naudoti žymenį „DVARO“ tik AB „GUBERNIJA“ gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti, žymenį naudojant tiktai žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“ iki 20120709; Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. pateikė VĮ Registrų cent ro Vilniaus filialui prašymą laikinai įtraukti pavadinimą Astra, AB į Juridinių asmenų registrą; Atsakovas pabrėžė, jog, norint pagrįsti juridinių asmenų .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ pavadinimų klaidinamą panašumą, reikia nustatyti suklaidinimo tikimybės galimybę tiesioginių .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ klientų, o ne netiesioginių klientų atžvilgiu51. Tačiau laisvajam stiliui atstovaujanti internetinė žiniasklaida – VZ.LT, lrytas.lt, DELFI, lzinios.lt, respublika.lt, 15min.lt ir kt. – visų įmonių simboliniams pavadinimams rašyti linkusi taikyti bendrąją, rišliam tekstui būdingo rašymo taisyklę, pvz.: „Fi nas tos“ gru pę su da ro ban kas „Fi nas ta“, fi nan sų mak le rio įmo nė „Fi nas ta“ ir Lie tu vo je bei Lat vi jo je vei kian čios tur to val dy mo įmo nės „Fi nas ta As set Ma na ge ment“52; Anot jo, „Lesto“ veiksmų neskaidrumas vykdant šį pirkimą patvirtina „Vilniaus energijos“ nuogąstavimus, kad „Lesto“ netinkamas elektros gamybos kvotos skirstymo vaidmeniui53; „Rokiškio sūrio“ grupei priklauso „Utenos pienas“.54; Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ ataskaitinamerinkiminiame kongrese trejų metų kadencijai prezidentu perrinktas T. S., UAB TEF „Vilteda“ generalinis direktorius55; „Linava“ yra ne tik dešimčių milijonų litų biudžetą valdanti organizacija, bet ir rimta konkurentė aplinkinių šalių vežėjams56; „Vilniaus degtinė“ dividendų akcininkams mokėti neplanuoja57. Kaip matyti, perrašant pavadinimus tokiuose tekstuose, nepaisoma nė teisinės formos nuorodos įregistruotosios formos bei pozicijos – jos vartojamos kur kas laisviau. Vis dėlto rišliems tiek oficialiojo, tiek laisvojo stiliaus tekstams LKRS yra nustatyta bendra rašybos norma. Dėl įmones įregistruojant susiklosčiusios padėties kai kuriose vartosenos srityse formuojasi nauja norma – juridinio asmens pavadinimą rašyti taip, kaip jis yra įregistruotas, nors ne tik LKRS, bet ir kituose norminamuosiuose darbuose jokių rišlaus teksto rašybos ar skyrybos taisyklių, diferencijuojamų pagal funkcinį stilių, bent iki šiol nėra formuluota – jos visiems funkciniams stiliams vienodos. Vien jau šiuo požiūriu vartosena ir norma išsiskiria. Tačiau kai juridinių asmenų pavadinimų rašymo įvairovė perkeliama į vieną tekstą, apskritai paneigiama bet kokios rašybos ar skyrybos taisyklės, taigi ir normos, galimybė: kone kiekvieną simbolinį pavadinimą rašant vis kitaip, nėra jokio rašybos dėsningumo, bendro principo, tvarkos, t. y. to, kas yra taisyklės pagrindas. Taip rašant, kabutės, didžioji raidė ir rašymas didžiosiomis raidėmis nebetenka apibrėžtos funkcijos. Funkcijos neapibrėžtumas savu ruožtu trikdo vartoseną, o galiausiai yra ir rašybos bei skyrybos lygmenį trikdantis veiksnys. 51 LITEKO, prieiga internete: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska (žiūrėta 2014 10 25). 52 Išsirinko, kam parduoti „Finastą“, prieiga internete: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/issirinko-kam-parduotifinasta.d?id=66206630 (žiūrėta 2014 10 25). 53 „Vilniaus energija“: „Lesto“ yra netinkama kvotų skirstymui, prieiga internete: http://www.lrytas.lt/verslas/energetika/vilniaus-energija-lesto-yra-netinkama-kvotu-skirstymui.htm (žiūrėta 2014 10 25). 54 „Rokiškio sūris“, AB grupė, prieiga internete: http://www.15min.lt/zyme/rokiskio-suris-ab-grupe (žiūrėta 2014 10 25). 55 „Lineka“ perrinko vadovą, koncentruosis į infrastruktūros išnaudojimą, prieiga internete: http://vz.lt/article/2014/5/16/lineka-perrinko-vadova-koncentruosis-i-infrastrukturos-isnaudojima (žiūrėta 2014 10 25). 56 „Linavos“ opozicija murkdo vežėjus teismuose, prieiga internete: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ verslas/linavos_opozicija_murkdo_vezejus_teismuose (žiūrėta 2014 10 25). 57 „Vilniaus degtinė“ pardavimus tikisi padidinti penktadaliu, prieiga internete: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ vilniaus-degtine-pardavimus-tikisi-padidinti-penktadaliu.d?id=9181324 (žiūrėta 2014 10 25). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 17 1.4. Esami ir vartosenos iškeliami sprendimai Jei pagrindinis vartosenos, normos ir jų darnos trikdis yra rašymo būdų įvairovė juridinius asmenis įregistruojant, tai pirmiausia vienodintinas pavadinimų įrašymo į Juridinių asmenų registrą būdas. Prie tokios išvados neseniai jau ir iš tikrųjų prieita: iš VLKK interneto svetainės Naujienų skiltyje skelbiamos informacijos matyti, kad, nuo 2013 m. gegužės 1 d. tikrindama įregistruojamų juridinių asmenų pavadinimus, VLKK jau vertina ne tik sintaksės, leksikos ar žodžių darybos klaidas, bet ir rašybos taisyklių laikymąsi ir kaip netaisyklingus atmeta tuos pavadinimus, kurių simbolinė dalis užrašyta didžiosiomis raidėmis. Apžvelgiant dažniausiai pasitaikančias klaidas, ir tiesiogiai nurodoma, kad netaisyklingi yra pavadinimai UAB „KONIG LITA“ (turi būti UAB „Koniglita“), AB „STATMETRA“ (turi būti UAB „Statmetra“) ir pan.58 Vis dėlto iš šios analizės aiškėja, kad simbolinių pavadinimų rašymo būdų yra ir daugiau, ne tik minimasis LKRS. Juridinių asmenų registras, suprantamas kaip tam tikras sąrašas ar sąvadas, galėtų būti ir rašymo didžiosiomis raidėmis sritis, tik, žinoma, jei jame būtų laikomasi įrašų vienodumo principo. Tačiau, šiam sąvadui turint išskirtinį statusą, tada veikiausiai reikėtų ir teisinių nuostatų, kuriomis būtų užtikrinta, kad didžiosiomis raidėmis įregistruoto pavadinimo perrašymas pagal rišliam tekstui būdingą taisyklę pavadinimo nekeičia. Turbūt todėl VLKK pasirinko vienodinti registro įrašus taip, kaip pavadinimus būtų įprasta rašyti rišliame tekste. Žinoma, pavadinimų įteisinimas taisyklinga rašyba ir skyryba – svarbiausia sąlyga, kad jų vartojimas atitiktų normą. Vis dėlto šis problemos sprendimo būdas yra tik vienas vartoseną sklandinančių ir atitiktį normai didinančių veiksnių. Pirmiausia, VLKK patikra taptų kur kas veiksmingesnė, jei pavadinimų kūrėjams ir vartotojams būtų parengtos rašymo taisyklės. Kaip matyti, jas rengiant nebeužtektų pateikti elementariąją formuluotę, nors pagrindo ją keisti ir nėra. Reikėtų numatyti ir alternatyvas, taikytinas atsižvelgiant į pavadinimo funkcionavimo sritį, išsamiai aptarti kabučių ir didžiųjų raidžių vartojimo galimybes. Kadangi tam tikrų neaiškumų sukelia ir teisinės formos nuorodų rašymo būdas bei pozicija, taisyklėse reglamentuotinos ir šių variantų galimybės. Tačiau iš šios analizės