Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose

SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas SINTAKSĖS KLAIDOS VILNIAUS APSKRITIES ABITURIENTŲ RAŠINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: sintaksė, linksniai, prielinksniai, polinksniai, padalyviai, sakinių sandaros ydos. ĮVADINĖS PASTABOS Pastaraisiais metais daug kalbama apie vis prasčiau rašančius mokinius ir studentus, negerėjančius lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus1. Todėl kyla poreikis nuodugniai išnagrinėjus atskirų Lietuvos apskričių valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbus, ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, ir sprendimų, kaip pagerinti padėtį. 2015 m.2 iš Nacionalinio egzaminų centro gavus 2014 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino 2000 abiturientų rašinių, pradėtas tyrimas. Tyrėjai rašinius suskirstė pagal 10 Lietuvos apskričių. Šiuo metu šie rašiniai (vertintojų netaisyti egzemplioriai) nagrinėjami rašybos, skyrybos, sintaksės ir leksikos aspektais. Straipsnyje tiriami 238 Vilniaus apskrities abiturientų, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų kalbomis (119) ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba (119), rašiniai. Tyrimo objektas – šiuose rašiniuose rastos sintaksės klaidos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinius laisvai pasirinkta tema, nustatyti dėsningas sintaksės klaidas, išsiaiškinti tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų lietuvių kalbos brandos egzamino darbų sintaksės klaidų panašumus ir skirtumus, mėginti nustatyti šių klaidų priežastis. Straipsnyje naudojami aprašomasis statistinis ir lyginamasis metodai. 1 Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2014–2015 metais šio egzamino neišlaikė apie 10 proc. abiturientų. 2 Dar žr. Solvitos Labanauskienės straipsnį „Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose“ 88-ajame Bendrinės kalbos tome. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 2 TYRIMO DUOMENYS Kalbos taisyklingumo (humanitarinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų sričių tekstų) tyrimai atliekami nuolat. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) atliko 2010–2012 m. išleistų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbos patikrą. Nustatyta, kad daugiausia vadovėliuose nepaisyta skyrybos taisyklių (35 proc. visų klaidų). Tai rodo, kad nesuvokiama sintaksinių ryšių, todėl sintaksės klaidos pagal gausumą atsidūrė antroje vietoje (24 proc.). Tai ne tik linksnių ir prielinksnių vartojimo, bet ir sakinių dėmenų siejimo klaidos, temos ir remos nepaisymas (Urnėžiūtė 2015: 14–15). 2013 m. aukštųjų mokyklų VLKK tyrimui pateiktuose baigiamuosiuose magistro darbuose kalbos normų pažeidimų didžiąją dalį (60 proc.) sudaro sintaksės klaidos (netaisyklingas linksnių, prielinksnių, dalyvių ir padalyvių vartojimas, netinkamas sakinių ir žodžių junginių sudarymas) (Urnėžiūtė 2015: 18). VLKK taip pat vertina bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių (nuo 2003 m.) ir profesinio mokymo(si) vadovėlių (nuo 2007 m.) rankraščių kalbą (plačiau apie tyrimą žr. www.vlkk.lt). Atkreiptinas dėmesys, kad ir čia daugiausia rasta sintaksės klaidų. Gimtosios kalbos žurnale, skirtame redaktoriams, kalbos tvarkytojams, dėstytojams ir mokytojams bei kitų specialybių atstovams, vertinama ir recenzuojama įvairios paskirties leidinių kalba. Recenzijose atsispindi dažniausiai daromos gramatikos klaidos, o sintaksė – viena iš plačiausiai aptariamų sričių. Šiuos tyrimus papildo ir aprašomasis Vilniaus apskrities abiturientų rašinių sintaksės klaidų tyrimas. Skiriant taisyklingą ir netaisyklingą sintaksinę vartoseną buvo remtasi Kalbos patarimuose pateiktų įvairuojančių sintaksės reiškinių vertinimu (straipsnyje kalbos klaidomis laikyti vengtini ir neteiktini variantai), taip pat 2014 m. baigiamųjų darbų kalbos vertinimo aprašu. Straipsnyje cituojami Vilniaus apskrities mokinių rašiniai žymimi kodais: VATM – Vilniaus apskrities tautinių mažumų mokyklų abiturientų, arba kitakalbių; VA – Vilniaus apskrities lietuviškų mokyklų, arba gimtakalbių3, rašiniai. Cituojamuose pavyzdžiuose taisomos tik aptariamos klaidos; kitos klaidos ir stiliaus trūkumai netaisomi, sakiniai palikti autentiški. Kiekvieno rašinio tekstą vidutiniškai sudaro trys puslapiai (500–600 žodžių). Pažymėtina, kad iš 238 rašinių 16-os tautinių mažumų ir 28-ių lietuviškų mokyklų 3 Dėl tyrimo patogumo šis moksleivių skirstymas į gimtakalbius ir kitakalbius yra sąlyginis (mokyklas mokomąja lietuvių kalba lanko ir tautinių mažumų atstovai). