Bendrinės kalbos normų pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas BENDRINĖS KALBOS NORMŲ PATEIKIMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, bendrinė kalba, norminimas. ĮVADAS Lietuvių kalbos instituto leksikografų rengiamo ir internete jau pradėto skelbti Bendrinės lietuvių kalbos žodyno1 (toliau – BŽ) uždaviniai yra keli. Pats pagrindinis, kaip ir daugelio žodynų, yra žodžių aiškinimas. Tačiau, kaip rodo pats pavadinimas, tai yra bendrinės kalbos žodynas, taigi jame neturi būti nenorminių dalykų. Spręsdami, kokius žodžius įtraukti į žodyną, kokiais sakiniais ar junginiais juos iliustruoti, žodyno rengėjai susiduria su visų kalbos lygmenų vartosenos variantais. Šiuo metu įprastai skiriami keturi variantiškų kalbos reiškinių vertinimo laipsniai: pagrindinis normos variantas, šalutinis normos variantas, vengtinas variantas ir neteiktinas variantas. Į BŽ įtraukiami tik tie žodžiai ar jų reikšmės, kurie yra vertinami kaip pagrindinis arba šalutinis normos variantas. Neteiktinų ar vengtinų kalbos reiškinių žodyne nėra – tiksliau kalbant, siekiama, kad jų nebūtų. Apie tai kalbama ir BŽ pratarmėje: „Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra. Žodyne greta pagrindinės normos leksikos, žodžių darybos, kirčiavimo ar kt. variantų pateikiama ir šalutinės normos variantų. Pabrėžtina, kad šalutinės normos vartojimas nelaikomas kalbos klaida.“2 Šis paskutinysis sakinys žodyno rengėjams yra labai reikšmingas. Atrodytų, keistoka apie tai rašyti, juk norma – pagrindinė ar šalutinė – ir yra norma. Tačiau, deja, neretai pernelyg stropūs kalbos tvarkytojai šalutinį normos variantą laiko nevartotinu ir automatiškai, neatsižvelgdami į stilių ar kontekstą, jį keičia į pagrindinį. Žodyno rengėjų supratimu, tai yra kalbos skurdinimas. Juk bendrinė kalba apima daugybę visuomenės gyvenimo sričių, todėl ji žodyne suprantama ne vien tik kaip oficiali, suredaguota rašto kalba – tai ir šnekamoji kalba, vaizdingoji leksika, sinonimai. Be abejo, kyla problemų, kai reikia spręsti, ar žodis laikytinas šnekamosios kalbos faktu, ar žargonybe. Apskritai tas klausimas, ar kuris kalbos reiškinys yra norminis ar nenorminis, iškyla pradedant žodžių atranka, šis klausimas nuolat kyla skiriant žodžių reikšmes, kirčiuojant, parenkant 1 Į internetą šiuo metu yra įkelti visiškai baigti vienuolikos raidžių tekstai. Šios raidės žymimos mėlynai. Dar keturių raidžių tekstai pradėti kelti, šios raidės yra raudonos. Žodyno prieiga internete: http://bkz.lki.lt/. Be to, į internetą įkelta atskira BŽ dalis Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/. 2 Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/?pg=bendros_zinios. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 2 iliustracinius pavyzdžius ir net dėl rašybos. Žodyno rengėjai ne visada gali patys vieni priimti sprendimus dėl šių dalykų, todėl remiamasi įvairiais kalbos kultūros veikalais (KKP, KP ir kt.), konsultacijų ir kitokiomis bazėmis (LVvGDB, ND, NSDB, VLKK KB), lietuvių kalbos žodynais (LKŽe, DŽ, LNKŽ, MLKŽ, LKVJŽ, PVE, PVA, PVAAAO, PVAz ir kt.), gramatikomis ir kitais veikalais (DLKG, DLKSS, FLKG, LKE, LKG), Lietuvos Respublikos terminų banku (TB)3. Jau parašytus ir suredaguotus BŽ tekstus vertina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) paskirti recenzentai (prof. dr. Albinas Drukteinis, doc. dr. Lina Murinienė, Gimtosios kalbos žurnalo vyr. red. Rita Urnėžiūtė). Jie teikia pastabų, vėliau jos ir BŽ tekstai svarstomi VLKK Žodyno pakomisėje. Taip daroma todėl, kad BŽ ketinama aprobuoti kaip norminamąjį žodyną. 