Estų kalbos politikos gairės: strateginis planas ir jo įgyvendinimas

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 BIRUTĖ KLAAS-LANG Ta u uni e si e as ESTŲ KALBOS POLITIKOS GAIRĖS: STRATEGINIS PLANAS IR JO ĮGYVENDINIMAS ESMINIAI ŽODŽIAI: es ų kalba, kalbos poli ika, kalbos ęs inumas. ĮVADAS Es ų kalbos a ojimas isose bend inės kalbos a ojimo s i yse šiandieniniam es ui y a oks įp as as, sa aime sup an amas, galbū ne amžinas, jog ne isada pagal ojama apie jos saugojimą i b anginimą. Pas a uosius šim ą me ų es ų kalbos padė is da niekuome nė a bu usi okia ge a kaip daba . Es ų kalba, ku ia kaip gim ąja ka ba kiek daugiau nei ienas milijonas gy en ojų, iš 7 000 pasaulio kalbų pagal a o ojų skaičių pa enka a p 300 daugiausia a o ojų u inčių kalbų. Be o, Es ijoje spa čiai ge ėja es ų kalbos kaip an osios a ojimo įgūdžiai. Kiek ienais me ais isdešim yje pasaulio uni e si e ų maždaug ūks an is s uden ų mokosi pažin i es ų kalbą i kul ū ą. Pasaulyje y a apie šim ą kalbų, ku iomis galima gau i isą uni e si e inį išsila inimą, i es ų kalba y a iena iš jų. Neabejo inai ienas didžiausių pasiekimų pe pi muosius 100 Es ijos Respublikos gy a imo me ų – galimybė gau i aukš ąjį išsila inimą gim ąja kalba. Es ų kalba y a iena iš penkiasdešim echnologiškai pažangiausių pasaulio kalbų. Es ų kalbą saugo Kons i ucija i Kalbos įs a ymas, ji aip pa y a o iciali Eu opos Sąjungos kalba, u in i isas su uo susijusias eises i pa eigas. Be o, ne ik puoselėjama bend inė kalba, be i domimasi isomis, ypač egioninėmis, es ų kalbos a mainomis. S aipsnyje apž elgiama Es ijos socioling is inė aplinka i es ų kalbos eisinė e pė, analizuojama, kaip Es ija pe s a eginį kalbos plana imą y a p isidėjusi p ie es ų kalbos y imų, plė os i ęs inumo. 1. SOCIOLINGVISTINĖ ESTIJOS APLINKA Es ijos s a is ikos depa amen o duomenimis, 2016 m. Es ijoje bu o 1,313 milijono BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 gy en ojų 1 . Pagal gy en ojų skaičių Es ija y a iena mažiausių Eu opos šalių, ne 14 ka ų a silieka nuo adinamojo idu inės Eu opos Sąjungos šalies odiklio. 2011 m. ykusio Gy en ojų i būs ų su ašymo duomenimis 2 , Es ijoje gy ena 192-ų au ybių a s o ai: 68,7 p oc. nuola inių gy en ojų suda o es ai (889 770), 24,8 p oc. – usai (321 198) i 1,7 p oc. – uk ainiečiai (22 302). Bal a usių (12 419) i suomių (7 423) y a mažiau nei 1 p oc. Tau ybių, ku ių a s o ų y a daugiau nei 100, iš iso Es ijoje y a 37. Lyginan su 2000 m. su ašymo duomenimis 3 , es ų skaičius padidėjo 1 p oc., o usų lygiai iek pa sumažėjo. Gy en ojų skaičius dėl emig acijos i nedidelio gims amumo mažėja nuo 1989 m., ypač mažėja ki akalbių (Ees i inima engu a uanne 2007: 48). Tačiau pe pas a uosius d ejus me us emig acijos i imig acijos san ykis Es ijoje susilygino, o 2015 m. imig acija pi mą ka ą bu o didesnė nei emig acija: 2015 m. į Es iją a yko 15 413 žmonių, iš Es ijos iš yko 13 003 žmonės 4 , . y. imig acija a s ė ė neigiamo na ū alaus gy en ojų p ieaugio sukel ą gy en ojų skaičiaus mažėjimą. Es ijoje kaip gim osiomis kalbama 157 kalbomis. Pe dešim me ų Es ija apo da labiau