Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ BLAŽIENĖ Vytautas Maggiojo Università LIETUVI KALBOS GRAMATINI YPATYBI INSISARINIMO ENGL IMPARTO LINGUOGE SUNKUMAI ESMINIAI VOODŽIAI: linguaggio nellisisavimento, dvikalbystė, rišlusis racconjimas, vaikų kalba. ĮVADAS L'ultimo decennio, focalizzando su altri paesi residenti in Lituania, cominciarono rastis lavori, i quali mirano a stabilire emigrazione vivi Lituaniani legami con altri nazitie e costruimosi in una nuova spaziata esperienza (Liubinienė 2009), percezione identitaria, interconnessioni con Lituania (Čiubrinskas, Kuznecovienė 2008). Greta socialinių temų discussuojama su delle lingue lituanee, che è anche considerata uno lietuviškos tapatybės bruožų, išsaugojimą, vartojimą šeimose, bendruomenėse. Frequentemente vengono esaminate lituanistinis ugdymas e sfide dell'educazione lituanistino (Dautartas 2005; Celešiūtė 2008; Aleksandravičius, Kuzmickaitė 2008; Tamošiūnaitė 2009 2012), il approccio dei genitori verso lituanistinį ugdymą (Šutinienė 2009), le azioni lemiantys della prima, antros, terzes genera emigrantų heredėtosios lingua mantenimento (Tamošiūnaitė 2008), i modi di gestione delle lingue in famiglie (Jbukakaitė-Bulienė 2014a, 2015b) e kt. Menzionati alcuni studi di maggiore portata, nei quali si è cercato stabilire nelle grandi città lituane il rapporto tra lingue usate e identità nazionale (progetto Miestai ir kalbos, Ramonienė 2010), esaminare il linguaggio degli 1 emigranti lituani, il repertuar, le disposizioni linguistiche (progetto Emigrantų kalba, Ramonienė 2015), istnagrinare i peculiari livelli di lingua lituani nella diaspora, il linguaggio, la causa del nykimo (progetto Lietuvos diaspora: mokėjimas, ktimas, nykimas). 2 3 Sempre più spesso nelle ricerche si concentra in linguini delle due lingue interconnessione e dell'influenza lingua dominanti ereditataia o casa linguaba aspetti. Ad esempio, Lionginas Pažūsis (2009) studiò i cambi dei codici Lituaniani Nord americani, l'influenza inglese lingvi lituani peculiarità, in parte descrisse alcuni alcuni segni del nykimo della lingua Lituania. Al fine di stabilire linguaggi lituani 1 Progetto realizzato 20072009 m. Vilniaus universite, direzione prof. dr. Meilutė Ramonienė, ha finanziato il Fondo statale lituano scienza e studi (žr. sito internet del progetto: http://projektai.vu.lt/miestaiirkalbos). 2 Projektas vykdytas 2011–2013 m. Vilniaus universitete, vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė. 3 Projektas vykdomas 2015–2017 m. Vilniaus universitete, vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė (žr. projekto interneto svetainę: http://wp.eln.lt/apie-projekta/). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 assorbimento altra lingua ambiente in particolare, fattori che promuovono e fermano lo sviluppo della lingua, attirata attenzione in bambini lingua. Applicando vari metodi di osservazione a lungo termine e sperimentali, esaminate bvikalbių bambini nativa delle lingue lituani nellissavimento vokiečių (Balčiūnienė, Kalninytė, Krivickaitė 2011) e inglesi lingua ambienteche leksinės, gramatinės ypatybės (Blažienė 2015). Inoltre è paragonata dvikalbių (lietuviųanglų, rusųlietuvių) e vienakalbių vaikų kalba (Kalninytė 2013; Balčiūnienė, Kalninytė 2013; Krivickaitė 2014;), tirtas Lietuvos kalbos, come matmosios e antrosios (svetimosios), grammatinės, kodų kaitos ypatybės (Dabašinskienė, Čubaitė 2009; Dabašinskienė, Balčiūjeva, Kalninytė 2013), la perdita natmosios lietuvių vaikystėje, sparčiai į kitą kalbą įvieninantė, occasioni di adozione internazionale (Ramonaitė 2013). Anche moltiaggia lavori, nei quali vengono esaminate peculiarità della lingua lituani viventi emigrazione, manca più approfondimenti e di più grande portata di ricerche, che aiutassero metodinici strumenti, preparanti insegnamento, didatti(si) materiale, a suscentrarsi in quelle linguine peculiarità, dalle quali si contraddistingue altra lingua in ambiente assorbita. Tali ricerche sono anche importanti insegnanti delle lituanistine scuole, logopedim, che lavorano sia con i bambini, subiriančiais difficoltà altra lingua ambiente nei studiarsi