Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ Vytauto Didžiojo universitetas DAR KARTĄ APIE DIDŽIŲJŲ KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠO ŽODYNO KLAIDAS: SEMANTIZMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos kultūra, lietuvių kalba, semantizmai, Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, motyvuota ir nemotyvuota vartosena. 1. ĮVADAS Straipsnyje norima aptarti, kiek aktualus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) dar 1997 m. patvirtintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (toliau – DKKS). Kaip teigiama VLKK svetainėje1, tai vienas žinomiausių VLKK nutarimų. DKKS pateikta leksikos, žodžių darybos, morfologijos, sintaksės klaidos ir jų taisymai, taip pat būtiniausi tarties reikalavimai. Stabtelkime prie vienos DKKS dalies – leksikos klaidų (DKKS jos įvardijamos kaip žodyno klaidos). 2014 m. DKKS du pirmi papunkčiai (1.1 „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir 1.2 „Nevartotinos naujosios svetimybės“) pripažinti netekusiais galios (žr. Urnėžiūtė 2014 ir informaciją VLKK svetainėje). Taigi iš leksikos klaidų DKKS liko dvi dalys: 1) neteiktini vertiniai ir 2) žodžių ir junginių reikšmės klaidos. Galima drąsiai teigti, kad abi šios leksikos klaidų grupės aktualios kalbos vartotojams ir pavojingos.2 Šiame antrame (ir paskutiniame) ciklo apie DKKS žodyno klaidas straipsnyje (pirmame aptarta neteiktinų vertinių vartosena, žr. Rimkutė 2014) daugiausia dėmesio skiriama žodžių ir junginių reikšmės klaidoms, vadinamiesiems semantizmams; šio tyrimo rezultatai palyginti su ankstesniame straipsnyje pateiktais duomenimis apie neteiktinus vertinius. Semantizmai tirti viename dabartinę kalbą atspindinčiame šaltinyje – Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – Tekstynas). Iš karto paminėtina, kad Tekstynas nėra pats tinkamiausias analizės šaltinis, nes daugelis jo tekstų yra (ar turėtų būti) redaguojami. Tai, kad Tekstyne galima rasti neteiktinų vertinių ir semantizmų iš DKKS (taip pat ir kitų kalbos klaidų), leidžia daryti kelias išvadas: 1) dalis Tekstyne esančių tekstų paskelbti anksčiau, nei buvo patvirtintas DKKS (seniausi Tekstyno tekstai paskelbti 1992 m.), todėl juose rastų neteiktinų vertinių ir semantizmų didžiosiomis klaidomis negalima laikyti (tai paprastos kalbos klaidos); 1 Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos. 2 Be abejo, reikėtų rašyti bei diskutuoti ir apie kitų lygmenų kalbos klaidas, nes jų gausu net akademinėje kalboje, plg. VLKK tyrimą dėl vadovėlių, magistro darbų ir disertacijų santraukų kalbos (žr. http://www.vlkk.lt/naujienos/ kitos-naujienos/akademines-kalbos-tyrimas-rodo-zema-rastingumo-lygi). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 2 2) kai kurių netaisyklingų žodžių vartosena yra motyvuota: kalbos vartotojai sąmoningai padarė kalbos klaidų (plačiau žr. 3.4); 3) tekstų autoriai ir kalbos redaktoriai neatpažįsta ir negeba taisyti neteiktinų vertinių bei semantizmų. Kitame skyriuje aptariama, kokie žodžiai laikomi semantizmais, trečiame skyriuje pristatomas DKKS pateiktų ir Tekstyne rastų semantizmų tyrimas, atsižvelgus į semantizmų dažnumą, pavartojimą Tekstyno dalyse, tam tikro laikotarpio tekstuose ir vartosenos motyvaciją. 2. SEMANTIZMŲ SAMPRATA IR TYRIMO METODOLOGIJA Šiame skyriuje išsamiau aprašyti DKKS pateikti ir Tekstyne rasti semantizmai, t. y. tie lietuviški žodžiai ar žodžių junginiai, kurie dėl kitų kalbų įtakos įgyja naujų reikšmių ir tos reikšmės laikomos nenorminėmis. Pasak Aldonos Paulauskienės (2000: 76), dažniausiai paveikiamos šalutinės žodžio reikšmės, o pagrindinė reikšmė nepažeidžiama. Aldonas Pupkis (2005: 263) semantizmus dar vadina semantiniais, reikšmės vertiniais, semantybėmis. Jų lietuvių kalboje atsiranda ne tik dėl netikslaus vertimo, bet ir dėl neapdairaus vartojimo (pvz., supainiojus dviejų žodžių reikšmes: kompanija ir