Priesagos „-iklis“ naujadarų apibrėžčių sistemiškumas

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas PRIESAGOS -IKLIS NAUJADARŲ APIBRĖŽČIŲ SISTEMIŠKUMAS ESMINIAI ŽODŽIAI: naujadaras, vedinys, įrankių pavadinimai, leksema, semantinė struktūra, darybos reikšmė, leksinė reikšmė. Straipsnyje nagrinėjama naujųjų veiksmažodinių priesagos -iklis vedinių – įrankių (priemonių) pavadinimų semantika. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti jų semantinę struktūrą, darybos ir leksinių reikšmių santykį, sukurti kiek įmanoma sistemiškesnes apibrėžtis. Pirmiausia apžvelgiama, kaip šios darybos vediniai pateikiami Dabartinės lietuvių kalbos žodyne – kaip jie skaidomi reikšmėmis, apibrėžiami, koks jų darybos ir leksinės reikšmių santykis ir kt. Paskui nagrinėjama Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne pateikiama grupė šios priesagos naujadarų, jų semantinė struktūra. Aptariami kriterijai, kuriais remiantis būtų galima sistemiškiau apibrėžti šios leksinės semantinės grupės darinius, pateikiant juos aiškinamuosiuose žodynuose, leksikos duomenų bazėse ir pan. darbuose. Veiksmažodiniais priesagos -iklis vediniais vadinamos įvairios priemonės, skirtos pamatiniu veiksmažodžiu vadinamam veiksmui atlikti, dažniausiai įrankiai, prietaisai, mechanizmai ar jų dalys (rašiklis, kirtiklis, jungiklis, variklis), taip pat (cheminės) medžiagos (tirpiklis, baliklis). Pagal darybos reikšmę šiam darybos tipui priklauso ir leksikalizuoti, specialesnes reikšmes įgavę vediniai daliklis, daugiklis, (vabzdžio) čiupiklis, rodiklis ir pan. XX a. pabaigoje žinomesnių šios priesagos vedinių suskaičiuota apie 100 (DLKG 1996: 129). Vėlesniuose šaltiniuose (AŽ, DLKT, DŽ7, DKK, ir kt.) jų skirtingų iš viso rasta apie 200. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (toliau – ND), pateikiančiame naujausią, į žodynus dar nepakliuvusią leksiką, priesagos -iklis vedinių 2014 08 26 buvo apie tris dešimtis. Įrankių pavadinimų darybos tipai paprastai darumu nepasižymi (DLKG 1996:129)1. Aptariamasis darybos tipas kartu su priesagos -tuvas vediniais, kurių yra dvigubai daugiau, yra pagrindiniai įrankių pavadinimų darybos tipai (DLKG 1996: 129; Keinys 1975: 21; dar plg. Girčienė 2000: 38–39). Su priesaga -iklis daromasi nemažai naujadarų, formuojasi atskira šios darybos leksinė semantinė maisto priedų pavadinimų grupė (dažiklis, gardiklis, kildiklis, puriklis, rūgštiklis, saldiklis, skaniklis, tirštiklis ir kt.). 1 Kitur teigiama, kad darybos tipas, bent jau diachroniniu aspektu, yra produktyvus, „kai jo pavyzdžiu kalboje sudaryta dešimtys ar šimtai darinių“ (Urbutis 1978: 266; daugiau apie darybos tipų produktyvumą istoriniu ir sinchroniniu aspektais žr. Urbutis 1978: 262–267). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 2 Pastebėta, kad vienais atvejais aptariamosios darybos naujažodžiai turi konkrečiai apibrėžiamas reikšmes, kitais atvejais jų leksinė reikšmė sutampa su darybos reikšme ir leksema gali būti apibrėžiama gana plačiai – kaip priemonė pamatiniu veiksmažodžiu pasakomam veiksmui atlikti. 1. DARYBOS IR LEKSINĖS REIKŠMIŲ SANTYKIS ĮRANKIŲ (PRIEMONIŲ) PAVADINIMŲ APIBRĖŽTYSE Vedinio darybos reikšmė susidaro iš darybos sandų (pamatinio žodžio ir darybos formanto) reikšmių ir jų santykio (Keinys 1999: 106–107). Tai leidžia ieškoti bendrybių tos pačios darybos vedinių reikšmėse, „bendrų taisyklių, kurios atskleistų tipiškas semantines asociacijas tarp motyvuotų ir motyvuojančių žodžių. [...] parankiau ir sistemiškiau tirti ne kiekvieną darinį atskirai, bet jungti juos į tam tikras grupes, kuriuose tarp motyvuotų ir motyvuojančių žodžių kyla panašių asociacijų“ (Girčienė 2003: 23). Kitaip tariant, priesagos -iklis vedinius, kaip ir kitų leksinių semantinių grupių žodžius, tikslinga tyrinėti sistemiškai, šiuo atveju – kaip visumą to paties darybos formanto žodžių, turinčių bendrą darybos reikšmę, kuri vienais atvejais labiau, kitais mažiau ryškėja pro leksinę reikšmę, kartais visai jai prilygdama. Tai svarbu tiek tiriant naujadarų darybą, tiek stengiantis tinkamai juos pateikti leksikografiškai. „Leksinės ir iš darybos kylančios reikšmės paprastai būna susipynusios, vienos nuo kitų priklauso“ (Keinys 1999: 14). „Darybos reikšmė yra schematiškesnė, mažiau apibrėžta, o leksinė reikšmė labiau konkretizuota, detalesnė bei turtingesnė.