Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale „delfi.lt“

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA KAIP KALBINĖ POLITIKŲ PORTRETŲ KŪRIMO PRIEMONĖ NAUJIENŲ PORTALE DELFI.LT ESMINIAI ŽODŽIAI: emocinė-ekspresinė leksika, stilistika. Tačiau mūsų „laisvoji spauda“ (kabutes jai pirmas uždėjo L. Jakimavičius) kasdien skelbia tik „pasaulio pabaigą“. Spaudos laisvės principas pažeidžiamas jau vien tuo, kad skaitytojai beveik neturi iš ko rinktis. Žiniasklaida vis labiau bulvarėja. Ji primeta visuomenei temas, kalba tik apie gyvenimo negalias ir beveik nepateikia konstruktyvios, kuriančios informacijos. Net ir tada, kai pateikiama objektyvi informacija, bulvarinis manipuliacinis antstatas neįgudusiam žmogui užprogramuoja neadekvačią emocinę reakciją. (V. Juknaitė „Išsiduosi. Balsu: esė, pokalbiai“. Vilnius, Lietuvos rašytojų s-gos leidykla, 2002, p. 168.) ĮVADAS Pažvelgus į internetinės žiniasklaidos naujienų portalus, akivaizdžiai matyti, kad spaudos darbuotojai (žurnalistai, redaktoriai, antraščių kūrėjai ir kt.) naudojasi kalba, tiksliau, stilistiškai žymėtomis kalbinės raiškos priemonėmis kaip stipria kuriamąja galia, formuojančia visuomenės nuomonę. Būtent dėl viešosios nuomonės formavimo masinės komunikacijos priemonė – žiniasklaida kartais dar vadinama ketvirtąja valdžia, nors pagrindinė žiniasklaidos funkcija yra informacijos, žinių platinimas (Gudonienė 1999: 23; dar žr. Mažylė 2012: 163; Petrauskis 2012: 6). Internetinė žiniasklaida tapo manipuliacijos šaltiniu, veikiančiu komunikacijos akte dalyvaujančių subjektų nuostatas ir elgesį, nors žurnalistai privalo išlikti racionalūs, neskatinti skaitytojų emocijų ir neperteikti savo, kaip spaudos darbuotojų, vertinimų (Juodytė 2011). Vienas iš būdų, formuojančių visuomenės nuomonę, – manipuliavimas emocine-ekspresine leksika. Straipsnyje nagrinėjama naujienų portale delfi.lt nuo 2012 m. spalio iki 2014 m. birželio mėn. ir nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. birželio mėn. paskelbtų straipsnių emocinė-ekspresinė AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 leksika, kuria apibūdinami Lietuvos politikos veikėjai (iš viso surinkti 464 vartosenos pavyzdžiai) 1 . Internetinės žiniasklaidos naujienų portalo delfi.lt žurnalistų, rašančių apie Lietuvos politiką, pagrindinis komunikacinis tikslas – informuoti visuomenę ir kritiškai vertinti politinius įvykius (Arcimavičienė 2010: 6). Nagrinėjamuose emocinės-ekspresinės leksikos pavyzdžiuose narpliojami politiniai įvykiai, politikos veikėjų elgsena, čia „svarbūs tampa tekstuose vartojami žodžiai, kurių reikšmės geriausiai atspindi diskurso dalyvių sąmonėje susiformavusį pasaulio vaizdą ir vertybines nuostatas“ (Būdvytytė-Gudienė 2013: 6). Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip ir kokia emocine-ekspresine leksika kuriami politikų portretai (t. y. kokios charakterio savybės ir elgesys). LIETUVOS POLITIKŲ – SOCIALINIŲ ANTIHEROJŲ – ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS Internetinės žiniasklaidos atstovai, siekdami daryti įtaką, sąmoningai vartoja emocinęekspresinę leksiką, kuri Kalbotyros terminų žodyne (toliau – KTŽ) apibrėžiama kaip „žodžiai, turintys kalboje pastovią išraiškingumo ir emocingumo konotaciją. Emocingi ir ekspresyvūs esti mažybiniai ir maloniniai žodžiai, taip pat šiurkštūs ir familiarūs žodžiai ir kt.