Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje

RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas DOKUMENTUS REIŠKIANTYS ŽODŽIAI ADMINISTRACINĖJE KALBOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: dokumentas, dokumento rūšis, administracinė kalba, žodžio reikšmė. Lietuvių kalboje tvirtai prigijo tarptautinis žodis dokumentas, atėjęs iš lotynų kalbos [lot. documentum — pamokomas pavyzdys; liudijimas, įrodymas] (TŽŽ 2013). Tai pats dažniausias tarptautinis žodis lietuvių kalboje (tirtuose tekstuose rastas 1872 kartą 654 imtyse) (Grumadienė, Žilinskienė 1998 XXXIV, 76). Ypač šis žodis aktualus administracinei kalbai. Dėl jo paties vartojimo didesnių problemų nekyla, tačiau nuo jo reikia pradėti norint išsiaiškinti dokumento rūšių sistemą ir žodžius, su kuriais dokumentus reiškiantys žodžiai gali sudaryti junginius. Straipsnio tikslas – aptarus žodžio dokumentas sampratą ir galimas šiuo žodžiu reiškiamo objekto klasifikacijas, nustatyti dokumentus įvardijančių žodžių darybą ir kilmę bei išsiaiškinti vartojimo sunkumų keliančius atvejus. 1. ŽODŽIO DOKUMENTAS REIKŠMĖS TŽŽ 2013 nurodytos dvi žodžio dokumentas reikšmės: 1 raštas, kuriuo kas pranešama ar patvirtinama; 2 materialus objektas (popierius, piešinys, nuotrauka, kino juosta), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios. Lietuvių kalbos žodynuose šios reikšmės taip pat panašiai apibūdinamos. Tiesa, LKŽe skiriamos trys reikšmės: 1. reikalų raštas kokiam nors faktui ar teisei į ką nors patvirtinti: Piniginiai dokumetai DŽ. Pateisinamasis dokumentas rš. 2. rašytinis ko įrodymas, aktas, raštas, kūrinys ir pan., turintis istorinės reikšmės: Kiekvienas kalbos žodis, būdamas gyvenusių žmonių kartų padaras, yra mums istorijos dokumetas K.Būg. Visi senovės do kumentai bus sulasyti S.Dauk. 3. asmens pažymėjimas, pasas: Parodykit savo dokumentus rš. DŽ nurodomos dvi šio žodžio reikšmės: 1. reikalų raštas: Banko, apskaitos, teisiniai, techniniai ~ai. Asmens, tarnybinis d. Oficialieji ~ai. Patvirtintas, suklastotas, fiktyvus d. Pateisinamasis d. 2. materialinis žinių šaltinis: Istorijos ~ai. Rašytinis, grafinis, mašininis d. ~ų skelbimas. ~ų rinkinys. BŽ taip pat skiriamos tos pačios dvi šio žodžio reikšmės, tik jos šiek tiek tiksliau apibūdinamos, o apibrėžtys tokios kaip TŽŽ 2013: RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 1. raštas, kuriuo kas pranešama ar patvirtinama: Įstaigos dokumetai. Pasirašýti dokumentùs. Paródykite (asmes) dokumentùs. Dokumetą regia darbo grùpė. Dokumetai ruošiami  atidúoti į  archỹvą. Dokumetas pri imtas absoliučià balsų daũguma. 2. materialus objektas (popierius, piešinys, nuotrauka, kino juosta, laikmena ir kt.), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios: Istòrijos dokumetai. Dokumetų skelbi mas [rinkinỹ s]. KancKP 2007 dokumentą apibrėžia kaip plačiausia reikšme suprantamą reikalų raštą, kuriame užfiksuota ir patvirtinta kieno nors veikla ar faktai. Čia dar primenama ir tai, kad dokumentai gali būti ne tik raštai, bet ir kita forma saugoma informacija. Kaip matyti iš žodynuose pateiktų apibrėžčių, aiškiai atsiskiria dvi šiuo žodžiu žymimo materialaus dalyko reikšmės, pirmoji iš jų susijusi su tam tikru reglamentavimu, nes dokumentas apibūdinamas kaip raštas ar reikalų raštas 1 , kuris yra suprantamas kaip teisinę reikšmę turintis paprastai pagal tam tikrus reikalavimus parengtas tekstas, nes raštas dar turi ir reikšmę „teisinis ar šiaip raštinės dokumentas“ DŽ. Kita žodžio dokumentas reikšmė (materialus žinių šaltinis) yra daug platesnė, bet ji administracinei kalbai nėra tiek svarbi, nors pasitaiko ir šios reikšmės vartojimo atvejų. Svarbu išsiaiškinti, kokių reikšmės atspalvių šis žodis įgyja, vartojamas kaip terminas. LRTB rasti 12 vientisinio termino dokumentas užfiksavimo atvejų įvairiuose šaltiniuose (Enciklopediniame karybos žodyne, Aiškinamajame telekomunikacijų terminų žodyne, Enciklopediniame kompiuterijos žodyne; Penkiakalbiame aiškinamajame metrologijos terminų žodyne; Lietuvos standarte LST ISO 5127:2008 Informacija ir dokumentavimas). Ir LRTB aiškiai atskiriamos jau aptartos dvi reikšmės: plačiau apibūdinant dokumentą minimi tokie jo požymiai: materialus objektas, kuriame užfiksuoti duomenys, taip pat bet kokia informacijos laikymo forma arba tam tikras informacijos kiekis; kita reikšmė specialesnė – informacija yra labiau sukonkretinta, tai institucijos veikloje užfiksuota informacija; oficialus raštas, kuriame pripažįstami tam tikri faktai, duomenys apie veiklą, jos rezultatus ir pan.; raštas, sukurtas arba gautas ir prižiūrimas institucijos, organizacijos ar asmens, vykdant teisinius arba veiklos įsipareigojimus; juridinio ar fizinio asmens veikloje bet kokiu būdu, forma ar bet kokioje laikmenoje užfiksuota informacija. Čia išryškėja teisiniai dokumento rengimo aspektai. Iš aptartų apibrėžčių matyti, kad administracinėje kalboje dokumentas, vartojamas reikšme „rašytinis fizinio ar juridinio asmens veiklos patvirtinimas, parengtas arba gautas tam įgaliojimus turinčios institucijos ar asmens“. Toliau straipsnyje bus nagrinėjami tik tokia reikšme suprantami dokumentai. 1 Beje, šnekamojoje kalboje oficialaus dokumento reikšmę turi žodis popierius, kurio pirminė reikšmė yra medžiaga, ant kurios rašoma (DŽ), o LKŽe popieriaus 3 reikšmė nurodyta „oficialus rašytas dokumentas“. RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 2. GALIMOS DOKUMENTŲ RŪŠIŲ KLASIFIKACIJOS Dokumentas yra gana plačios reikšmės žodis. Šiuo žodžiu žymimas objektas skaidomas į daugybę rūšių pagal įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, Teisės aktų registre (toliau – TAR) (https://www.e-tar.lt/portal/index.html) suteikiama galimybė pasirinkti iš 217 dokumentų rūšių, dalis iš jų keliažodžiai, vienažodžių dokumentų pavadinimų yra 118. Tiesa, kai kurie įvardijimai yra gana bendri (bendro pobūdžio dokumentas, informacija ir pan.), keliažodžiai pavadinimai nurodo vienos dokumento rūšies porūšius, pavyzdžiui, yra septyni išvadų porūšiai (antikorupcijos vertinimo išvada, komisijos išvada, komiteto išvada, kriminogeninė išvada, pagrindinio komiteto išvada, teisės depar tamento išvada, derinimo išvados). Kai kuriuos jų dokumentais galima laikyti tik antrąja lietuvių kalbos žodynuose nurodyta reikšme, pvz.: disertacija, interviu, monografija, pro memoria, straipsnis, televizijos žinios. Žinoma, Teisės aktų registre dokumento rūšies skiltyje stengtasi surašyti kuo daugiau įmanomų dokumentų rūšių, kuriuos gali tekti įdėti į šį registrą, tačiau tikrai ne visi jie būtų laikomi teisės aktais 2 . Todėl norint žodį vartoti kaip įvardijantį teisės dokumentą, šiuo sąrašu galima remtis tik iš dalies, nes nemaža dalis jame įrašytų žodžių gali turėti tik antrąją žodynuose pateiktą dokumento reikšmę „materialus objektas, kuriame užfiksuotos kokios nors žinios“. Dokumentų rengimo taisyklėse dokumentai skiriami į teisės aktus (nutarimai, sprendimai, įsakymai, potvarkiai ir jais tvirtinami nuostatai, taisyklės, programos, kiti