aiškėja ir tai, kad rašybos taisykles būtų sunku parengti nepriėmus tam tikrų kodifikacinio pobūdžio sprendimų. Simbolinių pavadinimų rašybos ir skyrybos norma nėra pakankamai aiški ir vienaprasmė. Kodifikuotoji iš tiesų tėra vienas normos variantas, įprasčiausias rišliam tekstui. Nors jis neatmestinas ir nerišlaus pobūdžio tekstuose, tokiuose kaip iškabos, viešieji užrašai, reklama, sąrašai, katalogai, rodyklės, lentelės, grafikai ir pan., šiose srityse norma veikiau būtų kitokie rašymo būdai – didžiosiomis raidėmis ir be kabučių ar didžiosiomis raidėmis ir su kabutėmis. Kita vertus, tokie rašymo variantai galimi ir rišliuose tekstuose, tik kaip norma nėra pakankamai aiškiai kodifikuoti. Kadangi tiek tie neaiškumai, tiek vienodumo principo neformulavimas nemažai prisidėjo, kad susidarė rašybos ir skyrybos lygmenį trikdanti simbolinių pavadinimų rašymo įvairovė, tai ir kyla būtinybė tikslinti simbolinių pavadinimų rašymo kodifikaciją. Iš atliktos analizės aiškėja ir tai, kad kalbos leidiniuose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama rašymui nerišlaus pobūdžio tekstuose. Kaip matyti, jų pobūdis gali būti gana įvairus, todėl reikalinga žanrų klasifikacija ir išsamesnė klasifikacijos vienetų analizė. Nerišlaus pobūdžio tekstus laikant ne kalbos taisyklėmis reglamentuotinais dalykais, gali susidaryti aplinkybių, 58 Tokia informacija pateikiama VLKK svetainėje, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/imoniu-pavadinimai/klaidos.htm (žiūrėta 2014 11 04). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 18 trikdančių ir rišlaus teksto rašybą bei skyrybą. Joms ir iš tiesų susidarius, kyla dar vienas kodifikacinis uždavinys – normą teikiančiuose darbuose aiškiau įvardyti rašybos ir skyrybos ženklų funkcijas bei santykius. Ne tik rašymo kompiuteriais atveriamos šriftų galimybės, bet ir glaudus juridinių asmenų pavadinimų sąlytis su vaizdinės grafikos sritimis skatina aiškiau brėžti rašto ir ne rašto grafikoje vartojamų ženklų ribą, įteisinti rašymo didžiosiomis raidėmis kaip rašto grafikos elemento statusą arba jį atmesti, įvardyti jo santykį su rašybos ir skyrybos lygmenimis. Gana plačiai rišliuose tekstuose taikomas rašymas didžiosiomis raidėmis gerokai sutrikdė ir kabučių funkciją, todėl kyla uždavinys aiškiau įvardyti ir ją. Toliau pateikiama nelietuviškų simbolinių pavadinimų vartojimo analizė atskleis, kad kabučių funkcija ir taip nebuvo labai aiški. 2. NELIETUVIŠKI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI KAIP LIETUVIŠKŲJŲ RAŠYMO TRIKDIS 2.1. Perrašos taisyklės neadekvatumas Nelietuviškų simbolinių pavadinimų rašybos ir skyrybos dalykus šiame straipsnyje būtų galima palaikyti atskira tema ir jos nesvarstyti, tačiau ryškėjantys vartosenos polinkiai rodo, kad įprotis šių temų nesieti, tiksliau, nelietuviškų pavadinimų rašybos ir skyrybos problemų iš viso nenagrinėti, irgi yra veiksnys, trikdantis simbolinių pavadinimų vartoseną, jų rašymo normą ir normos bei vartosenos darną. Lietuviškų ir nelietuviškų pavadinimų rašymo polinkiai bei veiksniai susiję, vieni kitus palaiko ir stiprina. Žinoma, nėra taip, kad apie nelietuviškus simbolinius pavadinimus nebūtų rašoma visiškai. Įmonių steigėjams puolus angliškais pavadinimais vadinti Lietuvoje steigiamas įmones, toks jų poelgis ir keliama grėsmė kalbos specialistų negalėjo būti neįvertinti. Taigi, apie šios rūšies svetimžodžių antplūdį yra rašyta, daugiausia – irgi gerbiamo Kniūkštos (1991a, b, 1992a, 1997, 2004, 2005, 2006b). Tačiau rašant daugiausia vertintos nelietuviškųjų pavadinimų morfologinės ir sandaros ypatybės, jų poveikis lietuviškųjų sandarai, kai kuriuose straipsniuose iškelti sintaksiniai aspektai (Kniūkšta 1997; Vaicekauskienė 1997; Vaskelaitė 2001), o rašybos ir skyrybos klausimai, kaip ir lietuviškųjų pavadinimų, beveik neliesti, jei neminėsime poros straipsnių apie latviškus simbolinius pavadinimus (Kvašytė 2005; Jocaitė, Kvašytė 2006). Nelietuviškų simbolinių pavadinimų rašymo klausimas neiškilo nė juridinių asmenų pavadinimų sudarytojams skirtose taisyklėse. Taisyklės rodo, kad jomis nuo tų pavadinimų apskritai siekta atsiriboti. Dar pirmajame variante teigta, kad simbolinių pavadinimų „negalima daryti iš kitų kalbų žodžių, neturinčių lietuviškos morfologinės formos ir nevartojamų bendrinėje lietuvių kalboje“ (LKKN 1998: 15). 2004 m. taisyklėse šio punkto nebeliko, bet liko nuostatos, kad simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai (4 p.) ir kad jie negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu (11 p.). 2013 m. nutarimu iš taisyklių išbraukti 9 ir 10 punktai, ir taip nebeliko draudimo simbolinių pavadinimų darytis iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu, iš begalūnių dirbtinių žodžių ir iš gramatiškai ne- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 19 susietų žodžių. Tačiau liko 4 punktas, teigiantis, kad jais gali eiti tik bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai. Kaip galima spręsti iš VLKK atliekamos patikros, šis punktas apima ir išbrauktuosius, nes kaip netaisyklingus VLKK įvertina tuos pavadinimus, kuriuos sudaro vieni kitų kalbų žodžiai arba kitų kalbų žodžiai kartu su lietuviškais, pvz.: MB „If we do“, UAB „Wind“, „Vilnius transport“, „Giliara solutions“59. Vis dėlto tam tikra išimtis numatyta ir taisyklėmis. Priimtųjų 1992 m. 4.3 punkte teigta, kad iš nelietuviškų žodžių arba su jais gali būti daromi bendrų Lietuvos ir kitų kraštų firmų vardai (LKNN 1998: 14), tai pakartota ir 1997 m. keistose taisyklėse (VŽ 1997b), abejose paminėta ir tai, kad kitų kalbų žodžiais vadintinos Lietuvoje veikiančios užsienio firmos. Vadinasi, formuluotės, kaip rašyti nelietuviškus simbolinius pavadinimus, nepateikta veikiausiai ne todėl, kad tokių pavadinimų rašymas laikytas lietuvių kalbai neaktualiu, o todėl, kad jis laikytas ne lietuvių kalbos taisyklių objektu. 