Įvardžiuotinių formų nevartojimas terminijoje ir jo keliamas iššūkis normai

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ NEVARTOJIMAS TERMINIJOJE IR JO KELIAMAS IŠŠŪKIS NORMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: apib ėžiamoji eikšmė, apib ėž umas, į a džiuo inė o ma, no ma, pab ėžiamoji eikšmė, ūšies žymėjimas, a osena, e mino odiklis. ĮVADAS No minamuosiuose leidiniuose pa eikiamos o muluo ės dėl į a džiuo inių o mų ( oliau – ĮF) a ojimo e minijoje y a g iež os: daugumoje jų eigiama, kad būd a dinis e mino dėmuo u i bū i a ojamas ik ĮF. Tačiau oks eiginys ge okai išsiski ia iš bend ojo no minamojo kon eks o, odančio, kad dažniausiai links ama ik pa a dy i ĮF galimų u ė i eikšmių i , p idū us, kad jų a o i nebemokama, bū inojo a ojimo omis eikšmėmis nenus a y i. Toks no minamasis kon eks as isiškai a i ik ų diach oninių i sinch oninių kalbos y imų ezul a us, a skleidžiančius, kad ĮF nyks a – aukiasi iš a mių, o i bend inėje kalboje ne e ai keičiamos pap as osiomis. Šios p ieš a os ska in ų kel i klausimą, kuo g indžiama i kiek y a pag įs a bū inąjį e mino žymėjimą mo ologiniu odikliu nus a an i no ma, be ka u i da y i p ielaidą, kad no mos pag indas gali bū i egulia esnė a osena. Vis dėl o ien jau pa yzdžiai, pa eikiami y inėjan ku ios no s specialiosios s i ies e miniją (p z.: Umb asas 2002; Zemle ičiū ė 2003; S unžinas 2005), y a ženklas, kad e minuose ĮF i gi ne isada a ojamos. Jų ne a ojimą e minų žodynuose 1973 m. kons a a o Angelė Kaulakienė i šį polinkį į a dijo kaip o me o endenciją. Tačiau polinkis e minijoje ne a o i ĮF minimas i ėliau, ka u pažymin polinkį apsk i ai ne a o i ĮF. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG) i gi eigiama, kad ĮF i e minuose į ai uoja, no s bend inei kalbai jos labiau eikiamos (DLKG 1997: 175). Toks ka o inis polinkio kons a a imas jau ska in ų da y i ki okią p ielaidą – kad g iež asis eikinys dėl e minijos ne ik ski iasi nuo bend ojo no minamojo kon eks o, suda o am ik ą p iešp iešą kalbos y imams, be i nesulaukia pakankamo a ga sio a osenoje, o ši, kaip bū ų galima kel i hipo ezę jau a siž elgus į polinkio ka ojimą, labiau linkusi paisy i bend osios ĮF aidos k yp ies i jį labiau a i inkančių bū inumo nenus a ančių RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 no mų. Žinoma, pa ik in i šias p ielaidas bei hipo ezes galima ik no mą i a oseną iš y us. Tačiau okių y imų nė a, jei neskai ysime ieno da bo, ku iame kons a uojama, kad ĮF ne a ojamos su i inimo mokslo da buose (Gedze ičienė, Gedze ičius 2011), i minė o A. Kaulakienės (1973) s aipsnio, be jame no ma ne iek nag inėjama, kiek eikiama. Reikšmingą a osenos y imą y a a likusi Adelė Valeckienė (1957), ačiau jo iesioginis objek as nė a e minai i nuo y imo paskelbimo p aėjo jau 60 me ų. Esama kelių publikacijų, ku iose a ojimo e minijoje klausimas užkliudomas ne iesiogiai – nag inėjan ĮF eikšmes (Valeckienė 1961) a kancelia inėje kalboje pasi aikančius ne aisyklingo jų a ojimo a ejus (Oginskienė 1993), ne eikiamosios ūšies daly ius (Amb azas 1964), p iesagos -inis, -ė būd a džius (Kniūkš a 2001). Te minologijos da buose nuomonė dėl ĮF a ojimo i gi pasakoma e ai (Gai enis 1975; Keinys 2004), kai ku ją galima išskai y i ne iesiogiai (Gai enis 1995; Keinys 2005). Nei no mos, nei a osenos nenag inėjan , pas a osios nenuoseklumas didėja. Vien jau ai ska in ų kel i ĮF a ojimo e minijoje klausimą. Kad e minai šiuo mo ologiniu odikliu žymimi ne egulia iai, aiškiai ma y i i iš ekonomikos kalbos. Vis dėl o joje ma y i i kai ku ių dėsningesnių polinkių. Juos išnag inėjus, bū ų galima sp ęs i, koks šių polinkių san ykis su no ma, i e in i jų pag įs umą. Tačiau įž elg os no minamosios p ieš a os ody ų, kad ien a osenos analizės pag įs umui į e in i neuž ek ų. Juk jei nepakankamai pag įs a, a am ik ais nedėsningumais pasižymi no ma, iš a osenos p ieš a a imo da y i iš adas apie jos polinkių nepag įs umą bū ų nelogiška. Gali bū i, kad a osenoje iesiog labiau paisoma diach oninių kalbos y imų a skleidžiamo, o i no minamuosiuose da buose nea me amo ĮF nykimo polinkio. Taigi, į e in i a osenos pag įs umą galima ik išnag inėjus no mą, o ienas iš no mos e inimo k i e ijų y a ai, kiek jos paisoma a osenoje. Tokios abipusės sąsajos i lemia šio s aipsnio ikslą – išnag inė i ĮF a ojimo e minijoje no mą, a osenoje yškėjančius polinkius i , emian is lyginamąja analize, į e in i iek a osenos polinkių, iek i no mos pag įs umą. Nag inėjamai a osenai a s o auja d ejopo pobūdžio eks ai: išlūs, bū en ekonomikos mokslo pe iodiniuose leidiniuose spausdinami s aipsniai, i bekon eks ė e minų a ojimo aplinka, . y. ekonomikos e minų žodynai i eisės ak uose pa eikiami e minų (są okų) žodynėliai. Ki as y imo objek as – no minamojo, ap ašomojo, aiškinamojo, mokomojo i i iamojo pobūdžio da buose o muluojami eiginiai dėl ĮF a ojimo e minijoje, aip pa ak uo ės, iš yškėjančios iš ĮF esmės aiškinimo, jų e inimo g ama inių ka ego ijų a ž ilgiu, eikšmių klasi ikacijos, i iamųjų da bų isumos. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Pag indiniai aikomi me odai – eo inio pobūdžio da bams būdinga lyginamoji analizė, indukcija, dedukcija i sin ezė. ĮF a osenos y imas g indžiamas e minų žodynų i eisės ak ų s a is inių duomenų lyginimu i e inimu. 1. BENDRASIS NORMINAMASIS KONTEKSTAS Te mino žymėjimas lie u ių kalboje nė a ienin elė ĮF unkcija. Tų unkcijų, dažniausiai adinamų eikšmėmis, ski iama i daugiau. Bū en jomis dažniausiai aiškinama ĮF i neį a džiuo inių o mų ( oliau – NF) opozicija. Vis dėl o eikšmių klasi ikacija ski iasi, o i g ama inių o mų bei ka ego ijų sis emoje ĮF iki šiol ne anda apib ėž os ie os. Pasi inkus ieną a ki ą jų e inimo modelį, kons a uojama i daug uo modeliu sunkiai paaiškinamų išimčių. Kad šis kalbos eiškinys y a sunkiai įmenama mįslė, ody ų i kalbos aidos y imai. Juose pa yks a a skleis i, kad ĮF nyks a, ačiau nykimo p iežas ys i gi ne isiškai aiškios. Tai ska ina nag inė i neaiškumus i kodi ikuojamas ĮF a ojimo no mas e in i a siž elgian į juos. 1.1. Ti iamojo pobūdžio da bų a skleidžiamos p oblemos i sąsajos ĮF nė a as objek as, ku į i i lie u ių kalbo y oje bū ų enkamasi dažnai, ačiau kai ku ie esminiai dalykai y a nus a y i. Pa yzdžiui, nus a y as jų susida ymo pama as: ĮF susida ė p ie pap as ųjų o mų kaip enkli ikui p isijungus jis, ji –  io- kamieno į a džiui (Rosinas 1975; Valeckienė 1986; Zinke ičius 1957, 1966, 1981, 1996). Vis dėl o daugiau lieka iki galo neišsiaiškin ų dalykų. Š ai kilmės pama as y a žinomas, ačiau į a džio  io- eikšmė aiškinama ski ingai, o ski ingai e inan ieną iš da ybos o man ų, ne ienodai sup an ama pa ies da inio eikšmė. Tokią sąsają galima įž elg i iš A. Valeckienės (1986, 1990) s aipsniuose pa eikiamos o į a džio kilmės eo ijų apž algos: į a dį  io- laikan ana o iniu (pa odomuoju), ĮF link a laiky i žyminčiomis am ik ą daik ą a ba eiškiančiomis de e minaciją i a i inkančiomis ki ų indoeo opiečių kalbų žymimuosius a ikelius, o kai į a dis laikomas elia y iniu (san ykiniu), jos daugiausia aiškinamos em aze – žymimojo daik o a pas o ios ypa ybės pab ėžimu. Pa i A. Valeckienė (1957) jau anksčiau a k eipė dėmesį į seman inės unkcijos d ilypumą. Ją pa adinusi nu odomąja pab ėžiamojo pobūdžio unkcija, eigė, kad ieni į a džiuo iniai būd a džiai gauna pažymimąją (de e minacinę) eikšmę, ki i – pab ėžiamąją (em a inę). Tokia d ejopa RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 unkcijos p igim is aiškin a ĮF susida ymo speci ika: „Dėl į a džio nea ski iamo susijungimo su būd a džiu į a džiuo inių būd a džių unkcinės eikšmės pasida ė p iklausomos i nuo būd a džio bei jo pažymimojo žodžio sin aksinio-seman inio yšio. <...> į a džiuo iniai būd a džiai, žymin ieji okį daik ą, ku io iš eiškia ski iamąją ypa ybę, su pažymimuoju žodžiu suda o ieną seman inį junginį i gauna pažymimąją eikšmę, – odo am ik ą žinomą daik ą, į a džiuo iniai būd a džiai, žymin ieji okį daik ą, ku io iš eiškia būdingą žinomą ypa ybę, su pažymimuoju žodžiu glaudaus sin aksinio-seman inio junginio nesuda o i gauna g yną pab ėžiamąją eikšmę.“ (Valeckienė 1957: 210). No s eig a, kad daba inėje kalboje į a džiuo iniai būd a džiai u i d i eikšmes, ka u įž elg a i eikšmių aida: pab ėžiamieji būd a džiai į e in i kaip nyks an ys, nelinkę oliau u ulio is, o pažymimieji laiky i o laiko kalboje pag indiniais. Reikšmių aidos koncepcija oliau plė ojama ėlesniuose A. Valeckienės s aipsniuose, į a dį io- jau susiejan su indoi anėnų i g aikų kalbų kons ukcijomis. Teigiama, kad šis į a dis, ose kons ukcijose eidamas po daik a a džio apačioje jam pozicijoje, nebu o nei g ynas elia y inis, nei ik asis ana o inis, jis iš p igim ies u ėjo pab ėžiamąją, paka o inio nu odymo („iden i ikacinę“) unkciją, o pažymimoji unkcija išsiplė ojo ėliau; be o, a p pažymimosios bei pab ėžiamosios eikšmės lie u ių kalboje g iež os ibos nė a (Valeckienė 1986: 184–185; 1990: 27–28). Bū en okios įž algos galėjo ap i pag indu lie u ių kalboje ski i apib ėž umo ka ego iją. A. Valeckienės pa eng ame Lie u ių kalbos g ama ikos ( oliau – LKG) pi mojo omo sky iuje apie apib ėž umo i neapib ėž umo ko eliaciją da ik užsimenama, o 1986 m. s aipsnyje apib ėž umas jau aiškiai ski iamas, ėliau jis ski iamas i DLKG. Beje, 1986 m. s aipsnyje a ojamas jau ne pažymimosios, o apib ėžiamosios eikšmės e minas (a ba „apib ėž umas“), aigi, engian painia os, jis oliau a ojamas i šiame s aipsnyje, išsky us a ejus, kai bus s a bu pe eik i ikslius iename a ki ame da be a ojamus e minus. Jau LKG pamėginus ski i apib ėž umo i neapib ėž umo p iešp iešą, iška keblus apo pab ėžiamosios eikšmės klausimas. G ama ikoje eigiama, kad pab ėžiamieji į a džiuo iniai būd a džiai s o i nuošalėje nuo os ko eliacijos – jų unkcija s ilis inio pab ėžiamojo pobūdžio (LKG 1965: 511). Tačiau naujausiuose lie u ių kalbos g ama inės sanda os y imuose ĮF jau nag inėjamos ik kaip apib ėž umo aiškos p iemonės (Hol oe , Tamulionienė 2006; Mikulskas 2006; Sp aunienė 2008a, 2008b, 2011; Judžen is 2012: 99– 110). Taip ak as, kad lie u ių kalboje ĮF, ki aip nei a ikelinėse kalbose, a ojamos i pab ėžiamąja eikšme, pap as ai lieka ne e inamas. Tiesa, ienas ki as mėginimas sp ęs i pab ėžiamosios eikšmės klausimą pasi aiko, be jie ody ų, kad ją no ima į auk i į RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 apib ėž umo ka ego iją: eigiama, kad pab ėžiamąją eikšmę eikė ų laiky i ĮF p agma ine unkcija (Mikulskas 2006: 64), o ienoje dak a o dise acijoje – kad „ isus adiciškai pab ėžiamaisiais adinamus į a džiuo inius būd a džius pag įs ai galima laiky i u inčiais apib ėžiamąją unkciją“ (Sp aunienė 2011: 112). Mėginan lie u ių kalbos ĮF aiškin i apib ėž umu, kyla i ki ų neaiškumų. Kaip būd a džio ka ego ija apib ėž umo i neapib ėž umo p iešp ieša ski a jau i DLKG, ačiau as sky imas suk i ikuo as: dėl o, kad būd a džio ĮF y a ik iena iš daugelio ypa ybės apib ėžiamųjų mo ologinių o mų, kad ši p iešp ieša ma oma leksemų i g ama inių o mų lygmenyse (Paulauskienė 1994: 225), plė ojan ki okią nei adicinei lie u ių kalbo y ai būdinga daik a a dinio junginio samp a ą, – dėl o, kad ai ne būd a džio, o daik a a dinio junginio ka ego ija (Hol oe , Tamulionienė 2006: 12). Vis dėl o į klausimą, a lie u ių kalbai apsk i ai būdinga okia g ama inė ka ego ija, k i iką pa eikiančiuose da buose aiškiai nea saky a. Axelio Hol oe o i Au elijos Tamulionienės s aipsnyje a sakymo paieškos baig os Ch is o e io Lyonso min imi, kad apib ėž umą u i ne isos kalbos, i pas ebėjimu, kad lie u ių kalbos g ama inis ap ašas be šios są okos neišsi e čia (Hol oe , Tamulionienė 2006: 32). A ū as Judžen is g ama inę apib ėž umo ka ego iją is dėl o yž asi ski i, be g ama inė ka ego ija jo sup an ama ki aip, nei įp as a adicinei lie u ių kalbos g ama ikai, – kaip apiman i ne ik mo ologijos, sin aksės, be i seman ikos, p agma ikos lygmenis. Apib ėž umas pi miausia i siejamas su pas a uoju (Judžen is 2012: 99–110). Bene pag indinis neaiškumas, kylan is lie u ių kalbos ĮF p adedan laiky i apib ėž umo aiškos p iemone, y a didelis opozicijos eiškimo ne egulia umas: daug y a pa yzdžių, kai ĮF a ojamos nesan aiškaus apib