dokumenta i) ir įstaigos rengiamus dokumentus, šie dar skirstomi į įstaigos siunčiamus dokumentus (raštai, pažymos ir pan.) ir įstaigos vidaus dokumentus (aktai, protokolai ir pan.). Dar yra atskirų dokumentų, kuriuos rašo paprasti piliečiai, kai jiems prireikia tvarkyti valdinius reikalus (prašymai, gyvenimo aprašymai ir pan.). Savita dokumentų struktūra yra teismuose, čia pateikiami įvairūs atsiliepimai 3 (atsiliepimas į apeliacinį / atskirąjį skundą; atsiliepimas į ieškinį); atsisakymai (atsisakymas nuo skundo); ieškiniai (ieškinys dėl santuokos nutraukimo, ieškinys dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, ieškinys viešųjų pirkimų byloje); pareiškimai (pareiškimas dėl skundo / prašymo atsisakymo; pareiškimas dėl nušalinimo; pareiškimas dėl paskelbimo mirusiu, pareiškimas dėl ta ikos sutarties sudarymo; pareiškimas dėl sprendimo už akių); pranešimai (pranešimas dėl sutikimo ginčą ar jo dalį perduoti teisminei mediacijai, pranešimas dėl nesutikimo būti paskirtam teismo mediatoriumi); prašymai 2 Kai kurių rūšių dokumentų TAR kol kas dar nėra ir pateikta. 3 Teikiami dokumentų pavadinimų pavyzdžiai iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (https://e.teismas.lt/lt/public/home). Dėl dokumentų pavadinimų konkuruojančių konstrukcijų taisyklingumo vertinimo žr. Vladarskienė R. Prielinksnio dėl konstrukcijos administracinėje lietuvių kalboje, Bendrinė kalba 87 http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/87/Vladarskiene_BK_87_Straipsnis.pdf. RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 (prašymas dėl santuokos nutraukimo, prašymas dėl bylos nutraukimo, prašymas dėl proceso atnaujinimo, prašymas dėl susipažinimo su elektronine byla, prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo, prašymas at idėti bylos nagrinėjimą); priešieškinis; prieštaravimai (prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą); skundai (atskirasis skundas, apeliacinis skundas, skundas dėl antstolio veiksmų); sutikimai (sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo, sutikimas būti paskirtam teismo mediatoriumi). Atskira sritis – Europos Sąjungos institucijų dokumentai, skelbiami Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų viešų dokumentų bazėje „EUR-Lex“ (http://eur-lex.europa.eu/lt/index.htm). Joje įvairiomis kalbomis pateikiami skirtingų tipų teisės aktai. Pagrindiniai tipai: sutartys – tai Europos Sąjungos pirminė teisė (Lisabonos sutartis, Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjungos sutartis, Euratomo sutartis, Stojimo sutartis ir kitos sutartys bei protokolai); tarptautiniai susitarimai su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, susitarimai ir konvencijos tarp valstybių narių; antrinės teisės aktai – norminiai teisės aktai, kuriuos Europos institucijos priima taikydamos sutarčių nuostatas (reglamentai, direktyvos, sprendimai, rezoliucijos, nuomonės, rekomendacijos, deklaracijos, gairės, institucijų vidaus darbo tvarkos taisyklės, vidaus susitarimai); parengiamieji teisės aktai – teisės aktų pasiūlymai, nuomonės, iniciatyvos, b endra Tarybos pozicija, rezoliucijos, komunikatai, žaliosios knygos, baltosios knygos, ataskaitos, rekomendacijos; teismo praktika – teisminę valdžią vykdančių institucijų paskelbti sprendimai (teismų sprendimai, teismų nutartys, generalinių advokatų išvados); Parlamento klausimai – klausimai raštu, klausimai žodžiu, klausimų valandos metu pateikti klausimai. Kaip matyti, atskiroms reglamentavimo sritims būdingos dokumentų