scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai

Agnė Blažienė

Full text

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ BLAŽIENĖ Universidade Vytautas o Grande LITUVI LABOROS GRAMATINI YPATYBI INSATISAMINIMO ENGL FALANDO REPORTAGE SUNKUMAI ESMINIAI VOODŽIAI: introdução de linguagem, dvikalbystė, rišlusis contarjimas, vaikų kalba. ĮVADAS Último décimo ano, chamando a atenção para os lituanos residentes em outros países, começaram a encontrar-se trabalhos, pelos quais pretendem estabelecer emigração moradores lituanos com outros naoticiais e construção de uma nova espaçê experiência (Liubinienė 2009), percepção de identidade, ligações com Lituânia (Čiubrinskas, Kuznecovienė 2008). Greta socialines temų discuti-se sobre línguas lituãs, que também é considerada um lietuviškos tapatybės bruožų, conservavojimento, consumo nas famílias, comunidades. Frequentemente são examinados ugdymas lituanistino e desafios da educação lituanistino (Dautartas 2005; Celešiūtė 2008; Aleksandravičius, Kuzmickaitė 2008; Tamošiūnaitė 2009 2012), a atitude dos pais para ugdymą lituanistinį (Šutinienė 2009), primeira, antros, terceira gerações emigrantas preservação da língua hereldária lemiantys veiksniai (Tamošiūtė 2008), modos de gestão de línguas em famílias (Jbukakaitė-Bulienė 2014a, 2015b) e etc. Mentientem-se várias pesquisas de maior extensão, nas quais se procurou estabelecer nas grandes cidades lituanas a relação de línguas usadas e 1 identidade nacional (projeto Miestai ir kalbos, Ramonienė 2010), examine o consumo linguístico dos emigrantes lituanos, repertuar linguístico, disposições linguísticas (projeto Emigrantų kalba, Ramonienė 2015), extrnagrinar as peculiaridades da língua lituânica na diáspora, o nível de 2 pagamento, a causa e o nykimo (projeto Lietuvos diaspora: mokėjimas, ktimas, nykimas). 3 Cada vez mais freqüentemente nos estudos concentrou-se em linguinos da interligação de duas línguas e da influência da língua dominando, hereldėtajai ou língua de casa aspectos. Por exemplo, Lionginas Pažūsis (2009) investigou Norte América dos códigos lituanos kaitos, do inglês influência lituãs língua peculiaridades, em parte descreveu alguns sinais de nykimo da língua lituãs. A fim de estabelecer línguas lituanas 1 Projeto realizado 20072009 m. Vilniaus universite, liderança prof. dr. Meilutė Ramonienė, financiou o Fundação Estadual Lituaniano de ciência e estudos (žr. site internet do projeto: http://projektai.vu.lt/miestaiirkalbos). 2 Projektas vykdytas 2011–2013 m. Vilniaus universitete, vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė. 3 Projektas vykdomas 2015–2017 m. Vilniaus universitete, vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė (žr. projekto interneto svetainę: http://wp.eln.lt/apie-projekta/). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 inserção de outra língua ambiente, características, desenvolvimento da língua fomentantes e travando fatores, chamada atenção à linguagem dos filhos. Aplicando vários métodos de observação prolongada e experimentais, examinadas dvikalbių crianças nativas das línguas lituanas emsisavimento vokiečių (Balčiūnienė, Kalninytė, Krivickaitė 2011) e inglês língua ambientekoje leksinės, gramatinės ypatybės (Blažienė 2015). Também comparada dvikalbių (lietuviųanglų, rusųlietuvių) e vienakalbių vaikų kalba (Kalninytė 2013; Balčiūnienė, Kalninytė 2013; Krivickaitė 2014;), tirtas lituanias, como natividade e secundária (svetimosios), gramatinas, codos caitos características (Dabašinskienė, Čubaitė 2009; Dabašinskienė, Balčiūjeva, Kalninytė 2013), perda de natividade lituana na infância, acelerando outra língua, em casos de adopção internacional (Ramonaitė 2013). Embora multiplica trabalhos, nos quais são examinadas peculiaridades da língua lituanas vivendo emigração, falta falta de mais detalhões e maior volume de pesquisas, que ajudariam metodológicos preparadores, preparantes de ensino da língua lituanas, material(si) de ensino, se concentrarem em aquelas linguísticas peculiaridades, pelas quais se caracteriza outra língua ambiente insistimida. Tais pesquisas também são importantes aos professores