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 3 moksleivių darbuose nerasta nė vienos sintaksės klaidos. Rastos sintaksės klaidos skirstomos į tris tipus: linksnių, prielinksnių ir polinksnių vartojimo bei sakinių sandaros ydos (žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų klaidų statistika Klaidos tipas | Kitakalbių daromos klaidos | Gimtakalbių daromos klaidos | Klaidų skaičius | Procentai | Klaidų skaičius | Procentai | 1. | Linksnių klaidos | 107 | 56,3 | 79 | 60,8 | 2. | Prielinksnių ir polinksnių klaidos | 36 | 19 | 21 | 16,1 | 3. | Sakinių sandaros klaidos | 47 | 24,7 | 30 | 23,1 | Iš viso: | 190 | 130 Atlikus statistinių duomenų analizę paaiškėjo trys dalykai: 1) kitakalbiai daro trečdaliu daugiau klaidų; 2) dažniausios yra linksnių klaidos – (jos sudaro apie 56,3 proc. (VATM) ir maždaug 60,8 proc. (VA) visų sintaksės klaidų); 3) mažiausiai rasta prielinksnių ir polinksnių klaidų (apie 19 proc. ir maždaug 16,1 proc.). Išskirtos klaidų grupės toliau aptariamos pagal dažnumą. 1. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Pastebėta, kad tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose dažniausiai klaidingai sudaromi žodžių junginiai, parenkant netinkamą linksnį. Rastų linksnių klaidos skirstomos smulkiau (žr. 2 lentelę). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 4 2 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų linksnių klaidų statistika Klaidos potipis Kitakalbių daromos klaidos Gimtakalbių daromos klaidos Pavyzdys Klaidų skaičius Pro-centai Klaidų skaičius Pro-centai a) vardininko klaidos 1 0,9 – – gyvenimo kelyje pasirodo sunkumai b) naudininko klaidos 4 3,7 – – dėka jai c) galininko klaidos 19 17,8 1 1,3 padovanodavo bičių pagamintą medų d) įnagininko klaidos 19 17,8 2 2,5 vienu tokiu veikėju buvo e) vietininko klaidos 26 24,3 32 40,5 galutiniame rezultate pastebima tai... f) dvejybinių linksnių klaidos 38 35,5 44 55,7 gali pasijusti kilniais Iš viso: 107 79 Iš 1 lentelės matyti, kad abiejų tipų mokyklų abiturientų rašiniuose daugiausia yra daroma dvejybinių linksnių klaidų, tiesa, jų daugiau daro gimtakalbiai. Mažiau, bet taip pat gana dažnai moksleiviai klysta netaisyklingai vartodami vietininko linksnį. Ir šiuo atveju lietuviškų mokyklų abiturientų darbuose tokio tipo klaidų yra daugiau. Tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose gausu įnagininko ir galininko vartojimo klaidų, o mažiausią dalį sudaro vardininko ir naudininko klaidos, kurios visai nebūdingos lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniams. 1.1. Tyrimo duomenys rodo, kad viena bendra moksleivių problema – nemokama vartoti dvejybinių linksnių, t. y. pasirenkamas netaisyklingas įnagininkas vietoj kitų linksnių. Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas rašiniuose būviui BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 5 reikšti netaisyklingai vartojamas vietoj dvejybinio: a) vardininko; b) kilmininko, c) naudininko ir d) galininko, pvz.: a) [Įsimylėjęs žmogus nori tobulėti, kurti, džiaugtis, būti laimingu (= laimingas) (VATM 29); <...> Sruoga tapo morališkai stipresniu (= stipresnis), kas ir padėjo jam surasti asmenybės laisvę ir sukurti nuostabų kūrinį „Dievų miškas“ (VATM 85); Manau, šis kūrinys parodo, kad ne visi žmonės mylint moka pasilikti kilniai (= kilnūs) (VATM 182); Jis mano, kad laimingu (= laimingas) būsias tik jis, o Elena tuo metu tik bankintųsi matydama, kaip Garšvą ištinka ligos priepuoliai (VA 10); Taip pat lietuvių literatūros herojai, norėdami būti laisvais (= būti laisvi), yra priversti priešintis socialinėms normoms ir maištauti prieš visuomenę (VA12); <...> Liudas Vasaris pats per daug nebūdamas religingu (= religingas) tėvų pastumiamas įstoja į kunigų seminariją (VA 71); b) Taigi iš šio kūrinio mes vėl puikiai matome, kad meilė žmogaus nedaro nei kilnesniu, nei geresniu (= nei kilnesnio, nei geresnio) (VA 17); Taigi meilė dažnai žmogaus nedaro kilniu (= kilnaus), jeigu ji tampa „priemsta“ pavydo, neištikimybės <...> (VA 28); c) Vieniems tai yra gyvenimo tikslas, kitiems – paprastas jausmas, kuris tiesiog padeda žmogui tapti laimingu (= laimingam) (VATM 182); Svarbiausiu uždaviniu tampa tapti geresniu žmogumi, nebūti abejingu (= abejingam) kitų atžvilgiu (VATM 1525); Juk būti kilniu, būti doru, tyru, keliančiu pagarbą (= būti kilniam reiškia būti doram, tyr am, keliančiam pagarbą) (VA 10); Norint būti laimingu (= laimingam), reikia mylėti ir būti mylimiems (VA 13); Laisvė – tai būti nepriklausomu, nesuvaržytu (= nepriklausomam, nesuvaržytam) (VA 22); Meilė – šilta, maloni, ji glosto sielą, padeda atrasti save, jaustis stipresniu (= stipresniam) (VA 22); Vadinasi, kad prisiminimai, kurie gyvena mumyse apie artimuosius žmones, padeda nesijausti vienišais (= vienišiems) (VA 68); <...> ypač meilė tampa tvirta atrama, leidžianti nepasiduoti ir išlikti žmogišku (= žmogiškam) net absurdiškiausiose situacijose <...> (VA 87); d) Mykoliuko meilė Severiutei, mano nuomone, padarydavo vaikino dieną šviesia, laiminga (= šviesią, laimingą) (VATM 32); Meilė sugeba pakeisti kiekvieną žmogų, sugeba padaryti žmogų geresniu, švelnesniu, kilnesniu (= geresnį, švelnesnį, kilnesnį) (VATM 50); Šis šiltas jausmas keičia žmogų, daro jį geresniu (= geresnį) (VA 1); Dori darbai atlikti nuostabiausia jausmo dėka padaro žmones geresniais (= padaro žmones geresnius) (VA 6); Pažiūrėkit į tuos žmones, kurie kasdienybėje jaučiasi laimingi, kas kasdienybėje padaro juos laimingais (= padaro juos laimingus)? (VA 8). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 6 Iš visų dvejybinių linksnių tautinių mažumų mokyklų moksleiviai rečiausiai vartoja kilmininką. Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas dažniausiai klaidingai vartojamas vietoj vardininko (žr. 1 pav.). 1 PAV. Dvejybinių linksnių klaidų dažnumas (procentais) tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose Gimtakalbių mokyklų moksleivių kalbos pavyzdžiai rodo, kad, skirtingai nei tautinių mažumų mokyklose, dažniausiai netinkamai vartojamas įnagininkas vietoj naudininko (žr. 2 pav.). 2 PAV. Dvejybinių linksnių klaidų dažnumas (procentais) lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniuose BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 7 1.2. Nemažą dalį rastų sintaksės klaidų sudaro iš rusų kalbos nusižiūrėti netinkamai vartojami vietininkai. Rusų kalbos vietininkas turi daugiau reikšmių negu lietuvių kalbos vietininkas, jo dvi pagrindinės reikšmės yra vietos ir laiko (Šukys 1998b: 43). Rašiniuose dažnoki klaidingi laiko reikšmės vietininkai, pvz.: Bet laiko bėgyje (= ilgainiui) giminių jausmai atšalo (VATM 78); Taigi B. Sruogos apysakoje „Dievų miškas“ vaizduojamos problemos buvo labai aktualios tų metų laikotarpyje (= tuo metu) (VATM 76); Juk pagrindinė veikėja Juozapota, dėl meilės Petriukui, kurį kūrinio bėgyje (= skaitydami kūrinį) mes sužinome, jog nusižudo, išprotėja (VATM 50). Daug rečiau laiko reikšmės vietininką klaidingai vartoja lietuviškų mokyklų abiturientai, pvz.: Meilė artimam, aplinkinių palaikymas ir užjautimas (= užuojauta), tobulėjimo ar kūrinijos vertinimas gyvenimo eigoje (= gyvenime) turi teikti pilnatvę (VA 2). Keliuose lietuviškų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašiniuose rasti nevartotini lietuvių kalbos vietininkai a) daikto buvui (būsenai), būdui; b) priežasčiai reikšti, pvz.: a) <...> teatralinėje uniformoje (= teatro drabužiais) kūrinio herojus jaučiasi it J. Štrauso operetės personažas (VA 116); Kūrin yje „Balta drobulė“ autorius stengiasi perteikti asmenybės laisvę įvairiose laikysenose (= stengiasi įvairiai perteikti žmogaus asmenybės laisvę) (VA 53); <...> nuolatinis galvojimas apie senus prisiminimus nėra geras dalykas, nes jei gyvenome gerose sąlygose (= geromis sąlygomis), o dabar gyvename ne itin gerai, reikia galvoti į priekį <...> (VATM 124); b) Visų pirma žmogaus atmintyje pasilieka matytas vaizdinys, kurio pasekoje (= todėl) atsiranda ir jausmas, rodantis įvykio tikrumą (VA 60); Liudas Vasaris labai gerbė tėvus, jų nuomonę, tačiau to pasekoje (= dėl to) žmogus praranda tikrą asmeninę laisvę (VA 71); Severiją galima vertinti kaip savanaudišką asmenybę, nes galutiniame rezultate (= galų gale) pastebima tai, kad ji pamilo Mykoliuką iš gailesčio (VATM 286). Rasta sakinių, kuriuose netinkamai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių vietininkas. Pasak Jono Šukio, abstrakčiųjų daiktavardžių, ypač su priesaga -imas (-ymas) vietininkai netinka – juos reikia keisti pusdalyviu, padalyviu ar šalutiniu sakiniu (žr. Šukys 1998a: 297), pvz.: Tad Agnės kilnumas atsiskleidžia jos susitaikyme ir nekovojime (= jai susitaikant ir nekovojant) (VA 74); Tai atsiskleidžia ir jo vardo pasikeitime (= pasikeitus jo vardui) iš Mykoliuko į Dzidorių artoją, kuris yra gerbiamas visuomenėje (VA 87). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 8 Netaisyklingai vartojami ir tokie verstiniai posakiai, kai nėra vietos reikšmės, – tokių atvejų daugiau rasta tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose, pvz.: O kas galėtų jam tame (= tokiu atveju) padėti labiau negu meilė (VATM 80); Siužetas slypi tame (= toks), jog kartą eidami pro paštą susitikimo moteris ir vyras (VATM 192); <...> cigaretės ir alkoholis jam vienareikšmiškai gali tame (= tokiu atveju) padėti (VATM 386); Šiame kūrinyje kiln­umas slypi tame (= parodo), jog meilė yra labai stipri jėga <...> (VA 43). Aktuali klaida – Vilniaus apskrities moksleivių rašiniuose dažnas einamasis vidaus vietininkas (iliatyvas) vardan, kuris ypač paplito dėl rusų kalbos įtakos ir vartotinas tik specialiuose posakiuose, pvz.: Labai dažnai žmonės pamiršta savo asmeninius norus ir vardan (= dėl) kitų laimės atsisako savarankiško pasirinkimo (VATM 46); Tik stiprus jausmas kaip meilė priverčia žmogų kitaip žiūrėti į pasaulį, daryti vardan (= dėl) jos tai, ko žmogus niekados neleistų sau (VATM 80); Šiame kūrinyje puikiai atsispindi pasinaudojimas ir apgavystė vardan (= dėl) meilės (VA17); Sun­ku džiaugtis savo laime, kai kitus darome nelaimingus vardan (= dėl) savo tikslų (VA 92); Nepaisydamas šių aplinkybių, Mykoliukas išsaugo savo nuolankumą, neima maištauti vardan (= dėl) savojo ego (VA 119). 