Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose

BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas BŪDINGIAUSIOS SINTAKSĖS KLAIDOS PIETŲ AUKŠTAITIJOS ABITURIENTŲ RAŠINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: sintaksės klaidos, linksniai, prielinksniai, polinksniai, dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, sakinių jungimas. ĮVADAS Lietuvių kalbos instituto Mokyklinės lituanistikos grupė tiria Lietuvos mokinių kalbą. Gavus Nacionalinio egzaminų centro leidimą, nagrinėjami du tūkstančiai 2014 metais rašytų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbų. Sintaksės klaidos yra pavojingiausios, nes jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija, į kurią paprastai įeina vis kiti žodžiai (Šukys 2001: 101). Todėl tyrimui ir pasirinktos šios rūšies klaidos. Jos buvo rinktos iš 104 pietų aukštaičių (Alytaus apskrities) 2014 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių, o tolesni kitų apskričių duomenų tyrimai turėtų parodyti, ar esama kokių regioninių šių reiškinių vartosenos skirtumų. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti būdingiausias 2014 m. Pietų Aukštaitijos abiturientų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių sintaksės klaidas 1 . Nustatant rašinių sintaksės reiškinių taisyklingumą remtasi Kalbos patarimuose pateiktų įvairuojančių sintaksės reiškinių vertinimu: kalbos klaidomis laikyti vengtini ir neteiktini variantai. Pagrindinis sintaksės objektas yra sakinys kaip žodžių tarpusavio ryšių ir reikšminių santykių visuma (DLKG 2006: 476). Sintaksei priklauso ne tik sakinys, tekstas, bet ir tarpinis vienetas – žodžių junginys (Sirtautas, Grenda 1988: 9). Šis mokslas apima linksnius, prielinksnius ir polinksnius, dalyvius, padalyvius bei pusdalyvius, taip pat sakinio jungimo dalykus. Straipsnyje skirstant sintaksės klaidas remiamasi įprasta sintaksės reiškinių klasifikacija, pateikiama įvairiuose norminamuosiuose leidiniuose. 1. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Iš sintaksės klaidų tirtuose abiturientų darbuose dažniausios linksnių klaidos. 11 Dar žr. Aurelijos Tamulionienės straipsnį „Būdingiausios rašybos klaidos mokinių rašiniuose ir tinklaraščiuose“ šiame Bendrinės kalbos tome. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 1.1. Viena iš didesnių vardininko vartojimo klaidų mokinių rašiniuose – netinkamai reiškiamas – neapibrėžtas daiktų kiekis ar daikto dalis (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiu būti: Visada buvo karai, susirėmimai (= karų, susirėmimų) dėl turtų, žemių, religinių pažiūrų skirtumų 2 (A 9) 3 . 1.2. Retkarčiais rašiniuose pasitaiko netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie veiksmažodiniai daiktavardžiai turi būti keičiami bendratimi (su naudininku): Būtent jai jaučiama meilė jį daro geresniu, švelnesniu žmogumi, ugdo kilnų Mykoliuko būdą, <...> netgi skatina išsižadėti savęs, savo dvasią ir fizinę jėgą paaukoti brolio ateities gražinimui (= ateičiai gražinti) (A 44). 1.3. Mokiniai klaidingai vartoja galininką neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko), pvz.: Mylėdamas kitą, žmogus gali padaryti įvairiausius dalykus (= įvairiausių dalykų), net tokius (= tokių), kurie gali atrodyti per daug drąsūs ar net kvaili, bet tai paverčia žmogų kilnia ir išskirtine asmenybe (A 38). Pastarasis turėjo itin gerus diplomatinius sugebėjimus (= gerų diplomatinių sugebėjimų), kuriuos pasitelkęs bandė sustabdyti kryžiuočių ordino puldinėjimus <...