de lituanistines escolas, logopedos, que trabalham tanto com as crianças, experimentanciais dificuldões outra linguagem ambiente aprenderem nativas línguas lituanas, tanto com crianças retornadas para viver à Lituânia, cujos conhecimentos e habilidades de línguas lituanas não correspondem aos comuns na Lituânia dos talentos da língua lituãs. Tendo em conta estes poucos mencionados e muitos outros aspectos, foi realizado um estudo de grande extensão, pelo qual se procurou determinar leksines de línguas lituanas e inglesas em gramatines ypatybes 4 . Straipsnio tikslas – aptarti keletą gimtosios lietuvių kalbos, įsisavinamos ambiente de língua inglesa, gramaticas peculiaridades (linksniação paradigmas escolha, derinação e controle, neiginio kilmininko utilização), que causam dificuldades. 1. MÉDICA E METODOLOGIA DO TIRIMO Estudo realizado em abrilbirjunho de 2013, dados coletados em quatro bairros de Londres. Aplicando a criação de lituanistinėse mokyklose, kurios veikia nuo vienų iki dešimties metų skirtinguose Londono narrativo rišlioio de acordo com a tarefa pictslêlius foram coletadas 156 filhos histórias, também foi realizada dos pais investigativos (globėjų) sociolingvistinė apelação, para que fosse leksinės e gramatínas peculiaridades. Neste artigo 4 Tyrimo pagrindu rengiama disertacija, kurios vienoje dalių išsamiai aptariamos dvikalbių vaikų lietuvių kalbos apertou-se por peculiaridades gramaticais, especialmente tomis, que causam dificuldades e monolinguas crianças nossimbrando a língua lituãs. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 determinado o ambiente de vida infantil, línguas usadas nas famílias, frequência da correspondente língua uso e kt. A partir dos dados da enquete enquisa revelou que investigamiais são muito diferentes, portanto estudo selecionar aqueles filhos, cujos de ambos os pais a língua nativa é lituânica, e crianças nasceram inglês em ambiente (95% de todos os investigáveis) ou iki vienų metų amžiaus (5 proc. visų tiriamųjų). Taigi iš viso atrinkta 100 vaikų, kurie atitiko nasceram na Lituânia, mas em inglês em ambienteas chegou mencionado critério, e examinar criar suas rišlieji pasakojimai. De acordo amžių tiriamieji escortarstyti pamechiui em 6 grupo de século (žr. lentelę). LENTEL. Dados sobre os inquiridos Grupo de de Idade Grupés idade medurkis Crianças Número Lytis País de Mergai-BNascimeerniu-Junto tês ngtinė kai Reino (LT Lituânia) 44;11 m. 4;7 15 9 6 15 -55;11 m. 5;4 27 13 14 27 -6 meses) 88;11 m. 8;3 16 10 6 16 -99;11 m. 9;3 10 3 7 10 - 66;11 m. 6;4 15 10 5 14 (LT vivio 1 filho 711 m. 7;5 17 15 2 137; 4 crianças (LT vivo: 3 meses ; 6 meses ; Unido 7 mês ; 10 mês) Do total: 100 60 40 95 5 Durante a pesquisa procurou apontar o máximo de filhos, portanto seu número em cada grupo de idade não era limitado e é desiguodas. Média mais baixa (10) é 910 m. idade grupinha, pois deste (ir mais velho) idade crianças lituanistinas escolas muito diminui porque, que os crianças se escolha visitar outros, geralmente angliškose escolas ou outras ugdymo estabelecimentos em inglês fala os būrelius. Mencionada, que a natividade língua lituãs crianças ouviram de ambos os pais, nas famílias prevalo kalba, vaikai buvo skatinami šia kalba kalbėti tiek su tėvais, tiek su broliais ir (ar) seserimis. Anketinės apklausos duomenys suteikė žinių apie tai, kad visi vaikai gebėjo bendrauti anglų lituãos língua, e esta língua maioria 48 m. grupos de idade tiriáveis vartota metade do dia, e 99;11 m. filhos 75 proc. do dia. A maioria de todos os grupos de idade dos filhos lituanistina escola frequentou sobre dvejus anos, na Lituânia viskydavosi uma vez por ano e nela passava cerca dvi semanas. Lankydamiesi Lietuvoje vaikai lietuviškai bendravo su seneliais, kitais šeimos nariais, bendraamžiais. