Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai
Full text
JURGITAJAROSLAVIENĖ Lietuviųkalbosinstitutas LIETUVIŲKALBOSTRUMPŲJŲIRILGŲJŲBALSIŲKIEKYBĖSIRKOKYBĖS ETALONAI 1.ĮVADINĖSPASTABOS Nuosekliųinstrumentiniųbendrinėslietuviųkalbostrumpųjųirilgųjųbalsiųkiekybėsirkokybėstyrimų nėradaug.Tačiauirsenais(atliktųXXa.antrojojepusėje),irmoderniaisšiuolaikiniaismetodais[1]atlikt,jie ikišiolaktualūsnetikgrynosioskalbotyrospožiūriu.Visųjųskiriasitikslaiiruždaviniai,tiriamojimedžiaga, imtis,garsųįrašymoirtyrimometodika,informantųskaičius,lytisirpan.Todėl,kaipžinoma,atliekantnaujus eksperimentinius tyrimus ir lyginant duomenis su kitų tyrimų atitinkamais duomenimis svarbu išlikti metodiškiems, nes balsių kiekybiniai ir kokybiniai parametrai priklauso nuo įvairių kalbinių ir nekalbinių veiksnių,įkuriuosneatsižvelgusgalimagautilabaiprieštaringųduomenųiratitinkamaipadarytiprieštaringų išvadų. Daugiausiaįvairiųtyrėjųvienuarkituaspektutyrinėtiiraprašytibendrinėslietuviųkalboskirčiuotiir (ar)nekirčiuotibalsiai,ištartiinformantųvyrųatskiruosevienskiemeniuose,dviskiemeniuose,triskiemeniuose irketurskiemeniuosežodžiuose(plg.Pakerys1982:31–34irkt.;Kliukienė2002:73–78,2003:81–91,2005: 361–367; Girdenis 2003: 222; Kaukėnienė 2002: 41–59, 2003: 35–47, 2004a, 2005: 65–71; Балшайтите 2004:169–175;Kliukienė,Raudžiūtė2013:111–119irkt.).(Kaikuriekalbamųjųtyrimųrezultataiirišvados busaptariamitoliaušiamestraipsnyje.)Tačiauneturimeišsamiųsinchroninių(irdiachroninių)instrumentinių irtipologiniųsakytinėskalbosbalsiųkokybėsirkiekybėsvariantųtyrimų.Nuosekliautyrinėtitamtikrigarsai, jų požymiai, aspektai oficialiosios (viešosios) lietuvių kalbos kaitos kontekste ar pan. (plg. Kruopienė, Kačiuškienė2008:38–42;Vaicekauskienė2011:191–207;Nevinskaitė2013:118–136;Čičirkaitė2014:45– 58 ir kt.). Kitaip tariant, vis dar trūksta išsamesnės instrumentinės įvairių veiksnių poveikio (viešosios ir neviešosios sakytinės kalbos) balsių kiekybei ir kokybei analizės. Juk kalbėjimo aktuose gali būti mažiau akustinės informacijos, negu jos reikėtų tiksliai tam tikroms fonemoms atpažinti, ir visa tai, ko iš tikrųjų trūksta, paprastai atkuriama pagal kitokią numanomą informaciją – kontekstą, pasakymų turinį ir pan. (Girdenis2003:224irmin.lit.).Beto,tyrėjaiatkreipędėmesį,kadtamtikraisatvejaisneužtenkatirtivientik balsių trukmę, nes būtent kokybė gali būti stabilesnė nei trukmė (plg. Vaitkevičiūtė 2001: 79–80; Kazlauskienė2002:33–35,2009:27;Kaukėnienė2004a:62–63;taippatžr.Pakerys1982:94,2003:26). Pavyzdžiui,nustatyta,kadkonkrečiųbalsiųkiekybėskontrastaslabaiskiriasi,irstatistiškaireikšmingasgali būtijauir15–20msbalsiųtrukmėsskirtumas(ilgiejibalsiaišiuoatvejumaždaug1,1–1,2kartoilgesniuž trumpuosius),jeigueksperimentasatliktastinkamaiirmetodiškai,t.y.pasirinktivienodotempodiktoriai,jie lyginamuosiusžodžius(geriausiavienodosarlabaipanašiosgarsinėssandaros)perskaitėvienodaintonacija, panašiomissąlygomisirt.t.(Kazlauskienė2002:34;plg.Kaukėnienė2003a:46,8išn.). Nebuvotyrinėtiirizoliuotai[2],t.y.atskiraiištarti,garsai,kuriaisbūtųgalimaremtisnagrinėjantpirmiau minėtąbalsiniųalofonųvariantiškumą,ypačaiškinantisopiusbalsiųkiekybėsirkokybėstartiesnormiškumo klausimus[3],irkuriuosgalėtumelaikytibendrinėskalbosprototipaisarsiekiamybekalbėdamiapiepavyzdinę tartįkaipvertybę(tarties kultūrą[4]) ir apskritai kalbos politikąXXIa.antrajame dešimtmetyje[5]. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vertinant iš geolingvistikos pozicijų, vienas iš svarbiausių moderniosios visuomenėsbruožųyraraštingumas:vienavertus,bendruomenėsebendrinėkalbafunkcionuojakaipkalbinis veiksnys(t.y.sąlyga),lemiantisregioniniovariantiškumokaitąirjovirsmus,kitavertus,bendrinėskalbos kaipprestižiniokodovaizdinysnemenkiauveikiaregioniniųkalbosvariantųraidosirkaitosprocesus(plačiau žr.Aliūkaitė,Mikulėnienė2014:257–262;taippatplg.Zabarskaitė2015;Mikulėnienė2015irkt.).Specialiai