rūšys gali skirtis ir yra skirstomos į grupes pagal savitą logiką (pagal dokumentų rengimo pobūdį ar rengėją, pagal reglamentavimo srities dydį, pagal jo svarbą dokumentų hierarchijoje ir pan.). Dalis dokumentų rūšių turi ne vieno dešimtmečio rengimo tradicijas ir žymimos įprastais žodžiais bendrinėje kalboje, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai specifinei sričiai prireikia tik jai būdingo dokumento tipo, pvz., teismams gali būti pateikiamas dokumentas priešieškinis (šio žodžio nėra nei DŽ, nei KancKP, nei LRTB), tačiau tai vartotinas teisės terminas, kuris žymi laikantis tam tikrų sąlygų atsakovo pareikštą ieškinį pradiniam ieškovui 4 . 4 Plačiau žr. VLKK Konsultacijų banke (www.vlkk.lt). RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Taigi naujų dokumentų rūšių atsiranda pagal poreikį formuojantis vienokioms ar kitokioms reglamentavimo procedūroms. Todėl baigtinės dokumentų nomenklatūros, taip pat ir bendros jos klasifikacijos nėra. 3. DOKUMENTUS ĮVARDIJANČIŲ ŽODŽIŲ DARYBA IR KILMĖ Norint išsiaiškinti, kokiais žodžiais linkstama pavadinti dokumentus, išnagrinėta KancKP 2007 ir TAR dokumentų rūšių vienažodžių pavadinimų kilmė ir daryba. KancKP rasti 72 dokumentus įvardijantys vienažodžiai terminai, iš jų 43 veiksmažodžių vediniai: 28 priesagos -imas (-ymas) vediniai, pvz.: aprašymas, atsiliepimas, atsišaukimas, įgaliojimas, įsakymas, įstatymas, kreipimasis, kvietimas, leidimas, liudijimas, nurodymas, nutarimas, pasiaiškinimas, pareiškimas, pasiūlymas, pavedimas, pažymėjimas, pranešimas, prašymas, siuntimas, sprendimas, sutikimas, tei kimas, užsakymas, ir 15 kitais darybos būdais iš veiksmažodžių padarytų daiktavardžių (kitokių priesagų vediniai, pvz.: taisyklės, atmintinė, raštas, skundas; galūnių vediniai ataskaita, aprašas, įstatai, nuostatai, paraiška, pažyma, sąskaita, potvarkis); 3 sudurtiniai žodžiai aplinkraštis, lydraštis, žiniaraštis; taip pat 26 tarptautiniai žodžiai, pvz: aktas, anketa, biuletenis, charakteristika, dekretas, diplomas, instrukcija, kvitas, metrikai, rekomendacija, pasas, pretenzija, programa, protokolas, reglamentas, sertifikatas, statutas, standartas. TAR rasta daugiau dokumento rūšis žyminčių vienažodžių pavadinimų, nemaža jų dalis sutapo su KancKP pateiktais žodžiais, dalis yra kitokių. Iš 118 žodžių 60 veiksmažodžių vedinių: 32 priesagos -imas (-ymas) vediniai, pvz.: atitaisymas, atsišaukimas, išaiškinimas, pakeitimas, paklausimas, patikslinimas, raginimas, skelbimas; 28 kitais darybos būdais padaryti daiktavardžiai (kitokių priesagų vediniai, galūnių vediniai), pvz.: apžvalga, išvada, išrašas, padėka, nuoroda, tvarka, įsakas, pataisa, sąlygos); 5 sudurtiniai žodžiai, pvz.: aplinkrašti s, atvirlaiškis, darbotvarkė, žemėlapis ; 48 tarptautiniai žodžiai, pvz.: direktyva, interpeliacija, kodeksas, komentaras, komunikatas, koncepcija, konstitucija, konvencija, korespondencija, memorandumas, nota, paktas, pozicija, projektas, protestas, registras, rezoliucija, stenograma, strategija, tarifas. Lentelėje pavaizduota nagrinėtuose šaltiniuose pateiktų dokumentus žyminčių žodžių darybos ir kilmės palyginimas. RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 LENTELĖ. Dokumentus žyminčių žodžių daryba ir kilmė KancKP TAR Vnt. Proc. Vnt. Proc. Priesagos -imas (-ymas) vediniai 28 38,9 32 27,1 Kitais būdais padaryti veiksmažodžių vediniai 15 20,8 28 23,8 Sudurtiniai žodžiai 3 4,2 5 4,2 Tarptautiniai žodžiai 26 36,6 48 40,7 Kiti 0 0 5 4,2 Iš viso 72 100 118 100 Europos