daugiakalbė: anks esnio gy en ojų su ašymo duomenimis, kaip gim osiomis kalbė a 109 kalbomis. Daugiausia kaip gim osiomis kalbama es ų (886 859 – 68,5 p oc.), usų (383 062 – 29,6 p oc.) i uk ainiečių kalbomis (8012 – 0,6 p oc.) 5 . Ki akalbių Es ijos gy en ojų es ų kalbos įgūdžiai pas a aisiais me ais ėmė nuola ge ė i. Iki šiol a lik ų y imų ezul a ai odo, kad 15–74 m. amžiaus ki akalbių, ku ie eigia mokan ys es ų kalbą ak y iai a no s pasy iai, dalis išaugo nuo 34 p oc. (1997) i 40 p oc. (2007) iki 85 p oc. (2016) 6 . Taip pa Es ijos in eg acijos p og amos s ebėsena „Es ijos in eg acijos 2008–2013 me ų p og amos izijos ikslų įgy endinimas 2008–2009 me ais“, ku ią 2010 m. a liko Talino uni e si e o p o eso iaus Rai o Ve iko y imų g upė, odo, kad pe pas a uosius me us usakalbių žmonių es ų kalbos mokėjimas, emian is jų pačių e inimu, labai page ėjo (LK moni oo ing 2010). Tačiau s a is inių duomenų analizė odo, kad Es ijoje is da daug žmonių, 1 Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/72428. 2 Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/64309?pa en _id=32784. 3 Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/64628?pa en _id=32784. 4 Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/277525. 5 Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/64309?pa en _id=32784. 6 Ees i Kul uu iminis ee ium [Es ijos kul ū os minis e ija], p ieiga in e ne e: h p://www.kul.ee/si es/kulminn/ iles/6_ ak ileh _a4_keel eoskus.pd . BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 nemokančių als ybinės kalbos isuomeniniame i da bo gy enime bū inu lygiu. 2. KALBOS GYVYBINGUMO KRITERIJAI IR ESTŲ KALBA Es ų kalba pa eko į isiškai naują socioling is inę aplinką, ku iai būdinga globalizacija i daugiakalbiškumas isuomenėje, mokykloje i šeimoje bei echnologijų plė a. Vadinasi, eikia susi aiky i su si uacija, kad šalia kiek ieno iš mūsų gi dimos d i, ys a daugiau kalbų. Daugiakalbis es as y a aisyklė, o ne išim is. Asmens i als ybės daugiakalbys ė y a didelis u as, ku į eikia saugo i i palaiky i. Tačiau kaip okioje naujoje si uacijoje už ik in i es ų kalbos išlikimą i aidą? S a s ydami kalbos gy ybingumo samp a ą i jo k i e ijus, mokslininkai u ėjo omenyje daugiausia mažas i nyks ančias kalbas. Pa yzdžiui, 2002–2003 m. UNESCO pap ašė a p au inės kalbininkų g upės pa eng i dokumen ą, ku iuo emian is bū ų galima į e in i kalbos gy ybingumą i ku is padė ų o muo i kalbos poli iką, nus a y i kalbos po eikius i inkamas apsaugos p iemones. Šiuo ikslu nyks ančių kalbų ekspe ų g upė pa engė koncepcijos gai es. Dokumen e, pa adin ame „Kalbos gy ybingumas i g ėsmė išnyk i“, pa eik i de yni k i e ijai (B enzinge i k . 