1. RAŠYBA 1.1. Bendrosios pastabos Žodyno rengimo pradžioje kai kurių žodžių buvo teikiami keli rašybos variantai, tačiau vėliau buvo apsispręsta teikti tik vieną, laikomą pagrindiniu. Taigi žodyne rašybos variantų nėra. Tokia padėtis, kai galimi du rašybos variantai (kalbama apie toliau minimus žodžius), vertinama kaip savotiškas pereinamasis laikotarpis, nes ilgainiui vis tiek kodifikuojamas vienas variantas (tereikia prisiminti biaurus / bjaurus, spiauti / spjauti ir pan. atvejus). Pavyzdžiui, BŽ teikiama: Dniẽpras dkt. vns. (2) upė Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, įtekanti į Juodąją jūrą: Aštuonióliktame ámžiuje Dnieprù bùvo plùkdoma medena i kit Lietuvõs be Ukranos krovinia. Hirošimà dkt. vns. (2) miestas Japonijos pietuose: Añt Hirošmos bùvo numestà pirmóji pasáulyje atòminė bòmba. Hirošimà senia bùvo vadinama „Hirosimà“. fjòrdas dkt. (1) siaura gili ilga jūros įlanka aukštais skardingais krantais: Norvègijos kraštóvaizdis išráižytas fjòrdų. Plaukmas fjòrdais paliẽka ddelį spūdį. forstija dkt. (1) anksti pavasarį geltonais žiedais žydintis dekoratyvinis krūmas (Forsythia): Ja geltonúoja forstijos. Kol kas įprasta šiuos žodžius rašyti kiek kitaip: Dnepras, Hirosima, fiordas, forzitija. Reikia pabrėžti, kad teikiant rašybos normą remiamasi aprobacijos teisę turinčios VLKK rekomendacijomis, rašybos dalykai svarstomi VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisėje. Taip pat žodyno rengėjai remiasi ir kitais naujesniais žodynais, žinynais ir enciklopedijomis. Todėl ir buvo apsispręsta minimus keturis žodžius rašyti būtent taip4. Į BŽ taip pat įtraukti kai kurie kitaip, nei kituose šaltiniuose rašomi žodžiai: bačiatà dkt. (2) romantiškas dominikiečių kilmės porinis šokis: Šókti bačiãtą. | jo muzika: Ska ba bačiãtos melòdija. čia čia čià dkt. mot. nekait. greito tempo pramoginis porinis šokis, kilęs iš Pietų Amerikos: Jiẽ mókosi šókti čia čia čià. | jo muzika: Skaba čia čia čià. 3 Žinoma, čia išvardyti anaiptol ne visi veikalai ar šaltiniai, kuriais remiasi BŽ rengėjai. 4 Dėl Dniepras, kaip pagrindinio varianto, plg. VLKK KB ir PVE: 105; dėl Hirošima – PVAz: 156 (VLE VII, 586 pagrindinis variantas yra Hirosima, tačiau PVAz yra naujesnis šaltinis); dėl fjordas plg. VLKK KB; dėl forsitija – TB. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 3 čiakrà dkt. (2) pagal Tibeto ir Indijos mediciną – bet kuris iš žmogaus kūne esančių (ppr. septynių) energijos centrų: Čiãkros yrà stùburo pabaigojè, lytnių òrganų srityjè, bámboje, širdyjè, gérklose, tap añtakių, viš galvõs. A įmãnoma atvérti čiakràs? čianãchas dkt. (2) kaukazietiškas mėsos ir daržovių troškinys, gaminamas čianachinėje: Tikr čianãchai – tk š avenos. Válgysi čianãchą sù veršiena a sù kiaulena? Šie žodžiai buvo rašomi be minkštumo ženklo: bačata, ča ča ča, čakra, čanachas ir pan. Tačiau VLKK Svetimžodžių atitikmenų sąraše5 teikiami du variantai – su minkštumo ženklu ir be jo (bačata, bačiata; ča ča ča, čia čia čia). VLKK Žodyno pakomisei pritarus, buvo nuspręsta į BŽ traukti šiuos žodžius, rašomus taip, kaip jie tariami. Taigi jų rašybos norma jau pamažu keičiama. 1.2. Didžiųjų ir mažųjų raidžių rašymas BŽ, yra ir tikrinių daiktavardžių, jie rašomi didžiąja raide. Tačiau pasitaiko tokių žodžių, kurių viena reikšmė gali būti reiškiama tikriniu žodžiu (rašoma didžiąja raide), kita – bendriniu žodžiu (rašoma mažąja raide). Tačiau būna ir tokių atvejų, kai didžioji raidė rašoma iš pagarbos, dėl tam tikrų susitarimų ar pan. Tokie atvejai žodyne parodomi. 