Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje

BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 LIETUVIŲ KALBA ŠIUOLAIKINöJE MOKYKLOJE 22-oji Jono Jablonskio konferencija 2015 m. spalio 2 d. Lietuvių kalbos institute vyko 22-oji Jono Jablonskio konferencija. Konferenciją organizavo Lietuvių kalbos instituto Bendrin÷s kalbos tyrimų centro Mokyklin÷s lituanistikos grup÷ kartu su Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. Šių metų konferencija Lietuvių kalba šiuolaikin÷je mokykloje skirta mokinių kalbos, kalbinių nuostatų tyrimams, taip pat mokymo ir vertinimo ypatumams aptarti. Konferencijoje dalyvavo praneš÷jai iš įvairių Lietuvos ir užsienio institucijų. Joje perskaityta trylika pranešimų. Susirinkusius konferencijos dalyvius ir praneš÷jus pasveikino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio skyriaus vyriausioji specialist÷ N IDA P ODERIENö . Įžanginį žodį tar÷ Lietuvių kalbos instituto Bendrin÷s kalbos tyrimų centro vadov÷ R ITA M ILIŪNAITö . Pirmasis konferencijos pos÷dis buvo skirtas mokymui ir mok÷jimui aptarti. Pirmieji du pranešimai skirti mokinių tarčiai, kirčiavimo ir šnekamosios kalbos polinkiams pristatyti. Pranešimą Normin÷s tarties ir kirčiavimo mokymas skait÷ LAIMA KALöDIENö iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime kalb÷ta apie kirčiavimo sistemos pokyčius, kodifikuotų kalbos normų vartoseną ir visuomen÷s vertinimą. Pranešime pristatyti tyrimai, kurie parod÷, kad fonologin÷ balsių kiekyb÷s opozicija silpn÷ja, nors ir ne visose tarm÷se ar jų atmainose vienodai; fonologiniai pokyčiai balsių ilgumo ir trumpumo opozijoje yra esminiai. Laima Kal÷dien÷ pabr÷ž÷, kad būtina keisti kirčiavimo ir tarties mokymo pagrindus mokykloje. Pranešimą Pietryčių Lietuvos moksleivių šnekamoji kalba ir jos vertinimas skait÷ KAZIMIERAS GARŠVA iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime kalb÷ta apie Šalčininkų, Vilniaus ir gretimų rajonų mokinių tarties polinkius, taip pat šnekamojoje kalboje painiojamas žodžių reikšmes. Kituose trijuose pirmosios dalies pranešimuose kalb÷ta apie samprotavimo rašinio kūrimą, literatūrinio teksto suvokimą. Pranešimą Retorin÷ argumentacija mokykloje: samprotavimo rašinio kūrimas skait÷ Vilniaus universiteto profesor÷ REGINA KOŽENIAUSKIENö. Pranešime kalb÷ta apie galimus argumentavimo būdus rašinyje, kokių sąlygų rašinyje reikia laikytis norint prieiti prie teisingos išvados. Pranešime kalb÷ta ir apie rašinio turinio vertinimą, kas vertinama literatūriniame ir samprotavimo rašinyje. Pranešimą Kvapas šiuolaikin÷je lietuvių vaikų prozoje ir lietuvių kalbos pamokose. Ko galime išmokti? skait÷ AURELIJA GRITöNIENö iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime aptarta vieno iš pojūčių – malonaus augalų kvapo – svarba ir funkcijos lietuvių vaikų prozoje. AURELIJA TAMULIONIENö. Lietuvių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 A. Grit÷nien÷ kalb÷jo apie tai, kaip skirtingai nusakomas to paties augalo kvapas, kad grožiniuose vaikams skirtuose kūriniuose dažniausiai kalbama apie malonų kvapą, kuris gali būti apibūdinamas įvairiomis menin÷s raiškos priemon÷mis (epitetais, palyginimais, retoriniais sušukimais ir kt.). Praneš÷ja pabr÷ž÷, kad lietuvių kalbos pamokose tai gali tapti puikia medžiaga aiškinant mokiniams žodžių semantinį skirtumą, kalbant apie sinoniminius santykius ir įvairias stiliaus ypatybes – vaizdingumą, įtaigumą, tikslumą, gyvumą ir kt. Pranešimą Grožinio teksto suvokimas ir skaitymo patirtis skait÷ AKVILö JOVAIŠIENö ir KĘSTUTIS BREDELIS iš Vilniaus universiteto. Pranešime buvo kalbama apie tyrimą, kurio metu buvo surinkti duomenys apie standartizuoto teksto suvokimo testo rezultatus, I ir II trimestrų vertinimus, taip pat mokinių pildytas anketas apie savo skaitymo patirtį. Atlikus tyrimą paaišk÷jo, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų m÷gsta skaityti, maždaug pus÷ apklaustųjų skaito papildomai ir tai teigiamai susiję su jų lietuvių kalbos pasiekimais. Dažniausiai paaugliai skaito nuotykių ir fantastinę literatūrą. Didesnis skaičius