“ (Urbutis 1978: 147). Darinio darybos ir leksinių reikšmių sąsaja ryškėja ir iš teiginio, kad darinio reikšmė nustatoma remiantis ne realijos, kurią pavadina darinys, aprašymu, o pamatinio žodžio reikšme, kartu pripažįstant, kad žodžių darybos reikalas taip pat yra paaiškinti numatomas [taigi leksines, kurios tokios tegali būti – aut. past.] žodžio reikšmes (plg. Кубрякова 1981: 7, 166). „Darybinė reikšmė – tai tik apytikrė žodžio sandaros rodoma semantinė schema. Tos pačios darybinės reikšmės darinys gali būti vartojamas įvairiomis leksinėmis reikšmėmis“ (Girčienė 2003: 23). Darybos reikšmė paprastai būna abstraktesnė, platesnė už leksinę, gerokai rečiau – siauresnė (Urbutis 1978: 148). Dar primintina, kad darybos reikšmių yra keletas rūšių – atskiroji (individualioji), grupinė ir bendroji (kategorinė) – jos skiriasi abstrakcijos laipsniu. Atskiroji vedinio darybos reikšmė, susidaranti iš leksinių pamatinio žodžio ir formanto reikšmių bei jų santykiavimo (plg. Keinys 1999: 104), yra mažiausiai apibendrinta, ji „tiesiogiai kyla iš kiekvieno atskiro darinio darybos“ (Keinys 1999: 20–22), ją apibrėžiant įprasta vartoti pamatinį žodį, pvz., šveitiklis „priemonė, įrankis kam šveisti“, atskyriklis tech. „atskiriamasis prietaisas“, skiediklis „skiedžiančioji medžiaga“, tirpiklis „medžiaga, kuri tirpdo“ (DŽ7 apibrėžtys). Taigi semantikos atžvilgiu individualioji darybos reikšmė yra arčiausiai darinio leksinės reikšmės. Kai kurių darinių nesukonkretinta, aiškiau neapibrėžta leksinė reikšmė praktiškai nesiskiria nuo darybos reikšmės. Pirmiausia tai pasakytina apie abstrakčius veiksmų ir ypatybių pavadinimus, pvz.: delsimas, gydymas, godumas. Tokio darybos ir leksinės reikšmės sutapimo pasitaiko ir kitose darybos kategorijose (veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų, veiksmo rezultatų ir kt. pavadinimuose), pvz.: delsėjas „kas delsia“, gaminys „kas pagaminta“ ir pan. (Urbutis 1978: 147–148). Ne išimtis ir kai kurie darybiniai įrankių (priemonių) pavadinimai, iš dalies – ir veiksmažodiniai priesagos -iklis vediniai. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 3 Be abejo, įrankių pavadinimai šiuo aspektu neprilygsta abstraktams. Žvelgiant visos kategorijos mastu, įrankių pavadinimams nebūdingas visiškas leksinės ir darybos reikšmės tapatumas (Urbutis 1978: 111). Ši darybos kategorija yra mutacinio (nominacinio) pobūdžio (Urbutis 1978: 163), jos dariniai turi mutacinę darybos reikšmę, t. y. jais pavadinami kiti dalykai, santykiaujantys su pamatiniais žodžiais pasakomais dalykais tik kaip su vienu (nominaciniu) savo požymiu. Tokiu atveju „darybos reikšmė paprastai yra labai bendro, neapibrėžto pobūdžio, teikianti dariniui daug semantinių išgalių, kurių aktualizaciją vartojimo plotmėje sunku numatyti“ (Urbutis 1978: 171). Tačiau galbūt kaip tik dėl šios priežasties, darybos reikšmės neapibrėžtumo ir semantinių išgalių, nemažai priesagos -iklis vedinių žodynuose apibrėžiami daugiau ar mažiau konkretesnėmis, bet iš esmės darybos reikšmėmis, nes tokios apibrėžtys tinka ir naujų realijų pavadinimams, kol jie dar nėra pakankamai leksikalizuoti, kad būtų pateikiami kaip atskiros leksemos. Vieni įrankių darybos reikšmės tipai gali būti labiau skirti daryti pačių paprasčiausių įrankių, kiti – sudėtingų įrenginių pavadinimams. „[...] savaime suprantama, kad to paties tipo darinių smulkesnis skirstymas pagal žymimų įrankių sudėtingumą iš esmės jau remiasi darinių leksinėmis, o ne darybos reikšmėmis.“ (Urbutis 1978: 253). Žiūrint labiau apibendrintai, leksika yra sisteminga žodžių visuma, ne atskirų leksemų sąrašas ar registras. Sisteminis žodyno pobūdis reikalauja ir sisteminio semantikos tyrimo. Kategorinės darybos reikšmės yra universalesnės ir nustatomos objektyviau, lyginant su leksinėmis. Jų pačių bei darybos ir leksinių reikšmių santykio tyrimas leidžia sistemingiau ištirti darinių semantiką ir sistemingiau leksikografiškai pateikti pačius darinius, nes žodžių daryba, domėdamasi darinių paradigmomis, tiria ir konkrečių žodžių semantikos kitimą, leksiką kaip sistemą (plg. Кубрякова 1981: 19, 106; Кубрякова 1972: 376). Į visa tai reikia atsižvelgti stengiantis kuo sistemiškiau apibrėžti priesagos -iklis naujadarus. Turint tokį tikslą, pirmiausia patyrinėtos leksikografinės jau anksčiau žodynuose fiksuotų šios darybos vedinių apibrėžtys. 2. DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE FIKSUOTI PRIESAGOS -IKLIS VEDINIAI SEMANTINIU ASPEKTU Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ7) yra 137 priesagos -iklis vediniai, iš jų 131 priklauso įrankių darybos kategorijai. Kai kurie pastarųjų turi po kelias reikšmes, taigi iš viso yra apie 150 leksemų, pavadinančių įrankius (priemones). Kai kuriais atvejais žodis formaliai pateikiamas kaip viena leksema, tačiau iš tiesų jų galbūt galima įžvelgti kelias. Tarkim, kėliklis (tech.) turi dvi reikšmes: 1. „kilnojamas kėlimo mechanizmas“ ir 2. „mechanizmo dalis kam nors kelti“, panašias reikšmes galima įžvelgti ir brėžiklio bei daužiklio atvejais, tačiau jie pateikiami kaip viena leksema: brėžiklis „brėžimo įrankis ar jo dalis“; daužiklis tech. „daužiamasis įrankis arba prietaiso dalis“: Šautuvo d. Sieto d. Antroji sugėriklio leksema pateikiama kaip du vienos reikšmės atspalviai: 