kampanija, formacija ir farmacija). Jonas Šukys (2003: 51) mini keletą lietuviškų semantizmų: abuojas, -a (neteiktina reikšmė „abejingas, -a“), aplamai (neteiktina reikšmė „apskritai“), berods (neteiktina reikšmė „rodos, turbūt, matyt“), gangreit (neteiktina reikšmė „gana greitai“), tūlas, -a (neteiktina reikšmė „kažkoks, -ia“), ainis (neteiktina reikšmė „protėvis, prosenis“). Kaip matyti iš pavyzdžių, tai nesuprasti tarminiai žodžiai. Vis dėlto dažniausiai neteiktinų reikšmių atsiranda dėl kitų kalbų poveikio: anksčiau dėl rusų kalbos, pastaraisiais metais – dėl anglų kalbos. Lionginas Pažūsis (2014: 21–30) mini netikruosius vertėjo draugus arba netikruosius atitikmenis, pvz., metropolitenas nevartotinas reikšme „sostinė, didmiestis“, prezidentas neturėtų būti vartojamas reikšme „pirmininkas“; kritikuojama neseniai paplitusi harmonizuoti reikšmė „tvarkyti, derinti“; rekomenduojama nevartoti žodžio ambicija reikšme „siekis, tikslas“, pilotinis – reikšme „pirminis, pradinis“. Apie netinkamai verčiamus anglų kalbos žodžius yra rašęs ir Vilmantas Vilkončius (2001). Šiuos žodžius galima laikyti naujaisiais semantizmais. Keletą naujųjų dėl anglų kalbos atsiradusių semantizmų pastarųjų metų straipsniuose aptaria Dalia Gedzevičienė (2014), Rasuolė Vladarskienė (2013). Turbūt žinomiausiu semantizmų sąrašu laikytinas minėtas DKKS. Kiti kalbos kultūros leidinių autoriai pateikia ir daugiau semantizmų – jų darbuose galima rasti keliasdešimt DKKS nenurodytų semantizmų. Pvz., A. Paulauskienė (2000) semantizmais laiko šiuos žodžius: atmintis (reikšme „atminimas“), dirbti (reikšme „veikti“ kalbant ne apie žmogų), eilė (reikšme „daugelis“, „daugybė“, „ne vienas“), galvoti (reikšme „manyti“), naudoti (reikšme „vartoti“), papirkti (reikšme „patraukti“, „sužavėti“), pasisakyti (reikšme „viešai kalbėti“), pergyventi (reikšme „jaudintis“, „sielotis“), perlenkti (reikšme „perdėti“, „padauginti“) ir kt. J. Šukys (2003), be jau minėtų lietuviškų semantizmų, nagrinėja ir daugiau netinkama reikšme vartojamų, į DKKS neįtrauktų semantizmų: baltiniai (reikšme „apatiniai drabužiai, BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 3 marškiniai“); dainuoti (reikšme „atlikti himną“), didėti (reikšme „daugėti“), duota(si)s, -a/-oji (reikšme „šis“, „turimas“, „žinomas“), eilinį kartą (reikšme „dar kartą“, „ir vėl“), gimtasis, -oji (kai nekalbama apie gimimo vietą), ypatingai (reikšme „ypač“); negrįžtamas, negrįžtamai (reikšme „nebepataisomas“, „galutinis“), pastovus, -i (reikšme „nuolatinis“, „dažnas“), sutikti (reikšme „rasti“, „pastebėti“, „aptikti“), šviežias, -ia (reikšme „naujas“) ir kt. Viename iš naujausių kalbos kultūros vadovėlių – 2013 m. išleistuose Redagavimo pradmenyse – Nijolė Linkevičienė semantizmais laiko šiuos žodžius: anksti (reikšme „gerokai“3), apvalus (reikšme „apskritas“), atpigintas (reikšme „mažesnės, sumažintos kainos“), dėkingas (reikšme „palankus“, „tinkamas“), dvigubas (reikšme „dvejopas“), išgyvenimai (reikšme „jausmai“), koks (reikšme „kuris“), matymas (reikšme „požiūris“), medžiaga (reikšme „straipsniai“, „reportažai“, „pranešimai“ ir pan.), padėvėtas (reikšme „naudotas“), pakankamai (reikšme „gana“), praktiškai (reikšme „beveik“), prasmė (jei reiškia „reikšmė“), ženkliai (reikšme „gerokai“) ir kt. Atkreiptinas skaitytojų dėmesys, kad DKKS pateikta nemažai žodžių su netinkamai pavartotais priešdėliais (pvz.: atkrauti, atredaguoti, pajungti, paskaičiuoti, praeiti, prafinansuoti, užskaityti), kuriuos tiksliau būtų laikyti žodžių darybos klaidomis (pvz., tokios nuomonės laikosi Šukys 2003). Taigi reikia pabrėžti, kad ne visi DKKS nurodyti semantizmai atitinka įprastą semantizmų sampratą, bet šiame tyrime į tai žiūrima formaliai ir tiriamas visas DKKS Žodžių reikšmių ir junginių sąrašas. Toliau nagrinėjami tik DKKS pateikti semantizmai. Statistiniai duomenys ir pavyzdžiai paimti iš Lauros Vilčinskaitės bakalauro darbo „Semantizmų vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ (2015)4. Semantizmai (kaip ir pirmoje ciklo dalyje aptarti neteiktini vertiniai) nagrinėjami remiantis Povilo Rudzevičiaus (2005) straipsnyje pritaikyta metodologija: tirta, kokiuose ir kada skelbtuose tekstuose pavartoti semantizmai; žiūrėta, ar jie pavartoti motyvuotai ar nemotyvuotai. 