aukštesnius standartizuoto testo vertinimus gavusių mokinių teigia įsijaučiantys į skaitomą knygą. Daugiausia paauglių nurod÷, kad įdomi knyga turi pasižym÷ti įtraukiančiu siužetu, aktualia tema ir netik÷tumu. Dešimtadaliui vaikų svarbu tai, kad knyga būtų lengvai skaitoma. Didel÷ dalis mokinių skaitymą vertina kaip turiningą veiklą, vis d÷lto beveik tiek pat mokinių skaito tik tod÷l, kad yra verčiami mokytojų arba t÷vų. Nors tyrimo rezultatai rodo, kad skaitymo pad÷tis n÷ra kritiška, tačiau jaučiama ir šiandienio gyvenimo būdo, ir ritmo įtaka, kuri veikia ne tik skaitymo įpročius, bet ir patį paauglio mąstymą, kritin÷s analiz÷s geb÷jimus. Pirmojo pos÷džio antrosios dalies pranešimai buvo skirti programin÷s ir aparatin÷s įrangos defektams aptarti, taip pat mokinių kalbos rašybos ir sintaks÷s klaidoms pristatyti. Pranešimą Programin÷s ir aparatin÷s įrangos defektai, darantys neigiamą poveikį mokinių kalbos kultūrai skait÷ GINTAUTAS GRIGAS ir TATJANA JEVSIKOVA iš Vilniaus universiteto. Praneš÷jai pristat÷ atliktą eksperimentą, kurio metu į testuoti parengtą anketą buvo sud÷ti dialogo langų fragmentai, paimti iš įvairių kompiuterinių programų. Į juos įtraukta 11 dažniau pasitaikančių klaidų ir netikslumų. Eksperimento dalyvių buvo prašoma susipažinti su anketa ir pažym÷ti (pabraukti) taisytinas vietas. Eksperimento dalyviai vidutiniškai pasteb÷jo tik apie 25 proc. klaidų. Praneš÷jai atskleid÷, kad atliktoje kitoje apklausoje daugelis apklausiamųjų prisipažino rašydami elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes nevartoja savitųjų lietuviškųjų raidžių. Praneš÷jų teigimu, to priežastis yra ta, kad tik nedaugelyje mokyklų naudojama lietuviška klaviatūra, kurioje savitosios lietuviškos raid÷s yra lygiavert÷se pad÷tyse su kitomis raid÷mis ir jų rinkimas nesukelia nepatogumų. AURELIJA TAMULIONIENö. Lietuvių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Pranešimą Dvejybinių linksnių vartosena abiturientų rašiniuose skait÷ SOLVITA LABANAUSKIENö iš Lietuvių kalbos instituto. Praneš÷ja pristat÷ tyrimą, kurio metu nagrin÷jo dvejybinių linksnių vartoseną 2014 m. abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašiniuose. Praneš÷ja pabr÷ž÷, kad net apie 40 proc. iš visų sintaks÷s klaidų sudaro dvejybinių linksnių klaidos, iš kurių pati dažniausia klaida – būvio įnagininko vartojimas vietoj dvejybinių linksnių. Pranešime daryta išvada, kad, ištyrus daugiau duomenų, reikia ieškoti tokios vartosenos priežasčių, taip pat veiksmingesnių metodų, kaip mokyti dvejybinių linksnių, kad šios normos būtų išlaikytos. Pranešimą Būdingiausios rašybos klaidos aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose ir rašiniuose skait÷ AURELIJA TAMULIONIENö iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime nagrin÷ta dviejų skirtingų žanrų mokinių parašytų tekstų rašyba. Tiriant rašybos klaidas pagal dažnumą paaišk÷jo, kad būdingiausios rašybos klaidos rašiniuose ir tinklaraščiuose skyr÷si. Rašiniuose daugiausia balsių ir dvibalsių rašymo klaidų, tinklaraščiuose žodžių rašymo kartu ir atskirai klaidų. Abiejų tipų tekstuose rasta nosinių balsių rašybos klaidų (daugiausia jų daroma galūn÷se, rašant vienaskaitos galininką ir daugiskaitos kilmininką). Pranešima kalb÷ta apie tai, kad daugeliui mokinių rašyba kelia sunkumų. Mokiniai ne visada moka taisyklingai parašyti atskirus žodžius, kartais nesugeba sistemingai taikyti taisyklių. Tų sunkumų, matyt, kyla d÷l įvairių priežasčių: d÷l taisyklių ir jų išimčių gausos, d÷l rašybos mokymo spragų, d÷l informacinių technologijų sukeliamų sunkumų ir t. t. Pranešimą Latvių kalbos rašybos probleminių klausimų mokymas mokykloje skait÷ DZINTRA ŠULCö iš Liepojos universiteto. Pranešime labiausiai pabr÷žiamas rašybos įgūdžių lygis. Praneš÷ja kalb÷jo apie sparčiai prast÷jančius kalbos vartotojų rašybos įgūdžius Latvijoje, pristat÷ tyrimus, kurie rodo, kad mokinių ortografijos problema yra labai rimta visame pasaulyje. Antrasis pos÷dis buvo skirtas mokinių kalbinių geb÷jimų vertinimui aptarti. Pirmąjį pranešimą Kokį mokinį