2. chem., tech. „sugerianti medžiaga; įtaisas su ja“: Drėgmės, dujų, kvapų s., tačiau kitais atvejais įrankio ir priemonės (medžiagos) pavadinimai pateikiami kaip atskiros leksemos, plg. valiklis 1. tech. „valymo įrankis“: Patrankos v. turi galvelę su šepečiu. Sietų v. 2. „cheminė valymo priemonė“: Dėmių, rūdžių v. Tiesa, šiuo atveju dar skiriasi ir BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 4 vartojimo sritys, tačiau iš principo vien diferencinių įrankio ir medžiagos pavadinimų semų turėtų pakakti, kad šie pavadinimai būtų laikomi atskiromis leksemomis. Yra keletas atvejų, kai -iklis vedinys nurodomas į kitą žodį, turintį ne vieną reikšmę, pvz: kabiklis žr. pakaba, plg. pakaba 1. „ąselė, kilpelė drabužiui pakabinti“: Kailinių p. nutrūko. Įsiūk pkabą, ~ėlę. 2. tech. „dalys, jungiančios ratus su rėmu ar kėbulu“: Linginė p. Svirtinė p. LKŽe duomenimis kabiklis sinonimiškas pakabai (tiksliau – pakabui) tik pirmąja reikšme, tad DŽ7 šio vedinio pateikimą reikėtų patikslinti: kabiklis žr. pakaba 1. Kirtiklis 3. zool. „slidi, gelsva žuvelė, turinti tris poras ūselių ir šonuose tamsių dėmių eilę (Cobitis taenia)“ priklauso kitai darybos kategorijai – ne įrankių, o veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams (LKG 1965: 334). Taigi jis laikytinas įrankių pavadinimų kirtiklis 1. „įrankis įšalusiai žemei, ledams ir kt. kirsti, kirstuvas“ ir 2. „odų supjovimo prietaisas“ homonimu, t. y. kitu žodžiu. Tą patį (dėl buvimo kitos darybos kategorijos vediniu ir homonimiškumo), matyt, galima pasakyti ir badiklis 2. „dyglys“: Rožės su ~iais atveju. Šios leksemos, kaip ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų (sklandiklis, švaistiklis), vardažodinės ypatybės turėtojų (tarpiklis, vardiklis) ar veiksmo rezultatų (rodiklis 3. „veiklos rezultatų, kokybės ir kiekybės išraiška, duomuo“ – plg. Keinys 1975: 32; pastarasis dar ir leksikalizuotas) pavadinimai nėra šio tyrimo objektas. Didžioji dalis (apie 81 proc.) aptariamojo darybos tipo vedinių, padarytų su priesaga -iklis, yra įrankių (prietaisų, įtaisų pavadinimai), pvz.: raižiklis „raižymo įrankis“, roviklis tech. „raunamasis prietaisas“, gesiklis „gesinamasis prietaisiukas“, išleidiklis tech. išleidžiamasis įtaisas: Oro i.; skerdiklis „skerdžiamasis peilis“. Gerokai mažiau yra priemonių pavadinimų – apie 11 proc., beveik visais atvejais (16 iš 17, išskyrus nebent žymiklį „kuo žymima, išreiškiama“), tai yra medžiagų pavadinimai, pvz.: ėsdiklis chem. „ėsdinimo priemonė“, lėtiklis tech. „medžiaga, lėtinanti vyksmą“, skiediklis „skiedžiamoji medžiaga“, tirpiklis „medžiaga, kuri tirpdo“: Riebalų t. Viena kita leksema yra labiau leksikalizuota, turi specialią reikšmę (apie 7 proc.), pvz., matematikos terminai daliklis, daugiklis, taip pat daviklis tech. „įtaisas, keičiantis tikrinamą dalyką signalu, tinkamu matuoti, užrašyti, perduoti ir pan.“: Greičio, slėgio d. Optinis, skaitmeninis d., kelių sričių terminas jaudiklis psich., fiz. „jaudinimo šaltinis“ ir kt. Viena leksema yra atsiradusi reikšmės perkėlimo būdu – variklis 2. prk. „akstinas“: Svarbiausias žmonijos veiksmų v. yra laimės troškimas. Nagrinėjamosios leksinės semantinės grupės vediniai DŽ7 apibrėžiami keliais būdais. 1. Dažnai (55 atvejais, apie 36 proc. visų apibrėžčių) pateikiama individuali vedinio darybos reikšmė (ji sutampa su leksine): drožiklis „įrankis kam drožti“, kaliklis „įrankis kam nors kalti“, skirstiklis „skirstomasis įtaisas“, skaidriklis „skaidrinimo medžiaga“, skalbiklis „skalbimo priemonė, medžiaga“. 2. Neretai darybos reikšmė sukonkretinama: • pateikiant vartojimo srities pažymą tech., rečiau – chem. (29 leksemos, arba apie 53 proc. visų atvejų, kai leksinė reikšmė sutampa su darybos reikšme), pvz.: įžemiklis tech. „įžeminimo įtaisas“, ėsdiklis chem. „ėsdinimo priemonė“; • pateikiant sinonimų, pvz.: kamšiklis „įrankis, pagaliukas kam kamšyti“, rakiklis „kuo rakinėjama, krapštinėjama“; • konkrečiau įvardijant ar apibūdinant įrankį, prietaisą, medžiagą, pvz.: skerdiklis „skerdžiamasis peilis“, sodiklis „sodinamasis įrankis, vartojamas miškininkystėje“; • pateikiant iliustracinių vartosenos pavyzdžių (žodžių junginių ar sakinių) ir pan., pvz.: skiediklis „skiedžiančioji medžiaga“: Dažų s.; rinkiklis tech. „įtaisas numeriams ir pan. rinkti“: Telefono numerių r. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 5 3. Įvairių sričių terminai, senosios buities realijų pavadinimai yra labiau leksikalizavęsi, jų leksinės reikšmės yra konkretesnės, nesutampa su darybos reikšmėmis. Tokių vedinių apibrėžtys išsamesnės, pateikiančios daugiau būdingų, skiriamųjų vediniu vadinamo daikto požymių. Pvz.: adiklis 1. „didelė riestu galu adata kojinėms ir kt. adyti“. 2. psn. „kuoliukas vyžoms adyti“; brūžiklis 1. „šiurkštus daiktas šveisti (puodams, stalui)“. 