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Os dados do estudo coletar aplicar usando o método de criação de narrativo rišlio. As crianças foram pedidas pajaisti paseki pasaką de acordo apresentadas a seguir seis sišių siužetinių pictslėlių, išdėliotų diante criança horizontalia eile de esquerda para direitinha, seką (žr. paveikslą). Preparação para criar narrativização tempo, duração da narrativa não limitavam, à criança criando narrativização, o investigador o não interrutinėva, nãopergunė perguntas, que poderiam pasuflerar narrativo siužetą, netaisė criança de diferente forma invados personagens, mas encorajou falar pritariamaisiais palavras (taip, mhm, bem). Qualquer criada de criança história avaliada positivamente, criança elogiada. Tanto antes investigação, quanto durante investigação com o menino investigador comunhava língua Lituãs. PAV. Rišliojo narrativo siužetinių paveikslėlių seka (Hickmann 2003; Gagarina e kt. 2012) O método de Contado segundo paveikslėlių seką foi escolhido porque essa atividade é habitual, reconhecível, aplicada tanto aos crianças pré-escolares, quanto ao escolar, não cria tensões. Além disso, a criação de narrativo rišlio […] kalbinė atividade, quando é preciso escolher palavras, formas morfológicas, regras gramaticais, meios de ligação de texto e outras estratégias de criação de narrativo, que o ouvinte entrastų pasakotojo istoriją. Rišliųjų pasakojimų kalba ir jos analizė fornece dados sobre nativas línguas lituãs, ingressadas e usadas inglês linguagem ambiente, leksines, gramatines e outras linguinas peculiaridades (žr. kelių tiriamųjų papasakotas istorijas): 5 INF14: uma vez havia algumaquos quatro paxquinhos e havia mama paxquinho e três outros paxquinhos queriam comer depois mama paxquinho saiu para pegar slieká e pediu slieká Aqui e depois katê viu e quis suvelyt aqueles paxquinhos e depois viu e e exemplos de número e apresentam ainda no início a abreviatura INF (inform) e até então indica que nos 5 inquirimentos os mais informante na caça eram suscritos, cada jovem é estudado, procurando anonimidade. Pasviriais brūkšniai separam pasakimas, isso é talkamento atkarpas antes e (ou) depois vaiko feitas pauzes ou atsikvėpimo, e sinal +... marca nebaigtą pasakymą. Nestes e outros exemplos os sinais de divergência compostos de acordo com a Comissão Estadual da Lítuvia aprovada regras de divergência, e gramatínas depois cãoucá viu também e depois por caodegos paėmiau [= paėmė] e depois por katė fêgo e depois cãoucá por katę bėga (4;11). klaidos paliktos tokios, kokias pasakė vaikas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 6 INF81: naqueles um dia vivia três balandões, um mama balandis e então mama April saiu de fora comerit pegar e então katina viu: há pequenos balandões haikučių e então esse katina subiu em cima da árvore então o cachorrinho então vem ainda então então o katina olhou para cima, então para os thenus, então para os balandžiukus e então começou a pegar na árvore então o shuniukas veio e olha que mama... e mama + olha, pode que pegou aqueles paxutos e então depois desse shuniukus chamando o antino uoduni [=ando ao katina uoduni] abril shridou, então deu um suco de água e então deu mais. [=5.] Rišlieji histórias foram gravadas em dittofoná, que crianças não era visível. Coletadas gravações transcribidas mantendo internacionais crianças língua transkribamento padrões CHAT (angl. Codes for the Human Analysis of Transcripts), morfologicamente codificar, i. e. indicadas de cada história usado na palavra categorias gramaticais (parte da fala, número, giminė, tempo e etc.). Este trabalho realizado semi-automáticamente, porém devido ao morfologico da 7 linguagem multidiareikšmičnosti pesquisui necessitou peržiūrėti multidiareikšmius palavras e escolher a apropriada morfologicas kodeotės variante. Cada contojime encontrado gramaticamente netaisyklinas palavra ou compoinys de palavras marcado specialia zyma, indicančia gramaticas falidas linguagem nivelio (morfologija, sintaksė) e tipą (caičiaus derinimo falida, linksnių controle falida e kt.), que, executando análises de erros, o programa automaticamente deteguintų correspondente tipo falidas. Nesta pesquisa procurou discutir algumas das peculiaridades do nível gramatical, estabelecidos esnagrinėjus rišliassios contos encontrados gramaticais erros, cuja estudos de crianças de linguagem geralmente mostram uma certa fase de desenvolvimento da língua e ela característicos sinais. 