> (A 23). Gana dažnai rašiniuose pasitaiko atvejų, kai galininkas vartojamas su tranzityviniu veiksmažodžiu suteikti, nors reikėtų dalies kilmininko 4 , ypač, kai kalbama apie abstrakčios reikšmės dalykus, pvz.: Taigi, meilė ne visada yra tinkamas būdas suteikti kilnumą (= kilnumo) <...> (A 12). Ši savybė suteikia žmogui ne vien laimės, džiaugsmo pojūčius (= pojūčių), bet ir pagarbos, vidinio dvasingumo ir doros (A 28). 1.4. Vartodami įnagininką, abiturientai kartais klysta, be reikalo pasirinkdami šį linksnį objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais, turinčiais priešdėlį pri-: Ar iš tikrųjų meilė pripildo žmogaus kasdienybę kilnumu (= kilnumo) (A 20)? Pasitaiko rašinių, kuriuose įnagininkas klaidingai vartojamas su gausą žyminčiais būdvardžiais, pvz.: Poemoje aprašoma Lietuvos miškų praeitis, kuri buvo turtinga klestinčiais miškais, švariomis ir tvarkingomis upėmis <...> (= kai buvo gausu klestinčių miškų, švarių ir tvarkingų upių, didelių pievų) (A 20). 2 Pavyzdžiuose rašinių rašybos ir skyrybos klaidos yra ištaisytos. 3 Nurodoma Alytaus apskritis ir rašinio kodas. 4 Jonas Šukys tokius atvejus priskiria prie sunkiau nustatomų (Šukys 1998: 199). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Tiesa, kadangi būdvardis turtingas linksnio ryškiau nevaldo, geriau, kur galima, vartoti kitas raiškos priemones. Kai kuriais atvejais rašiniuose daiktavardžio įnagininkas vartojamas su veiksmažodžiu būti, kuris vengtinas nuolatiniam būviui reikšti. Tokiu atveju jis keistinas į vardininką, pvz.: Liudo tėvai troško, kad jų sūnus būtų kunigu (– kunigas) (A 10). Būdamas aukštos moralės žmogumi (– žmogus), Vaižgantas parašė kūrinį, kuriame atskleista meilės istorija yra tikras kilnumo įrodymas (A 56). Rastas sakinys, kai mokinys vartoja įnagininką buvimo kokios nekintamos būklės reikšme. Tokiu atveju jis yra vengtinas (KP S1: 77): Taigi, nors žmogus buvo įskaudintas mylimo žmogaus, privalo išlikti garbinga ir kilnia asmenybe (– garbinga ir kilni asmenybė) (A 68). 1.5. Rašiniuose dažnokai pasitaiko vietininko klaidų. Čia randama neteiktinų ir vengtinų vertinių, tokių kaip: a) eigoje: Meilė artimam, aplinkinių palaikymas ir užjautimas, tobulėjimo ar kūrinijos vertinimas, gyvenimo eigoje (– gyvenant) turi teikti pilnatvę (A 41). Kūrinio eigoje (– Kūrinyje) jis įsimyli ir apakintas meilės pamiršta viską, kas buvo gera ir tyra. Agnės meilė Tiliui – tyra, jos negali niekas sugriauti, tačiau kūrinio eigoje (– kūrinyje) Tilius palieka Agnę <...> (A 91); b) pagrinde: Turbūt pagrinde (= daugiausia) apie meilę šnekama ir rašoma (A 5); c) pasekoje: Mano nuomone, blogoji meilės pusė yra aistra, kurios pasekoje (= dėl ko) atsiranda neištikimybė (A 4). <...> meilė nesuteikia žmogaus kasdienybei kilnumo ir tai būna dažniausiai tokiais atvejais, kai meilės pasekoje (= dėl meilės) žmogus žeminamas <...> (A 41); d) kiti atvejai: Ankstesniuose laikuose (– Ankstesniais laikais) 5 , kai visi gyvenantys tautiečiai turėjo būti darbštūs, atkaklūs žmonės (A 26). Meilė gali egzistuoti įvairiuose pavidaluose (= įvairiais pavidalais), šiuo atveju: žmogui, šeimai, tėvynei (A 66). Taip pat meilė į žmogaus kasdieninį gyvenimą įneša kilnumo, tačiau reikia suprasti, jog ši vertybė gali egzistuoti daugybėje įvairiausių formų (= gali turėti daug formų) (A 67). Rašiniuose dažnai piktnaudžiaujama einamuoju vidaus vietininku vardan. Kai kurių kalbininkų jis priskiriamas prie naujybinių prielinksnių (žr. Klimavičius 1993: 20– 21). Kalbos patarimuose nurodoma, kad vardan nevartotinas tikslui, priežasčiai ar veiksmo 5 Laisvuosiuose kalbos stiliuose laikas gali būti nusakomas daugiskaitos vietininku, o oficialiuose – įprastesnis laiko įnagininkas (žr. Šukys 1998: 296). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 pagrindui reikšti (KP S1: 124). Tai yra knyginis tarptautinis vertinys, plg. rus. vo imia, angl. in the name (of). Konstrukcija su vardan pateisinama tik dviem atvejais – žegnonėje (Vardan Dievo tėvo) ir himne (Vardan tos Lietuvos). Visais kitais atvejais keistina į dėl, dėlei, kieno nors labui, pvz.: Ji verčia žmogų jaustis geresniu (= būti geresnį), atsisakyti ydų, paaukoti kažką vardan (= dėl) išrinktojo ar daryti pikta sau dėl kito laimės (A 1). Šiais laikais vyrai vardan to, kad atsisakytų (= užuot atsisakę) vienos (moters – S. L.), pasilieka vis dėlto dvi. Vieni būna priversti atsisakyti laisvės vardan (= dėl) kitų gerovės (A 10). „Altorių šešėly“ atsisakoma netikro pašaukimo vardan (= dėl) kūrybinės laisvės (A 10). Putinas savo laisvę paaukojo vardan (= dėl) tėvų noro, bet vėliai pasirinko laisvę, atsisakęs to, kas jam nebuvo miela (A 10). Įsimylėjėliai paaukoja savo gyvenimus ar gyvybes vardan (= dėl) kilnios meilės (A 56). Meilė savo šeimos nariams, artimiesiems, skatina mus aukotis vardan (= dėl) jų gerovės (A 96). 1.6. Atskirai reikia paminėti dažniausiai mokinių daromą linksnių vartojimo klaidą, kurią taisė ir Jonas Jablonskis (Jablonskis 1957: 551–672), – tai nelietuviško (slaviškojo) būvio įnagininko vartojimas vietoj dvejybinių linksnių. Dvejybiniais linksniais vadinamos konstrukcijos, kurias sudaro būdvardis ar būdvardiškasis žodis, suderintas su pasakytu ar numanomu sakinio daiktavardžiu ar daiktavardiškuoju žodžiu. Kaip nurodo Antanas Rasimavičius, būdvardiškųjų kalbos dalių lietuvių kalboje veiksmažodis nevaldo, vadinasi, veiksmažodžiai savo valdymu negalėtų reikalauti būdvardiškosios kalbos dalies įnagininko (žr. Rasimavičius 1972: 4). Dabartinėje lietuvių kalboje šių konstrukcijų vartojimo normos nėra tvirtos. Norint išsiaiškinti, kokių galima tikėtis vartosenos pokyčių netolimoje ateityje, panagrinėta tokių konstrukcijų vartosena, kokio modelio būvio raiškos normos, su kokiais veiksmažodžiais atrodo silpniausios, turint galvoje ir tai, kad dabartiniai mokiniai, išskyrus kitakalbius, nebepatiria tiesioginės nei rusų, nei tuo labiau lenkų kalbos įtakos. Daugiausia rasta atvejų, kai būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas būviui reikšti vartojamas vietoj: a) vardininko; b) naudininko ir c) galininko. 1.6.1. Kalbant apie vardininko linksnį, tirtuose rašiniuose naudoti tokie klaidingi būvio raiškos modeliai: a) (gali, stengiasi, turi...) būti + kokiu: Abu rašytojai teigia, jog tėvynė žmogui turi būti pačia svarbiausia (= pati svarbiausia), visi ją turi mylėti ir saugoti (A 20). Visais laikais žmogus stengėsi būti doru, kilniu (= doras, kilnus) (A 36). <...> tam reikia palaikymo ir supratimo, nes jei to neturės, žmogus tiesiog nebesistengs tokiu (= toks) būti SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 (A 41). Yra žmonių, kad (= kurie) dėl kitų laimės gali pasiaukoti ir būti kilniu ir supratingu (= kilnūs ir supratingi) (A 57). Dirbdamas keltuve turi kalbėti su svetimais žmonėmis, jiems šypsotis, būti nuolankiu (= nuolankus) (A 84); b) jaučiasi + kokiu: Todėl kilniu (= kilnus) gali jaustis tik savyje meilės tėvynei turintis asmuo. Štuthofe niekas nejautė (= nesijautė) ir net negalėjo jaustis laisvu (= laisvas) (A 70). Tik prisiminimais grįždamas į jaunystę, atgal į savo gimtą kraštą, pasijausdavo laisvu ir laimingu (= laisvas ir laimingas) (A 70); c) išlieka + kokiu: Visų pirma, norėčiau parašyti, kad ir kiek prisiminimų gyvuoja žmogaus viduje, svarbiausiais (= svarbiausi) visada išliks tie, kurie kelia šypseną iki ausų <...