2. „rupi dildė medžiui, kanopoms ir pan. trinti, lyginti“; naikiklis muz. „ženklas, panaikinantis diezo arba bemolio ženklą“; rodiklis 4. mat. „skaičius, rodantis, kiek kartų imamas kitas skaičius“: Laipsnio, šaknies r.; tepiklis ryt. „lašinių gabaliukas keptuvei tepti“. 4. Kai kuriais atvejais priesagos -iklis vediniai ne apibrėžiami, o nurodomi į kitus žodžius: griežiklis žr. strykas; rūkiklis 2. knyg. žr. rūklys; uždegiklis žr. deg iklis; traukiklis žr. kamščiatraukis; čiupiklis žr. čiuptuvas. 3. PRIESAGOS -IKLIS NAUJADARŲ SEMANTIKA IR LEKSIKOGRAFINĖS APIBRĖŽTYS Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne 2014 08 25 buvo pateiktas 31 priesagos -iklis naujadaras arba nauja šios priesagos vedinio leksema (reikšmė): atsakiklis, bandiklis (nauja reikšmė), blizgiklis, dažiklis (nauja reikšmė), gaiviklis (2 leksemos), gardiklis, kietiklis (nauja reikšmė), kildiklis, kirkiklis (pavienis vedinys), kvapiklis (2 leksemos), kvėpiklis (2 leksemos), naikiklis (2 naujos reikšmės), nardiklis, ploviklis, prausiklis, pritraukiklis, puriklis (2 leksemos), rietiklis (nauja reikšmė), rūgštiklis (2 leksemos), saldiklis, skaniklis, skoniklis, slopiklis (nauja reikšmė), spalviklis (3 leksemos), standiklis (2 leksemos), stingdiklis, stipriklis (nauja reikšmė), švelniklis, talpiklis, trukdiklis (pavienis vedinys), žvalgiklis2. 23 ND pateikti vediniai (74,19 proc.) turėjo 1 reikšmę, 6 (19,35 proc.) – 2 reikšmes, 2 (6,45 proc.) – 3 reikšmes. Dažniausios šių naujadarų vartojimo sritys – bendroji vartosena, chemija, maistas, buitis. Po vieną kitą žodį ar leksemą yra iš žvejybos, technikos, statybos, administravimo, gyvenimo būdo (stiliaus), teisės ir teisėtvarkos, verslo, žemės ūkio, politikos, technologijų, elektrotechnikos sričių. Pažymėtina, kad tas pats naujadaras gali priklausyti kelioms vartojimo sritims, pvz., maisto priedų pavadinimai dažiklis, puriklis, standiklis, saldiklis ir kt., ppr. pavadinantys natūralią ar sintetinę medžiagą, suteikiančią maistui kokią nors savybę, vartojamą maisto produktams vienaip ir kitaip pakeisti, pagerinti ir pan., priklauso maisto ir chemijos vartosenos sritims, buitinės chemijos priemonių pavadinimai (ploviklis, blizgiklis, kvapiklis, kvėpiklis ir kt.) – chemijos, buities, bendrosios vartosenos sritims ir pan. Dvi naujai pasidarytos leksemos (kirkiklis ir trukdiklis) yra pavieniai dariniai. Pirmoji, reiškianti reklamos žanrą – trumpą vaizdinę užuominą apie pasirodysiantį filmą, kompiuterinį žaidimą, automobilį ar pan. (plg. nevartotinus tyzeris, treileris), 2012 11 23 internete motyvuota taip: „[...] anglakalbiame pasaulyje yra toks terminas tyzeris („teaser“). Čia ne visiškai tas pats, kas anonsas. Matyt, lietuviai tai galėtų vadinti kirkikliu? Įkroviklis – įkrauna, o kirkiklis – sukirkina.“ (http://blogas.ateitis.lt/tiesiogines-laidos-1-kirkiklis-ir-1-anonsas/, žiūrėta 2014 08 25). Trukdiklis, reiškiantis teisines priemones, trukdančias atlikti kokius nors 2 ND kaupiama XX a. pabaigoje – XXI a. lietuvių kalbos viešojoje vartosenoje atsiradusi ir atsirandanti naujoji leksika, nauji žodžių junginiai, santrumpos ir žodžių reikšmės. Jis yra nuolat pildomas, tikslinamas ir tobulinamas (Miliūnaitė 2012: 10; http://naujazodziai.lki.lt /Index.asp?zodis=&kodas=0, žiūrėta 2014 09 07). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 6 veiksmus, pavartotas kaip perkeltine reikšme vartojamo saugiklis antonimas, pvz.: „Paskubomis priimti žemės įsigijimo „saugikliai“ virto „trukdikliais“, grąžinančiais Lietuvą į feodalizmo laikus.“ (http://www.balsas.lt/naujiena/786827/liberalai-praso-prezidentes-vetuoti-zemesisigijimo-trukdikliu-paketa; žiūrėta 2014 08 25). Tokios vartosenos internete rasta apie 80 atvejų, tačiau visi jie vienaip ar kitaip susiję su Seimo nario Eugenijaus Gentvilo 2014 m. balandžio mėnesį pasakytomis kalbomis apie svarstomame žemės pardavimo užsieniečiams įstatyme numatomus trukdžius. Trukdiklis turi ir kitą reikšmę, taip pat nefiksuotą LKŽe, DŽ7, bet pateikiamą eksperimentiniuose karybos terminų žodynuose (2003–2008 m.): trukdiklis jammer; automatinis paieškos ~ automatic search jammer (Laugalienė, Mironaitė 2004; Laugalienė, Mironaitė 2008); brouilleurm trukdiklis; ~antiradar radiolokacinių trukdžių stotis; ~ à poursuite automatique automatinis paieškos trukdiklis; ~ chercheur paieškos trukdiklis (Pukienė, Rukštelienė 2003). Vienas kitas šios leksemos („prietaisas radijo ryšiui trukdyti“), priklausančios karybos, elektrotechnikos vartojimo sritims, pavyzdys rastas ir internetinėje vartosenoje (žiūrėta 2014 08 25)3: Patį korinio ryšio telefonų trukdiklį išrado Izraelio kompanija “Netline”, po to šią idėją pasigavo japonų elektronikos kompanijos. “Nikkodo” pardavinėja savo prietaisus kavinėms ir ligoninėms, o kita kompanija SIC siūlo mažesnius, asmeniniam naudojimui