nativi dei linguisti lituani, sia con i bambini ritornousi a vivere in Lituania, i cui conoscenze e abilità delle lingue lituanee non corrispondono comuneamžių in Lituania delle abilità della lingua Lituanee. Attenendo a questi pochi menzionati e a molti altri aspetti, è stata effettuata una ricerca di grande portata, che mirava a stabilire lessine della lingua lituana insiderabili nell'ambiente gramatines ypatybes 4 . Straipsnio tikslas – aptarti keletą gimtosios lietuvių kalbos, įsisavinamos inglese e inglese nell'ambiente della lingua, grammaticali peculiarità (linksniazione dei paradigmi scelta, derisione e gestione, neiginio del kelmininko consumo), che sollevano difficoltà. 1. METIGA E METODOLOGIA DI TRIMO Studi condotto c. aprilebirraio 2013, dati raccolti in quattro quartieri di Londra. Applicando rišliojo racconto creazione lituanistinėse mokyklose, kurios veikia nuo vienų iki dešimties metų skirtinguose Londono secondo paveikslėlius compitootì è stato raccolti 156 bambini raccontiime, anche eseguita dei ricercatori genitori (globėjų) sociolingvistinė applicazione, che fosse leksinės e grammaticines caratteristiche. In questo articolo 4 Tyrimo pagrindu rengiama disertacija, kurios vienoje dalių išsamiai aptariamos dvikalbių vaikų lietuvių kalbos appienava grammaticali peculiarità, specialmente tomi, le quali pone difficoltà e monolingbi ai bambini inseriscendo la lingua litevians. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 determinato l'ambiente vivente del bambino, le lingue usate nelle famiglie, la frequenza di corrispondente lingua uso e kt. Dal dati del questionario rilevato, che studiatii sono molto diversi, quindi allo studio selezionare quei bambini, i cui entrambi i genitori mattina lingua sono litavians, e bambini nacè inglese in un ambiente di linguaggio (95 perc. di tutti studiabili) o nacè in Lituania, ma in iki vienų metų amžiaus (5 proc. visų tiriamųjų). Taigi iš viso atrinkta 100 vaikų, kurie atitiko inglese in un ambiente di linguaggio arrivò menzionati criteri, e esaminare creare loro rišlieji racconjimai. Secondo amžių tiriamieji scomparstyti pameciui in 6 gruppo di età (žr. lentelę). LENTEL. Dati su indagati Gruppo Di bambini Grupės amžiaus vidurkis Aggio I Numero Lytis Paese di Mergai-BNascimeerniu-Junto tės ngtinė kai Regno (LT) Lituania 44;11 m. 4;7 15 9 6 15 -55;11 m. 5;4 27 13 14 27 -6 mesi) 88;11 m. 8;3 16 10 6 16 -99;11 m. 9;3 10 3 7 10 - 66;11 m. 6;4 15 10 5 14 (LT viveo 1 bambino 711 m. 7;5 17 15 2 137; 4 bambini (LT viveo: 3 mesi ; 6 mesi ; 7 mesi ; 10 mesi) Di totale: 100 60 40 95 5 Durante lo studio si cercò di apprendere quanto più bambini, perciò il loro numero in ogni gruppo età non era limitato e è uniformeoda. La più piccola dei tiri (10) è 910 m. età gruppo in, perché questo (ir anziani) età dei bambini lituanistine scuole molto diminuisce quindi, che i bambini si scelgono visitare altri, spesso angliškose scuole o altre ugdymo istituti in lingua inglese eseguus būrelius. Menzionata, che la nattezza dei lituani i bambini sentivano da entrambi i genitori, nelle famiglie kalba, vaikai buvo skatinami šia kalba kalbėti tiek su tėvais, tiek su broliais ir (ar) seserimis. Anketinės apklausos duomenys suteikė žinių apie tai, kad visi vaikai gebėjo bendrauti anglų prevalo dei lituani, e questa lingua maggior parte 48 m. gruppi di età dei tiriabili vartota pusę dnia, o 99;11 m. bambini 75 proc. dnia. La maggior parte di tutti i gruppi di età dei bambini lituanistina scuola frequentò di due anni, in Lituania viskydavosi una volta al anno e in essa passaisvano di due settimane. Lankydamiesi Lietuvoje vaikai lietuviškai bendravo su seneliais, kitais šeimos nariais, bendraamžiais. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 I dati dello studio raccolti utilizzando il metodo di creazione di racconto rišlio. I bambini sono stati chiesti pažaisti paseggi racconà secondo seguito presentate di sei suoi sei siužetinių pitturaslėlių, išdėliotų davanti bambino horizontalia eile da sinirės a destrina, seką (žr. paveikslą). Preparazione di creare raccontìm, durata del racconto non limitati, al bambino creando racconti, l'investigatore lo non interrutinėva, non domandava domande, che potessero pasuflerati siužetą del racconto, netaisė differentemente i personaggi del bambino, ma incoraggiava parlare pritariamaisiais parole (daip, mhm, bene). Qualsiasi racconto creato bambino valutato positivamente, bambino elogiato. Sia prima dell'indagine, sia durante l'indagine con il bambino investigatore comunicato in Lituanei. PAV. Rišliojo raccontamento siužetinių paveikslėlių seka (Hickmann 2003; Gagarina e kt. 2012) Il raccontimo secondo paveikslėlių seką metodo scelto perché, che questa attività è consueta, riconoscibile, applicata sia ai bambini ikimeccoliniam, sia all'ugdamento scolastico, non suscita tensioni. Inoltre, la creazione di racconto rišlio […] kalbinė attività, quando bisogna scelgere parole, forme morfologiche, regole grammaticali, mezzi di connessione testo e altre strategie di creazione di racconto, che l'ascoltatore comprrastų pasakotojo istoriją. Rišliųjų pasakojimų kalba ir jos analizė fornisce dati sulla nativa delle lingue Lituaniane, inserite e utilizzate nell'ambiente inglese, lessine, grammaticine e altre linguine peculiarità (žr. kelių tiriamųjų papasakotas istorijas): 5 INF14: una volta c'erano qualch'oci quattro uccellini e c'era mama uccellino e tre altri uccellini volevano avgyti pasquì mama uccellino scappò a prendere sliekà e ha preso sliekà Qui e pasquì katė vide e voleva suvolyt quei uccellini e pasquè vide e e numeri e esempi di seguito all'inizio viene fornito l'abbreviazione INF (inform) e fino a allora indica che 5 nei giovani cacciati i più informanti sono stati suddivisi, a ciascun uomo viene dato un codice per ottenere l'anonimato. Pasvirieji brūkšniai separano pasakymi, cioè è il parlamento atkarpas prima e (o) dopo bambino padarite pause o atsikvėpimo, e il segno +... marchia nebaittata pasakymą. In questi e altri esemplari i segni di scissione composėti secondo Statobbine commissione della lingua lituana approvato regole di scissione, a grammatiche pasquio cuniuka vedè irgi e pasquio per taodegos paėmiau [= paėmė] e pasquio katė bėgo e pasquio cuniuka pas katę bėga (4;11). klaidos paliktos tokios, kokias pasakė vaikas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 6 INF81: un giorno quelli viveva tre balandini, una mamma balandis e poi mama April scese in volo a mangiar prendere e poi katina vide: ci sono piccoli balandiji vaikučių e poi quel katina salì su un albero poi poi il cugino poi continuava a venire poi il katina guardò verso l'alto, poi verso i baluni, poi verso quei baluni e poi cominciò a camminare in un albero poi il cugino venne e guardava che mamma... e mamma + guarda, magari che prendesse quei uccellini e poi dopo di che quel cugino escondo uodino [=ando al katina] o katina o [] April scred, mangiava dei cugli e gli baluni. Rišlieji racconti erano registrati in dictofoną, che ai bambini non era visibile. Le registrazioni raccolte trascrivano mantenendo internazionali bambini lingua transkribamento standard CHAT (angl. Codes for the Human Analysis of Transcripts), morfologicamente codificati, i. e. indicate di ogni racconto pavimentato parola di categorie grammaticali (parte del linguaggio, numero, giminė, tempo e etc.). Questo lavoro eseguito semi automaticamente, tuttavia a causa del linguaggio morfologico 7 molteiareikšmičnosti ricercui ha dovuto per guardare molteiareikšmius parole e scelgere adeguata morfologiche kodiotės variante. Ogni racconio trovatoti gramaticamente netaisyklino parola o combininys di parole marcato specialia gyma, indicanchia gramatiche eridi linguisti livello (morfologija, sintaksė) e tipà (caičiaus derinimo erida, linksnių controllo erida e kt.), che, eseguendo analisi degli errori, programma automaticamente riconosciuti di tipo corrispondente eridi. In quest'indagine si cercò di discutere alcune caratteristiche dell'inserimento a livello grammatica, determinati isnagrinėjus rišliasii nei racconjimenti trovati grammaticali errori, cui bambini nelle ricerche della lingua spesso mostrano una certa fase dello sviluppo della lingua e le sue caratteristici požimi. 