ėž umo, o apib ėžiama i be ĮF (Sp aunienė 2008b, 2011). A. Valeckienė y a ap a usi i a ojimo pab ėžiamąja eikšme ne egulia umą, ačiau jo aiškinimas į ikina labiau: daik o ypa ybės pab ėžimas p iklauso nuo au o iaus subjek y ios pažiū os į daik ą (Valeckienė 1957: 203–212). Apsk i ai y ėjų mėginimai įmin i ĮF lie u ių kalboje a liekamos unkcijos mįslę p imena sukimąsi užda ame a e: A. Valeckienės 1957 m. pa eik a mėginimų ją įmin i apž alga odo, kad emian is ien ik de e minacine a ba ien ik em a ine eo ija šios mįslės nepa yko įmin i, i p oblemą mėgin a išsp ęs i p ipažįs an d i pag indines seman ines unkcijas, o apib ėž umo y imais ėl susi elkiama ik į ieną iš jų, i ezul a as dažniausiai būna kons a a imas, kad apib ėž umo aiška lie u ių kalboje būd a džių ĮF y a ne egulia i (Valeckienė 1986; Hol oe , Tamulionienė 2006; Sp aunienė 2011; Judžen is 2012). Ki a e us, iki šiol besi ęsian ys mėginimai išsiaiškin i unkciją i su as i apib ėž esnę ĮF ie ą g ama inių o mų RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 i ka ego ijų sis emoje ska ina da y i p ielaidą, kad a unkcija eikiausiai nė a kalbai labai s a bi, nes esminė pe iek laiko u ėjo bū i išsiaiškin a. P ielaidą apie neesminę unkcijos s a bą pa i in ų kalbos aidos y imai, a skleidžian ys, kad ĮF nyks a. Zigmas Zinke ičius (1957, 1966, 1978, 1981, 1996) nu odo a mes, ku jos nebe a ojamos. A. Valeckienė (1957) da o iš adą, kad nyks a pab ėžiamoji eikšmė, be įž elgia i apib ėžiamosios eikšmės nykimo a mėse požymių – šia eikšme ĮF nebe a ojamos aka inių dzūkų i y ų bei idu io aukš aičių pie inėje dalyje, ečiau a ojamos su ĮF be eik ne u inčiomis s i imis sueinančiose a mėse, bū en y inėje pie inių aka ų aukš aičių dalyje. Apib ėžiamąją eikšmę laikan daba inėje kalboje pag indine, gy ybingiausia, o minė ose a mėse pa a ojamą pab ėžiamąją – nyks ančia, s aipsnyje da oma iš ada, kad i isi į a džiuo iniai būd a džiai ose a mėse y a nyks an ys (Valeckienė 1957: 303). Vis dėl o į klausimą, kodėl jie nyks a, labai aiškiai nė a a saky a. A k eipusi dėmesį į apib ėžiamosios eikšmės eiškimą pap as osiomis o momis da i gausiai į a džiuo inius būd a džius a ojančiose a mėse, A. Valeckienė ieną p iežas į į a dijo – ai daik ų apib ėžimo į a džiuo iniais lie u ių kalbos būd a džiais speci ika: „Lie u ių kalboje  io- kamieno į a dis, a liekan is de e minacinę unkciją, y a nea ski iamai susijęs su būd a džiu, dėl o daik o apib ėžimas – išsky imas jo iš ki ų labai daug p iklauso nuo būd a džio leksinės eikšmės bei jo sin aksinio-seman inio yšio su pažymimuoju žodžiu <...>. Jeigu jau būd a dis sa o speci ine leksine eikšme gali a ski i ieną daik ą nuo ki o, ai nebe eikalingas i de e minacijos ženklas – į a džiuo inė galūnė.“ (Valeckienė 1957: 303). Teigiama, kad okie a ski i apib ėžiamosios eikšmės būd a džių nenuoseklaus eiškimo a ejai i galėjo p isidė i p ie į a džiuo inių o mų p asidedančio nykimo. LKG panašiai aiškinamas apib ėž umo i neapib ėž umo ko eliacijos neg iež umas (LKG 1965: 511). Ieškan ĮF ne a ojimo p iežasčių daba inės lie u ių g ama inės sanda os da buose, nu odomas da ienas eiksnys – mažas eikšmės ski umas. No s LKG eikšmė laikoma pag indiniu ĮF nuo pap as ųjų ski iančiu k i e ijumi, 1986 m. pažymima, kad eikšmės ski umo neda oma iek aš ų kalboje, iek i a mėse, i juo suabejojama (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 136). Vėliau s a s oma: „Jeigu a p pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių bū ų didelis (esminis) eikšmės ski umas, ai nebū ų bend ine kalba kalbančių žmonių, galinčių išsi e s i be į a džiuo inių būd a džių. O daba ie, ku ie kilę iš į a džiuo inių būd a džių ne a ojančių a mių, i kalbėdami bend ine kalba be jų išsi e čia, uo p isidėdami p ie į a džiuo inių būd a džių nykimo apsk i ai. <...> Tu in gal oje daba inį RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 gy en ojų maišymąsi, k aš o u banizaciją, d ikalbys ę a ikalbys ę, eikia many i, kad nemokančių a o i į a džiuo inių o mų i galinčių išsi e s i be jų daba y a labai daug.“ (Paulauskienė 1994: 222–223). Be paminė ų eiksnių, da kaip ĮF nykimo p iežas is nu odoma kaimynų kalbų į aka (Pupkis 1980: 137; Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 136–137; Paulauskienė 1994: 223), be daugiausia ik usų kalbos, i išsamiau šis eiksnys nenag inėjamas. 1.2. P ieš a ų a spindys no minamuosiuose da buose Jei kalbos eiškinys sa aime aukiasi iš a osenos, okius polinkius a žy i kalbos no momis u ė ų bū i keblu i eikiausiai ne ikslinga. No minan ĮF a ojimą, keblumų u ė ų kel i i iki galo neišsiaiškin a unkcija. Ši sąsaja s a s an ĮF a ojimo no mas neminima, ačiau nu odomi kai ku ie eiksniai, ku ie u ė ų bū i nemažas kliu inys eig i bū inąjį ĮF a ojimą. Daugumoje mo ologijos a kalbos kul ū os ado ėlių, o i LKG, įž elgiamas ĮF ne a ojimo bend inėje kalboje polinkis pi miausia siejamas su a mių po eikiu: y a a mių, ku ios ĮF be eik ne u i, odėl ų a mių a s o ams neleng a pajus i jų speci iką (Pi očkinas 1990: 86; Šukys 2003: 113); daug ku ĮF y a a mėse išnykusios a palikusios ik sus aba ėjusių o mų, dėl o i bend inėje kalboje ne isada jas inkamai mokama a o i (Pupkis 1980: 137); a mių a s o ai, kalbėdami bend ine kalba, be ĮF išsi e čia (Paulauskienė 1983: 212–213; 1994: 222), nebe u ima idinės klausos į a džiuo iniams būd a džiams (Paulauskienė 2004: 309). A i inkamus kalbos aidos polinkius gali lem i i menkas eikšmės ski umas: „Nu odan labai menką į a džiuo inių i pap as ųjų būd a džių eikšmės ski umą, isai neno ima eig i, kad bend inėje kalboje į a džiuo inių o mų eikia apsk i ai a sisaky i. Čia no ima pa ody i ik ai, kad leng iausia a sisaky i os o mos, ku i ne u i labai aiškios speci inės eikšmės i ku ios nesaugo įgim as kalbos jausmas.“ (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 137). A k eipus dėmesį į okius eiksnius, dažnai ik iš a dijamos ĮF galimos u ė i eikšmės i bū inasis a ojimas jomis nepab ėžiamas. Tačiau a dijamosios eikšmės ski iasi. Bene išsamiausią jų klasi ikaciją pa eikusi A. Valeckienė (1957) sky ė d i pag indines – pažymimąją i pab ėžiamąją. Kaip pag indinis ski umas nu ody a ai, kad pažymimosios eikšmės į a džiuo iniai būd a džiai pažymimojo žodžio eiškiamą są oką papildo, pada o konk e esnę (senasis namas), o pab ėžiamosios eikšmės – ik sus ip ina, pab ėžia pažymimojo žodžio eiškiamą ypa ybę (šal asis šal inėlis). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Pažymimosios eikšmės ski i du po ūšiai – išski iamoji eikšmė, ku ia a ojami į a džiuo iniai būd a džiai apib ėžia daik us juos išski dami iš ki ų panašių daik ų, i nu odomoji, ku ia a ojami jie apib ėžia daik us nu odydami anksčiau minė as, žinomas jų ypa ybes (ž . 1 pa .) 1 . Išski iamoji eikšmė ski s y a da smulkiau – į išski iamuosius i ūšinius pažyminius, i bū en su pas a aisiais susie as ĮF a ojimas e minijoje. 1 PAV. Į a džiuo inių o mų eikšmių klasi ikacija (Valeckienė 1957: 174–210). Panaši klasi ikacija aiky a i LKG, ik joje e inės skaidos iene u A. Valeckienės laiky i ūšiniai pažyminiai apo an inės skaidos iene u (ž . 2 pa .). 1 Nu odomoji eikšmė A. Valeckienės ilius uojama okiais pa yzdžiais kaip žibu io į a dijimas s ebuklinguoju J. Biliūno apsakyme: An aukš o s a aus kalno pasi odė s ebuklingas žibu ys. Žibėjo jis kaip ž aigždė, apsiaus as š iesiu a u iš aukso aidžių. <...> Be ne ieni jau me ai aukų i pasiš en imo p aėjo, o ienok da nė ienas iš lipančiųjų nepasiekė kalno i šūnės, nepasily ėjo s ebuklingojo žibu io (Valeckienė 1957: 189). Naujuosiuose lie u ių kalbos ĮF y imuose oks apib ėž umo eiškimas siejamas su p agma iniu lygmeniu (Hol oe , Tamulionienė 2006). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 PAV. Į a džiuo inių o mų eikšmių klasi ikacija LKG (1965: 505–510) DLKG ūšinės ypa ybės žymėjimas ėl ampa e inės skaidos iene u (DLKG 1997: 174–176) (ž . 3 pa .). Tokia keliapakopė klasi ikacija pa eikiama i Funkcinėje lie u ių kalbos g ama ikoje (Valeckienė 1998). Užsienio kalbo y ai būdingu modeliu g indžiamuose ĮF y imuose ski iamos kelios apib ėž umo ūšys: deik inis, ana o inis, si uacinis i k . apib ėž umas (Hol oe , Tamulionienė 2006; Sp aunienė 2008b, 2011; Judžen is 2012: 103– 105). 3 PAV. Į a džiuo inių o mų eikšmių klasi ikacija DLKG (1997: 174–175) RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Viename kalbos kul ū os ado ėlyje bū inasis e mino žymėjimas ĮF g indžiamas galinčia susida y i d ip asmybe: NF i gi gali ody i ūšį, ačiau ji bū ų d ip asmė, odėl e minijoje u i bū i a ojama ik į a džiuo inė būd a džio a ki o žodžio o ma (Paulauskienė 2001: 24). Tačiau ben šiek iek paaiškin i no mą mėginama e ai. Ku kas dažnesnis ki oks modelis: iš a dijamos a suklasi ikuojamos ĮF galimos u ė i eikšmės i , ap a us ieną jų pog upį, bū en ūšies žymėjimą, nu odoma, kad ĮF a ojamos e minijoje. Nei p iežas ingumo yšio, nei san ykio a p ūšies žymėjimo i a ojimo e minijoje pap as ai neminima. Beje, i eikšmės pog upis adinamas ne ienodai: ienu kaip ūšiniai pažyminiai (Valeckienė 1957), ki u kaip daik ų (LKG 1965) a daik o (Jakai ienė i k . 1976) ūšies žymėjimas, daik ų ūšies eiškimas (DLKG 1997), ūšinės daik o ypa ybės žymėjimas (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 137), daik o ūšies nu odymas (Paulauskienė 1994). A. Valeckienė, ap a usi ūšinius pažyminius, kons a uoja: „Kadangi ūšiniai pažyminiai dažniausiai odo kokias no s indi idualias, g upei daik ų apibend in as ypa ybes, su pažymimuoju žodžiu eiškiančias os g upės pa adinimą, ai su okiais į a džiuo iniais būd a džiais labai dažnai y a suda omi e minai, p z., kalbos mokslo e minai.“ (Valeckienė 1957: 186). LKG šis eiginys ka ojamas, ik p ieš ai nu odoma, kad į a džiuo iniai būd a džiai su am ik ais pažyminiais gali iš eikš i daik ų ūšies pa adinimą (LKG 1965: 507). Jokio p iežas ingumo yšio a san ykio neminima nė DLKG, ik pasakoma, kad išski iamieji į a džiuo iniai būd a džiai su am ik ais pažymimaisiais žodžiais gali eikš i i daik ų ūšį, i nu odoma, kad su okiais būd a džiais dažnai suda omi į ai ių mokslo s ičių e minai (DLKG 1997: 174). Iš okių o muluočių, ki aip nei iš 2.1 posky yje ci uo ų no minamojo pobūdžio da bų, aiškė ų, kad nei ūšies žymėjimo isuo inumo, nei e mino žymėjimo bū inumo nenus a oma. Ki a e us, ūšies žymėjimą ski ian kaip keliapakopės klasi ikacijos pog upį, ne iesiogiai numa oma galimybė ūšies nežymė i. Juk jei ūšinė eikšmė ski iama kaip apib ėžiamosios eikšmės (a jos pog upio – išski iamosios eikšmės) pog upis, ai pog upiui ne u ė ų bū i s e imi g upės dėsniai. O ap a ian g upę numa oma į ai ių išimčių, neu alizacijos i NF konku a imo su ĮF a ejų. Minima ne i iesiogiai su ūšies žymėjimu susijusi neu alizacija – speci inės eikšmės būd a džių ĮF ne a ojimas. Kadangi ūšies žymėjimas y a i ienas iš apsk i ai ĮF a ojimo a ejų, ai jam u ė ų bū i būdingi i bend i ĮF ne a ojimo polinkiai. Jie g indžiami s a iais eiksniais, okiais kaip ĮF nykimas a mėse i nebe a ojimas bend inėje kalboje, menkas eikšmės ski umas nuo NF ( aigi i nedidelė opozicijos s a ba), adinasi, oliau belik ų da y i p ielaidą, kad olesnė ĮF RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a ojimo ūšiai žymė i aida, kaip i okia jų a ojimo ki omis eikšmėmis k yp is, u ė ų bū i nykimas. Vis dėl o aikan keliapakopę klasi ikaciją ski iama i a pinė g andis, įsi e pian i a p apib ėžiamosios eikšmės i ūšies žymėjimo, bū en išski iamoji eikšmė. A. Valeckienė (1957), nu odžiusi, kad išski iamieji pažyminiai išski ia daik us pagal būd a džio leksinę eikšmę, ski ia išski iamuosius pažyminius i ūšinius pažyminius. Tiesa, išsky imo būdai abiem šiems pažyminių pog upiams numa omi ienodi: 1) ieno a kelių daik ų išsky imas iš daugelio ki ų į juos panašių daik ų palygin i didesniu žymimosios ypa ybės laipsniu (Mo ina su didžiąja me gike skalbėsi; Naujoji kaiminka pasi odė kandi); 2) daik o sky imas nuo ki o panašaus daik o kokia no s iena ypa ybe, ku i y a p iešinga o ki o daik o ypa ybei (Dešinysis pe ys kiek žemiau; Naujasai pi minykas ge iau ažu senąjį); 3) ieno daik o išsisky imas iš daugelio ki ų os pa ūšies daik ų kokia no s speci ine, indi idualia ypa ybe, ku i apsk i ai nė a būdinga isiems os ūšies daik ams (Kadaise čia bu o š en a ie a, s o ėjo auku as i degė amžinoji ugnis; D iuožė uosius maišus palik g ūdams, o į lygiuosius supilk opu es). Tiksliau, daik ų išsky imo būdai a dijami i pa yzdžiais ilius uojami išski iamųjų pažyminių posky yje, o ūšinių pažyminių posky yje pasakoma iek, kad jie apib ėžia daik us okiais pa būdais kaip išski iamieji pažyminiai, ik ečiau ūšis žymima pi muoju būdu, dažniausiai ečiuoju, i pa eikiama ūšinių pažyminių pa yzdžių: 1) Kad p abes um kele ą agų, uoj įkiščia anks y ųjų bul ių; Gailius e da nuo slank o, nuo pik ojo kosulio; 2) Didėsės emunės niekai, mažosios ( amunėlės) k epia; Reikia apsk i ojo nopielnyko; 3) Saldieji s ogūnai; Raudonosios bul ės nebijo pu imo; Raudonieji dobilai. Kaip ma y i, ski umas a p išski iamuosius i ūšinius pažyminius ilius uojančių pa yzdžių nedidelis, ai, kaip ką ik minė a, nu odo i A. Valeckienė. Jei iš iesų ski umas menkas, ai oliau okia klasi ikacija leis ų da y i p ielaidą, kad abiem a pinės eikšmės po ūšiams – išski iamiesiems pažyminiams i ūšiniams pažyminiams – u ė ų bū i būdingi ienodi polinkiai. Vis dėl o ki uose da buose a p išsky imo i ūšies žymėjimo b ėžiama iba: pi muoju a eju ĮF ski umas nuo NF nedidelis, jį galima panaikin i in onacija, kon eks o elemen ais, odėl daugeliu a eju ai pačiai in o macijai pe eik i o mas galima lais ai ink is, o e minijoje ĮF y a kas ki a – jos u i specialią paski į žymė i ūšinę daik o ypa ybę (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 137). Išei ų, kad ūšies žymėjimas y a bū inesnis nei į a džiuo inių o mų u ima išski iamoji eikšmė, no s A. Valeckienė i nu odo ienodus iek išski iamiesiems, iek ūšiniams pažyminiams daik ų išsky imo pagal ypa ybę būdus. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tokio ski umo da ymo p iežasčių i gi galima ieško i A. Valeckienės (1957) a lik ame a osenos y ime. Remdamasi senaisiais aš ais kalbininkė galiausiai pada ė iš adą, kad ūšiniai pažyminiai y a olesnės išski iamųjų pažyminių aidos ezul a as – išski iamoji eikšmė u uliojosi apibend inimo i ka u s ip esnės de e minacijos linkme. Pada y a i okia iš ada, kad apib ėžiamoji eikšmė daba inėje kalboje ampa pag indinė, o pab ėžiamoji nyks a. Neben ai leis ų paaiškin i ūšinės ypa ybės žymėjimui eikiamą didesnę s a bą, o i spė i, kad ūšies žymėjimas ĮF u bū laikomas pe spek y iu kalbos aidos polinkiu, odėl, šiaip jau ĮF unkcijoms dylan , jį kaip isuo inį p incipą links ama pe kel i į e miniją. Tokią p ielaidą a si i pa i in ų Aldonos Paulauskienės da buose įž elgiami ĮF eikimo e minijai pokyčiai. 1986 m. jos ka u su bend aau o e pa eng ame da be iš ada i dėl e minijos da pa eik a kiek abejojan : „Tais a ejais, kai yški žodžio e minologinė paski is, gal i ge iau bū ų a o i į a džiuo inę o mą, be ki ais a ejais u bū eikė ų p ipažin i lais ą o mų konku enciją.“ (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 138). Tiesa, 1994 m. leidinyje, iš a dijus adicinės g ama ikos nus a omas į a džiuo inių būd a džių eikšmes, ūšį e minologine p asme eiškian ys būd a džiai išski i kaip mažiausiai paklūs an ys bend am polinkiui ĮF ne a o i, ačiau i gi p idu a: „ne eikia bū i e minologu, kad pas ebė um endenciją ie oj į a džiuo inės o mos a o i pap as ąją“ (Paulauskienė 1994: 224). Bū inumas ĮF a o i e minijoje nepab ėž as. O 2001 m. jau o muluojama išimčių nenuma an i aisyklė, kad da an d ižodžius e minus „ eikia laiky is aisyklės: jeigu būd a dis a koks ki as žodis gali bū i į a džiuo inis, ai e minijoje inkama ik į a džiuo inė o ma be jokių išimčių.“ (Paulauskienė 2001: 204). Mėginimas aisyklę pag įs i ody ų, kad e minijai ĮF eikiamos jau ne dėl jų p igim inės galimybės žymė i ūšį, o dėl isų įmanomų eikšmių: „Pag indinė į a dinės o mos da ybos paski is – pab ėž i, apib ėž i i išski i. Todėl į a džiuo iniai būd a džiai a subūd a dėję daly iai labai inka e minijai, ku iai būdingas apib ėž umas i sky imas iš ki ų analogiškų dalykų a po.“ (Paulauskienė 2001: 204). Toks eiginys i gi pa i in ų, kad eikiausiai bū en e minijoje įž elgiama šiaip jau linkusios į ni eliaciją opozicijos pe spek y a. Tačiau ka u minimas da ienas k i e ijus – no minamoji adicija: „Tokia e minų da yba jau y a adicinė, į eisin a, kodi ikuo a, no s i neį a džiuo inė o ma gali ody i ūšį.“ (Paulauskienė 2001: 204). Žinoma, čia pa eik as mėginimas išsiaiškin i no mos pag indą ė a šio s aipsnio au o ės in e p e acija, nes iesiogiai no ma pap as ai nea gumen uojama. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |19 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tiesioginių a gumen ų galima as i bene ienin eliame A. Kaulakienės s aipsnyje. Jame nu odoma, kad nuoseklus ĮF a ojimas „padė ų susida y i e minų sis emiškumui, ku is pap as ai a spindi a i inkamų są okų sąsają. An a e us, bū ų galima iš eng i į ai a imo, ku is nepageidau inas e minų žodynuose“ (Kaulakienė 1973: 30–31). Išei ų, kad bū inąjį e mino žymėjimą nus a ančios no mos pag indas y a sis emiškumo siekis. Kiek pag įs as ki as a gumen as – kad ne a ojan ĮF e minų žodynuose p ieš a aujama jau nusis o ėjusiai į a džiuo inių būd a džių a osenai – bū ų galima į e in i ik iš y us o laiko a pio (apie 1973 m.) a oseną. A. Kaulakienės s aipsnyje p incipą siūloma aiky i isu , . y. p iklausomąjį dėmenį būd a dį u inčius e minus ĮF bū inai žymė i iek eks uose, iek e minų inkiniuose. Taigi, išei ų, kad i iamuosiuose da buose daugiausia ik kaip yškus a osenos polinkis įž elg as ūšies žymėjimas, iesiogiai i ne iesiogiai siejamas su neu alizacijos a ejais, e minologijoje u ė ų ap i isuo iniu p incipu, i kaip okį jį numa o e minologinės paska os, bū en e minų sis emiškumo p incipas. Vis dėl o e minologijos da buose dėl ĮF bū inumo i gi iškyla am ik ų abejonių. An ai K. Gai enis (1975), pi mą ka ą ėmęsis sis emingiau ap a i sudė inius d ižodžius e minus, a p galimų jų g ama inių kon igū acijų minėjo ne ik į a džiuo ines, be i pap as ąsias o mas ( ukdan is eiksnys, k in an is šal inis). Ki ame s aipsnyje jis s a s ė, kad iš iesų dažnai neleng a būna nus a y i, a eikia e minui ĮF, no s apsk i ai šios o mos e minijai eikalingos (Gai enis 1995: 8). O S asys Keinys, pažymėjęs, kad dėl e minologijos į akos labai sk a biai plin a į a džiuo inės ly ys, s umdamos iš a osenos pap as ąsias, i iesiogiai nu odė, kad e minologijoje jos ne isais a ejais eikalingos a juo labiau bū inos (Keinys 2004: 81). Vis dėl o a ski ai ĮF bū inumo a nebū inumo klausimas e minologijos da buose nes a s omas. Iš pa eik osios apž algos aiškė ų, kad iš pažiū os aiškiai eikiama no ma y a d ilypė. Viena e us, nus a omas bū inasis ĮF a ojimas e minijoje, ačiau ne jei oks eikinys g indžiamas sis emiškumo siekiu, ĮF aidos s ip esnės de e minacijos link polinkiu a da kokiais no s, šio s aipsnio au o ei neįž elgiamais, s a iais a gumen ais, okią no mą paneigia ne ik i iamojo, be i no minamojo pobūdžio da buose pa eikiama eikšmių klasi ikacija. Tai, kad ūšies žymėjimas laikomas išski iamosios a apib ėžiamosios eikšmės pog upiu, leidžia many i, jog pog upiui u ė ų bū i nes e imi seman inės g upės polinkiai, o šiai numa oma į ai ių išimčių, neu alizacijos a ejų i apsk i ai pa eikiama eiksnių, ku ie y a pakankamai s a ios ĮF ne a ojimo p iežas ys. Ki a e us, galimybę ĮF ne a o i numa o i iesiogiai su ūšies žymėjimu siejama išim is (juoda i bal a duona), o i dauguma umpai RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |20 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eap a ian šį seman inį pog upį pa eikiamų o muluočių ody ų, kad kaip ūšies žymiklis ĮF u ė ų bū i gana akul a y i. Todėl i įž elg ina d ejopa no ma – eigian i bū inąjį e mino žymėjimą ĮF i ą žymėjimą numa an i kaip iš esmės akul a y ų. Tokių neaiškumų nekil ų, jei no minamuosiuose da buose bū ų aiškiai apib ėžiamas ūšies žymėjimo i e mininės a osenos san ykis, ačiau aip nė a. Iš kai ku ių da bų galima sp ęs i, kad ūšies žymėjimas ĮF i e minas y a apa inami. Kalbos p ak ikos pa a imuose (1976) a p į a džiuo inių žodžių a ojimo a ejų bu o minimas ūšinės daik o ypa ybės žymėjimas, be jis ilius uo as okiais pa yzdžiais kaip algomoji d uska, umposios bangos, siu amoji, kuliamoji, ke amoji mašina, kombinuo ieji paša ai i k . (KPP 1976: 114). Viename mokomajame leidinyje iš p adžių pasakoma, kad su į a džiuo iniais būd a džiais suda omi į ai ių mokslo s ičių e minai (a i oji agys ė, iešoji a ka, bend oji ieškinio a ka, lais oji ekonominė zona), o ski ian būdingiausius į a džiuo inių būd a džių a ojimo a ejus minimas jau ik ĮF a ojimas ūšinei daik o ypa ybei eikš i i pa eikiama analogiškų pa yzdžių, p z.: a ski oji nu a is, adioak y iosios medžiagos, smulkusis e slas, iešasis adminis a imas (Kune ičienė 2003: 146). Tiesa, daba ines mo ologijos no mas eikiančiuose Kalbos pa a imuose ski umą bū ų galima įž elg i: juose kaip aisyklė eikiamas bū inasis ūšies eiškimas e minuose, o kaip išim is (juoda duona i pan.) nu odoma šiaip ūšies eiškimui būdinga išim is (KP 2002: 26). Tačiau DLKG, ku i i gi y a daba ines mo ologijos no mas eikian is leidinys, emian is okia išim imi da oma iš ada, kad am ik ų būd a džių pap as osios o mos įsigalėjusios i suda an e minus. Jei iš ik ųjų ĮF p igim inė galimybė žymė i ūšį pasi elkiama ik kaip e minams eikiamos no mos pag indas, e minijoje dėl jos keliamų sis emiškumo eikala imų p incipą da an isuo inį, ai ūšies žymėjimo išim ys e minijai ne u ė ų bū i aikomos. Taigi, jei bū inojo ĮF a ojimo e minijoje no ma kuo no s i g indžiama, as pag indas nė a pakankamai aiškus i ne no minamuosiuose da buose y a painiojamas. Pag indo neaiškumas, jo neaiškinimas a aiškinan nu odomi ne ienodi k i e ijai, ĮF eikšmių klasi ikacijos suda oma in e p e acijos galimybė a osenos a i ik į am ik o pag indo galinčiai u ė i no mai u ė ų da y i keblią. 3. VARTOJIMO RIŠLIUOSE TEKSTUOSE POLINKIAI Bū inuoju e mino odikliu ĮF laikančios no mos i a osenos nea i ikčiai kons a uo i už ek ų be ku io in e ne e skelbiamo ekonomikos mokslo žu nalo. Tačiau iška RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |21 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 enka minė i i ieną šios a osenos lemiamą ap ibojimą – joje aki aizdžiai nepakankamai laikomasi kalbos no mų a ne isiškai jų nesilaikoma. Tačiau ame pačiame leidinyje a ne ame pačiame jo nume yje spausdinamų s aipsnių kalbos kokybė ski iasi. Tai ska ina da y i p ielaidą, kad leidiniai kalbos edak o ių ne edaguojami, pasi ūpin i edaga imu pa ikima pa iems au o iams, o šie sa o nuožiū a pasi elkia ski ingos k ali ikacijos kalbos a ky ojus a ba pasikliauna u imomis kalbos žiniomis. I daugiau a mažiau ūk ina kalbos no mų a ž ilgiu y a daugelio ekonomikos mokslo pe iodinių leidinių kalba, aigi, a si ink i idealiosios a osenos nė a iš ko. Ki a e us, okia ealioji a osena eikia i ieną p i alumą – ge iau a skleidžia kalbos a o ojams kylančius neaiškumus. Į e inus isas šias aplinkybes, pasi enkama eks ų a anka: a me ami ie moksliniai s aipsniai, ku iuose nepaisoma pačių bend iausių kalbos no mų, o ki uose yškėjan ys ĮF ne a ojimo dėsningumai nag inėjami. Iš iso a si ink a 60 publikacijų, išspausdin ų 2006–2016 m. 3.1. K i e ijaus i seman inės ibos neaiškumai No mos nepaisymu laiky i isus eks e a ojamo žodžių junginio p iklausomojo dėmens o mos į ai a imo a ejus bū ų nepag įs a, nes ai numa y a no minamuosiuose da buose. Vieno žodžių junginio pag indu gali bū i ealizuo a bend oji NF i ĮF opozicija, ku i g ama ikose siejama su ĮF būdinga apib ėžiamąja eikšme a ba apib ėž umo ka ego ija. DLKG nu odoma, kad apib ėž umo ka ego iją būd a džių ĮF suda o, san ykiaudamos su pap as osiomis okiu būdu: ĮF žymi daik o ypa ybę, ka u nu odydamos, kad as daik as y a žinomas, o pap as osios o mos ik žymi daik o ypa ybę (DLKG 1997: 174). Tiesa, okia opozicija, kaip jau aiškėjo iš A. Valeckienės da bų i LKG bei DLKG eikiamos eikšmių klasi ikacijos, leidžia žinomą daik ą nu ody i ski ingais būdais – jį išski i (išski iamoji eikšmė), nu ody i iš anksčiau žinomą jo ypa ybę (nu odomoji eikšmė) i žymė i daik o ūšį. Taigi, ši opozicija numa o, kad i eiškian ūšį daik as bus nu odomas kaip žinomas, ačiau ji nenuma o, kad