Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas TEIGIAMŲ ALELINIŲ BŪDVARDŽIŲ IR JŲ VEDINIŲ AKTANTŲ RAIŠKA 1 ESMINIAI ŽODŽIAI: į subjektą orientuotas alelinis predikatas, būdvardis, būdvardinis vedinys, aktantas, reciprokinė konstrukcija, morfosintaksinė raiška. 1. ĮVADAS Būdvardžiai analogiškas, ekvivalentiškas, lygus, lygiagretus, panašus, proporcingas, tapatus, tapatingas, tolygus, simetriškas, sinonimiškas, statmenas 2 ir pan. yra leksiniai (inherentiniai) reciprokai (angl. lexical reciprocal), arba aleliniai predikatai (angl. allelic predicate 3 ). Tokiais aleliniais predikatais reiškiamas tarpusavio (angl. mutual) santykis tarp mažų mažiausiai dviejų situacijos dalyvių – mutuantų (angl. mutuant) 4 . Inherentiškai tarpusavio santykis yra simetriškas, tokie predikatai – dvivalenčiai. Pavyzdžiui, reciprokinėje konstrukcijoje (angl. reciprocal construction) sūnus panašus į tėtį tarpusavio santykio dalyviai (sūnus, tėtis) reiškiami būdvardžio panašus dviem valentiniais aktantais: subjekto vardininku ir netiesioginiu objektu einančia prielinksnio į su galininku konstrukcija. Martinas Haspelmathas (2007: 2091) sako, kad vyrauja polinkis tarpusavio situacijos (angl. mutual situation) mutuantus reikšti kaip vieną aktantą, t. y. tipiškai atskaitos tašku (angl. reference point) pasirenkami visi situacijoje dalyvaujantys mutuantai – jų visuma, o ne kuris vienas iš jų. Tada alelinių predikatų abu 1 Esu nuoširdžiai dėkinga Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) vyriausiajai specialistei Aistei Pangonytei už klausimą, atkreipusį mano dėmesį į straipsnyje nagrinėjamus dalykus. Taip pat dėkoju gerbiamiems anoniminiams recenzentams už naudingas pastabas, padėjusias straipsnį tobulinti. 2 Straipsnyje kalbama apie šių būdvardžių vyriškosios ir moteriškosios giminės formas. Vadinamoji bevardė giminė lieka nuošalyje. 3 ,,Lexical reciprocals (also called allelic predicates) can be defined as predicates that express a mutual configuration by themselves, without necessary grammatical marking. They consist of a semantically restricted set of predicates whose meanings generally fall into the class of social actions and relations ('marry', 'quarrel', 'friend'), spatial relations ('adjoin', 'next to'), and relations of (non-)identity ('same as', 'different from', 'resemble')“ (Haspelmath 2007: 2090). 4 Plačiau apie sąvokas mutuantas resp. reciprokantas (angl. mutuant resp. reciprocant), reciprokinis resp. simetrinis resp. tarpusavio (reciprocal resp. symmetric resp. mutual) ir jų apimtį žr. Haspelmath 2007. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 aktantai sakinyje pasakomi subjektu einančia daiktavardžio ar įvardžio daugiskaitos forma arba dviem daiktavardžiais ar įvardžiais, sujungtais sujungiamuoju jungtuku ir. Kaip matyti 1–2 sakiniuose, žmogus ir skruzdėlė, moteris ir vyras – morfosintaksiškai yra vienodai iškilūs (angl. salience) – eina patientą [P] 5 atliepiančiu subjektu; tiksliau kalbant, toks patientas sutampa (susilieja) su komparatyvu [Comp] 6 ir jį galima suvokti ir kaip komparatyvųjį [PComp] (plg. 1a–2a sakinius, kur abu būdvardžio aktantai pasakomi viena daugiskaitos forma). Čia matyti sintaksinių aktantų mažinimas (angl. valence-reduction): lygūs, panašūs vartojami kaip vienvalenčiai. Tokie vartojimo atvejai vadinami vientisosiomis, arba