Ar vis dar aktualus Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis

ERIKA RIMKUTĖ Vytauto Didžiojo universitetas AR VIS DAR AKTUALUS DIDŽIŲJŲ KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠAS? VERTINIŲ ATVEJIS ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos kultūra, lietuvių kalba, neteiktini vertiniai, Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, motyvuota ir nemotyvuota vartosena. 1. ĮVADAS Bendrinė kalba, kaip ir kitos kalbos atmainos, nuolatos keičiasi: atsinaujina, skolinasi naujų žodžių, į žodynus, kaip į kalbos archyvus, sugula tam tikru laikotarpiu vartoti žodžiai, naujadarai fiksuojami naujažodžių duomenynuose. Kinta ir kalbos normos, taisyklingos kalbos reikalavimai. Kadangi kalbėdami bendrine kalba turime laikytis kodifikuotų normų, todėl norime, kad normos būtų lanksčios, daugumai kalbos vartotojų priimtinos, atnaujinamos, atsižvelgiant į įvairias pasikeitusias aplinkybes (apie norminimo principus plačiau žr. Pupkis 2005; Šukys 2003). Vienas iš griežčiausiai normine ir nenormine vartoseną aprašančių šaltinių – Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (toliau – DKKS). Pasitaiko gana kategoriškų nuomonių dėl šio sąrašo: dėl to, kad baudžiama piniginėmis baudomis, kad pateikiama neaktualių žodžių, kad kontroliuojama žiniasklaidos kalba ir pan. (plg. Subačius 2013; Vaicekauskienė 2010: 169; Vaicekauskienė 2011). Šiame straipsnyje gilinasi į vieną iš DKKS dalių – neteiktinus vertinius ir jų vartoseną Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT), bet nesiekiama diskutuoti nei apie kalbos norminimą, nei apie patį DKKS. Pasirinkti tokią temą paskatino 2014 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtas nutarimas iš DKKS išbraukti du žodyno klaidų papunkčius: neteiktinas svetimybes bei jų darinius ir nevartotinas naująsias svetimybes (apie tai žr. diskusijas Urnėžiūtė 2014). Dėl pasikeitusio DKKS diskutavę kalbininkai daro išvadą, kad sąrašą reikia atnaujinti, peržiūrėti, patikslinti, papildyti, todėl sveikintinas sprendimas peržiūrėti kalbos vartotojams aktualius klausimus, nes į kai kurias skolinių atitikmenų rekomendacijas reaguojama gana aktyviai (deja, dažnai nepalankiai). Vis dėlto kyla klausimas, ar ateityje bus keičiamas DKKS, ypač žodyno klaidų skiltis. Kalbos vartotojai labai laukia Kalbos patarimų knygelių, skirtų kitiems leksikos vienetams aptarti.1 Šiuo tyrimu norima pateikti duomenis, kaip viename iš galimų dabartinės kalbos šaltinių – DLKT – vartojami DKKS pateikti neteiktini vertiniai. Tikimasi, kad informacija apie 1 Numatyta, kad leksikos dalies antroji knygelė bus skirta žodžių reikšmėms, o trečioji – kitiems atvejams, tarp jų ir vertiniams. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 2 vertinių pasiskirstymą tekstyno dalyse, pavartojimo laikotarpį, dažnumą ir motyvaciją bus naudingi tiek lietuvių kalbos normintojams, tiek ir kitiems kalbos vartotojams. 2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA Neteiktinais vertiniais (jie dar vadinami neigiamai konotuotu terminu vertalai) vadinami „nekūrybiškai, netinkamai arba be reikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų“ (Šukys 2003: 44); „žodis ar posakis, sudarytas pagal svetimos kalbos pavyzdį, antraip tariant, išverstas „paraidžiui“ (Paulauskienė 2000: 85). „Peikiami visi [vertiniai], kurie lietuvių kalboje negali būti semantiškai motyvuojami arba neatitinka lietuvių kalbos žodžių darybos polinkių“ (Pupkis 2005: 262). Aldonas Pupkis (2005: 262–263) neigiamai kodifikuotus vertinius vadina vertalais ir juos klasifikuoja į ištisinius ir dalinius. Ištisiniais laikomi ištisai išversti žodžiai (pvz.: apystova (=aplinkybė); vienok (=tačiau, bet); paseka (=rezultatas, padarinys) arba žodžių junginiai (dažnai frazeologizmai) (pvz.: makaronus ant ausų kabinti (=akis dumti, mulinti); perlenkti lazdą (=perdėti, persistengti)). Daliniais vertalais vadinami žodžiai, kuriuose netinkamai vartojamas priešdėlis, priesaga ar kitas dėmuo (pvz.: atreguliuoti (=sureguliuoti); bealkoholinis (=bealkoholis, nealkoholinis, gaivusis); kažkas tai (=kažkas)). Loreta Vaicekauskienė (2007: 17) atkreipia dėmesį, kad kartais sunku atskirti vertinius ir semantizmus, nes pirmuoju išsiverčiama forma, o antruoju – reikšmė, ir siūlo vertiniais laikyti tik morfologiškai sudėtingo (sudurtinio) svetimžodžio vertimus, aiškius naujadarus, kurie nesutampa su savos kalbos žodžiu ir todėl yra nesunkiai atskiriami nuo pasiskolintos reikšmės. Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad neteiktini vertiniai – tai lietuvių kalbai nebūdingos sandaros žodžiai, žodžių samplaikos ar žodžių junginiai, padėmeniui išsiversti iš kitų kalbų, dažniausiai rusų, forma panašūs į taisyklingus lietuviškus žodžius. DKKS pateikti 37 neteiktini vertiniai – 12 žodžių ir 25 žodžių junginiai: apystova; gerbūvis; įstatymdავითs, -ė, įstatymleidys, -ė, įstatymdaovystė, įstatymleidystė; išsireikšti, išsireiškimas; laisvanoris, -ė, laisvanoriškas, -a, laisvanoriškai; nekuris, -i; neužilgo; obalsis; paseka; savistovus, -i, savistoviai, savistovumas; stovy(l)s; vienok; ant kiek; ant savęs; ant sveikatos; ant tiek; pas save; iš kalno; kaip kartas; kaip sykis; kaip taisyklė; kas liečia; kas link; prie ko; būk tai; kažkada tai; ant kiek, ant tiek; kaip tai; (kaž)kaip tai; (kaž)kas tai; (kaž)kieno tai; (kaž)kodėl tai; (kaž)koks tai; (kaž)kuris tai, (kaž)kuri tai; būti (ne) kurse; ir taip; (kaž)kur tai. Visų šių vertinių (ne tik antraštinių, bet ir visų kaitinių formų) ieškota visose DLKT dalyse. Tekstyne nerasta samplaikų būti (ne) kurse, ir taip, (kaž)kur tai. Atkreiptinas dėmesys, kad tekstynas nėra visiškai tinkamas šaltinis vertiniams analizuoti, nes dauguma tekstų yra (ar turėtų būti) suredaguoti. Kita vertus, jei kalbos redaktorių tvarkytuose tekstuose lieka DKKS pateiktų vertinių, tai gali rodyti, kad vertiniai sunkiai atpažįstami, todėl vis dar aktualu juos tirti. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad DKKS patvirtintas 1997 m., o tekstyne galima rasti tekstus nuo 1992 m., taigi tam tikra prasme ankstesniuose tekstuose pavartoti neteiktini vertiniai negali būti laikomi didžiosiomis kalbos klaidomis (bet nelaikytini ir taisyklingais). Norminamuosiuose ar kitokio pobūdžio leidiniuose (žr. Pupkis 2005: 263; Šukys 2003: 50; Vilkončius 2001; Paulauskienė 2000: 87) minimi ir keli vaizdingi verstiniai posakiai. Pateikiama daugiausia pastaraisiais metais netinkamai iš anglų kalbos verčiamų žodžių ar posakių), BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 3 pvz.: pakišti kiaulę (=iškrėsti kiaulystę); makaronus kabinti (=miglą į akis pūsti, akis dumti); viščiukus skaičiuosim rudenį (=pažiūrėsim, kai dugną dėsim; neperšokęs upelio nesakyk op); stogas važiuoja (=trūksta vieno šulo); perlenkti lazdą (=perdėti, persistengti); programos vinis (=svarbiausias, reikšmingiausias); šakėmis ant vandens rašyta (=muilo burbulas, vieni niekai); eiti kaip per barchatą (=per sviestą, kaip sviestu patepta); reikalingas kaip šuniui antra uodega (=penkta koja); priskaldyti malkų (=privirti košės); turėti gerą laiką (=gerai praleisti laiką); be problemų (=nesunku, nieko baisaus, padarysiu); įvaryti į kampą (=priremti / prispausti prie sienos, suriesti į ožio ragą); kelti tostą (=kelti taurę, skelbti tostą); lažinuosi, kad ... (=aš tikras, galvą dedu / guldau); pasimatysime vėliau (=sudie(v)! Viso labo! Tam kartui!); žuvo vietoje (=iš karto). Pasak Jono Šukio (2003: 50), kai kurie verstiniai rusiški frazeologizmai per dažnai vartoti sovietmečio spaudoje (jie vartojami ir dabar). Kalbininkas aiškiai nepasako, ar šie posakiai nevartotini, ar juos galima (bet nebūtina) keisti lietuviškais vaizdingais posakiais. Minimi tokie žodžių junginiai: žiūrėti iš savo varpinės (paisyti savo reikalų, interesų); mėtyti akmenis į (kieno) daržą (kritikuoti); kaišioti pagalius į ratus (trukdyti); baltais siūlais siūta (neįrodyta); į vatą vynioti (neatvirai kalbėti, pūsti miglą); gumą tempti (delsti). Šie verstiniai posakiai nenagrinėti DLKT. Norėtųsi atkreipti kalbos normintojų dėmesį, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio tokiems posakiams (ypač vaizdingiesiems): sudaryti jų sąrašus; paaiškinti, kodėl jie nevartotini, nes kalbos vartotojams atrodo, kad jei posakis yra vaizdingas, tai jis taisyklingas; tiksliai nurodyti vertinimo laipsnį, t. y. ar neteiktina, ar vengtina, ar vietoj jų geriau vartoti kitus lietuviškus posakius. Straipsnyje vertiniai nagrinėti keturiais aspektais: 1) kaip dažnai vartojami tekstyne; 2) kokioje tekstyno dalyje pavartoti; 3) kokio laikotarpio tekstuose (kelta hipotezė, kad daugiau vertinių bus senesniuose tekstuose, t. y. publikuotuose iki 2000 m., ir mažiau naujesniuose, publikuotuose nuo 2001 m.); 4) ar vartojami motyvuotai ar nemotyvuotai (daryta prielaida, kad dažniau neteiktini vertiniai pavartojami nemotyvuotai, nes kalbos vartotojai jų neatpažįsta ir nejaučia vartojantys neteiktinus žodžius) (žr. 3 skyrių). Šio tyrimo metodika nėra nauja – 2005 m. publikuotame straipsnyje „Svetimybių vartojimo polinkiai lietuvių kalbos tekstyne“ Povilas Rudzevičius DLKT tyrė 144 senąsias svetimybes, nurodytas DKKS. Bus remiamasi šio autoriaus pateikta tyrimo metodika, kai kurie šio tyrimo rezultatai bus palyginti su P. Rudzevičiaus tyrimo duomenimis. 3. NETEIKTINŲ VERTINIŲ VARTOSENA DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE Tekstyne rasta daugiau nei 20 000 konkordanso eilučių su neteiktinais vertiniais. Vis dėlto tai nereiškia, kad yra tiek daug netaisyklingos vartosenos atvejų. Neretai neteiktini verstiniai junginiai atsitiktinai sutapo su taisyklingais žodžių junginiais, pvz.: (1) įmonėse įmanomi tik A ir B keliai. Arba nieko nedaryti ir žiūrėti, prie ko tai prives, arba – lopyti seną valdymo „kūną“.2 2 Visi pavyzdžiai pateikti iš DLKT. Pavyzdžiai neredaguoti, kai kurie šiek tiek sutrumpinti; nagrinėjamas vertinys pajuodintas. Pavyzdžiai ir statistiniai duomenys imti iš 2014 m. apginto Agnės Sendaitės bakalauro darbo „Neteiktinų vertinių vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ (vadovė Erika Rimkutė). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 4 (2) Bet... Gal pats velnias pakišo koją. Žinoma, logiškai galvojant, prie ko čia velnias? Viską sujaukė rinkiminė kampanija. (3) dėl kurių dvasia pernelyg ilgai, aišku, įžūliai ir tuščiai niršo pati ant savęs: (4) kuri prie skilvio opos labai gerai veikia. Aš patyriau Kaune pats ant savęs. Žinoma, jei vėžys, tai jau be operacijos neapsieisi. Atmetus konkordanso eilutes (žr. 1, 3 pavyzdžius), kuriose pavartotas taisyklingas žodžių junginys, liko 3086 konkordanso eilutės su neteiktinais vertiniais (įvairiomis formomis). Toliau aptartas DKKS pateiktų ir tekstyne rastų neteiktinų vertinių pavartojimo dažnumas (žr. 3.1), pasiskirstymas DLKT dalyse (žr. 3.2), vartosena pagal laikotarpį (žr. 3.3) ir vartojimo motyvacija (žr. 3.4). 3.1. Neteiktinų vertinių vartojimo Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne dažnumas Kaip minėta antrame skyriuje, iš viso DLKT rasti 34 vertiniai. Pagal vartojimo dažnumą jie suskirstyti į tris grupes: 1. pavartoti daugiau nei 100 kartų, 2. pavartoti 10–100 kartų, 3. pavartoti mažiau nei 10 kartų. Pirmosios grupės rasta 12 žodžių (jie sudaro 35,3 proc. visų tekstyne rastų nevartotinų vertinių). Patys dažniausi tekstyne rasti vertiniai yra šie: išsireikšti, išsireiškimas (506)3, vienok (277), gerbūvis (241), neužilgo (235), (kaž)koks tai (231), (kaž)kas tai (209). Antrajai grupei, t. y. pavartotiems 10–100 kartų, priskirta 16 žodžių (47 proc.). Tai vertiniai apystova (54), obalsis (52), ant savęs (16), prie ko (33) ir kt. Rečiausiai, t. y. mažiau nei 10 kartų, pavartoti 6 vertiniai (17,7 proc.), visi jie yra samplaikos. Galima daryti prielaidą, kad šios grupės ir visai tekstyne nerasti vertiniai, t. y. ant kiek, ant tiek, ant sveikatos, būti (ne) kurse, ir taip, kaip kartas, (kaž)kieno tai, (kaž)kodėl tai, (kaž)kur tai, laikytini nykstančiais dabartinėje kalboje. Šiai išvadai patvirtinti reikėtų ištirti daugiau sakytinės kalbos duomenų, nes šie vertiniai turbūt dažniau vartojami sakytinėje kalboje, taip pat reikėtų tirti ir naujesnius rašytinės kalbos tekstus. Kita vertus, tokia reta vartosena gali būti nulemta ir to, kad ir taisyklingi šių retai tekstyne pavartotų vertinių atitikmenys nėra dažni. Apibendrinant neteiktinų vertinių vartojimo dažnumą, galima teigti, kad daugiau nei trečdalis vertinių labai dažni, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu neišnyks. Pastebėta, kad dažniau vartojami verstiniai žodžiai, o ne žodžių samplaikos. Vertinių vartosenos dažnumą reikia aptarti ir platesniame kontekste, todėl kitame poskyryje aprašyta, kokiose tekstyno dalyse pavartoti nagrinėjami vertiniai, o 3.4 poskyryje pateikti vertinių vartosenos motyvacijos polinkiai. 3 Skiaustuose nurodomas pavartojimų skaičius. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 5 3.2. Neteiktinų vertinių pasiskirstymas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno dalyse Kaip minėta įvade, visi DKKS nurodyti vertiniai nagrinėti DLKT. Tekstyno dydis – 140 mln. žodžių, jame pateikti tekstai, parašyti nuo 1992 iki 2009 m. Tekstyno proporcijos pateiktos 1 paveiksle. 1 PAV. DLKT sandara4 Daug diskutuojama dėl tekstynų reprezentatyvumo, sudarymo principų ir pan. (žr. Marcinkevičienė 2000), šiame straipsnyje į minėtus diskusinius klausimus nesigilinama, bet iš karto atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie tyrimo rezultatai yra nulemti tekstyno sandaros proporcijų (apie tai žr. toliau). Kaip matyti iš antro paveikslo, daugiausia neteiktinų vertinių rasta publicistikoje (58,2 proc.), daug mažiau negrožinėje literatūroje, sakytinėje kalboje ir grožinėje literatūroje. Kaip ir tikėtasi, mažiausiai pavartojimo atvejų administracinės kalbos tekstyno dalyje (2,6 proc.). Vis dėlto šiuos duomenis reikia vertinti kiek kitaip: daugiausia vertinių rasta publicistikoje ne dėl to, kad šios tekstyno dalies tekstai netaisyklingiausi, o todėl, kad publicistikos dalis DLKT yra didžiausia (žr. 1 paveikslą); sakytinė kalba tikrai nėra taisyklingiausia, o tik mažiausia DLKT dalis, todėl ir neteiktinų vertinių joje rasta nedaug. 2 PAV. Neteiktinų vertinių pasiskirstymas DLKT dalyse 4 Duomenys imti iš http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=statistics. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 6 Tam, kad būtų galima pateikti tikslius duomenis apie vertinių vartoseną DLKT, suskaičiuotas normalizuotas dažnumas: kiek 100 000 žodžių tenka pavartojimo atvejų (žr. 3 paveikslą). 