2004 m. priimtose ir dabar galiojančiose taisyklėse išimtis dėl nelietuviškų pavadinimų iš viso nebeminima. Tačiau jų į registrą patenka, nes ir Civiliniame kodekse nustatyta, kad nelietuviškais pavadinimais gali būti pavadinamos įmonės, susijusios su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija60, VLKK šių pavadinimų patikros irgi neatlieka. Tačiau bene pagrindinis nelietuviškų pavadinimų plūsmo kanalas, kaip aiškėja iš interneto žiniasklaidos, yra nelegalus – įvairiais būdais siekiama taisykles apeiti, šį poelgį daugiausia grindžiant verslo interesais61. Ne lietuvių kalba sudarytus pavadinimus rašyti vis tiek tenka, nes neišvengiamai minėtini, ypač šiais aktyvių tarptautinių ryšių laikais, užsienyje įsteigtų įmonių ar kitokių užsienio subjektų bei objektų pavadinimai. Vadinasi, jų rašymo taisyklė turėtų būti nustatyta. LKRS apie nelietuviškų simbolinių įmonių pavadinimų rašymą neužsimenama, nors nelietuviškų tikrinių vardų rašymui ir yra skirtas visas skyrius (LKRS 1992: 81–89). Taisyklė suformuluojama atskirame VLKK nutarime (VŽ 1997a). Ji iš pažiūros irgi labai paprasta: nelietuviški simboliniai pavadinimai rašytini originalo rašyba62 (laikraščiai ir žurnalai „Karogs“, „Time“, „Novyj mir“, firmos, organizacijos, kolektyvai „Cameron“, „General Motors“, „Chrysler Corporation“, „Los Angeles Lakers“, „Milan AC“, „Miami Heat“, firminiai gaminiai „Renault“, „Mercedes Benz“, „Braun“, „Hyundai“, „Sony“, „Audi 100“), o prie kai kurių paplitusių vienažodžių, ypač tų, kurie bendrinėje kalboje turi atitikmenų, gali būti pridedamos lietuviškos galūnės („Internetas“, „Kosmosas“, „Zenitas“, „Spartakas“). Pastaboje dar pažymima, kad paplitę nelietuviški pavadinimai, virtę bendriniais žodžiais, adaptuojami ir rašomi be kabučių, mažąja raide, t. y. žiguliai, mersedesas, feraris, tojota, boingas, brauningas. Išeitų, kad numatoma dvipakopė adaptavimo sistema, tačiau iš ankstesnių VLKK nutarimų matyti, kad iš pradžių adaptavimą linkta teikti tik laisvesniems stiliams. Antai 1990 m. nutarime galūnes siūlyta pridėti tik šnekamojoje kalboje ir populiariuose leidiniuose ir tik prie kai kurių paplitusių vienažodžių ne59 Žr. VLKK informaciją, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/imoniu-pavadinimai/klaidos.htm. .60 Civilinio kodekso 2.40 straipsnyje teigiama: „Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.“ (VŽ 2000). 61 Kadangi nei verslo interesai, nei jų santykis su kalbos ar nacionalinės kultūros interesais nėra šio straipsnio objektas, tai jie čia ir nebus nagrinėjami, tik norima atkreipti dėmesį į pora paprastų teiginių, pasigendamų vykstant diskusijoms tarp verslo ir kalbos interesų gynėjų: 1) įmonių pavadinimai – sudedamoji kalbos dalis (kaip matyti, ypač svari), o valstybinė kalba Lietuvoje bent jau kol kas – ne anglų, o lietuvių; 2) argumentas, kad užsieniečiams lietuvišką pavadinimą sunku tarti, yra nepagrįstas, jei įmonė nėra nusiteikusi visiškai neteikti paslaugų lietuviams: lietuviams taisyklingai fonetiškai perteikti anglų kalbos garsus tikrai ne lengviau, nei užsieniečiams lietuviškus. 62 Dar 1979 m. originalo rašybos principas nebuvo savaime suprantamas. Jį taikyti, atsižvelgdama į kitų kalbų spaudoje taikomą praktiką ir to meto lietuvių spaudoje paplitusius nenuoseklumus, siūlė Nijolė Sližienė (1979). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 20 lietuviškų pavadinimų, ypač tų, kurie bendrinėje kalboje turi atitikmenų (KK 1991). Dar ankstesniame nutarime (1988 m.) apie galūnių dėjimą iš viso neužsiminta (KK 1990). Galbūt todėl begalūnis nelietuviškų simbolinių pavadinimų rašymas įsigalėjo ir, 2007 m. jau nusprendus skatinti nediferencijuojamą pagal funkcinį stilių adaptavimo polinkį, t. y. VLKK nutarimu rekomendavus be gimininio žodžio arba prieš jį einančio nelietuviško pavadinimo simbolinę dalį linksniuoti, jei ją įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės (VŽ 2007), tokia rekomendacija oficialiuosiuose stiliuose atgarsio neberado. 2005 m. išleistame leidinyje teigiama, kad periodinės spaudos kompresija jį linkusi atmesti ir žiniasklaidoje – svetimų pavadinimų begalūnis rašymas įsigalėjęs ir joje (Pupkis 2005: 288). Šiaip ar taip, nerišlaus pobūdžio tekstui, tokiam kaip Juridinių asmenų registras, morfologinio adaptavimo principas nė negalėjo būti aktualus. 1997 m. VLKK nutarime formuluojamą taisyklę taikyti registrui keblu ne šiuo, o kitais atžvilgiais. Pirmiausia, registruojamų įmonių pavadinimo būtinoji dalis yra veiklos rūšį ar teisinę formą nurodantys žodžiai, tačiau apie jų rašymą nieko nepasakoma – nei tai, koks turėtų būti tos nuorodos pateikimo būdas ir pozicija, nei tai, ar ji turėtų būti lietuviška ar nelietuviška. Neaiškus ir simbolinės dalies skyrimo klausimas. Tik iš taisyklę iliustruojančių pavyzdžių galima spręsti, kad ji skirtina kabutėmis, tačiau kaip simbolinę dalį skirti, kai ji eina prieš teisinės formos nuorodą, neaiškėja net iš pavyzdžių. Pateiktuosiuose kabutės pavartotos lietuviškos, tik iš to galima pasidaryti išvadą, kad rašant nelietuviškus simbolinius pavadinimus taikytinas originalo kalbos rašybos ir lietuvių kalbos skyrybos principas, tačiau ne kiekvienas kalbos vartotojas tokią išvadą pasidarys, juolab kad riba tarp skyrybos ir rašybos lygmenų neaiški ir LKRS. Joje didžiosios raidės rašymo atvejai minimi ir rašybos (LKRS 1992: 60–72), ir skyrybos (LKRS 1992: 134) dalyje. Simbolinius pavadinimus aptarti pasirenkama Rašyboje (LKRS 1992: 70–72), tačiau taisyklė formuluojama ne tik dėl didžiosios raidės, bet ir dėl kabučių rašymo. Tik iš originalo rašybos taisyklę iliustruojančių pavyzdžių galima spręsti, kad originalo rašybos principas turėtų apimti ir anglų kalbai būdingą principą kiekvieną pavadinimo žodį rašyti didžiąja raide. Straipsniai apie latviškų simbolinių pavadinimų rašymą (Kvašytė 2005; Jocaitė, Kvašytė 2006) atskleidžia, kad turėtų būti perteikiami ir diakritiniai ženklai, tačiau taip nusprendžiama tik tuose straipsniuose. O ir pati sąvoka originalo rašyba, taikoma sudaromiems pavadinimams, įgyja kitą prasmę. Kuriamo pavadinimo su originalu nėra kaip palyginti, todėl tas principas gali būti suprantamas nebent kaip taisyklingos anglų ar kurios kitos kalbos vartojimas. Turimomis kalbų žiniomis greičiausiai ir vadovaujamasi nelietuviškus įmonių pavadinimus kuriant, tačiau daug esama ir nežinios. Apžvelgus nelietuviškus Juridinių asmenų registro įrašus, kurių didžioji dalis yra tarptautine betampančia anglų kalba, gali kilti įspūdis, kad jiems iš viso jokios rašybos ir skyrybos taisyklės netaikomos. Prie įvairovės, analogiškos aptartajai lietuviškų įrašų painiavai, susijusiai su didžiųjų raidžių vartojimu (UAB „Accounting express“; UAB „PLUS Windows“; UAB „Business MARKET“; URBAN Market UAB; VšĮ COUNT PLUS; MB A DOG LEADER; UAB „COMPANY EXPRESS“; FINANCE 4 YOU, UAB; „AMBER REALTY INVESTMENTS“, UAB), dar prisideda simbolinės dalies rašymas kiekvieną žodį pradedant didžiąja raide (MB „Express Delivery“, UAB „Baltic Logistics Group“, UAB Press Express, UAB Payment Solutions, asociacija „Amber Rally Team“), nors taip rašoma nebūtinai (IĮ „Baltic amber“, MB „Balticum infinitum“, MB „Energy business partners“, UAB Amber oak). Prie trumpinamos teisinės formos nuorodos pozicijos įvairavimo (UAB „4finance“, UAB „Financing accounting and consulting“, IĮ „Consulting plus“ ir „Swedbank“, AB; „Print City“, UAB; Amber Food, UAB; BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 21 EXPRESS GROUP, UAB; „LIGHT CONSULTING GROUP“, UAB) prisideda po