3. SEMANTIZMŲ VARTOSENA DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE DKKS pateikta 115 semantizmų. Visų jų įvairiomis formomis (ne tik antraštinėmis) ieškota Tekstyne. Nerasta nė vieno žodžio atreaguoti5 pavartojimo atvejo. Keleto žodžių rasti tik taisyklingos vartosenos pavyzdžiai: tai atleisti, išvesti, pavesti, perspėti ir uždaryti, pvz.: STT pagal įstatymus negali siūlyti teisės aktų projektų, todėl tai paved ama Antikorupcijos komisijai.6 pagavę šį žvalgą kariai pradžioje nesusivokė jį nuodugniai iškrėsti ir, pa v edę toliau, paleido. 3 plg.: „Anksti (= Gerokai) prieš posėdį prie teismo pastato jau būriavosi žmonės“ (Linkevičienė 2013: 92). Paaiškinti rečiau vartojami semantizmai, dėl kurių vartosenos gali kilti neaiškumų. 4 Darbo vadovė Erika Rimkutė. 5 Apskritai reikėtų kelti klausimą, ar atreaguoti gali būti laikomas semantizmu, nes sunku įsivaizduoti kontekstą, kuriame šis žodis būtų vartojamas taisyklingai. Šis žodis panašesnis į neteiktiną vertinį. 6 Čia ir toliau pavyzdžiai pateikti iš Tekstyno. Pavyzdžiai nekeisti, tik kai kur ištrintos neprasmingos konkordanso eilučių pradžios ir pabaigos, aktualūs žodžiai išryškinti. Nei leksikos, nei kitos klaidos netaisytos. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 4 šis klausimas sprendžiamas abipusiu susitarimu ir, darbdaviui sutikus, darbuotojas atleid žiamas jo pareiškime nurodyta data, išmokant darbo užmokestį iki atleidimo dienos nusikalstamų grupių ginklavimą (234-4 straipsnis) - lygtinis atle idimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme Jis perspėja Korinto krikščionis, kad tie, kurie svetimauja, vagia ar girtauja, nepaveldės Dievo karalystės Per „Panoramą“ išgirdome Rusijos atstovo per spėjim ą, kad nė negalvotume apie Čečėnijos pripažinimą, nes tai vis dar Rusijos teritorija. Kai kurie semantizmai pavartoti tik kalbos rekomendacijose, t. y. motyvuotame kontekste (plačiau apie vartosenos motyvaciją žr. 3.4 poskyrį). Tai žodžiai apsidėti, atidengti, atkoreguoti, atredaguoti, gyvybingas, išnešti, pračiuopti, pradiktuoti, prafinansuoti, pragalvoti, prakomentuoti, prakonsultuoti, prakontroliuoti, prileisti trūkumų, užėjimas, užplaukimas ir užvežimas, pvz.: „bėgti, nubėgti“: Kasdien prabėgu (=nubėgu) keletą kilometrų. 1.3.71. p račiuo pti - nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti knygą, sąsiuvinį; atidaryti skėtį = išskleisti skėtį. 1.3.10. atidengti: a tideng t i kaltininką, nusikaltėlį = nustatyti kaltininką, nusikaltėlį; Ne visada aišku, kaip vertinti sekantis, -i vartosenos atvejus. DKKS nurodyta, kad negalima vartoti sekantis, -i reikšmėmis „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą), „štai kas, štai kodėl“ (prieš aiškinimą), o sekančiai nevartotina reikšme „taip, šitaip“. Šiomis neteiktinomis reikšmėmis sekantis,-i; sekančiai sudaro tik apie 8 proc. visos netaisyklingos Tekstyne rastos vartosenos (neskiriant motyvuotos ir nemotyvuotos vartosenos, bet atmetus tuos atvejus, kai minėti žodžiai netaisyklingai pavartoti kalbos rekomendacijų leidiniuose aiškinant, kad tai kalbos klaidos), pvz.: Lietuvos užsienio reikalų ministro Urbšio sovietų vyriausybė konstatuoja se kančių faktų tikrumą: 1. Paskutinių mėnesių bėgyje Lietuvos valdžios organai Bet, visgi, galutinai nuspręskite tik atvirai pats sau atsakęs į se kanči u s klausimus: – Ar galiu aš būti verslininku? Taip pat logistikos svarbą galima pagrįsti seka n čiais argumentais: – įmonės turi atsižvelgti į klientų poreikius Toliau pateiktuose duomenyse pavyzdžiai su sekantis, pavartotais reikšmėmis „kitas“, „tolesnis“, „ateinantis“, „einantis po“ ir pan., taip pat laikomi kalbos klaidomis (tik ne didžiosiomis, plg. Kniūkšta 2008) ir neskiriami nuo DKKS nurodytų neteiktinų sekantis, sekančiai reikšmių. 