Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas SINTAKSĖS KLAIDOS VILNIAUS APSKRITIES ABITURIENTŲ RAŠINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: sintaksė, linksniai, prielinksniai, polinksniai, padalyviai, sakinių sandaros ydos. ĮVADINĖS PASTABOS Pastaraisiais metais daug kalbama apie vis prasčiau rašančius mokinius ir studentus, negerėjančius lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus 1 . Todėl kyla poreikis nuodugniai išnagrinėjus atskirų Lietuvos apskričių valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbus, ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, ir sprendimų, kaip pagerinti padėtį. 2015 m. 2 iš Nacionalinio egzaminų centro gavus 2014 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino 2000 abiturientų rašinių, pradėtas tyrimas. Tyrėjai rašinius suskirstė pagal 10 Lietuvos apskričių. Šiuo metu šie rašiniai (vertintojų netaisytiegzemplioriai) nagrinėjami rašybos, skyrybos, sintaksės ir leksikos aspektais. Straipsnyje tiriami 238 Vilniaus apskrities abiturientų, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų kalbomis (119) ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba (119), rašiniai. Tyrimo objektas – šiuose rašiniuose rastos sintaksės klaidos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinius laisvai pasirinkta tema, nustatyti dėsningas sintaksės klaidas, išsiaiškinti tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų lietuvių kalbos brandos egzamino darbų sintaksės klaidų panašumus ir skirtumus, mėginti nustatyti šių klaidų priežastis. Straipsnyje naudojami aprašomasis statistinis ir lyginamasis metodai. 1 Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2014–2015 metais šio egzamino neišlaikė apie 10 proc. abiturientų. 2 Dar žr. Solvitos Labanauskienės straipsnį „Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose“ 88-ajame Bendrinės kalbos tome. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 TYRIMO DUOMENYS Kalbos taisyklingumo (humanitarinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų sričių tekstų) tyrimai atliekami nuolat. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) atliko 2010–2012 m. išleistų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbos patikrą. Nustatyta, kad daugiausia vadovėliuose nepaisyta skyrybos taisyklių (35 proc. visų klaidų). Tai rodo, kad nesuvokiama sintaksinių ryšių, todėl sintaksės klaidos pagal gausumą atsidūrė antroje vietoje (24 proc.). Tai ne tik linksnių ir prielinksnių vartojimo, bet ir sakinių dėmenų siejimo klaidos, temos ir remos nepaisymas (Urnėžiūtė 2015: 14–15). 2013 m. aukštųjų mokyklų VLKK tyrimui pateiktuose baigiamuosiuose magistro darbuose kalbos normų pažeidimų didžiąją dalį (60 proc.) sudaro sintaksės klaidos (netaisyklingas linksnių, prielinksnių, dalyvių ir padalyvių vartojimas, netinkamas sakinių ir žodžių junginių sudarymas) (Urnėžiūtė 2015: 18). VLKK taip pat vertina bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių (nuo 2003 m.) ir profesinio mokymo(si) vadovėlių (nuo 2007 m.) rankraščių kalbą (plačiau apie tyrimą žr. www.vlkk.lt). Atkreiptinas dėmesys, kad ir čia daugiausia rasta sintaksės klaidų. Gimtosios kalbos žurnale, skirtame redaktoriams, kalbos tvarkytojams, dėstytojams ir mokytojams bei kitų specialybių atstovams, vertinama ir recenzuojama įvairios paskirties leidinių kalba. Recenzijose atsispindi dažniausiai daromos gramatikos klaidos, o sintaksė – viena iš plačiausiai aptariamų sričių. Šiuos tyrimus papildo ir aprašomasis Vilniaus apskrities abiturientų rašinių sintaksės klaidų tyrimas. Skiriant taisyklingą ir netaisyklingą sintaksinę vartoseną buvo remtasi Kalbos patarimuose pateiktų įvairuojančių sintaksės reiškinių vertinimu (straipsnyje kalbos klaidomis laikyti vengtini ir neteiktini variantai), taip pat 2014 m. baigiamųjų darbų