ugdo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas? skait÷ SAULIUS VASILIAUSKAS iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime trumpai pristatyta lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduočių raida nepriklausomoje Lietuvoje, dabartin÷s užduotys ir jų vertinimas. Svarstyta, kokią vietą egzaminas užima lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi procese; kokių reakcijų sulaukia jo pokyčiai, kokią įtaką egzamino užduotis ir nuomon÷s apie ją gali tur÷ti mokinių, o ir apskritai visuomen÷s, požiūriui į kalbą ir literatūrą. Praneš÷jas dar÷ prielaidą, kad valstybinis brandos egzaminas užima per didelį vaidmenį ugdymo(si) procese – mokiniai skatinami ne ugdytis kaip kūrybiškos, laisvos, kritiškos asmenyb÷s (kas deklaruojama ugdymo programose, įvairiuose švietimo AURELIJA TAMULIONIENö. Lietuvių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 nuostatuose), o kuo kruopščiau pasirengti egzaminui. ZITA NAUCKŪNAITö iš Lietuvos edukologijos universiteto skait÷ pranešimą Rašinių vertinimo sistema bendrojo lavinimo mokykloje: objektyvusis ir subjektyvusis d÷menys. Pranešime išsamiai nagrin÷tos rašinių vertinimo subjektyvumo priežastys, pristatytas ir siūlomas holistinis penkių lygmenų rašinio turinio vertinimas, kuris būtų išvaduotas nuo privalomos struktūros modelio ir galbūt nekeltų mokytojams ir mokiniams psichokognityvin÷s sumaišties. Pranešimą Kas tobulintina lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių vertintojų darbe skait÷ RITA MILIŪNAITö iš Lietuvių kalbos instituto. Praneš÷ja pristat÷ 2015 m. atliktą Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino baigiamųjų darbų, rašytų 2014 m., vertintojų darbo kokyb÷s tyrimą, kuriuo norima išsiaiškinti, kokių sunkumų kyla vertintojams, taisant rašinių kalbą ir stilių. Pranešime supažindinta ir su tyrimo rezultatais – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų baigiamųjų darbų kalbos vertinimo sistema turi silpnų vietų, kur gali reikštis vertintojų subjektyvumas, taigi esama prielaidų pažeisti pagrindinį vertinimo principą – objektyvumą. Pranešime trumpai pristatyti ir veiksniai, kurie pad÷tų tobulinti vertinimo sistemą. RITA URNöŽIŪTö iš Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro skait÷ pranešimą Viešojo kalb÷jimo įskaita ar kreivų veidrodžių karalyst÷?. Pranešime pristatyta atlikta mokinių apklausa, kurios vienas iš svarbiausių tikslų buvo sužinoti, kaip mokiniai vertina iš anksto parengtų įskaitos kalbų prekybą. Atlikus apklausą paaišk÷jo, kad 40,15 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių tokią prekybą laiko legaliu verslu. 42,22 proc. apklaustų mokinių mano, kad toks verslas yra nelegalus, o 17,63 proc. teigia neturį nuomon÷s. Remiantis pardav÷jų siūlomų viešojo kalb÷jimo įskaitos kalbų anotacijomis pranešime m÷ginta apibūdinti, koks galimo pirk÷jo įvaizdis ir viešojo kalb÷jimo įskaitos supratimas yra susiklostęs šioje rinkoje. Keltas klausimas, ar dabartin÷ viešojo kalb÷jimo įskaitos organizavimo ir vertinimo tvarka padeda ugdyti mokinių kalbines, kultūrines ir vertybines nuostatas. Šios konferencijos naujov÷ – pabaigoje, išklausius visų pranešimų, diskusija Stiliaus samprata mokykloje: žinome, kad nieko nebežinome?. Diskusijai vadovavo Vilniaus universiteto docent÷ IRENA SMETONIENö, lietuvių kalbos mokytojai: VILIJA DAILIDIENö, VIDA LISAUSKIENö, KĘSTUTIS BREDELIS, Lietuvių kalbos instituto Bendrin÷s kalbos tyrimų centro vadov÷, vyriausioji mokslo darbuotoja RITA MILIŪNAITö. Diskusijoje daug diskutuota d÷l rašinio žanro, stiliaus bruožų, kalb÷ta apie stiliaus trūkumus rašiniuose, jų vertinimą. Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir klausimus k÷l÷ susirinkę mokytojai. AURELIJA TAMULIONIENö. Lietuvių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Konferenciją apibendrino Vilniaus universiteto profesorius VITAS LABUTIS. Tezes, informaciją apie šią ir jau vykusias Jono Jablonskio konferencijas galima rasti Lietuvių kalbos instituto interneto svetain÷je www.lki.lt. AURELIJA TAMULIONIENö Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]