patyrinėjus raštingumo problemą, viena iš svarbių neraštingumo priežasčių laikoma neigiamos visuomenės kalbinėsnuostatos,taippatpabrėžiamanepalankibendrojikalbinėaplinka,kuriojemokytistaisyklingoskalbos irneprarastijosįgūdžiųdarosivissunkiau(plačiaužr.Miliūnaitė2013:192–211irmin.lit.). Atsižvelgiant į tai, kad reikia tyrimų, padėsiančių nustatyti, kokie balsių trukmės santykiai turėtų ar galėtų būti laikomi bendrinės kalbos norma ir kokie rekomenduojami pavyzdiniai balsių kokybės (artikuliaciniai)etalonai,šiostraipsniotikslas–remiantisinstrumentiniotyrimoduomenimis[6],panagrinėti izoliuotai (be jokio konteksto, kuo natūraliau) ištartus pastovios artikuliacijos ilguosius ir trumpuosius bendrinės lietuvių kalbos balsius kaip galimus bendrinės lietuvių kalbos tarties etalonus, tiriant ir balsių kiekybinęopoziciją(trukmėssantykius),irsvarbiausiuskokybiniuspožymius. Bendrinės lietuvių kalbos tarties etalonas reikalingas ir ydingai lietuvių kalbos mokymo metodikai tobulinti: pageidautina, kad garsinės mokymo priemonės atitiktų būtinuosius bendrinės kalbos tarties reikalavimus(plg.Miliūnaitė2013:208)[7]. Bendrinelietuviųkalbašiamestraipsnyjelaikomatojikalbosatmaina,kurivartojamakaipsunormintoji, standartizuotojikalbosatmaina,skirtaviešojogyvenimobeikultūrosreikmėms(plg.LKE2008:87–91).Kaip žinoma,jisusiformavusivakarųaukštaičiųkauniškiųtarmėspagrindu[8]. 2.TIRIAMOJIMEDŽIAGAIRJOSTYRIMOMETODIKA Išvisobendrinėjelietuviųkalbojeskiriama14balsiniųfonemų(DLKG2005:23): 1PAV.Lietuviųkalbosbalsiųsistema Šieatskirai(izoliuotai)ištartdabartinėsbendrinėslietuviųkalbosilgiejiirtrumpiejibalsiai(taippatir fonologinėssistemosperiferijaipriskiriamastrumpasis[ɔ])iryrašiotyrimoobjektas(daržr.1lentelę).Tačiau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad informantai kaip atskiro, t. y. izoliuotai ištarto, neįsivaizduoja trumpojo [] („dviveidės“fonemos//varianto,arbakitaip– alofono) irlinkętapatintijįsu paprastu[e](fonemos/e/ variantu), todėl izoliuotai be jokio konteksto [] tyrimui nebuvo tariamas[9]. Manytina, kad neaukštutinio (vidutinio) pakilimo balsiui [] įsitvirtinti bendrinės kalbos sistemoje trukdo savitas vartojimas (be to, jo paskirtisnėradistinktyvinė),ganamažasdažnumas(fakultatyvumas)irtai,kadraštejisžymimastapačiaraide kaipiržemutiniopakilimotrumpasis[e](plačiaužr.Pakerys2003:32–34irmin.lit.;darplg.Girdenis,Pupkis 1978:61–62;Girdenis2003:191)beidėlkitųpriežasčių.Jokiakitaraidenėražymimiduskirtingoskokybės trumpiejibalsiai,plg.1lentelę(plg.Pakerys2003:29,2schemą). Už šio tyrimo ribų kol kas likę ir izoliuotai ištarti [10] lietuvių kalbos fonologinėje sistemoje, o ir remiantis naujausiais eksperimentiniais tyrimais (žr. Girdenis 2009: 213–242), ie, uo funkcionuoja kaip savarankiškos ilgosios aukštutinės kintamo pakilimo fonemos (Girdenis 2009: 240). Šiame straipsnyje jos nenagrinėjamos dėl kitokios tyrimo ir aprašymo metodikos. Tiesa, Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje
(2005:23–26)irAleksoGirdenioTeoriniuoselietuviųfonologijospagrinduose(2003:209,23lentelė)kintamos artikuliacijos /ie/, /uo/ priskiriamos prie neaukštutinių balsių (dar plg. Bacevičiūtė 2002; Pakerys 2003; Kaukėnienė2003b,2004a).Tačiauatkreiptinasdėmesys,kadkintamosartikuliacijosilgųjųbalsių/ie/,/uo/ priskyrimasprievienokioarkitokiopakilimobalsiniųfonemųyrasąlyginis. Kaip matyti, 1 lentelėje bendrinės lietuvių kalbos balsinės fonemos raudona spalva laužtiniuose skliaustuoseužrašytosirtarptautinėsfonetinėsabėcėlės(TFAarbaIPA–ang.InternationalPhoneticAlphabet) rašmenimis(plačiaužr.IPA2005).Taigitradiciniuspastoviosartikuliacijoslietuviųkalbosbalsiųsimbolius/i, e,a,ɔ,u,i·,·,e·,a·,o·,u·/atitinkašieTFArašmenys:/ɪ,ɛ,ɐ,ɔ,ʊ,iː,eː,æː,ɑː,oː,uː/.Šiebalsiai(t.y.išskyrus/ /,/ie/,/uo/–pagalTFAatitinkamai/e/,/iɛ/,/uɔ/)toliaubusaprašominaudojantTFArašmenis.Būtent tokieTFAatitikmenyspasirinktineatsitiktinai(plg.toliau3–7pav.)–taibuspaaiškintanagrinėjantbalsių akustiniuspožymius,iškuriųgalimaspręstiirapietamtikrasartikuliacijosypatybes. 1LENTELĖ.Fonologinėlietuviųkalbosbalsiųsistema(tradiciniairašmenysjuodi,TFA–raudoni)irbalsius žyminčiosraidės(žalios)[11] Tarptautinės fonetikų asociacijos (ang. InternationalPhoneticAssociation) sukurta tarptautinė fonetinė abėcėlėyrastandartizuotauniversalirašmenųsistema,pritaikytaįvairiųpasauliokalbųgarsamsaprašytibei tirti,atsižvelgiantįjųtarimą.LietuviųkalbosgarsamsTFArašmenysbuvopritaikyti,pvz.,1997m.išleistoje akademinėje lietuvių kalbos gramatikoje anglų kalba Lithuanian Grammar (LG 1997). Šiame straipsnyje vartojamašiektiekpakoreguotaTFAtranskripcija,t.y.remiamasinaujesne(2005metų)TFAversija. 1lentelėjebalsiaisuskirstytipagaldiferenciniuspožymius(plačiaužr.Girdenis2003:191tt.)[12],apie juosplačiaubuskalbamaaptariantspektrinėsanalizėsrezultatus. Garsus tyrimui įskaitė 12 informantų (6 moterys ir 6 vyrai, amžius nuo 20 iki 50 metų), kalbėjimo trūkumųneturintysbendrinėskalbosatstovai(daugumajųturiaukštąjįfilologinįišsilavinimą,visijievartoja bendrinękalbąkasdienarkonekasdiennetikviešojojeerdvėje,tačiaumokavienąarkeliastarmes,užsienio kalbų)išvisųLietuviųkalbosplotoregiolektų(2pav.,plačiaužr.Aliūkaitė,Mikulėnienė2014:257tt.),kad tiriamoji medžiaga būtų kuo objektyvesnė ir gauti rezultatai atspindėtų kiek įmanoma realesnę bendrinės lietuviųkalbosbalsiųtartiessituaciją.Šiamestraipsnyjeatskirųinformantųduomenysneaptariami;lentelėse
(irgrafikuose)pateikiamivisųinformantųapibendrintiduomenys(vidurkis). 2PAV.Lietuviųkalbosplotoregiolektai[13] Įrašaibuvodaromiuždarosepatalposeprofesionaliudiktofonu(TascamHD‑P2)irkryptiniu,antgalvos lankeliutvirtinamuvokaliniumikrofonu(AKGC520).Informantaimedžiagąturėjoištartiįprastugreičiuir kuonatūraliau.Toliauįrašaibuvoperkeltiįkompiuterioatmintįirišsaugoti.wavtipoformatu(išvisoper 5 000 failų). Nagrinėjamų elementų segmentavimas buvo atliktas nemokamomis kompiuterinėmis garsų apdorojimoiranalizėsprogramomis:Praat5.3.63irvėlesnėmisversijomis(kūrėjaiPaulasBoersmairDavidas Weeninkas)irWaveSurfer1.8.8.p4(kūrėjaiKåreSjölanderisirJonasBeskow).Kokybiniamsbalsiųpožymiams ištirtibuvomatuojamavisastacionarioji(gryniausioji)lietuviųkalbosbalsiųdalis,matuotospirmųjųketurių (F1, F2, F3 ir F4) formančių reikšmės (hercais), pagrindinis tonas (hercais) ir trukmė (milisekundėmis). Tolesnei instrumentinio tyrimo duomenų analizei buvo naudojama MSExcel programa, pavyzdžiui: pagal AnthonyBladonoirGunnaroFantoformulę(Bladon,Fant1978:3;daržr.Fant1983:7)buvoskaičiuojami statistiniai vidurkiai (hercais ir barkais), standartinis nuokrypis (hercais), efektyviõsios antrõsios formantės (F2′)reikšmė(barkais),kuriaiapskaičiuotireikianetikpirmųjųdviejųformančiųreikšmių,jospaprastaiir lemia pagrindines akustines balsių charakteristikas, bet ir trečiõsios, ketvirtõsios formančių reikšmių ir pagrindiniotono(dažnio).ĮbarkusrezultataipaverstipagalHartmutoTraunmüllerioformulę(Traunmüller 1988: 97). Grafiškai balsiai vaizduojami ne tik akustinėje (hercais), bet ir psichoakustinėje F2'/F1 erdvėje (barkųskalėje)–manoma,kadtoksbalsiųsistemosvaizdastiksliauperteikiažmogausklausosypatumus,t.y.