kalbos vertinimo aprašu. Straipsnyje cituojami Vilniaus apskrities mokinių rašiniai žymimi kodais: VATM – Vilniaus apskrities tautinių mažumų mokyklų abiturientų, arba kitakalbių; VA – Vilniaus apskrities lietuviškų mokyklų, arba gimtakalbių 3 , rašiniai. Cituojamuose pavyzdžiuose taisomos tik aptariamos klaidos; kitos klaidos ir stiliaus trūkumai netaisomi, sakiniai palikti autentiški. Kiekvieno rašinio tekstą vidutiniškai sudaro trys puslapiai (500–600 žodžių). Pažymėtina, kad iš 238 rašinių 16-os tautinių mažumų ir 28-ių lietuviškų mokyklų 3 Dėl tyrimo patogumo šis moksleivių skirstymas į gimtakalbius ir kitakalbius yra sąlyginis (mokyklas mokomąja lietuvių kalba lanko ir tautinių mažumų atstovai). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 moksleivių darbuose nerasta nė vienos sintaksės klaidos. Rastos sintaksės klaidos skirstomos į tris tipus: linksnių, prielinksnių ir polinksnių vartojimo bei sakinių sandaros ydos (žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų klaidų statistika Klaidos tipas Kitakalbių daromos klaidos Gimtakalbių daromos klaidos Klaidų skaičius Procentai Klaidų skaičius Procentai 1. Linksnių klaidos 107 56,3 79 60,8 2. Prielinksnių ir polinksnių klaidos 36 19 21 16,1 3. Sakinių sandaros klaidos 47 24,7 30 23,1 Iš viso: 190 130 Atlikus statistinių duomenų analizę paaiškėjo trys dalykai: 1) kitakalbiai daro trečdaliu daugiau klaidų; 2) dažniausios yra linksnių klaidos – (jos sudaro apie 56,3 proc. (VATM) ir maždaug 60,8 proc. (VA) visų sintaksės klaidų); 3) mažiausiai rasta prielinksnių ir polinksnių klaidų (apie 19 proc. ir maždaug 16,1 proc.). Išskirtos klaidų grupės toliau aptariamos pagal dažnumą. 1. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Pastebėta, kad tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose dažniausiai klaidingai sudaromi žodžių junginiai, parenkant netinkamą linksnį. Rastos linksnių klaidos skirstomos smulkiau (žr. 2 lentelę). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų linksnių klaidų statistika Klaidos potipis Kitakalbių daromos klaidos Gimtakalbių daromos klaidos Pavyzdys Klaidų skaičius Procentai Klaidų skaičiu s Procentai a) vardininko klaidos b) naudininko klaidos c) galininko klaidos d) įnagininko klaidos e) vietininko klaidos f) dvejybinių linksnių klaidos 1 4 19 19 26 38 0,9 3,7 17,8 17,8 24,3 35,5 - - 1 2 32 44 - - 1,3 2,5 40,5 55,7 gyvenimo kelyje pasirodo sunkumai dėka jai padovanodavo bičių pagamintą medų vienu tokiu veikėju buvo galutiniame rezultate pastebima tai... gali pasijusti kilniais Iš viso: 107 79 Iš 1 lentelės matyti, kad abiejų tipų mokyklų abiturientų rašiniuose daugiausia yra daroma dvejybinių linksnių klaidų, tiesa, jų daugiau daro gimtakalbiai. Mažiau, bet taip pat gana dažnai moksleiviai klysta netaisyklingai vartodami vietininko linksnį. Ir šiuo atveju lietuviškų mokyklų abiturientų darbuose tokio tipo klaidų yra daugiau. Tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose gausu įnagininko ir galininko vartojimo klaidų, o mažiausią dalį sudaro vardininko ir naudininko klaidos, kurios visai nebūdingos lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniams. 1.1. Tyrimo duomenys rodo, kad viena bendra moksleivių problema – nemokama vartoti dvejybinių linksnių, t. y. pasirenkamas netaisyklingas įnagininkas vietoj kitų linksnių. Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas rašiniuose būviui SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 reikšti netaisyklingai vartojamas vietoj dvejybinio: a) vardininko; b) kilmininko, c) naudininko ir d) galininko, pvz.: a) Įsimylėjęs žmogus nori tobulėti, kurti, džiaugtis, būti laimingu (= laimingas) (VATM 29); <...