2. LITUVI LINGUASO GRAMATICASI INSIGNAZIONI La lingua Lietuvių è lingua rictingos e complessige morfologie, tuttavia, come indicano studi di inserimento linguistico (Savickienė 1999, 2003; Wójcik 2000; Balčiūnienė 2009; 6 Kamandulytė Žymėjimas 4;11 indica che al bambino sono 4 anni e 11 mesi. 7 Codificando i dati dello studio si utilizza Ineto Dabašinskienės e Lauros Kamandulytė sviluppata Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno creazione metodologia (Kamandulytė, Savickienė 2007, Dabašinskienė, Kamandulytė 2009). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2009), sebbene e subirdando determinati periodi difficultati, i bambini infine riusciscono inseriscano nativamente la lingua. Nagrinandosi cento dvikalbių 49 m. bambini liteviamente pasektų rišliųjų racconjimų lingua, variosi (leksikos, morfologijos, sintaksės, žodžių darybos) livelliesi trovato peculiarità, caratteristiche unicakalbiam intosisavinant gimtąją lingua, anche apparususių esclusivamente a causa dei due lingue interazione. Come menzionato, ulteriormente lavoro l'inserimento della lingua nativa nell'ambiente inglese viene discussato esaminando tre aspetti che sollevano difficoltà elezione, combinazione e gestione dei paradigmi divertniazione nonché neigino kilmininko utilizzo. 2.1. Scelta di un sbagliato paradigma di divertimento Nell'attuale lingua Lituanea (DLKG 2006: 69) assegnate cinque daiktavardžių linksniuotės, nelle quali secondo separati linksnių formų peculiarità esama 12 paradigmų. delle lingue Lietuvių daiktavardžio 8 įsisavinio studi indicano (Savickienė 1999, 2001) che la stessa produttiva più maschi giminės paradigma è la prima, un po 'meno produtvios terza e quinta, e la stessa produttiva più femmineri giminės oštuntoji paradigma, un po 'meno produtvios sesta, settima. Altre paradigmi (nevintoji, undialistitoji, quattordtoji, seconda e decimtoji) considerateittine nonproduttive. Menzati 9 paradigmi produtvumà decide il fatto che le loro galūnè più spesso vengono utilizzate integrando debilini, formando nuove parole, anche in loro avviene galūnių kaita (Dressler et kt. 19951996; Dressler, Thorton 1996; Savickienė 2001, 2003; Savickienė, Kazlauskienė, Kamandulytė 2004). Questaro fenomeno galūnių kaitos casi trovato dvikalbių vaikų rišliosi nei racconjimenti. Uno dei casi più frequenti, trovati in racconti di tutte le gruppi di età, daiktavardžio shuo divertniamento non secondo l'undicesima, ma terza paradigma, per esempio: (1) INF22: e katina fuggì dal sugno (5;9). (2) INF16: e dice mama: o voi non parlėjot con catinu e con canino? (5;5). (3) INF62: e quegli scunis katino uodegą paėmė e tentè nutempt (7;7). (4) INF82: e shunis nukando uodegą (8;0). (5) INF99: quando katė climbò su un ramo d'albero, shunis mordando katei in uodegą (9;6). 8 (i)a divertniuote si attribuiscono 13 paradigmi, (i)u divertniuote 45 paradigmi; i(o) divertniuotei 67 paradigmi; ė linksniuotei 8 paradigma, i linksniuotei 912 paradigmos. 9 Vyriškosios ir moteriškosios giminės linksniavimo paradigmos nurodytos pradedant nuo produktyviausios. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad dalis vaikų daiktavardį šuo pasirinko linksniuoti pagal dažnesnę ir produktyvesnę linksniavimo paradigmą. Daiktavardžio įvairių linksnių raiška (vard. cani; kilm. šunio; įnag. shuniu) indica che i bambini sono bene assorbita della terza paradigma divertnių galūne. D'altra parte, questi (e ulteriormente in questo sottokirico discussi) casi di scelta di sbagliata paradigma potrebbero essere relativi con i genitori tarme. Udendo i genitori 10 termialmente alegrniuojami certe parole, il bambino poteva assorbire tale corrispondente parola modello alegrniazione. In alcuni racconji invece di daiktavardžio katinas (katė) varieurie diverniai vartoto la parola katis, pvz. : (6) INF12: katis vuole su mangiareyt (4;4). (7) INF30: ir katis arrivò (5;8). (8) INF24: dopo è arrivato il cagnolino, guardava a katį, cosa fa (5;7). Gli ultimi casi possono essere spiegati di diversi modi. Poteva essere, che la parola katinas vaikų primariamente abbreviata, rinunciando al prefessaggio (kat-in-as), allora scelto allegnare non secondo la prima (plg. katas), ma terzia la