Bendrinės kalbos normų pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas BENDRINĖS KALBOS NORMŲ PATEIKIMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, bendrinė kalba, norminimas. ĮVADAS Lietuvių kalbos instituto leksikografų rengiamo ir internete jau pradėto skelbti Bendrinės lietuvių kalbos žodyno1 (toliau – BŽ) uždaviniai yra keli. Pats pagrindinis, kaip ir daugelio žodynų, yra žodžių aiškinimas. Tačiau, kaip rodo pats pavadinimas, tai yra bendrinės kalbos žodynas, taigi jame neturi būti nenorminių dalykų. Spręsdami, kokius žodžius įtraukti į žodyną, kokiais sakiniais ar junginiais juos iliustruoti, žodyno rengėjai susiduria su visu kalbos lygmenų vartosenos variantais. Šiuo metu įprastai skiriami keturi variantinių kalbos reiškinių vertinimo laipsniai: pagrindinis normos variantas, šalutinis normos variantas, vengtinas variantas ir neteiktinas variantas. Į BŽ įtraukiami tik tie žodžiai ar jų reikšmės, kurie yra vertinami kaip pagrindinis arba šalutinis normos variantas. Neteiktinų ar vengtinų kalbos reiškinių žodyne nėra – tiksliau kalbant, siekiama, kad jų nebūtų. Apie tai kalbama ir BŽ pratarmėje: „Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra. Žodyne greta pagrindinės normos leksikos, žodžių darybos, kirčiavimo ar kt. variantų pateikiama ir šalutinės normos variantų. Pabrėžtina, kad šalutinės normos vartojimas nelaikomas kalbos klaida.“2 Šis paskutinysis sakinys žodyno rengėjams yra labai reikšmingas. Atrodytų, keistoka apie tai rašyti, juk norma – pagrindinė ar šalutinė – ir yra norma. Tačiau, deja, neretai pernelyg strõpūs kalbos tvarkytojai šalutinį normos variantą laiko nevartotinu ir automatiškai, neatsižvelgdami į stilių ar kontekstą, jį keičia į pagrindinį. Žodyno rengėjų supratimu, tai yra kalbos skurdinimas. Juk bendrinė kalba apima daugybę visuomenės gyvenimo sričių, todėl ji žodyne suprantama ne vien tik kaip oficiali, suredaguota rašto kalba – tai ir šnekamoji kalba, vaizdingoji leksika, sinonimai. Be abejo, kyla problemų, kai reikia spręsti, ar žodis laikytinas šnekamosios kalbos faktu, ar žargonybe. Apskritai tas klausimas, ar kuris kalbos reiškinys yra norminis ar nenorminis, iškyla pradedant žodžių atranka, šis klausimas nuolat kyla skiriant žodžių reikšmes, kirčiuojant, parenkant ............................ 1 Į internetą šiuo metu yra įkelti visiškai baigti vienuolikos raidžių tekstai. Šios raidės žymimos mėlynai. Dar keturių raidžių tekstai pradėti kelti, šios raidės yra raudonos. Žodyno prieiga internete: http://bkz.lki.lt/. Be to, į internetą įkelta atskira BŽ dalis Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/. 2 Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/?pg=bendros_zinios. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Danutė Liutkevičienė. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 2 iliustracinius pavyzdžius ir net dėl rašybos. Žodyno rengėjai ne visada gali patys vieni priimti sprendimus dėl šių dalykų, todėl remiamasi įvairiais kalbos kultūros veikalais (KKP, KP ir kt.), konsultacijų ir kitokiomis bazėmis (LVvGDB, ND, NSDB, VLKK KB), lietuvių kalbos žodynais (LKŽₑ, DŽ, LNKŽ, MLKŽ, LKVJŽ, PVE, PVA, PVAAAO, PVAz ir kt.), gramatikomis ir kitais veikalais (DLKG, DLKSS, FLKG, LKE, LKG), Lietuvos Respublikos terminų banku (TB)³. Jau parašytus ir suredaguotus BŽ tekstus vertina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) paskirti recenzentai (prof. dr. Albinas Drukteinis, doc. dr. Lina Murinienė, Gimtosios kalbos žurnalo vyr. red. Rita Urnėžiūtė). Jie teikia pastabų, vėliau jos ir BŽ tekstai svarstomi VLKK Žodyno pakomisėje. Taip daroma todėl, kad BŽ ketinama aprobuoti kaip norminamąjį žodyną. 