2003): 1) kalbos pe da imas iš ka os į ka ą, 2) absoliu us kalbančių žmonių skaičius, 3) kalbančių žmonių i bend o gy en ojų skaičiaus san ykis, 4) kalbos a ojimo s i ies pasikei imas, 5) eakcija į naujas s i is i žiniasklaidos p iemones, 6) kalbos mokymosi p iemonių p ieinamumas i aš ingumo lygis, 7) y iausybės i ins i ucijų požiū is i poli ika, 8) bend uomenės na ių san ykis su sa o kalba, 9) dokumen acijos ipas i kokybė. Remian is socioling is iniais apib ėžimais, es ų kalba, ku ia kaip gim ąja kalba kiek daugiau nei milijonas a o ojų, nep iklauso išnyk i g esiančių kalbų g upei, nes ji u i als ybinės kalbos s a usą, y a a ojama isose isuomeninio gy enimo s i yse nuo kasdieninės i e slo iki mokslo kalbos, y a pag indinė dės omoji kalba isose mokymo pakopose nuo p adinės mokyklos iki dok o an ū os s udijų, y a a ojama i namuose, i elek oninėje e d ėje, o jos a o ojų daugėja. Vis dėl o šiuolaikiniame globaliame pasaulyje eikia i in saugo i kalbos gy ybingumą ne uo a eju, jei kalba u i daugiau nei milijoną a o ojų (plg. C ys al 2000). Pas a aisiais me ais ypač susidomė a y imais i p ognozėmis, kaip globalizacija, a i a i mobili da bo inka, aip pa a i a i jud i š ie imo e d ė gali pa eik i kalbas, ku ios, emian is anksčiau minė ais k i e ijais, laikomos socioling is iškai a iomis kalbomis. Vals ybinės kalbos BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 s a usas i kalbą palaikan i in as uk ū a nebū inai už ik ina kalbos a umą, kadangi anglų kalba is dažniau a ojama š ie imo, p ekybos bei ekonomikos s i yse, o mig acijos s au as lėmė padidėjusios į ai o ės (angl. supe -di e si y) a si adimą isuomenėje (Ve o ec 2007, 2010). Plačiai p ipažįs amas galimas pasaulinės anglų kalbos po eikis mažumų kalbų a umui (Sku nabb-Kangas 2000; Phillipson 2003, 2009; Hagege 2006; Canaga ajah 2007, Klaas-Lang, Me slang 2015, Klaas-Lang 2016), p adė a nemažai moksliniais y imais pa em ų als ybinių p og amų (pa yzdžiui, Š edijoje, Es ijoje i Suomijoje), ku iomis siekiama už ik in i als ybinės kalbos unkciona imą isose gy enimo s i yse (Mål i mun 2002; EKAS 2004; Hakulinen i k . 2009; EKA 2011). Dėl o eko išplės i mažumų kalbos p iežiū os s i į iki požiū io dėl kalbos a umo, ku is apim ų pasaulinių, als ybinių i mažumų kalbų są eiką šiuolaikinėje in o macinėje isuomenėje (Ehala 2010, Sole -Ca bonell 2012, Ehala i k . 2014). 3. VALSTYBINĖS ESTŲ KALBOS STATUSĄ ĮTVIRTINANTYS DOKUMENTAI Tam, kad kalba galė ų sėkmingai unkcionuo i, eikia už ik in i i eguliuo i jos eisinę e d ę. Es ijoje es ų kalba y a als ybinė pagal 1989 m. Kalbos įs a ymą i ėlesnes jo edakcijas. A k eip inas dėmesys į ai, kad pi masis Kalbos įs a ymas bu o p iim as da p ieš Es ijai a ku ian nep iklausomybę, i uo me u adinosi Es ijos Ta ybų Socialis inės Respublikos kalbos įs a ymu, ku io 60-ame s aipsnyje nus a y a: „Es ijos Ta ybų Socialis inės Respublikos als ybinė kalba y a es ų kalba. Es ijoje, es ų gim ojoje žemėje, es ų kalbai als ybė ski ia ypa ingą dėmesį i apsaugą. Vals ybinės kalbos s a uso su eikimas es ų kalbai y a i as es ų au os i jos kul ū os išlikimo i aidos pag indas“ (Keeleseadus 1989). 