3.1. Semantizmų vartojimo Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne dažnumas Daugiausia Tekstyne pavartojimo atvejų rasta šių tirtų žodžių: žinoti (50 9257), priimti vaistus (34 064), skaityti (20 194), statyti (16 236), išlaikyti (16 023). Susidūrus su tokiu dideliu 7 Skliaustuose nurodytas visas to žodžio pavartojimų skaičius Tekstyne, neskiriant taisyklingos ir netaisyklingos vartosenos. Tolesniuose pavyzdžiuose skliaustuose nurodyta, kiek rasta netaisyklingų atvejų. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 5 duomenų kiekiu, nuspręsta minėtų žodžių (ir kitų daugiau nei 3000 kartų Tekstyne pavartotų žodžių ar junginių) vartoseną išsamiau nagrinėti tik publicistikos dalyje (kiti tiriami žodžiai nagrinėti visose Tekstyno dalyse). Šioje Tekstyno dalyje rasti tik 7 netaisyklingos žinoti vartosenos atvejai, po du priimti vaistus ir skaityti, 28 statyti ir 5 išlaikyti netinkama reikšme pavartoti atvejai. Taigi akivaizdu, kad nenorminė šių žodžių vartosena sudaro labai nedidelę dalį. Iš žodžių, kurių dėl didelio pavartojimo skaičiaus tirti ne visi pavyzdžiai (be anksčiau minėtų, tai dar žodžiai atidaryti, atleisti, dėti(s), išeiti, (iš)pildyti, išskirti, išžiūrėti, nešti atsakomybę, pavesti, perspėti, pervesti, peržiūrėti, prabėgti, praeiti, reiškia, uždaryti, užsipilti, vesti), pavartojimo negalima patikimai apibendrinti taisyklingos ir netaisyklingos vartosenos. Nagrinėjant kitus žodžius, kurių tirti visi Tekstyne rasti pavartojimo atvejai, galima daryti aiškias išvadas, kokią dalį sudaro taisyklinga ir netaisyklinga vartosena. Iš viso rasta 58 518 taisyklingos vartosenos konkordanso eilučių (tai sudaro 85,31 proc.) ir 10 073 netaisyklingos vartosenos atvejai (14,69 proc.). Vadinasi, semantizmų Tekstyne palyginti nedaug (plg. Tekstyno dydis 140 mln. žodžių). Pagal dažnumą semantizmai suskirstyti į keturias grupes: 1) pavartoti daugiau nei 501 kartą; 2) pavartoti 101–500 kartų; 3) pavartoti 10–100 kartų ir 4) pavartoti 1–9 kartus. Atkreipiamas dėmesys, kad čia ir toliau nagrinėti tik netaisyklingos vartosenos atvejai, taisyklingi pavyzdžiai atmesti. Dažniausiai vartojami ir visose Tekstyno dalyse tirti aštuoni semantizmai: paskaičiuoti (1666), peržiūrėti (1591), apmokyti (1153), sekantis, -i (832), pašvęsti (593), vieningas, -a (574), iššaukti (548), įpakavimas (519). Antros pagal dažnumą semantizmų grupės, t. y. 101–500 kartų pavartotų žodžių, rasta 12: ap(si)jungti, apsivesti, at(si)žymėti, bendrai, gautis, įjungti, matomai, pašalinis (vaistų) veikimas, pervesti, reiškia, stovis ir užskaityti. Gana retai Tekstyne (10–100 kartų) pavartota daugiausia semantizmų – tokių rastas 51 žodis, pvz.: abuojas, apsieiti, aptarnauti sąskaitą, atlieti, atremontuoti, atrestauruoti, atsiekti, aukščiau stovintis, -i, davinys, glaustas, įnešti, išdirbti, išieškoti, išjungti, išpulti, išrišti, išskirti, išžiūrėti, įvesti, kurčias, nuimti, pajungti, pakelti, pernešti, praeiti, praklausyti, pravesti, pribūti, priešakinis, -ė, prigulėti, rastis, regimai, sąstatas, statyti, talpinti, tūlas, -a, užmanyti, užsipilti ir kt. Rečiausiai pavartoti (1–9 kartus) 38 semantizmai, pvz.: atidengti, atkoreguoti, atmainyti, atredaguoti, atreguliuoti, atsinešti, gyvybingas, -a, išimti, išlaikyti, išstatyti sąskaitą, išstoti, nešti atsakomybę, prabalsuoti, prabėgti, pragalvoti, užėjimas, užinteresuoti, užkrauti akumuliatorių, užnešti, užplaukimas, užvažiavimas ir kt. Paminėtini tie žodžiai, kurie Tekstyne beveik visada (80–100 proc. atvejų) vartojami tik netinkama reikšme. Tai žodžiai abuojas, -a, ap(si)jungti, apsivesti, aptarnauti