1. RAŠYBA 1.1. Bendrosios pastabos Žodyno rengimo pradžioje kai kurių žodžių buvo teikiami keli rašybos variantai, tačiau vėliau buvo apsispręsta teikti tik vieną, laikomą pagrindiniu. Taigi žodyne rašybos variantų nėra. Tokia padėtis, kai galimi du rašybos variantai (kalbama apie toliau minimus žodžius), vertinama kaip savotiškas pereinamasis laikotarpis, nes ilgainiui vis tiek kodifikuojamas vienas variantas (tereikia prisiminti biaurus / biaurus, spiauti / spjauti ir pan. atvejus). Pavyzdžiui, BŽ teikiama: Dniepras dkt. vns. (2) upė Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, įtekanti į Juodąją jūrą: Aštuonioliktame amžiuje Dnieprų buvo plukdoma mediena ir kiti Lietuvos bei Ukrainos kroviniai. Hirošima dkt. vns. (2) miestas Japonijos pietuose: Ant Hirošimos buvo numesta pirmoji pasaulyje atominė bomba. Hirošima seniau buvo vadinama „Hirosima“. fj ordas dkt. (1) siaura gili ilga jūros įlanka aukštais skardingais krantais: Norvegijos kraštovaizdis išraižytas fjordų. Plaukimas fjordais palieka didelį įspūdį. forsitija dkt. (1) anksti pavasarį geltonais žiedais žydintis dekoratyvinis krūmas (Forsythia): Jau geltonuoja forsitijos. Kol kas įprasta šiuos žodžius rašyti kiek kitaip: Dnepras, Hirosima, fiordas, forzitija. Reikia pabrėžti, kad teikiant rašybos normą remiamasi aprob acijos teisę turinčios VLKK rekomendacijomis, rašybos dalykai svarstomi VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisėje. Taip pat žodyno rengėjai remiasi ir kitais naujesniais žodynais, žinynais ir enciklopedijomis. Todėl ir buvo apsispręsta minimus keturis žodžius rašyti būtent taip⁴. Į BŽ taip pat įtraukti kai kurie kitaip, nei kituose šaltiniuose rašomi žodžiai: bačiata dkt. (2) romantiškas dominikiečių kilmės porinis šokis: Šokti bačiatą. | jo muzika: Skamba bačiatos melodija. čia čia čia dkt. mot. nekat. greito tempo pramoginis porinis šokis, kilęs iš Pietų Amerikos: Jie mokosi šokti čia čia čia. | jo muzika: Skamba čia čia čia. ........................ 3 Žinoma, čia išvardyti anaiptol ne visi veikalai ar šaltiniai, kuriais remiasi BŽ rengėjai. 4 Dėl Dniepras, kaip pagrindinio varianto, plg. VLKK KB ir PVE: 105; dėl Hirošima – PVAz: 156 (VLE VII, 586 pagrindinis variantas yra Hirosima, tačiau PVAz yra naujesnis šaltinis); dėl fjordas plg. VLKK KB; dėl forsitija – TB. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 3 čiakrà dkt. (2) pagal Tibeto ir Indijos mediciną – bet kuris iš žmogaus kūne esančių (ppr. septynių) energijos centrų: Čiakros yra stuburo pabaigoje, lytinių organų srityje, bamboje, širdyje, gerklėse, tarp antakių, virš galvos. Ar įmanoma atverti čakras? čianãchas dkt. (2) kaukazietiškas mėsos ir daržovių troškinys, gaminamas čianachinėje: Tikri čianačhai – tik iš avienos. Valgysi čianačhą su veršiena ar su kiauliena? Šie žodžiai buvo rašomi be minkštumo ženklo: bačata, ča ča ča, čakra, čanačas ir pan. Tačiau VLKK Svetimžodžių atitikmenų sąraše5 teikiami du variantai – su minkštumo ženklu ir be jo (bačata, bačiata; ča ča ča, čia čia čia). VLKK Žodyno pakomisei pritarus, buvo nuspręsta į BŽ traukti šiuos žodžius, rašomus taip, kaip jie tariami. Taigi jų rašybos norma jau pamažu keičiama. 