2011 m. asa io 23 d. Es ijos Pa lamen as p iėmė pa ikslin ą Kalbos įs a ymą, ku io ikslas (kaip i anks esnio Kalbos įs a ymo i jo pa aisymų) – „plė o i, išlaiky i i apsaugo i es ų kalbą, aip pa už ik in i, kad es ų kalba bū ų pag indinė isų iešojo gy enimo s ičių bend a imo kalba“ (EV Keeleseadus 2011: 1.p , §1). Naujajame Kalbos įs a yme aip pa nus a y a, kad „Es ijos als ybinė kalba y a es ų kalba“ (EV Keeleseadus 2011: 2.p , §3, lõige (1)). Teisinė es ų kalbos apsauga bu o į i in a i Es ijos Respublikos Kons i ucijoje (EV Põhiseadus 2011), ku ioje eigiama, jog als ybė u i už ik in i, kad es ų au a, kalba i kul ū a išlik ų pe amžius: šeš ajame Kons i ucijos s aipsnyje nus a y a, kad als ybinė kalba y a es ų kalba. Vals ybės pa eiga y a už ik in i kiek ieno asmens eisę įgy i išsila inimą es ų kalba (37 BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 s .), kiek ieno asmens eisę a ky i eikalus i bend au i su als ybinėmis ins i ucijomis es ų kalba (51 s .), a ky i eikalus als ybinėse įs aigose i sa i aldybėse es ų kalba (52 s .). Deja, kol kas negalima eig i, kad es ų kalba kaip als ybinė sklandžiai unkcionuoja isuose Es ijos egionuose i isose gy enimo s i yse, iek kalban apie eikalų a kymą i a o ojų in o ma imą, iek apie inkimų kampanijų kalbą i iš ink ų au os a s o ų a aukščiausių sa i aldybių pa eigūnų es ų kalbos įgūdžius. Siekdama už ik in i eisės ak uose nus a y as eises, als ybė pe Kalbos inspekciją 7 pi miausia ūpinasi kalbos apsauga. 4. STRATEGINIS ESTŲ KALBOS PLĖTROS PLANAS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA Rengian kalbos plė os s a eginį planą daugiausia dėmesio ski ina ims s a biausiems kalbos aspek ams: kalbos s a usui, kalbos sanda ai (kalbos sis emai i a osenai) i kalbos mokymui (S ewa 1968; Wiley 2003; Mansoo 2005; Fe guson 2006 i . .). Nacionaliniai eisės ak ai i sąmoningas į aizdžio kū imas padeda už ik in i eikiamą kalbos s a usą, sąmoninga i mokslinė kalbos sanda os plė a ga an uoja galimybę kalbą kaip paslankią i šiuolaikinę p iemonę a o i isose įmanomose gy enimo s i yse, už ik ina ienodą bend inę kalbą i echninį kalbos palaikymą elek oninėje e pėje. Labai s a bu kalba ūpin is i kaip iš ekliumi, nes su a ky a bend ine kalba emiasi adminis acinė kalba, mokymo kalba, mokslo kalba, iešosios in o macijos kalba i ki os kalbos a ojimo a mainos, ku ios y a bū inos isuomenės i als ybės sąlygos. T ečioji s a eginio kalbos plana imo s i is – kalbos mokymas – už ik ina kalbos (bū en bend inės kalbos, . y. ien iso suno min o kalbos a ian o) pe da imą iš ka os į ka ą. Es ų kalbos kaip o icialios Eu opos Sąjungos kalbos s a usas kelia daug didesnius eikala imus es ų kalbos plė ai i mokymui. Es ijos als ybė jau 18 me ų ūpinasi s a eginiu kalbos plana imu. 1998 m. balandžio 21 d. nu a imu Vy iausybė įpa eigojo Š ie imo minis e iją (daba Š ie imo i mokslo minis e ija) pa eng i es ų kalbos plė os s a egiją. 2000 m. š ie imo minis o įsakymu įku as Eu opos kalbų me ų Es ijoje o ganiza imo komi e as ( ėliau apęs Es ų kalbos a yba 8 ), ku io ienas iš užda inių 7 Ees i Keeleinspek sioon [Es ijos kalbos inspekcija], p ieiga in e ne e: h p://www.keeleinsp.ee/?lang=1. 8 S aipsnio au o ė Es ų kalbos a ybos pi mininkė nuo 2005 m. BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 i bu o pa eng i minimą s a egiją. „Es ų kalbos a yba pa a ia Es ijos Respublikos Vy iausybei kalbos poli ikos kū imo i įgy endinimo klausimais“ (EV Keeleseadus 2011: 2.p , § 7). 