> Sruoga tapo morališkai stipresniu (= stipresnis), kas ir padėjo jam surasti asmenybės laisvę ir sukurti nuostabų kūrinį „Dievų miškas“ (VATM 85); Manau, šis kūrinys parodo, kad ne visi žmonės mylint moka pasilikti kilniais (= kilnūs) (VATM 182); Jis mano, kad laimingu (= laimingas) būsiąs tik jis, o Elena tuo metu tik kankintųsi matydama, kaip Garšvą ištinka ligos priepuoliai (VA 10); Taip pat lietuvių literatūros herojai, norėdami būti laisvais (= būti laisvi), yra priversti priešintis socialinėms normoms ir maištauti prieš visuomenę (VA12); <...> Liudas Vasaris pats per daug nebūdamas religingu (= religingas) tėvų pastumiamas įstoja į kunigų seminariją (VA 71); b) Taigi iš šio kūrinio mes vėl puikiai matome, kad meilė žmogaus nedaro nei kilnesniu, nei geresniu (= nei kilnesnio, nei geresnio) (VA 17); Taigi meilė dažnai žmogaus nedaro kilniu (= kilnaus), jeigu ji tampa „prisemta“ pavydo, neištikimybės <...> (VA 28); c) Vieniems tai yra gyvenimo tikslas, kitiems – paprastas jausmas, kuris tiesiog padeda žmogui tapti laimingu (= laimingam) (VATM 182); Svarbiausiu uždaviniu tampa tapti geresniu žmogumi, nebūti abejingu (= abejingam) kitų atžvilgiu (VATM 1525); Juk būti kilniu, reiškia būti doru, tyru, keliančiu pagarbą (= būti kilniam reiškia būti doram, tyram, keliančiam pagarbą) (VA 10); Norint būti laimingu (= laimingam), reikia mylėti ir būti mylimiems (VA 13); Laisvė – tai būti nepriklausomu, nesuvaržytu (= nepriklausomam, nesuvaržytam) (VA 22); Meilė – šilta, maloni, ji glosto sielą, padeda atrasti save, jaustis stipresniu (= stipresniam) (VA 22); Vadinasi, kad prisiminimai, kurie gyvena mumyse apie artimuosius žmones, padeda nesijausti vienišais (= vienišiems) (VA 68); <...> ypač meilė tampa tvirta atrama, leidžianti nepasiduoti ir išlikti žmonišku (= žmoniškam) net absurdiškiausiose situacijose <...> (VA 87); d) Mykoliuko meilė Severiutei, mano nuomone, padarydavo vaikino dieną šviesia, laiminga (= šviesią, laimingą) (VATM 32); Meilė sugeba pakeisti kiekvieną žmogų, sugeba padaryti žmogų geresniu, švelnesniu, kilnesniu (= geresnį, švelnesnį, kilnesnį) (VATM 50); Šis šiltas jausmas keičia žmogų, daro jį geresniu (= geresnį) (VA 1); Dori darbai atlikti nuostabiausia jausmo dėka padaro žmones geresniais (= padaro žmones geresnius) (VA 6); Pažiūrėkit į tuos žmones, kurie kasdienybėje jaučiasi laimingi, kas kasdienybėje padaro juos laimingais (= padaro juos laimingus)? (VA 8). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Iš visų dvejybinių linksnių tautinių mažumų mokyklų moksleiviai rečiausiai vartoja kilmininką. Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas dažniausiai klaidingai vartojamas vietoj vardininko (žr. 1 pav.). 45% 2% 24% 29% Dvejybinio vardininko klaidos Dvejybinio kilmininko klaidos Dvejybinio naudininko klaidos Dvejybinio galininko klaidos 1 PAV. Dvejybinių linksnių klaidų dažnumas (procentais) tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose Gimtakalbių mokyklų moksleivių kalbos pavyzdžiai rodo, kad, skirtingai nei tautinių mažumų mokyklose, dažniausiai netinkamai vartojamas įnagininkas vietoj naudininko (žr. 2 pav.). 35% 4% 43% 18% Dvejybinio vardininko klaidos Dvejybinio kilmininko klaidos Dvejybinio naudininko klaidos Dvejybinio galininko klaidos 2 PAV. Dvejybinių linksnių klaidų dažnumas (procentais) lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniuose SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1.2. Nemažą dalį rastų sintaksės klaidų sudaro iš rusų kalbos nusižiūrėti netinkamai vartojami vietininkai. Rusų kalbos vietininkas turi daugiau reikšmių negu lietuvių kalbos vietininkas, jo dvi pagrindinės reikšmės yra vietos ir laiko (Šukys 1998b: 43). Rašiniuose dažnoki klaidingi laiko reikšmės vietininkai, pvz.: Bet laiko bėgyje (= ilgainiui) giminių jausmai atšalo (VATM 78); Taigi B. Sruogos apysakoje „Dievų miškas“ vaizduojamos problemos buvo labai aktualios tų metų laikotarpyje (= tuo metu) (VATM 76); Juk pagrindinė