“, ja tiesiogiai ar netiesiogiai išreiškia viešųjų asmenų vertinimą. Būtent aksiologiškai žymėtos kalbinės raiškos priemonės viešuosius asmenis pristato kaip ryškius socialinius antiherojus. „Neatsakingai suvisuotinamas savanaudiškas pavienių politikų, valdininkų elgesys, korupcijos pasireiškimai lėmė, kad įsitvirtino negatyvus stereotipinis požiūris į visus politikus, Seimo narius, valdininkiją: <...>“ (Žibartas 2012: 19), todėl naujienų portale delfi.lt ryškus polinkis kone visus Lietuvos politikus parodyti kaip socialinius antiherojus (plg. Žibartas 2012: 17). Vienas iš būdų kurti tokį politikų portretą – juos apibūdinti naujažodžiais. Naujažodžiai būna dviejų rūšių (Pikčilingis 1975: 156), tokie yra randami ir internetinės žiniasklaidos portale delfi.lt: 1) uzualiniai naujažodžiai (nuolat kalboje atsirandantys nauji žodžiai, kurie įvardija naujas sąvokas); 1 Šiame darbe pateikiamų vartosenos pavyzdžių kalba netaisyta, išskyrus paprastas korektūros klaidas. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2) okaziniai naujažodžiai (nauji žodžiai, vartojami vietoj įprastų reiškinių arba daiktų vardų ir teikiantys papildomą informaciją ar atliekantys kitą emocinę-ekspresinę paskirtį) (Aleksaitė 2014: 6). Žiniasklaidoje politikus linkstama įvardyti neigiamą emocinį vertinimą turinčiais naujažodžiais, iš kurių gana populiarūs dūriniai su dėmeniu valdžia- (dar žr. Girčienė 2013: 80), pvz.: okazinis naujadaras valdžiagyvis „niek. valdžios atstovo pavadinimas“ ir uzualinis naujadaras valdžiažmogis, -ė „menk. iron. valdžioje esantis žmogus; biurokratas“, pvz.: „Tiek aš gaunu. Tiek man trūksta“ – rašo skundus į internetą Lietuvos piliečiai, aimanuodami dėl savo prasto gyvenimo, kraupdami nuo darbdavių savivalės ir kaltindami valdžiagyvius, kad nesirūpina jais ir nesudaro sąlygų gauti geresnių atlyginimų. (delfi.lt 2015 10 06, Andrius Tapinas) Šiandien ėjau pro „Lietuvos“ kino teatro griuvėsius, apkaltus fanera, sostinėje. Kažkoks šmaikštus šlykštynė, debiliškomis sentencijomis tepliojantis visą Senamiestį, jau ir ten užrašė: „Lietuva – širdis prie širdies, vagis prie vagies.“ Žmonės eina, skaito, šypteli. Kaip gražiai čia tai valdžiai uždrožė, sako patys sau. Žinos dabar tie valdžiažmogiai. (delfi.lt 2016 03 02, Andrius Užkalnis) Žurnalistai, rašydami apie viešuosius asmenis ir siekdami politikus pristatyti kaip ryškius socialinius antiherojus, publicistinio stiliaus tekstuose dažniau vartoja okazinius naujažodžius 2 , kurių referentinę (informacijos perdavimo) funkciją užgožia emocinė-ekspresinė funkcija, nes okazinių naujadarų kūrybos procese lemiamas veiksnys – naujesnės, ekspresyvesnės raiškos poreikis, o ne siekis įvardyti naujas realijas (Girčienė 2013: 79). Dėl stilistinių priežasčių vartojami ir skoliniai, pvz.: Bet teigti, kad dėl jos žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkti yra politinis retarderio požymis. Taip, čia dar vienas retorikos deimančiukas, kurį šeštadienį panaudojo Andrius Kubilius, kuris tokį gerą šovė, kai