simbolinės dalies rašomos santrumpos neskyrimas kableliu (Everyday Finance UAB, Dim Electro UAB, Layala Balti Real Estate KŪB, Business Investment Group MB, AUTO EXPRESS UAB), nors kitais atvejais ji skiriama (Business, UAB; Business service, UAB; BUSINESS UNION, UAB). Įmonės teisinę formą įvardijantis žodžių junginys nebūtinai trumpinamas, pvz.: KREDITO UNIJA AMBER, uždaroji akcinė bendrovė „AMBER“, viešoji įstaiga „AMBER PROJECTS“, kooperatinė bendrovė „AMBER LOG“. Prieš santrumpą einančios simbolinės dalies, kaip ir lietuviškuose pavadinimuose, kabutėmis linkstama neskirti (Market in, MB; Express sale, MB; Credit Law, UAB; Alternative Payment Services, UAB; BALTIC BUSINESS INDUSTRY, UAB; MARKETSTOCK UAB; EXPRESS GROUP, UAB), tačiau ji gali būti ir skiriama („Baltics Express“, UAB; „City Market“, UAB; „Building business“, UAB; „Rides and more“, UAB). Dažnai kabutėmis neskiriama ir po teisinės formos nuorodos einanti simbolinė dalis (MB Amber Dreams, MB Septem Spedition Group, UAB Business Team, UAB Day and Night, UAB Asia express, UAB Autobela market, UAB Clic2Sell, VšĮ Business training center, IĮ SKY GROUP, VšĮ COUNT PLUS). Tokios įvairybės negalėtų numatyti net ir anglų kalbos taisyklės. Pavadinimų rašymo taisyklių anglų kalboje esama. Pagal jas, kiekvienas tikrinio pavadinimo žodis turi būti rašomas iš didžiosios raidės, nedarant skirtumo tarp simbolinių ir tiesioginės reikšmės pavadinimų. Taigi, įprastinė simbolinės dalies rašyba būtų Motorola Solutions, Pine Indemnity, Accomplish Financial, American Electric Technologies, Global Development Group, Standard Life International, General Electric International, Active Wealth Management, Abacus Investment Solutions, Bain & Company ir pan. Tačiau nelietuviškieji pavadinimai užsienio registruose įregistruojami ir dažniausiai vartojami ne vieni, o su teisinės formos nuorodomis. Nuorodų esama įvairių, trumpinamų ir netrumpinamų, o trumpinimo būdai dar priklauso ir nuo šalies, kurioje (kurios) įmonė yra įregistruojama. Su JAV bendrovių pavadinimais dažnai vartojama LLC (Limited Liability Company), reiškianti, kad juridinis asmuo yra ribotos civilinės atsakomybės. Su Jungtinės Karalystės ar joje įregistruojamų įmonių pavadinimais vartojamos Plc, plc, PLC (Private Limited Company), Ltd (Public Limited Company), su kitų šalių įmonėmis dažnos S.A. (isp. Sociedad Anónima, pranc. Société anonyme), S.E. (isp. Sociedad del Estado), S.C.S. (isp. Sociedad en Comandita Simple), S.C.p.A. (isp. Sociedad en Comandita por Acciones), S.p.a. (it. Società per azioni), GmbH (vok. Gesellschaft mit beschränkter Haftung), AB (švedų Aktiebolag), A/S (danų Aktieselskab), ASA (norv. Allmennaksjeselskap). Angliškus pavadinimus rašant angliškuose tekstuose, simbolinė dalis kabutėmis paprastai neskiriama (rišliame tekste įprasta skirti tik meno kūrinių pavadinimus), juolab neskiriama pavadinimui einant be teksto. Vyrauja teisinės formos žymens postpozicija ir tas žymuo nuo simbolinės dalies kableliu paprastai neskiriamas, pvz.: Direct Pay Limited, Currencies Direct Financial Markets Limited, Amin Exchange Ltd, Clear Currency Foreign Exchange Risk Management LLP, Centurion Portfolio Managers Ltd, Domestic & General Insurance plc, St Andrew‘s Life Assurance Plc, Orkla Finans Kapitalforvaltning ASA, Aberdeen Property Investors Corporate ASA, Inpay A/S, General Capital Financial Services S.A., Trustly Group AB, Evo Payment International GmbH. Tačiau kablelis gali būti ir dedamas, ypač rašant JAV įmonių pavadinimus, pvz.: Write Word, LLC; Ormantine, USA, Ltd.; Feedworks USA, Ltd; Guangzhou Comma Car Care Accessories Co., Ltd. Nelietuviškų pavadinamų sudarymo taisyklėse paprastai nedraudžiama vartoti santrumpų, jos gausiai ir vartojamos, o trumpinimo būdų yra įvairesnių, nei nustatyti lietuvių kalbos taisyklėse, pvz.: AA Advisers LLP, A.J.K. Wealth Management Limited, K.J.W. Krisworld Development Ltd, Corporate FX+ Limited, eMID S.I.M. S.p.A., eToro (UK) BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 22 Ltd, GRNEAM Limited, INDX Securities Limited, ING AM Insurance Companies B.V., J M Finn & Co Ltd, J Stern & Co. LLP, J&E Davy t/a Davy, NASDAQ OMX NLX Limited, St Helen’s Capital Plc. Įmones nelietuviškais pavadinimais registruojant lietuviškame registre, visas šias taisykles ir bandoma taikyti, tačiau, kaip rodytų anksčiau pateikti įrašai, taikoma ir akivaizdžiai trūktina nelietuviškų simbolinių pavadinimų rašymo lietuvių kalboje taisyklė. Kokio principo laikytis registre, nenurodyta niekur, taigi pavadinimų sudarytojų kaltinti taisyklės nemokėjimu nėra kaip. Tačiau ir nustatyti tokią taisyklę būtų sudėtinga. Juk nelietuviški pavadinimai daugiausia sudaromi orientuojantis į užsienio klientus, kad funkcionuotų ne Lietuvoje, taigi jiems lietuviška rašyba ar skyryba nėra labai aktuali. Kita vertus, Juridinių asmenų registras yra Lietuvos Respublikos duomenų bazė, vadinasi, turėtų būti sudaromas lietuvių kalba. Žinoma, sprendžiant klausimą, kurios kalbos rašybos ir skyrybos taisyklės taikytinos registruojant nelietuviškus pavadinimus, turėtų būti įvertintas ir tas veiksnys, kad registras nėra rišlus tekstas. Kol suformuluotos aiškios taisyklės nėra, ir vyrauja Lietuvoje kuriamų nelietuviškų pavadinimų rašymo įvairenybė. 2.2. Poveikis lietuviškų pavadinimų rašymui Iš nelietuviškų registro įrašų matyti, kad šių pavadinimų rašymas veikiamas ne tik perrašos taisyklės trūkumų ar registrui skirtos taisyklės stygiaus, bet ir lietuviškos simbolinių pavadinimų sudarymo bei vartojimo polinkių. Tačiau lietuvių kalbos normos požiūriu kur kas aktualiau priešingas reiškinys – nelietuviškos rašybos ir skyrybos poveikis lietuviškajai. O jo esama labai akivaizdaus, tai matyti iš to paties registro įrašų. Tiesiogiai pavadinimų anglų kalba rašymas kopijuojamas, kai simbolinės dalies kiekvienas žodis pradedamas rašyti didžiąja raide, pvz.: IĮ „Pirk Kitaip“, VšĮ „Namas Plius“, MB „Miesto Batai“, UAB „Geras Medis“, UAB „Saulės Elektrinių Parkas“, UAB „Techno Projektų Grupė“, VšĮ „Gero Laiko Zona“, „Sveikatos Sodas“, UAB. Polinkį kabutėmis neskirti prieš teisinės formos nuorodą einančios simbolinės dalies galima sieti ir su anksčiau minėtais veiksniais, tačiau jos neskyrimas kableliu (Vertimų pasaulis MB, Baltas miestas UAB, Pasvalio saulės energija MB, Neptūno investicijos UAB, SOLAR investicijos UAB, AVEVERA UAB) tegali būti siejamas tik su ką tik aptartomis nelietuviškų pavadinimų skyrybos ypatybėmis. Polinkis vartoti lietuvių kalbai netipiškas santrumpas (UAB „D Investicijų Valdymas“, UAB „BT mediena“, UAB „LNT PLIUS“, viešoji įstaiga „LT plius“, UAB „NOR Mediena“, VšĮ FK VYTIS, N Technologijos, UAB) irgi greičiausiai yra, o