veikėja Juozapota, dėl meilės Petriukui, kurį kūrinio bėgyje (= skaitydami kūrinį) mes sužinome, jog nužudo, išprotėja (VATM 50). Daug rečiau laiko reikšmės vietininką klaidingai vartoja lietuviškų mokyklų abiturientai, pvz.: Meilė artimam, aplinkinių palaikymas ir užjautimas (= užuojauta), tobulėjimo ar kūrinijos vertinimas gyvenimo eigoje (– gyvenime) turi teikti pilnatvę (VA 2). Keliuose lietuviškų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašiniuose rasti nevartotini lietuvių kalbos vietininkai a) daikto būviui (būsenai), būdui; b) priežasčiai reikšti, pvz.: a) <...> teatralinėje uniformoje (= teatro drabužiais) kūrinio herojus jaučiasi it J. Štrauso operetės personažas (VA 116); Kūrinyje „Balta drobulė“ autorius stengiasi perteikti asmenybės laisvę įvairiose žmogaus laikysenose (= stengiasi įvairiai perteikti žmogaus asmenybės laisvę) (VA 53); <...> nuolatinis galvojimas apie senus prisiminimus nėra geras dalykas, nes jei gyvenome gerose sąlygose (= geromis sąlygomis), o dabar gyvename ne itin gerai, reikia galvoti į priekį <...> (VATM 124); b) Visų pirma žmogaus atmintyje pasilieka matytas vaizdinys, kurio pasėkoje (= todėl) atsiranda ir jausmas, rodantis įvykio tikrumą (VA 60); Liudas Vasaris labai gerbė tėvus, juo nuomonę, tačiau to pasėkoje (= dėl to) žmogus praranda tikrą asmeninę laisvę (VA 71); Severiją galima vertini kaip savanaudišką asmenybę, nes galutiniame rezultate (= galų gale) pastebima tai, kad ji pamilo Mykoliuką iš gailesčio (VATM 286). Rasta sakinių, kuriuose netinkamai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių vietininkas. Pasak Jono Šukio, abstrakčiųjų daiktavardžių, ypač su priesaga -imas (-ymas) vietininkai netinka – juos reikia keisti pusdalyviu, padalyviu ar šalutiniu sakiniu (žr. Šukys 1998a: 297), pvz.: Tad Agnės kilnumas atsiskleidžia jos susitaikyme ir nekovojime (= jai susitaikant ir nekovojant) (VA 74); Tai atsiskleidžia ir jo vardo pasikeitime (= pasikeitus jo vardui) iš Mykoliuko į Dzidorių artoją, kuris yra gerbiamas visuomenėje (VA 87). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Netaisyklingai vartojami ir tokie verstiniai posakiai, kai nėra vietos reikšmės, – tokių atvejų daugiau rasta tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose, pvz.: O kas galėtų jam tame (= tokiu atveju) padėti labiau negu meilė (VATM 80); Siužetas slypi tame (= toks), jog kartą eidami pro paštą susitikimo moteris ir vyras (VATM 192); <...> cigaretės ir alkoholis jam vienareikšmiškai gali tame (= tokiu atveju) padėti (VATM 386); Šiame kūrinyje kilnumas slypi tame (= parodo), jog meilė yra labai stipri jėga <...> (VA 43). Aktuali klaida – Vilniaus apskrities moksleivių rašiniuose dažnas einamasis vidaus vietininkas (iliatyvas) vardan, kuris ypač paplito dėl rusų kalbos įtakos ir vartotinas tik specialiuose posakiuose, pvz.: Labai dažnai žmonės pamiršta savo asmeninius norus ir vardan (= dėl) kitų laimės atsisako savarankiško pasirinkimo (VATM 46); Tik stiprus jausmas kaip meilė priverčia žmogų kitaip žiūrėti į pasaulį, daryti vardan (= dėl) jos tai, ko žmogus niekados neleistų sau (VATM 80); Šiame kūrinyje puikiai atsispindi pasinaudojimas ir apgavystė vardan (= dėl) meilės (VA17); Sunku džiaugtis savo laime, kai kitus darome nelaimingus vardan (= dėl) savo tikslų (VA 92); Nepaisydamas šių aplinkybių, Mykoliukas išsaugo savo nuolankumą, neima maištauti vardan (= dėl) savojo ego (VA 119). 1.3. Esama galininko vartojimo klaidų. Kai galininkinis veiksmažodis gauna neiginį ne-, vartojamas vadinamasis neiginio kilmininkas, būdingas lietuvių kalbai (žr. Šukys 1998a: 107), tačiau kitakalbiai moksleiviai kartais netaisyklingai nusako neigimo santykius, pvz.: Atmintis – tai nepakartojamas jausmas, kuris padeda mums nepamiršti daugumą (= daugumos) dalykų <...