Sąjungos dokumentai įvardijami panašiai kaip ir Lietuvoje rengiami dokumentai, dauguma jų yra tokie patys: veiksmažodžių vediniai, pvz.: ataskaita, nutartis, pasiūlymas, pranešimas, sprendimas, susitarimas, sutartis, taisyklės (tik jų gerokai mažiau) ar tarptautiniai žodžiai, pvz.: deklaracija, direktyva, reglamentas, rezoliucija, rekomendacija. Atidžiau pažiūrėjus, kokiais žodžiais įvardijami įvairių rūšių dokumentai, matyti, kad daugiau kaip pusė dokumento rūšies pavadinimų yra iš veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai, ypač dažni priesagos -imas (-ymas) vediniai. Tai įprasta žodžių reikšmių raida, pirmiausia daiktavardžiu pavadinamas reglamentuojamas veiksmas, o kai veiksmas yra pasikartojantis, pradedamas sieti su įvairiomis procedūromis, įforminamas raštiškai ir ta rašytinė forma tampa standartinė, tada tokiu pačiu žodžiu, kaip ir veiksmas, pavadinamas ir jo rezultatas – tam tikras dokumentas. Administracinėje lietuvių kalboje įprasta, kad iš veiksmažodžio, žyminčio valios veiksmą, padarytas daiktavardis gali įgyti dokumento, kuriuo tas valios veiksmas įforminamas, pavadinimo reikšmę. Toks veiksmo pavadinimo sukonkretėjimas įgaunant dokumento pavadinimo reikšmę atitinka lietuvių kalbos žodžių reikšmių raidos polinkius, nes, anot Sauliaus Ambrazo (1993: 20), dėl tam tikro prieštaravimo tarp veiksminio požymio reikšmės, būdingos veiksmažodžiui, ir daiktavardiškos morfologinės formos bei sintaksinės funkcijos veiksmų pavadinimai linkę gauti konkretesnes, labiau apibrėžtas reikšmes. Tokių atvejų, kai tas pats žodis žymi ir veiksmo pavadinimą, ir dokumentą, yra ne vienas pateiktas KancKP 2007, pvz.: įgaliojimas – gali reikšti veiksmo pavadinimą arba įgaliojamąjį raštą; siuntimas – veiksmo pavadinimas ir siuntimą liudijantis dokumentas; sprendimas – be veiksmo pavadinimo, dar reiškia tam tikrą nutarimą – kolektyvinio organo tvarkomąjį dokumentą. Šių veiksmažodinių daiktavardžių antra konkreti reikšmė pateisinama semantikos pokyčių polinkiais. Toks daiktavardis gali turėti ir daugiau reikšmių, pvz., KancKP nurodoma, kad įspėjimas gali reikšti šiaip įspėjimo veiksmą arba tam tikrą drausminę nuobaudą. Nors dokumento reikšmė čia ir nepažymėta, tačiau realiojoje vartosenoje šis žodis aiškiai jau tokią reikšmę yra įgijęs, pvz.: RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Jei valdytojas, vykdydamas savo funkcija s, padaro mažareikšmį pažeidimą, <...> priežiūros ir kontrolės vykdytojas pateikia jam rašytinį įspėjimą, kuriame nurodo padarytą mažareikšmį pažeidimą ir jo ištaisymo būdą TAR, 2015-11-04, Nr. 17524; P a k e i č i u Įspėjimo FR1093 formą, patvirtintą Valstybinė s mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. VA-71 „Dėl pranešimo ir įspėjimo formų patvirtinimo“, ir ją išdėstau nauja redakcija TAR, 2015-08-17, Nr. 12346; Paramos gavėjas nepateikia paramos sutartyje / paraiškoje / mokėjimo prašyme, iš Agentūros gautuose raštuose, paklausimuose, kreipimuose ar įspėjimuose nurodytų dokumentų ar kitos susijusios su projekto administravimu informacijos TAR, 2015-08-13, Nr. 12268. Ne tokie dažni atvejai, kai kitokios darybos veiksmažodžių vediniai, šalia pagrindinės reikšmės, įgyja ir dokumento reikšmę, vienų atvejai panašūs, kaip ir priesagos -imas (-ymas) vedinių, – yra aiškus ryšys su pamatiniu veiksmažodžiu, kuris žymi veiksmą, susijusį su dokumento turiniu, pvz.: apraše aprašoma, apžvalgoje apžvelgiama; ataskaitoje atsiskaitoma, pãžyma pažymima, skundu skundžiama; sutartyje sutariama. Kiti