polinkis vartoti nelietuviškas santrumpas (UAB „IDW metalas ir mediena“, UAB „J. P. K. investicijos“, UAB „P&P investicijos“, UAB) ir tikrai yra to poveikio rezultatas. Į registrą įtrauktuose nelietuviškuose pavadinimuose, turinčiuose lietuvišką teisinės formos nuorodą, įvairios santrumpos ypač paplitusios, pvz.: UAB „F and B“, UAB „SOGA Baltic Oil“, UAB „PCD Group“, „REF Express“, UAB „ABFC Finance“, IĮ „WMI plus“, IĮ „Express A ir LT“, VšĮ „A and RS group LT“, MB QR Market, MB „QSP FINANCE“, UAB „D&J Group“, UAB S&A EXPRESS, MCB Finance, UAB, „LRQA Lietuva“, UAB, uždaroji akcinė bendrovė GNetworks, uždaroji akcinė bendrovė „PS and S“, steponkus&co FM AB, UAB iTree Finance, MFinance UAB, UAB „1A.LT“, UAB 4SUN GROUP, UAB „2M plus“, 4it, UAB. Tokių trumpinimo būdų pasitaiko ir lietuviškoje simbolinėje dalyje, pvz.: UAB J9 investicijos, UAB „4T Klaipėda“, UAB Ebiznis, PParkas, UAB, klubas „ČIA & DABAR“, IĮ Pbc Plus. Kadangi angliš- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 23 kų pavadinimų rašymo taisyklės nedraudžia vartoti žodinių santrumpų ir trumpinimo būdu sudarytų pavadinimų rašyti kaitaliojant didžiąsias ir mažąsias raides, tokių sudaroma rašoma ir lietuviškų pavadinimų, pvz.: IĮ „SerVal plus“, viešoji įstaiga „VeIKIme drauge“, IPOKRaTES Lietuva fondas, GraniRa, UAB. Šitoks poveikis – akivaizdus anglų kalbos taisyklių taikymo rezultatas. Tačiau keblu yra tai, kad jį stiprina ar jam palankią terpę sudaro aptartieji neaiškumai, susiję su lietuviškų pavadinimų įregistravimu. Antai neskirti kabutėmis akivaizdžiai perkeltinės reikšmės pavadinimo, ypač einančio po teisinės formos nuorodos (VšĮ Mažas dangus, MB Laimės paukštė, MB Genio uoksas, MB Mano Spinta, MB Tavo Buhalterė, UAB Kmynas, UAB Spinoza, UAB Pabalnotas vėjas, UAB Perkūno nafta, UAB Greitas šuo, UAB Saulės Guru, UAB Saulės Zona, UAB Saulės Industrija), turbūt skatina tikrinių pavadinimų rašymas anglų kalba, tačiau tas paskatas palaiko ir registre įsigalintis polinkis rašant lietuviškus pavadinimus simbolinės dalies neskirti, jei ji eina prieš teisinės formos nuorodą. Polinkį lietuviškus pavadinimus įregistruoti didžiosiomis raidėmis, susiklosčiusį dėl jau aptartų aplinkybių, gerokai stiprina tai, kad užsienio registruose pavadinimų irgi įregistruojama visomis didžiosiomis raidėmis. Paskata ar palaikomasis veiksnys turėtų būti ir dažnos nelietuviškuose pavadinimuose santrumpos, įskaitant skiemenines, rašomas didžiosiomis raidėmis. Be to, raidės pavidalas angliškuose pavadinimuose svarbesnis nei lietuviškuose. Pavyzdžiui, įmonės pavadinimo „Oil IndEx“ dėmuo IndEx gali būti žodžio pradžios bei dėmens ex (buvęs) dūrinys, taip traktuojamas jis skirtųsi nuo žodžio Index (indeksas, rodyklė). Šį žodį perrašant tik pirma didžiąja raide, kiltų grėsmė du pavadinimus sutapatinti. Tokie pavadinimai skatina didžiosiomis raidėmis žodžio viduryje rašyti ir lietuviškuosius, o kartu stiprina įspūdį, kad įregistruotojo raidžių pavidalo negalima keisti. Dar vienas palaikomasis veiksnys gali būti tai, kad angliškų tikrinių pavadinimų rašymo taisyklė iš dalies sutampa su lietuviška, pagal kurią aukščiausių valstybinės valdžios įstaigų (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, Vengrijos Valstybės Susirinkimas ir kt.) pavadinimų kiekvieną žodį reikia rašyti didžiąja raide (LKRS 1992: 66; VŽ 1997a). Be to, lietuvių kalbos taisyklėse nustatytas stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas – mandagiai kreipiantis į kitą asmenį (Jūs, Tamsta, Pone) ar žodžių žymimoms sąvokoms (Tėvynė, Tauta, Nepriklausomybė), istoriniams įvykiams, dokumentams, taip pat ir organizacijoms (Lietuvos Vyskupų Konferencija, Didysis Vilniaus Seimas, Baltijos Asamblėja) teikiant išskirtinę reikšmę (LKRS 1992: 72–71). Tie panašumai kalbos vartotojus gali painioti. Tam tikras nelietuviškos rašybos ir skyrybos poveikis lietuviškajai stabdomas pavadinimų darymo taisyklėmis. Jau 1997 m. priimtomis nustatyta, kad trumpinimo būdu sudaryto pavadinimo viduryje žodžio rašyti didžiąja raide negalima, pavyzdžiui, netinka SeKoMa, MeBetA (VŽ 1997a). Iš santrumpų ir skaitmenų bei jų derinių sudaryti simboliniai pavadinimai buvo įteisinti tik 2002 m. priimtu Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymu (VŽ 2002b), tačiau 2004 m. taisyklėse šios išlygos atsisakyta. Vis dėlto Civiliniame kodekse (2.40 str.) liko galioti nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas „gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje“ (VŽ 2000). Į žodį panašias santrumpas, kaip ir dirbtinai sudarytus simbolinius vardus, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę a, ė, as, is, ys, us ir kurie gali būti linksniuojami, pavyzdžiui, „Eksma“, „Lista“, „Sodra“, „Sekoma“, pavadinimams darytis leidžiama iki šiol ir juridinius asmenis įregistruojant jie yra vieni populiariausių, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „TOKSIKA“, uždaroji akcinė bendrovė „REKIJA“, AB „Gindera“, UAB „Kedera“, UAB „Revaka“, UAB „Rimsauga“, UAB „Stevija“, BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 24 UAB „Taurenta“, UAB „Telfida“, UAB „Telija“, UAB „Vilmista“, UAB „Ervila“, UAB „ADMITA“, UAB „ELDIKA“, UAB „ELTELA“, UAB „IMRENA“, UAB „LEOLA“, UAB „LINKARA“, UAB „TOPARA“, UAB „DENSANAS“, GESPANA, UAB. Tačiau rašyti tokius pavadinimus teikiama tik pirma didžiąja raide, tokiam rašymui kaip UAB „EDGarmas“, UAM „MoVakas“, MB SaulMina“, IĮ „INveska“ šiuo metu kelią užkerta ir VLKK patikra63. Ši patikra stabdo ir kitokį anglų kalbos poveikį, tokį kaip ne pirmojo žodžio rašymas didžiąja raide, pavyzdžiui, UAB „Elektros Vizija“, taip pat simbolinių pavadinimų rašymą be kabučių, pavyzdžiui, MB Giria, IĮ Montavimas, UAB Gudri žirafa, UAB Garantuotai64. Vis dėlto negalima teigti, kad kelias anglų kalbos rašybos ir skyrybos poveikiui simbolinių pavadinimų srityje užkirstas visiškai. Pirma, įmonių tokiais pavadinimais jau yra įregistruota, o vartojami jie skatina taikyti analogijos principą. Antra, visiškai neaišku, kaip pagal skirtingas taisykles įregistruotus nelietuviškus pavadinimus perrašyti rišliame ar nerišliame tekste. Iš registro įrašų galima spręsti, kad tik raidžių pavidalu ar kabutėmis besiskiriančių lyg ir nėra, taigi tapatumo problemų neturėtų kilti. Tačiau, kaip ir dėl įregistruotųjų lietuviškų pavadinimų vartojimo, kyla klausimas, kiek keistinas juridinio asmens statusą turinčio subjekto pavadinimo pavidalas. Rašant su kabutėmis įregistruotą be jų pavadinimą, kyla pavojus tiesioginės reikšmės pavadinimą paversti simboliniu, ypač jei anglų kalbos nemokama ir iš žodžių reikšmių nustatyti, ar pavadinimas iš tikrųjų yra perkeltinės reikšmės, sunku. O ir nustatytoji rašymo taisyklė, iškelianti