3 PAV. Neteiktinų vertinių pasiskirstymas DLKT dalyse (normalizuotas dažnumas) Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad neteiktinų vertinių vartojimas nėra dažnas, jie dažniausiai vartojami sakytinėje kalboje, kuri nėra reglamentuojama (išskyrus viešąją, oficialiąją vartoseną). DLKT sakytinės kalbos dalis skirstoma į viešąją (čia įeina radijo, televizijos laidų, oficialiųjų kalbų įrašai), privačiąją (sudaro buitinės kalbos įrašai – jų yra daugiausia) ir stenogramas (pateikta keletas Seimo stenogramų). Deja, kol kas negalima atskirai nagrinėti vienos ar kelių sakytinės kalbos atmainų. Didžiausią dalį sudaro neoficialioji buitinė šnekamoji kalba. Vadinasi, DKKS pateikti neteiktini vertiniai būdingiausi buitinei šnekamajai kalbai, kurioje vertinių vartosena laikoma motyvuota (žr. 3.4 poskyrį). Prieš pradedant tyrimą manyta, kad vertiniai, kaip tam tikra stilistinė priemonė, bus reikalingi grožinės literatūros kūriniuose, vis dėlto 1,5 pavartojimo atvejų 100-ui tūkstančių žodžių leidžia teigti, kad grožinės literatūros veikėjų kalbai ir charakteriams perteikti vertiniai nėra itin būdingi. Žiūrint į trečio paveikslo duomenis, negalima tvirtinti, kad dokumentų kalba yra netaisyklinga. Vis dėlto kiek nustebino kad ir negausus neteiktinų vertinių pavartojimas administracinės literatūros dalyje. Dauguma pavyzdžių rasti senesniuose tekstuose, t. y. pavartotuose iki 2000 m., pvz.: (5) konkurencijos problemas vietiniame ūkyje. Butų ūkio paslaugų, miestų gerbūvio darbų, transporto ir kitose vietinio ūkio rinkose numatoma plačiai taikyti (6) Esant prašymui, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija apie savo įstatymleidystę, teisinę sistemą ir teismų praktiką. (7) 2 STRAIPSNIS Santuoka negali įvykti nesant laisvanoriško ir tikro besituokiančiųjų sutikimo. a) Su derama pagarba tradiciniam (8) sunaikinimas esant šioms aplinkybėms: a) tai atsitiko kelių eismo įvykio pasekoje, kai apdraustoji transporto priemonė buvo valdoma savininko (9) ABONENTAS gali turėti vieną ar keletą objektų (su savistoviais įvadais bei išvadais), vartojančių vandenį ir šalinančių nuotekas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 7 Taigi iš neteiktinų vertinių vartosenos atskirose DLKT dalyse matyti, kad oficialiojoje vartosenoje, reglamentuojamoje valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, viešai publikuotuose darbuose vertinių gana nedaug, todėl negalima kalbėti apie gausius kalbos normų pažeidimus. 3.3. Neteiktinų vertinių pasiskirstymas skirtingo laikotarpio tekstuose Įvade kelta hipotezė, kad netaisyklingi vertiniai turėtų būti dažniau vartojami senesniuose tekstuose. Santykiškai senesniais tekstais laikomi iki 2000 m. paskelbti darbai, o naujesniais laikomi nuo 2001 m. (t. y. jau XXI amžiuje) išleisti tekstai. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad hipotezė pasitvirtino: iki 2000 m. skelbtuose tekstuose rasta 59 proc. vertinių, o nuo 2001 m. išleistuose tekstuose 41 proc. vertinių. Kai kurie vertiniai aiškiai dažnesni senesniuose tekstuose: nekuris, -i (senesniuose tekstuose 87,5 proc.), pasėka (83 proc.), sauisto- vediniai (79 proc.), stoyyla (79 proc.), vienok (80 proc.), o verstinės samplaikos (kaž)kaip tai, (kaž)kas tai dažniau vartojamos naujesniuose tekstuose (atitinkamai 91 ir 86 proc.). Kitų vertinių (pvz.: kaip tai, kaip sykį, kaip kartas, gerbūvis) vartosenos dažnumas panašus tiek senesniuose, tiek naujesniuose tekstuose. Vadinasi, negalima daryti aiškios išvados, kad pastaraisiais metais neteiktini vertiniai darosi neaktualūs – galima kalbėti tik apie konkrečius nykstančius ar vis dar dažnai vartojamus vertinius. 3.4. Neteiktinų vertinių vartosenos motyvacija Šiame straipsnyje neteiktinų vertinių motyvacijai skiriama daugiausia dėmesio, nes iš šių duomenų tiksliausiai matyti, ar DKKS pateikti vertiniai vartojami sąmoningai, t. y. suvokiant, kad tai klaida, bet dėl stilistinių ar kitokių sumetimų tai reikalingas žodis, ar kalbos vartotojai nejaučia vertinių svetimumo ir dėl to juos vartoja kaip įprastus bendrinės kalbos žodžius. Pirmiausia aptarta, kokie atvejai laikomi motyvuota vartosena. J. Šukys (2003: 25–26) teigia, kad stilistiškai motyvuoti normų pažeidimai, dažniausiai pasitaikantys grožinėje literatūroje, publicistikoje, buitinėje kalboje, nelaikomi klaidomis. Grožinėje literatūroje svetimybės pasitelkiamos veikėjų charakteriui perteikti, tačiau jos turi būti vartojamos saikingai, priešingu atveju tekstas tampa nemeniškas. Nemotyvuoti kalbos pažeidimai, pasak J. Šukio, dažniausiai būna netyčiniai. Jiems priskiriamos tos klaidos, kurias kalbos vartotojai padaro, nes nemoka bendrinės kalbos, nežino jos normų. Tyčiniais laikomi tokie kalbos pažeidimai, kai kalbos vartotojas žino, kaip reikėtų taisyklingai pasakyti vieną ar kitą žodį, bet priešinasi normai ir sąmoningai ją pažeidžia (Šukys 2003: 25–26). P. Rudzevičius, ištyręs