paaiškino, kad turi omeny autobuso mechanizmą. Suprask, retarderis tai stabdžių sistema ir nieko blogo, bet vis tiek visi pagalvos apie retardus valdžioje, kas reikštų protiškai atsilikusius, ir tai bus labai šmaikštu. (delfi.lt 2016 03 14, Andrius Tapinas) 2 Naujažodžių duomenyne (toliau – ND) pateikiama daugiau stiprią neigiamą konotaciją turinčių dūrinių, kurių pirmasis dėmuo valdžia-, pvz.: valdžiadurnis, -ė „juok. valdžioje esantis kvailys“, valdžiagrobis „iron. kas užsigrobęs valdžią“, valdžiasnukis „menkinamasis valdžios atstovo įvardijimas“ ir valdžiavyris „iron. valdžioje esantis žmogus“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Publicistinio stiliaus tekste pavartotas naujai skolintos šaknies žodis retarderis (angl. retarder), kurio pirmoji reikšmė ND yra „lėtintuvas (automobilių stabdymo sistema, leidžianti nenaudoti įprastų stabdžių)“, patekęs į politinį diskursą įgyja ironiškąjį ekspresinį atspalvį ir perkeltine reikšme vartojamas kaip „atsilikėlis; politinių procesų stabdis“. Žurnalistai, norėdami parodyti politikus kaip socialinius antiherojus, renkasi ir metaforiškuosius daiktavardžius, pvz.: S. Skvernelis, priešingai. Seimo kandys jo nesugraužė. Net gaudamas į skudurus vidaus reikalų ministras laimi. Pabėgo vagis narkomanas ir dar nuginklavo du policininkus? Bet kurioje šalyje vidaus reikalų ministrui būtų šakės. O čia S. Skvernelio reitingo šuolis net vyriausiam šalies vilmorui žadą atima. (delfi.lt 2015 12 20, Rimvydas Valatka) Daiktavardžiui kandis, kuris Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe) apibrėžiamas kaip „zool. maža peteliškė, kurios vikšrai kapoja drabužius, ėda javus, miltus, augalus ir kt.“, suteikiama perkeltinė reikšmė, siekiant pabrėžti Lietuvos politikų daromą skriaudą, žalą. Plg. LKŽe: kandis „prk. skriauda, žala“. Kadangi „[k]alboje atsispindi visi mūsų vertinimai – visuomenės pripažinti, tradiciniai, „objektyvūs“, sudarantys moralės normų pagrindą, ir visiškai asmeniniai, individualūs, subjektyvūs <...>“ (Gudavičius 2000: 119), abejonių nekelia publicistinio stiliaus tekstų ryšys su kalbos kuriamu pasaulėvaizdžiu ir pasaulėjauta, nes „[v]iešajame diskurse užfiksuota ne tik kalbos pasaulėvaizdžiui, konkrečiai kultūrai būdinga pasaulio samprata, bet ir esmingesni pasaulio suvokimo pokyčiai, kurie kasdienes aktualijas aprašančiuose tekstuose neišvengiami <...>“ (Kvašytė, Papaurėlytė-Klovienė 2013: 108). Būtent iš naujienų portalo delfi.lt straipsniuose vartojamos emocinės-ekspresinės leksikos matyti, koks stereotipinio politiko įvaizdis vyrauja visuomenėje. Politikos veikėjai kaip socialiniai antiherojai naujienų portale delfi.lt pristatomi dėl jiems priskiriamų neigiamų charakterio savybių ir elgesio. 