atvejai, kai ne toks aiškus ar sunkiau suvokiamas sematinis vedinio ir pamatinio veiksmažodžio ryšys, ne tokie būdingi, pvz.: įstatai, taisyklės. Yra keletas atvejų, kai dokumentą žymintį veiksmažodinį daiktavardį sunkoka susieti su veiksmažodžiu, nuo kurio priklauso dokumento turinys, pvz.: išvada, nuomonė, ar dokumentą žymintis daiktavardis iš viso nėra veiksmažodžio vedinys, pvz.: gairės, laiškas. Tokių daiktavardžių reikšmė susijusi su tam tikrų dalykų išdėstymu, paprastai rašytine forma, todėl susidarius tam tikroms sąlygoms, jie gali įgauti dokumento reikšmę, kai iš konteksto paaiškėja, kad atliekami tam tikri dokumento įforminimo veiksmai, pvz.: 20. Specialisto išvada įforminama tokia tvarka: 20.1. Specialisto išvada surašoma Muitinės laboratorijos blanke, ją pasirašo tyrimą atlikęs specialistas (specialistai). 20.2. Specialisto išv ada pateikiama Muitinės laboratorijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) tvirtinti. <...> 20.3. Specialisto parašas tvirtinamas Muitinės laboratorijos antspaudu. <...> 21. Specialisto išvados ir priedų surašomas vienas originalo egzempliorius, kuris atiduodamas užsakovui, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje. TAR, 2015-09-01, Nr. 201513325. Kita būdinga dokumentus įvardijančių žodžių ypatybė – nemažai dokumentų vadinami tarptautiniais žodžiais, jų reikšmės aprašytos ir lietuvių kalbos, ir tarptautinių žodžių žodynuose. RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 Vadinasi, prireikus pavadinti dokumentą lietuvių kalba paprastai arba iš veiksmažodžio daromas daiktavardis, arba pasiskolinamas kitos kalbos žodis. 4. PROBLEMINIAI ATVEJAI Kodėl svarbu skirti, ar žodis reiškia dokumentą? Pirmiausia dėl to, kad su juo vartojami atitinkami žodžiai, apibūdinantys veiksmus, kuriuos galima atlikti su dokumentais, nes dokumentai gali būti rengiami, priimami, keičiami, papildomi, tvirtinami, tik jie gali galioti ar netekti galios, pvz.: Pirkimo dokumentus, pagal Pirkimo iniciatoriaus užpildytoje pirkimo paraiškoje-užduotyje esančius duomenis, rengia Komisija arba Pirkimo organizatorius TAR, 2015-08-26, Nr. 201513003; Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: / Patvirtinti Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles TAR, 2015-09-02, Nr. 2015-13378; T v i r t i n u Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires TAR, 2015-09-08, Nr. 2015-13596; Krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus TAR, 2015-04-30, Nr. 2015-06587; Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 121 straipsn iu įstatymo projektui TAR, 2015-08-26, Nr. 2015-13007; P a k e i č i u Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2004 m. spalio 15 d. įsakymą TAR, 2015-08-11, Nr. 2015-12217; Pripažinti netekusiu galios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2004 m. sausio 28 d. sprendimą TAR, 2015-10-20, Nr. 201515764; Ministro įsakymai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka TAR, 2015-04-28, Nr. 2015-06443. Kitas svarbus aspektas, kai konkretaus dokumento reikšmę įgyja veiksmažodžių abstraktai, – materialaus ir abstraktaus dalyko skirtis. Kaip jau išsiaiškinta anksčiau, dokumentas reiškia materialų dalyką ir žodis, jį žymintis, gali turėti tam tikrus gramatinius požymius, būdingus tik materialius dalykus žymintiems žodžiams, pvz., jis bus kaitomas skaičiais, jo vietininko linksnis bus visai suprantamas, nes dokumente galima ir nurodyti, ir parašyti, ir pan 5 . Kaip jau minėta, žodžio dokumentas reikšmė gali būti labai plačiai suvokiama, todėl kyla klausimas, ar bet koks daiktavardis gali tapti dokumento pavadinimu. Kartais dokumentuose tenka reglamentuoti įvairias veiklos sąlygas 6 , nurodyti tam tikrus kriterijus 7 , tam tikrai veiklai 5 Neteiktina vartoti abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaita KP G 20; vietininkas KP S1 93–98, 115, 120–121. 