1.2. Didžiųjų ir mažųjų raidžių rašymas BŽ, yra ir tikrinių daiktavardžių, jie rašomi didžiąja raide. Tačiau pasitaiko tokių žodžių, kurių viena reikšmė gali būti reiškiama tikriniu žodžiu (rašoma didžiąja raide), kita – bendriniu žodžiu (rašoma mažąja raide). Tačiau būna ir tokių atvejų, kai didžioji raidė rašoma iš pagarbos, dėl tam tikrų susitarimų ar pan. Tokie atvejai žodyne parodomi. 1.2.1. Kai žodis tam tikra reikšme rašomas kitokia raide negu iškeltas antraštinis (ppr. didžiąja), prie tos reikšmės prirašoma pastaba ir duodama iliustracinių pavyzdžių: bakchanãlija dkt. (1) 1. (rašoma didžiąja raide) dgs. romėnų šventė vyno ir vynininkystės dievo Bakcho garbei: Senãtus uždraudė Bakchanãlijų šventimą. 2. besaikis palaidas puotavimas; sin. orgija: Po tokių bakchanãlijų rytais galvòs nuo bičių spiečiaus neat-skir davau. Kol neprasidėjo jų viešos bakchanãlijos, dar tolerantiškai į juos žiūrėjau. brahmãnas, brahmãnė dkt. (2) 1. aukščiausios kastos Indijoje žmogus, dažnai dvasininkas: Brahmãnas tiesiogiai gauna slaptąjį žinojimą, tai ateina per jo širdį. Iš gimė brahmãnų šeimoje. 2. (rašoma didžiąja raide) vyr. vns. beasmenis dvasinis pradas, aukščiausia objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo erdvės ir laiko: Brahmãnas egzistavo gerokai anksčiau, nei gimė protas ir intelektas, todėl Brahmãno neįmanoma suprasti protu ir intelektu. čèrberis dkt. (1) 1. (rašoma didžiąja raide) vns. senovės graikų mitinė būtybė – trig alvis šuo, saugojęs įėjimą į požemio karalystę Hadą: Paprasti mirtingieji suakmenėdavo išvydę Čèrberį. 2. bendr. labai budrus ir piktas sargas: Į bendrąbutį vakarė tu neįeisi – sėdi ten toks [tok ia] čerberis ir visus varo lauk. dalià dkt. (4) 1. likimas (2 r.), lemtis (2 r.): Tokią jau tà mano dalià: klausytis visų draugių išpažinčių. Kartais norisi keikti savo dalią. • plg. nedalia. 2. (rašoma didžiąja raide) vns. senovės lietuvių mitinė būtybė, įasmeninanti žmogaus sėkmę: Kai kurie mitologai siejo Dalią su deive Laime. 1.2.2. Kai žodis kuria nors reikšme gali būti rašomas ir didžiąja, ir mažąja raide (tai priklauso nuo konteksto), tai parodoma tik iliustraciniais pavyzdžiais: ãktas dkt. (2) <...> 2. oficialus dokumentas, raštas, protokolas: Nòrminis ãktas. Pati̇̀krinimo ãktas. Lietuvos Nepriklausomybės Ǎktas kitaip vadinamas Vasario 16-osios aktu. 5 Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimzodziu-atitikmenys/svetimzodziu-atitikmenu-sarasas-su-paaiskinimais. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 4 bánkas dkt. (1) 1. įstaiga, atliekanti įvairias pinigines operacijas (priimanti laikyti, skolinanti, keičianti pinigus): Europos Centrinis Bankas. Bankų paslaugos. Kas sukėlė bankų krizę? Dėl paskolos kreipkitės į banką. Laikyti pinigus banke. Paėmiau pinigų iš banko <...> 2. KIRČIAVIMAS BŽ kirčiuojamas ne tik antraštinis žodis, bet ir visas iliustracinis sakinys ar žodžių junginys. Jei įmanoma, stengiamasi parodyti sunkesnį kirčiavimo atvejį, t. y., parinkti antraštinio žodžio formą, kur dažniausiai daroma klaidų (pvz., vienaskaitos įnagininką, vietininką, daugiskaitos galininką): babiloniečiai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenusi Babilonijoje, kalbėjusi viena semitų kalbų: <...> Asirų karaliai stengėsi mėgdžioti babiloniečius, kurių kultūra buvo daug senesnė. babìtas dkt. vns. (2) mažinantis trintį alavo arba švino lydinys su kitais metalais: <...> Skirstymo velenas sukasi įvorėse, kurių vidinis paviršius išlietas babitu. Badmakiai dkt. dgs. (3b) kaimas Telšių rajone: Pakeliui užsuksime į Bādmak ius. Badmakiuose gyventojų nedaug. dugninė dkt. (2) 1. meškerė gaudyti žuvims prie dugno: <...