> (VATM 94); Taigi matome, jog meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo, įsimylėjęs žmogus, nors ir atstumtas, bet vis tiek nenusileidžia rankas (= nenuleidžia rankų) <...> (VATM 131). Lietuviškų mokyklų abiturientų rašiniuose rastas tik vienas sakinys, kuriame netaisyklingai vartojamas neiginio kilmininkas: Tačiau nepripažinus savo kaltes (= kaltės) 4 sąžinės balsas gali persekioti ir visą gyvenimą (VA 16). Retsykiais abiturientai su kai kuriais veiksmažodžiais galininką pavartoja netaisyklingai, kadangi tie veiksmažodžiai valdo kitą linksnį, pvz.: Laisvės temą atstovavę (= temai atstovavę) autoriai Balys Sruoga, Antanas Škėma savo literatūroje parodo, kokia yra laisvės vertė ir reikšmė (VA 53). 4 Tai gali būti ir rašybos klaida: vietoj ė parašyta e. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kitakalbių moksleivių darbuose sakinių su galininko klaidomis aptikta apie 21 proc., gimtakalbių – vos 6 proc. 1.4. Kai kuriais atvejais VATM rašiniuose daiktavardžio įnagininkas vartojamas su veiksmažodžiu būti formomis, jis vengtinas nuolatiniam ar nekintamam būviui reikšti, pvz.: <...> taip pat mes ne visada esame savo likimo kalviais (– kalviai) <...> (VATM 446); Jo įkvėpimo objektu (– objektas) buvo Severiutė (VATM 447); XX amžius buvo sunkiu laikotarpiu (– sunkus laikotarpis), kadangi nuo 1939 metų iki 1945 metų vyko Antrasis pasaulinis karas (VATM 448); Ši apysaka yra geru pavyzdžiu (– geras pavyzdys) to, kad kokios bebūtų meilės galios, daug kas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo (VATM 449); <...> nors pasitaiko dalis tokių žmonių, kurie yra savanoriais ir egoistais (– savanoriai ir egoistai) <...> (VATM 506). Vartodami įnagininką, tautinių mažumų mokyklų abiturientai kartais klysta, be reikalo pasirinkdami šį linksnį objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais, turinčiais priešdėlį pri-, pvz.: Meilė – tai jausmas, kuris pripildo širdį šiltais jausmais (= šiltų jausmų) (VATM 1191). Lietuviškų mokyklų abiturientų rašiniuose pasitaikė vienas atvejis, kai su veiksmažodžiu vartojamas įnagininkas, o ne naudininkas, kurio jis reikalauja: Dvejus metus Balį Sruogą supanti erdvė buvo atgrasi, žmonės – prilyginami gyvuliais (= gyvuliams) <...> (VA 21). Pateikti pavyzdžiai rodo, kad įnagininko klaidų dažniau daro kitakalbiai abiturientai. 1.5. Keletas naudininko klaidų rasta tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose. Rečiau pasitaiko netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti, pvz.: Meilė suteikia jėgų ir valios kilnaus tikslo siekimui (= kilniam tikslui siekti) (VATM 550). Viename sakinyje netinkamai pavartotas naudininkas laikui reikšti, pvz.: O būtent vidiniam galima pastebėti, ar tikrai individui meilė suteikia kilnumo kiekvienai dienai (= kiekvieną dieną / kasdien) (VATM 1522). Apibendrinant pasakytina, kad kitakalbių rašiniuose pasitaiko įvairių naudininko klaidų, o gimtakalbių abiturientų darbuose jų nerasta. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 20% 67% 3% 7% 3% Žodžių ir sakinių jungimo klaidos Padalyvio klaidos Pusdalyvio klaidos Žodžių tvarkos klaidos Dalyvio klaidos 6 PAV. Sakinio sandaros klaidų dažnumas (procentais) VA 3. PRIELINKSNIŲ IR POLINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Netaisyklingų prielinksninių ir polinksninių konstrukcijų, kaip ir buvo minėta, pasitaikė mažiausiai (žr. 4 lentelę). 4 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų prielinksnių ir polinksnių klaidų statistika Klaidos potipis Kitakalbių daromos klaidos Gimtakalbių daromos klaidos Pavyzdys Klaidų skaičius Procentai Klaidų skaičius Procentai Prielinksnių vartojimo klaidos 21 58,3 3 14,3 Meilė pas visus individus Polinksnių vartojimo klaidos 15 41,7 18 85,7 laikotarpis, kurio dėka Iš viso: 36 21 Atliktas tyrimas parodė, kad kitakalbiai abiturientai daugiau daro prielinksnių, o gimtakalbiai – polinksnių vartojimo klaidų. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 3.1. Rašiniuose dėl slavų kalbos poveikio daroma prielinksnio pas vartojimo klaidų, pvz.: Svarbiausi orientyrai pas Raganą (= Svarbiausi Raganos orientyrai) buvo šventasis raštas ir krikščioniški idealai (VATM 33); Vaikui norėjosi normalių, dorų tėvų, kaip pas visus (= kaip visų) (VATM 78); Pas juos buvo tik dvasinė meilė (= jų meilė buvo tik dvasinė), tačiau Mykoliukui to užteko visam gyvenimui (VATM 79); Meilė suteikia stiprių emocijų, nes pas tave yra (= tu turi) daug mylinčių žmonių, kurie suteikia tau stiprybės (VATM 326); Meilė pas visus individus labai skiriasi (= Visų individų meilė yra labai skirtinga) (VATM 500); Rašytojas buvo iš šių romantikų, pas kuriuos buvo nelaiminga meilė (= kurių meilė buvo nelaiminga) (VATM 552); Pas laimingus, supančius gražiais jausmais žmones viskas gerai klostosi (= Laimingų, gražių jausmų apimtų žmonių gyvenimas klostosi gerai) (VATM 1995). Rečiau šio tipo klaidų galima rasti lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniuose, pvz.: <...> tik pas vienus prisiminimai (= vienų prisiminimai) glūdi giliai atmintyje, o kiti gyvena prisiminimais <...> (VA 18); Pas mus (= Mūsų) mintyse gyvi kitų žmonių darbai ir prisiminimai (VA 58). Iš duomenų matyti, jog neretai kitakalbių abiturientų daromos prielinksnio į klaidos nusižiūrėtos iš rusų kalbos, pvz.: Visa tai galima prilyginti į išmestą žaislą (= prilygti išmestam žaislui) <...> (VATM 245); Romane „Miškais ateina ruduo“ aprašoma apie rudenį nėra į ką (= kuo) grožėtis (VATM 326); Iš dienos į dieną (= Diena iš dienos) lauki mažo stebuklo (VATM 1526). Daugiau netaisyklingų prielinksninių konstrukcijų rasta tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose, pvz.: a) su prielinksniu ant: <...> dėl meilės mes tampame laimingesni, ant mūsų veidų (= mūsų veiduose) dažnai atsiranda šypsena (VATM 298); <...> tuo tarpu ir nėra ant tiek (= tiek) sugadinta <...> (VATM 803); b) su prielinksniu nuo: <...> romane „Dievų miškas“ kaliniai vilkėjo dryžuotą uniformą, kuri atimdavo nuo (= iš) jų ne tik fizinę, bet ir moralinę laisvę (VATM 241); Tokie žmonės išsiskiria nuo (= iš) kitų, nes ne visada yra suprasti aplinkinių <...> (VATM 669); c) su prielinksniu prieš: Tačiau Jokūbas, nežiūrint į tai, kad prieš to laiko įstatymus esąs (= nepaisant to, kad pagal to laiko įstatymus esąs) nekaltas, pradeda graužti save (VATM 192); Jausdami pareigą prieš kitus (= kitiems) stengiamės jiems padėti, gerinti jų gyvenimą (VATM 528). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kai kuriuose tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose klaidingai vartojami verstiniai žodžių junginiai. Rasta neteiktinų verstinių žodžių junginių su prielinksniu prie (plg. rusų k. при чём здесь), pvz.: Skaitant šį kūrinį kyla klausimas, kas čia ypatingo ir prie ko čia (= kuo čia dėta) asmenybės laisvė? (VATM 76). Tyrimas rodo, kad nelietuviškos sintaksinės konstrukcijos, atsiradusios dėl slavų kalbų įtakos, dažniau vartojamos tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose. 3.2. Tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose pasitaiko prielinksnėjančio įnagininko (su) pagalba konstrukcijų. Šių konstrukcijų pasirinkimą galima grįsti kalbos ekonomijos ir aiškumo principais: polinkį kiek įmanoma trumpiau, t. y. redukuotai, ir aiškiai pasakyti tai, kas norėta (Vaičiulytė-Semėnienė 2016: 32). Ši konstrukcija nusižiūrėta iš rusų kalbos при помощи. Pvz.: Kažkada jis buvo visai kitoks, bet su laiku ligos pagalba (= dėl ligos) pasidarė kažkoks nesavas <...