atsižvelgiamaįlogaritminęsuvokimoprigimtį(Grigorjevs2013:303).Psichoakustinėjeerdvėje(žr.3,4pav.; taippatplg.5pav.)tiriamiejibalsiaižymimi1barkodydžioskersmensapskritimais,atstumaitarpkuriųrodo suvokiamos kokybės skirtingumo laipsnį (Iivonen 1987). Apibūdinant bendrinės lietuvių kalbos balsių sistemą, taip pat naudojami tonotopiniai atstumai (barkais) tarp pirmosios formantės ir pagrindinio dažnio (tono) (F1f0) ir tarp pirmosios ir antrosios formančių (F2F1): tokie skirtumai glaudžiai susiję su balsių atvirumuirsubalsiųpriešakinėsiružpakalinėseilėspožymiu(Miller1989:2119).Kaipbusmatyti,rūpimus rezultatuspavertusįpsichofiziniusvienetusirnaudojanttonotopiniųatstumųreikšmes,skirtumaitarpvyrųir moterųduomenųtaškųgerokaisumažėja. Moterų ištartų balsių matuotų formančių réikšmės (apibendrinti duomenys) ir akustiniai parametrai (kompaktiškumas, bemoliškumas, tonalumas, įtempimas) pateikiami tiek originalūs, t. y. nenormalizuoti (4 lentelė; vyrų tarties duomenis žr. 7 lentelėje), tiek normalizuoti pagal 17 proc. (3 lentelė) ir 14 proc. (4 lentelė) koeficientus, kad gautus rezultatus kuo objektyviau būtų galima palyginti su atitinkamais vyrų tartiesduomenimis(dėluniversaliųjųkoeficientųžr.Fant1975:8).Normalizacijoskoeficientaiapskaičiuoti remiantis[iː]antrosiosformantėsduomenimisirremiantiskonkrečiaisformančiųduomenimis,kuriepriklauso nuovisobalsotraktoarbakuriosnorskonkrečiosertmės(žr.Fant1975:8;Grigorjevs2008:45‑61). Siekiant tiksliau apibūdinti kokybinius lietuvių kalbos ilgųjų ir trumpųjų balsių santykius, naudotasi programaFORMANT2.PAS[14], kuria pagalvidutines pirmõsios, antrõsiosir trečiõsios formančiųreikšmes (Hz)apskaičiuotišieakustiniaiparametrai(skaitinėsreikšmės):bemoliškumas,kompaktiškumas,įtempimasir tonalumas(žr.4–7lenteles). Kaip minėta straipsnio įvade, balsių kiekybės ir kokybės rezultatai lyginami su kai kurių ankstesnių tyrimųduomenimis(3lentelė,7pav.). 3.TYRIMOREZULTATŲAPTARIMAS 3.1.IZOLIUOTAIIŠTARTŲBENDRINĖSLIETUVIŲKALBOSBALSIŲKIEKYBĖ Išbalsiųtrukmėsmatavimorezultatų(žr.2lentelę)matyti,kadirmoterų,irvyrųištartibendrinėslietuvių kalbos[ɐ],[ɛ]yrailgiausiištrumpųjųbalsių,o[æː],[ɑː]–išilgųjų;trumpieji[ɪ],[ʊ]yratrumpiausiištrumpųjų balsių,o[iː],[uː]–išilgųjų.Kitibalsiai([ɔ]ištrumpųjųiratitinkamai[eː],[oː]išilgųjų)trukmėspožiūriu užimatarpinępadėtį:jietrumpesniužatitinkamustrumpuosiusirilguosiusžemutiniusbalsius,betilgesniuž atitinkamusaukštutiniusbalsius.Tokie dėsningumai iš esmės atitinka savaiminės trukmės tendencijas (plg. Pakerys1982:43–48irmin.lit.). 2LENTELĖ.Bendrinėslietuviųkalbosbalsiųkiekybė:apibendrintivyrųirmoterųduomenys(moterųtarties balsiųN=60,vyrųtartiesbalsiųN=72)
Kaipmatytiiš2lentelėjepateiktųapibendrintųrezultatų,moterųirvyrųištartiilgiejibalsiai2,1karto ilgesniužtrumpuosius.Atitinkamųtrumpųjųirilgųjųbalsiųpasikliaujamiejiintervalainesusikerta(šiirkai kuri kita toliau aprašoma statistinė informacija lentelėje nepateikiama), jų kiekybės skirtumas statistiškai reikšmingas(patikimumolygmuopatsaukščiausias).Palyginusvyrųirmoterųduomenis,išryškėjopolinkis, kad vyrai izoliuotus balsius taria ilgėliau, tačiau šis skirtumas nedidelis ir statistiškai nereikšmingas, o pasikliaujamieji intervalai daug kur sutampa. Tačiau pastebėta, kad moterų balsių kiekybė varijuoja labiau (nuo7iki20proc.)neguatitinkamaivyrų(nuo6iki14proc.). 