1.2.1. Kai žodis tam tikra reikšme rašomas kitokia raide negu iškeltas antraštinis (ppr. didžiąja), prie tos reikšmės prirašoma pastaba ir duodama iliustracinių pavyzdžių: bakchanãlija dkt. (1) 1. (rašoma didžiąja raide) dgs. romėnų šventė vyno ir vynininkystės dievo Bakcho garbei: Senãtas ùždraudė Bakchanãlijų šventmą. 2. besaikis palaidas puotavimas; sin. orgija: Põ toki bakchanãlijų rytais galvõs nuõ bčių spiẽčiaus ne at skrdavau. Kõl neprasidėjo j viẽšos bakchanãlijos, dár tolerántiškai  juõs žiūrėjau. brahmãnas, brahmãnė dkt. (2) 1. aukščiausios kastos Indijoje žmogus, dažnai dvasininkas: Brahmãnas tiesiógiai gáuna slãptąjį žinójimą, ta atena pe jõ šrdį. Js gmė brahmãnų šeimojè. 2. (rašoma didžiąja raide) vyr. vns. beasmenis dvasinis pradas, aukščiausia objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo erdvės ir laiko: Brahmãnas egzistãvo gerókai anksčia, ne gmė prõtas i intelèktas, todėl Brahmãno neįmãnoma supràsti protù i intelektù. cèrberis dkt. (1) 1. (rašoma didžiąja raide) vns. senovės graikų mitinė būtybė – trigalvis šuo, saugojęs įėjimą į požemio karalystę Hadą: Paprasti mirtingieji suakmenėdavo išvýdę Cèr berį. 2. bendr. labai budrus ir piktas sargas:  bendrãbutį vakarè tù neįesi – sėdi teñ tóks [tokià] cèrberis i visùs vãro lak. dalià dkt. (4) 1. likimas (2 r.), lemtis (2 r.): Tokià ja tà màno dalià: klausýtis vis dragių išpažinči. Kartas nórisi kéikti sàvo dãlią. • plg. nedalia. 2. (rašoma didžiąja raide) vns. senovės lietuvių mitinė būtybė, įasmeninanti žmogaus sėkmę: Kai kuriẽ mitològai sejo Dãlią sù deivè Láime. 1.2.2. Kai žodis kuria nors reikšme gali būti rašomas ir didžiąja, ir mažąja raide (tai priklauso nuo konteksto), tai parodoma tik iliustraciniais pavyzdžiais: ãktas dkt. (2) <...> 2. oficialus dokumentas, raštas, protokolas: Nòrminis ãktas. Patkrinimo ãktas. Lietuvõs Nepriklausomýbės Ãktas kitap vadnamas Vasãrio 16osios aktù. 5 Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimzodziu-atitikmenys/svetimzodziu-atitikmenu-sarasas-su-paaiskinimais. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 4 bánkas dkt. (1) 1. įstaiga, atliekanti įvairias pinigines operacijas (priimanti laikyti, skolinanti, keičianti pinigus): Euròpos Centrnis Bánkas. Bánkų pãslaugos. Kàs suklė bánkų krzę? Dl paskolõs krepkitės  bánką. Laikýti pinigus bánke. Pàėmiau pinig š bánko <...> 2. KIRČIAVIMAS BŽ kirčiuojamas ne tik antraštinis žodis, bet ir visas iliustracinis sakinys ar žodžių junginys. Jei įmanoma, stengiamasi parodyti sunkesnį kirčiavimo atvejį, t. y., parinkti antraštinio žodžio formą, kur dažniausiaidaroma klaidų (pvz., vienaskaitos įnagininką, vietininką, daugiskaitos galininką): babiloniẽčiai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenusi Babilonijoje, kalbėjusi viena semitų kalbų: <...> Asrų karãliai sténgėsi mėgdžioti babiloniečiùs, kuri kultūrà bùvo dag senèsnė. babtas dkt. vns. (2) mažinantis trintį alavo arba švino lydinys su kitais metalais: <...> Skrstymo vẽlenas sùkasi vorėse, kuri vidnis pavišius išletas babitù. Badmakia dkt. dgs. (3b) kaimas Telšių rajone: Pakeliu užsùksime į Bãdmakius. Badmakiuo sè gyvéntojų nedag. dugnnė dkt. (2) 1. meškerė gaudyti žuvims prie dugno: <...