sąskaitą, apturėti, atkoreguoti, atkrauti, atmirti, atredaguoti, atreguliuoti, atremontuoti, atrestauruoti, atsiekti, at (si) žymėti, aukščiau stovintis, -i, gautis, išmetinėti / užmetinėti, paskaičiuoti, praanalizuoti, prabalsuoti, pračiuopti, pradiktuoti, prafinansuoti, pragalvoti, prakeliauti, praklausyti, prakomentuoti, prakonsultuoti, prakontroliuoti, praskambėti, pribūti, užinteresuoti, užmanyti, užskaityti, užvežimas. Kai kurie iš anksčiau pateiktų žodžių Tekstyne pavartoti tik kelis kartus, todėl negalima daryti patikimų išvadų, kad jie vartojami tik netaisyklinga reikšme. Kalbos normintojams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad priešdėlių at-, pravediniai dažnai vartojami netaisyklingai (tiesa, gana daug atvejų, kai šie žodžiai pavartoti kalbos kultūros darbuose iliustruojant netaisyklingą BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 6 vartoseną). Nagrinėjant Tekstyno duomenis, susidaro įspūdis, kad įprasta vartosena tampa netaisyklingos gautis, paskaičiuoti, užskaityti reikšmės. Vis dėlto norint teigti, kad šie žodžiai kelia pavojų taisyklingai vartosenai, dar reikia išnagrinėti jų motyvaciją (žr. 3.4 poskyrį). Tekstyne dažniausiai (80–100 proc. atvejų; čia neminimi tie žodžiai, kurie visada pavartoti tinkama reikšme, jie išvardyti straipsnio pradžioje) taisyklingai vartojami šie žodžiai: apsieiti, atidaryti, atidirbti, bendrai, davinys, dėti(s), gyvybingas, -a, glaustas, įnešti, išdirbti, išeiti, išieškoti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti, (iš)pildyti, išrišti, išskirti, išstoti, išvesti, išžiūrėti, kurčias, -a, nuimti, pajungti, pakelti, pernešti, pervesti, praeiti, praplaukti, pravažiuoti, pravesti, priešakinis, -ė, rastis, reiškia, sąstatas, statyti, talpinti, tūlas, užbėgimas, užėjimas, užnešti, užplaukimas, užvažiavimas, vesti, vieningas, -a, žinoti. Apibendrinant semantizmų dažnumo duomenis galima palyginti su pagrindinėmis neteiktinų vertinių tyrimo išvadomis. Tekstyne rastos 3086 konkordanso eilutės su neteiktinais vertiniais (įvairiomis formomis) iš DKKS. Taigi matyti, kad vertinių Tekstyne daug mažiau nei semantizmų. Patys dažniausi Tekstyne rasti vertiniai yra šie: išsireikšti, išsireiškimas (506), vienok (277), gerbūvis (241), neužilgo (235), (kaž)koks tai (231), (kaž)kas tai (209). Rečiausiai vartojamos verstinės samplaikos ant kiek, ant tiek, ant sveikatos, kaip kartas, (kaž)kieno tai, (kaž) kodėl tai. Visai Tekstyne nerasta vertinių būti (ne) kurse, ir taip, (kaž)kur tai. Kaip matyti iš anksčiau aprašytų duomenų, tiek pačių DKKS nurodytų semantizmų, tiek jų pavartojimo atvejų Tekstyne gerokai daugiau. Vadinasi, gebėjimas atpažinti semantizmus ir jų taisymas reikalauja didesnio kalbos vartotojų ir normintojų dėmesio. 3.2. Semantizmų pasiskirstymas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno dalyse Skaičiuojant, kiek rasta semantizmų Tekstyno dalyse, duomenis reikia interpretuoti atsargiai. Pirmame paveiksle matyti, kad daugiausia semantizmų pavartota publicistikoje. Tokius duomenis galima paaiškinti tuo, kad publicistikos tekstai sudaro didžiąją viso Tekstyno dalį. Sakytinė kalba iš pirmo žvilgsnio atrodo taisyklingiausia, bet taip nėra: čia klaidų rasta mažiausiai todėl, kad sakytinės kalbos tekstai sudaro mažiausią Tekstyno dalį. 1 PAV. Semantizmų pasiskirstymas Tekstyne8 8 Tekstyno tekstai skirstomi į tokias dalis, kaip nurodyta pirmame paveiksle; jų proporcijas žr. http://tekstynas.vdu. lt/tekstynas/menu?page=statistics. Čia neįskaičiuoti tie semantizmai, kurie nagrinėti tik publicistikos dalyje, nes jų Tekstyne rasta daugiau nei 3000 pavartojimo atvejų. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 7 Palyginkime gana panašius neteiktinų vertinių vartosenos Tekstyne duomenis: daugiausia vertinių taip pat rasta publicistikoje (58,2 proc.), daug mažiau negrožinėje literatūroje (18,4 proc.), sakytinėje kalboje (12 proc.) ir grožinėje literatūroje (8,8 proc.). Mažiausiai pavartojimo atvejų Tekstyno administracinės kalbos dalyje (2,6 proc.). Suskaičiavus normalizuotą dažnumą (kiek pavartojimo atvejų tenka 100-ui tūkst. žodžių), gauti visai kitokie duomenys: daugiausia semantizmų užfiksuota sakytinėje kalboje (36 pavartojimo atvejai 100-ui tūkst. žodžių), gana panašūs semantizmų vartosenos skaičiai publicistikos (9,8 atvejai), administracinės literatūros (8,8 atvejai) ir negrožinės literatūros dalyje (7,8 atvejai). Neteiktinų vertinių (plačiau žr. Rimkutė 2014) normalizuoto dažnumo duomenys gerokai skiriasi nuo semantizmų: sakytinėje kalboje 100-ui tūkst. žodžių pasitaiko 65,3 atvejai, negrožinėje literatūroje – 2,7, publicistikoje – 2, grožinėje literatūroje – 1,5, administracinėje literatūroje – 0,6 pavartojimo atvejų. Taigi tik sakytinės kalbos dalyje neteiktinų vertinių pavartojama daugiau nei semantizmų, o kitose Tekstyno dalyse vertinių kelis kartus mažiau. Ir vėl galima daryti išvadą, kad semantizmus sunkiau atpažinti nei kitas leksikos klaidas. Šiuos duomenis galima palyginti ir su P. Rudzevičiaus straipsnyje (2005) apie nevartotinas senąsias svetimybes pateiktomis išvadomis. Jis teigia, kad svetimybių daugiausia grožinėje literatūroje (30,2 proc.). Darytina prielaida, kad senosios svetimybės yra reikalingesnė stilistinė priemonė grožinės literatūros veikėjų kalbai ir charakteriams iliustruoti nei vertiniai ar semantizmai. Toliau išvardyti penki dažniausi kiekvienos Tekstyno dalies semantizmai ir nurodytas jų pavartojimo dažnumas. Administracinėje literatūroje daugiausia kartų pavartoti semantizmai paskaičiuoti (339), įpakavimas (110), užskaityti (82), sekantis, -i (78) ir pašvęsti (77). Grožinėje literatūroje rasti šie dažnai vartoti semantizmai: paskaičiuoti (120), iššaukti (88), sekantis (87), apmokyti (79) ir pašvęsti (36). Negrožinėje literatūroje paminėti šie dažni semantizmai: sekantis, -i (221), stovis (169), apmokyti (165), pašvęsti (149) ir iššaukti (136). Publicistikos dalyje dažniausiai pavartoti semantizmai paskaičiuoti (1073), apmokyti (797), sekantis, -i (429), vieningas, -a (420) ir pašvęsti (331). Penki dažniausiai sakytinės kalbos šaltiniuose vartoti semantizmai yra gautis (118), paskaičiuoti (19), sekantis, -i (17), apsivesti (6) ir užsipilti (5). Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, visose Tekstyno dalyse galima rasti semantizmą sekantis, beveik visose dalyse vartojami pašvęsti, paskaičiuoti. Paminėtinas ir veiksmažodis gautis, dažnas tiek sakytinėje kalboje, tiek publicistikoje (sudaro atitinkamai 46 ir 40 proc.). Taigi kalbos normintojams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dažnus, įvairiuose tekstuose vartojamus žodžius. Dėl jų būna ir diskusijų (plg. Dainiaus Razausko (2008) nuomonę dėl sekantis); be to, vyrauja tam tikri pastovieji junginiai su vienu ar kitu semantizmu (žr. 3.4 poskyrį), kurių dažna vartosena kalbos vartotojams gali sudaryti klaidingą įspūdį esą, šie posakiai taisyklingi. 3.3. Semantizmų pasiskirstymas skirtingo laikotarpio tekstuose Tiriant DKKS pateiktas žodyno klaidas, daryta prielaida, kad kalbos vartotojai ilgainiui ima geriau išmanyti kalbos normas ir daro mažiau klaidų. Todėl kelta hipotezė, kad senesniuose BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 8 tekstuose (skelbtuose iki 2000 m.) semantizmų (kaip ir kitų DKKS nurodytų klaidų) bus daugiau, o naujesniuose tekstuose (skelbtuose nuo 2001 m.) semantizmų pasitaikys mažiau. Ištyrus duomenis, hipotezė pasitvirtino: iki 2000 m. išleistuose tekstuose pavartoti semantizmai sudaro 60 proc. visų pavyzdžių, o nuo 2001 m. – 40 proc. Labai panašūs ir neteiktinų vertinių tyrimo duomenys: iki 2000 m. skelbtuose tekstuose rasta 59 proc. vertinių, o nuo 2001 m. išleistuose tekstuose pasitaikė 41 proc. vertinių. Iki 2000 m. skelbtuose tekstuose nerasta nė vieno vartosenos atvejo tik semantizmo