1.3. Esama galininko vartojimo klaidų. Kai galininkinis veiksmažodis gauna neiginį ne-, vartojamas vadinamasis neiginio kilmininkas, būdingas lietuvių kalbai (žr. Šukys 1998a: 107), tačiau kitakalbiai moksleiviai kartais netaisyklingai nusako neigimo santykius, pvz.: Atmintis – tai nepakartojamas jausmas, kuris padeda mums nepamiršti daugumą (= daugumos) dalykų <...> (VATM 94); Taigi matome, jog meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo, įsimylėjęs žmogus, nors ir atstumtas, bet jis tiek nenusileidžia rankas (= nenuleidžia rankų) <...> (VATM 131). Lietuviškų mokyklų abiturientų rašiniuose rastas tik vienas sakinys, kuriame netaisyklingai vartojamas neiginio kilmininkas: Tačiau nepripažinus savo kaltės (= kaltės)⁴ sąžinės balsas gali persekioti ir visą gyvenimą (VA 16). Retsykiais abiturientai su kai kuriais veiksmažodžiais galininką pavartoja netaisyklingai, kadangi tie veiksmažodžiai valdo kitą linksnį, pvz.: Laisvės temą atstovauja (= temai atstovauja) autoriai Balys Sruoga, Antanas Škėma savo literatūroje parodo, kokia yra laisvės vertė ir reikšmė (VA 53). 4 Tai gali būti ir rašybos klaida: vietoj ė parašyta e. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 9 Kitakalbių moksleivių darbuose sakinių su galininko klaidomis aptikta apie 21 proc., gimtakalbių – vos 6 proc. 1.4. Kai kuriais atvejais VATM rašiniuose daiktavardžio įnagininkas vartojamas su veiksmažodžiu būti formomis, jis vengtinas nuolatiniam ar nekintamam būviui reikšti, pvz.: <...> taip pat mes ne visada esame savo likimo kalviai (– kalviai) <...> (VATM 446); Jo įkvėpimo objektu (– objektas) buvo Severiutė (VATM 447); XX amžius buvo sunku laikotarpiu (– sunkus laikotarpis), kadangi nuo 1939 metų iki 1945 metų vyko Antrasis pasaulinis karas (VATM 448); Ši apysaka yra geru pavyzdžiu (– geras pavyzdys) to, kad kokios bebūtų meilės galios, daug kas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo (VATM 449); <...> nors pasitaiko dalis tokių žmonių, kurie yra savanoriais ir egoistais (– savanoriai ir egoistai) <...> (VATM 506). Vartodami įnagininką, tautinių mažumų mokyklų abiturientai kartais klysta, be reikalo pasirinkdami šį linksnį objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais, turinčiais priešdėlį pri-, pvz.: Meilė – tai jausmas, kuris pripildo širdį šiltais jausmais (= šiltų jausmų) (VATM 1191). Lietuviškų mokyklų abiturientų rašiniuose pasitaikė vienas atvejis, kai su veiksmažodžiu vartojamas įnagininkas, o ne naudininkas, kurio jis reikalauja: Dvejus metus Balį Sruogą supanti erdvė buvo atgrasi, žmonės – prilyginami gyvuliais (= gyvuliams) <...> (VA 21). Pateikti pavyzdžiai rodo, kad įnagininko klaidų dažniau daro kitakalbiai abiturientai. 1.5. Keletas naudininko klaidų rasta tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose. Rečiau pasitaiko netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti, pvz.: Meilė suteikia jėgų ir valios kilnaus tikslo siekimui (= kilniam tikslui siekti) (VATM 550). Viename sakinyje netinkamai pavartotas naudininkas laikui reikšti, pvz.: O būtent vidiniam galima pastebėti, ar tikrai individui meilė suteikia kilnumo kiekvienai dienai (= kiekvieną dieną / kasdien) (VATM 1522). Apibendrinant pasakytina, kad kitakalbių rašiniuose pasitaiko įvairių naudininko klaidų, o gimtakalbių abiturientų darbuose jų nerasta. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 10 1.6. Rečiausios rašiniuose vardininko klaidos, pavyzdžiui, kai vietoj dalies kilmininko klaidingai vartojamas vardininkas su veiksmažodžiu pasirodyti: Kai gyvenimo kelyje pasirodo sunkumai (= sunkumų), žmonės dažnai griūna <...> (VATM 283). Lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniuose vardininko klaidų nerasta. Tautinių mažumų mokyklų abiturientų padarytų linksnių klaidų dažnumas parodytas žr. 3 pav.: dažnesnės klaidos yra dvejybinių linksnių (33 proc.), vietininko (24 proc.), galininko (21 proc.) ir įnagininko (18 proc.), o naudininko (3 proc.) ir vardininko (1 proc.) klaidos yra retos. 3 PAV. Linksnių klaidų dažnumas (procentais) VATM Lietuviškų mokyklų moksleiviai daro mažiau sintaksės klaidų nei tautinių mažumų mokyklų moksleiviai. Gimtakalbių mokinių daromų sintaksės klaidų dažnis parodytas 4 pav.; akivaizdu, kad ypač gausu dvejybinių linksnių (53 proc.) ir vietininko (39 proc.) klaidų. Retai pasitaiko galininko (6 proc.) ir įnagininko (2 proc.) klaidų. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 11 4 PAV. Linksnių klaidų dažnumas (procentais) VA 2. SAKINIŲ SANDAROS YDOS Iš 3 lentelės duomenų matyti, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai nemoka taisyklingai jungti sakinių ar sakinio dalių, o retai klysta pasirinkdami žodžių tvarką. Kitakalbių abiturientų rašiniuose nerasta dalyvių vartojimo klaidų. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 12 3 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų klaidų statistika Klaidos potipis Kitakalbių daromos klaidos Gimtakalbių daromos klaidos Pavyzdys Klaidų skaičius Procentai Klaidų skaičius Procentai a) dalyvio klaidos - - 1 3,3 pasiryžę <...> nedvejoję pasiaukoti b) padalyvio klaidos 20 42,6 20 66,7 apibendrinant noriu priminti c) pusdalyvio klaidos 5 10,6 1 3,3 išdavė motiną uždarydamas ją d) sakinių ir sakinio dalių jungimo klaidos 20 42,6 6 20 pasiryžęs viskam, kad tik pravesti f) žodžių tvarkos klaidos 2 4,2 2 6,7 aukštinimą ir siekimą savo tikslų Iš viso: 47 30 Tolesniuose poskyriuose aptariamos dalyvio, padalyvio ir pusdalyvio vartojimo, sakinių ir sakinio dalių jungimo, žodžių tvarkos klaidos. 2.1. Sakinių su taisytina padalyvio konstrukcija abiturientų rašiniuose sudaro gausiausią šios grupės klaidų dalį. Padalyvių klaidingai vartojami tada, kai reiškiami ne tokie pagrindinio ir šalutinio veiksmo santykiai, kokius padalyvis iš tikrųjų turėtų reikšti. Ten, kur du veiksmus atlieka tas pats veikėjas, vietoj padalyvio vartotinas pusdalyvis ar dalyvis (žr. KP S2: 14), pvz.: Lyginant (= Lygindami) Rapolą kūrinio pradžioje ir pabaigoje, mes galime aiškiai pajausti jo pasikeitimus <...> (VATM 80); Meilė priverčia žmogų ne tik keisti savo pilką BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 13 kasdienybę, duodant (= suteikdama) jai grožio, spalvų, kilnumo <...> (VATM 81); <...> ketvirtą kartą Rusijos caro valdininkai jį kirto nesigailint (= nesigailėdami) (VATM 94); Praleidus visą savaitę kartu <...> (= Praleidę visą savaitę kartu), nusprendžia nuvažiuoti į Kauną (VATM 804). Padalyvių klaidų taip pat gausiai daro ir lietuviškų mokyklų abiturientai, pvz.: Artėjant karui, vengiant įtraukimo į kariuomenę (= vengdamas kariuomenės), V. Mačernis grįžo namo į gimtą Žemaitiją (VA 2); Skaitant (= Skaitydama) šį kūrinį pastebėjau, kad ne tik savo interesus žmonės linkę ginti, bet ir mylimo žmogaus orumą (VA 10); Pamilus (= Pamilę) pradedame branginti ne tik savo, bet ir mylimojo garbę (VA 10); Taigi apibendrinus (= apibendrinusi) viską galiu atsakyti, kodėl žmogaus atmintyje yra gyva tai, ko jau nėra (VA 11); Apibendrinant (= Apibendrinamas (-a)) norėčiau pasakyti, kad nesvarbu, kas tu esi <...>, visuomet turėtum elgtis taip, kaip tau sako širdis (VA 17); Individuas – tai žmogus su principais, kurių laikosi net esant (= būdamas) tam nepalankioje aplinkoje (VA 50); Vadinasi, norint būti kilniu (= norėdamas būti kilnus), turi siekti tikros meilės ir norint būti mylimam (= norėdamas būti mylimas), turi pats kažką duoti (VA 99). 2.2. Pasitaiko sakinių, kuriuose nenorminė konstrukcija kad su bendratimi vartojama tikslui reikšti. Arnoldas Piročkinas (Piročkinas 1990: 95) nurodo, jog tokie ir panašūs pasakymai su kad slavų kalbose nėra klaida, todėl tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbuose šių klaidų galima rasti ne vieną. Pvz.: Poetas ir savo jausmą pavadino „meilyte“, kad pabr aukti (= kad pabrėžtų) savo jautrumą ir švelnumą (VATM 29); Aišku, nebūtina įsimylėti, kad šitaip jaustis (= norint šitaip jaustis) (VATM 98); Taigi, žmogaus gyvenime turėti savo meilę, artimą žmogų yra labai svarbu, kad nepalūžti (= norint nepalūžti) (VATM 99); <...> Tilius nebijo pikto vyro ir dėl meilės pasiruošęs kovoti iki pat galo, tik kad būti (= kad tik galėtų būti) su tikrąja meile (VATM 191); Ypač tos šviesos kartais trūksta žmonėms, kad būti laimingais (= kurie nori būti laimingi) (VATM 247); Veikėjas buvo priverstas dirbti Niujorko viešbutyje liftininku, kad išgyventi (= kad išgyvenu) (VATM 299); Šiais laikais tam, kad surasti (= kad surastum) sau antrą pusę, nebūtina netgi išeiti iš namų (VATM 377); Tam, kad iš tikrųjų mylėti, pajusti (= mylėtum, pajustum) šį dangišką jausmą, reikia atsid uoti, o tai padaryti gali tik kilnus žmogus (VATM 669). Pasakytina, jog abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, darbuose šio tipo klaida terasta viena: BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 14 <...> padarius netinkamą sprendimą, prisiminti ir pasimokyti, kad gyvenime atėjus laikui padaryti (= padarytum) išvadas (VA 20). Iš Vilniaus apskrities abiturientų rašinių matyti, kad yra akivaizdus polinkis vietoj jungtuko ir vartoti bei. Jungtukas bei vis dažniau suvokiamas kaip jungtuko ir stilistinis pakaitas ir nepaisoma jungiamųjų dėmenų semantikos (Bielinskienė 2004: 123). Pvz.: Tačiau žmonės, siekdami išsilaisvinti, rizikuodami savo gyvenimais, įsineša pro geto vartus vokiečių ginklus, bei (– ir) rengia slaptą organizaciją (VATM 46); Taigi, Jurgio Kunčino romano herojus niekada nepamiršta Tūlos bei (– ir) jaučia jai meilę (VATM 47); <...