> Meškeriótojas žvejójo dug  ni nè. hipodròmas dkt. (2) jojimo ir važiavimo varžybų, žirgų bandymo vieta – didelė, ppr. ovali aikštė: Hipodromè trenirúojami arklia, reñgiamos varžýbos. Jei antraštinis žodis turi du kirčiavimo variantus, jie nurodomi, bet sakinyje teikiamas tik pirmasis (pagrindinis) variantas6: cùkrinis, cùkrinė bdv. (1), cukrnis, cukrnė (2) turintis savyje cukraus, saldaus skonio: Cùkriniai obuolia. óda dkt. (1), odà (4) 1. viršutinis žmogaus ar gyvūno kūno sluoksnis: Ódos šveitmas. Va ko óda (yrà) šveln, lýgi. Organizmui sénstant, óda raukšlėjasi. Nusipirka sausõs ódos krèmo. <...> Be jokios abejonės, ir antrasis (šalutinis) kirčiavimo variantas nelaikytinas klaida. Kirčiavimo variantai nustatomi pagal naujausius VLKK nutarimus. Todėl kai kas BŽ kirčiuojama ne taip, kaip buvo DŽ: dárgana (1), darganà (3a) (DŽ buvo dárgana); Jninės (1), Jonnės (2) (DŽ buvo Jonnės (2), Jninės (1)); Vėlinės (1), Vėlnės (2) (DŽ buvo Vėlnės (2),Vėlinės (1)); Žlinė (1), Žolnė (2) (DŽ buvo Žolnė (2), Žlinė (1)); baũdžiava (1), baudžiavà (3b) (DŽ buvo baũdžiava (1)). Reikia pasakyti, kad VLKK kirčiavimo normas svarsto nuolat ir BŽ rengėjai ne visada spėja greitai atsižvelgti į pakeitimus. Tačiau padėtis stebima ir kirčiavimo variantai tikslinami. Tai padaryti įmanoma, nes žodynas yra internetinis. 6 BŽ rengėjams siūlyta ir iliustraciniame pavyzdyje skliaustuose nurodyti antrąjį kirčiavimo variantą. Tačiau šiame žodyne kelių rūšių skliaustai kartais vartojami kitiems tikslams, o skliaustų gausa apsunkintų iliustracinį sakinį, be to, tai būtų perteklinė informacija. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 5 3. ŽODŽIAI IR JŲ REIKŠMĖS 3.1. Jau minėta, kad neteiktinų ir vengtinų žodžių BŽ nėra. Žodyno rengėjai jau yra gavę klausimų, kodėl į žodyną įtraukti žodžiai balius, bintas, čiarteris, domkratas, kaladė, kaladėlė, samovaras. Jie iš tiesų kai kuriuose kalbiniuose šaltiniuose kurį laiką buvo laikomi vengtinais ar išvis neteiktinais. Dabar jų norminis vertinimas pasikeitė, todėl kaip norminiai žodžiai jie ir pateko į BŽ. KP42 kaip pagrindinį normos variantą pateikia žodį bintas, o kaip šalutinius normos variantus – balius, domkratas, kaladė, kaladėlė. Žodis samovaras laikomas etnografizmu ir gali būti vartojamas. O dėl žodžio čiarteris – pats žodis nėra neteiktinas, jo tik viena reikšmė neteiktina7. čiárteris dkt. (1) jūrų ar oro transporto nuomos sutartis: Terminúotasis [keliõnės] čiárteris. bntas dkt. (1) labai reto medvilninio audinio tvarstis žaizdoms aprišti: Sterilùs bntas. Apršk bntu kóją. Atkipk bnto. bãlius dkt. (2) šnek. pokylis, puota: Venècijos káukių bãlius. Pakviẽsti  bãlių. Reñgti [or ga ni zúo ti] baliùs. | vakarėlis: Studeñtų kambarỹs põ bãliaus atródė klakiai. domkrãtas dkt. (2) [tech.] kėliklis 1: Automoblį paklė domkratù. Sumažintomis didžiosiomis raidėmis žymimas pagrindinis normos variantas, kitaip tariant, taip šalutinis normos variantas nukreipiamas į pagrindinį. Į teiktinesnę gali būti nukreipiama ir viena ar kita žodžio reikšmė: fãktorius dkt. (1) 1. veiksnys 1: Rzikos fãktorius. Sociãlinių fãktorių anãlizė. Fãktorių s veika. 2. matematikoje – dauginamasis, daugiklis: Dỹdis, š kuriõ dáuginamas ktas dỹdis, vadinamas fãktoriumi, arbà daugikliù. • plg. rezus faktorius. Pažymėtina, kad sumažintomis didžiosiomis raidėmis taip pat žymima rečiau vartojamo žodžio, šalutinio varianto terminijos požiūriu, stilistiškai konotuoto ar tarminio žodžio dažnesnis sinonimas arba pagrindinis variantas8: diplòminis2 dkt. (1) šnek. diplominis darbas: Kadà parašýsi diplòminį? begemòtas dkt. (2) hipopotamas: Mãtėme žirafàs, begemotùs, zebrùs i daugýbę kit savãnos gyvūnų. Mókslinis begemòto pavadnimas yrà didỹsis hipopotãmas. balso stygà balso klostė: Ilga kabant baso stỹgos pérvargsta. Nepértempk baso stỹgų. 