> Meškeriotojas žvejojo dugninė. hipodròmas dkt. (2) jojimo ir važavimo varžybų, žirgų bandymo vieta – didelė, ppr. ovali aikštė: Hipodromè treniruojami arkliai, rengiamos varžybos. Jei antraštinis žodis turi du kirčiavimo variantus, jie nurodomi, bet sakinyje teikiamas tik pirmasis (pagrindinis) variantas6: cùkrinis, cùkrinė bdv. (1), cukrìnis, cukrì nė (2) turintis savyje cukraus, saldaus skonio: Cùkriniai obuoliai. óda dkt. (1), odà (4) 1. viršutinis žmogaus ar gyvūno kūno sluoksnis: Ódos šveitimas. Vaiko óda (yrà) švelni, lýgi. Organizmui sénstant, óda raukšlėjasi. Nusipirkau sausõs ódos kremo. <...> Be jokios abejonės, ir antrasis (šalutinis) kirčiavimo variantas nelaikytinas klaida. Kirčiavimo variantai nustatomi pagal naujausius VLKK nutarimus. Todėl kai kas BŽ kirčiuojama ne taip, kaip buvo DŽ: dárgana (1), darganà (3a) (DŽ buvo dárgana); Jõninės (1), Jonìnės (2) (DŽ buvo Jonìnės (2), Jõninės (1)); Vė̃linės (1), Vėlinès (2) (DŽ buvo Vėlinès (2), Vė̃linės (1)); Žõlinė (1), Žolinė (2) (DŽ buvo Žolinė (2), Žõlinė (1)); baũdžiava (1), baudžiavà (3b) (DŽ buvo baũdžiava (1)). Reikia pasakyti, kad VLKK kirčiavimo normas svarsto nuolat ir BŽ rengėjai ne visada spėja greitai atsižvelgti į pakeitimus. Tačiau padėtis stebima ir kirčiavimo variantai tikslinami. Tai padaryti įmanoma, nes žodynas yra internetinis. 6 BŽ rengėjams siūlyta ir iliustraciniame pavyzdyje skliaustuose nurodyti antrąjį kirčiavimo variantą. Tačiau šiame žodyne kelių rūšių skliaustai kartais vartojami kitiems tikslams, o skliaustų gausa apsunkintų iliustracinį sakinį, be to, tai būtų perteklinė informacija. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 5 3. ŽODŽIAI IR JŲ REIKŠMĖS 3.1. Jau minėta, kad neteiktinų ir vengtinų žodžių BŽ nėra. Žodyno rengėjai jau yra gavę klausimų, kodėl į žodyną įtraukti žodžiai balius, bintas, čarteris, domkratas, kaladė, kaladėlė, samovaras. Jie iš tiesų kai kuriuose kalbiniuose šaltiniuose kurį laiką buvo laikomi vengtinais ar išvis neteiktinais. Dabar jų norminis vertinimas pasikeitė, todėl kaip norminiai žodžiai jie ir pateko į BŽ. KP4₂ kaip pagrindinį normos variantą pateikia žodį bintas, o kaip šalutinius normos variantus – balius, domkratas, kaladė, kaladėlė. Žodis samovaras laikomas etnografizmu ir gali būti vartojamas. O dėl žodžio čarteris – pats žodis nėra neteiktinas, jo tik viena reikšmė neteiktina7. čárteris dkt. (1) jūrų ar oro transporto nuomos sutartis: Terminuotasis [kelionės] čárteris. bìntas dkt. (1) labai reto medvilninio audinio tvarstis žaizdoms aprišti: Sterilus bìntas. Aprišk bìntu koją. Atkirpk bìnto. bãlius dkt. (2) šnek. POKYLIS, PUOTA: Venēcijos káukių bãlius. Pakviesti į bãlių. Rengti [organi-zuoti] baliùs. | VAKARĖLIS: Studenčių kambarys po bãliaus atrodė klaikiai. domkrãtas dkt. (2) [tech.] KĖLIK­LIS 1: Automobilį pakėlė domkratù. Sumažintomis didžiosiomis raidėmis žymimas pagrindinis normos variantas, kitaip tariant, taip šalutinis normos variantas nukreipiamas į pagrindinį. Į teiktinesnę gali būti nukreipiama ir viena ar kita žodžio reikšmė: fãktorius dkt. (1) 1. VEIKSNYS 1: Rìzikos fãktorius. Sociãlinių fãktorių anãlizė. Fãktorių sąveika. 2. matematikoje – dauginamasis, daugiklis: Dýdis, iš kurio dauginamas kìtas dýdis, vadinamas fãktoriumi, arba daugikliù. • plg. rezus faktorius. Pažymėtina, kad sumažintomis didžiosiomis raidėmis taip pat žymima rečiau vartojamo žodžio, šalutinio varianto terminijos požiūriu, stilistiškai konotuoto ar tarminio žodžio dažnesnis sinonimas arba pagrindinis variantas8: diplòminis2 dkt. (1) šnek. DIPLOMINIS DARBAS: Kadà parašýsi diplòminį? begemòtas dkt. (2) HIPOPOTAMAS: Mãtėme žirãfãs, begemòtùs, zebùs ir daugýbę kitų savãnų gyvūnų. Mókslinis begemòto pavadì nimas yra didýsis hipopotãmas. bãlso stýga BALSO KLOSTĖ: Ilgãi kalbãnt bãlso stýgos pérvargsta. Nepértempk bãlso stýgų. 