1. Pirmiausia, žurnalistai linkę išjuokti politikus dėl jų ryžtingumo stokos, apatijos rinkėjų interesams bei nenoro priimti visuomenei svarbių ir palankių sprendimų. Siekiant išryškinti šią politikų savybę, vartojami metaforiškieji daiktavardžiai, vaizdingieji veiksmažodžiai, žargonybės ir tradiciniai frazeologizmai. Žurnalistai, siekdami apie neryžtingus, apatiškus valdžios atstovus parašyti užgauliau, įžūliau, vartoja stiprų neigiamą emocinį krūvį turinčius metaforiškuosius daiktavardžius, pvz.: AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Blogiau bus Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Rankas į orą iškėlę naciai vargu ar gali tikėtis palankesnės terpės, negu yra šiandien: valdžios impotentai savo neveiklumu ir bejėgiškumu ne tik pasiduoda, jie tiesiog palieka aikštelę, ir priešininkai gali mušti kamuolius į tuščius vartus. Žaidimas iš esmės baigtas. (delfi.lt 2016 01 08, Andrius Užkalnis) Šį metaforiškąjį daiktavardį impotentas derėtų aptarti ir etinės stilistikos atžvilgiu. Kazimiero Župerkos teigimu (2005: 25), „itin dažnai kalbinė raiška adresatui „užkliūva“ kaip neetiška tada, kai ji yra stilistiškai žymėta, aktualizuota, ekspresyvi“. Metaforiškasis daiktavardis impotentas publicistinio stiliaus tekste pavartojamas perkeltine reikšme kaip „tam tikroje situacijoje bejėgis vyras“. Plg. LKŽe „kas lytiniu atžvilgiu bejėgis“ ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (toliau – DŽ6) „lytiniu atžvilgiu bejėgis vyras“. Čia lytinis bejėgiškumas gretinamas su politiniu, tačiau pasirinkta etiškai nelabai tinkama ir gana užgauli kalbinės raiškos priemonė. Žurnalistai, siekdami formuoti auditorijos politinių procesų vertinimą (Juodytė 2011: 70– 71), politikų veiksmams apibūdinti renkasi vaizdinguosius veiksmažodžius ir žargonybes, pvz.: Vyriausybė mindžikuoja dėl VAE, o kaimynai renkasi atominę energetiką [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 03 27, Ramūnas Bogdanas) A. Butkevičius nesikeičia. Būdamas finansų ministru, jis nusiplovė į Druskininkus, kada reikėjo Seime ginti jo ministerijos parengtą metinį biudžetą, ir paliko šį sunkų darbą pavaduotojams. (delfi.lt 2013 09 21, Ramūnas Bogdanas) Pirmajame pavyzdyje perkeltine reikšme „nesugebėti apsispręsti, nepasiryžti“ pavartotas vaizdingasis veiksmažodis mindžikuoti ir antrajame sakinyje esanti žargonybė nusiplauti reikšme „pasišalinti, siekiant išvengti atsakomybės“ paryškina neigiamą politikų savybę – neryžtingumą. Politikų apatija rinkėjų interesams, nenoras priimti visuomenei svarbių ir palankių sprendimų atskleidžiamas ir tradiciniais frazeologizmais, pvz.: Policijos reformatoriai šiandien slepia galvas, nes pastarųjų įvykių, kai policija tinkamai nesureagavo į pranešimus, šešėlis krenta būtent ant jų – drastiškai nurėžusių finansavimą policijai ir nė piršto nepajudinusių, kad policijos sistema nenukraujuotų. (delfi.lt 2013 04 07, Virginija Baltraitienė) AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Į Frazeologijos žodyną (toliau – FŽ) įtrauktas frazeologizmas piršto nepajudinti reikšme „nieko nedaryti“. Nors tradicinių frazeologizmų ekspresija šiek tiek nublanksta prieš okazinius frazeologizmus (plg. Butkutė 2008: 46), vis dėlto, siekdami paveikti, formuoti visuomenės nuomonę, žurnalistai dažniau renkasi ne okazinius, o tradicinius frazeologizmus. 