3LENTELĖ.Bendrinėslietuviųkalbostrumpųjųirilgųjųbalsiųkiekybėssantykiaikaikuriųankstesnių tyrimųduomenimis POZICIJA A.PAKERYS (1982:93,95,112) L.KAUKĖNIENĖ (2004a:62) D.BALŠAITYTĖ (2004:174) Kirčiuotitrumpieji:ilgieji (kirč.trumpieji:akūtiniai:cirkumfleksiniai) 1:1,72:2,09 1:2,2 1:1,94 Nekirčiuotitrumpieji:ilgieji 1:1,76 1:1,4 – Kaipbuvo minėtastraipsniopradžioje,kitityrėjai daugiausia tyrėatskirai(izoliuotai)ištartusžodžius (skiemenųskaičiusvarijuojanuovienoikiketurių),oneatskirusgarsus.Informantaidaugiausiabuvovyrai. Tačiaukaipmatome(žr.3lentelę),kirčiuotųtrumpųjųirilgųjųbalsiųkiekybėssantykiai(išskyrusakūtinius balsius) gana panašūs į šiame straipsnyje aprašomus. Panagrinėjus skirtingų tyrimų rezultatus išsamiau, paaiškėjo, kad žodžiuose trumpųjų ir ilgųjų balsių trukmės santykiai svyruoja nuo 1,9 iki 2,4 karto, tik akūtiniai balsiai būna ilgesni už kirčiuotus trumpuosius nuo 1,5 iki 1,9 karto. Nekirčiuotoje pozicijoje trumpųjųirilgųjųbalsiųskirtumaigalibūtiirvisainedideli,tačiaujie,pasirodo,yrastatistiškaireikšmingi: svyruojanuo 1,1 iki 1,9karto. Vis dėlto svarbufonologinę fonemų opoziciją grįstiir kokybės skirtumais, atsižvelgti į įvairius kalbinius ir nekalbinius veiksnius. Kaip žinoma, fonologiniai kalbos elementai yra absoliutūs,onesantykiniai:panašiõsarvienodosspektrinėsstruktūrosgarsaigalibūtisuvokiamiskirtingai, jeiguskiriasijųgarsinėaplinka,nes,kaipminėta,tamtikraisatvejaisakustinėsinformacijosgalibūtimažiau,
negujosreikėtųtiksliaifonemomsatpažinti(Girdenis2003:224). 3.2.SVARBIAUSIKOKYBINIAIBENDRINĖSLIETUVIŲKALBOSBALSIŲPOŽYMIAI Gautųrezultatųanalizėparodė,kadbalsiųspektraspriklausonuokonkretauskalbėtojo,beto,vyrųir moterų ištartų balsių spektrų skirtumams įtakos turi ir mažesnis moterų rezonatoriaus dydis. Vis dėlto pažymėtina,kadvisadaišliekatamtikriganapastovūssantykiai(plg.Girdenis2003:222).Šiamestraipsnyje aprašomi tik apibendrinti moterų ir vyrų tarties duomenys. Kaip matyti, atlikus kalbėtojų normalizaciją, moterų ir vyrų balsių skirtumai sumažėjo iki minimumo (plg. 4 lentelę ir 5–7 lenteles). Aprašant moterų tartiesrezultatuspasirinkta5lentelė,kitos(t.y.4ir6lentelės)pateikiamospalyginti,josgalėtųpraverstiir atliekantnaujusinstrumentiniustyrimus.Vyrųtartiesrezultataipateikiami7lentelėjeir4paveiksle. Visųinformantų(irvyrų,irmoterų[15])ištartųjų[iː],[eː],[ɪ]aukštesnėnegu2000Hzpirmojiformantėir labaižemapirmojiformantės:nuo285Hziki∼450Hz(žr.4–7lenteles).Išnagrinėjusatstumątarppirmõsios irantrõsiosformančiųirtarpantrõsiosirtrečiõsiosformančių,pastebėta,kadišvisų(irilgųjų,irtrumpųjų) lietuviųkalbosbalsiųdidžiausiasatstumasiryratarpbalsių[iː],[eː],[ɪ]pirmosiosirantrosiosformančių,o mažiausiasatstumasyratarpšiųbalsiųantrosiosirtrečiosiosformančių.Visųinformantų(irvyrų,irmoterų) ištartų[uː],[oː],[ʊ],[ɔ]abiformantėsyrapalygintižemos(žr.4–7lenteles):maždaugnuo300Hziki600Hz F1irnuo630Hziki1100HzF2.Išvisųilgųjųbalsiųmažiausiasatstumasyratarpbalsių[oː]ir[uː]pirmosios irantrosiosformančių,odidžiausiasatstumasyratarpšiųbalsiųantrosiosirtrečiosiosformančių.Taspats dėsningumasmatytitrumpųjųbalsių[ɔ]ir[ʊ]atveju.Balsių[ɑː],[ɐ]ir[æː],[ɛ]pirmojiformantėyrapalyginti aukšta–maždaugnuo610iki850Hz,o[ɑː]ir[ɐ]antrojiformantėpalygintižema,t.y.mažainutolusinuo pirmosiosformantės,t.y.apie1200–1300Hz,tačiauantroji[æː]ir[ɛ]formantėyraaukštesnė–apie1700Hz irdaugiau,t.y.jiyraaukštesnėneguantroji[ɑː],[ɐ]formantėiržemesnėneguantroji[iː],[eː],[ɪ]formantė (žr.4–7lenteles).Išvisųilgųjųirtrumpųjųbalsiųmažiausiainuopirmosiosnutolusibalsių[ɑː]ir[ɐ]trečioji formantė.Atitinkamailabiausiainuopirmosiosformantėsnutolusibalsių[iː],[eː]ir[ɪ]trečiojiformantė. 4LENTELĖ.Bendrinėslietuviųkalbostrumpųjųirilgųjųbalsiųformančiųreikšmės(hercais)irjųvertinimai: nenormalizuotimoterųtartiesduomenys 5LENTELĖ.Bendrinėslietuviųkalbostrumpųjųirilgųjųbalsiųformančiųreikšmės(hercais)irjųvertinimai: normalizuotimoterųtartiesduomenys(k=17proc.)