2. LITUVI LINGUAS GRAMATICAS INSATURAÇÃO TECMUAS A língua Lietuvių é uma rica e complexa morfologias língua, porém, como mostram estudos de introdução da língua (Savickienė 1999, 2003; Wójcik 2000; Balčiūnienė 2009; 6 Kamandulytė Žymėjimas 4;11 indica que a criança tem 4 anos e 11 meses. 7 Codificando os dados do estudo é utilizado Inetos Dabašinskienės e Lauros Kamandulytė criada Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno kūrimo metodologia (Kamandulytė, Savickienė 2007, Dabašinskienė, Kamandulytė 2009). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2009), embora e passando por certos períodos de dificuldades, crianças por fim bem sucedidamente assimilam a natividade linguá. Nagrinėjando cemto dvikalbių 49 m. crianças lietuviškai pasektų rišliųjų pasakojimentos linguagem, em vários (lexikos, morfologijas, sintaksės, palavras darybos) níveis encontrados peculiaridades, características unicakalbiams intosisavinant a mamtąją língua, também surgidos exclusivamente devido às duas línguas interceicos. Como mencionado, mais adiante trabalho introdução da língua nativa ambiente inglês é discutido examinando três aspectos de dificuldades levantando diversniação paradigmas a escolha, harmonização e domínio e neigino kilmininko utilização. 2.1. Escolha do errado paradigma de entretenimento Actualmente na língua lituãs (DLKG 2006: 69) distinguem cinco daiktavardžių linksniuotės, nas quais de acordo atskirų linksnių formų peculiaridades exama 12 paradigmų. das línguas Lietuvių 8 daiktavardžio įsisavinimo pesquisas mostram (Savickienė 1999, 2001) que a própria produtiva mais varriškosios giminės paradigma é a primeira, um pouco menos produvios terceira e quinta, e a própria produtiva mais moteriškosios giminės oštuntoji paradigma, um pouco menos produtivos sexta, sétima. Oitos paradigmas (novintava, onzeoliktava, quatrtoji, segundoroji e décimtoji) 9 considerytinas nãoprodutivivom. Mencionados paradigmas produvumão determinam o fato de que suas galūnês geralmente são usadas integrando dívidos, formando novas palavras, também nelas ocorre galūnių kaita (Dressler e kt. 19951996; Dressler, Thorton 1996; Savickienė 2001, 2003; Savickienė, Kazlauskienė, Kamandulytė 2004). Do último fenômeno galūnių kaitos casos encontrados dvikalbių vaikų rišliuosiuose contojamentos. Um dos casos mais frequentes, encontrų em histórias de todas as grupos de idade, daiktavardžio cuo alegrniamento não de acordo onzecelha, mas terceiraja paradigma, por exemplo: (1) INF22: e catina fugiu do cunio (5;9). (2) INF16: e diz mama: ou você não falėjot com catinu e com cachorro? (5;5). (3) INF62: e aquele cunis katino uodegą pautou e tentė nutempt (7;7). (4) INF82: e cunis nukando uodegą (8;0). (5) INF99: quando katė climbou em um galho da árvore, shunis mordando katei em uodegą (9;6). 8 (i)a alegrniuote atribuem 13 paradigmos, (i)u alegrniuote 45 paradigmos; i(o) alegrniuotei 67 paradigmos; ė alegrniuotei 8 paradigma, i alegrniuotei 912 paradigmos. 9 Vyriškosios ir moteriškosios giminės linksniavimo paradigmos nurodytos pradedant nuo produktyviausios. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad dalis vaikų daiktavardį šuo pasirinko linksniuoti pagal dažnesnę ir produktyvesnę linksniavimo paradigmą. Daiktavardžio įvairių linksnių raiška (vard. cães; kilm. šunio; įnag. cuniu) indica que as crianças são bem assistida da terceira paradigma alegrnių galūnes. Por outro lado, estes (e posteriormente nesta subscrição discutidos) casos de escolha de paradigma inadequada poderiam ser relacionados com os pais tarme. Ouvindo os 10 pais termiicamente alegrniados certas palavras, a criança podia assimilar tal correspondente palavra modelio alegrniação. Alguns contos em vez de daiktavardžio katinas (katė) variiriais alegrniais usado a palavra katis, pvz. : (6) INF12: katis quer sumanyt (4;4). (7) INF30: e katis atendeu (5;8). (8) INF24: mais tarde veio o cachorrinho, olhava para katį, o que faz (5;7). Os últimos casos podem ser explicados de várias maneiras. Poderia ser que a palavra katinas filhos primariamente abreviada, renunciando ao preceito (kat-in-as), então escolhido alegrniuar não de acordo a