monadinėmis, (reciprokinėmis) konstrukcijomis (angl. simple construction; monadic construction 7 ). (1) Be to, jam svarbi žmogaus ir aplinkos darna. Jis sako: ,,Žmogus ir skruzdėlė yra lygūs“. DLKT (1a) Jie yra lygūs 8 . (2) Moteris ir vyras: tokie skirtingi ir panašūs... Sakoma, kad jau gimdami atsinešame būties šioje žemėje lemtį ir prasmę. DLKT (2a) Jie yra panašūs 9 . Vienas iš tarpusavio santykio dalyvių gali būti suprantamas kaip komitatyvusis (draugės) subjektas (žr. 3–4 sakinius). Toks monadinių konstrukcijų komitatyvusis subjektas, žymimas prielinksniu su ir įnagininku, yra pažeminamas (angl. lower) morfosintaksiškai ir pragmatiškai. 3 sakinyje žmogus yra morfosintaksiškai iškilesnis ir pragmatiškai svarbesnis, 4 sakinyje – moteris. Derinimas linksniu ir skaičiumi 3–4 sakiniuose rodo, kad prielinksnio su konstrukcija reiškiamas subjektas (kaip ir 1–2 sakiniuose). (3) Žmogus su skruzdėle yra lygūs. (4) Moteris su vyru yra panašūs. 5 Patientas [P] – veiksmo poveikio gavėjo arba būsenos turėtojo funkcija, būdinga tiek gyviems, tiek negyviems daiktams, taip pat abstraktiems dalykams (karo baisumai [P] priešiški žmogaus prigimčiai) (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 30). 6 Komparatyvas [Comp] – lyginimo standarto funkcija, einanti greta būsenos patiento ir būdinga daiktui, su kuriuo kas nors lyginama, lygiuojasi (sūnus panašus į tėvą, vertimas artimas originalui) (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 30). 7 ,,Simple constructions are those in which both reciprocants are expressed by the subject“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 396). ,,A monadic construction which groups the participants in the relation in the subject NP while losing an object NP“ (Hurst 2010: 290). 8 Plg. monadinę konstrukciją su būdvardiniu veiksmažodžiu: Nors šiuolaikinė meksikiečių karta ,,europėja“ – moters ir vyro teisės lygėja, tačiau ,,mačo“ ir dabar yra ,,mačo“. DLKT 9 Plg. monadinę konstrukciją su būdvardiniu veiksmažodžiu: Tėvo ir sūnaus balsai panašėjo, kol visai supanašėjo (cituojama pagal Sližienė 1998: 115). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Iš 1–4 sakinių matyti, kad kalbamų dvivalenčių būdvardžių vieno iš dviejų argumentų pozicija lieka ,,laisva“. Ji gali būti užpildoma nevalentiniu – laisvojo nario statusą turinčiu reciprokiniu žymekliu (angl. reciprocal markers): monosemantine reciprokine anafora vienas su kitu, vienas į kitą, vietininku tarpusavyje 10 ar tarp savęs (plg. 5–7 sakinius). Tokie su subjekto vardininku koreferentiški tarpusavio santykio žymekliai, kaip matyti 8–9 sakiniuose, gali būti būtini, t. y. antra argumento pozicija turi būti užpildyta. Kitaip sakant, vienais atvejais tarpusavio santykį reiškiantys ir jį aktualizuojantys ir specifikuojantys reciprokiniai žymekliai vartojami kaip modifikatoriai (vadinamoji reduplikacija, arba dviguboji tarpusavio santykio raiška 11 (angl. reduplication, double reciprocals)), kitais – kaip valdiniai (dar plg.: Jie pasibučiavo (vienas su kitu) vs. Jie pabučiavo vienas kitą.). (5) – Bet mes taip pat turtingi, – atkakliai tvirtino Hansas. – Jei susitinka du turtuoliai, tai jie lygūs vienas su kitu (plg. tarpusavyje, tarp savęs 12 ). Ar su tuo sutinki? DLKT (6) Gatvelė tokia siaura siaura, tokia niūri ir apleista, kaip ir kone visi joje pažeme išsirikiavę mediniai, aplūžę, panašūs vienas į kitą (plg. tarpusavyje, tarp savęs) namukai. Tarsi juose seniai niekas negyventų... DLKT (7) Labiau panašūs tarpusavyje (plg. vienas į kitą), be abejo, buvo bendri bilingvų atsakymai rusų bei lietuvių kalbomis. DLKT (8) Ar vektoriai {1; -3; 0} ir {4; 1; 2} yra statmeni vienas kitam (plg. tarpusavyje, tarp savęs)? Kodėl? DLKT (9) *Ar vektoriai {1; -3; 0} ir {4; 1; 2} yra statmeni? 