skirtus ir 3 m nuotoliu veikiančius trukdiklius. http://rtn. elektronika.lt/mi/9901/japonai.html; Visi DSO turėjo išmokti naudotis sudėtinga B-58technika kuri susidėjo iš elektroninių trukdiklių, elektroninių sensorių kurie perspėdavoapie priešo radarus, metalinių plėvelių išmėtimo įrangos ir automatinės šešiavamzdės 25mm patrankėlės. http://www.ginklai.net/index.php?module=publications&view=publication&publication_id=101; Na o jei išduotų leidimus - vairuotojams galima legaliai prigaminti pigių radijo spinduliuotės skleidimų trukdiklių iki leistino galingumo [...] http://www.infolex.lt/Portal/start.asp?act=disk&fwd=komentarai.asp% 3FdskID%3D54669%26view%3D88&groupID=1. Taigi ši leksema taip pat pateiktina ND. Keleto kitų priesagos -iklis naujadarų semantinės struktūros nagrinėjimas, tikimasi, atskleis, kokios reikšmės ryškėja, tyrinėjant jų vartoseną internete, kaip jos santykiauja tarpusavyje ir kokiais kriterijais būtų galima remtis, norint tinkamai ir sistemiškai pateikti šių vedinių semantines struktūras leksikografinio pobūdžio darbuose. Dažiklis LKŽe apibrėžiamas „įrankis dažyti, teptukas“, DŽ7 papildymuose – „medžiaga, naudojama dažymui“, ND – „natūrali ar sintetinė dažioji medžiaga“ (vartojimos sritys: bendroji vartosena, maistas, chemija). Sprendžiant iš šio žodžio vartosenos internete, dažikliai daugiausia naudojami maisto pramonėje, taip pat chemijos, tekstilės, kosmetikos, poligrafijos srityse. Tačiau žodynuose skirti atskiras šio žodžio reikšmes pagal vartojimo sritis kol kas, matyt, nėra pagrindo, nes visais atvejais remiamasi ta pačia pamatinio veiksmažodžio dažyti reikšme „spalvinti mirkant dažuose ar tepant dažais“. Dažiklis dar nėra pakankamai leksikalizavęsis, jo leksinė reikšmė praktiškai sutampa su darybos reikšme, t. y. dažikliu lengvai pavadinama bet kokia dažomoji priemonė (medžiaga) bet kam dažyti. Plg.: Jeigu tavo mėgstamiausi ledai – liesas užšaldytas vandenėlis su saldikliu, dažikliu ir kvapikliu, tai marš iš čia, nenoriu girdėti tavo dejonių apie kalorijas. 7ravioli.com. 3 Čia ir toliau iliustracinių vartosenos pavyzdžių kalba netaisyta. Praleistos teksto dalys žymimos [...]. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 7 Ir taikliai pastebėjo laidoje dalyvavusi gydytoja, patarusi, kad etiketėse skaitant apie tirpiklius, saldiklius, dažiklius ir minkštiklius, mintyse visada pridėkime “kepenų, smegenų (tirpiklis, minkštiklis, etc.)”. commonsense.lt. Pagal paskirtį dažikliai ar jų mišiniai gali būti skirstomi į: maistinius, tekstilės, spaudos, kosmetinius. lt.wikipedia.org. STUDIJA APIE MENO KŪRINIŲ PIGMENTUS IR DAŽIKLIUS […] Atskirą knygos dalį sudaro gamtinės organinės dažiosios medžiagos, vadinamos organiniais dažikliais. Natūralūs augaliniai ar gyvūniniai dažikliai nuo seno naudoti buityje kaip maistiniai ar kosmetiniai dažai, prieskoniai, kaip gydomosiomis savybėmis pasižyminčios medžiagos, vėliau ir siūlams bei audiniams dažyti. Sintetiniai organiniai dažikliai pradėti naudoti tik XIX a. antroje pusėje. culture.lt. Kaip atskirą leksemą ar reikšmės atspalvį būtų galima pateikti nebent maisto priedo pavadinimą. Kadangi didelė maisto priedų pavadinimų dalis taip pat priklauso šiam, priesagos -iklis vedinių, darybos tipui, daugiareikšmių žodžių atvejais maisto priedų pavadinimus galima būtų išskirti kaip atskiras leksemas (jei tai yra paremta pamatinio veiksmažodžio semantinės struktūros) ar bent vienos reikšmės atspalvius. Toks pateikimas būtų sistemiškesnis. Analogiškai būtų galima elgtis ir blizgiklio atveju. Šis žodis pavadina priemones blizgiai daikto išvaizdai suteikti. Taip jis apibrėžiamas ND, kur pateikiamas kaip viena leksema, nors blizgikliais vadinamos labai įvairios chemijos priemonės, skirtos suteikti blizgią išvaizdą labai skirtingiems dalykams. Pavyzdžiui: Nusipirkau aerozolinį lapų blizgiklį, bet pardavėja teigė, kad jie sudaro nepralaidžią plėvelę ir augalas negali kvėpuoti. supermama.lt. Panelės dazymas [...] Ir viskas dazymas mostais kaip ir bet kur tik nudziuvus dazams pavirsius turetu buti tarsi dulkinas tokiu atveju kuo svelnesniu audiniu nuvalome dulkes ir dar nepulkit purksi ir blizginti nudazytu vietu su pigiais aerozoliniais blizgikliais geriau nusipirkit kokios geresnes firmos valikli skystam pavidale nu cia tik patarimas. old.voyager.lt. Rankinės turinys: piniginė, telefonai, veidrodėlis, lūpų blizgiklis, šukos... respublika.lt. Automobilio blizgiklis. Lengvai blizgina ir apsaugo visus automobilio išorės paviršius. alloriginal.lt. Ši priemonė naudojama kaip baigiamasis kailio priežiūros akcentas, suteikianti plaukui ypatingą spindesį, bei malonų kvapą. Produkto sudėtyje yra šilko amino rūgšties, vitaminų E ir F, kurie paryškina natūralią kailio spalvą, drėkina jį suteikdami blizgesį. Kitaip nei dauguma kitų kailio blizgiklių, šis