3.2. Į BŽ įtraukta per 9000 naujų žodžių9 ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo DŽ – tiek seniai žinomų, bendrinėje kalboje jau paplitusių terminų, tiek žodynuose anksčiau nefiksuotų naujažodžių, pvz.: botanika – aktinidija, arachis, araukarija, cukinija, finikas, forsitija, frezija, gardenija, kardamonas ir kt.; medicina – analgètikas, artròzė, ateroskleròzė, celiùlitas, encefalìtas, eufòrija, glaukomà, katèteris, laringìtas, miomà; zoologija – bãsetas, bòkseris, 7 Plg. KP4₂, 21: čarteris svet. ntk. = užsakomasis reisas. 8 Apie tai išsamiau žr. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. 9 Dėl kai kurių čia paminėtų žodžių (atmintukas, failas, lazánija, rinkmena, spausdintuvas ir kt.) ne didesniam skaitytojui gali kilti klausimų – juk jie jau pateikiami DŽ septintajame leidime (2012). Tačiau tie žodžiai į DŽ paimti būtent iš rengiamo BŽ, o ne atvirkščiai. Kai buvo rengiamas DŽ septintasis leidimas, BŽ rengėjų buvo paprašyta šiek tiek atnaujinti DŽ leksiką. Taip ir buvo padaryta, bet šie žodžiai nėra įtraukti į bendrą DŽ tekstą, jie pateikiami atskirame priede, po kurio parašyta „Sudaryta iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“. Be to, DŽ pratarmėje (p. VIII) yra toks sakinys: „<...> įdėtas kitaip parengtas nedidelis (beveik pustrečio šimto) DŽ nesamų žodžių priedas iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 6 dygliatrūšis, echidnà, èmu, koalà, kòlis, opòsumas, rotveileris, sėteris; religija – abàtas, egzorcizmas, mandalà, mišòlas, màntra, monsinjoras, reformàtas, reinkarnãcija; kulinarija – adžikà, bri, charčio, edãmas, kapučìnas, kãris, lazanìja, tekilà, tònìkas, užtepas; kompiuterija – atmintùkas, fá ilas, feisbukas, hipertèkstas, modèmas, rinkmenà, skáipas, spausdintùvas, tinklalapis, tvìteris, vìrusas, žiniãtin klis. Taigi kai kuriais atvejais jau bus kodifikuota žodžio ar jo reikšmės norma. 4. NORMINIMAS ILIUSTRACINIAIS PAVYZDŽIAIS BŽ iliustracinių pavyzdžių yra gerokai daugiau negu DŽ. Jais siekiama ne tik praplėsti antraštinio žodžio apibrėžtį, suteikti daugiau informacijos apie tą žodį, parodyti vieno ar kito žodžio semantinę aplinką, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kokia vartosena yra taisyklinga. Todėl stengiamasi įdėti tokių konstrukcijų, kur gali būti daroma kalbos klaidų. Tokių pavyzdžių ieškoma tekstynuose (DLKT, LMKT), kalbos kultūros veikaluose, konsultacijų bazėse ir pan. Kartais laužtiniuose skliaustuose nurodomas dar vienas, papildomas vartosenos variantas – kitoks linksnis, prielinksnis ar pan. Toks pateikimas reiškia, kad abu (ar keli) pateikiami variantai yra lygiaverčiai ir galimi vartoti: batsiuvỹs, batsiu vė dkt. (3b) batų siuvėjas ar taisytojas: <...> Jaunystėje mano tėvas yra buvęs ir kalviu, ir batsiuviu [ir kalvis, ir batsiu vė]. <...> būti, yra (būna, būva, èsti), buvo vksm. <...> 8. sudėtinio tarinio jungtis: <...> Tau reikėjo būti mokytoju [mokytojui]. Negražu būti tokia melagė [tokiai melagei]. Būti ištikimam nelengva. <...> dòras, dorà bdv. (4) 1. paisantis dorovės normų, nemeluojantis, neapgaudinėjantis; sin. moralus: <...> Užauginau vaikus dorais žmonėmis [dorus žmones]. Sūnų jis užaugino dorą. <...