ame pačiame eks e daik as negali bū i nu odomas kaip nežinomas, iesiog pasižymin is iena a ki a ypa ybe. Moksliniai eks ai y a palanki e pė okiai ne ik no minamųjų da bų, be i kalbos g ama inės sis emos numa omai opozicijai ealizuo i. Juk juose są okos dažnai apib ėžiamos i aiškinamos, o są okos apib ėžimas a aiškinimas y a požymis, kad daik as y a žinomas. Tačiau as są okas apib ėžian a aiškinan gali bū i minima i ypa ybių, ku ios apo pag indas suda an są oką žymin į e miną. Tai i ma y i iš iename moksliniame s aipsnyje RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |22 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pa eikiamos bend osios inkos is o ijos apž algos: Eu opos in eg acija isų pi ma susijusi su inkos kū imu i obulinimu (Miniokas, 2003), odėl 1986 m. Su es iniame Eu opos ak e bu o kalbama apie bend os inkos sukū imą. Tuo me u da labiau iš yškėjo bū inumas ku i bend ą inką, ku ioje als ybių sienos ne ukdy ų ekonominei eiklai. Bend oji inka apib ėžiama kaip okia als ybių ekonominės in eg acijos o ma, ku iai būdingas lais as p ekių, kapi alo i asmenų judėjimas (Vilpišauskas, 2003) 3 (EVAP 2007 1(8): 101). Pi maisiais d iem žodžių junginio bend a inka pa a ojimo a ejais kaip ik i nu odoma okia bend a ypa ybė, ku i, kaip aiškėja iš ečiojo pa a ojimo a ejo, jau ampa są oką žyminčio e mino pag indu. Apibūdinan šį a ejį ap a omis no mos o muluo ėmis, bū ų galima eig i, kad žodžių junginiu bend a inka ypa ybė du ka us paminima kaip pap as a, o ečią ka ą ji jau minima kaip daik ą išski ian i. Taikan ki as no minamuosiuose da buose pa eikiamas o muluo es, ĮF žymimą ypa ybę bū ų galima į a dy i jau ne kaip a si ik inę a laikiną, o kaip nuola inę, esminę. Taikan ĮF eikšmių klasi ikacijos k i e ijų, žodžių junginį bend oji inka ek ų laiky i ūšies nu odymo a eju. Taigi, kad i ku is no minamuosiuose da buose minimas ĮF nuo NF ski ian is k i e ijus šiuo a eju bū ų aikomas, isi jie numa y ų ĮF a ojimą ečiuoju a eju i isi su ap ų. Tačiau ki ais a ejais k i e ijaus klausimas ampa keblus. Pi miausia, okių neaiškumų kelia kon eks as, kai objek ai a eiškiniai klasi ikuojami a ba iesiog minimos jų ūšys. Ski ian a ba minin daik ų ūšis, kaip numa o su ūšinės ypa ybės žymėjimu siejami daik ų išsky imo būdai, u ė ų bū i nu odomi pagal ki ų daik ų ypa ybėms p iešingas a speci iškumu pasižyminčias ypa ybes išski i daik ai, aigi, u ė ų bū i a ojama ĮF. Tokių a ejų a osenoje pasi aiko, p z.: Įkeičiamas u as gali bū i ski s omas į nekilnojamąjį i kilnojamąjį (T 2005 3(32): 17); Pagal ekonominę klasi ikaciją als ybės išlaidos y a ski s omos į pap as ąsias i nepap as ąsias išlaidas (EVAP 2015 2(37): 7); Mokymasis šiame kon eks e nag inėjamas plačiai, apiman iek o malųjį, iek ne o malųjį bei sa aiminį mokymąsi (VPA 2011 4(10): 634); Sa ano iška mig acija apima okius mig acijos ipus: laikinąją, apykai inę, pas o iąją, u is inę i sezoninę (VPA 2014 1(13): 154). Tačiau ne e ai pasi aiko i NF a ojimo a ejų, p z.: Šios p iemonės naudojamos d iejų lygių suin e esuo ų šalių izijų de inimui: ie inio lygmens ( adinamasis „ho izon alus koo dina imas“) i y iausybinio lygmens („ e ikalus koo dina imas“) (VPA 2013 4(12): 596). Sakinyje pa yškin ais žodžių junginiais į a dy ų są okų pa adinimai y a suda y i daik ų ypa ybių p iešinimo pag indu, aigi, emian is ūšies eiškimo k i e ijumi, jų būd a diniai dėmenys u ė ų bū i a ojami 3 Ilius acinių sakinių kalba ne aisy a. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |23 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ĮF. Rūšies eiškimo k i e ijus ĮF ska in ų a o i i sakiniuose Regioninės poli ikos ikslas – plė o i egionų ma e ialų i nema e ialų u ą bei po encialą (VPA 2013 1(12): 65), Tai o malus i ne o malus e slumo š ie imas, mokymai, aip pa ki os e slo adybos mokomosios p og amos (VPA 2012 2(11): 223) pa yškin us būd a džius, juolab nu ody i ūšį sakinyje Mig acija di e encijuojama i pagal o ganizacinį pobūdį į o ganizuo ą i ins i ucionalizuo ą, sa a ankišką i k . (VPA 2014 1(13): 153), nes čia a ojamas eiksmažodis di e encijuo i, ku is suda o sąlygas a dy i ūšinius iene us. Tačiau, jei aikomas bū en ūšies žymėjimo, o ne besąlyginio ĮF a ojimo e minuose k i e ijus, ai čia kaip ik gali bū i as su ūšies žymėjimu a apsk i ai su ĮF a ojimu siejamas neu alizacijos a ejis, kai ĮF ne a ojama dėl o, kad daik us pakankamai išski ia speci inės pažymimųjų žodžių eikšmės, ūšinės p iešp iešos, pagaliau seman inis kon eks as i sin aksinės aplinkybės, ku ios neleidžia susida y i d ip asmybei a p pap as os i išski iamosios ypa ybės žymėjimo. Pasi elkus ki ą no minamuosiuose da buose minimą k i e ijų – laikinos są okos ypa ybės i nuola inės ūšinės ypa ybės p iešp iešos, šiais a ejais i gi u bū ap ų isiškai pa eisinamos i NF. Juk są okų ypa ybės gali bū i sup an amos ne kaip nuola inės ūšinės, o kaip laikinos. I iš iesų a osenoje ma y i polinkis objek us ski s an į jau žinomas, nusis o ėjusias daik ų ūšis, okias kaip kilnojamasis i nekilnojamasis u as, ĮF a o i egulia iau, o ski ian naujas, ik iename a ki ame s aipsnyje pa eikiamas ūšis, labiau į ai uo i. Dažnai links ama į NF, i ne eiksmažodžiai ski i, ski s y i, di e encijuo i, ūšiuo i, g upuo i, kaip ma y i iš pa yzdžių, nuo jos inkimosi nesulaiko. O sakiniuose Taigi kaip žmogiškuosius iš eklius galima ak uo i isus gy en ojus, ik ski ian juos į ealius (da bingo amžiaus, ekonomiškai ak y ius) i po encialius (iki da binio amžiaus, nedi ban ys, pensininkai, ku ie gali bū i į aukiami į į ai ų da bą) (T 2008 3(44): 2), Todėl ikslinga isus in es uo ojus ski s y i į is g upes: konse a y ius, acionalius bei ag esy ius (EVAP 2007 1(8) 52) p isideda da i ai, kad okius žodžių junginius, ku ių pag indinis žodis p aleidžiamas, keblu laiky i e minais. Taigi, ap a iamų neaiškumų gali kil i dėl e minijoje aiky ino k i e ijaus neapib ėž umo a kelių k i e ijų ne iesioginio numa ymo, ačiau ne i ado aujan is A. Kaulakienės s aipsnyje iškeliamu i daugelyje no minamųjų da bų eikiamu besąlyginio e mino žymėjimo k i e ijumi, pagal ku į ĮF eks e e minai u i bū i žymimi isada, šiais a ejais okių neaiškumų kil ų. I ki ais a ejais eks uose susida o aplinkybių, keliančių neaiškumų, iškeliančių k i e ijaus klausimą i ne a skleidžiančių am ik ą k i e ijų p ieš a ą. Pa yzdžiui, eks e apie RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |24 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 da niąją plė ą iš p adžių ap a iama da niosios plė os są oka i ją žyminčio e mino būd a dinis dėmuo nuosekliai a ojamas ĮF, p z.: Be jei da niąją plė ą laikysime poli ika, ai jos įgy endinimas p iklauso nuo ins i ucijų s a bos i eikšmės, jų kompe encijos; Aki aizdu, kad da nioji plė a y a susijusi su demok a ija, žmogaus eisėmis, ge o aldymo p ak ika (Dumi ache 2013) (MLA 2015 2(7): 190). Tačiau oks nuoseklumas neišlaikomas am ik uose sakiniuose, p z.: Da nios plė os neįmanoma pasiek i neį aukian į šią eiklą įmonių; Įmonės da nios plė os gali siek i naudodamos kele ą modelių (MLA 2015 2(7): 192). Šiais a ejais ĮF a o i eikiausiai neleidžia su es inio a inio p asmine dalimi 4 einančio eiksmažodžio eikšmė – siekiamam objek ui apib ėž umas nebūdingas. Rūšinės ypa ybės žymėjimas pagal g ama ikos da buose pa eikiamą klasi ikaciją sa aime u ė ų lem i i apib ėž umą, o ku iamam dalykui apib ėž umas nebūdingas, u bū odėl, ne i e minui pasi inkus ĮF i o p incipo gana nuosekliai laikan is, okiais a ejais da oma išim is – a ojama NF. Tos išim ys, iš dalies lemiamos žodžių junginio pag indinio dėmens sąsajos su eiksmažodžiais ku i, ku is, as is, a si as i, įgy endin i, siek i i pan., da omos i ki uose leidiniuose, p z.: Esminis klausimas – kaip mes galime suku i da nią isuomenę a da nų ys ymąsi? (TE 2008 1(2): 37); Globalis ai (hipe globalis ai) globalizaciją apib ėžia kaip naują žmonijos is o ijos epochą, ku ioje a si anda iena globali inka su globalia konku encija kaip pažangos a ikliu (VSE 2011 3(12): 205); Adminis acinis žmogus <...>, no s i negali pasiek i absoliu aus acionalumo, is dėl o jo siekia (VPA 2012 2(11): 324). Rink is NF u bū ska ina i eiksmažodžiai naudo i, ma uo i, nes su jais a ojamas ne pas o usis žodžių junginys, o am ik a ypa ybe pasižymin į objek ą eiškian is junginys, p z.: Tokio pobūdžio odiklių inkiniai <...> sunkiai p i aikomi ma uojan da nią plė ą įmonėje (MLA 2015 2(7): 193); Ki aip a ian , nema e ialaus u o naudojimas nemažina pa ies u o kiekio i dydžio (VSE 2014 2(4): 214). Vis dėl o NF žodžių junginio būd a diniai dėmenys pa a ojami ne ik okiais išim iniais a ejais, be i ada, kai jie egali bū i e mino sudedamoji dalis, nes žodžių junginiu į a dijama są oka a ba jis iesiogiai susijęs su samp a a, p z.: Tai leidžia da y i iš adą, kad da nios plė os są oka daugialypė i kompleksinė (MLA 2015 2(7): 190); Da nios įmonės samp a a y a glaudžiai susijusi su da nios plė os koncepcijos samp a a (MLA 2015 2(7): 192). Klasi ikuojamus objek us į a dijančių žodžių junginių NF da bū ų galima aiškin i są okos ypa ybės laikinumo i nuola inumo k i e ijaus aikymo ezul a u, kai ku iuos a ejus gal ne bū ų galima laiky i ypa ybių kons a a imu, ačiau kai suklasi ikuo i 4 DLKG okie a iniai laikomi p ijungiamaisiais žodžių junginiais (DLKG 1997: 508–509). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |25 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 objek ai y a apib ėžiami, ai jau aki aizdu, kad ypa ybė jiems p iski iama iek kaip nuola inė, iek kaip esminė, iek kaip daik ą iš ki ų daik ų išski ian i, kad žymimas daik as y a žinomas, kad žymima am ik a ūšis i kad žodžių junginys į a dija są oką, aigi y a e minas. Taigi, kad i ku is k i e ijus bū ų aikomas, isi jie su ap ų i u ė ų bū i a ojama ĮF. Vis dėl o ši o ma pasi enkama ne isada, p z.: Pagal eiklos e miną ondai ski s omi į a i o i užda o ipo ondus. A i o ipo in es iciniai ondai ne u i nus a y o eiklos e mino. <...> Užda o ipo in es iciniai ondai u i nus a y ą eiklos e miną (VSE 2011 1(1): 118); Ak y us in es icijų aldymas – ai oks aldymo būdas, kai in es iciniai sp endimai da omi emian is a ei ies endencijų p ognoza imu. Pasy us in es icijų aldymas – ai oks aldymo būdas, ku iuo siekiama, kad in es icijų g ąžos i izikos cha ak e is ikos a i ik ų am ik o inkos segmen o a indekso g ąžą bei iziką (VSE 2011 1(1): 118); Mokslinėje li e a ū oje daba inės e slo g upės ski s omos į u inčias e ikalias i ho izon alias o ganizacines s uk ū as. Ve ikalios o ganizacinės s uk ū os e slo g upėms būdinga ai, kad jos nuk eip os į iekėjų i gamin ojų san ykius, . y. „įmonių, susijusių iekėjų-gamin ojų san ykiais, inkinys“, o ho izon alios – ai „susijusios įmonės ski ingose p amonės šakose, sa o s uk ū a panašios į konglome a us“ (Lamin, 2007) (VSE 2012 2(2): 68). Kai ku iais a ejais lyg i mėginama da y i ski umą, . y. są oką į a dijančio žodžių junginio būd a dinis dėmuo a ojamas ĮF, o į a dijan objek ą, juolab p iklausomą nuo okių eiksmažodžių kaip ma uo i, pasi enkama NF, p z.: Siekian ikslo pi miausiai bu o išnag inė a da niosios plė os koncepcijos p oblema ika, dimensijų ak a imas i įgy endinimo lygmenys, nes ik išsiaiškinus pačios koncepcijos esmę, galima kel i konk ečius da nios plė os užda inius i numa y i jų įgy endinimo p iemones (MLA 2015 2(7): 190); Nag inėdami nema e ialųjį u ą, mokslininkai susidu ia su nema e ialaus u o iden i ika imo, išma a imo i e inimo p oblemomis (VSE 2014 2(4): 214–215). Čia bū ų galima many i, kad da omas ski umas a p objek inės eikšmės žodžių junginio i są oką žyminčio e mino, ačiau uose pačiuose eks uose pasi aiko i a i kš inių a ejų, p z.: Sunkiai paaiškinamas p oduk y umo padidėjimas XX a. an oje pusėje laiky inas nema e ialaus u o y imų s i ies p adžia. Vis dėl o ženkliai padidėjęs p oduk y umas uo me u bu o aiškinamas kokybiškesniais žmogiškaisiais iš ekliais i echnologine pažanga, konk ečiai da nesiejan o su nema e ialiuoju u u (VSE 2014 2(4): 214–215). O okie a ejai jau ody ų ne dėsningas išim is, o ai, kad eikiausiai nė ienas iš no minamuosiuose da buose minimų k i e ijų nė a žinomas a ba nė a aiški iba a p išski iamosios i pap as os ypa ybių žymėjimo, nuola inės i laikinos ypa ybių į a dijimo, juolab ūšinės ypa ybės žymėjimo a ejo i e mino. Tu bū odėl RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |32 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 no minamuosiuose da buose ski iama ĮF, . y. žymė i e miną. Ki a e us, a p au iniai žodžiai dažniausiai da i u i speci inę leksinę eikšmę. Ta p NF i ĮF esan nedideliam eikšmės ski umui, d ip asmybės galimybė nesusida o. Kaip ody ų ap a i a ejai, kaip ik susida o okių aplinkybių, kai galima žymė i iek pap as ą, iek išski iamąją daik o ypa ybę, iek laikiną, iek i nuola inę. O jei da okį p iklausomąjį dėmenį u in is žodžių junginys nuola ka ojamas i (a ) juo žymima są oka ame eks e apib ėžiama a klasi ikuojama, ai no minamuosiuose da buose nus a omas mo ologinis odiklis – ĮF – moksliniuose eks uose iesiog gali bū i pe eklinis. 