3.2. Į BŽ įtraukta per 9000 naujų žodžių9 ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo DŽ – tiek seniai žinomų, bendrinėje kalboje jau paplitusių terminų, tiek žodynuose anksčiau nefiksuotų naujažodžių, pvz.: botanika – aktindija, arãchis, araukãrija, cuknija, fnikas, forstija, frèzija, gardènija, kardamònas ir kt.; medicina – analgètikas, artròzė, ateroskleròzė, celiultas, ence fa ltas, eufòrija, glaukomà, katèteris, laringtas, miomà; zoologija – bãsetas, bòkseris, 7 Plg. KP42, 21: čarteris svet. ntk. = užsãkomasis resas. 8 Apie tai išsamiau žr. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. 9 Dėl kai kurių čia paminėtų žodžių (atmintukas, failas, lazanija, rinkmena, spausdintuvas ir kt.) neatidesniam skaitytojui gali kilti klausimų – juk jie jau pateikiami DŽ septintajame leidime (2012). Tačiau tie žodžiai į DŽ paimti būtent iš rengiamo BŽ, o ne atvirkščiai. Kai buvo rengiamas DŽ septintasis leidimas, BŽ rengėjų buvo paprašyta šiek tiek atnaujinti DŽ leksiką. Taip ir buvo padaryta, bet šie žodžiai nėra įtraukti į bendrą DŽ tekstą, jie pateikiami atskirame priede, po kuriuo parašyta „Sudaryta iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“. Be to, DŽ pratarmėje (p. VIII) yra toks sakinys: „ <...> įdėtas kitaip parengtas nedidelis (beveik pustrečio šimto) DŽ nesamų žodžių priedas iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 6 dygliãtriušis, echidnà, èmu, koalà, kòlis, opòsumas, rotveleris, sèteris; religija – abãtas, egzor czmas, mandalà, mišiõlas, mántra, monsinjòras, reformãtas, reinkarnãcija; kulinarija – adžikà, br, charčiò, edãmas, kapučnas, kãris, lazãnija, tekilà, tònikas, ùžtepas; kompiuterija – atmintùkas, fáilas, fesbukas, hipertèkstas, modèmas, rinkmenà, skáipas, spausdintùvas, tinklãlapis, tvteris, vrusas, žiniãtinklis. Taigi kai kuriais atvejais jau bus kodifikuota žodžio ar jo reikšmės norma. 4. NORMINIMAS ILIUSTRACINIAIS PAVYZDŽIAIS BŽ iliustracinių pavyzdžių yra gerokai daugiau negu DŽ. Jais siekiama ne tik praplėsti antraštinio žodžio apibrėžtį, suteikti daugiau informacijos apie tą žodį, parodyti vieno ar kito žodžio semantinę aplinką, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kokia vartosena yra taisyklinga. Todėl stengiamasi įdėti tokių konstrukcijų, kur gali būti daroma kalbos klaidų. Tokių pavyzdžių ieškoma tekstynuose (DLKT, LMKT), kalbos kultūros veikaluose, konsultacijų bazėse ir pan. Kartais laužtiniuose skliaustuose nurodomas dar vienas, papildomas vartosenos variantas – kitoks linksnis, prielinksnis ar pan. Toks pateikimas reiškia, kad abu (ar keli) pateikiami variantai yra lygiaverčiai ir galimi vartoti: batsiuvỹs, batsiuvė dkt. (3b) batų siuvėjas ar taisytojas: <...> Jaunỹstėje màno tėvas yrà bùvęs i kálviu, i bãtsiuviu [i kálvis, i batsiuvỹs]. <...> būti, yrà (būna, būva, ẽsti), bùvo vksm. <...> 8. sudėtinio tarinio jungtis: <...> Táu reikėjo būti mókytoju [mókytojui]. Negražù būti tókia melagè [tókiai melãgei]. Būti ištikimám nelengva. <...> dras, dorà bdv. (4) 1. paisantis dorovės normų, nemeluojantis, neapgaudinėjantis; sin. moralus: <...> Užaugina vaikùs doras žmonėms [dõrus žmónes]. Snų js užaugno dõrą.<...