> (A 74). d) (ne)tampa + kokiu: Šis poelgis pasako, kad net ir didžiausi viliokliai įsimylėję gali tapti kilniais ir garbingais (= kilnūs ir garbingi) (A 103). Duomenys rodo, kad rečiau abiturientai klysta vardinei tarinio daliai parinkdami būdvardiškąjį įnagininką, kai greta bendratimi pasakyto veiksmažodžio būti eina veiksmažodžiai gali, stengiasi, turi. Dažniau klystama, kai tarinio jungtimi eina (a) tapsmo veiksmažodžiai, (b) iš dalies jiems artimas veiksmažodis išlikti ar c) įvairūs jausenos veiksmažodžiai, pvz.: a) Todėl kasdienybės darbai atrodo visai nesunkūs, o kaip tik lengvi, nes meilės dėka tampi kilniu (= kilnus) ir kasdieniškiems darbams atiduodi visą save <...> (A 28). Šis, nors ir labai išgyvena, kenčia, tačiau netampa kerštingu, žiauriu (= kerštingas, žiaurus) (A 42). Kilnumas – vis rečiau vartojamas žodis ir sutinkama (= ryški) būdo savybė, o meilė – pagrindinė, vis dar didelę vertę turinti priežastis, dėl kurios žmonės nori tapti geresniais, kilnesniais (= geresni, kilnesni) <...> (A 44). <...> mes galime ne tik pasikeisti, tapti kitokiais (= kitokie), nei buvome anksčiau, bet ir užsibrėžti ir siekti naujų tikslų (A 45). Neretai žmonės tampa visiškai neatpažįstamais (= neatpažįstami), juk noras įtikti ir patikti kitam žmogui gali padaryti daug ir nuostabių dalykų (A 55). Todėl žmogus, su meilės pagalba (= įsimylėjęs žmogus), atrodęs savu (= savas), tampa kilnesniu (= kilnesnis), nei buvo iki šiol (A 67). Žmogų slėgė ir slėgs tam tikri nemalonumai, bet jis juos įveikęs taps tik stipresniu (= stipresnis) (A 85). Visų pirma, meilė žmones veikia teigiamai – jie tampa kilnesniais, švelnesniais ir laimingesniais (= kilnesni, švelnesni, laimingesni) (A 85). Taigi, asmuo, palikęs tėvynę, siekia išsivaduoti iš sielos kančių, tapti laisvu (= laisvas) svetimame krašte, atsiribojant (= atsiribodamas) nuo vis dar atmintyje išlikusių gyvų prisiminimų (A 88). Taigi, asmuo, palikęs tėvynę, siekia išsivaduoti iš sielos kančių, tapti laisvu (= laisvas) svetimame krašte (A 88); SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 b) Kad ir kiek begalė prisiminimų gyvuoja žmogaus viduje, svarbiausiais (= svarbiausi) visada išliks tie, kurie sukelia šypseną iki ausų (A 74). Nuolat paskendęs praeitose gyvenimo akimirkose, sugebėjo išsaugoti savo tautiškumą, vertybės, išlikti atspariu (= atsparus) (A 84); c) Kilniu (= Kilnus) gali jaustis tik savyje meilės tėvynei turintis asmuo (A 67). Štuthofe niekas nesijautė ir net negalėjo jaustis laisvu (= laisvas) (A 70). Nustatyta, jog nenorminiai atvejai, kai būdvardžių ar būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas būviui reikšti vartojamas vietoj vardininko, tirtuose rašiniuose sudaro apie 33 proc. visų dvejybinių linksnių klaidų. 1.6.2. Kitas atvejis, kai slaviškasis būvio įnagininkas mokinių vartojamas vietoj naudininko. Rastos tokios klaidingai vartojamos konstrukcijos: a) būti + kokiu: Šis tautos šviesuolis savo gerais darbais parodė savo meilę tėvynei, kuri suteikė jam galimybių būti kilniu (= kilniam) kasdieniniam gyvenime (A 12). <...