allegnamento paradigma (katis, plg. dantis). Abbreviazione della parola può essere sietina con il principio di economia caratteristico schnekamaja linguaggio, quando per dire più velocemente, gllandžiau passati i priebalsia, abbrevia la parola pabaiga, randasi balsių redukcijos, asimiliacijos ed ecc. (più cfr. Dabašinskienė 2008), e non ta divertnia paradigma poteva essere scelta per analogia: linksniata secondo terzia paradigma così come già discussato la parola šuo (plg. šunis e katis). Dall'altra parte, la parola katis dvikalbių lietuviųanglų vaikų lietuvių parlante potrebbe sorgere non abbrevant parola katinas, e sulietuvinant anglišką žodį cat pridėjus treosios paradigmos galūnę -is (cat+is). casi esista in tutte le 49 m. età grupesse. Contrariamente, più spesso daiktavardžio katinas linksniazione secondo tercesja paradigmą (katis) casi trovato 45 m. età grupėse (14 casi) e solo due casi in uno Būtina paminėti, kad daiktavardžio šuo linksniavimo pagal trečiąją paradigmą (šunis) 99;11 m. bambino racconti. In base a questo, si può affermare che e giunerni, e anziani bambini sono tendenti semplificare sistema umorniazione, scegliendo frequenti e Nel questionario dell'indagine sociolingvistina non 11 inclusa la domanda sul dialettà dei genitori (tarmes), quindi dati preclii su ogni studiativo tarmu dei genitori non abbiamo. Tuttavia menziona che, raccogliendo i dati dello studio, che In Queste gruppi età nelle trovate 14 casi: 12 10 casi vns. nome. forma katis ir 2 casiie vns. gal. forma katį. dieną buvo lankomasi lituanistinėse mokyklose, bendrauta su vaikais, tėvais, todėl buvo galima išgirsti, kad kai kurių vaikų kalboje esama panašių tarmės, kodų kaitos ar kt. kalbos ypatybių kaip ir jų tėvų kalboje. 11 AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 produtvesne divertniazione paradigma. O produttivi paradigmi cambiato (in questo caso prime con terziaja) esceccia anzinių bambini kalboje, taigi inserisavinus sistema divertniazione. Visų amžiaus grupių vaikų pasakojimuose appaiono 11 casi, quando masriškosios giminės daiktavardžiai alegrniuoti secondo moteriškosios giminės paradigmas, pvz. : (9) INF13: ir šuniuka labai bėgo (4;2). (10) INF15: poi la gatta così nubègo dal cucciolo (4;4). (11) INF64: e poi essi avvolarono alla sua nidi (7;6). INF73: e šunė viene e surado katytę (7; (12)6). (13) INF9: ir ten katinei tempia (4;10). INF81: jisai zalipo su 12 medžios (82); (14) (15) INF50: una volta in uno stesso boscheggio vivono tre uccellini leliukai e mama (6;2). Nei forniti esempi i prodottivi più primi (šuniuk, katinas, lizdas) e terzi (medis) obiktavardsi dei paradigmi giminesi masriškosios alegrniuoti secondo prodottiviasti giminesi femeriškosios paradigmas seštąją (šuniuka, katina), aštuntąją (katinei), settiminąją (vns kil.m. medžios; vns viet. medžioje). Rasti 3 casi, quando maderiškosios giminės daiktavardžiai alegrniuoti come vyriškosios giminės parole, pvz. : (16) INF30: 13 mãmas già milli (5;8). INF53: o mãmas viene in lui (6; (17)1). INF64: e loro così crykė e disse già mamyčiams: voglio egyti (7; (18)6). Nei forniti 16imo e 17imo esempi nel daiktavardis (mama) del sesto paradigma della femiškosios giminės (mãmas, plg. namas) è alleniuato secondo la prima paradigma della vyriškosios giminės (mãmas, plg. namas). Attenendo al fatto che in lingua inglese vardažodžiai non ha specifici morfemì, distinguanti virriškąją e moteriškąją giminę, trattatici casi potrebbero mostrare lietuvių kalbos wordsų giminės nykimą: vyriškoji giminė pasirenkama come nežymėtoji. Un altro caso creativa (18 esempio) indica che materiškosios giminės daiktavardis (mama) yra vartojamas su vyriškąja deminutyvinės priesagos -ytis, -ytė forma (mamytis) ir atitinkamai 12 In entrambi gli esemplari (1415) i bambini sukirčiavo il primo verbo skiemenį: medžios, medžioje. 