2004 m. ugpjūčio 5 d. Es ijos Respublikos Vy iausybė pa i ino Es ų kalbos plė os 2004−2010 me ų s a egiją (es . EKAS), o 2010 m. lapk ičio 11 d. – anks esnio s a eginio plano ęsinį – S a eginį es ų kalbos plė os 2011–2017 me ų planą (es . EKA) i jo įgy endinimo planą, ku į pa engė Š ie imo i mokslo minis e ija, bend ada biaudama su Es ų kalbos a yba. Pi masis kalbos plė os planas bu o iš e s as į anglų, usų, suomių i eng ų kalbas. Daba inio plė os plano spausdin inė i elek oninė e sija pa eikiama es ų i anglų kalbomis 9 . P ieš p iiman s a eginį dokumen ą bu o a lik i kalbos sanda os, s a uso, eisinės būklės, š ie imo, y imų, egionų kalbų, kalbos echnologijų plė os y imai, išnag inė a daugiakalbės isuomenės eikla i k . Be abejonės, oks į ai iapusis es ų kalbos y imas mūsų kalbos is o ijoje bu o pi mas. Taip pa galima eig i, kad 2004 m. pa eng as s a eginis plė os planas, nepaisan jo objek y ių i subjek y ių ūkumų, bu o ypač s a bios es ų kalbos plė os gai ės. Šioje es ų kalbos plė os s a egijoje Es ijos als ybė su o mula o aiškius sa o ikslus i konk ečių kalbos plė os eiksmų planą. 2004 m. i 2011 m. plė os planuose nag inėjamos isos s a biausios es ų kalbos s i ys: es ų kalbos a kyba, es ų kalbos y imai i iš ekliai, echninis kalbos palaikymas, bend asis ugdymas es ų kalba, es ų kalba bend ojo ki akalbių ugdymo sis emoje, p o esinio mokymo mokinių es ų kalbos įgūdžiai, mokslo i aukš ojo išsila inimo kalba, egioninės es ų kalbos a mainos, užsienio es ų kalba, specialiųjų kalbinių po eikių žmonių kalbos a osena, es ų kalba ki ų kalbų kon eks e i a s o a imas a p au iniu lygiu, kalbos įs a ymo laikymosi p iežiū a i in o ma imas kalbos klausimais. 2011 m. Vy iausybė pa i ino Es ų kalbos a ybos sudė į. Ta ybą suda o kalbininkai, minis e ijų, depa amen ų i kū ybinių sąjungų a s o ai, poli ikai i k . Taigi ai labai pla i g upė, ku iai s a bi ge a es ų kalbos padė is, o i kiek ieno jos na io indėlis – ne ik p o esionalios (nebū inai ling is inės) žinios, be i socialinis jau umas kalbos klausimais. Ski ingai nei Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, Es ų kalbos a yba neužsiima kalbos egulia imu. Kalbos 9 Ees i Ha idus- ja Teadusminis ee ium [Es ijos š ie imo i mokslo minis e ija], p ieiga in e ne e: h ps://www.hm.ee/si es/de aul / iles/ees ikeelea enguka ainglise.indd_.pd . BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 no minimu Es ijoje ūpinasi Gim osios kalbos d augija 10 . Es ų kalbos a ybos da bas y a ik kalbos poli ika. Bend ada biaudama su Š ie imo i mokslo minis e ija Kalbos a yba kas d ejus me us p is a o Vy iausybei Es ijos kalbos padė ies i es ų kalbos plė os plano bei ki ų s a eginių kalbos planų ykdymo apž algas. Iš šiandieninių s a eginių dokumen ų, o pi miausia – iš jų kylančių eiklos planų – ikimasi, kad pe palygin i umpą laiką bū ų pasiek i ezul a ai, ku iuos galima į e in i i ku ie u ė ų am ik ą s i į a o ganizaciją kils elė i į aukš esnį lygį. Sunku planuojan kalbos plė os s a egiją pa eik i okius į e in i leidžiančius odiklius, o globalizacijos mas u es ų kalbos žingsniu į p