> tai nepaprastai stipri meilės savybė – prasmės bei kilnumo suteikimas, bei (– ir) sugebėjimas ištraukti žmogų net iš pačios tamsiausios nevilties (VATM 80); Ar žmogus neturėtų pasilikti savo tėvynėje bei (– ir) ją mylėti, saugoti bei puoselėti? (VA 21); Tai yra būti mylimam, suprastam bei (– ir) palaikomam sunkią minutę, kuomet tikrai reikia patarimo ar tiesiog paprasto apsikabinimo, galinčio nuraminti ar paguosti (VA 32). Pasitaikė atvejų, kai netaisyklingai įjungiami žodžiai ar sakiniai, pvz.: Nesvarbu, kad patirtas išgyvenimas buvo seniai, jis yra patiriamas vėl ir vėl (= dar kartą) (VA 97); Žmogus pradeda nykti ir miršta greičiau negu tie žmonės, kurie myli. Nes (= myli, nes) meilė duoda stiprybės išgyventi (VATM 247); <...> mums reikalinga žinoti, kad esame šiame pasaulyje kažkam svarbūs. Nes (= svarbūs, nes) kai nebesijaučiame saugūs ir mylimi, mūsų asmenybė pradeda menkti (VA 92); Tuomet Mykoliuko sieloje atsibunda viltis, o taip pat (= viltis ir) kilnumas (VATM 1993). 2.3. Kai kuriuose tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientų rašiniuose pažeidžiama žodžių tvarka – nederinamąjį pažyminį vartojant po pažymimojo žodžio, pvz.: Jis buvo tik maža detalė viešbučio mechanizmo (= viešbučio mechanizmo detalė) (VATM 299); Pagrindinį aukštinimą ir siekimą savo tikslų padaro meilė (= Dėl meilės iš esmės aukštinami savi tikslai ir jų siekiama) (VATM 495); Taigi, remiantis tiriamąja medžiaga, galima teigti, kad lietuvių kalbai būdingos žodžių tvarkos sakiniuose yra laikomasi. 2.4. Dažnai pusdalyviai klaidingai vartojami, kai jie netinka nusakyti aplinkybės veiksmui, kuris vyksta ne tuo metu kaip tarinio veiksmas, pvz.: <...> mamaitė turėjo galimybę pakeisti savo gyvenimą, pradėdama (= turėjo galimybę pakeisti savo gyvenimą ir pradėti) jį su ponu Janavičiumi – vyru, turinčiu tokias pačias vertybes kaip mamaitė (VA 74). Šiuo atveju klysta ne tik kitakalbiai, bet ir gimtakalbiai abiturientai, pvz.: BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 15 Kaip jie patys sakė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek galima katastrofa sustiprins Lietuvos sūnų dvasią, įkvėpdama (= sustiprins Lietuvos sūnų dvasią ir įkvėps) naujiems žygdarbiams (VATM 89); <...> nekovoja už savo laimę, tuo pačiu nesuteikdamas (= ir šitaip nesuteikia) savo kasdienybei kilnumo (VATM 804); Doveika nušovė Tilių, taip padarydamas (= nušovė Tilių ir padarė) galą santykiams tarp jo ir Monikos (VATM 821). Kartais gimtakalbiai moksleiviai rašiniuose neapdairiai vartoja dalyvius, pvz.: <...> tiek Sam’as, tiek Dean’as pasiryžę bet kurią sekundę ir bet kokia kaina ilgai nedvejoję (= nedvejo­dami) pasiaukoti dėl vienas kito (VA 108). Dalyvių klaidų nerasta kitakalbių moksleivių darbuose. 5 PAV. Sakinio sandaros klaidų dažnumas (procentais) VATM Iš sintaksės dalykų tautinių mažumų mokyklų moksleiviams sunkiausia taisyklingai vartoti padalyvius ir tinkamai jungti žodžius bei sakinius (žr. 5 pav.). Tiek pat padalyvio klaidų rasta ir lietuviškų mokyklų abiturientų rašiniuose (žr. 6 pav.), tačiau juose mažiau sakinių ir sakinio dalių jungimo klaidų. Kaip pastebėta, rečiausios yra dalyvio ir pusdalyvio vartojimo klaidos. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 16 6 PAV. Sakinio sandaros klaidų dažnumas (procentais) VA 3. PRIELINKSNIŲ IR POLINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Netaisyklingų prielinksnių ir polinksnių konstrukcijų, kaip ir buvo minėta, pasitaikė mažiausiai (žr. 4 lentelę). 4 LENTELĖ. Kitakalbių ir gimtakalbių abiturientų daromų prielinksnių ir polinksnių klaidų statistika Klaidos potipis Kitakalbių daromos klaidos Gimtakalbių daromos klaidos Pavyzdys Klaidų skaičius Procentai Klaidų skaičius Procentai Prielinksnių vartojimo klaidos 21 58,3 3 14,3 Meilė pas visus individus Polinksnių vartojimo klaidos 15 41,7 18 85,7 laikotarpis, kurio dėka Iš viso: 36 21 Atliktas tyrimas parodė, kad kitakalbiai abiturientai daugiau daro prielinksnių, o gimtakalbiai – polinksnių vartojimo klaidų. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 17 3.1. Rašiniuose dėl slavų kalbos poveikio daroma prielinksnio pas vartojimo klaidų, pvz.: Svarbiausi orientyrai pas Raganą (= Svarbiausi Raganos orientyrai) buvo šventasis raštas ir krikščioniški idealai (VATM 33); Vaikui norėjosi normalių, dorų tėvų, kaip pas visus (= kaip visų) (VATM 78); Pas juos buvo tik dvasinė meilė (= jų meilė buvo tik dvasinė), tačiau Mykoliukui to užteko visam gyvenimui (VATM 79); Meilė suteikia stiprių emocijų, nes pas tave yra (= tu turi) daug mylinčių žmonių, kurie suteikia tau stiprybės (VATM 326); Meilė pas visus individus labai skiriasi (= Visų individų meilė yra labai skirtinga) (VATM 500); Rašytojas buvo iš šių romantikų, pas kuriuos buvo nelaiminga meilė (= kurių meilė buvo nelaiminga) (VATM 552); Pas laimingus, supančius gražiais jausmais žmones viskas gerai klostosi (= Laimingų, gražių jausmų apimtų žmonių gyvenimas klostosi gerai) (VATM 1995). Rečiau šio tipo klaidų galima rasti lietuviškų mokyklų moksleivių rašiniuose, pvz.: <...> tik pas vienus prisiminimai (= vienų prisiminimai) glūdi giliai atmintyje, o kiti gyvena prisiminimais <...