neteiktinas senąsias svetimybes, straipsnyje „Svetimybių vartojimo polinkiai Lietuvių kalbos tekstyne“ (2005: 214–215) motyvuotais normų pažeidimais laikė: 1) esamus arba numanomus ne dabartinės bendrinės kalbos intarpus: a) tautosakos; b) senosios literatūros; c) tarminių tekstų; 2) aktualizuotas svetimybes, kai stilistiniais sumetimais per daromi ir į kontekstą įterpiami senesnių laikų vartosenos elementai; 3) dabartinės nenorminės kalbos citatas: a) kai cituojamas ilgesnis tekstas, norint išlaikyti kalbos autentiškumą; b) kai tik BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 8 atskiras žodis rašomas kabutėse; c) kai svetimybė vartojama kaip emocinė-ekspresinė stiliaus priemonė; d) dialoguose; e) kalbos rekomendacijose. Tiriant neteiktinus vertinius, nerasta visų P. Rudzevičiaus išvardytų atvejų, todėl motyvuoti atvejai skirstomi ne taip smulkiai. Šiame straipsnyje motyvuota vartosena laikomi tokie atvejai: 1) parašyti kabutėse arba pasviruoju šriftu; 2) rasti citatose iš senų tekstų; 3) rasti norminamuosiuose leidiniuose, skirtuose mokymui, švietimui; 4) pavartoti grožinės literatūros veikėjų kalboje; 5) rasti šnekamąją kalbą, kieno nors žodžius perteikiančiose citatose; 6) rasti sakytinės kalbos tekstyno dalyje. Suskaičiavus motyvuotos ir nemotyvuotos vartosenos atvejus, paaiškėjo, kad nemotyvuotai pavartoti 74 proc. vertinių, o motyvuotai – 26 proc. Šie duomenys gauti suskaičiavus visus vartosenos atvejus visose tekstyno dalyse. Jau minėta, kad visi sakytinės kalbos dalyje rasti atvejai laikyti motyvuota vartosena. Tai nėra visiškai tikslu, nes šioje tekstyno dalyje yra ir viešosios, oficialiosios kalbos pavyzdžių (Seimo stenogramos, radijo, televizijos laidų įrašai), kuriems keliami taisyklingumo reikalavimai. Vis dėlto didžiąją sakytinės kalbos dalį sudaro neoficialioji buitinė šnekamoji kalba, negalima atskirti oficialiosios kalbos pavyzdžių, todėl visi sakytinės kalbos atvejai laikyti motyvuotais. Kita vertus, sakytinėje kalboje galima rasti ir anksčiau minėtų kitų motyvuotos vartosenos tipų, pvz., perpasakota kieno nors netaisyklinga kalba, neteiktinas vertinys pavartotas tam, kad apibūdintų tam tikrą asmenį ir pan. Taigi šioje tekstyno dalyje gali susikirsti keli motyvuotos vartosenos atvejai, bet išsamesnė analizė neatlikta. Tad atmetus DLKT sakytinės kalbos dalį, motyvacijos analizės rezultatai kiek kitokie: nemotyvuota vartosena būdinga 84 proc. atvejų, o motyvuota – 16 proc. Toliau pateikta keletas motyvuotos vartosenos pavyzdžių: (10) Pasibaigus sau žmogelio „apystovų“5 išskaičiavimui, pereinama į apibendrinančią dalį (11) Pasiekta gerovė ten suformavo „gerbūvizmo“ dimensiją, kuri tebeplečia savo erdves dvasinių tradicinių vertybių. (12) Pilnai – visiškai; išsireikšti – pasakyti; pergyventi – išgyventi, jaudintis, sielotis (13) Neužilgo – netrukus, tuoj. Nedakepėlis – nevykėlis. Skaitau – manau. (14) teigė, kad „pasiuntinybės perdavimas jokiu būdu negali būti suprastas kaip laisvanoriškas aktas“, o raktams atiduoti pasirinktas žemiausio diplomatinio rango (15) J. Skaisgirys (Ten pat). Šaulių sąjungos vadas P. Saladžius: „Jūsų obal­sis „Lietuva lietuviams!“ yra gražus ir visiems lietuviams mielas. (16) o ir vertimo: „tarp vardų, minavotų žmonių svetimos šalies, įdėtais paliko nekurie senovėje pagarsinti mūsų šalies vyrai...“ (p. 53-54). Robinzonas Kruzas (17) Povy­zos drąsios, o ant kažno veido narsybė žydi. Stovy­la, kalba ir kažnas žingsnis reiškia visus liuosus esančius 5 Motyvuotos vartosenos atvejai netaisyti. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 9 (18) Nerimau savam kailyje, labai rūpėjo sužinoti, „ant kiek“, kaip sako kauniečiai, rimtas buvo mano žaidimas (19) bet aš tik norėjau save pasisendyt kažkiek, gimtadienis va, neužilgo bus. Aišku, melo kojos trumpos, bet tai čia nieko. Apie dainavimą. Gerai. (20) sako: ai, ponas Makortai, visi anglų mokytojai verčia mumis rašyti apie kažkokius tai durnus dalykus, tokius kaip vasaros atostogos arba mūsų gyvenimo istorija. (21) vadina „interpretatyviuoju protu“: tradicinis filosofo vaidmuo, aprašytas „įstatymdavio“ metafora, laipsniškai keičiamas vaidmeniu, kurį geriausiai pagauna (22) frakcijos dar nepasirengusios sudaryti taiką“. Rabaniui duota galimybė „laisvanoriškai“ atsistaty­dinti. Tai padaryti reikia iki kovo 21 dienos. 10–11 pavyzdžiuose neteiktini vertiniai išskirti grafiškai, t. y. kabutėmis, – tokių motyvuotos vartosenos atvejų rasta daugiausia, jie aiškiausiai nustatomi. 12–13 pavyzdžiai paimti iš norminamųjų ar mokymo tikslams skirtų leidinių. 14–15 pavyzdžiuose cituojama kito žmogaus kalba (matyt, buvo svarbu viską perteikti tiksliai, todėl citatose nieko nekeista ir pavartoti neteiktini vertiniai). 