suteikia plaukams lengvumo, gyvybingumo, o svarbiausia neapsunkina, nesulipina ir nesuriebalina jų. […] Patartina ilgaplaukių veislių šunims purkšti parodose prieš ringą, norint panaikinti statiką ir elektrinimąsi, suteikiant kailiui natūralų blizgesį. pet24.lt. Blizgiklis, kitaip dar vadinamas glajine medžiaga (angl. glazing agent) – tai maisto priedas, kuriuo maisto produkto paviršiui suteikiama blizgi išvaizda ar apsauginė danga. Daugelis blizgiklių yra pagrįsti vaškais. lt.wikipedia.org. Tekstilinių dažų blizgiklis, aukso spalva, 110ml [antraštė]. artinn.lt. Avalynės blizgiklis “Erdal”, 75 ml […]. Su natūraliu migdolų aliejumi, garantuoja greitą ir kokybišką visos lygios odos priežiūrą. Kremas atgaivina odą ir iškart suteikia avalynei blizgesio be papildomo poliravimo. svarosprekes.lt. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 8 Visais atvejais pavadinant kokius nors blizgiklius remiamasi ta pačia pamatinio veiksmažodžio reikšme „daryti, kad blizgėtų“. Šiuo metu galima teigti, kad blizgiklio leksinė reikšmė yra tapati darybos reikšmei, ir blizgikliu gali būti lengvai pavadinama bet kokia nauja priemonė kam nors blizginti. Galbūt kiek dažniau blizgiklis vartojamas batų blizginimo priemonėms pavadinti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas skirti atskirą „batų blizginimo priemonės“ leksemą. Nebent taip būtų vadinama ne pati viena blizginamoji medžiaga, bet jos pripildytas tam tikras buteliuko ar pan. pavidalo indelis, kaip antgalį turintis nedidelę kempinėlę, naudojamą šiai medžiagai tepti ant apavo. Kitas dalykas, kad blizgiklis yra ir maisto priedas. Jei žodyne visi šios leksinės semantinės grupės vediniai būtų pateikiami kaip atskiros leksemos, sistemiškai tokia reikšmė išskirtina ir blizgiklio semantinėje struktūroje. ND skiriamos dvi gaiviklio leksemos, abiejų vartojimo sritys – bendroji vartosena, chemija: 1. „gaivinanti, suteikianti gaivumo, gaivaus kvapo priemonė“, pvz.: Blogą kvapą, kuris atsiranda nuo nikotino, svogūnų ar kitų valgių ar gėrimų, naikina įvairūs burnos gaivikliai arba mėtiniai saldainukai - tik turėkime jų rankinuke ar švarkelio kišenėje. Laima. Kadangis MB - karininkas, tai kas ketvirtą parą jo kojos šunta kerziniuose batuose, net ir vasaros metu [...]. Patikėkit, koks “aromatas” būdavo, kai grįžęs po tarnybos išsiaudavo batus. Ko tik nesame išbandę... Jau kurį laiką džiaugiamės šiomis dviejomis priemonėmis, tai - purškalas į batus (avalynės gaiviklis) KIWI DEO FRESH ir dezodorantas antiperspirantas kojoms FUSS FRISCH. Tikrai labai veiskmingos priemonės! supermama.lt. Oro gaivikliai ir yra vienas iš mūsų gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jų rinkoje didžiulė įvairovė. Tai purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Aromatų vėlgi tiek, kad net galva besirenkant gali apsisukti. lzinios.lt. Patalpų ir skalbinių gaivikliai leis Jums mėgaukitės subtiliais Kalahario dykumos aromatais. Tai universalaus naudojimo purškalai - tinka vonios kambariui, prieškambariui, jūsų plaukams ir drabužiams, rankšluosčiams ir gaivinti kambario orą. Galima naudoti skalbiniams, patalynei arba kaip kūno gaiviklį,- juk svarbiausia, kad šis natūralus kvapas padės jaustis gerai! douglas.lt. 2. „atgaivinanti, suteikianti gyvybingumo priemonė“: […] želė-emulsija “Lumene Lifting Magic Drops” (39 Lt) - ji akimirksniu atgaivins ir paskaistins odą. Tokiu atveju praverstų ir greito poveikio grožio gaiviklis “Decleor Instant Beauty Booster” (106 Lt): jis ne tik pašalina nuovargį, bet ir atpalaiduoja veido raumenis, tonizuoja. Cosmopolitan. „Viva Color“ – pirmieji ilgalaikiai plaukų dažai su spalvos gaivikliu. vddb.library.lt. kai buna biski apsitrinusios naturalios odos sedynes, jas tepa kaskokiu specialiu aliejumi, palaukia kelias valandas, vel tepa, tipo atgaivina oda, paskui po kokios paros, isvaskuoja kaskokiu spalvos gaivikliu, jis buna ivairiu spalvu, ir sedyniu spalva atsinaujina, pasinaikina smulkus apsitrinimai. forumas.bmwfan.lt. Suede Renovator (spalvos atnaujintojas) – jo paskirtis lygiai tokia pat kaip spalvos gaiviklio Suede Fresh. Speciali “3 in 1” formulė zomšos, veliūro ir nubuko batams, kuri atnaujina odos spalvą. Atgaivina odos plaušelius. Apsaugo nuo lietaus ir įvairių dėmių, tik skirtumas toks, kad jis ne purškiamas, o skystas. danija.lt. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 9 Akivaizdu, kad šios dvi leksemos remiasi skirtingomis pamatinio veiksmažodžio gaivinti reikšmėmis – „daryti gaivų“4 ir „daryti gyvą“. Tai yra pakankamas pagrindas jas pateikti kaip atskiras leksemas, nors jų darybos reikšmė – „priemonė kam gaivinti“ – yra ta pati. Puriklis – priesagos -iklis vedinys iš veiksmažodžių purinti, purenti, reiškiantis priemonę, medžiagą kam nors purenti, darytį purų, puresnį (tai jo darybos reikšmė). Ir šiuo atveju skirtinos dvi leksemos, kurios remiasi skirtingomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis5. Pastarasis, savo ruožtu, irgi yra keliareikšmis dėl darybos opozicijos su skirtingomis pamatinio būdvardžio purus, -i reikšmėmis. Plg.: purenti 1. „daryti purų“: P. žemę, tarpueilius. 