2. Naujienų portale delfi.lt tradiciniais frazeologizmais ir vaizdingaisiais veiksmažodžiais formuojamas atsainiai, neatsakingai besielgiančių politikų įvaizdis (plg. BūdvytytėGudienė 2013: 9), pvz.: Iš to, kas pasakyta, darytina išvada: valdymo krizė atsiranda tada, kai į įstatymus žiūrima pro pirštus. (delfi.lt 2012 11 08, Aloyzas Sakalas) Politikai ištaškys pensijoms sukauptus milijardus [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 10 17, Romas SadauskasKvietkevičius) Neigiamą emocinį politikų vertinimą atskleidžia FŽ fiksuotas tradicinis frazeologizmus pro pirštus žiūrėti „nekreipti dėmesio, nesirūpinti“ ir į LKŽe įtrauktas vaizdingasis veiksmažodis ištaškyti „šnek. iššvaistyti, išeikvoti“, kuris vartojamas politikų neatsakingiems veiksmams pažymėti. 3. Pabrėžiamas ne tik atsainus, neatsakingas, bet ir amoralus politikos veikėjų elgesys, kai norą sąžiningai atstovauti rinkėjų interesams užgožia politinės galios, pasipelnymo troškimas. Siekiant išryškinti amoralų politikos veikėjų elgesį, vartojami metaforiškieji daiktavardžiai ir okaziniai frazeologizmai. Internetinės žiniasklaidos portale delfi.lt vartojamus metaforiškuosius vardažodžius (daiktavardžius ir būdvardžius) galima suskirstyti į dvi grupes: 1) uzualiniai perkeltinės reikšmės žodžiai, kurie dar skyla į du mažesnius pogrupius (vienų pérkeltinės reikšmės žodžių apibrėžtys įtrauktos į DŽ6 ar LKŽe, o kitų pérkeltinės réikšmės nefiksuotos žodynuose, nors vartosenoje plačiai paplitusios ir skaitytojų puikiai suvokiamos); 2) okaziniai perkeltinės reikšmės žodžiai (jų apibrėžčių nėra nei DŽ6, nei LKŽe) (Aleksaitė 2014: 2). Tirtuose tekstuose vyrauja uzualiniai metaforiškieji daiktavardžiai, pvz.: AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Antras tikslas – tai veržimasis į valdžios bei privilegijos centrus ir siekis išlaikyti savo šiltą, pelningą bei jaukią nišą Seime. Kitaip tariant, ilgam užsitikrinti sau vietą prie valdžios lovio, prieš kurio teikiamas lengvatas ir privilegijas jie taip aršiai, nuožmiai ir be kompromisų kovojo. (delfi.lt 2013 01 29, Karolis Jovaišas) Teksto autorius, pasirinkęs uzualinį metaforiškąjį daiktavardį lovys reikšme „pasipelnymo šaltinis“, sumenkina valdžios atstovus, darydamas prielaidą, kad viešuosius asmenis siekti valdžios skatina asmeniniai interesai, tiksliau, noras pasipelnyti. Valdžios atstovai pajuokiami ir vartojant okazinius frazeologizmus, pvz.: Didesnis truputį suabejoja (galbūt), bet padaro kaip palieptas arba švelniai paprašytas. Gal daro tiesiog iš geros širdies, o gal gavęs saldumynų į leteną - kas dabar išaiškins. (delfi.lt 2012 11 12, Vytautas Landsbergis) Straipsnio autorius, vartodamas okazinį frazeologizmą – viename publicistiniame tekste sustingusį ir iš šio teksto ribų retai kada išeinantį vaizdingąjį žodžių junginį (dar žr. Butkutė 2008: 16–24) – gauti saldumynų į leteną, t. y. „imti kyšį“, netiesiogiai užsimena, kad politikų elgesį, priimamus sprendimus gali paveikti paperkamosios dovanos, nes esama tokių politikos veikėjų, kurie siekia neteisėtai pasipelnyti, naudodamiesi savo pareigomis. Akivaizdu, kad šiuose vartosenos pavyzdžiuose neminimi konkretūs asmenys, todėl skaitytojams siunčiamas suvisuotintas amoralių, nesąžiningų politikų įvaizdis. 