6LENTELĖ.Bendrinėslietuviųkalbostrumpųjųirilgųjųbalsiųformančiųreikšmės(hercais)irjųvertinimai: normalizuotimoterųtartiesduomenys(k=14proc.) 7LENTELĖ.Bendrinėslietuviųkalbostrumpųjųirilgųjųbalsiųformančiųreikšmės(hercais)irjųvertinimai: apibendrintivyrųtartiesduomenys
Pagal pirmųjų trijų formančių vidutines reikšmes apskaičiuoti balsių akustiniai parametrai (žr. 4– 7lenteles)siejamisušiaispožymiais:,aukštasis‘–,žemasis‘,,kompaktinis‘–,difuzinis‘,,bemolinis‘–,paprastasis‘, ‚įtemptasis‘ –,neįtemptasis‘. Pagal tono aukštį (tembrą), izoliuotai ištarti [iː], [eː], [æː] ir [ɪ], [ɛ] laikytini aukštaisiais,aukštotembrogarsais(jųantrojiformantėyraaukštesnėnei1500Hz,otonalumolaipsnisyra teigiamas[16]),lyginantsuatitinkamaisžemotembro[17],ar,tiksliau,neaukštaisiaisbalsiais[ɑː],[oː],[uː]ir[ɐ], [ɔ], [ʊ] (šių balsių antroji formantė nesiekia 1500 Hz, o visų žemo tembro garsų tonalumo laipsnis yra neigiamas,išskyrusmoterų[ɐ])(plg.ir1lentelėjepateiktąfonologinębalsiųklasifikaciją). Vyrųirmoterųtartiesduomenimis(plg.antrąjąformantęirtonalumolaipsnįlentelėse),išbendrinės lietuviųkalbosilgųjųbalsiųaukščiausiotembroyrabalsis[iː],ožemiausiotembrobalsiaiyra[uː]ir[oː].Iš trumpųjųbalsių,aukščiausiotembrobalsisyra[ɪ],ožemiausiotembrobalsiaiyra[ʊ]ir[ɔ].Reikiapabrėžti,kad žemiausio tembro balsių taip pat didžiausias bemoliškumo indeksas (žr. 4–7 lenteles). Pagal akustinę klasifikacijąbalsiai[oː],[uː],[ɔ],[ʊ]laikytinibemoliniais:[u:]bemoliškumoindeksaspatsdidžiausias,todėl galimamanyti,kadtariantšįgarsąlūposaktyviausios. Atsižvelgiantįabiejųformančiųpadėtį,izoliuotaiištartuslietuviųkalbosbalsiusgalimasuskirstytipagal kompaktiškumo(arbadifuziškumo,kurisatvirkščiaiproporcingaskompaktiškumui)laipsnį.Kaipmatytiiš4– 7lentelių(plg.3ir4pav.),kompaktiškiausiasgarsasyra[ɑː]:kaipminėta,šiobalsiopirmosiosdviformantės mažainutolusiosvienanuokitosirapskritainuocentrinėsspektrodalies(kompaktiškumoskaitinėreikšmėyra aukščiausia). Pačiuose spektro pakraščiuose atsiduria [iː] ir [uː] – nekompaktiniai, arba patys difuziškiausi, balsiai (jų spektro energija išsisklaidžiusi spektro pakraščiuose, o kompaktiškumo skaitinės reikšmės mažiausios).Ištrumpųjųbalsiųkompaktiškiausiasbalsisyražemasis[ɐ](kompaktiškumoindeksasaukščiausias išvisųtrumpųjųbalsių),ospektropakraščiuose,tačiaukiekarčiaucentronegudifuziniųilgųjų[iː]ir[uː],yra trumpųjų[ɪ]ir[ʊ]pirmojiirantrojiformantės. Lietuvių kalbos ilgųjų ir trumpųjų balsių įtempimo skaitinės reikšmės (plg. įtempimo indeksą 4– 7lentelėse)rodo,kaddaugaukštesnėšioparametrovidutinėreikšmėyrabūdingailgiesiemsbalsiams[iː],[uː], [oː]neguatitinkamiemstrumpiesiems[ɪ],[ʊ]ir[ɔ].Tačiau,kaipirbuvogalimatikėtis(plg.irGirdenis2003: 222,226),ilgųjų[æː],[ɑː]irjųtrumpųjųatitikmenų[ɛ],[ɐ]įtempimoskirtumaigerokaimažesni.