2. „daryti pasipūtusį, kedenti, velti“: P. plaukus, patalus; purus, ~i 1. „išakijęs, korytas“: P. sniegas. ~i žemė, duona. P. pyragas. 2. „papuręs, pasipūtęs“: ~i galva. ~i pagalvė. Purūs debesys (DŽ7). Pirmu atveju puriklis yra maisto priedo, antru – kosmetikos priemonės pavadinimas. Vartosenos pavyzdžiai: 1. „į tešlą dedamas natūralus arba sintetinis maisto priedas, kad kepinys būtų puresnis“: Jeigu jau nepakilo, tai nieko ir nepadarysi. Galimos klaidos: neįkaitinta orkaitė, neįdėta puriklių arba jie seni ir neveikia, permaišyta tešla. forellesreceptai.lt. Biocheminiai purikliai – mielės. Cheminiai purikliai – geriamoji soda ir amonio karbonatas. Mityba. Kokį šlamštą valgom ir sergam, nes maisto be E, puriklių, standiklių, skonio, kvapo “pagerintojų” neįmanoma rasti arba jie žiauriai brangūs. sirvinta.net. 2. „kosmetikos priemonė skirta plaukams padaryti puresniems“: O griztant prie sampunu-balzamu ir purikliu, tai Avon sampunai visi tikrai neblogi, tik va kaip jau rasiau nuo purinancio purskiklio man galva pleiskanoja [...]. zebra.15min.lt. Plaukų puriklis yra skirtas pakelti plaukus nuo šaknų. Priemonė ypač tinka ploniems, pažeistiems plaukams. Tai skystos konsistencijos putos, kurios padengia plauką plona permatoma plėvele ir taip apsaugo plaukus nuo drėgmės, standina šukuoseną bei suteikia plaukams vešlumo. divalis.net. Jei norite, kad plaukai būtų dar puresni, šampūnu ištrinktus plaukus išpurkškite purikliu „Condition Naturel“, kurio nereikia skalauti. Sveikas žmogus. Dar vienas argumentas skirti dvi puriklio leksemas – skirtingas jų semantinis junglumas. Pirmuoju atveju puriklio (maisto priedo) į maistą dedama, antruoju (kosmetikos priemonės) – jis paprastai purškiamas, jį galima arba jo nereikia išskalauti. Nuo pirmojo galbūt storėjama, tunkama, jis tukina, antrosios leksemos vartosena su šiais veiksmažodžiais vargiai įsivaizduojama. Pirmasis, plačiau žiūrint, įeina į tą pačią leksinę semantinę grupę, kaip ir įvairūs prieskonių pavadinimai, antrasis semantiškai gali būti siejamas su plaukų priežiūros priemonių pavadinimais šampūnas, balzamas, kondicionierius ir pan. Dėl tų pačių priežasčių taip pat skiriamos dvi rūgštiklio leksemos, kurios remiasi skirtingomis pamatinio veiksmažodžio rūgštinti reikšmėmis (pastarasis, savo ruožtu, irgi yra keliareikšmis dėl darybos opozicijos su skirtingomis pamatinio būdvardžio rūgštus, -i reikšmėmis). Plg.: rūgštinti 1. „daryti rūgštaus, rūgštesnio skonio“. 2. agr. „daryti rūgštų“: Amonio salietra 4 Šios gaivinti reikšmės nepateikia DŽ7 ir LKŽe. 5 Plg. DŽ7 maišiklis 1. „medžiagos ar kelių medžiagų maišymo įrankis“ (: maišyti 2. „dėti kartu, jungti įvairius daiktus į vieną“ (LKŽe)); 2. „signalų, dažnių ir pan. trukdymo prietaisas“ (: maišyti 14. „kliudyti, trukdyti (LKŽe)). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 16 L a ug a li en ė G., M i ro na it ė M. 2008: Mokomasis anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų karybos žodynas. Eksperimentinis leidinys, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Prieiga internete: lka.freshmedia.lt/download/1302/zodynas.pdf (žiūrėta 2014 08 25). LKŽe 2008: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: www.lkz.lt (žiūrėta 2014 vasario–rugsėjo mėn.). ND: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sudarytoja R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt/ Index.asp?zodis=&kodas=0 (žiūrėta 2014 m. vasario–rugsėjo mėn.). P u ki e nė M., Ru kš te li en ė J. 2003: Karinis prancūzų-lietuvių kalbų žodynas. Eksperimentinis leidinys, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Prieiga internete: www.lka.lt/.../karinis%20prancuzu-lietuviu%20kalbu%20zodynas_2003.pdf (žiūrėta 2014 08 25). Vartosenos pavyzdžių ieškota interneto paieškos sistema Google. LITERATŪRA DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girčienė J. 2000: Naujųjų skolinių atitikmenys – naujadarai. – Acta Linguistica Lithuanica 42, 33–57. Girčienė J. 2003: Žodžio reikšmė leksikologijos ir žodžių darybos požiūriu. – Žmogus ir žodis 1, 21–29. Prieiga internete: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2003~ 1367159665964/DS.002.0.01.ARTIC. Jakaitienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Keinys S. 1975: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 16: Lietuvių terminologija, Vilnius, 7–56. Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Miliūnaitė R. 2012: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gimtoji kalba 6, 3–11. Prieiga internete: http://www.kalbosnamai.lt/images/dokumentai/mili%C5%ABnait%C4%97_nauja%C5% BEod%C5%BEi%C5%B3%20duomenynas_gk.pdf. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Кубрякова Е. 1972: Словообразование. – Общее языкознание. Внутренняя структура языка. Москва: Просвещение, 344–393. Кубрякова Е. 1981: Типы языковых значений: семантика производного слова, Москва: Наука. Gauta 2014 09 23 BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ. Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas | 17 THE SYSTEMATICITY OF THE DEFINITIONS OF THE NEOLOGISMS WITH THE SUFFIX –IKLIS Summary Recently, a number of new derivatives with the suffix –iklis signifying instruments have been and still are formed, e.g. dažiklis, ploviklis, puriklis, kvėpiklis, etc. Their definitions are created aiming at sistematicity, which is necessary in order to provide them in dictionaries, for instance. It has been noticed that in some cases the neologisms of the lexico-semantic group considered have specific meanings, while in other cases their lexical meaning coincides with the derivational one and therefore the lexeme can be defined relatively broadly – as an instrument for performing an action expressed by a base verb. This depends on the semantics of the base verbs (and the base words of the previous derivation stages), the semantic development of the very neologism, formation of its meanings and structure thereof, connection of individual lexemes to different meanings of the base word or development of the neologism’s meanings from one another, etc. In addition, in the definition of an individual neologism, one should not leave out of consideration the rest of the words of the relevant semantic group and their interrelationship. For instance, in the supplementary information given in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Modern Lithuanian Dictionary) dažiklis (‘dye’) is defined as ‘medžiaga, naudojama dažymui’ (‘material used for dyeing’). Dyes are usually used in the food industry, as well as in chemistry, textiles, cosmetics, poligraphy. Yet so far there is probably no reason to distinguish the individual meanings of this word by fields of consumption in dictionaries as all of them refer to the same meaning of the verb dažyti (‘to dye’) – ‘spalvinti mirkant dažuose ar tepant dažais’ (‘to dye by immersing in or covering with dye’). Dažiklis has not lexicalised enough, its lexical meaning practically coincides with the derivational one, i.e. dažiklis easily denotes any dyeing instrument (material) for dyeing anything. Only the food additive name could be distinguished as an individual lexeme or at least as a shade of meaning. Food additive names, comprising the subgroup of this lexico-semantic group, are formed with the suffix -iklis on a systematic basis – this type of word formation covers a substantial part of such names. Thus, they could be presented more systematically in the dictionaries, i.e. in cases of polysemous words, food additive names could be distinguished as individual lexemes (if this is based on the semantic structure of the base verb) or at least as shades of a single meaning (if all lexemes are based on the same meaning of the base verb). On the other hand, quite often an individual derivative with the suffix -iklis is used to denominate many realia and formulating an individual definition for each of them would mean excessive fragmentation of the semantic structure of the neologism as well as creation of an overly complicated dictionary article in disagreement with the common system (for instance, presenting polishers (blizgikliai) of leather articles (especially shoes), dishes, furniture, floor, cars, hair, fur, plant leaves, dye, etc. as different lexemes), not to mention that this neologism is used to denote ever changing realia, its current lexical meaning essentially equals the derivational one, and the word is recreated anew as needed. The article examines the explanation and presentation of derivatives with the suffix -iklis denoting tools (instruments) given in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas; a group of neologisms with the said suffix analysed is selected from Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (Database of Lithuanian Neologisms). The relationship of derivational and lexical meanings in the lexicographic definitions of the selected derivatives is of interest. Criteria for a more systemic definition of the derivatives of the considered lexico-semantic group in dictionaries, lexical databases, and similar pieces of work are discussed. KEYWORDS: neologism, derivate, nomina instrumenti, lexeme, semantic structure, derivational meaning, lexical meaning. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius daming[email protected]