primeira (plg. katas), mas a terceira a alegrniação paradigma (katis, plg. dantis). A abreviação da palavra pode ser sietina com o princípio de economia peculiar à linguagem esnekamaia, quando para dizer mais rápido, slangžiau passam-se probalsia, abrevia-se a palavra pabaiga, randasi de balsios redukcijos, assimiliações e etc. (mais ver Dabašinskienė 2008), e não ta. o paradigma mais divertido podia ser escolhido por causa da analogia: alegrniada de acordo com a terceira paradigma também, como já abordado a palavra shuni e katis. Por outro lado, a palavra katis dvikalbių Lituãesanglų vaikų lietuvių língua pode ter surgido não abreinant a palavra katinas, e sulietuvinant a palavra anglišką cat addėjus terceira paradigmas galūnę -is (cat+is). casos existe em todas as 49 m. grupos de idade. Contrariamente, mais frequentemente daiktavardžio katinas alegrniação de acordo tercísia paradigma (katis) casos encontrado 45 Būtina paminėti, kad daiktavardžio šuo linksniavimo pagal trečiąją paradigmą (šunis) m. grupos de idade (14 casos) e apenas dois casos em um 99;11 m. conto de filho. Tendo em conta isso, pode-se afirmar que e jaunesni, e maiores crianças são tendência simplificar sistema de alegrniação, escolhendo 11 frequentes e Na sociolingvistina pesquisa questionário não incluída a pergunta sobre pais dialectá (tarmes), portanto dados precislios sobre cada estudativo pais tarmum não temos. No entanto, menciona-se que, 10 coletando dados do estudo, que Nestas grupos idade encontradas 14 casos: 12 casos vns. nome. forma katis e 2 casos vns. pode. forma katį. dieną buvo lankomasi lituanistinėse mokyklose, bendrauta su vaikais, tėvais, todėl buvo galima išgirsti, kad kai kurių vaikų kalboje esama panašių tarmės, kodų kaitos ar kt. kalbos ypatybių kaip ir jų tėvų kalboje. 11 AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 produvesnes paradigma de divertniação. O produtivos paradigmas trocamento (neste caso primeiras com trečiąja) extingue maioresnių filhos falboje, taigi entrissavis sistema de alegrniação. Visų amžiaus grupių vaikų pasakojimuose apascuiu 11 casos, quando varriškosios giminės daiktavardžiai alegrniuoti segundo moteriškosios giminės paradigmas, pvz. : (9) INF13: ir šuniuka labai bėgo (4;2). (10) INF15: em seguida a gata assim nubėguou do caninho (4;4). (11) INF64: e então eles aproximaram-se de sua nest (7;6). INF73: e šunė vemina e surado katytę (7; (12)6). (13) INF9: ir lá katinei tempia (4;10). INF81: jisai zaulpo 12 sobre medžios (82); (14) (15) INF50: uma vez em um mesmo bosque vivem três pássaricos leliukai e mama (6;2). nos apresentados exemplos os produtivos primeira (šuniuk, katinas, niddas) e terceira (medis) itiktavardžiai do paradigma do giminos masculino alegrniuem segundo o paradigma produtivo do giminos femininiškės sextąją (šuniuka, katina), aštuntąją (katinei), sétima (vns. kilm. medžios; vns. viet. medžioje). Rasti 3 casos, quando femeriškosios giminės doiktavardžiai alegrniuot como vyriškosios giminės palavras, pvz. : (16) INF30: 13 mãmas já milli (5;8). INF53: o mãmas vem para ele (6; (17)1). INF64: e eles assim crykė e disse já mamyčiams: quero comgyti (7; (18)6). Dados nos 16o e 17o exemplos, no sexto paradigma da feriškosios giminės daiktavardis (mãe) alegrniuado de acordo primeiramente a vyriškosios giminės paradigma (mãmas, plg. namas). Tendo em conta o fato de que inglês falboje vardažodžiai não tem específicos morfemos, distinguindo masculškąją e moteriškąją giminę, discutija casos poderiam mostrar lituãos língua palavras giminės nykimą: vyriškoji giminė pasirenkama como nežymėtoji. Outro caso criativo (18 exemplo) indica que moteriškosios giminės daiktavardis (mãe) yra vartojamas su vyriškąja deminutyvinės priesagos -ytis, -ytė forma (mamytis) ir atitinkamai 12 Em ambos os exemplos (1415) os filhos sukirčiavam o primeiro da palavra skiemenį: medžios, medžioje. 