10 ,,Esamasis vidaus vietininkas, ypač abstraktesnių daiktavardžių, retkarčiais reiškia veiksmo atlikimo būdą. Toks vietininkas sakinyje eina būdo aplinkybe. <...> Kiek ryškesni, bendrinei kalbai teiktinesni, pasitaikantys ir tarmėse, grožinėje literatūroje yra abstrakčių daiktavardžių apstabarėję būdo vietininkai tarpusavy... Bet ir jie turi kokių nors, kartais kalbai net įprastesnių pakaitalų. Moterys <...> ėmė tarpusavy (plg. tarp savęs, viena su kita) šnibždėtis“ (Šukys 1998: 300). Plg. dar toliau: ,,Prielinksnio tarp konstrukcijos kartais reiškia objektą, tiksliau – objektus, tarp kurių yra koks neatitikimas, vyksta konfliktai ar bendravimas. <...> Konfliktą ar bendravimą gali reikšti ir posakis tarp savęs. <...> Tokiam tarp savęs yra sinonimiškas apstabarėjęs vietininkas tarpusavy(je), plg. Pasitarė tarp savęs – Pasitarė tarpusavy(je)“ (Šukys 1998: 515). 11 Tokią aktanto raišką, kai kita forma neteikia jokios naujos informacijos, papildančios predikatinio žodžio reikšmę, Dalija Tekorienė siūlo vadinti sudvigubinta to paties semantinio aktanto raiška (pvz., jiedu priešiški vienas kitam; poros panašios viena į kitą) (Tekorienė 1985: 74). 12 ,,Explicit expresions of the reciprocal meaning are the phrases tarpusavyje/tarp savęs <...> containing the reflexive pronoun save, and savo tarpe <...>, but they can be used with reciprocal verbs (formally reflexive and lexical) exclusively, to intensify or specify the reciprocal meaning; e. g: Mes baramės tarpusavyje. Jie draugauja tarpusavyje“ (Geniušienė 2007: 636t). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kaip užsiminta, tarpusavio situacijos mutuantai reiškiami ir kaip du atskiri predikato aktantai. Tokiais atvejais vienas jų pasakomas, pavyzdžiui, kaip patientą atitinkantis subjekto vardininkas 10–15 sakiniuose, o kitas – kaip komparatyvą atliepiantis netiesioginis objektas, kuris kalbamose trūkiosiose, arba diadinėse, konstrukcijose (angl. discontinuous construction, dyadic construction 13 ) žymimas skirtingai: naudininku, prielinksnių į arba su konstrukcijomis, plg.: (10) Sūnus [P] jau su 14 tėvu [Comp] lygus. (cituojama pagal LKG3 1976: 475) (11) Tėvas lygus su sūnumi. (12) Sūnus [P] panašus į 15 tėvą [Comp]. (cituojama pagal Šukys 1998: 393) (13) ?Tėvas panašus į sūnų. (14) Linija AB [P] statmena tiesiajai CD [Comp]. (cituojama pagal Šukys 1998: 149) (15) *Tiesioji CD statmena linijai AB. Palyginus 1–15 sakinius matyti, kad skiriasi ir kalbamų predikatų inherentinis simetriškumas. 10–11 sakiniuose vartojamas lygus yra simetriškas: juo reiškiamas inversinis (angl. reversible) simetriškas santykis tarp dviejų predikato P aktantų x (subjekto) ir y (objekto): jei x yra lygus su y, vadinasi, y yra lygus su x. Be tokių tipiškai simetriškų, yra sunkiau pasiduodančių inversijai: mažiau simetriškų 16 (angl. semi-symmetric, quasi-symmetrical, sometimes-symmetrical) arba asimetriškų, 17 žr. 13 ,,Discontinuous constructions are those in which the second reciprocant is a non-subject“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 396). ,,A dyadic construction which creates a symmetric situation by placing one participant in a subject NP and another in a comitative phrase“ (Hurst 2010: 290). 