6 Sąlygos reiškia arba susitarimo reikalavimus, arba aplinkybes, kuriomis kas vyksta KancKP. 7 Kriterijus – sprendimo vertinimo pagrindas, matas DŽ. RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 keliamus reikalavimus 8 , nustatyti įkainius 9 , dydžius 10 , normas 11 ir pan., o šie žodžiai pradedami vartoti kaip dokumentų rūšių pavadinimai, nors jie žymi abstrakčius dalykus, tam tikrus reglamentuojamus aspektus, bet ne konkretų tekstą. Čia reikėtų skirti du atvejus: 1) kai minėti dalykai tvirtinami teisės aktų tekstuose tiesiogiai (įsakyme, nutarime), pvz.: Įsakymas „Dėl geltonųjų autobusų skirstym o kriterijų 2015 metams nu statymo“ <...> / N u s t a t a u šiuos geltonųjų autobusų skirstymo kriterijus 2015 metams <...> TAR, 2015-0506, Nr. 2015-06814; <...> savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a: / 1. Patvirtinti UAB „Skuodo vandenys“ teikiamų paslaugų įkainius: / 1.1. Naudojimosi baseinu vienos valandos įkainis: / 1.1.1. vaikams ir moksleiviams, pateikus mokinio pažymėjimą – 2 Eur; / 1.1.2. suaugusiems – 3 Eur TAR, 2015-04-02, Nr. 4928; 2) kai minėti dalykai reglamentuojami tuo teisės aktu tvirtinamame atskirame dokumente, pvz.: T v i r t i n u pridedamas: <…> Tarnybos administracinių elektroninių paslaugų teikimo sutarties sąlygas TAR, 2015-12-31, Nr. 21217; T v i r t i n u At lyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vien os vykdomosios bylos paiešką ir vienos vykdomosios bylos išplėstinę paiešką Antstolių informacinėje sistemoje dydžius (pridedama) TAR, 2015-08-26, Nr. 2015-13001; Tvirtinu Reikalavimus nuotolinio lošimo įrenginiams (pridedama) TAR, 2015-11-18, Nr. 18289. Iš tiesų, tvirtinti ar nustatyti galima ir normas, ir sąlygas, ir kriterijus, ir tam tikrus dydžius, kai jie susiję su reglamentuojama veikla (1). Tačiau aptariamieji žodžiai negali žymėti dokumento, todėl jam įvardyti netinka (2), kad šiais atvejais kalbama apie dokumentus, aiškiai parodo pavadinimo pirmojo žodžio didžioji raidė, pvz.: <...> t v i r t i n u Teritorijų planavimo normas (pridedama) TAR, 2014-01-08, Nr. 91. Dar aiškiau matyti, kad nagrinėjamiems žodžiams suteikiama dokumento reikšmė, kai jie sudaro junginius su žodžiais, apibūdinančiais teksto tvarkymą, plg. Papildyti <…> rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. <…> „Dėl <…> pedagoginės psichologinės tarnybos mokamų paslaugų įkainių patvirtinimo“ patvirtintus <…> ped agoginės psichologinės tarnybos mokam ų paslaugų įkainius 19 eilute TAR, 2015-04-03, Nr. 5128; <...> taryba n u s p r e n d ž i a: / 1. Pakeisti Mokinių maitinimo paslaugų pirkimo kriterijus, patvirtintus <...> rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-129 „Dė l Mokinių maitinimo paslaugų pirkimo kriterijų tvirtinimo“: / 1.1. pakeisti 3.2 punktą ir jį išdėstyti taip: <...> TAR, 2015-10-23, Nr. 16714. 8 Reikalavimai gali reikšti privalomą tvarką ir jos taisykles KancKP. 9 Įkainis – nustatyta kaina, vertė DŽ. 10 Dydis – didumas (aukštumas, platumas ir kt.) DŽ. 11 Norma – 1. pripažinta privaloma taisyklė, nuostatas: Teisės n. Kalbos n. Elgesio n. 2. nustatytas kiekis, dydis: Išdirbio n. Laistymo n. DŽ