3.3. Daly ių į a džiuo inių o mų ne a ojimas Nag inėjamoje a osenoje yškus polinkis ne a o i ne ik būd a džių, be i daly ių ĮF, ypač pada y ų iš a p au inių žodžių. Ma y i, kad jų links ama ne a o i, kai daly is, ypač bū ojo laiko, odo iš pasy aus eiksmo kylančią ypa ybę, apibend inamą kaip būdingą daik o ypa ybę (diskon uo i pinigų s au ai, iksuo a palūkanų no ma, konsoliduo as biudže as, k ali ikuo as da bas, k ali ikuo as da buo ojas, k ali ikuo a da bo jėga, monopolizuo a inka, padeng os obligacijos, subalansuo as augimas, subalansuo as biudže as, suin e esuo as asmuo, e minuo a su a is i k .), p z.: Konsoliduo o biudže o sanda a pa eikiama 1 pa eiksle (MLA 2014 1(6): 51); Eu opos Sąjungoje plačiausiai p ak ikoje naudojama iksuo ų a i ų ska inimo p iemonė (VPA 2014 2(13): 260); Da ienas eiksnys, lemian is iesiogines užsienio in es icijas – k ali ikuo a da bo jėga (MLA 2(8): 215); Penk asis aspek as – suin e esuo ų asmenų indėlis (VPA 2007 22: 12); Ty imai odo, kad ne gi da buo ojai, di ban ys pagal e minuo as da bo su a is, u i didesnes galimybes bū i paaukš in i da be uo a eju, jeigu di ba isą da bo laiką (VPA 2013 4(12): 546). ĮF nepa a ojami i esamojo laiko ne eikiamieji daly iai, žymin ys su apibend in u eiksmu susijusias ypa ybes, p z.: A lik i y imai pa odė, kad Bal ijos šalių lis inguojamų bend o ių kapi alo s uk ū a ski iasi nuo išsi ysčiusių als ybių bend o ių kapi alo s uk ū os (EV 2010 15: 177); Disponuojamos pajamos – ai ienas labiausiai asmeniniam a ojimui į akos u in is eiksnys (EVAP 2012 3(27): 13). Kai eiškiamos aki aizdžios ūšinės p iešp iešos, eikiamosios ūšies daly ių ĮF ka ais i gi ne a ojamos, p z.: Užsakymai, eikalingi už ik in i e ek y ią pa onuojančios bend o ės eiklą, suda ė sąlygas sėkmingai duk e inių įmonių, enkinančių pa onuojančios bend o ės po eikius, eiklai, o pas o iųjų kaš ų padengimas pa onuojančios bend o ės RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |33 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 užsakymais suda ė galimybę eik i paslaugas konku encingomis kainomis išo ės a o ojams (VSE 2012 2(2): 75). ĮF neįgyja i lie u išką šaknį u in ys daly iai, no s oks polinkis i e esnis, p z.: Mokslininkų eigimu, besimokan i ekonomika – ai okia ekonomika, ku ioje indi idų, įmonių i egionų sėkmę a spindi sugebėjimas moky is (i pami š i senus įp očius) (VPA 2014 3(13): 635); Besimokan i o ganizacija suku ia okią mokymosi aplinką, ku ioje nuola įgyjamas is naujas sup a imas iek indi idų, iek kolek y iniu lygmeniu (VPA 2014 3(13): 636); Pelno są oka sup an ama kaip nuosa o kapi alo i idinės palūkanų no mos sandaugos suma su skolin u kapi alu i ski umo a p idinės palūkanų no mos bei skolin o kapi alo kaš ų no mos sandauga (EVAP 2008 4(13): 74); Pajamos y a neapmokes inamos, jei pe me us jų dydis ne i šija me iniam neapmokes inamam minimumui aiky i nus a y os ibos (VPA 2006 15: 48). Tik NF y a įsigalėję e minai besi ys an i šalis (ekonomika, inka) i išsi ysčiusi šalis (ekonomika, inka), p z.: Ve slo g upių y a iek išsi ysčiusiose, iek besi ys ančios ekonomikos šalyse (VSE 2012 2(2): 65); Taip pa nag inėjama besi ys ančių i išsi ysčiusių kapi alo inkų są eika (VPA 2012 2(11): 142). Da NF a ojami eikiamybės daly iai, ik jų šios s i ies e minijoje nė a daug, p z.: Pag indiniai lik idumo kin amieji, u in ys į akos įmonės e ės dydžiui y a: a sa gos, pinigai i jų ek i alen ai, gau inos sumos ( umpalaikis u as) i a idėjimai, mokė inos sumos bei paskolos i ki i įsipa eigojimai ( umpalaikiai įsipa eigojimai) (MLA 2016 2(8): 194). Taigi, isi NF a ojami daly iai – iek lie u iški, iek nelie u iškos kilmės žodžiai – y a gana ipinių eikšmių, . y. pasako su daba yje yks ančiu a p aei yje ykusiu eiksmu susijusias nuola ines, apibend in as, daik ui būdingas ypa ybes. Jų i ĮF eikšmė ypač menkai ski iasi, i į a džiuo inis analogas, kaip nus a y a pagal bū inojo e mino žymėjimo mo ologiniu odikliu no mą, daugiausia ik galė ų ody i, kad žodžių junginys u i e mino s a usą. Ko ge o, seman inės ibos ne yškumas, dėl o kylan ys neaiškumai i galiausiai o mos ienodinimas lemia, kad NF a ojama ne ik sakinyje Chaeboal – ai šeimos kon oliuojamos, di e si ikuo os e slo g upės, ku ios mokslinėje li e a ū oje bu o i gi iamos, i k i ikuojamos (VSE 2012 2(2): 72), ku pap as os ypa ybės kons a a imą lemia sin aksinės aplinkybės, be i sakinyje Apibend inan galima pasaky i, kaip i ki os šeimos kon oliuojamos di e si ikuo os e slo g upės, chaebol jungia šeimos nuosa ybės i kon olės p i alumus, i ūkumus (VSE 2012 2(2): 78), ku jau galė ų bū i a ojama išski iamąją eikšmę a ūšį nu odan i ĮF. Vienodos o mos dėl minė ų p iežasčių eikiausiai pasi enkamos sakiniuose Na ko inių medžiagų pla inimas eikian o ganizuo a g upe – ai RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |34 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 išpli ęs nusikals amumas, emiamas ekonominiais i ope aciniais iš ekliais i labai dažnai susijęs su a p au iniais yšiais i Todėl na ko inių medžiagų pla inimas eikian kaip o ganizuo a g upė gali paplis i aip, kad kels iesioginį pa ojų isų gy en ojų a ba didelės jų dalies amybei i iziniam saugumui (VPA 2013 1(12): 143–144), no s pi majame sakinyje žodžių junginys o ganizuo a g upė eks e minimas pi mą ka ą i galė ų neįgy i ĮF kaip ypa ybės kons a a imo a ejis, o ki ame sakinyje jau galė ų bū i į a dijama žinoma daik o ūšis i odėl a ojama ĮF. Vis dėl o, ma y , lemia ne ik šie neaiškumai. Pa i daly io o ma gali nu ody i būdingą daik o ypa ybę i dažnai žodis u i speci inę leksinę eikšmę, aigi ĮF kaip odiklis ampa nebe eikalinga, juolab kad dėl jos žodis ampa ilgesnis i nepa ogus a o i, o eikšmės ski umo ĮF iš esmės nesu eikia. Ne ik kaip ūšies, be i kaip e mino odiklis moksliniame eks e okia o ma dažnai ampa ne unkcionali, nes e mino s a usą, kaip a skleis a, okio pobūdžio eks e pa odo i daug ki ų p iemonių, okių kaip žodžių junginio sąsajos su apib ėž imi, dažnas jo ka ojimas, speci inė eikšmė. Kai daly is y a nelie u iškos kilmės žodis, e mino odiklis y a da i ai, u bū odėl nelie u iškos kilmės eikiamųjų a ne eikiamųjų daly ių ĮF ypač ne a ojamos. Nemažai gali p isidė i nag inėjamos a osenos ypa umai – joje i in papli ę e minai, ku ių p iklausomasis a ba i pag indinis dėmuo y a nelie u iškos kilmės žodis. Žinoma, šis a osenoje yškėjan is polinkis, kaip i ki i ap a i polinkiai, nė a isuo inis p incipas. Į ai uojama iek a p eks iniu, iek eks o, iek žodžių junginio lygmeniu, aigi pa a ojama i ĮF, p z.: Pi muoju a eju analizuojamas inkos gau ų pajamų pasiski s ymas <...>, o an uoju – disponuojamosios pajamos, jau po mokesčių i socialinių išmokų (EVAP 2015 1(36): 20); Šių naujų įmonių ado ais apo ieni iš kon oliuojančiosios įmonės ado ų bei akcininkų (VSE 2012 2(2): 75); S a biausias išo inės aplinkos aspek as socialinio e slo o ganizacijos kon eks e y a suin e esuo osios šalys. Suin e esuo osios šalys y a ie isuomenės segmen ai, ku ie gali bū i i iesiogiai ne eikiami o ganizacijos, ačiau jos eikla gali juos pa eik i (VSE 2013 2(3): 217). Vis dėl o a ojimo polinkiais išsiski ia am ik a daly ių g upė: į ai ių ne ipinių eikšmės a spal ių ( eiksmo p iemonės, eiksmo ie os a laiko i pan.) u in ys lie u iškos kilmės daly iai a ojami ik ĮF, p z.: Didžiausią als ybės išlaidų dalį (apie 30 p oc.) suda o einamosios išlaidos (EVAP 2015 2(37): 9); Lie u a neišsiski ia iš ki ų pe einamosios ekonomikos šalių (VSE 2012 2(2): 82); Pensijų sis emų e o mos ES als ybėse u i ska in i kaupiamuoju p incipu eikiančias papildomas sa ano iškų pensijų schemas (VPA 2006 17: 67); Tam bū ina ado au is aliu ų po elio s a egija, maksimizuojančia po elio pe kamąją RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |35 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 galią am ik u momen u a ei yje a ba leidžiančia pasi ink i maksimalią pe kamosios galios eikšmę am ik ą laiko a pį (VTP 2006 1(7): 56). 3.4. Ski iamoji unkcija ĮF a ojimas e minuose ge okai į ai uoja, ačiau am ik ų e minų a ojamos ik ĮF. Nag inėjamoje a osenoje ne as a NF pa a o o būd a džio žodžių junginyje žmogiškasis kapi alas, no s DLKG i nu odomas a osenos polinkis p iesagos -iškas, -a edinių ĮF nežymė i. Iš eks ų aiškėja, kad šiam būd a džiui okia išim is neda oma, p z.: Iš yškėjo i ki i naujųjų i senųjų ES als ybių piliečių požiū io į žmogiškąjį kapi alą ski umai (T 2012 3(60): 215); Į ai iais y imais į ody a, kad žmogiškasis kapi alas y a pag indinis į ai ių šalių pajamų i ge o ės s y a imo šal inis (VSE 2014 1(4): 90). Jokiomis sin aksinėmis aplinkybėmis NF ne a ojamas i sudė inio e mino žmogiškieji iš ekliai būd a dis, p z.: Žmogiškieji iš ekliai isada bu o s a būs als ybių i au ų aidai (T 2011 1(54): 11); Didžiausiu ba je u ino acijų diegimo i plė os p ocese esponden ai laiko inansinių i žmogiškųjų iš eklių ūkumą iešosiose o ganizacijose (EVAP 2013 3(31): 29). Ki i p iesagos -iškas, -a ediniai, kaip numa o ūšies žymėjimo ĮF išim is, dažnai a ojami NF, p z.: Sa a ankiškas mokymasis – mokymosi sis ema, ku ios daugelis mokymosi p oceso aspek ų y a kon oliuojami besimokančiojo (VPA 2008 26: 100); Sa ano iška eikla kaip nea lygin ina eikla isuomenei y a is didėjančių in e esų s i is (OV 2012 64: 106). Tik ĮF e minuose a ojamas būd a dis g ynas, -a, p z.: G ynųjų in es icijų ki imo odikliai pa odo šalies ekonomikos būseną am ik ame ekonomikos cikle (MLA 2016 2(8): 167); A liekan ekonominį p ojek ų e inimą, jeigu įmanoma, siekiama nus a y i ekonominę idinę g ąžos no mą i g ynąją daba inę e ę (ŽŪM 2013 1(20): 65). O i būd a dis iešas, -a be eik isada įgyja į a džiuo inę o mą, p z.: Šiuolaikinis iešasis aldymas y a i in sudė ingas eiškinys, nulem as globalių pokyčių, suponuojančių iešojo aldymo e o mų, iešųjų ins i ucijų mode niza imo bū inumą (EVAP 2013 3(31): 22); Laikydami komunalinių paslaugų i iešųjų gė ybių eikimo sek o ių i in saugiu, inansiniai in es uo ojai skolino eikalingus e slo g upių plė ai kapi alo s au us už mažesnę nei p iim a inkoje izikos p emiją (VSE 2012 2(2): 77). No s būd a dis bend as, -a dažnai pa a ojamas i NF, ačiau okiuose junginiuose kaip bend asis idaus p oduk as, bend asis nacionalinis p oduk as, bend oji pasiūla, bend oji RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |36 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 paklausa, bend osios sąnaudos i k . nag inė uose eks uose as a ik ĮF, p z.: Šių sąskai ų sis emos pag indas – bend asis idaus p oduk as (BVP), apibūdinan is ealius me inius šalies ekonominius odiklius i pa odan is ekonomikos augimo empus (EVAP 2009 1(14): 167); A. Okun (1962), išanaliza ęs 1953–60 me ų laiko a pio neda bo lygio i bend ojo nacionalinio p oduk o (BNP) ki imo duomenis JAV, empi iškai nus a ė, kad egzis uoja egulia us neigiamas yšys a p ak iško BNP i po encialaus PNP p ocen inio san ykio bei ski umo a p ak iško i na ū alaus neda bo lygio (EV 209 14: 140); Vadinasi, didžiausią į aką bend osioms sąnaudoms u i palūkanų no ma (MLA 2012 3(4): 255). Tik į a džiuo inė a ojama žodžių junginio ečiosios šalys p iklausomojo dėmens o ma, p z.: Ap ibojimai gali bū i aikomi ekspo ui a impo ui p ekyboje su ečiosiomis šalimis (T 2011 4(57): 97); Tam iš dalies į akos u ėjo p ekybos ežimo su ečiosiomis šalimis pasikei imas, Lie u ai įs ojus į ES (ŽŪM 2009 3–4 (16): 187). Viename s aipsnyje