16–17 pavyzdžiai iliustruoja ištraukas iš senųjų raštų, todėl neteiktinų žodžių vartosena čia motyvuota.6 Aštuonioliktame motyvuotos vartosenos pavyzdyje verstinė samplaika ne tik grafiškai išskirta, bet ir akivaizdžiai pavartota tam, kad perteiktų kauniečių kalbėjimo stilistiką. Devynioliktame pavyzdyje pateikiama sakytinės kalbos ištrauka, tad čia pavartotas vertinys taip pat laikomas motyvuota vartosena. Kita vertus, galbūt kalbėtojas neišmano kalbos normų ir neužilgo vartoja kaip taisyklingą žodį – tokiu atveju vartoseną reikėtų laikyti nemotyvuota. Vis dėlto neįmanoma patikrinti, ar tekstyno sakytinės kalbos dalyje pateiktų pasakymų autoriai išmano kalbos normas, todėl, kaip minėta anksčiau, nors ir ne visai tikslu taip teigti, bet visi sakytinės kalbos atvejai laikomi motyvuota vartosena. Dvidešimtame pavyzdyje taikliai kalbos priemonėmis perteikta neišsilavinusių paauglių kalbėsena, todėl aišku, kad jame vertinys pavartotas motyvuotai. Tam tikrų neaiškumų kelia 21–22 pavyzdžiai: juose kabutės gali būti parašytos ne tik dėl to, kad taip norima apsidrausti nuo klaidos, pacituojant, bet galbūt norint ironizuoti – tokiu atveju gali būti taip, kad teksto rašytojas nesuvokia, kad įstatymdavio, laisvanoriškai yra neteiktini žodžiai, o kabutės reikalingos tik ironijai išreikšti. Toliau pateikta keletas nemotyvuotos vartosenos pavyzdžių ir jų komentarai: (23) nieko nesakydamas, tarsi nieko nebūtų įvykę, tęsiau savo darbą toliau. Apystovos (=Aplinkybės) man susiklostė palankiai – pasitaikė komandiruotė į Maskvą (24) Aš galvoju: šie žiūrovai, turintys šitokį materialinį gerbūvį (=gerovę), pertekę reginiais, daugybe televizijos programų, sėdės ir žiūrės mano (25) iš dviejų sferų, kurios viena kitą riboja, kitais žodžiais – kaip Fichte išsireiškia (=teigia, sako) – jos yra „dalios“ (kiekybiškos). 6 Tokie senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai šiek tiek iškreipia statistinius duomenis: 1) dėl pasiskirstymo tekstyno dalyse, nes tekstas gali būti priskirtas, pvz., negrožinei literatūrai, o jame percituojama grožinės literatūros kūrinio ištrauka; 2) dėl pasiskirstymo pagal laikotarpį, nes analizuojama konkordanso eilutė gali būti iš gana naujo teksto, o jame randama senąją lietuvių kalbą ar tarminį kalbėjimą iliustruojanti citata. Kita vertus, tokių atvejų nėra labai daug, todėl galima teigti, kad jie nedaro reikšmingos įtakos straipsnyje pateikiamiems rezultatams. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 10 (26) Laisvanoriškas (=Savanoriškas) nepaskirstytas pelnas – tai nepaskirstyto pelno likučio dalis (27) jus subūrė į vieną komandą ir pasivadino „Sakalu“: Šiaulių „Sakalas“ žaidė nekurioje (=kažkurioje) Pabaltijo lygoje ir užėmė 9-ąją vietą. (28) Tautų išlaisvinimo obalsiai (=šūkiai) ypatingai buvo suprantami, patrauklūs vidutiniam žmogui. (29) lenkbernių tokiais nelaiko; nesileidžia kontroliuojamas? – nejaugi p. R. ant tiek (=tiek) naivus, kad mano, jog galima leisti kišti nosį į rimtus tautos reikalus (30) Neužilgo (=Netrukus) mes sulauksime jų siaubingų atakų prie savo paradinių durų. (31) būrelyje kas nors įterptų kelis sakinius gudiškai (paprastai cituodamas kieno tai (=kažkieno) gudiškos kalbos fragmentus: ir visas pokalbis pereidavo į gudų kalbą. (32) Pasvalio rajono valdybos – leisti sumažinti akcinės bendrovės „Pasvalio gerbuvois (=gerovė)“ (6918959) Centrinės privatizavimo komisijos nustatytą (33) Heideggerio žodžiais, „senovės seniausia mūsų mąstyme eina už mūsų ir vienok (=vis dėlto) pasitinka mus“ (34) dar apie vieną pasiutėlį, tik šįkart nebe aktorių. Apie tokį stoyyldirbį (=skulptorių, statulų dirbėją), skulptorių taigi. (35) Rezultate sveikos konkurencijos Kauno muzikos mokykla pas save7 taip pat įvedė visų instrumentų klases, deja, tik nemokėjo išnaudoti (36) Komufliažas yra visur, ir jei jo nepastebime pas save Lietuvoje, vadinasi yra labai geros kokybės ta maskuojančioji medžiaga. Iš šių pavyzdžių galima daryti išvadą, kad kalbos vartotojai nesuvokė darančys klaidą, nes tekste neteiktinų vertinių niekaip neišskyrė, nepaaiškino. Pastebėta, kad nemotyvuota tam tikrų vertinių vartosena ypač dažna kai kuriuose leidiniuose (dėl etikos sumetimų tekstų autoriai ir pavadinimai neminimi), tad kai kuriais atvejais reikėtų kalbėti ne apskritai apie DKKS pateiktų vertinių paplitimą dabartinėje lietuvių kalboje, dažną vartoseną DLKT, o apie kai kurių autorių kalbos normų neišmanymą. Ne visai aišku, ar nemotyvuota vartosena laikyti 32 pavyzdį: kabutėmis čia skiriamas simbolinis pavadinimas, bet, savaime suprantama, kad įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai turi būti taisyklingi⁸, todėl šis atvejis priskirtas nemotyvuotai vartosenai. Atkreiptinas dėmesys į 33 pavyzdį: iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jame yra motyvuota vertinio vartosena citatoje, bet žinome, kad Martinas Heideggeris nerašė lietuviškai, todėl pavartotas neteiktinas vertinys yra vertėjo, o ne autoriaus klaida ir laikomas nemotyvuota vartosena. Iš 34 pavyzdžio matyti, kad iš neteiktinų vertinių pasidaroma vedinių (šiuo atveju stoyyldirbis), kurie neužfiksuoti DKKS (DKKS pateikta tik stoyyla(s)), bet jie taip pat nagrinėjami šiame straipsnyje. Kita vertus, šis sakinys parodo, kad, siekiant vaizdingumo, sinonimijos (kartais ne visai reikalingos), pavartojami netaisyklingi žodžiai (tokius atvejus mini ir P. Rudzevičius). 