> meilė ne tik neleidžia moteriai būti laiminga (= laimingai), tačiau paverčia gyvenimą sumaištimi (A 12). Tokioje situacijoje meilės suteiktą kilnumą paslėps patyčios, o vėliau net ir norą tokiu (= tokiam) būti (A 41). Taigi, meilė išryškina žmogaus gerąsias savybes ir padeda žmogui būti geresniu (= geresniam) (A 47). Būti kilniu (= kilniam), reiškia besąlygiškai aukoti save ir gerovę, ne tik savo (A 86); b) ((ne)leisti) jaustis + kokiu: Laikas, praleistas kartu, suteikia drąsos žengti pirmyn, leidžia jaustis pakylėtu (= pakylėtam) (A1). Taigi, Mykoliukas jaučiasi nepilnavertis (= nevisavertis), niekam tikęs, o visų svarbiausia – niekieno nemylimas, o tai iš dalies ir neleidžia jam pačiam jaustis kilniu (= kilniam) (A 37). Tai leidžia jaustis kilnesniu (= kilnesniam) už tuos, kurie nieko nejaučia savo tautai yra kuriems tauta yra nieko verta (A 50); c) išlikti + kokiu: Šio jausmo galia yra neaprėpiama, nes ji suteikia jėgų išgyventi ir išlikti kilniu (= kilniam) (A 18). Netgi vienpusė meilė žmogui padeda išlikti doru (= doram) ir kilnios sielos (A 47). Žinojimas, jog pasielgus (= pasielgęs) galbūt neteisingai, bet nepiktavališkai, būsi suprastas mylimojo, leidžia žmogui išlikti stipriu (= stipriam) (A 56); d) tapti + kokiu: Būtent toks elgesys mums padės apdairiai išsirinkti meilės objektą, nes tik tinkamai pasirinkus, galima atskleisti visas teigiamas savybes ir galiausiai – tapti kilniu (= kilniam) (A 44). Taigi, galiu daryti išvadą, kad pasiaukojimas dėl artimų žmonių ir meilė jiems padeda tapti kilniu (= kilniam) (A 51). Tokiuose sakiniuose būdvardis ar būdvardiškasis žodis gimine, skaičiumi ir linksniu turi būti derinamas su papildiniu einančiu naudininku, tačiau dažnai tas papildinys būna tik numanomas. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Bene daugiausia rasta sakinių, kuriuose netaisyklingai vartojamas įnagininkas šalia veiksmažodžio jaustis, pvz.: Tai leidžia jaustis kilnesniu (= kilnesniam) už tuos, kurie nieko nejaučia savo tautai (A 31). Jos širdyje užgimęs jausmas leidžia jaustis laimingu (= laimingam) ne tik pačiam, bet ir daryti laimingais (= laimingus) kitus (A 39). Tačiau atsidavimas bei pagarba yra tai, kas leidžia jaustis doru bei tinkamu (= doram ir tinkamam) (A 104). Nenorminiai dvejybinių linksnių atvejai abiturientų rašiniuose, kai būdvardžių ar būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas būviui reikšti vartojamas vietoj naudininko, sudaro apie 27 proc. 1.6.3. Dvejybinį galininką sudaro sudurtinio tarinio vardinės dalies ir papildinio galininkai. Papildinio galininko reikalauja tarinio jungtis – galininkinis veiksmažodis (Tolutienė 1967: 48). Dvejybinis galininkas lietuvių kalboje nuo seno gyva konstrukcija, tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys, moksleiviams nepavyksta su papildiniu suderinti būdvardžio, kuriuo reiškiama vardinė tarinio dalis. Pagrindinis rašiniuose klaidingai vartojamo dvejybinio galininko sintaksinis modelis yra: (pa)daryti + kokiu, pvz.: Dėl to jis nėra vadinamas savanaudžiu niekšu, kuris, būdamas nelaimingas, nelaimingu (= nelaimingą) daro ir kitą (A 1). Meilė kasdienišką žmogaus gyvenimą padaro tauresniu (= tauresnį). Meilė mus daro geresniais (= geresnius), verčia jaustis ypatingai (A 2). Šis jausmas priverčia žmogų džiaugtis ar liūdėti, gyvenimą padaro gražiu ir šviesiu (= gražų ir šviesų) (A 7). Be visa ko, ji praskaidrina mūsų gyvenimus, žmogų daro laimingesniu ir geresniu (= laimingesnį ir geresnį) (A 13). Taigi meilė žmogų daro geresniu ir kilnesniu (= geresnį ir kilnesnį) (A 28). <...> Daugelis rašytojų moko, kad meilė iš pagrindų pakeičia žmogaus gyvenimą, padaro jį laimingesniu (= laimingesnį) ir išmoko jį elgtis kilniai <...