ik ĮF a ojamas žodžių junginių sumanioji ekonomika i sumanusis mies as p iklausomasis dėmuo, p z.: Naujausioje mokslinėje i aikomojo pobūdžio li e a ū oje bei s a eginiuose dokumen uose is dažniau ap inkama sumaniosios ekonomikos (angl. sma economy) są oka, ku i a ojama į ai aus pobūdžio kon eks e: ku ian sumanųjį mies ą, plė ojan ekonomiką, ykdan s a eginį plana imą, akcen uojan ( eklamuojan ) mies ų išski inumą. Sumanioji ekonomika y a ienas iš sumaniojo mies o komponen ų, odėl na ū alu, kad daugiausia dėmesio mokslinėje i aikomojo pobūdžio li e a ū oje ski iama bū en sumaniojo mies o koncepcijai (VPA 2014 3(13): 270). Ki ų šiame s aipsnyje a ojamų e minų, ku ių pag indinis dėmuo i gi y a ekonomika, būd a diniai dėmenys ĮF neįgyja, ne jei ie e minai apib ėžiami a aiškinami, p z.: Mokslinėje li e a ū oje į inklin a ekonomika dažniausiai siejama su in e ne o papli imu i jo naudojimu ekonominiuose p ocesuose i kasdieniame gy enime; Ino a y i ekonomika emiasi iesioginiais i g įž amaisiais yšiais a p mokslo, gamybos i pe sonalo mokymo (VPA 2014 3(13): 473). Kaip ma y i iš pa yzdžių, isų ik ĮF a ojamų e minų neį a džiuo iniai a i ikmenys u ė ų isiškai ki ą eikšmę a ne bū ų seman iškai nep asmingi. Taigi, iš į ai uojančios a osenos išsiski ian is nuoseklumas odo, kad joje, ki aip, nei nus a o kodi ikuo oji no ma, ĮF links ama su eik i unkciją ski i e miną ne nuo kiek ieno, o ik nuo aki aizdžiu eikšmės ski umu pasižyminčio neį a džiuo inio analogo. I oks polinkis bū ų sup an amas, nes moksliniame eks e e mino s a usą nu odo i daug ki ų ap a ų jo odiklių. Ki a e us, 2.2 posky yje minė a, kad ienas iš eikian no mą minimų a gumen ų RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |37 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 y a d ip asmybės engimo siekis, aigi, šiuo požiū iu no mai nė a p ieš a aujama, ik ji sa i ai in e p e uojama. Ski iamąja unkcija bū ų galima aiškin i i gana nuoseklų lie u iškos aiškos ne eikiamosios ūšies daly ių, u inčių eiksmo p iemonės, būdo, laiko a ki ų eikšmės a spal ių, ĮF a ojimą, p z.: Ski s omasis eisingumas (plg. ski s omas eisingumas) bu o pi masis eisingumo komponen as, į ku į y ėjai a k eipė dėmesį (OV 2012 64: 42); Todėl socialinį – ekonominį mokesčių aidmenį a lieka žemiau apibūdin os s a biausios unkcijos: egulia imo i pe ski s omoji (plg. pe ski s oma) (MLA 2015 2(7): 247); Mais o p oduk ų i gė imų gamybos p amonė y a iena didžiausių apdi bamosios p amonės (plg. apdi bama p amonė) šakų Lie u oje (ŽŪM 2009 1–2(16): 77); Fiksuo as a i as i ilgas ska inamasis laiko a pis (plg. ska inamas laiko a pis) sumažina inansinę iziką (VPA 2014 2(13): 261); In es icinių ondų aldymo įmonių me inėse a askai ose skelbiami du odikliai, ku ie susie i su lyginamaisiais indeksais (plg. lyginamas indeksas) (MLA 2011 4(3): 6); Kaip i anks esniais laiko a piais, san ykinai p asčiausi bu o a ojamųjų paskolų po elio kokybės odikliai (VSE 2012 2(2): 86). Šiais a ejais daly ių NF žodžių junginiams su eik ų yškų objek inės eikšmės a spal į i moksliniame eks e okie junginiai bū ų seman iškai nep asmingi. Tipinės eikšmės daly ių ĮF okios s a bios ski iamosios unkcijos nea lieka, odėl ji daugiau i į ai uoja, o ne e ai kaip bend a pasi enkama NF. Aki aizdžiõs ski iamõsios eikšm s ne u i i lie u iškų, juolab nelie u iškos kilmės būd a džių ĮF. Tai, be iso komplekso ki ų eiksnių, ma y , i gi lemia lais esnį jos a ojimą i dažną kei imą pap as ąja o ma. Iš ų būd a džių g upės a ojimo polinkiais išsiski ia bend as, -a; g ynas, -a i iešas, -a, ačiau ai i gi paaiškin ų ski iamoji unkcija: ekonomikos s i ies eks uose dažnai a ojami i iesiogiai sumas į a dijan ys žodžių junginiai, okie kaip bend a suma, bend as odiklis, bend as pelnas, bend a e ė a pan., p z.: Mažas pinigų sumas y a b angu i sunku in es uo i, ačiau bend a pinigų suma, žmonių sudedama į ondą, susida o pakankamai didelė (VSE 2011 1(1): 116); S a bu į e in i ne ik ai, kokia y a aski ų eiksnių būklė, be i kiek jie s a būs bend am konku encingumui bei kokį po eikį a ski am eiksniui u i inansiniai iš ekliai (VSE 2013 2(3): 268). Taigi, a pa i o ma, pa ink a iek sumą į a dijančiam žodžių junginiui, iek e minui, kel ų d ip asmybės pa ojų. D ip asmybė šioje s i yje dažnai galė ų susida y i i ĮF nepa a ojus būd a džių iešas, -a i g ynas, -a. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |38 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 4. BEKONTEKSTĖ VARTOSENA Pa ik in i, kiek nag inėjamą a oseną eikia e minų žodynai, bū ų sudė inga, juolab kad ne ik jų, be i į ai ių e minų bazių pasi inkimas y a didelis. Vis dėl o, a siž elgus į ekonomikos s i ies speci iškumą, bū ų galima da y i p ielaidą, kad są eika abipusė. Ekonomikos mokslui Lie u oje da ik palygin i neseniai pa y us ans o maciją, didelę dalį e minijos eko ku i iš naujo i , kaip ma y i iš uo laiko a piu išleis ų žodynų, e minų po eikį daugiausia enkino iš anglų kalbos e čiami e minų žodynai. Te minijos ūks an , u ėjo bū i ado aujamasi e čiamais žodynais. Ki a e us, iš jų ma y i am ik a e minų kai a, o ai leidžia da y i p ielaidą, kad i a osena sa u uož u ko eguoja žodynuose pa eikiamą e miniją, juolab kad joje e minų apy a a didelė. Šiuolaikinėmis e minų a kybos sąlygomis a oseną eikia i į ai ios e minų bazės. Ypač s a bus e minų šal inis y a Eu opos Sąjungos i Lie u os Respublikos eisės ak ai. Taigi, oliau nag inėjama, kokie polinkiai klos osi okio pobūdžio šal iniuose. 4.1. Į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų san ykis ekonomikos e minų žodynuose Į e in i, kaip laikomasi nus a y os no mos, pasi enkami penki ekonomikos e minų žodynai: 1994 m. išleis as Ch is ophe io Passo, B yano Loweso i Leslie’o Da ieso Ekonomikos e minų žodynas ( oliau – ETŽ1), 1997 m. išėjęs šio žodyno pa aisy as i papildy as leidimas ( oliau – ETŽ2), Vilniaus pedagoginio uni e si e o 1999 m. išleis as mokomasis žodynas Ekonomikos e minai i są okos ( oliau – ETS), 2005 m. Rū os Vainienės Ekonomikos e minų žodynas ( oliau – EŽ) i 2006 m. išėjęs Da ido W. Pea ce’o Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas ( oliau – AŽ). Visi jie e s i, edaguo i a ecenzuo i ekonomikos mokslo specialis ų, ačiau kalbiškai pa eng i ne ienodai: kai ku ie edaguo i kalbos edak o iaus (ETŽ1, EŽ), ki u kalbos edak o iaus pa a dė nenu ody a (ETŽ2, ETS), o AŽ ne ik į ašy a edak o ės pa a dė, be i a p žodyno e ėjų, edak o ių i konsul an ų nu ody as Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos sky ius. Tačiau nė ienas žodynas nė a ap obuo as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, odėl a s o auja ne iek no mai, kiek a osenai. Iš penkių pas a ojo d idešim mečio žodynų e mino bū inojo žymėjimo ĮF p incipas p i aiky as ik iename – EEŽ1, i ai jame esama 8 d ižodžių ĮF neįgijusių RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |39 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 e minų (besi ys an i šalis, besi ys an is egionas, b angūs pinigai, išsi ysčiusi šalis, neišsi ysčiusi šalis, pasku inis k edi o ius, p as as gaminys, aupus žmogus) i 8 daugiadėmenių: besi ys ančių šalių ekonomika, ekonomiškiausias užsakymo dydis, jauna p amonės šaka, nukaino ų p ekių pa duo u ė, inkamiausių išlaidų k ei ė, popie iniai ženklai su paskelb a e e, eisingas i nešališkas požiū is, didžiausio palankumo šalių išlyga. Ki i 264 šiame žodyne apib ėžiami e minai, ku ie gali u ė i ĮF, ją y a įgiję 5 . Sup an ama, kad okį odiklį y a ga ę iek būd a džiai (a i oji ekonomika, bend asis pelnas, būsimoji in eg acija, d igubasis apmokes inimas, juodoji inka, ka š ieji pinigai, lais oji inka, miš ioji ekonomika, pigioji paskola, i oji aliu a), iek i daly iai (apmokes inamosios pajamos, apmokė inosios sąskai os, didėjančiosios pajamos, keičiamosios obligacijos, nema omoji anka, nemokamosios akcijos, nepadeng oji aliu a, skolinamasis kapi alas), iek i skai a dį u in is e minas (pi masis a ykęs – pi masis ap a naujamas). Jokių išimčių nepada y a a p au iniams žodžiams (absoliu usis p anašumas, kon oliuojančioji bend o ė, konsoliduo oji en a, nominalioji kaina, pozi y ioji ekonomikos eo ija, p i ačioji bend o ė, p i ilegijuo oji akcija, specializuo oji pa duo u ė, subalansuo ojo biudže o mul iplika o ius, e minuo oji paskola), no s e minų su okiais p iklausomaisiais dėmenimis šiame žodyne nė a daug (42 iš 264 įgijusių ĮF). Te mino odiklis su eik as i aukščiausiojo laipsnio būd a džiams (žemiausiasis lygis, mažiausiasis ekonominis po eikis, mažiausioji paskolos palūkanų no ma), i p iesagos - iškas, -a ediniams (g obuoniškasis kainų nus a ymas, sąlygiškasis pasiski s ymas, isiškojo užim umo pusiaus y a). Juo žymimi iek ižodžiai e minai (a i osios inkos ope acija, d igubosios buhal e ijos sąskai os, lais osios p ekybos zona, na ū alusis neda bo lygis, neigiamasis ekonominis po eikis), iek i e minai, suda y i iš ke u ių a daugiau žodžių (mažėjančiojo ibinio pelno dėsnis, naujųjų e ybinių popie ių išleidimo inka, nus a y osios palūkanų no mos e ybiniai popie iai, sumokė ojo akcinio kapi alo dalis, laikinasis neda bas dėl pe ėjimo į ki ą da bą). 5 Vienas e minas – daugelį p ekių gaminančioji inka – y a iš ų, ku ie Kalbos pa a imuose e inami kaip ne eik inas a ejis. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |40 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ki okie ĮF a ojimo polinkiai yškėja i šio žodyno an osios laidos – ETŽ2 . Šiame e minų inkinyje ĮF ne u i 24,8 p ocen o jame apib ėž ų e minų, ku ie okią o mą galė ų u ė i, . y. 64 e minai (194 y a ją įgiję, ž . 1 len elę) 6 . Išim ys da omos iek būd a džiams, iek i daly iams, ik jos nė a dėsningos, plg.: lanksčioji monopolijų poli ika, be lanks aus aliu os ku so sis ema; nauja p amonės šaka, be naujosios indus ializacijos šalis; neigiamos in es icijos, neigiamos san aupos, be neigiamasis pajamų mokes is; papildoma nauda, be papildomasis impo o mokes is; paslėp os a sa gos, paslėp as neda bas, paslėp i mokesčiai, be paslėp asis kainų sumažinimas, paslėp asis kainų pakėlimas; pas o ios pajamos, be pas o iųjų pajamų hipo ezė; p i a us sek o ius, be p i ačiosios išlaidos, p i a ieji p oduk ai; umpasis laiko a pis, be idu inės umpo laiko a pio sąnaudos i k . Lyg i mėginama ĮF nežymė i aukščiausiojo laipsnio būd a džių (didžiausio palankumo šalių išlyga, ge iausi iesiniai bešališki į e čiai), ačiau ki uose e minuose okie būd a džiai pa eikiami ĮF (mažiausioji e ek y i gamybos apim is, žemiausiasis lygis). 1 LENTELĖ. Į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų san ykis e minų žodynuose ĮF i NF san ykis e minų žodynuose ETŽ1 ETŽ2 ETS EŽ AŽ Į a džiuo inis p iklausomasis dėmuo: būd a dis daly is a p au inis žodis 264 140 123 42 194 119 75 43 67 48 18 19 149 99 46 42 385 220 160 87 Neį a džiuo inis p iklausomasis dėmuo: būd a dis daly is a p au inis žodis 16 8 8 0 64 31 34 16 49 35 13 20 66 37 29 39 114 65 49 12 Būd a džio NF aiškin i jo pozicija (lanks aus aliu os ku so sis ema, neskaid us aliu os ku sas, skubaus lik idumo odiklis) neleidžia analogiški e minai, ku ių būd a dinis dėmuo okioje pačioje pozicijoje įgyja ĮF (lais osios p ekybos s i is, lanks usis gamybos biudže as, slankioji iksuo o aliu os ku so sis ema). Nežymimi ĮF 16 a p au inių žodžių 6 Žodynų duomenys apima ik uos e minus, ku ių pa eikiamos apib ėž ys. Taisomieji a ki okiomis nuo odomis su pag indiniais susiejami e minai neįskaičiuojami. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |41 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (diskon uo i piniginiai s au ai, e ek y ių inkų hipo ezė, iksuo o aliu os ku so sis ema, ik y us kin amasis, licenzijuo a indėlių įs aiga, lis inguojama bend o ė i k .), ačiau ši išim is nė a dėsninga, nes į ki ų e minų sudė į įeinan ys a p au iniai žodžiai ĮF įgyja, p z.: absoliučioji e ė, e ek y ioji paklausa, ho izon alioji in eg acija, konsoliduo oji skola, ma e ialusis u as, minimalioji da bo užmokesčio no ma. Daly io ĮF a ojimas i gi į ai us, p z.: lis inguojama bend o ė, be ko i uo oji bend o ė; išpe kamasis e ybinis popie ius, be neišpe kamas e ybinis popie ius; ne e minuo asis e ybinis popie ius, be ne e minuo a obligacija (konsolė); u imosios pajamos, be uždi b os pajamos i k . Taigi, ETŽ2 kokių no s dėsningų išimčių neiš yškėja, neben ai, kad išim ys da omos a ski iems e minams. Jos galėjo as is dėl o, kad žodyno kalba nepakankamai su a ky a, ačiau dėl šios p iežas ies gali bū i i aip, kad šis žodynas iesiog labiau a spindi o me o a osenos polinkius, . y. ie a ski i e minai, ku iuose papli usios NF, okiu pa idalu į auk i i į žodyną. Iš ik ųjų ĮF y a neįgiję daug naujų, palygin i su ETŽ1, e minų, p z.: aplenkian ys odikliai, apmokė as kapi alas, iksuo o aliu os ku so sis ema, nelis inguojamų e ybinių popie ių inka, op imalus eiksnių de inimas, ibojančių kainų nus a ymas, paslėp os a sa gos, paslėp os pajamos. Tačiau ETS (1999) i gi į auk i 49 e minai, ne u in ys ĮF, i jie suda o 42,2 p ocen o isų šiame žodyne pa eikiamų ĮF galinčių įgy i e minų. ĮF neįgijo 29 lie u iški žodžiai, įskai an is e minus, ku iuose šios o mos neįgijo ienas iš d iejų ją galėjusių įgy i žodžių (g ąžin ina išpe kamoji nuoma, ne isiškasis ma omasis da buo ojų užim umas i ne isiškas paslėp asis da buo ojų užim umas), p z.: bend a įmonė, d igubas apmokes inimas, ilgas laiko a pis, nedi ban ys asmenys, ne eisė a eikla, pakankama konku encija, papildoma mokesčių naš a, užim i gy en ojai. Iš a p au inių žodžių ĮF nė a įgiję 20, p z.: disponuojamos pajamos, elas inga paklausa, lik idus u as, na ū ali oligopolija, op imalus a ojimas; ak y i da bo paieška, e ek y us gy en ojų užim umas, minimalus gy enimo lygis, na ū alus neda bo lygis, acionalus gy en ojų užim umas. Tačiau žodyne da oma išim is nė a nuosekli, nes a p au inių žodžių pa eik a i ĮF, p z.: al e na y ieji kaš ai, cen alizuo oji ekonomika, ho izon alioji in eg acija, p i ilegijuo oji akcija; ilgalaikis ma e ialusis u as, nelegaliojo da bo ka ego ijos, neo icialioji da bo inka, po encialioji da bo paklausa, ealioji palūkanų no ma. Pasi aiko i aki aizdaus nenuoseklumo a ejų, p z.: absoliu us sku das, be absoliu usis p anašumas; a i oji ekonomika, be a i os inkos ope acijos; al e na y ieji kaš ai, be al e na y us da bo užmokes is; bend a įmonė, be RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |48 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 susijusi išim is, ji aiškinama uo pačiu eiksniu kaip i apib ėž umo i neapib ėž umo p iešp iešos neu alizacija. San ykis a p ūšies žymėjimo i e mino, a p ĮF a ojimo ūšine eikšme i ĮF a ojimo e minijoje nenu odomas i ski umas nepab ėžiamas, o ai suda o sąlygas a osenos in e p e acijai, kad okio ski umo i nė a. Iš kai ku ių no minamųjų da bų aiškė ų, kad okio ski umo nė neda oma. Susida an okiam no mos d ilypumui, į ai uojama i a osenoje. Išnag inė oji – ekonomikos mokslo s aipsniai, e minų žodynai i eisės ak ai – a skleidžia, kad jai būdingas ypač didelis į ai a imas. Te minus žymė i kodi ikuo osios no mos nus a omu bū inuoju žymeniu mėginama, ačiau kai ku ie a osenos polinkiai a skleidžia, kad labiau aikomos no minamuosiuose da buose numa omos apib ėž umo i neapib ėž umo p iešp iešos a apsk i ai ĮF a ojimo išim ys. Pi miausia, iš išliojo pobūdžio a osenos aiškėja, kad ĮF links ama nežymė i ų e minų, ku ių p iklausomuoju dėmeniu eina a p au inis būd a dis a daly is. Daug a p au inių žodžių u i speci inę leksinę eikšmę, o leksinės eikšmės speci iškumas i iamojo i no minamojo pobūdžio li e a ū oje a skleidžiamas kaip ienas iš apib ėž umo nežymėjimo ĮF eiksnių i a ejų. Ekonomikos s i ies e minijoje su a p au iniais žodžiais suda oma i a ojama ypač daug e minų, i ien jau p iklausomojo dėmens eiškimas nelie u iškos kilmės žodžiu moksliniame eks e gali bū i e mino požymis. Taigi, papildomas e mino odiklis – ĮF – ampa nes a bus. Tokio pobūdžio eks uose e miną žymi i ki i odikliai – apib ėž ies pa eikimas, aiškinimas, žodžių junginio a ojimas samp a ai, eo ijai, koncepcijai, me odui a modeliui į a dy i, juo žymimo objek o a eiškinio klasi ika imas, dažnas žodžių junginio ka ojimas eks e. Ypač ĮF kaip e mino odiklio unkcija susilpnėja okiuose eks uose kaip eisės ak ai, ku e minas a są oka apib ėžiamas i pagal eks o pobūdį negalimas ne ik seman inis, be i o malus į ai a imas. An a, išnag inė a a osena a skleidžia, kad dažnai didelio eikšmės ski umo a p pap as osios i ĮF nė a, ypač a p esamojo i bū ojo ka inio laiko eikiamųjų i ne eikiamųjų daly ių, u inčių ipines eikšmes, i jų į a džiuo inių a i ikmenų. Tokie daly iai i ieni pakankamai apibūdina daik us, juos išski ia iš ki ų daik ų a po, odėl ĮF i šiuo a eju iš esmės ampa pe eklinė. Dėl jos daly is ik pailgėja. Veikian ki iems e mino s a usą a skleidžian iems odikliams – speci inei eikšmei, dažnam žodžių junginio ka ojimui eks e, kon eks o aplinkybėms, a skleidžiančioms jo iesioginę sąsają su są oka a samp a a, pa eikiamoms apib ėž ims a aiškinimui – daly į žymė i da i ĮF ampa nebe ikslinga. Mažas eikšmės ski umas, kaip a skleidžia moksliniai eks ai, ski ia i kai RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |49 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ku iuos lie u iškus bei nelie u iškos kilmės būd a džius i jų į a džiuo inius a i ikmenis. Taigi, d ip asmybė a p pap as ą ypa ybę į a dijančio žodžių junginio i ūšį žyminčio žodžių junginio a e mino, ku ios g ėsmė laikoma ienu iš ĮF eikimo e minijai pag indų, daugeliu a ejų nesusida o. Kaip ik seman inė iba okia ne yški, kad pa anku a osenoje aiky i isuo inį, ienos o mos žodžių junginį, ku iuo į ai ūs eikšmės a spal iai galė ų bū i apibend inami. Išnag inė a išlaus pobūdžio i bekon eks ė a osena a skleidžia ne ik žodžio speci inės leksinės eikšmės i menko eikšmės ski umo eiksnius, numa omus kaip apib ėž umo i neapib ėž umo p iešp iešos neu alizacijos paska as, be i daugiau galimų ĮF išimčių. No s i ne egulia iai, be joje i gi links ama ĮF ne a o i, kai e mino p iklausomuoju dėmeniu eina aukščiausiojo laipsnio būd a dis, p iesagos -iškas, -a edinys, kai žodžių junginys u i pe kel inę p asmę. Taigi, iš esmės a spindima ne bū inąjį e mino žymėjimą eigian i, o bend oji ĮF a ojimo no ma, numa an i palygin i akul a y ų ĮF a ojimą. Ki a e us, a osena odo i ai, kad d i no minamąsias k yp is a si mėginama de in i, i andasi sa i a kodi ikuo os no mos in e p e acija: išliam eks ui numa an į ai ių ki ų e mino odiklių, ĮF su eikiama unkcija žymė i ne kiek ieną, o ik aki aizdžiu eikšmės ski umu nuo neį a džiuo inio analogo pasižymin į žodžių junginį. Tačiau aip susida o ypa ingas į ai a imas, ge okai p ieš a aujan is e minijai ak ualiam sis emiškumo p incipui. Ypač iš bekon eks ės a osenos – e minų žodynų, eisės ak uose pa eikiamų žodynėlių – yškėja, kad a osena, p iešingai, nei keliamas ikslas nus a y a no ma, ampa išski inai nesis emiška, išim ys aikomos os ne kiek ienam žodžių junginiui a ski ai. Ka u ĮF a ojimas e minų žodynuose i eisės ak uose a skleidžia aidą, odančią, kad ĮF is labiau konku uoja su NF i ne pas a osios įgyja pe s a ą. Tokie polinkiai a i ik ų ĮF a ojimo ki omis eikšmėmis polinkius, p ipažįs amus i no minamuosiuose leidiniuose, i apsk i ai ĮF a ojimo polinkius: ĮF bend inėje kalboje is labiau keičia NF, apsk i ai ĮF nyks a, no s no minamoji k yp is i ody ų, kad bū en e minijoje įž elgiama pag indinė šiaip jau is didesniais ni eliacijos požymiais pasižyminčios ĮF i NF opozicijos pe spek y a. Tokios k yp ies pe spek y ą iš esmės paneigia nepakankamas san ykio a p ūšies žymėjimo i e mino a ojimo į e inimas i nus a ymas. Tokio apib ėž umo nesan , a osena iš esmės ik a spindi neišsp ęs us kodi ikacijos klausimus i jos p ieš a a imus. Visa ai kelia bū inybę išg ynin i kodi ikacijos k i e ijų. Viena galima išei is – ado aujan is e minijoje aikomu sis emiškumo eikala imu, eik i pi menybę e mino RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |50 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bū inojo žymėjimo į a džiuo ine o ma k i e ijui, an a – no mos pag indu laiky i ūšies žymėjimo dėsningumus i jo numa omas išim is. Iš a lik os a osenos analizės bū ų galima sp ęs i, kad pi mojo k i e ijaus aikymas eikiausiai padidin ų e minų a ojimo sis emiškumą, ačiau, p iiman kodi ikacijos sp endimus, eikiausiai eikė ų pakankami į e in i i galimą eks o pobūdžio į aką: mokslinio a adminis acinio pobūdžio eks ams ĮF kaip e mino odiklio unkcija gali bū i ne okia ak uali kaip lais iesiems s iliams, kadangi okiuose eks uose e mino s a usą odo i ki okie odikliai. Ki a e us, enkan is ūšies žymėjimo k i e ijų, ka u ek ų p ipažin i i olesnį ĮF a ojimo ne egulia umą, bend uosius ĮF a ojimo polinkius i s a ius eiksnius, a i inkamai – i ĮF unkcijos e minijoje silpimą. Tokia k yp is, ko ge o, išlik ų i palikus a oseną isiškai sa ieigai. Žinoma, čia da omas iš adas apie a osenos polinkius i galimą olesnę ĮF a ojimo e minijoje k yp į ge okai papildy ų į ai ių ki ų unkcinių s ilių a osenos y imai, i ne ik ekonomikos s i ies. Ti inų ekonomikos s i ies a osenos šal inių – iek mokslinio, iek i adminis acinio s iliaus – i gi da lieka labai daug, pa yzdžiui, monog a inio pobūdžio ekonomikos eo ijos i p ak ikos da bai, aukš ųjų mokyklų ado ėliai, į ai ios apž algos, a askai os, e imai iš ki ų kalbų, pi miausia iš ĮF ne u inčios anglų kalbos, i . . IŠVADOS 1. Kalbos leidiniuose eikiamos no mos, ĮF nus a ančios kaip bū inąjį e mino odiklį, a osena nea i inka. 2. Va osenos polinkiai a skleidžia nepakankamą kodi ikacijos apib ėž umą, be labiau iš yškina esmines jos p oblemas. 3. Iškeliama k i e ijaus p oblema, . y. a skleidžiama, kad, eigian bū inąjį e mino žymėjimą ĮF, iš esmės ado aujamasi ku kas akul a y esnį a ojimą numa ančiu ūšies žymėjimo k i e ijumi. 4. K i e ijaus akul a y umą lemia ĮF eikšmių klasi ikacija. 5. Kodi ikacijos neaiškumus lemia i san ykio a p ūšies žymėjimo i e mino neį a dijimas. 6. Va osenos y imas odo, kad joje ado aujamasi ne e minijai nus a oma ĮF unkcija, o apib ėžiamajai eikšmei i jos pog upiams numa omomis ĮF a ojimo išim imis. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |51 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 7. Išim ys e minijoje in e p e uojamos sa i ai: e mino odikliu dažnai ampa a p au inis žodis a daly inė o ma. 8. S a bus ĮF i NF opozicijos neu aliza imo e minijoje eiksnys y a kon eks as: išliame moksliniame eks e žodžių junginys kaip e minas gali bū i a pažįs amas i be mo ologinio odiklio. 9. K i e ijus mėginan i de in i a osena gana nesis emiška, išim ys joje imamos aiky i kiek ienam žodžių junginiui a ski ai. 10. Tokia padė is kodi ikacijai iškelia pasi inkimo galimybę: aiškiau o muluo i e mino isuo inio žymėjimo ĮF p incipą i siek i e minijos nuoseklumo bei sis emiškumo a pi menybę eik i ūšinės ypa ybės eiškimo k i e ijui i aip iš esmės lem i olesnį ĮF kaip e mino žymiklio unkcijos silpimą. Tokia k yp imi a osena eikiausiai ei ų i p iėmus sp endimą ją palik i sa ieigai. ŠALTINIAI Mokslo žu nalai EV – Ekonomika i adyba / Economics and managemen . P ieiga in e ne e: h p://in e ne .k u.l /en/science/jou nals/manage/ ames1_1.h ml. EVAP – Ekonomika i adyba: ak ualijos i pe spek y os. P ieiga in e ne e: h p://su.l /index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=599&I emid=17344&l ang=l . MLA – Mokslas – Lie u os a ei is / Science – u u e o Li huania. P ieiga in e ne e: h p://www.mla. g u.l /index.php/mla/index. MTS – Managemen heo y and s udies o u al business and in as uc u e de elopmen / Vadybos mokslas i s udijos – kaimo e slų i jų in as uk ū os plė ai. P ieiga in e ne e: h p://m s.asu.l /m s bid/index. OV – O ganizacijų adyba: sis eminiai y imai / Managemen o o ganiza ions: Sys ema ic esea ch. P ieiga in e ne e: h ps://ejou nals. du.l /index.php/managemen - o ganiza ions/index. T – Til ai. P ieiga in e ne e: h ps://www.ku.l /leidykla/ u inys/leidiniai/moksliniai- zu nalai/ il ai. TE – Taikomoji ekonomika: sis eminiai y imai / Applied economics: Sys ema ic esea ch. P ieiga in e ne e: h ps://ejou nals. du.l /index.php/applied-economics/index. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |52 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VPA – Viešoji poli ika i adminis a imas / Public policy and adminis a ion. P ieiga in e ne e: h ps://www.m uni.eu/l /mokslo_da bai/ pa/apie_leidini. VSE – Ve slo sis emos i ekonomika / Busines sys ems & Economic. P ieiga in e ne e: h ps://www.m uni.eu/l /mokslo_da bai/ se/apie_leidini. VTP – Ve slas: eo ija i p ak ika / Business: heo y and p ac ice: h p://www.b p. g u.l /index.php/b p/index. ŽŪM – Žemės ūkio mokslai. P ieiga in e ne e: h p://www.lmaleidykla.l /ojs/index.php/zemesukiomokslai. Te minų žodynai AŽ 2006 – Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas. Suda ė D. W. Pea ce, Vilnius: Ty o alba. ETŽ1 – Pass Ch., Lowes B., Da ies L. 1994: Ekonomikos e minų žodynas. Red. A. Pupkis, ekonomikos e minijos ed. konsul an as S . Vai ke ičius, Vilnius: Bal ijos biznis. ETŽ2 – Pass Ch., Lowes B., Da ies L. 1997: Ekonomikos e minų žodynas. An asis papildy as i pa aisy as leidimas. Redaga o i ikslino A. V. Ru kauskas, S . Vai ke ičius, Vilnius: Bal ijos biznis. ETS 1999 – Ekonomikos e minai i są okos. Mokomasis žodynas. Sud.: J. Bagdana ičius, P. S anke ičius, L. Lukoše ičius. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as. EŽ 2005: Vainienė R. Ekonomikos e minų žodynas, Vilnius: Ty o alba. Lie u os Respublikos eisės ak ai D audimo įs a ymas (2003 09 18, N . IX-1737). – Vals ybės žinios, 2003 10 08, N . 94- 4246. Elek os ene ge ikos įs a ymas (2000 07 20, N . VIII-1881). – Vals ybės žinios, 2000 08 04, N . 66-1984. Finansinių p iemonių inkų įs a ymas (2007 01 18, N . X-1024). – Vals ybės žinios, 2007 02 08, N . 17-627. Finansų įs aigų įs a ymas (2002 09 10, N . IX-1068). – Vals ybės žinios 2002 09 18, N . 91- 3891. Gy en ojų pajamų mokesčio įs a ymas (2002 07 02, N . IX-1077). – Vals ybės žinios 2002 07 19, N . 73-3085. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |53 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Indėlių i įsipa eigojimų in es uo ojams d audimo įs a ymas (2002 06 20, N . IX-975). – Vals ybės žinios, 2002, N . 65-2635. In o muo iesiems a o ojams ski ų kolek y inio in es a imo subjek ų įs a ymas (2013 06 18, N . XII-376). – Vals ybės žinios, 2013 06 28, N . 68-3410. Įmonių, p iklausančių inansų konglome a ui, papildomos p iežiū os įs a ymas (2004 07 15, N . IX-2387). – Vals ybės žinios, 2004 08 03, N . 120-4433. Kolek y inio in es a imo subjek ų įs a ymas (2003 07 04, N . IX-09). – Vals ybės žinios, 2003 07 25, N .74-3424. Konku encijos įs a ymas (1999 03 23, N . VIII-1099). – Vals ybės žinios 1999 04 02, N . 30- 856. Kon oliuojančiųjų in es icinių bend o ių įs a ymas (2003 07 04, N . I-1710). – Vals ybės žinios, 2003 07 25, N . 74-3425. Pelno mokesčio įs a ymas (2001 12 20, N . IX-675). – Vals ybės žinios, 2001 12 29, N . 110-3992. Pinigų plo imo i e o is ų inansa imo p e encijos įs a ymas (1997 06 19, VIII-275).– Vals ybės žinios 1997 07 04, N . 64-1502. P idė inės e ės mokesčio įs a ymas (2002 03 05, IX-751). – Vals ybės žinios, 2002 04 05, N . 35-1271. P o esinių pensijų kaupimo įs a ymas (2006 07 04, N . X-745). – Vals ybės žinios, 2006 07 27, N . 82-3248. Smulkiojo i idu inio e slo plė os įs a ymas (1998 11 24 d., N . VIII-935). – Vals ybės žinios, 1998 12 11, N . 109-2993. Va ojimo k edi o įs a ymas (2010 12 23, N . XI-1253). – Vals ybės žinios, 2011 01 04, N . 1-1. Ve ybinių popie ių įs a ymas (2007 01 18, N . X-1023). – Vals ybės žinios, 2007 02-08, N . 17 626. Viešojo adminis a imo įs a ymas (2006 06 27, N . X-736). – Vals ybės žinios, 1999 07 09, N . 60-1945. Viešųjų pi kimų įs a ymas (1996 08 13, N . I-1491). – Vals ybės žinios, 1996-09-06, N . 84- 2000. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |54 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Eu opos Sąjungos eisės ak ai 2005 m. spalio 26 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2005/60/EB dėl inansų sis emos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plo imui i e o is ų inansa imui. 2005 m. lapk ičio 16 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2005/68/EB dėl pe d audimo i iš dalies keičian i Ta ybos di ek y as 73/239/EEB, 92/49/EEB i Di ek y as 98/78/EB bei 2002/83/EB. 2007 m. lapk ičio 13 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų idaus inkoje, iš dalies keičian i di ek y as 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB i 2006/48/EB i panaikinan i Di ek y ą 97/5/EB. 2009 m. lapk ičio 25 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2009/138/EB dėl d audimo i pe d audimo eiklos p adėjimo i jos ykdymo. 2013 m. bi želio 26 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2013/36/ES dėl galimybės e s is k edi o įs aigų eikla i dėl iziką ibojančios k edi o įs aigų i in es icinių įmonių p iežiū os, ku ia iš dalies keičiama Di ek y a 2002/87/EB i panaikinamos di ek y os 2006/48/EB bei 2006/49/EB. 2013 m. bi želio 26 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2013/34/ES dėl am ik ų ūšių įmonių me inių inansinių a askai ų, konsoliduo ųjų inansinių a askai ų i susijusių p anešimų, ku ia iš dalies keičiama Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2006/43/EB i panaikinamos Ta ybos di ek y os 78/660/EEB i 83/349/EEB. 2013 m. bi želio 26 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) N . 575/2013 dėl p udencinių eikala imų k edi o įs aigoms i in es icinėms įmonėms i ku iuo iš dalies keičiamas Reglamen as (ES) N . 648/2012. 2013 m. spalio 15 d. Ta ybos eglamen as (ES) N . 1024/2013, ku iuo Eu opos Cen iniam Bankui pa edami specialūs užda iniai, susiję su izikos ibojimu pag įs os k edi o įs aigų p iežiū os poli ika. 2014 m. asa io 4 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2014/17/ES dėl a ojimo k edi o su a čių dėl gy enamosios paski ies nekilnojamojo u o, ku ia iš dalies keičiamos di ek y os 2008/48/EB i 2013/36/ES bei Reglamen as (ES) N . 1093/2010. 2014 m. balandžio 16 d. Eu opos Cen inio Banko eglamen as (ES) N . 468/2014, ku iuo suku iama Eu opos Cen inio Banko, nacionalinių kompe en ingų ins i ucijų i nacionalinių paski ųjų ins i ucijų bend ada bia imo Bend ame p iežiū os mechanizme s uk ū a. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |55 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2014 m. balandžio 16 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2014/49/ES dėl indėlių ga an ijų sis emų. 2014 m. balandžio 16 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) N . 596/2014 dėl pik naudžia imo inka (Pik naudžia imo inka eglamen as) i ku iuo panaikinama Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2003/6/EB i Komisijos di ek y os 2003/124/EB, 2003/125/EB i 2004/72/EB. 2014 m. gegužės 15 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) N . 600/2014 dėl inansinių p iemonių inkų, ku iuo iš dalies keičiamas Reglamen as (ES) N . 648/2012. 2014 m. gegužės 15 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2014/59/ES, ku ia nus a oma k edi o įs aigų i in es icinių įmonių gai inimo i pe a kymo sis ema i iš dalies keičiamos Ta ybos di ek y a 82/891/EEB, di ek y os 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES i Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen ai (ES) N . 1093/2010 bei (ES) N . 648/2012. 2014 m. gegužės 15 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2014/65/ES dėl inansinių p iemonių inkų, ku ia iš dalies keičiamos Di ek y a 2002/92/EB i Di ek y a 2011/61/ES. 2014 m. liepos 15 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) N . 806/2014 ku iuo nus a omos k edi o įs aigų i am ik ų in es icinių įmonių pe a kymo, ienodos aisyklės i ienoda p ocedū a, kiek ai susiję su bend u pe a kymo mechanizmu i Bend u pe a kymo ondu, i iš dalies keičiamas Reglamen as (ES) N . 1093/2010. 2014 m. liepos 23 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) N . 909/2014 dėl a siskai ymo už e ybinius popie ius ge inimo Eu opos Sąjungoje i cen inių e ybinių popie ių depozi o iumų, ku iuo iš dalies keičiamos di ek y os 98/26/EB i 2014/65/ES bei Reglamen as (ES) N . 236/2012. 2014 m. g uodžio 19 d. Eu opos Cen inio Banko gai ės (ES) 2015/510 dėl Eu osis emos pinigų poli ikos sis emos įgy endinimo (ECB/2014/60). 2015 m. balandžio 29 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) 2015/760 dėl Eu opos ilgalaikių in es icijų ondų. 2016 m. gegužės 11 d. Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (ES) 2016/792 dėl sude in ų a o ojų kainų indeksų i būs o kainų indekso, ku iuo panaikinamas Ta ybos eglamen as (EB) N . 2494/95. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |56 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA AKA 2014: Adminis acinės kalbos ak ualijos. Suda ė L. Mu inienė, R. Vlada skienė. P ieiga pe in e ne ą <h p://adminis acinekalba.lki.l >. Amb azas 1964: Esamojo laiko ne eikiamųjų daly ių būd a dinė a osena. – Kalbos kul ū a 7, 30–36. B ūzgienė R., Čekmonienė I. E., Žemienė A. 2013: Specialybės kalba. Vado ėlis psichologijos i sociologijos k ypčių p og amų s uden ams, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as. DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u as. Gai enis K. 1975: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16, 57–89. Gai enis K. 1995: Kele as minčių apie e minų s anda izaciją. – Te minologija 2, 6–10. Gedze ičienė D., Gedze ičius I. 2011: Dėl kai ku ių ne aisyklingos a osenos a ejų su i inimo s i ies da buose. – Mokslas – Lie u os a ei is 3(6), 67–70. Hol oe A., Tamulionienė A. 2006: Apib ėž umo ka ego ija. – Daik a a dinio junginio y imai. Red. A. Hol oe , R. Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–32. Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Judžen is A. 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kaulakienė A. 1973: Į a džiuo inių būd a džių a ojimas sudė iniuose e minuose. – Kalbos kul ū a 25, 27–31. Keinys S. 2004: Te minologijos aida, būklė, aidmuo i užda iniai į XXI amžių įžengus. – Lie u ių e minologijos aida, 74–88. Keinys S. 2005: Ekonomis ų diplominių da bų kalba. – Daba inė lie u ių e minologija, 296–303. Kniūkš a P. 1971: Į a džiuo iniai i p iesagos -inis būd a džiai. – Kalbos a osena i a kyba, 421–430. Kune ičienė A., Pečku ienė L., Žilinskienė V. 2003: Specialybės kalbos kul ū a. Vado ėlis, Vilnius: Lie u os eisės uni e si e as. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai |57 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KKP 1998: Kancelia inės kalbos pa a imai. Pa engė P. Kniūkš a, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. KP 2002: Kalbos pa a imai. Kn. 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. Sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Sud. A. Paulauskienė, Vilnius: Mokslas. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. A s. ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Mikulskas R. 2006: Apib ėžiamųjų būd a džių ap ašo pe spek y a. – Daik a a dinio junginio y imai. Red. A. Hol oe , R. Mikulskas, 33–66. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 33–66. Miliūnai ė R. 2003: Lie u ių kalbos g ama ikos no minimo pag indai. Ope a linguis ica Li huanica 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Oginskienė E. 1993: Į a džiuo inės o mos kancelia inėje kalboje. – Kalbos kul ū a 64, 34–42. Paulauskienė A. 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa. Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Paulauskienė A. 2004: Teisininkų kalba i bend osios no mos, Vilnius: Jus i ia. Paulauskienė A., Ta ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė a osena, Kaunas: Š iesa. Pi očkinas J. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is. Pupkis A. 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas. Rosinas A. 1975: A bal ų  i-,  io- esp.  ī-, iā- kamienai bu o elia y iniai. – Bal is ica 11(2), 163–170. Sp aunienė B. 2008a: Apib ėž umo ka ego ija i jos y imai lie u ių kalbo y oje. – Lie u ių kalba 2. Sp aunienė B. 2008b: Pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių opozicija lie u ių kalboje kaip apib ėž umo sis ema. – Ac a Linguis ica Li huanica 59, 109–139. Sp aunienė B. 2011: Apib ėž umo žymėjimas lie u ių kalboje lyginan su danų i ki omis a ikelinėmis kalbomis. Dak a o dise acija. Vilnius. S unžinas R. 2005: S a ybos e minijos sinonimija. – Te minologija 12, 7–26. Šukys J. 2003: Kalbos kul ū a isiems, Kaunas: Š iesa.