13 Em ambos os casos (1617) os filhos sukirčiavo o primeiro da palavra skiemenį: mãmas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 linksniuojamas pagal trečiąją paradigmą – dgs. naud. mamyčiams (plg. brolytis, brolyčiams). Pastarasis pavyzdys laikytinas individualiu atveju, tačiau rodo, kad gramatiškai netaisyklinga alegrniação paradigma pode ser openkama e alegrniuojando deminutivinius daiktavardžius. Ponsėžtina, que embora 915 e 1618 exemplares passa-se em paradigmas produvesnes ou outra giminês, alegrniuojando daiktavardžius usadas tosmos paradigms linksnių galūnės. Daiktavardzes alegrniamento de acordo produvesnes paradigma é um frequente fenôshinho daiktavardzes ingressovimento início, pois isso permite crianças supressimplicar complicado sistema alegrniamento. No entanto, como constatado esnagrinando este processo eigą, cerca de 3;5 ano do criança o sistema de alegrniamento é bem-sucedidamente inscrito (mais tarde consulte Savickienė 2003). Neste estudo discutiam paradigmas de alegrniação para crianças casos mostram que bivalvos 49 anos crianças são percepê de separados paradigmas, especialmente produviões, sistemas de alegrniação, porém mesmo e aos mais velhos dificulta escolher adequado itiktavardžio paradigma de alegrniação. Isso pode mostrar que o sistema de alegrniação não é adequadamente perpresta, portanto menos usadas palavras ou aqueles cujos paradigma de alegrniação à criança não é claro, alegrniados de acordo produtiva e frequente paradigma. 2.2. Inadequados casos de coordenação e gestão Uma característica das ligações sintaksicas da língua lituânica combinação, quando dependomo (ų) palavra (ių) formas morfologicas (linksnis, número, giminė) escolkem-se de acordo a palavra principal (DLKG 2006). Parte para os participantes deste estudo dependentes combinação de palavras com as principais palavras kinine e (or) número um leveu dificuldades. Por exemplo, existem casos em que não concordam daiktavardžio e būdvardžio giminė (19) INF96: katė foi famkanos e queria muito suvalgyti (9;7), bem como casos em que não concordados alegrinho e (or) giminés e (ou) forma de número, por exemplo (20.:) INF14: uma vez foram kažkokios quatro paukščiukas (4;11). (21) INF53: tal três pequenos quer comer (4;11). (22) INF16: e diz mama galinčiuka: você, galinchiuka pequeno, aonde não acai (5;5). (23) INF76: e pai regozijou-se que filhos estavam seguros (8;2). (24) INF83: Um dia viveu mama com três pássaros (8;2). (25) INF86: e shunis atėję pamatė katę (8;5). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 IŠVADOS Rišliųjų pasakojimentos análise da língua revelou, com que dificuldades enfronta crianças, inglês ambiente de língua emassavindando alegrniação paradigmas, gramatinių formas (linksnio, números, giminės) derinação, linksnių controle e neigino kilmininko consumo. Domenys mostrou, que interacreujando dois idiomas nativa língua lituãs sistema de happniação pode ser adequadamente ingressivado, apesar de que de alguns dvikalbių vaikų falboje este processo zasitęsia mais longo do que vienkalbių vaikų até penkerių, šešerių anos de idade. Pombėžtina, que tanto pequenos, quanto mais velhos crianças são tendem simplificar sistema de alegrniamento, portanto paradigmas nãoprodutiviais ou r rčiau ustojamus daiktavardžius são tendem alegrniuar segundo paradigmas produtivos. Existem casos, quando alegrniação paradigma se escolhe por analogia a outras palavras, porém isso caracteringue os mais jovens participantes do estudo. Análise da derramação de formas gramaticas mostroué que crianças sabem adequadamente escolher galūne, indicancias de números, varriškąją, moteriškąją giminę, linksnius, porém mesmo e maiores de idade (78 m.) crianças ainda surge dificuldões pertenomo (-ų) palavra (-ių) morfologines formas escolher segundo a palavra principal. Analise de Valdimo mostrou, que com tranzityvinhas açõesmažodžiais usado galininkas objetotui reikšti nemerotai é substituído vardininku, kilmininku ou kt. linksniu. Tokio polinkio esama monocolbiams crianças emsisavinant tranzityvinius veiksmažodžius, kol aprendstama com estes veiksmažodžiais consumir galininką. No entanto, dados do estudo realizado mostram que o consumo de tranzityvinių veiksmažodžių com galininku dificuldades ainda causa a mais velhos (7 e 9 m.) bibilíbios crianças. Além disso, tanto a crianças pequenas, quanto a mais velhas (78 m.) crianças é difícil