> (A 28). Meilė šiems vaikams bei meilė Severjai darė jį laimingu, kilniu, geru (= laimingą, kilnų, gerą) (A 33). Taigi, meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo, nes meilė daro žmogų geresniu ir rūpestingesniu (= geresnį ir rūpestingesnį), o kilnumas iš šių dalykų ir susideda (A 33). Meilė, mano manymu, žmogaus gyvenimą gali padaryti kilniu, išskirtiniu, pilnaverčiu (= kilnų, išskirtinį, pilnavertį) (A 38). Meilė Severijai Mykoliuko gyvenimą įprasmino, padarė jį gražesniu (= gražesnį) (A 38). Taigi apibendrinant galima teigti, kad meilė kasdienišką žmogaus gyvenimą ir jį patį padaro tauresniu (= tauresnį) ir suteikia kilnumo (A 54). Ji žmogų daro kilnesniu ir sąžiningesniu (= kilnesnį ir sąžiningesnį) (A 59). Iš to galima spręsti, jog aukojimasis dėl artimųjų daro mus labiau žmogiškais bei kilnesniais (= žmogiškesnius bei kilnesnius) (A 67). Meilė vis dėlto suteikia SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 žmogaus kasdienybei kilnumo, nesvarbu, ką jis mylėtų, bet moralė padaro įprastą kasdienybę kilnesne (= kilnesnę) (A 92). Pasak Prano Kniūkštos, vis dėlto pasitaiko atvejų, kai ir galininkas ne visada limpa, ir naudininkas netinka, o įnagininkas – klaida (žr. Kniūkšta 1983: 37). Tokiais atvejais geriausia rinktis kitos raiškos priemonę (šalutinis sakinys, išplėstine aplinkybė ir pan.). Knygiški ir negyvi sakiniai kuriami su veiksmažodžiais a) mokyti, b) skatinti, c) versti, pvz.: a) Taigi meilė ne visada būna laiminga, tačiau moko žmogų būti geresniu <...> (= geresnį / moko gerumo). Taigi kartais meilė, nors ir nelaiminga, tačiau moko žmogų būti stipriu, atlaidžiu (= stiprybės, atlaidumo), susitaikyti su praradimais, neprarasti dorų vertybių <...> (A 42). Meilė šeimai moko būti pagarbiu, tolerantišku (= pagarbų, tolerantišką / pagarbos, tolerantiškumo), leidžia suprasti, kad darni šeima yra viena iš didžiausių vertybių (A 68); b) Toks darbas, pasiaukojimas gimtojo krašto labui skatino partizanus kovoti, išlikti oriais (= orius / elgtis oriai), nepasiduoti (A 90). Asmens jausmai ir išgyvenimai gali išugdyti daug teigiamų ir neigiamų charakterio savybių, pavyzdžiui, laimė ir džiaugsmas paskatina būti nuoširdžiu (= nuoširdumą), o pyktis ar pavydas priverčia veidmainiauti (A 90); c) Tyra meilė, trukusi vos savaitę, užvaldo pagrindinio veikėjo mintis, verčia jį būti kitokiu (= kitokį / verčia keistis) <...> (A 1). 1.6.4. Visai reta atvejų, kai mokiniai nesugeba pavartoti dvejybinio kilmininko (paprastai su neigiamuoju veiksmažodžiu): Dauguma, kurie myli nuoširdžiai, nesistengia sugriauti žmogaus asmeninės laimės, nedaro jų nelaimingais (= nelaimingų), nesiima keršto (A 68). Nenorminių dvejybinių linksnių atvejų, kai būdvardžių ar būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas būviui reikšti klaidingai vartojamas vietoj galininko, mokinių rašiniuose rasta apie 27 proc., vietoj kilmininko – 2 proc. 1.6.5. Pasitaiko atvejų (hipernormalizmų), kai moksleiviai persistengia be reikalo pavartodami dvejybinį linksnį, pvz., su virtimo reikšmės veiksmažodžiu virsti ir jo vediniais: Kita vertus, žvilgtelėjimai į praeitį paverčia gyvenimą lengvesnį (= paverčia gyvenimą lengvesniu), kokiu žmogumi reikia būti (A 8). Būtent šios savybės visais laikais padeda žmogui atskleisti savo gerąją pusę, savo talentą ar padeda suprasti pačius svarbiausius SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 dalykus, paverčia gyvenimą įdomesnį (= įdomesniu) (A 25). Pasiaukodama asmenybės siela virsta tauresnė ir kilnesnė (= tauresne ir kilnesne) (A 63). Kad mokiniai ne iki galo supranta būvio raišką, aiškėja iš tame pačiame rašinyje pateikiamų taisyklingų ir netaisyklingų variantų, pvz.: <...> tik meilė, kurią jis patiria kasdien, leidžia jam išlikti kilniam, padoriam, besistengiančiam ir trokštančiam pradžiuginti kitus. <...