iekį galima adin i bu usių pozicijų išsaugojimą (ypač u in gal oje anglų kalbos į aką). Tiek plė os plane, iek a pinėse a askai ose kiek ienai p iemonei y a numa y as am ik as odiklis, ku is u ė ų ody i konk ečios kalbos a ojimo s i ies pažangą. Tačiau šiuos odiklius eikė ų e in i k i iškai. Ne iską, kas s a bu, galima išma uo i. O ai, ką galima išma uo i, nebū inai y a s a bu. Žinoma, s a eginiuose plė os planuose numa y iems i su a iems eiksmams įgy endin i eikalingos am ik os p iemonės. Todėl labai s a bu, kad bū ų sude in i plė os planai i als ybės biudže o plana imas. Ryšys a p kalbos s i ies inansa imo i plė os planų y a gana aki aizdus: iek bu ęs, iek šiuo me u galiojan is plė os planas y a Š ie imo i mokslo minis e ijos kalbos s ičiai ski o biudže o plana imo pag indas. Es ų kalbos plė ai numa y os eiklos inansuojamos pe als ybės i ie os sa i aldybių, uni e si e ų i mokslo ins i ucijų, als ybinių p og amų, į ai ių ondų, subsidijų, specialiųjų asigna imų i į ai ių agen ū ų biudže us. Konk e us 2011–2017 m. plė os biudže as siekia 61 milijoną eu ų, biudže ą suda o i a ski ai inansuojamos als ybinės p og amos (ž . Š ie imo i mokslo minis e ijos in e ne o s e ainę 11 :  aukš ojo mokslo ado ėlių es ų kalba engimas i leidyba (2008–2012; daba eikian i p og ama 2013–2017); pa eng a a iš e s a daugiau nei 50 į ai ių s ičių ado ėlių;  es iškos e minologijos ėmimas (2008–2012, 2013–2017);  kalbos echnologijos (2006–2010, 2011–2017); 10 Emakeele Sel s [Gim osios kalbos d augija], p ieiga in e ne e: h p://www.emakeelesel s.ee/y i used/ES_english.pd . 11 Ees i Ha idus- ja Teadusminis ee ium [Es ijos š ie imo i mokslo minis e ija], p ieiga in e ne e: h ps://h m.ee/e . BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204  es ų kalbos i kul ū os a min is (2009–2013, 2014–2018); emiami es ų kalbos moksliniai y imai. Naujosios p og amos p io i e as – em i monog a ijų leidimą;  Es ų kalbos i kul ū os akademinių s udijų užsienyje p og ama (2005–2010, 2011–2017). 2011–2017 me ų es ų kalbos plė os plano įgy endinimas bus apibend inamas 2017 m. pabaigoje, ačiau a pinės a askai os pa odė, kad apsk i ai kalbos s i ies ikslai sėkmingai įgy endinami. Numa y os isų p iemonių užduo ys y a a lik os, išsp ęs a kele as konk ečių užda inių: išleis i keli s a būs žodynai, im os naudo i aikomosios kalbos echnologijų p og amos, pe pas a uosius d ejus me us bend osios kalbo y os i giminiškų kalbų mokslininkų bū į Ta u i Talino uni e si e uose papildė 20 naujų dak a ų, į masinius kalbos s i ies enginius gausiai į aukiami mokiniai; pana dinimas į kalbą (angl. language imme sion, es . keelekümblus), in eg uo as dalyko i kalbos mokymas ampa is populia esnės mokymo o mos ki akalbėse Es ijos mokyklose, labai padaugėjo aukš o lygio mokslinių leidinių, skelbiančių s aipsnius es ų kalba, į ai ių lygių es ų kalbos egzaminai p adė i ykdy i ki ose šalyse, s a biausius es ų kalbos žodynus galima as i in e ne e, suda y as Es ų ges ų kalbos–es ų kalbos in e ne inis žodynas, užsienio kalbos als ybinis egzaminas abi u ien ams apo p i alomas i . . Vis dėl o