14 ,,Prielinksniai sulig, su su įnagininku yra vartojami, lyginant daiktus, kokiu nors atžvilgiu atitinkančius vienas kitą. <...> Prielinksnis su lyginimo reikšme su tapatumo atspalviu vartojamas ir būdvardžių lygus, tapatus, taip pat tos pačios šaknies veiksmažodžių bei daiktavardžių junginiuose. Sūnus jau lygus su tėvu. Varlė nori lygintis su jaučiu. Raitas su pėsčiu susilygino. Juokdarys: dramblį su muse palygino. Susilyginimas dienos su naktimi“ (Valiulytė 1967: 91t; plg. LKG2 1971: 641t). ,,Prielinksniu į, iš dalies su reiškiamas daiktų panašumas tokiuose junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina būdvardis panašus <...>: panašus į tėvą, panašūs vieni į kitus, (vaikai) panašūs su tėvais“ (Valiulytė 1967: 94). 15 ,,Prielinksnis į su galininku vartojamas, reiškiant panašių daiktų lyginimą“ (Valiulytė 1967: 90). ,,Prielinksnis į lyginimo santykių reikšme vartojamas tada, kai reikia pasakyti, jog vienas daiktas yra panašus į kitą, t. y. turi ypatybių kito daikto, pasakyto priklausomuoju žodžių junginio nariu“ (Valiulytė 1964: 107). ,,Prielinksnis į esti vartojamas ir sustabarėjusiuose žodžių junginiuose, sudarytuose iš to paties žodžio vardininko ir galininko. Tokiais atvejais yra pasakomas vienarūšių daiktų vienodumas kuriuo nors atžvilgiu. Kad gražūs, kad dideli žirniai – grūdas į grūdą (visi vienodi)“ (Valiulytė 1964: 108). Panašią Elenos Valiulytės nuomonę dar žr. LKG2 1971: 621t. 16 Plg. ,,A non-symmetrical relation becomes ,,a relation that has at least one asymmetrical instance“ (Partee 2008: 4). Pavyzdžiui, Jiedu pasisveikino implikuoja, kad Jis pasisveikino su ja arba Ji pasisveikino su juo, bet nebūtinai atvirkščiai, t. y. jei ji pasisveikino su juo, nebūtinai jis pasisveikino su ja. 17 Plg. ,,An asymmetrical relation becomes ,,a relation that has no symmetrical instances“ (Partee 2008: 4). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 12–15 18 sakinius. Mažiau simetriški aleliniai predikatai gali būti vartojami kaip simetriški; plg. 16–17 sakinius, kur tarpusavio santykis nustatomas pagal vieną bendrą požymį (lyginimo kriterijų) – išvaizdą. Kitaip sakant, simetriškumas yra graduojamas (laipsniškas) 19 . Reciprokinių konstrukcijų vartojimas susijęs su inherentiniu simetriškumu: tipiški simetriški predikatai (lygus, vienodas) vartojami monadinėse ir diadinėse konstrukcijose, mažiau simetriški ar asimetriški – monadinėse arba diadinėse konstrukcijose (statmenas, dar plg. artimas ,,beveik lygus, atitinkantis ką“, pvz.: Vertimas artimas originalui (LKŽe), bet *Originalas artimas vertimui; plg. dar: Vertimas ir originalas yra artimi, ?Originalas ir vertimas yra artimi, *Originalas su vertimu yra artimi). (16) Sūnus išvaizda panašus į tėtį. (17) Tėtis išvaizda panašus į sūnų. 16–17 sakiniuose (kaip ir 10–11 sakiniuose) ta pati tarpusavio situacija interpretuojama skirtingai. 