PakerysA.,PupkisA.2004:Lietuviųkalbosbendrinėtartis:kompaktinėsplokštelėstekstai,Vilnius:Gimtasis žodis. RocaI.,JohnsonW.1999:Acourseinphonology,BlackwellPublishingLtd. TraunmüllerH.1988:Analyticalexpressionsforthetonotopicsensoryscale.–Perilus8,Stockholm: UniversityofStockholm,93–102. VaicekauskienėL.2011:Oficialiojilietuviųkalbayranegyvakalba.Žurnalistaiapielietuviųkalbosstandartą televizijojeirradijuje.–Darbaiirdienos55,191–207. VaitkevičiūtėV.2001:Lietuviųkalbostartiespagrindaiiržodynas,Vilnius:Pradai. Valstybinėslietuviųkalboskomisijosnutarimas„Dėllietuviųbendrinėstartiesbūtiniausiųreikalavimų“. Prieigainternete:http://www.vlkk.lt/aktualiausios‑temos/tartis‑ir‑kirciavimas/apie‑skyriu‑tartis‑ir‑ kirciavimas(žiūrėta2015‑11‑10). Valstybinėslietuviųkalboskomisijosnutarimas„Dėlvalstybinėskalbosvartojimo,norminimoirsklaidos programospatvirtinimo“,2015‑04‑30,Nr.N‑2(157).Prieigainternete:http://www.vlkk.lt/vlkk‑ nutarimai/nutarimai(žiūrėta20151110). ZabarskaitėJ.2015:Pasaulinėraštingumodiena:Lietuviųkalbosirskaitmeninėsvisuomenėssantykisšiandien, 2015‑09‑08,straipsnįparengėDovilėBalčiūnaitė.Prieigainternete:http://www.fm99.lt/pasauline‑ rastingumo‑diena‑lietuviu‑kalbos‑ir‑skaitmenines‑visuomenes‑santykis‑siandien/(žiūrėta20150911). БалшайтитеД.2004:Спектральныехарактеристикигласных(монофтонгов)современного литовскоголитературногоязыка.–Respectusphilologicus5(10),169–175. ФантГ.1964:Aкустическаятеорияречеобразования.Москва:Наука. ПиотровскийР.Т.1960:Ещеразодифференциальныхпризнакахфонемы.–Вопросыязыкознания6, 24–38. Gauta20151117 Priimta20151216 JURGITAJAROSLAVIENĖ Lietuviųkalbosinstitutas PetroVileišiog.5,LT–10308Vilnius [email protected] [1] Šiuolaikiniai eksperimentiniai garsų tyrimai (paprastai tiriami garsų akustiniai požymiai) dažniausiai atliekami specialiais prietaisiaisarbakompiuterinėmisprogramomis.Svarbiausimetodai–oscilogramų,spektrogramųanalizė,garsotrukmės,pagrindinio tonoirintensyvumomatavimai.Norintnustatytitiriamųelementųfonologinįsavarankiškumą,atliekamiiraudiciniaieksperimentai. Jeiguneaptariamiaudiciniaieksperimentai,tikinstrumentiniamstyrimamsapibūdintivartojamasinstrumentinėsfonetikosterminas (Bacevičiūtė2009:202). [2]Atkreiptinasdėmesys,kadnatūraliukalbėjimotempuizoliuotaiištartibalsiainepainiotinisuDanieloJonesokardinaliaisiais(arba kitaip–kardinaliniais)balsiais(Ladefoged1975:194–199;Jassem1973:190,lentelė13.1)irpagalspecialiusreikalavimusištartais lietuviųkalbos(irkitųkalbų)beitarmiųizoliuotaisiaisbalsiais:kardinaliejibalsiainaudojamikaipteoriniaikonstruktai,tamtikra etaloninėsistemakonkrečiųkalbųartarmiųbalsynuiapibūdintiirpalyginti,tačiauvisaitiksliainesutampasujokioskonkrečios kalbosatitinkamaisgarsais(pvz.,plg.Roca,Johnson1999:126;Jaroslavienė,Kaukėnienė2004:25–45;Kaukėnienė2004b:199– 211;Murinienė2007:116–118;Girdenis2008:29–32irkt.). [3]Iš lietuvių kalbos būtiniausių tarties reikalavimų minėtini bent keli: skirti trumpuosius balsius nuoilgųjų ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuoseskiemenyse;skirtibalsiuse,ė,onuoie,uo kirčiuotuoseirnekirčiuotuose skiemenyse;skirtidvibalsiųirmišriųjų dvigarsiųtvirtapradępriegaidęnuotvirtagalės;laikytiskietųjųirminkštųjųpriebalsiųtarimotaisykliųirpan.Kirčiuotųtrumpųjų balsiųnegalimapailginti(netaisyklingasjųtarimasgriaunabalsiųsistemą,nestrukmėlietuviųkalbojeyravienasišskiriamųjųbalsių požymių,tikbalsiųilgumugaliskirtiskitaisatžvilgiaisvienodižodžiai:mẽs–mès,ls–lsirpan.).Plačiauapietartiesnormasžr. Valstybinėslietuviųkalboskomisijos(toliau–VLKK)nutarimą„Dėllietuviųbendrinėstartiesbūtiniausiųreikalavimų“;taippatžr. Girdenis,Pupkis1978;Girdenis2003:24–25;Pakerys,Pupkis2004irkt. [4]Arbakitaip–kultūroskalbą(žr.Mikulėnienė2015),kaippridėtinėsvertėsženklą,kurįreprezentuojanetikkalboskultūros