13 In entrambi i casi (1617) i bambini sukirčiavo il primo termine skiemenį: mãmas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 linksniuojamas pagal trečiąją paradigmą – dgs. naud. mamyčiams (plg. brolytis, brolyčiams). Pastarasis pavyzdys laikytinas individualiu atveju, tačiau rodo, kad gramatiškai netaisyklinga diverniazione paradigma può essere selenkama e diverniuojando deminutivini daiktavardžius. Pofrezzina, che sebbene 915 e 1618 negli esempi si passa in paradigmas di produtvesne o altre giminè, divertniuojando daiktavardžius utilizzate tosmos paradigmi linksnių galūnės. Daiktavardzii divertniazione secondo productivvesnes paradigma è un frequente fenominkys daiktavardzii nell'assorbimento iniziale, poiché questo permette ai bambini sopprimiare complicato sistema divertniazione. Tuttavia, come determinato isnagrinėjus questo processo eigą, circa 3;5 anno bambino il sistema divertniamento è riuscitamente inserito (maggiore cfr. Savickienė 2003). In questa ricerca discussi i casi dei paradigmi dell'amusniazione per bambini indicano che bivalvi bambini di 49 anni sono percepiti singoli paradigmi, particolarmente produtviųjų, sistemi dell'amusniazione, tuttavia anche e agli più anziani difficile sceglier adeguato obictavordzio paradigma dell'amusniazione. Questo può indicare che il sistema di divertniazione non è adeguatamente perprasta, quindi meno usate parole o quelle i cui paradigma di divertniazione al bambino non è chiiski, divertniuojano secondo il più produttivo e frequente paradigma. 2.2. Inconvenienti casi di armonizzazione e gestione Una caratteristica delle connessioni sintassiche della lingua lituanea combinazione, quando dipendomo (ų) parola (ių) forme morfologiche (linksnis, numero, giminė) si scelgono secondo la parola principale (DLKG 2006). Parti parti dei partecipanti a questo studio dipendenti combinazione delle parole con le parole principali gimine e (or) numerociumi kėlė difficoltà. Ad esempio, ci sono casi in cui non concordata daiktavardžio e būdvardžio giminė (19) INF96: katė era affamano e volevano molto suvalgyti (9;7), così come casi in cui non concordato allegnino e (ar) giminės e (ar) forma del numero, ecc.: (20) INF14: una volta c'erano kažkokios quattro p uccellucci (4;11). (21) INF53: tale tre picchi vuole mangiare (4;11). (22) INF16: e dice mama uccciuc: voi, uccciuccino piccolo, da nessuna parte non andate (5;5). (23) INF76: e papà gioìsi che i figli fossero salvi (8;2). (24) INF83: uno giorno viveva mamma con tre uccellini (8;2). (25) INF86: e shunis atėję pamatė katę (8;5). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 IŠVADOS Rišliųjų racconjimenti analisi del linguaggio rivelò, con quali difficoltà si incontrano bambini, nell'ambiente della lingua inglese inserendosi nel paradigma del linksniazione, grammatiche forme (linksnio, numerius, giminės) derisione, linksnių gestione e neigino kilmininko consumo. Domenys mostrò che interagendo due lingue la nativa lingua Lituaniana sistema felicniazione può essere adeguatamente inserito, nonostante il fatto che di alcuni dvikalbių vaikų talboje questo processo zassitęsia più a lungo di singolbalbių vaikų fino penkerių, šešerių anni di età. Pastrėžtina, che sia piccoli, sia anziani bambini sono tendenti semplificare il sistema divertniazione, quindi nonproduttivi paradigmi o rčiau ustojamus daiktavardžius sono tendente divertniuiti secondo prodottivias paradigmas. Esistono casi, quando divertniazione paradigma si sceglie secondo analogία ad altre parole, tuttavia questo caratteristichissimo ai più giovani partecipanti dello studio. Gramatiche forme derinimo analisiè mostrò, che i bambini sanno adeguatamente scelgere galūne, indicanticas numeri, masriškąją, moteriškąją giminę, linksnius, però anche e anziani età (78 m.) ai bambini ancora sorge difficoltà appartenomo (-ų) parola (ių) morfologine forme scelgiti secondo la parola principale. Analimo Valdimo mostrò, che con tranzityvinie azionimažodžiais usato galininkas oggettoti reikšti neretai è sostituito vardininku, kilmininku o kt. linksniu. Tokio polinkio esama unicolbiam bambini inserivinant tranzityvinius veiksmažodžius, kol apprendstama con questi veiksmažodžiais usare galininką. Tuttavia i dati dello studio effettuato indicano che il consumo tranzityvinių veiksmažodžių con galininku difficoltà ancora pone agli anziani (7 e 9 m.) bibilingvi bambini. Inoltre, sia a piccoli, sia ai più anziani (78 m.) bambini è difficile adeguatamente