adequadamente usar neigino kilmininką. Com negativamaisiais tranzityviniais açõesmažodžiais indicado objeto filhos reikštas não kilmininko, e galininko alegrniu. Prielinksnių e prielinksninių construções uso caracteriza-se por várias peculiaridades. Primeiro, com prielinksniu ein consumantes doiktavardzki não sempre podem ser expressskiados tais alegrnios, com os quais aqueles prielinksniaiam. Em segundo, pode ser constituída gramaticamente regulariga prielinksnio e daiktavardžio formulae (pvz. de + kilm.), porém netaisyklinga prielinksninė construção, quando prielinksnio e daiktavardžio formulae é usada independentemente ao sintaksinį veiksmažodžio junglumą. Isso indica que a crianças bilíngues mais difícil aprenderem adequadamente usar prielinksnine construções, do que as regularmente formar. Terceira, a preferência em construções efeito tem AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 inglês linguagem gramatica: este prielinksnis língua lituãs é passadoidizado naquelas palavras conjunções, nos quais ele nãotojamo e inglês falboje. Neste artigo discutidas algumas peculiaridades gramaticas permite destacar, que dominanças crianças de língua inglesa ambiente em usufruir a língua lituânica pereinam esses mesmos (ar semelhantes) etapai, que são característicos e monolinguas na Lituânia. No entanto, algumas regras num ambiente de outra língua para crianças bilíngues é difícil assimilar e isso demora mais tempo do que para monolingues. Tam efeito pode fazer greta dos lituãos diariamente cada vez mais intensivamente e com mais frequência, especialmente a partir de 4 anos, começando a frequentar escola, usada e dominuojança posição bepradedanti ocuparem inglês. LITERATŪRA A le ks and ra vi c iu s D., Kuzmick aite D. 2008: Emigracija ir seima: Vaiku ugdymo problemos ir issukiai, Vilnius: Versus Aureus. B alči ūni enė I. 2009: Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu. Daktaro disertacija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Ba lčiū nien ė I., K aln iny tė A. 2013: Narrative production in Lithuanian TD Monoand Bilingual 5-6-year Olds, pranešimas skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Child Language Seminar-2013. Mančesterio universitetas. B alči ūni enė I., Ka ln iny tė A., Kri vi ckait ė E. 2011: Lietuvių kilmės vaikų, gyvenančių Vokietijoje, kalba: nuostatos, tendencijos, rekomendacijos. Vokietijos šeštadieninių lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų seminaras. Hiutenfeldas, Vokietija. B laž ie nė A., 2015: Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė. – Taikomoji kalbotyra 7. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomojikalbotyra/article/view/54/50 (žiūrėta 2016 06 25). Ce le šiū tė I. 2008: Lituanistinio vaikų ugdymo užsienio šalyse ypatumai. – Oikos 2 (6), 52– 72. Ciub rins kas V., Kuzn ecoviene J. (sud.). 2008: Lietuviu identiteto trajektorijos, Kaunas: VDU leidykla. D abaš insk ienė I. 2015: Growing knowledge in differential object marking: the view from L1 Lithuanian. – Revue roumaine de linguistique LX (369–382). D abaš insk ienė I., Balčiū nienė I., K aln iny tė A. 2014: Links between lexicon and grammar in narrative production: Lithuanian as L1 and L2 in bilingual children, 13th International Congress for the Study of Child Language, Amsterdamas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 D abaš insk ienė I., Č uba jeva itė L. 2009: Acquisition of case in Lithuanian as L2: Error analysis. – Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat = Estonian Papers in Applied Linguistics 5, 47–65. D abaš insk ienė I., Kamandulyte L. 2009: Corpora of spoken Lithuanian. – Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat = Estonian Papers in Applied Linguistics 5, 67– 77. Da bašin skie nė I. 2008: Trumpinimas ir daznumo poveikis snekamojoje kalboje. – Darbai ir dienos 50, 109–117. Da utartas J. 2005: Lituanistinio ugdymo JAV raidos aspektai. – Pedagogika 79, 189–193. Dressl er W. U., T ornton A. M. 1996: Italian nominal inflection. Wiener Linguistische Gazette 55–57, 1–26. Dressl er W. U., Drazyk R. D., Dzi ubalsk a-Kołaczy k K., Jagła E. 1995–1996: On the earliest stages of acquisition of polish declension. – Wiener Linguistische Gazette 53–54, 1–21. DLKG 2006 – Dabartines lietuviu kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. Ga garina N., Klop D., Ku nnari S., Tante le K., Va limaa T., Balciu n iene  I., Bo hnacke r U., Walters J. 2012: Multilingual assessment instrument for narrative analysis (MAIN), Berlin: ZAS. Hickma nn M. 2003: Children’s discourse: Person, space and time across languages, Cambridge: Cambridge University Press. Ja kaitė -B ulb uk ienė K. 2014: Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis. – Taikomoji kalbotyra 5. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/40/34 (žiūrėta 2016 07 02). Ja kaitė -B ulb uk ienė K. 2015a: Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Ja kaitė -B ulb uk ienė K. 2015b: Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis. – Taikomoji kalbotyra 7. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/69/62 (žiūrėta 2016 07 02). Kamand ulyte L. 2009: Lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimas: leksinės ir morfosintaksinės ypatybės. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kamand ulyte L., Sa vickie ne I. 2007: The corpus of spoken Lithuanian. – Human Language Technologies. The Third Baltic Conference Proceedings, 127–133. Ka ln iny tė A. 2013: Lietuvių vaikų, gyvenančių anglakalbėje aplinkoje, rišliojo pasakojimo ypatybės, pranešimas skaitytas tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje Kalbos ir žmonės: dialogas ir kontaktai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Kr ivi ck a itė E. 2014: Netikrų žodžių kartojimo testas: lietuvių vienakalbių ir dvikalbių vaikų kalbos tyrimas. - Taikomoji kalbotyra 4. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/33/28 (žiūrėta 2016 07 02). Li ub iniene N. 2009: Migrantai is Lietuvos Siaures Airijoje: „savos erdves“ konstravimas. Daktaro disertacija. Kaunas. Paž ūsis L. 2009: Šiaurės Amerikos lietuvių kalba (dvikalbystės sąlygojamų reiškinių tyrinėjimai). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. R amo nai tė J. T. 2013: Italų kaip antrosios kalbos įsisavinimas: įvaikinimo iš Lietuvos situacija. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. R amo nien ė M. (red.) 2015: Emigrantai: kalba ir tapatybė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. R amo nien ė M. (red.) 2010: Miestai ir kalbos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Savickie ne I. 1999: Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Savickie ne I. 2000: Linksniai šnekamojoje kalboje. – Darbai ir dienos 24, 89–99. Savickie ne I. 2001: Linksniavimo paradigmų formavimasis vaiko kalboje. – Lituanistica 3 (47), 58–68. Savickie ne I. 2003: The Acquisition of Lithuanian Noun Morphology, Wien: Verlag der Osterreichischen Akademie der Wissenschaften. Savickie ne I. 2005: Linksnių vartojimo dažnumas ir daiktavardžių reikšmė. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 59–65. Savickie ne I., Ka zlausk iene  A., Kaman dulyte L. 2004: Naujas poziuris i lietuviu kalbos daiktavardzio linksniavimo tipus pagal naturaliosios morfologijos teorija. – Acta Linguistica Lituanica 50, 79–98. Sk rip kie nė R. 2001: Lietuvių kalbos gebėjimų lygmenys: nelietuvių mokyklų pradinukų kalbinės raiškos valstybine kalba tyrimai. – Pedagogika 55, 78–86. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Šu tinienė I. 2009: Lietuvių imigrantų požiūriai į lituanistinį vaikų ugdymą. – Filosofija. Sociologija 20 (4), 310317. Tamosiunaite A. 2012: Lituanistines escolas issukiai: mokiniu disposições e línguas vartojimo polinkiai. Pranesimo skaidres. Cikagos lituanistine mokykla. Prieiga internete: http://www.svietimotaryba.org/index.htm (žiūrėta 2016 07 04). Tamosiunaite A. 2008: The Lithuanian Language in the United States: Shift or Maintenance? – Lituanus 54(3), 60–78. Wójcik P. 2000: The Acquisition of Lithuanian Verb Morphology: a Case Study, Krakow: Quartis. Įteikta 2016 07 26 Adoptado 2016 09 07 AGN BLAŽIENE Universidade Vytauto Didziojo Humanitar mokslu fakulteto Lietuviu jezika katedra Kristijono Donelaicio g. 52-205, LT-44244 Kaunas [email protected]