> drebėti, drėba, drebėjo vksm. 1. (iš ko, nuo ko, kuo) būti krečiamam, drebinamam, veikiant vidinėms ar išorinėms jėgoms; sin. virpėti, tirėti: <...> Ji drebėjo iš šalčio [nuo šalčio]. Jo lūpos drebėjo iš pykčio [pykčiu]. 5. SINTAKSINIO JUNGLUMO ŽYMĖJIMAS BŽ prie veiksmažodžių, keblesniais atvejais ir prie būdvardžių ar daiktavardžių, žymimas sintaksinis junglumas (valentingumas). Junglumas BŽ žymimas klausiamojo įvardžio kas linksniais (be prielinksnio ar su prielinksniu)10. Šitaip žodyno skaitytojas gauna papildomos informacijos, ar su antraštiniu žodžiu galima vartoti vienokį ar kitokį linksnį ar prielinksninę konstrukciją. Beje, sintaksinis junglumas rodomas ir iliustraciniais pavyzdžiais. Pavyzdžiui: atstovauti, atstovauja, atstovavo vksm. (kam) būti atstovu: Deputatai atstovauja rinkėjams, jų interesams. Konferencijoje jis atstovaus mūsų šaliai. balsuoti, balsuoja, balsavo vksm. (dėl ko, prieš ką, už ką, ką) per rinkimus ar šiaip ką kolektyviai sprendžiant atiduoti balsą, reikšti nuomonę biuleteniu (balsu), pakeliant ranką, skambinant telefonu ar kitaip: Deputatai balsavo dėl sutarties ratifikavimo. Dù žmonės 10 Apie tai išsamiau žr. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylyte K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 7 balsāvo prieš jō pasiūlymą. Kàs balsuoja už tai, kad leidinỹs būtū patvirtintas spausdinti? Šiandien balsuosime nutarimo projektą. bodėtis, bōdisi, bodéjosi vksm. sngr. (ko, kuo) jausti priešiškumą, nemėgti, nekęsti, vengti: Nevėrta šaltą rudens dieną bodėtis dulksna ir ūkanomis. Vaikas bōdisi mokslu. Manęs visi bōdisi. Nesibodėk svečių. atitiktis, atitikties dkt. mot. (3b) (ko, kam) produktui, gaminiui, procesui ar paslaugai nustatytų ar keliamų reikalavimų atitikimas: Direktyvos reikalavimų atitiktis. Nagrinėjama įstatymo straipsnio atitiktis Konstitucijai. nešinas, nešina bdv. (3b) (kuo) nešdamasis (ką): Vyrai, nešini gėlių puokštėmis. Móterys, nešinos kūdikiais. Ėjau namō krepšiu nešinas. Būrelis vėliavomis nešinų peñšininkų. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, be kitų savo uždavinių, vykdo ir norminamąjį darbą. Kalbos normos BŽ teikiamos keliais pjūviais. 1. Rašyba. Žodynų sudarytojai nuolat seka rašybos normų pakeitimus ir į žodyną įtraukia tik vieną, naujausią variantą, nors galbūt šiuo metu vartosenoje labiau paplitęs ir antrasis. Be to, žodyno tekstuose sistemingai – tam tikromis nuorodomis ir pavyzdžiais – rodomi atvejai, kai bendriniai žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis arba, priešingai, tikriniai žodžiai virsta bendriniais ir rašomi mažosiomis raidėmis. 2. Kirčiavimas. Žodyne kirčiuojamas ne tik antraštinis žodis, bet ir visi iliustracinio pavyzdžio žodžiai. Jei žodis gali būti kirčiuojamas dvejopai, kaip antraštiniai iškeliami abu kirčiavimo variantai. 3. Žodžiai ir jų reikšmės. Neteiktinų ir vengtinų žodžių BŽ nėra, visi šiame žodyne esantys žodžiai ar jų reikšmės yra vartotini. Į BŽ įtraukta per 9000 naujų žodžių ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo DŽ. 4. Norminimas iliustraciniais pavyzdžiais. BŽ pavyzdžiais siekiama ne tik praplėsti antraštinio žodžio apibrėžtį, suteikti daugiau informacijos apie tą žodį, parodyti vieno ar kito žodžio semantinę aplinką, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kokia vartosena yra taisyklinga. 5. Sintaksinio junglumo žymėjimas. BŽ prie veiksmažodžių, keblesniais atvejais ir prie būdvardžių ar daiktavardžių, žymimas sintaksinis junglumas. Taip suteikiama papildomos informacijos, ar su antraštiniu žodžiu galima vartoti vienokį ar kitokį linksnį ar prielinksninę konstrukciją. 