35–36 pavyzdžių vertiniai pas save pavartoti nemotyvuotai. Šių verstinių samplaikų vartosena gana neaiški: sunkoka suprasti, kada ši samplaika vartojama taisyklingai, o kada netaisy- ⁷ Šiame ir 36-ame pavyzdžiuose samplaika pas save nereikalinga. ⁸ Dabar ši įmonė vadinasi „Pasvalio gerovė“. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 11 klingai, nes daugelyje norminamųjų leidinių pateikiami tie patys pavyzdžiai, trūksta sudėtingesnių ir įvairesnių atvejų aptarimo. Reikia atkreipti dėmesį, kad dėl ribotos DLKT pateikiamos kontekstinės informacijos (pateikiama ne ilgesnė nei 300 simbolių konkordanso eilutė) kartais ne visada lengvai pavykdavo nustatyti nagrinėjamo vertinio motyvaciją, todėl kiti tos pačios medžiagos tyrinėtojai kai kuriais atvejais motyvaciją galėtų nustatyti kitaip. Dažniausiai nemotyvuotai vartojami (nemotyvuota vartosena sudaro daugiau nei 80 proc.) šie vertiniai: gerbūvis, įstatymdavys, įstatymleidys (ir kiti vediniai), išsireikšti, išsireiškimas, laisvanoriškas (ir kiti vediniai), neužilgo, obalsis, paseka, stovyla, vienok, kaip kartas, kaip taisyklė. Dažniausiai motyvuotai vartojamos verstinės samplaikos ant tiek, ant kiek, ant sveikatos, kas link, (kaž)kaip tai. Tiesa, šių vertinių pavartojimo atvejų DLKT rasta gana nedaug, todėl negalima daryti patikimų išvadų apie jų motyvuotą ir nemotyvuotą vartoseną. 4. IŠVADOS Apibendrinus DKKS pateiktų vertinių tyrimą DLKT, galima daryti tokias išvadas: 1. Vertiniai, kaip neteiktinų skolinių grupė, vis dar aktualūs – tai įrodo gana dažna nemotyvuota vartosena DLKT (84 proc. neskaičiuojant sakytinės kalbos tekstyno dalies). 2. Pagal dažnumą vertiniai suskirstyti į tris grupes: daugiausia (47 proc.) 10–100 kartų tekstyne pavartotų vertinių (pvz.: apystova, obalsis). Šiek tiek mažiau (35,3 proc.) labai dažnai, t. y. daugiau nei 100 kartų, pavartotų vertinių (pvz.: išsireikšti, išsireiškimas, vienok, gerbūvis, neužilgo). Rečiausiai vartojami vertiniai sudaro 17,7 proc. (pvz.: ant kiek, ant tiek, ant sveikatos). 3. Daugiausia vertinių rasta DLKT publicistikos dalyje, nes ši dalis didžiausia. Suskaičiavus normalizuotą dažnumą (pavartojimų skaičių 100-ui tūkstančių žodžių), paaiškėjo, kad daugiausia vertinių vartojama sakytinės kalbos tekstyno dalyje. Taigi neteiktinų vertinių tekstuose, kuriuose laikomasi kalbos normų, vartojama nedaug. 4. Ištyrus vertinių vartoseną pagal laikotarpį, paaiškėjo, kad senesniuose, t. y. iki 2000 m. skelbtuose, tekstuose vertinių rasta daugiau (59 proc.), o naujesniuose (nuo 2001 m. išleistuose) tekstuose vertinių mažiau – 41 proc. Tai rodo neteiktinų vertinių vartosenos mažėjimą. 5. Šio tyrimo rezultatus palyginus su P. Rudzevičiaus (2005) neteiktinų senųjų svetimybių analizės rezultatais, išryškėjo du svarbūs skirtumai: 5.1. neteiktini vertiniai daug dažniau vartojami nemotyvuotai (84 proc.), o senosios svetimybės dažniau vartojamos motyvuotai (60 proc.), vadinasi, kalbos vartotojai lengviau atpažįsta svetimybes ir, jei jas pavartoja, tai grafiškai ar kitaip išskiria; 5.2. neteiktinų vertinių daugiausia rasta publicistikoje (58,2 proc. (skaičiuojant paprastąją, o ne normalizuotą dažnumą), o svetimybių daugiausia grožinėje literatūroje (30,2 proc.). Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad senosios svetimybės yra reikalingesnė stilistinė priemonė grožinės literatūros veikėjų kalbai ir charakteriams iliustruoti nei vertiniai. 6. Vertinių sąrašą reikia peržiūrėti, nes kai kurie vertiniai jau neaktualūs; jį papildyti – įtraukti neseniai paplitusių iš anglų ar kitų kalbų kilusių vertinių, ypač vaizdingų posa- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualus didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 12 kių. Vaizdingus nevartotinus posakius reikėtų paaiškinti, nes dažnai kalbos vartotojai nesupranta, kodėl tie posakiai neteiktini. Toks sąrašas labai praverstų redaktoriams, vertėjams, mokytojams, dėstytojams, studentams. ŠALTINIAI Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/klaidos. LITERATŪRA Kalbos patarimai. Kn. 1. Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sud. R. Miliūnaitė, teksto aut. V. Labutis, A. Pupkis ir J. Šukys, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Marcinkevičienė R. 2000: Tekstynų lingvistika. Teorija ir praktika. – Darbai ir Dienos 24, 7–64. Paulauskienė A. 2000: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Technologija. Pupkis A. 