> Apibendrindama galėčiau pasakyti, kad šis pasaulis be meilės būtų niūrus ir liūdnas, juk būtent jos dėka (= dėl jos) žmogus randa jėgų keistis, nuveikti kažką gero ir, žinoma, tapti geresniu (= geresnis) (A 34). Manau, kad labai svarbu savo ir kitų atžvilgiu išlikti garbingam, pavyzdingam bei kilniam. <...>. Šis ryšys skatina žmones tapti bent truputį geresniais, humaniškesniais bei rūpestingesniais (= geresnius, humaniškesnius bei rūpestingesnius) (A 36). Taigi, ir mokinių kalbos pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, kad tarinio įnagininkas skverbiasi į senųjų dvejybinių linksnių konstrukcijas (žr. 1 pav.). 33% 2% 27% 38% Dvejybinio vardininko klaidos Dvejybinio kilmininko klaidos Dvejybinio naudininko klaidos Dvejybinio galininko klaidos 1 PAV. Dvejybinių linksnių klaidų dažnumas (procentais) 1.6.6. Pasak Vytauto Ambrazo, dvejybiniai linksniai yra viena iš ryškiausių senovinių sakinio ypatybių, kurią lietuvių kalba išlaikė iki istorinių laikų, kai kuriais atvejais – iki dabarties (žr. Ambrazas 2006: 280). Latvių kalboje taip pat iki šiol irgi yra išlikusios tokios būvio raiškos konstrukcijos. O slavų kalbose vartojamas tik įnagininkas (žr. 1 lentelę). Tiesa, latvių kalbininkas Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns) manė, kad tarinio įnagininkas esąs baltų ir slavų kalbų reiškinys (žr. Endzelīns III 2: 456). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Šukys J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Šukys J. 2001: Lietuvių kalba 11 klasei, Kaunas: Šviesa. Tolutienė B. 1967: Dvejybinis galininkas. – Kalbos kultūra 13, 48–50. Gauta 2015 11 09 Priimta 2016 01 22 COMMON SYNTAX MISTAKES IN GRADUATES’ ESSAYS OF SOUTH HIGHLANDERS Summary This article discusses common syntax mistakes found in the essays written by graduates during the Lithuanian Language and Literature Exam 2014. The data was obtained from 104 essays of South Highlanders (Alytus county), and further study should show whether there are any regional differences in the use of these phenomena. Syntax mistakes prevailing in the graduates’ essays are case use mistakes (about 60 %). A common mistake which has been described since Jonas Jablonskis’ times is the use of not Lithuanian (Slavic) state instrumental case instead of double declension. In modern Lithuanian, use of these structures are not sound. Perhaps they appeared not only due to the impact of the Slavic languages but also for the analogy with nouns. The most problematic verbs which were mostly accompanied by a number of non-normative state expression cases are būti, išlikti, jaustis, laikyti, (pa)daryti, tapti (be, remain, feel, keep, do, and become). Hence, it is necessary to look for the causes of such use, as well as effective methods to observe norms. Other category of relevant mistakes is use of verb forms, such as participles (about 18 %). Perhaps major syntax mistakes are made while using participles when a single character performs both major and minor roles in personal sentences. The third group of syntax mistakes contains use of prepositions and postpositions (about 11 %). Prepositions which are used most incorrectly are pas, prieš, virš (about, at, before, over). The most abundant are the cases of incorrect use of postpositions dėka, (su) pagalba (thanks (to), (with the) help (of)). When writing essays, fewer mistakes are made while joining sentences or clauses (about 9 %). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 KEYWORDS: syntax mistakes, cases, prepositions, postpositions, participants, verbal adverbs, participles, joining sentences. SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]