6. Tikėtina, kad ateityje šis žodynas taps vienu iš kodifikuotų normų šaltinių. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 8 ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. BŽ Antraštynas – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas. DŽ 2011– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 6-asis pataisytas ir papildytas leidimas, internetinė versija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. DŽ 2012 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 7-asis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LMKT – Lietuvių mokslo kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://coralit.lt/. Interneto tekstų ištekli ai naršyti paieškos sistema Google (https://www.google.lt). LITERATŪRA DLKG 1996 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKSS 1998 – E. Valiulytė. Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. FLKG 1998 – A. Valeckienė. Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas. KKP – Kanceliarinės kalbos patarimai. Sud. P. Kniūkšta. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, internetinis leidimas. Prieiga internete: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/. KP – Kalbos patarimai.1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004; 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003; 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003; 4 (pirmas leidimas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2005; 4 (antras leidimas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. LKE 1999 – V. Ambrazas, A. Girdenis, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas, V. Urbutis, A. Valeckienė, A. Vanagas. Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965; 2, Vilnius: Mintis, 1971; 3, Vilnius: Mokslas, 1976. LKVJŽ – N. Sl文žienė. Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas. 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994; 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1998; 3, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2004. LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – Atnaujinta versija 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. LNKŽ 2001 – E. Jakaitienė E., S. Berg-Olsen. Lietuvių-norvegų kalbų žodynas = Litauisk-norsk ordbok, Vilnius: Baltos lankos. LVvGDB – Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete: http://lvgdb.lki.lt. MLKŽ 2000 – M. Norkaitienė, R. Šepetytė, Z. Šimėnaitė. Mokom asis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 9 ND – Naujažodžių duomenynas. Prieiga internete: http://naujažodžiai.lki.lt. NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://nsdb.sociolingvistika.lt. PVA 2008 – Pasaulio vietovardžiai. Amerika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. PVAAAO 2010 – Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. PVAz – Pasaulio vietovardžiai. Azija. 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012; 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. PVE 2006 – Pasaulio vietovardžiai. Europa, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search. VLE VII – Visuotinė lietuvių enciklopedija 7, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. VLKK konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=385140&p_query=&p_tr2=. Gauta 2015 11 02 Priimta 2015 12 28 BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204