originalo rašybą, gali būti suprantama kaip teikinys perrašyti pavadinimą taip, kaip jis būtų rašomas anglų kalba, t. y. tik kiekvieną žodį rašant iš didžiosios raidės, be kabučių. Tokią prielaidą leistų daryti į lietuvišką registrą neįtrauktų pavadinimų rašymo polinkiai, pvz.: Įsikūręs netoli pajūrio, viešbutis Amber Palace yra mieste Palanga, o lankytini regiono objektai yra Palangos paplūdimys ir Palangos prieplauka65; DNV GL-Business Assurance yra viena iš pirmaujančių pasaulio akredituoto vadybos sistemų sertifikavimo paslaugų teikėjų66; Oficialusis MAN atstovas Lietuvoje UAB Adampolis 2010 m. įkūrė Adampolis Finance padalinį, kuris kiekvienam klientui užtikrina operatyvius, optimalius ir lanksčius naujų ir naudotų sunkvežimių bei autobusų įsigijimo finansavimo sprendimus67; Altum Finance yra finansų patarėjų įmonė, įsikūrusi Vilniuje ir dirbanti su klientais visoje Lietuvoje68; Šiuo metu kompanija Michelin kartu su Bridgestone dalijasi pirma vieta pasaulyje pagal padangų gamybos apimtis; Continental yra viena iš pirmaujančių pasaulio automobilių rinkos tiekėjų 69. Kita vertus, originalo rašybos taisyklė gali būti suprantama ir kaip principas laikytis registro įrašo, ypač kai jo laikomasi vartojant lietuviškus pavadinimus. Tačiau gali būti ir gilesnių polinkio nevartoti kabučių priežasčių, susijusių su kabučių keliafunkciškumu ir kartu – funkcijos neapibrėžtumu. Kaip spręstina iš pastabos LKRS, kad be kabučių pavadinimas reikštų kitą daiktą (LKRS 1992: 70), kabutėms rašant simbolinius pavadinimus lyg ir numatoma perkeltinės reikšmės žymėjimo funkcija, tačiau toje pačioje LKRS kabutės laikomos pagrindiniu citatos ženklu (LKRS 1992: 224–228). Vis dėlto prieštaravimo 63 Žr. informaciją VLKK svetainėje, prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/imoniu-pavadinimai/klaidos. htm (žiūrėta 2014 11 04). 64 Ten pat. 65 Hotels.com, prieiga internete: http://lt.hotels.com (žiūrėta 2014 10 27). 66 DNV GL, prieiga internete: http://www.dnvba.com/lt (žiūrėta 2014 10 27). 67 Adampolis, prieiga internete: http://www.adampolis.lt (žiūrėta 2014 10 27). 68 Altum Finance, prieiga internete: http://altumfinance.lt (žiūrėta 2014 10 27). 69 Padangos123.lt, prieiga internete: http://padangos123.lt/e/michelin (žiūrėta 2014 10 27). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 25 čia nėra, nes LKRS prie citatų priskiriami ir perkeltiniai asmenų ar daiktų pavadinimai, specifiniai perkeltinės reikšmės pasakymai, taip pat ir kūrinių, leidinių, cituojamų organizacijų pavadinimai (LKRS 1992: 224–228). Tiesa, su pateiktuoju citatos apibūdinimu – „Tai į autoriaus arba veikėjo kalbą įjungta kito asmens kita proga pasakyta pažodinė kalba arba raštų kalba“ (LKRS 1992: 224) – perkeltinės reikšmės žodžius ar pasakymus suderinti sunku. Ir iš tiesų kalbos darbuose atkreipiamas dėmesys į pernelyg plačią citatos sampratą, kabučių funkcijas bandoma diferencijuoti. Antai Juozas Abaravičius specifinių perkeltinės reikšmės žodžių žymėjimą kabutėmis aptaria kaip pasirenkamąją kabučių vartoseną, besiskiriančią nuo būtinosios (Abaravičius 2002: 202–221), Rūta Marcinkevičienė – kaip nepakankamai motyvuotus atvejus (Marcinkevičienė 2006). Aptariant pasirenkamą ar nepakankamai motyvuotą vartoseną, minimos ir svetimybės, kitų kalbų intarpai kaip autoriaus atsiribojimo nuo bendrinės kalbos užribio priemonės (Abaravičius 2002: 214–221; Rudzevičius 2005; Marcinkevičienė 2006: 211), nors kabučių rašymas su svetimžodžiais vertinamas ir pozityviau – kaip adresato įspėjimas apie ne visiškai tipišką teksto elementą (Girčienė 2005). Kad ir kaip ši vartosena būtų įvardijama, ji atskleidžia, kad kabutėmis linkstama žymėti ne tik autentišką citavimą ar simbolinius pavadinimus, bet ir svetimus kalbai elementus. O nelietuviški simboliniai pavadinimai kaip tik tokie ir yra, kartu – perkeltinės reikšmės žodžiai. Tai ir kelia klausimą, kurią funkciją kabutės atlieka, vartojamos su nelietuviškais simboliniais pavadinimais. Kadangi nelietuviškų pavadinimų rašymo taisyklėje apie kabutes iš viso neužsimenama, tai ir jų funkcija neįvardijama. Funkcijos įvardijimo klausimas gal ir nebūtų aktualus, jei nelietuviškų pavadinimų nebūtų vartojama su nelietuviškomis teisinės formos nuorodomis. Jei tokių pavadinimų simbolinė dalis skirtina kaip perkeltinės reikšmės žodis ar junginys, tai išeitų, kad nelietuviška teisinės formos nuoroda į kabučių aprėptį neturėtų patekti. O jei nelietuviški pavadinimai skirtini kaip svetimžodžiai ar kitų kalbų intarpai, tai turėtų būti skiriamas ir visas pavadinimas, įskaitant ir teisinės formos nuorodą. Nesant taisyklės dėl tokių atvejų, registre neretai pasirenkama skirti tik visą pavadinimą, pvz.: „Advanced Business Migration Ltd.“ atstovybė, ADIDASSALOMON INTERNATIONAL SOURCING LIMITED atstovybė, Airijos akcinės bendrovės „MALS OIL TRADING LIMITED“ atstovybė, Airijos asociacijos WOOLTSON LTD filialas, „ASIA FLY CARGO LTD“ atstovybė, BEIJING FLY WORLD CARGO CONSULTING SERVICE COMPANY LTD atstovybė, JAV įmonės „Lithuanian Catholic Religious Aid. Incorporated“ atstovybė, MILFORD DEVELOPMENT INCORPORATED atstovybė, JAV ribotos atsakomybės kompanijos „LAVA TRADE LLC“ atstovybė. Tokie skyrybos polinkiai ryškėja ir rišliuose tekstuose, pvz.: Pasak S. U., „Fresh Market“ generalinio direktoriaus, „Aletrad 2001 Trading Limited“ priklauso tiems patiems akcininkams kaip ir „Ipsun Holding Limited“, tačiau neatskleidžiama, kas yra investavę į šias Kipre registruotas bendroves70; „Group Menatap Limited“ įvertino patirtus nuostolius 114 mlrd. JAV dolerių suma71; BNS žiniomis, nuo 2004 iki 2007 metų sklypą ir pastatą buvo įsigijusi ir valdė greičiausiai ne Lietuvoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Elite L.L.C.“72; JAV bankas „JPMorgan Chase“ akcijų rinkoms ketina pasiūlyti pirmuosius 70 „Fresh market“ perleista kitai Kipre registruotai bendrovei, prieiga internete: http://vz.lt/article/2014/5/7/freshmarket-perleista-kitai-kipre-registruotai-bendrovei (žiūrėta 2014 10 27). 71 Rusija pralaimėjo 128 Lt mlrd. bylą, prieiga internete: http://www.delfi.lt/verslas/energetika/rusija-pralaimejo128-mlrd-lt-byla.d?id=65402464 (žiūrėta 2014 10 27). 72 Buvę VSD vadovai dėl informacijos apie CŽV kalėjimus gūžčioja pečiais, prieiga internete: http://www.delfi.lt/ news/daily/lithuania/buve-vsd-vadovai-del-informacijos-apie-czv-ka le jimus-guzcioja-peciais.d?id= 25001215. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 32 klių stygių. Dėl šių trūkumų juridinių asmenų pavadinimų rašyba ir skyryba trinka ne tik Juridinių asmenų registre. Vartosena iškelia ir kalbos norminamuosiuose darbuose iš viso neaptartų reiškinių. Tai pavadinimai, radęsi dėl kalbų sąveikos. Nors jų rašymo norma nėra formuluojama, atskaitos tašku ją nustatant būtų galima laikyti Juridinių asmenų registro įrašus. Ši vartosenos sritis siūlo kriterijų tokiems pavadinimams vertinti, būtent sintaksės vyravimo, ir atskleidžia, kad tokie dariniai sudaromi citatos principu: vienu atveju į nelietuvišką junginį įtraukiamas lietuviškas elementas, kitu, atvirkščiai, į lietuviškos sintaksės pagrindu sudarytą junginį įtraukiamas nelietuviškas dėmuo, paprastai simbolinis pavadinimas. Trūkstant taisyklės, į simbolinio pavadinimo sudėtį įeinančio kito simbolinio pavadinimo linkstama neskirti nei kaip simbolinio pavadinimo, nei kaip svetimo lietuvių kalbai elemento. Kad jis neadaptuojamas fonetiškai ar morfologiškai, lemia funkcinio stiliaus (oficialiojo dalykinio) polinkiai, formuoti ir nelietuviškomis simbolinių pavadinimų vartojimo lietuvių kalboje taisyklėmis, tačiau neadaptuojami elementai lietuvių kalboje yra skiriami kabutėmis ar šriftais. Jų neskiriant, pažeidžiamas bendras lietuvių kalbos polinkis ir jos norminimo principas neadaptuotų svetimžodžių nevartoti, o vartojamus rašytinėje kalboje traktuoti kaip citatas plačiąja prasme. Gerokai pasvarstytina, kiek toks pažeidimas teisintinas tikrinių vardų vartojimo sritimi. Apskritai simbolinių pavadinimų vartosenos analizė atskleidžia tiek praktinių taisyklių, tiek kodifikacinių sprendimų poreikį. Sprendimai reikalingi ir dėl atskirų atvejų, tokių kaip keliakalbių pavadinimų įforminimo klausimas, ir kompleksiški, tokie kaip tam tikrų ženklų (didžiosios raidės, ištisinio rašymo didžiosiomis raidėmis, kabučių, šrifto) funkcijų, tarpusavio santykio ir santykio su rašybos bei skyrybos lygmenimis aiškesnis formulavimas, simbolinių pavadinimų rašymo nerišlaus pobūdžio tekstuose normos nustatymas, o ir jų rašymo rišliuose tekstuose normos tikslinimas. Dar vartosena atskleidžia ir simbolinio pavadinimo sampratos, simbolinio pavadinimo ir citatos santykio nepakankamą apibrėžtumą. LITERATŪRA Abaravičius J. 2002: Skyrybos stilistika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Brūzgienė R., Čekmonienė I. E., Žemienė A. 2013: Specialybės kalba. Vadovėlis, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. DLKG 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Drazdauskienė L. 1975: Dar kartą pasvarstykime ir sunorminkime. – Kalbos kultūra 2, 39–49. ESIV 2014: Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas, Liuksemburgas. Girčienė J. 2005: Neologizmų integracija į tekstą. – Žmogus ir žodis 7(1), 78–82. Gudzinevičiūtė O. L. 2012: Keli probleminiai rašybos ir skyrybos ženklų vartojimo atvejai. – Kalbos kultūra 85, 121–135. Įsakymas 2013: Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. V110 „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (2013 m. kovo 26 d., Nr. V-80). Jocaitė G., Kvašytė R. 2006: Latviškų simbolinių pavadinimų vartosena lietuvių kalba. – Jaunųjų mokslininkų darbai 4(11), 31–34. KK 1990: Dėl kitų kalbų tikrinių pavadinimų rašymo. Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos nutarimai. – Kalbos kultūra 59, 7–8. KK 1991: Dėl nelietuviškų simbolinių pavadinimų formų. Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos nutarimai. – Kalbos kultūra 61, 5–6. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 33 Kniūkšta P. 1991a: Lietuvoje sugalvoti, bet nelietuviški. – Gimtoji kalba 5, 16–19. Kniūkšta P. 1991b: Nelietuviškieji simboliniai pavadinimai. – Kalbos kultūra 61, 25–32. Kniūkšta P. 1992a: Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų darymas ir vartojimas. – Kalbos kultūra 62, 12–25. Kniūkšta P. 1992b: Rūpesčiai dėl įmonių pavadinimų. – Kalbos kultūra 62, 26–33. Kniūkšta P. 1997: Firmų vardai ir jų vartojimas. – Kalbos kultūra 69, 6–20. Kniūkšta P. 2001: Kalbos vartosena ir tvarkyba, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Kniūkšta P. 2004: Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai. Darybos ir vartosenos aptarimai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Kniūkšta P. 2005: Administracinė kalba ir jos vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kniūkšta P. 2006a: Prekių ženklai ir kalba. – Kalbos kultūra 79, 29–40. Kniūkšta P. 2006b: Viešieji užrašai. Po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kvašytė R. 2005: Latviški simboliniai pavadinimai Lietuvos spaudoje. – Kalbos kultūra 78, 175–182. LAT 2005: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje UAB „Parex lizingas“ v. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, bylos Nr. 3K3632/2005. LAT 2006a: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis byloje G. G. v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, bylos Nr. 3K3308/2006. LAT 2006b: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“ v. Labdaros ir paramos fondą „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“. LAT 2009a: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“, bylos Nr. 3K3208/2009. LAT 2009b: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos tautodailininkų sąjunga v. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija, bylos Nr. 3K3223/2009. Linkevičienė N. 2013: Redagavimo pradmenys, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKG3 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3, Vilnius: Mokslas. LKKN 1998: Lietuvių kalbos komisijos nutarimai. 1977–1998. Trečiasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKRS 1992: Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. 2-asis pataisytas fotografuotinis leidimas. Parengė N. Sližienė, A. Valeckienė, Vilnius: Mokslas. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: www.lkz.lt. LKŽin 1998: Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė P. Kniūkšta, Kaunas: Šviesa. Marcinkevičienė R. 2006: Motyvuota ir nemotyvuota kabučių vartosena periodinėje spaudoje. – Kalbos kultūra 79, 209–217. Martišiūtė A. 2013: Anglų kalba jau tapo viršesnė už lietuvių. Prieiga internete: http://www.respublika.lt. Migonytė S. 2014: Landą užkimšo – skylė liko, bet galima koją nusilaužti. Prieiga internete: http:// vz.lt. Milius M. 2013: Lietuviškiems pavadinimams – podukros dalia. Prieiga internete: http://www.ve.lt. Narvydaitė M. 2012: Nelietuviškų įmonių pavadinimų neišgydo net baudos. Prieiga internete: http:// www.lrytas.lt. Pupkis A. 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. Rudzevičius P. 2005: Svetimybių vartojimo polinkiai lietuvių kalbos tekstyne. – Kalbos kultūra 78, 210–219. Sližienė N. 1979: Nelietuviškų pavadinimų rašymas. – Kalbos kultūra 36, 59–64. Smaliukas K. 2007: Panašus juridinio asmens pavadinimas ar prekės ženklas. – Verslo žinios 87 (2007 m. gegužės 11 d.), 15. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 34 Vaicekauskienė L. 1997: Dėl žodžių tvarkos su nelietuviškais simboliniais vardais. – Kalbos kultūra 69, 61–63. Vainauskienė D. 1996: Dėl ištisinio rašymo didžiosiomis raidėmis. – Kalbos kultūra 68, 71–74. Valeckienė A. 1965: Kilmininkas ir vardininkas pavadinimams reikšti. – Kalbos kultūra 9, 32–35. Vaskelaitė R. 2001: Nelietuviškų nekaitomų žodžių sintaksiniai vaidmenys. – Kalbos kultūra 74, 43–52. VŽ 1995: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl firmų pavadinimų gimininių žodžių vartojimo ir rašymo“ (1995 m. gegužės 25 d., Nr. 50). – Valstybės žinios, 1995, Nr. 63-1490. VŽ 1997a: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (1997 m. birželio 19 d., Nr. 60). – Valstybės žinios 1997, Nr. 631490. VŽ 1997b: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų“ pakeitimo“ (1997 m. lapkričio 13 d. Nr. 64). – Valstybės žinios, 1997, Nr. 107-2711. VŽ 1997c: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų“ pakeitimo“ (1997 m. lapkričio 13 d. Nr. 64). – Valstybės žinios, 1997, Nr. 107-2711. VŽ 2000: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. – Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262. VŽ 2001: Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymas dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo (2001 m. kovo 30 d., Nr. 19). – Valstybės žinios 2001, Nr. 30-1009. VŽ 2002a: Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas (2002 m. birželio 13 d., Nr. IX-954). – Valstybės žinios, 2002, Nr. 15-344. VŽ 2002b: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų“ pakeitimo“ (2002 m. birželio 27 d., Nr. 3 (83). – Valstybės žinios, 2002, Nr. 70-2955. VŽ 2003: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2003 m. lapkričio 12 d., Nr. 1407). – Valstybės žinios, 2003, Nr. 107-4810. VŽ 2004: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ (2004 vasario 2 d., Nr. N-2(91). – Valstybės žinios, 2004, Nr. 27-867. VŽ 2006a: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas dėl privalomosios skyrybos taisyklių (2006 m. rugsėjo 28 d., Nr. N-2 (103). – Valstybės žinios, 2006, Nr. 107-4084. VŽ 2006b: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl pasirenkamosios skyrybos taisyklių“ (2006 m. rugsėjo 28 d., Nr. N-3 (104). – Valstybės žinios, 2006, Nr. 107-4085. VŽ 2007: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“ (2007 m. balandžio 5 d., Nr. N-1 (110)). – Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1625. VŽ 2012: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (2012 m. gruodžio 5 d., Nr. 1452). – Valstybės žinios, 2012, Nr. 142-7323. VŽ 2013: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. N-2(91) „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (2013 m. balandžio 4 d., Nr. N-2(138). – Valstybės žinios, Nr. 37-1836. Gauta 2014 11 07 BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Kaip tampa kebli iš pažiūros paprasta simbolinių pavadinimų rašymo taisyklė | 35 HOW A SEEMINGLY SIMPLE RULE FOR WRITING SYMBOLIC NAMES BECOMES DIFFICULT Summary Linguistic publications pay insufficient attention to orthography and punctuation of symbolic names. They have mostly been analysed as names of legal persons, which are unique in that they tend to function not only in coherent texts. Functioning as public signs, trademarks, advertising objects, in lists and similar texts they are characterised by different writing tendencies only partly coinciding with the writing of symbolic names in a coherent text. Thus, a rule regulating only writting in a coherent text cannot be sufficient at least for this group of symbolic names. In discussion of symbolic names of legal persons it is necessary to mention other possibilities of writing. However, these are not analysed and defined in detail in linguistic publications; thus, due to lack of clarity, some confusion in usage has arisen. As the functions of capitalisation and quotation marks have become unstable, a favourable medium has emerged for applying the tendencies of writing names characteristic to the English language. The records of the Register of Legal Entities, which clearly show the impact of the English language, demon strate more factors contributing to foreign orthography: shortcomings of the rule on writing non-Lithuanian symbolic names; insufficient clarity in drawing the line between levels of orthography and punctuation and in writing names in non-coherent texts, including areas as specific as the Register of Legal Entities; absence of the norm and lack of rules for language users on writing symbolic names. Usage also unveils phenomena that are not considered at all in language standardisation works. These are names emerging out of interaction of languages. Even though there is no norm formulated for writing them, it could be established by using the records of the Register of Legal Entities as a reference point. Such constructs are made based on the principle of quotation: in some cases, a Lithuanian element is included in a non-Lithuanian combination; in other cases, on the contrary, a nonLithuanian component, usually a symbolic name, is included in a combination constructed on the basis of Lithuanian syntax. Since the rule is missing, there is a tendency not to distinguish the symbolic name comprising another symbolic name neither as a symbolic name nor as an element foreign to the Lithuanian language. This is against the general tendency of the Lithuanian language and its standardisation principle not to use unadapted foreign words and to treat those used in the written language as quotations in a broad sense. It is negotiable to what extent such a violation can be justified by the field of using proper names. In general, the analysis of the use of symbolic names shows the need both for practical rules and decisions related to codification. Solutions are needed in individual cases, such as formalising multilingual names, as well as in the complex ones, such as clearer formulation of the functions of certain signs (capitals, writing in uppercase letters, quotation marks, prints), their interaction and relation to the levels of orthography and punctuation, constitution of the norm for writing symbolic names in non-coherent texts, and also adjusting the norm for their writing in coherent texts. In addition, usage demonstrates insufficient definition of the concept of a symbolic name and the relation between a symbolic name and a quotation. KEYWORDS: symbolic name, usage, norm, language regulation, writing and punctuation, name formation rules, capitalisation, quotation marks. RAMUNĖ VASKELAITĖ Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius [email protected]