šalia o, kas pasiek a, da esama pe šiuos me us neįgy endin ų s ičių i užda inių, . y.: nepakankamai domimasi es ų kalbos moky ojo p o esija, kai ku iuose, daugiausia usakalbiuose egionuose, ypač Ry ų Vi umos apsk i yje, mokinių mo y acija moky is es ų kalbos y a žema, galimybės es ų kalbą a o i kasdieniniame gy enime mažos, usų kalba p o esijos besimokančių mokslei ių es ų kalbos įgūdžiai y a gana menki, ne e ai specialybę įgiję jauni specialis ai nesugeba a lik i sa o da bo užduočių es iškoje da bo aplinkoje. Aukš ojo mokslo s i yje daugėja s udijų anglų kalba, i dėl o es ų kalba kai ku iose s i yse p a anda mokymo i mokslo kalbos aidmenį. Nepaisan pas angų iek als ybiniu, iek ie iniu lygiu iš kasdienės a osenos i oliau aukiasi a mės, ges ų kalbos specialis ų ( a p jų i ges ų kalbos e ėjų) nepakanka isoms bū inoms eikloms inicijuo i i įgy endin i, sumažėjo es ų kalbos i kul ū os mokymo ie ų užsienio uni e si e uose skaičius, dėl inansinių nep i eklių s inga kalbos echnologijų aikomųjų p og amų p ieinamumo kū imas, keliems kalbiniams eisės ak ų aspek ams išsp ęs i eikia poli inės alios. BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 5. APIBENDRINIMAS No in išsaugo i kalbą, eikia jos išsaugojimą už ik inančios eisinės e pės, ku i nus a y ų, kad žemės lopinėlis Eu opos pak aš yje y a ik ai a ienin elė ie a, ku es ų kalba u ė ų bū i p i ilegijuo a. No in išsaugo i kalbą, eikia ją pe duo i iš ka os į ka ą namie i mokykloje. Be s a biausia – kalbos a o ojų oškimas i no as a o i es ų kalbą. Požiū is i mo y acija y a s a būs sėkmingo užsienio kalbų mokymo eiksniai. Kalbos a o ojų požiū is i mo y acija y a neabejo inai eikšmingi gim osios kalbos išlikimui. Kalba geba plė o is i gy uo i be nuos olių, jei ji a ojama isais įmanomais a ejais. Toliau a odami es ų kalbą ik ai negalime kalbė i apie ekonominį e ek y umą. Siau ąja ekonomine p asme kalba, u in i okią negausią a o ojų g upę, negali lygiomis eisėmis konku uo i su „pasaulio kalbomis“. Tam, kad es ų kalba bū ų a ojama, eikia s eng is. Remian is es ų kalbos s a eginio plana imo pa i imi, galima apibend in ai pa eik i pa a imų kalbos plė os plano engėjams: 1. No in išsikel i ikslus i suplanuo i eiklas, kaip juos pasiek i, eikia suda y i ikslų kalbos padė ies isose a ojimo s i yse aizdą. 2. Vizijos i ikslai u i bū i pa em i konk ečiais eiklos planais, pa i in ais als ybės lygmeniu. Tu i bū i už ik in a inansinė als ybės pa ama įgy endin i minė uosius eiklos planus. 3. Visam plė os planui i kiek ienai eiklai u i bū i paski as konk e us a sakingas asmuo. 4. Reikalinga nuola inė p iežiū a – a ikslai laikui bėgan i besikeičian isuomenei is da ak ualūs, a eiklos pakankamai už ik ina, kad bū ų pasiek i užsib ėž i ikslai i pan. 5. In o ma imo po eikis – palaiky i diskusijas kalbos klausimais, in o muo i mokesčių mokė ojus, aip už ik inan isuomenės i žmonių pasi enkinimą planuojamomis eiklomis. LITERATŪROS SĄRAŠAS B e n z in g e i k . 2003: B enzinge M., Yamamo o A., Aikawa N., Koundiouba D., Minasyan A., Dwye A., G ine ald C., K auss M., Miyaoka O., Sakiyama O., Smee s R.,