> (VATM 124). Rašytojas su romano pagalba (= romane) sugebėjo labai tiksliai atsakyti į šitą klausimą (VATM 186). Daiktavardžio (su) pagalba įnagininko konstrukcijų yra ir Vilniaus apskrities lietuviškų mokyklų abiturientų baigiamuosiuose darbuose, pvz.: Šį ginklą buvo puikiai įvaldęs ir nuostabiai mokėjo su jo pagalba (= juo) skleisti laisvės idėjas žmonėms kunigas Jonas Mačiulis-Maironis (VA 3); Meilės pagalba (= Mylėdami) žmonės dažnai pasiekia išsvajotųjų tikslų, nugali baimę, šiltomis spalvomis nuspalvina pilką bei niūrią kasdienybę (VA 39); Tai liudija, kad ir kas būtų užmiršta, gali būti prisiminta garso pagalba (= garsiai) (VA 60); Todėl lakios fantazijos pagalba (= būdamas lakios fantazijos) įsikūnija į šikšnosparnį, kad nors akies krašteliu galėtų pamatyti mylimąją ir pabūti šalia jos (VA 61); Taigi Irusia, suaugusi ir tapusi moterimi, tik atminties pagalba (= prisiminusi) galėjo suprasti, iš kur atsirado jos vertybinis pagrindas (VA 118). Dėka rašiniuose vartojamas tiek prielinksniškai, tiek polinksniškai, tačiau dažniausiai kalbant apie daiktus ir reiškinius (plg. rus. благодаря кому), pvz.: Romantizmo epochos rašytojas Antanas Baranauskas savo kūrinyje „Anykščių šilelis“ dėka prisiminimų ir vaizduotės galios (= remdamasis prisiminimais ir vaizduote) labai aiškiai aprašė Anykščių šilelio vaizdą (VATM 94); Jie yra dėkingi gamtai, kurios dėka turi (= iš kurios gauna) maisto (VATM 504); Tik dėka knygų (= skaitydami knygas) galime nors įsivaizduoti, kas yra meilė (VATM 1997); Pasaulinių karų laikotarpiu sukauptos patirties dėka (= sukaupęs patirties) A. Škėma atrado būdą, kaip pabėgti nuo žiaurios SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 19 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 realybės (VA 16); Nelaisvės dėka (= Būdamas nelaisvėje) Sruoga atsiduria ties mirties slenksčiu <...> (VA 71); Kažkokių įvykių dėka (= Įvykus tam tikriems įvykiams) arba kartais nuvykus į tą pačią vietą, kur kažkas atsitiko, žmogus staiga gali prisiminti <...> (VA 72); <...> pagrindinis veikėjas-pasakotojas bohemiško gyvenimo būdo dėka (= gyvendamas bohemišką gyvenimą) sugeba nepasiduoti, o meilė Tūlai yra gyvenimo ir džiaugsmo variklis (VA 87). Retkarčiais pasitaiko sakinių su polinksniu atgal laiko tarpui nusakyti – tai iš rusų kalbos išsiversti žodžių junginiai (plg. rusų k. пару лет (веков) назад), pvz.: Porą metų atgal (= Prieš porą metų) jaučiausi beviltiškai <...> (VATM 98); Tačiau porą amžių atgal (= prieš porą amžių) dėl žiauraus baltaodžių elgesio juodaodžiai buvo imami į vergovę <...> (VA 36). Rastas vienas sakinys, kuriame polinksnio reikšme vartojamas žodis sąskaita, pvz.: Tačiau jei meilė pasiekiama kitų sąskaita (= jei meilė pasiekiama skriaudžiant kitus), niekada žmogus negalės jaustis pilnai (= visiškai) laimingas ir mėgautis savo meile (VA 92). 58% 42% Prielinksnių vartojimo klaidos Polinksnių vartojimo klaidos 7 PAV. Prielinksnių ir polinksnių klaidų dažnumas (procentais) VATM Prielinksnių klaidos kitakalbių abiturientų darbuose sudaro apie 58 proc. (žr. 7 pav.). Dažniau klaidingai vartojami prielinksniai pas, į, ant, rečiau – prie ir su. Iš netinkamai vartojamų polinksnių (apie 42 proc.) minėtini pagalba, dėka ir atgal. Vertinys dėka, kaip rodo tyrimo medžiaga, būdingesnis tautinių mažumų mokyklų abiturientams. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 20 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 14% 86% Prielinksnių vartojimo klaidos Polinksnių vartojimo klaidos 8 PAV. Prielinksnių ir polinksnių vartojimo klaidų dažnumas (procentais) VA Gimtakalbiai abiturientai mažiausiai linkę daryti prielinksnių ir polinksnių klaidų (žr. 8 pav.). Jų rasta tik 21-ame rašinyje. Tai sudaro apie 14 proc. prielinksnių klaidų, tarp kurių dažnesnės yra netaisyklingos prielinksnių pas ir į konstrukcijos. Beveik 86 proc. lieka polinksnių klaidoms – pastebėta, kad dažniausiai netaisyklingai vartojamos polinksnių dėka ir pagalba, retai – atgal ir sąskaita konstrukcijos. IŠVADOS 1. Vilniaus apskrities tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų 2014 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino abiturientų rašiniuose rasta trijų tipų sintaksės klaidų – linksnių, prielinksnių bei polinksnių vartojimo ir netinkamos sakinių sandaros. Atlikus duomenų analizę matyti, kad kitakalbiai daro trečdaliu daugiau klaidų. Atliktas tyrimas leidžia daryti apibendrinamąsias išvadas. 