dėti(s) (vėlesniuose tekstuose jis pavartotas vieną kartą), o nuo 2001 m. išleistuose tekstuose nerasta net 26 semantizmų vartosenos pavyzdžių: apsidėti, atidengti, atkoreguoti, atredaguoti, atreguliuoti, atsinešti, gyvybingas, -a, išimti, išnešti, praanalizuoti, prabėgti, pračiuopti, pradiktuoti, prafinansuoti, pragalvoti, prakeliauti, prakomentuoti, prakonsultuoti, prakontroliuoti, prileisti trūkumų, skaityti, užbėgimas, užinteresuoti, užplaukimas, užvažiavimas, užvežimas. Galima diskutuoti, ar verta šiuos žodžius pateikti DKKS, nes ypač jaunimui jų netaisyklinga vartosena neįprasta ir dažnai nesuprantama. Dažniausiai iki 2000 m. vartoti semantizmai yra paskaičiuoti (1181), peržiūrėti (716), apmokyti (714), įpakavimas (440), sekantis, -i (425). Dažniausiai nuo 2001 m. netaisyklingai vartoti šie semantizmai: peržiūrėti (875), paskaičiuoti (485), apmokyti (414), sekantis, -i (407). Taigi kai kurie semantizmai buvo ir liko aktualūs. Kaip minėta ankstesniame poskyryje, šie žodžiai vartojami beveik visose tekstyno dalyse, yra vieni iš dažniausių, todėl norintiems kalbėti ir rašyti taisyklinga bendrine kalba reikėtų atkreipti dėmesį į nenormines šių žodžių reikšmes. 3.4. Semantizmų vartosenos motyvacija Tiksliausius duomenis apie taisyklingą ar netaisyklingą leksikos vienetų vartoseną galima gauti ištyrus motyvaciją, nes galima gana aiškiai nuspręsti, ar DKKS pateikti semantizmai vartojami sąmoningai, t. y. suvokiant, kad tai klaida (ji dažniausiai grafiškai išskiriama), bet dėl stilistinių ar kitokių sumetimų9 tai reikalingas žodis, ar kalbos vartotojai nesupranta, jog kai kuriuos žodžius vartoja netinkama reikšme. Pasak Dalios Blažinskaitės (2000: 96), „[g]era kalba gali būti ir netaisyklinga, jei kalbos taisyklingumas pažeidžiamas turint vienokių ar kitokių stilistinių paskatų“. Ir kiti kalbininkai (pvz., Šukys 2003: 25–26) pritaria, kad stilistiškai motyvuoti normų pažeidimai, dažniausiai pasitaikantys grožinėje literatūroje, publicistikoje, buitinėje kalboje, klaidomis nelaikomi. Kaip teigia P. Rudzevičius (2005: 215), „aiškiai atskirti motyvuotą ir nemotyvuotą vartojimą ne visada galima ir dėl to, kad patys kalbos vartotojai nevienodai suvokia svetimybių10 nenormiškumą ir galimas jų funkcijas kalboje“. Ir tiriant šiame straipsnyje aprašytų semantizmų vartoseną, ne visada buvo lengva nustatyti motyvaciją: kartais pritrūkdavo ilgesnio konteksto, kai kuriais atvejais būdavo neaiški sakinio mintis. P. Rudzevičius (2005: 214–215) motyvuotais normų pažeidimais laikė: 1) esamus arba numanomus ne dabartinės bendrinės kalbos intarpus: a) tautosakos; b) senosios literatūros; c) tarminių tekstų; 9 Plg. Jurgitos Girčienės (2007: 149) minimas priežastis: dėl „noro pasakyti kitaip, stilistiškai ekspresyviai, išreikšti socialinę tapatybę, taigi siekiant naujesnės, madingesnės kalbinės raiškos“. 10 P. Rudzevičius nagrinėjo neteiktinas senąsias svetimybes (E. R. pastaba). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 9 2) aktualizuotas svetimybes, kai stilistiniais sumetimais perdaromi ir į kontekstą įterpiami senesnių laikų vartosenos elementai; 3) dabartinės nenorminės kalbos citatas: a) kai cituojamas ilgesnis tekstas, norint išlaikyti kalbos autentiškumą; b) kai tik atskiras žodis rašomas kabutėse; c) kai svetimybė vartojama kaip emocinė-ekspresinė stiliaus priemonė; d) dialoguose; e) kalbos rekomendacijose. Šiame straipsnyje motyvuota semantizmų vartosena laikomi tokie atvejai (jie iš karto iliustruojami keliais vartosenos atvejais): 1) parašyti kabutėse, pvz.: kitą anglų kalboje galimą prasmę – „come out“ gali reikšti ir kam nors „gau tis“ („išeiti“) vert. Tada jau išties parodžiusi budrumą redakcijos komunistų kuopelė „išneš ė nutarimą“... Laukė gatvė, alkoholis arba psichiatrinė. nuo gegužės vidurio vykdavo į gastroles po Lietuvą. Teatras „pildė ir viršijo“ planus, aktoriai vykdė spektaklių