> drebėti, drẽba, drebėjo vksm. 1. (iš ko, nuo ko, kuo) būti krečiamam, drebinamam, veikiant vidinėms ar išorinėms jėgoms; sin. virpėti, tirtėti: <...> Ji drebjo iš šačio [nuõ šačio]. Jõ lpos drebjo š pỹkčio [pykčiù]. 5. SINTAKSINIO JUNGLUMO ŽYMĖJIMAS BŽ prie veiksmažodžių, keblesniais atvejais ir prie būdvardžių ar daiktavardžių, žymimas sintaksinis junglumas (valentingumas). Junglumas BŽ žymimas klausiamojo įvardžio kas linksniais (be prielinksnio ar su prielinksniu)10. Šitaip žodyno skaitytojas gauna papildomos informacijos, ar su antraštiniu žodžiu galima vartoti vienokį ar kitokį linksnį ar prielinksninę konstrukciją. Beje, sintaksinis junglumas rodomas ir iliustraciniais pavyzdžiais. Pavyzdžiui: atstováuti, atstováuja, atstovãvo vksm. (kam) būti atstovu: Deputãtai atstováuja rinkjams, j interèsams. Konfereñcijoje js atstovas msų šãliai. balsúoti, balsúoja, balsãvo vksm. (dėl ko, prieš ką, už ką, ką) per rinkimus ar šiaip ką kolektyviai sprendžiant atiduoti balsą, reikšti nuomonę biuleteniu (balsu), pakeliant ranką, skambinant telefonu ar kitaip: Deputãtai balsãvo dl sutartiẽs ratifikãvimo. Dù žmónės 10 Apie tai išsamiau žr. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 7 balsãvo priẽš jõ pasilymą. Kàs balsúoja ùž ta, kàd leidinỹs btų patvrtintas spáusdinti? Šiañdien balsúosime nutarimo projèktą. bodėtis, bõdisi, bodėjosi vksm. sngr. (ko, kuo) jausti priešiškumą, nemėgti, nekęsti, vengti: Ne veta šáltą rudeñs diẽną bodėtis dulksnà i ūkanomis. Vaikas bõdisi mókslu. Manęs vis bõdisi. Nesibodėk svečių. atitikts, atitiktiẽs dkt. mot. (3b) (ko, kam) produktui, gaminiui, procesui ar paslaugai nustatytų ar keliamų reikalavimų atitikimas: Direktỹvos reikalãvimų atitikts. Nagrinjama įstãtymo stráipsnio atitikts Konstitùcijai. nẽšinas, nešinà bdv. (3b) (kuo) nešdamasis (ką): Výrai, nešin gėli púokštėmis. Móterys, nẽšinos kdikiais. Ėja namõ krepšiù nẽšinas. Būrẽlis vliavomis nešin peñsininkų. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, be kitų savo uždavinių, vykdo ir norminamąjį darbą. Kalbos normos BŽ teikiamos keliais pjūviais. 1. Rašyba. Žodynų sudarytojai nuolat seka rašybos normų pakeitimus ir į žodyną įtraukia tik vieną, naujausią variantą, nors galbūt šiuo metu vartosenoje labiau paplitęs ir antrasis. Be to, žodyno tekstuose sistemingai – tam tikromis nuorodomis ir pavyzdžiais – rodomi atvejai, kai bendriniai žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis arba, priešingai, tikriniai žodžiai virsta bendriniais ir rašomi mažosiomis raidėmis. 2. Kirčiavimas. Žodyne kirčiuojamas ne tik antraštinis žodis, bet ir visi iliustracinio pavyzdžio žodžiai. Jei žodis gali būti kirčiuojamas dvejopai, kaip antraštiniai iškeliami abu kirčiavimo variantai. 3. Žodžiai ir jų reikšmės. Neteiktinų ir vengtinų žodžių BŽ nėra, visi šiame žodyne esantys žodžiai ar jų reikšmės yra vartotini. Į BŽ įtraukta per 9000 naujų žodžių ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo DŽ. 4. Norminimas iliustraciniais pavyzdžiais. BŽ pavyzdžiais siekiama ne tik praplėsti antraštinio žodžio apibrėžtį, suteikti daugiau informacijos apie tą žodį, parodyti vieno ar kito žodžio semantinę aplinką, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kokia vartosena yra taisyklinga. 5. Sintaksinio junglumo žymėjimas. BŽ prie veiksmažodžių, keblesniais atvejais ir prie būdvardžių ar daiktavardžių, žymimas sintaksinis junglumas. Taip suteikiama papildomos informacijos, ar su antraštiniu žodžiu galima vartoti vienokį ar kitokį linksnį ar prielinksninę konstrukciją. 