1.1. Vienos iš pagrindinių visuose rašiniuose daromų klaidų yra linksnių klaidos, jos ir gimtakalbių, ir kitakalbių rašiniuose sudaro panašų procentą. Gausiausiai klaidų grupei priklauso dvejybinių linksnių nevartojimas, tokių klaidų daugiau rasta gimtakalbių abiturientų darbuose, o to priežastis galėtų būti ta, kad dažniau pasirenkamas toks raiškos būdas. 1.2. Abiejų tipų mokyklų moksleiviai klysta vartodami vietininką: tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose dažnesnės laiko reikšmės vietininkų klaidos, lietuviškų mokyklų – einamojo vidaus vietininko vardan klaidos. 1.3. Dideliu skirtumu kitakalbiai abiturientai lenkia gimtakalbius rašiniuose netaisyklingai vartodami galininką, užuot vartoję neiginio kilmininką. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 21 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. Antra sintaksės klaidų grupė – sakinių sandaros ydos. 2.1. Vyraujanti šio tipo klaida yra netaisyklingas padalyvio vartojimas. Ją daro ir tautinių mažumų, ir lietuviškų mokyklų abiturientai. Klaidų pobūdis ir jų santykis rodo, kad gali būti ir ta pati priežastis – nesuvokiama, kad padalyvis netinka šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose. 2.2. Skirtingai negu gimtakalbių, veikiausiai dėl rusų kalbos poveikio, kitakalbių abiturientų rašiniuose gausu konstrukcijų kad su bendratimi tikslui reikšti. 3. Trečias klaidų tipas, būdingas ir gimtakalbių, ir kitakalbių rašiniams, – klaidingas prielinksnių ir polinksnių vartojimas. 3.1. Dėl rusų kalbos poveikio tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose didžiąją prielinksnių klaidų dalį sudaro netinkamai vartojamos prielinksnių pas ir į konstrukcijos. 3.2. Lietuviškų mokyklų abiturientams būdinga ydinga polinksnių dėka ir pagalba vartosena. 4. Iš gautų rezultatų matyti, kad rašiniuose pasitaikančios sintaksės klaidos daugiausia atsiradusios dėl slavų kalbų poveikio. Iš rusų kalbos išsiverstų žodžių junginių pasitaiko ir kitakalbių, ir gimtakalbių mokyklų moksleivių darbuose. Pagal analogiją su rusų kalba sintaksinės konstrukcijos sąmonėje įsiteisina kaip norma. Įtaką, matyt, daro ir šeimoje, ir aplinkinių vartojama kalba, taip pat žiniasklaida, kurios ir rašytiniuose, ir sakytiniuose tekstuose gausu abiturientų rašiniams būdingų kalbos klaidų. LITERATŪRA Bielinskienė A. 2004: Dėl jungtuko bei vartosenos dabartinėje lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 77, 119–123. KP S1: Kalbos patarimai. Kn. 2. Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. KP S2: Kalbos patarimai. Kn. 2. Sintaksė: 2. Įvairūs dalykai. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas Labutis ir Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. Piročkinas A. 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Šukys J. 1998a: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 22 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Šukys J. 1998b: Taisyklingi ir klaidingi vietininkai, normų ribos. – Gimtasis žodis 4, 43– 46. Urnėžiūtė R. 2015: Mūsų mokslo ateities kalba. – Gimtoji kalba 1, 14–20. Vadovėlių rankraščių kalbos apžvalga. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svietimas/vadoveliuaprobavimas/vadoveliu-rankrasciu-kalbos-apzvalga (žiūrėta 2016 11 02). Vaičiulytė-Semėnienė 2016: Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 9–39. Įteikta 2016 12 05 Priimta 2017 01 20 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]