ir vaidmenų „normas“ Tikima, kad salota gali „prišaukti“ meilę, o nėščiai moteriai „iššaukt i“1 1 gimdymą. Anais laikais, iki Nepriklausomybės, spektakliai būdavo „nuim a mi“ ne tik dėl politinių, bet dažnai dėl meninių sumetimų: O kitą savaitę Maskvos vyriausybės atstovas žada „pak e lti do kument u s“ ir išsiaiškinti, ar Lietuvoje skelbiama Aleksandro niekas negali paneigti, kad iš tokio darbo organizavimo „stovintiems a ukščia u“ nukrinta Judo grašiai, todėl ragais ir nagais ginami po tris etatus 2) rasti pažodinėse citatose, taip pat citatose iš senesnių tekstų, tarminiuose tekstuose, pvz.: Vaižgantas pažymėjo: „Dr. J. Basanavičiui nieko nėra nei yra buvę, kas būtų buvę tautos, o jam būtų buvę abuoja ir nepriimtina. 1926 m. rugsėjo 27 d. - 1933 m. vasario 2 d. // LVA. F „Pildyda mas Švietimo ministerijos nustatytą tvarką, pranešu apie savo darbuotę Ir anas vistiek jos sūnus apsižanijo, apsivedė. Ale (ji) nieko negalėj padaryc. „Ten, kur tamsybė gaivi viešpatauja, / Vėlei, būties pradmenų pašvęsta, / Gims ji ateinančiam rytui iš naujo“ (17 „Žiemos“ sonetas, p. 65). „Ministeris pirmininkas ir nekurie ministeriai yra internuoti ir randasi kariuomenės štabe. Valdiškos įstaigos kariuomenės dalinių užimtos“. Iš Kazio 1948 09 27 laiško: „Nelinksmi dalykai su mūsų Vladu. Jis ra ndasi kažkur sanatorijoj ir, tikriausiai, skendi pesimizme. 3) rasti norminamuosiuose leidiniuose, skirtuose mokymui, švietimui, pvz.: Aptarnauti: a ptarna uti s ąskaitą = tvarkyti sąskaitą; Atkoregu o ti – nevart. r. „(pa)koreguoti: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo; Atidirbti (=baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą. 11 Šiame pavyzdyje kabutės gali būti pasirinktos ne dėl noro apsisaugoti pavartojus netaisyklingą žodį, bet dėl kalbos žaismo. ERIKA RIMKUTĖ. Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai | 16 BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Girčienė J. 2007: Naujųjų skolinių vartosena: kalbos kultūros ir stilistikos takoskyra. – Kalbos kultūra 80, 143–152. Kniūkšta P. 2008: Ką seka sekantis? – Kalbos kultūra 81, 236–244. Linkevičienė N. 2013: Redagavimo pradmenys, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Prieiga internete: http://www.flf.vu.lt/mokslas/elektroniniai istekliai#vadovėliai-mokymo-priemonės (žiūrėta 2015 05 15). Paulauskienė A. 2000: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Technologija. Pažūsis L. 2014: Vertimas ir kalba, Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga internete: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2014_Monografija_Vertimas_ir_kalba.pdf (žiūrėta 2015 04 10). Pupkis A. 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. Razauskas D. 2008: Dėl sekančio klausimo. – Kalbos kultūra 81, 224–235. Rimkutė E. 2014: Ar vis dar aktualus Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis. – Bendrinė kalba 87, 1–13. Prieiga internete: www.bendrinekalba.lt/Pdf/Rimkute_BK_87_straipsnis.pdf (žiūrėta 2015 06 05). Rudzevičius P. 2005: Svetimybių vartojimo polinkiai lietuvių kalbos tekstyne. – Kalbos kultūra 78, 210–219. Šukys J. 2003: Kalbos kultūra visiems, Kaunas: Šviesa. Urnėžiūtė R. 2014: Taisyklingos kalbos niekas neatšaukė (R. Urnėžiūtė kalbino D. Vaišnienę, J. Palionytę, R. Miliūnaitę, A. Dvylytę, D. Smalinską). – Gimtoji kalba 2, 18–26. Vilčinskaitė L. 2015: Semantizmų vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Bakalauro darbas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Vilkončius V. 2001: Vertimas į lietuvių kalbą: trafaretų antplūdis, Vilnius: Gimtasis žodis. Vladarskienė R. 2013: Naujos tarptautinių žodžių reikšmės administracinėje lietuvių kalboje, – Taikomoji kalbotyra 3 (2013–2014). Prieiga internete: http://taikomojikalbotyra.lt/lt/2013/12/naujostarptautiniu-zodziu-reiksmes-administracineje-lietuviu-kalboje (žiūrėta 2015 07 20). Gauta 2015 07 22 Priimta 2015 11 03