6. Tikėtina, kad ateityje šis žodynas taps vienu iš kodifikuotų normų šaltinių. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 8 ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. BŽ Antraštynas – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ antrastynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas. DŽ 2011– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 6-asis pataisytas ir papildytas leidimas, internetinė versija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. DŽ 2012 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 7-asis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LMKT – Lietuvių mokslo kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://coralit.lt/. Interneto tekstų ištekliai naršyti paieškos sistema Google (https://www.google.lt). LITERATŪRA DLKG 1996 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKSS 1998 – E. Valiulytė. Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. FLKG 1998 – A. Valeckienė. Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas. KKP – Kanceliarinės kalbos patarimai. Sud. P. Kniūkšta. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, internetinis leidimas. Prieiga internete: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/. KP – Kalbos patarimai.1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004; 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003; 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003; 4 (pirmas leidimas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2005; 4 (antras leidimas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. LKE 1999 – V. Ambrazas, A. Girdenis, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas, V. Urbutis, A. Valeckienė, A. Vanagas. Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965; 2, Vilnius: Mintis, 1971; 3, Vilnius: Mokslas, 1976. LKVJŽ – N. Sližienė. Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas. 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei dykla, 1994; 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei dykla, 1998; 3, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2004. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – Atnaujinta versija 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. LNKŽ 2001 – E. Jakaitienė E., S. Berg-Olsen. Lietuviųnorvegų kalbų žodynas = Litauisknorsk ordbok, Vilnius: Baltos lankos. LVvGDB – Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete: http://lvvgdb.lki.lt. MLKŽ 2000 – M. Norkaitienė, R. Šepetytė, Z. Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 9 ND – Naujažodžių duomenynas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt. NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://nsdb.sociolingvistika.lt. PVA 2008 – Pasaulio vietovardžiai. Amerika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. PVAAAO 2010 – Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. PVAz – Pasaulio vietovardžiai. Azija. 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012; 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. PVE 2006 – Pasaulio vietovardžiai. Europa, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search. VLE VII – Visuotinė lietuvių enciklopedija 7, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. VLKK konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=385140&p_query=&p_tr2=. Gauta 2015 11 02 Priimta 2015 12 28