išmanymas,betirtaisyklinga,aiškitartis. [5]Kaipžinoma,pagrindinisvalstybinėskalbospolitikostikslas–stiprintivalstybinėskalbosstatusąirprestižą,skatintijosplėtrą, užtikrinti lietuvių kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse, išlaikyti ją kalbų rinkoje (žr. VLKK nutarimą „Dėl valstybinėskalbosvartojimo,norminimoirsklaidosprogramospatvirtinimo“,2015‑04‑30,Nr.N‑2(157)). [6] Straipsnyje aptariami rezultatai apskaičiuoti Lietuvių kalbos institute 2013–2015 m. vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamąprojektą„Dabartinėsbaltųkalbos:spektrinėsgarsųcharakteristikos(instrumentinistyrimas)“.Projektovykdytojai:dr. JurisGrigorjevas,dr.InesėIndričānė,dr.JurgitaJaroslavienė(projektovadovė)irdr.JolitaUrbanavičienė. [7]Taisyklingos,aiškiostartiesklausimasaktualusnetiklietuviųkalbai,priskiriamaipriemažaivartojamųpasauliokalbų,betir didžiosiomskalboms,tokiomskaipanglų.Pvz.,žr.interneteEnglishPhoneticsandPhonology <[https://www.facebook.com/English‑Phonetics‑and‑Phonology‑268299689848577/?fref=ts]>(žiūrėta2015‑10‑28). [8] Vis dar trūksta išplėtotų diskusijų ir nusistovėjusios nuomonės dėl dabartinės bendrinės kalbos (angl. common language), standartinėskalbos(angl.standardlanguage),paprastosioskalbos(angl.plainlanguage)sampratos,vartosenosirvartojimosričiųbei santykiosuvalstybinekalba.Glaustątokiųterminųkaiprašomojikalba,bendrinėkalba,literatūrinėkalba,standartinėkalbavartosenos apžvalgąžr.Cidzikaitė2002:280–282irtenmin.lit. [9]Norintpanagrinėti,arsvetimoskilmėsžodžiųbalsio[](t.y.fonemos//alofono)tarimas(ypačkokybė)panašiosepozicijose skiriasi nuo paprasto trumpojo[e] (t. y. fonemos /e/alofono), planuojama atlikti instrumentinį ir audicinį tyrimą pasirenkant atitinkamopobūdžiotiriamąjąmedžiagą.AntanoPakerioduomenimis(2003:33),balsių[]ir[e]funkcinįsavarankiškumągalima patikrintipalyginusžodžiųformasgèstų(daiktavaržiogèstasdgs.kilm.)irgèstų(veiksmažodžiogèstitariamojinuosaka):75–80proc. klausytojųteisingaiatpažinotuosizoliuotaiištartusžodžius. [10]Izoliuotaiištartųkintamojopakilimoilgųjųbalsiųpavyzdžiųgalimapasiklausytipaspaudus„[ie]“iratitinkamai„[uo]“. [11]Minkštumoženkložymėjimasprieša,ątiporaidessimbolinis(laikydamiesinuoseklumo,turėtumerašytiirprieū,ų,u,otipo raidžių),norintparodyti, kadtuoatvejugarsas vartojamaspominkštojo priebalsio,dėlto jokokybėpakinta.Du vienodairašte žymimiskirtingoskokybėstrumpiejibalsiaiapibrauktiraudonai(plačiaudėlraidžiųžr.Pakerys2003:29,3išn.irmin.lit.;Girdenis 2003:194;DLKG2005:24–25). [12]Kaipžinoma,efektyvigalibūtitiktokiafonemųklasifikacijairtokiadiferenciniųpožymiųsistemabeihierarchija,kurileidžia kuonuosekliauirpaprasčiauaprašytivisųfonologiniųelementųsantykiusirvisosfonologinėssistemosfunkcionavimą(Girdenis 2003:201tt.;taippatplg.Pakerys2003:32–37;DLKG2005:21–26). [13]PaveikslasimtasišXXIamžiauspradžioslietuviųtarmės:geolingvistinisirsociolingvistinistyrimas:žemėlapiaiirjųkomentarai, sudarėDanguolėMikulėnienė,VioletaMeiliūnaitė,autoriaiD.Mikulėnienėirkt.,Vilnius:Briedis,2014. [14]KompiuterinęprogramąFORMANT2.PASsukūrėAleksasGirdenis,remdamasisRaymondPiotrovsky(Пиотровский1960: 24–38)pasiūlytumetodu. [15]Nenormalizuotųirnormalizuotųduomenųrezultataismulkiauneaptariami. [16]Kuoaukštesnistembras,tuodidesnėantrosiosformantėsskaitinėreikšmėirtonalumokoeficientas(laipsnis),rodantisgarso aukštį. [17]Lietuviųkalbosbalsiai[ɔː],[uː],[ɔ],[ʊ](taippat[uɔ])realizuojamidvejopaisalofonais:prieššiuosbalsiusgalieitiirkietieji,ir minkštiejipriebalsiai(ir/j/).Pominkštųjųpriebalsių(ir/j/)vartojamisupriešakėjębalsiųvariantai:jųtarimopradžiojeliežuvisyra gerokaipasislinkęsįpriekį,betpaskuidažniausiaiatsitraukiaįpagrindinių(„paprastųjų“)alofonųpadėtį(plg.Girdenis2003:192ir min.lit.,229;Jaroslavienė2014:76–77).Šiamestraipsnyjenagrinėjamapagrindinių(nesupriešakėjusių)alofonųkokybėirtrukmė. [18] Paveikslas parengtas pagal https://www.internationalphoneticassociation.org/content/ipa‑chart (žiūrėta 2015 09 02). Labializuoti(lūpiniai)balsiaiišsidėstękiekvienoskraštinėsdešinėjepusėje,nelabializuoti(nelūpiniai)–kairėje. [19]Paveiksleapskritimaižymiilguosiusbalsius,trikampiai–trumpuosiusbalsius.