4. Naujienų portale delfi.lt politikai vertinami kaip socialiniai antiherojai, nes jie nesugeba valdyti valstybės, šių viešųjų asmenų pasirinkti valdymo metodai – netinkami. Šią politikų savybę iliustruoja vaizdingųjų veiksmažodžių formos (atributiniai dalyviai), svetimos kalbos intarpai ir uzualiniai naujadarai. Atributiniai dalyviai „palyginti gerai išlaikė būdvardinę savo kategorijos prigimtį ir, neturėdami valdomų ar prišlietų žodžių, dažnai iš viso sunkiai atskiriami nuo būdvardžių“ (Ambrazas 1971: 8), todėl jų vartosena naujienų portale delfi.lt niekuo nesiskiria nuo metaforiškųjų būdvardžių, pvz.: Praėjusios Vyriausybės stumta aukštojo mokslo reforma jei ir pavyko, tai tik iš dalies: studentams įduota valia spręsti paskatino ne studijų kokybę, o įvaizdžio kovas, universitetai nepuolė jungtis ir optimizuotis kaip manyta, o nemokamo aukštojo mokslo prieinamumas net sumažėjo. (delfi.lt 2013 01 26, Marijus Širvinskas) AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Šiame publicistinio stiliaus tekste perkeltine reikšme vartojama veiksmažodžio forma (atributinis dalyvis) stumtas, -a „apie tą, kurį norima priimti, išrinkti, paskirti, prakišti“. Plg. DŽ6: stumti „prk. stengtis, kad kas patektų į tam tikrą padėtį“ ir LKŽe: prastumti „prk. slepiant tikruosius tikslus, padaryti, kad priimtų, prakišti“. Politikų kaip socialinių antiherojų portretams kurti naujienų portale delfi.lt pavartojami ir svetimos kalbos intarpai, pvz.: Koalicija: krugovaja poruka [straipsnio antraštė] Rusų kalboje yra išsireiškimas „krugovaja poruka“, kurį į lietuvių kalbą galima būtų išversti kaip „pririšimas“. Šis terminas vartojamas tarp nusikaltėlių. Kai į nusikalstamą gaują stoja naujas narys, jam skiriama kriminalinė užduotis, kad šis sulaužytų įstatymus, susipurvintų ir taptų toks pat pažeidžiamas kaip ir kiti gaujos nariai. Tada naujas narys tampa lojalus ir patikimas, nes jo likimas būna glaudžiai susietas su bendrų likimu. Galima įžvelgti, kad šie metodai persikelia į šios dienos politiką. Paskutiniai balsavimai rodo, kad koalicija cementuojama nesigėdijant vadovautis minėtu kriminaliniu principu. (delfi.lt 2012 11 28, Kęstutis Masiulis) Šio teksto autorius rusų kalbos intarpą krugovaja poruka straipsnio antrašte pasirenka labai atsakingai, jis tekste ne tik paaiškina šio rusų nusikaltėlių vartojamo termino reikšmę, bet ir nurodo, kodėl Lietuvos politikams apibūdinti tinka kriminalinis terminas. Politikų ir kriminalinio pasaulio atstovų sugretinimas įtaigiai kuria itin neigiamą Lietuvos politikų kaip socialinių antiherojų portretą. Naujienų portale delfi.lt nestinga uzualinių naujadarų, pasidarytų su priesaginiais darybos formantais iš politikų 3 – socialinių antiherojų – pavardžių, pvz.: Patikėjęs, kad iki pirmadienio A. Butkevičiaus nuomonė nespės pasikeisti, bandau įsivaizduoti, kaip jam pavyks įtikinti trijų valdančiosios koalicijos partijų atstovus Seime užmiršti viską, ką jie šiomis dienomis prikalbėjo apie V. Landsbergį, ir nubalsuoti už Laisvės premijos skyrimą šiam. Nes pirmojo balsavimo rezultatas nebuvo 3 Į ND įtraukti tokie naujažodžiai: gražulėjimas „iron. darymasis panašiam į Petrą Gražulį (LR Seimo narį, pasižymintį išskirtiniu smarkiu būdu, elgesiu ir deklaruojamomis pažiūromis)“, gražulesnis, -ė „juok. panašus į Gražulį (turimas galvoje LR Seimo narys Petras Gražulis)“, gražuliada „genderizmui priešinga ideologija, propaguojama LR Seimo nario Petro Gražulio“, gražuliškai „juok. kaip būdinga Gražuliui (turimas galvoje Seimo narys Petras Gražulis, išgarsėjęs savo kraštutine nuomone apie LGBT)“ ir gražulizmas „menk. LR Seimo nario Petro Gražulio kraštutinės pažiūros kaip reiškinys“. Kaip matyti iš ND pateiktų duomenų, Seimo nario P. Gražulio pavardė yra itin produktyvi, siekiant sudaryti menkinamąjį, ironiškąjį ar juokaujamąjį atspalvį turinčius bei neigiamą emocinį vertinimą perteikiančius naujadarus. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika kaip kalbinė politikų portretų kūrimo priemonė naujienų portale delfi.lt | 9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kažkoks kurioziškas atsitiktinumas, kurių Seime taip pat nutinka, kai prieš posėdžio pabaigą likę salėje paskutiniai dar nespėję išsivaikščioti parlamentarai pirmu svarstymu pritaria dorai nė neperskaitytam gražuliškam ar sysiškam įstatymo projektui. (delfi.lt 2015 11 29, Romas Sadauskas-Kvietkevičius) Šiame pavyzdyje reikšmėmis „menkai apgalvotas, skubotas“ vartojami uzualiniai naujadarai gražuliškas, -a ir sysiškas, -a. Akivaizdu, kad publicistinio stiliaus tekste daroma užuomina į skubotais, neapgalvotais sprendimais ir pareiškimais išsiskiriančius Seimo narius, o iš jų pavardžių padarytiems būdvardžiams suteikiami ne individualūs, o apibendrintos reikšmės požymiai. 5. Naujienų portale delfi.lt apstu emocinį vertinimo aspektą turinčių stereotipinių nuomonių (Gudavičius 2000: 61–62) apie politikos veikėjų iškalbą, netgi protinius sugebėjimus, todėl vaizdingaisiais veiksmažodžiais, jų formomis (predikatiniais dalyviais, padalyviais), metaforiškaisiais daiktavardžiais ir tradiciniais frazeologizmais formuojamas valstybės nesugebančių valdyti ir rinkėjams politinių procesų nemokančių paaiškinti politikų įvaizdis. Naujienų portale delfi.lt gausiai vartojamos emocinės-ekspresinės leksikos priemonės (vaizdingieji veiksmažodžiai, jų formos (predikatiniai dalyviai, padalyviai) ir iš jų padaryti metaforiškieji daiktavardžiai), atskleidžiančios neartikuliuotą politikų kalbėjimą, pvz.: Sovietų surogatu pradvisę atgyvenos, paistančios apie Žaliojo tilto balvonų meninę vertę, komunistų partijos senbuviai besmegeniai, atstovaujantys Lietuvai Europos institucijose, mekenantys apie ekonominę sankcijų Rusijai žalą ir būtinybę rasti su nusikaltėliais dialogą, kaip įmanydami neigia bet kokią galimybę pseudomeną ar ekonominę naudą sieti su propaganda (tiksline dezinformacija). (delfi.lt 2016 01 28, Aurimas Navys) Po to girdėjosi tik neaiškus Vilniaus politikų memlenimas, jog esą kažkas daroma Briuselio koridoriuose, jog girdi, galbūt (balse abejonė) Kremlius pyksta dėl aktyvaus dalyvavimo stumiant į priekį Rytų partnerystės projektą. (delfi.lt 2013 09 17, Valentinas Mitė) L. Graužinienės čirškimo à la „blogas Skvernelis, labai blogas“ nėra net kaip cituoti. Kai Seimo pirmininkė rimtu veidu dėsto, kad tuo metu, kai policija gaudė bėglį su automatu, vidaus reikalų ministras miegojo, nes taip pats jai sakęs, lieka tik guostis, kad tada, kai Dievas žmonėms dalijo humorą ir realybės pojūtį, viena būsimoji šalies „vadovių“ kolchozo sandėlyje sudygusias ir supuvusias bulves perrinkinėjo. (delfi.lt 2015 11 22, Rimvydas Valatka)