usare neigino kilmininkà. Con negativamaisiais tranzityviniais veiksmažodžiais indicato oggetto vaikų reikštas non kilmininko, e galininko veselniu. Prielinksnių e prelinksninių costruzioni utilizzo si contraddistingue da diverse peculiarità. In primo luogo, con prielinksniu ein utilizzanti diiktavardzii non sempre possono essere espresseškiati quei alegrniai, con cui quei prielinksniaiami. Seconda, può essere costituita gramaticamente regolainga prielinksnio e daiktavardžio formulae (pvz. da + kilm.), però netaisyklinga prielinksninė costruzione, quando prielinksnio e daiktavardžio formulae viene usata indipendentemente in sintaksinio veiksmazodio junglumà. Questo indica che a bibilingui bambini più difficile imparare adeguatamente usare prielinksnine costruzioni, che le compilare regolarmente. Terzia, preferenzia in costruzioni effetto fa AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 inglesi grammatica: questo prielinksnis lietuvians kalboje è passatoidžiamas in quelle parole junginiuose, nei quali egli nevartojamas e ingles kalboje. In questo articolo discusse parecchie peculiarità grammaticali permette notare che dominiojančios ingles lingua ambienteche inserendo la lingua litevians pereinami quelli stessi (ar similūs) etapai, che sono caratteristici e agli unicalbi in Lituania. Tuttavia alcune regole in un ambiente di altra lingua ai bambini bilingui è difficile assorbire e questo dura più a lungo che ai monolingui. Tam effetto può fare greta delle lingue lituanee ogni giorno sempre più intensivamente e più spesso, specialmente da 4 anni, cominciėjus a frequentare scuola, utilizzata e dominojanciata posizione bepradedanti occuparsi in inglese. LITERATŪRA A le ks and ra vi c iu s D., Kuzmick aite D. 2008: Emigracija ir seima: Vaiku ugdymo problemos ir issukiai, Vilnius: Versus Aureus. B alči ūni enė I. 2009: Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu. Daktaro disertacija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Ba lčiū nien ė I., K aln iny tė A. 2013: Narrative production in Lithuanian TD Monoand Bilingual 5-6-year Olds, pranešimas skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Child Language Seminar-2013. Mančesterio universitetas. B alči ūni enė I., Ka ln iny tė A., Kri vi ckait ė E. 2011: Lietuvių kilmės vaikų, gyvenančių Vokietijoje, kalba: nuostatos, tendencijos, rekomendacijos. Vokietijos šeštadieninių lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų seminaras. Hiutenfeldas, Vokietija. B laž ie nė A., 2015: Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė. – Taikomoji kalbotyra 7. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomojikalbotyra/article/view/54/50 (žiūrėta 2016 06 25). Ce le šiū tė I. 2008: Lituanistinio vaikų ugdymo užsienio šalyse ypatumai. – Oikos 2 (6), 52– 72. Ciub rins kas V., Kuzn ecoviene J. (sud.). 2008: Lietuviu identiteto trajektorijos, Kaunas: VDU leidykla. D abaš insk ienė I. 2015: Growing knowledge in differential object marking: the view from L1 Lithuanian. – Revue roumaine de linguistique LX (369–382). D abaš insk ienė I., Balčiū nienė I., K aln iny tė A. 2014: Links between lexicon and grammar in narrative production: Lithuanian as L1 and L2 in bilingual children, 13th International Congress for the Study of Child Language, Amsterdamas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 D abaš insk ienė I., Č uba jeva itė L. 2009: Acquisition of case in Lithuanian as L2: Error analysis. – Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat = Estonian Papers in Applied Linguistics 5, 47–65. D abaš insk ienė I., Kamandulyte L. 2009: Corpora of spoken Lithuanian. – Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat = Estonian Papers in Applied Linguistics 5, 67– 77. Da bašin skie nė I. 2008: Trumpinimas ir daznumo poveikis snekamojoje kalboje. – Darbai ir dienos 50, 109–117. Da utartas J. 2005: Lituanistinio ugdymo JAV raidos aspektai. – Pedagogika 79, 189–193. Dressl er W. U., T ornton A. M. 1996: Italian nominal inflection. Wiener Linguistische Gazette 55–57, 1–26. Dressl er W. U., Drazyk R. D., Dzi ubalsk a-Kołaczy k K., Jagła E. 1995–1996: On the earliest stages of acquisition of polish declension. – Wiener Linguistische Gazette 53–54, 1–21. DLKG 2006 – Dabartines lietuviu kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. Ga garina N., Klop D., Ku nnari S., Tante le K., Va limaa T., Balciu n iene  I., Bo hnacke r U., Walters J. 2012: Multilingual assessment instrument for narrative analysis (MAIN), Berlin: ZAS. Hickma nn M. 2003: Children’s discourse: Person, space and time across languages, Cambridge: Cambridge University Press. Ja kaitė -B ulb uk ienė K. 2014: Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis. – Taikomoji kalbotyra 5. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/40/34 (žiūrėta 2016 07 02). Ja kaitė -B ulb uk ienė K. 2015a: Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Ja kaitė -B ulb uk ienė K. 2015b: Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis. – Taikomoji kalbotyra 7. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/69/62 (žiūrėta 2016 07 02). Kamand ulyte L. 2009: Lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimas: leksinės ir morfosintaksinės ypatybės. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kamand ulyte L., Sa vickie ne I. 2007: The corpus of spoken Lithuanian. – Human Language Technologies. The Third Baltic Conference Proceedings, 127–133. Ka ln iny tė A. 2013: Lietuvių vaikų, gyvenančių anglakalbėje aplinkoje, rišliojo pasakojimo ypatybės, pranešimas skaitytas tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje Kalbos ir žmonės: dialogas ir kontaktai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Kr ivi ck a itė E. 2014: Netikrų žodžių kartojimo testas: lietuvių vienakalbių ir dvikalbių vaikų kalbos tyrimas. - Taikomoji kalbotyra 4. Prieiga internete: http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/33/28 (žiūrėta 2016 07 02). Li ub iniene N. 2009: Migrantai is Lietuvos Siaures Airijoje: „savos erdves“ konstravimas. Daktaro disertacija. Kaunas. Paž ūsis L. 2009: Šiaurės Amerikos lietuvių kalba (dvikalbystės sąlygojamų reiškinių tyrinėjimai). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. R amo nai tė J. T. 2013: Italų kaip antrosios kalbos įsisavinimas: įvaikinimo iš Lietuvos situacija. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. R amo nien ė M. (red.) 2015: Emigrantai: kalba ir tapatybė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. R amo nien ė M. (red.) 2010: Miestai ir kalbos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Savickie ne I. 1999: Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Savickie ne I. 2000: Linksniai šnekamojoje kalboje. – Darbai ir dienos 24, 89–99. Savickie ne I. 2001: Linksniavimo paradigmų formavimasis vaiko kalboje. – Lituanistica 3 (47), 58–68. Savickie ne I. 2003: The Acquisition of Lithuanian Noun Morphology, Wien: Verlag der Osterreichischen Akademie der Wissenschaften. Savickie ne I. 2005: Linksnių vartojimo dažnumas ir daiktavardžių reikšmė. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 59–65. Savickie ne I., Ka zlausk iene  A., Kaman dulyte L. 2004: Naujas poziuris i lietuviu kalbos daiktavardzio linksniavimo tipus pagal naturaliosios morfologijos teorija. – Acta Linguistica Lituanica 50, 79–98. Sk rip kie nė R. 2001: Lietuvių kalbos gebėjimų lygmenys: nelietuvių mokyklų pradinukų kalbinės raiškos valstybine kalba tyrimai. – Pedagogika 55, 78–86. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Šu tinienė I. 2009: Lietuvių imigrantų požiūriai į lituanistinį vaikų ugdymą. – Filosofija. Sociologija 20 (4), 310317. Tamosiunaite A. 2012: Lituanistines scuoleos issukiai: mokiniu disposizioni e lingue vartojimo polinkiai. Pranesimo skaidres. Cikagos lituanistine mokykla. Prieiga internete: http://www.svietimotaryba.org/index.htm (žiūrėta 2016 07 04). Tamosiunaite A. 2008: The Lithuanian Language in the United States: Shift or Maintenance? – Lituanus 54(3), 60–78. Wójcik P. 2000: The Acquisition of Lithuanian Verb Morphology: a Case Study, Krakow: Quartis. Įteikta 2016 07 26 Adottato 2016 09 07 AGN BLAŽIENE Vytauto Didziojo università Humanitariniu mokslu fakulteto Lietuviu lingua katedra Kristijono Donelaicio g. 52-205, LT-44244 Kaunas [email protected]