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimтасis žodis. Rudzevičius P. 2005: Svetimybių vartojimo polinkiai lietuvių kalbos tekstyne. – Kalbos kultūra 78, 210–219. Subačius G. 2013: Kalbos klaidų didybė. Prieiga internete: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/g-subacius-kalbos-klaidu-didybe.d?id=63258244 (žiūrėta 2014-10-10). Šukys J. 2003: Kalbos kultūra visiems, Kaunas: Šviesa. Urnėžiūtė R. 2014: Taisyklingos kalbos niekas neatšaukė (R. Urnėžiūtė kalbino D. Vaiš nienę, J. Palionytę, R. Miliūnaitę, A. Dvylę, D. Smalinską). – Gimtoji kalba 2, 18–26. Vaicekauskienė 2011: interviu Kalbininkė L. Vaicekauskienė: „Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai“. Prieiga internete: http://www.lrytas.lt/-12959878831295744879-kalbinink%C4%97-l-vaicekauskien%C4%97-mes-manipuliuojame-visuomene-kai-nuolat-kalbame-apie-gr%C4%97smes-lietuvi%C5%B3-kalbai.htm (žiūrėta 2014-10-13). Vaicekauskienė L. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Vaicekauskienė L. 2010: Lietuvių kalbos norminimo šimtmetis. – Naujasis židinys–Aidai 5–6, 165–172. Vilkončius V. 2001: Vertimas į lietuvių kalbą: trąfaretų antplūdis, Vilnius: Gimtas(is) žodis. Gauta 2014 10 23 BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Ar vis dar aktualūs didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis | 13 IS THE LIST OF MAJOR LANGUAGE MISTAKES STILL RELEVANT? A CASE STUDY OF LOAN-TRANSLATIONS Summary The article analyses 37 improper loan-translations given in the List of Major Language Mistakes. The Corpus of the Contemporary Lithuanian Language was used for the study of the said loan-translations; 34 loan-translations were found in this source. The loan-translations were analysed in terms of four aspects: 1) how often loan-translations were used in the corpus; 2) the part of the corpus they were used in; 3) the time period of texts; 4) motivation (present or not). The investigation of the material studied showed that more than a third of loan-translations were very frequent (used more than 100 times; e.g. išsireikšti, išsireiškimas, vienok, gerbūvis, neužilgo, (kaž)koks tai, (kaž)kas tai) and therefore unlikely to disappear in the nearest time. It was noticed that translated words rather than collocations were more common. After calculating the distribution of the analysed loan-translations in different parts of the Corpus, it turned out that the greatest number of loan-translations occur in publicistic texts (58.2 per cent), much less – in non-fiction (18.4 per cent), spoken language (12 per cent), and fiction (8.8 per cent). Improper loan-translations were the most uncommon in the administrative texts (2.6 per cent). It should be noted that the above given statistics show the number of loan-translations found in certain parts of the Corpus. As different parts of the Corpus vary in size, the normalised frequency (per 100 000 words) was calculated in order to find out the actual use of loan-translations. The data obtained were different: the greatest number of loan-translations used was found in the spoken language (65.3 instances per 100 000 words), non-fiction – 2.7, publicistic texts – 2, fiction – 1.5, administrative texts – 0.6. The investigation of the use of loan-translations according to the time period approved the hypothesis assumed in the introduction: the number of loan-translations found was greater (59 per cent) in the texts published before 2000, while their use in the recent texts (published starting from 2001) was less frequent (41 per cent). This suggests a certain decrease in the use of improper loan-translations. After counting the instances of motivated and unmotivated use, it turned out that 74 per cent of loan-translations were used without motivation, 26 per cent – with motivation. These data were obtained by counting the total number of instances throughout all the parts of the Corpus. Spoken language excluded (as all such instances of use were regarded as motivated), the results were quite different: unmotivated use was present in 84 per cent of the instances, motivated – 16 per cent. On the basis of such statistics, it can be concluded that language users do not recognise loan-translations as lexical errors. Thus, the discussion of improper loan-translations is still relevant, yet the List of Major Language Mistakes should be updated with recently widespread loan-translations that are more frequent in the current language as well as with improper figurative expressions. KEYWORDS: language culture, the Lithuanian language, improper loan-translations, the List of Major Language Mistakes, the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, motivated and unmotivated use. ERIKA RIMKUTĖ Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas Lietuvių kalbos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44244 Kaunas [email protected] BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204