> (VA 18); Pas mus (= Mūsų) mintyse gyvi kitų žmonių darbai ir prisiminimai (VA 58). Iš duomenų matyti, jog neretai kitakalbių abiturientų daromos prielinksnio į klaidos nusižiūrėtos iš rusų kalbos, pvz.: Visa tai galima prilyginti į išmestą žaislą (= prilygti išmestam žaislui) <...> (VATM 245); Romane „Miškais ateina ruduo“ aprašoma apie rudenį nėra į ką (= kuo) grožėtis (VATM 326); Iš dienos į dieną (= Diena iš dienos) lauki mažo stebuklo (VATM 1526). Daugiau netaisyklingų prielinksninių konstrukcijų rasta tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose, pvz.: a) su prielinksniu ant: <...> dėl meilės mes tampame laimingesni, ant mūsų veidų (= mūsų veiduose) dažnai atsiranda šypsena (VATM 298); <...> tuo tarpu ir nėra ant tiek (= tiek) sugadinta <...> (VATM 803); b) su prielinksniu nuo: <...> romane „Dievų miškas“ kaliniai vilkėjo dryžuotą uniformą, kuri atimdavo nuo (= iš) jų ne tik fizinę, bet ir moralinę laisvę (VATM 241); Tokie žmonės išsiskiria nuo (= iš) kitų, nes ne visada yra suprasti aplinkinių <...> (VATM 669); c) su prielinksniu prieš: Tačiau Jokūbas, nežiūrint į tai, kad prieš to laiko įstatymus esąs (= nepaisant to, kad pagal to laiko įstatymus esąs) nekaltas, pradeda graužti save (VATM 192); Jaudami pareigą prieš kitus (= kitiems) stengiamės jiems padėti, gerinti jų gyvenimą (VATM 528). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 18 Kai kuriuose tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose klaidingai vartojami verstiniai žodžių junginiai. Rasta neteiktinų verstinių žodžių junginių su prielinksniu prie (plg. rusų k. при чём здесь), pvz.: Skaitant šį kūrinį kyla klausimas, kas čia ypatingo ir prie ko čia (= kuo čia dėta) asmenybės laisvė? (VATM 76). Tyrimas rodo, kad nelietuviškos sintaksinės konstrukcijos, atsiradusios dėl slavų kalbų įtakos, dažniau vartojamos tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose. 3.2. Tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose pasitaiko prielinksnėjančio įnagininko (su) pagalba konstrukcijų. Šių konstrukcijų pasirinkimą galima grįsti kalbos ekonomijos ir aiškumo principais: polinkį kiek įmanoma trumpiau, t. y. redukuotai, ir aiškiai pasakyti tai, kas norėta (Vaičiulytė-Semėnienė 2016: 32). Ši konstrukcija nusižiūrėta iš rusų kalbos при помощи. Pvz.: Kažkada jis buvo visai kitoks, bet su laiku ligos pagalba (= dėl ligos) pasidarė kažkoks nesavas <...> (VATM 124). Rašytojas su romano pagalba (= romane) sugebėjo labai tiksliai atsakyti į šitą klausimą (VATM 186). Daiktavardžio (su) pagalba įnagininko konstrukcijų yra ir Vilniaus apskrities lietuviškų mokyklų abiturientų baigiamuosiuose darbuose, pvz.: Šį ginklą buvo puikiai įvaldęs ir nuostabiai mokėjo su jo pagalba (= juo) skleisti laisvės idėjas žmonėms kunigas Jonas Mačiulis-Maironis (VA 3); Meilės pagalba (= Mylėdami) žmonės dažnai pasiekia išsvajotųjų tikslų, nugali baimę, šiltomis spalvomis nuspalvina pilką bei niūrią kasdienybę (VA 39); Tai liudija, kad ir kas būtų užmiršta, gali būti prisiminta garso pagalba (= garsiai) (VA 60); Todėl lakios fantazijos pagalba (= būdamas lakios fantazijos) įsikūnija į šikšnosparnį, kad nors akies krašteliu galėtų pamatyti mylimąją ir pabūti šalia jos (VA 61); Taigi Irusia, suaugusi ir tapusi moterimi, tik atminties pagalba (= prisiminusi) galėjo suprasti, iš kur atsirado jos vertybinis pagrindas (VA 118). Dėka rašiniuose vartojamas tiek prielinksnįškai, tiek polinksnįškai, tačiau dažniausiai kalbant apie daiktus ir reiškinius (plg. rus. благодаря кому), pvz.: Romantizmo epochos rašytojas Antanas Baranauskas savo kūrinyje „Anykščių šilelis“ dėka prisiminimų ir vaizduotės galios (= remdamasis prisiminimais ir vaizduote) labai aiškiai aprašė Anykščių šilelio vaizdą (VATM 94); Jie yra dėkingi gamtai, kurios dėka turi (= iš kurios gauna) maisto (VATM 504); Tik dėka knygų (= skaitydami knygas) galime nors įsivaizduoti, kas yra meilė (VATM 1997); Pasaulinių karų laikotarpiu sukauptos patirties dėka (= sukaupęs patirties) A. Škėma atrado būdą, kaip pabėgti nuo žiaurios BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 19 realybės (VA 16); Nelaisvės dėka (= Būdamas nelaisvėje) Sruoga atsiduria ties mirties slenksčiu <...> (VA 71); Kažkokių įvykių dėka (= Įvykus tam tikriems įvykiams) arba kartais nuvykus į tą pačią vietą, kur kažkas atsitiko, žmogus staiga gali prisiminti <...> (VA 72); <...> pagrindinis veikėjas-pasakotojas bohemiško gyvenimo būdo dėka (= gyvendamas bohemišką gyvenimą) sugeba nepasiduoti, o meilė Tūlai yra gyvenimo ir džiaugsmo variklis (VA 87). Retkarčiais pasitaiko sakinių su polinksniu atgal laiko tarpui nusakyti – tai iš rusų kalbos išsiversti žodžių junginiai (plg. rusų k. пару лет (веков) назад), pvz.: Porą metų atgal (= Prieš porą metų) jaučiausi beviltiškai <...> (VATM 98); Tačiau porą amžių atgal (= prieš porą amžių) dėl žiauraus baltaodžių elgesio juodaodžiai buvo imami į vergovę <...> (VA 36). Rastas vienas sakinys, kuriame polinksnio reikšme vartojamas žodis sąskaita, pvz.: Tačiau jei meilė pasiekiama kitų sąskaita (= jei meilė pasiekiama skriaudžiant kitus), niekada žmogus negalės jaustis pilnai (= visiškai) laimingas ir mėgautis savo meile (VA 92). 7 PAV. Prielinksnių ir polinksnių klaidų dažnumas (procentais) VATM Prielinksnių klaidos kitakalbių abiturientų darbuose sudaro apie 58 proc. (žr. 7 pav.). Dažniau klaidingai vartojami prielinksniai pas, į, ant, rečiau – prie ir su. Iš netinkamai vartojamų polinksnių (apie 42 proc.) minėtini pagalba, dėka ir atgal. Vertinys dėka, kaip rodo tyrimo medžiaga, būdingesnis tautinių mažumų mokyklų abiturientams. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 20 8 PAV. Pr ie linksnių ir polinksnių vartojimo klaidų dažnumas (procentais) VA Gimtakalbiai abiturientai mažiausiai linkę daryti prielinksnių ir polinksnių klaidų (žr. 8 pav.). Jų rasta tik 21-ame rašinyje. Tai sudaro apie 14 proc. prielinksnių klaidų, tarp kurių dažnesnės yra netaisyklingos prielinksnių pas ir į konstrukcijos. Beveik 86 proc. lieka polinksnių klaidoms – pastebėta, kad dažniausiai netaisyklingai vartojamos polinksnių dėka ir pagalba, retai – atgal ir sąskaita konstrukcijos. IŠVADOS 1. Vilniaus apskrities tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų 2014 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino abiturientų rašiniuose rasta trijų tipų sintaksės klaidų – linksnių, prielinksnių bei polinksnių vartojimo ir netinkamos sakinių sandaros. Atlikus duomenų analizę matyti, kad kitakalbiai daro trečdaliu daugiau klaidų. Atliktas tyrimas leidžia daryti apibendrinamąsias išvadas. 1.1. Vienos iš pagrindinių visose rašiniuose daromų klaidų yra linksnių klaidos, jos ir gimtakalbių, ir kitakalbių rašiniuose sudaro panašų procentą. Gausiausiai klaidų grupei priklauso dvejybinų linksnių nevartojimas, tokių klaidų daugiau rasta gimtakalbių abiturientų darbuose, o to priežastis galėtų būti ta, kad dažniau pasirenkamas toks raiškos būdas. 1.2. Abiejų tipų mokyklų moksleiviai klysta vartodami vietininką: tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniuose dažnesnės laiko reikšmės vietininkų klaidos, lietuviškų mokyklų – einamojo vidaus vietininko vardan klaidos. 1.3. Dideliu skirtumu kitakalbiai abiturientai lenkia gimtakalbius rašiniuose netaisyklingai vartodami galininką, užuot vartoję neiginio kilmininką. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 21 2. Antra sintaksės klaidų grupė – sakinių sandaros ydos. 2.1. Vyraujanti šio tipo klaida yra netaisyklingas padalyvio vartojimas. Ją daro ir tautinių mažumų, ir lietuviškų mokyklų abiturientai. Klaidų pobūdis ir jų santykis rodo, kad gali būti ir ta pati priežastis – nesuvokiama, kad padalyvis netinka šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose. 2.2. Skirtingai negu gimtakalbių, veikiausiai dėl rusų kalbos poveikio, kitakalbių abiturientų rašiniuose gausu konstrukcijų kad su bendratimi tikslui reikšti. 3. Trečias klaidų tipas, būdingas ir gimtakalbių, ir kitakalbių rašiniams, – klaidingas prielinksnių ir polinksnių vartojimas. 3.1. Dėl rusų kalbos poveikio tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbuose didžiąją prielinksnių klaidų dalį sudaro netinkamai vartojamos prielinksnių pas ir į konstrukcijos. 3.2. Lietuviškų mokyklų abiturientams būdinga ydinga polinksnių dėka ir pagalba vartosena. 4. Iš gautų rezultatų matyti, kad rašiniuose pasitaikančios sintaksės klaidos daugiausia atsiradusios dėl slavų kalbų poveikio. Iš rusų kalbos išsiverstų žodžių junginių pasitaiko ir kitakalbių, ir gimtakalbių mokyklų moksleivių darbuose. Pagal analogiją su rusų kalba sintaksinės konstrukcijos sąmonėje įsiteisina kaip norma. Įtaką, matyt, daro ir šeimoje, ir aplinkinių vartojama kalba, taip pat žiniasklaida, kurios ir rašytiniuose, ir sakytiniuose tekstuose gausu abiturientų rašiniams būdingų kalbos klaidų. LITERATŪRA Bielinskienė A. 2004: Dėl jungtuko bei vartosenos dabartinėje lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 77, 119–123. KP S1: Kalbos patarimai. Kn. 2. Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. KP S2: Kalbos patarimai. Kn. 2. Sintaksė: 2. Įvairūs dalykai. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas Labutis ir Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. Piročkinas A. 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Šukys J. 1998a: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose | 22 Šukys J. 1998b: Taisyklingi ir klaidingi vietininkai, normų ribos. – Gimtasis žodis 4, 43–46. Urnėžiūtė R. 2015: Mūsų mokslo ateities kalba. – Gimtoji kalba 1, 14–20. Vadovėlių rankraščių kalbos apžvalga. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svietimas/vadoveliu-aprobavimas/vadoveliu-rankrasciu-kalbos-apzvalga (žiūrėta 2016 11 02). Vaičiulytė-Semėnienė 2016: Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 9–39. Įteikta 2016 12 05 Priimta 2017 01 20 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204