16 sakinyje atskaitos tašku pasirenkamas dvivalenčio panašus subjekto patientiniu vardininku pasakomas sūnus, prielinksnio į konstrukcija reiškiamas komparatyvą atliepiantis netiesioginis objektas (į tėtį). Ta pati situacija 17 sakinyje interpretuojama kitaip: kaip atskaitos taškas pasirenkamas subjektu sakinyje einantis tėtis, o kaip komparatyvą atliepiantis netiesioginis objektas – sūnus. Tokie į subjektą orientuoti (angl. subject-oriented Knjazev 2007: 119; Nedjalkov, Geniušienė 2007: 415 20 ) aleliniai predikatai 1–17 intranzityviniuose sakiniuose skiriasi nuo į objektą orientuotų (angl. object-oriented Knjazev 2007: 119; Nedjalkov, Geniušienė 2007: 415) 18–20 sakiniuose. Tranzityviniuose sakiniuose tarpusavio santykis yra tarp dviejų objektų: kai vienas iš jų eina tiesioginiu, o kitas – netiesioginiu objektu, žymimu 18 sakinyje su konstrukcija, arba jie abu sakinyje 18 ,,We may conclude that the degree of familiarity of the actants of a symmetric predicate is inversely correlated with the degree of the interchangeability“ (Knjazev 2007: 141). Kaip sako Leonardas Talmy, pragmatiniu požiūriu lyginamasis objektas (dalykas, kuris yra lyginamas), yra mažiau stabilus ir mažesnis nei lyginimo standartas (dalykas, su kuriuo yra lyginama): ,,the entity chosen as ground, is, usually, more stable, bigger in size, more complex geometrically than the figure“ (Talmy 1983: 231, cituojama pagal Knjazev 2007: 142). 19 ,,Mutual situations are rarely fully symmetric“ (Haspelmath 2007: 2088; panašią nuomonę dar žr. Knjazev 2007: 116t). Plačiau apie alelinių predikatų graduojamą simetriškumą žr. Partee (2008). 20 ,,In subject-oriented constructions, the reciprocants [i.e. two obligatory symmetrically related semantic arguments] are denoted either by the plural subject in simple reciprocal constructions or by the subject and non-subject, mostly a non-direct object in discontinuous reciprocal constructions“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 415). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 yra tiesioginis objektas, pasakomas homogeniškai daugiskaitos forma 19 sakinyje arba heterogeniškai su sujungiamuoju jungtuku ir 20 sakinyje. (18) Pradžioje žmonės dievus [P] tapatino su gamta [Comp]. (cituojama pagal Sližienė 2004: 297) (19) Jūs tapatinate iš tikrųjų visiškai netapačius dalykus [P]. (cituojama pagal Sližienė 2004: 297) (20) Žmonės tapatino dievus ir gamtą 21 . Toliau straipsnyje bus kalbama apie teigiamus į subjektą orientuotus alelinius predikatus (būdvardžius), kurie inherentiškai yra dvivalenčiai, t. y. atveria dvi laisvas vietas savo argumentams; tokio predikato aktantų semantinė apibrėžtis priklauso nuo tarpusavio situacijos mutuantų interpretavimo, t. y. nuo to, kuris situacijos dalyvis ar dalyviai pasirenkami atskaitos tašku. Sakinyje dviejų ar daugiau mutuantų tarpusavio santykis reiškiamas reciprokinėmis – monadinėmis ir (arba) diadinėmis – konstrukcijomis. Jomis tipiškai pasakomas kompleksinis įvykis (angl. complex event; a join action or plurality of events, two sub-events), t. y. dvi (ar daugiau) vienalaikės (angl. simultaneous) propozicijos (jei sakome Jonas lygus su Petru, taip pat, pripažindami pragmatinius, morfosintaksinius ar kt. skirtumus, teigiame ir tai, kad Petras lygus su Jonu) 22 . Bus kreipiamas dėmesys į antrojo aktanto – netiesioginio objekto raiškos ypatumus ir vartosenos polinkius diadinėse į subjektą orientuotose konstrukcijose 23 . Norint tai aptarti svarbu, ką minėtų būdvardžių netiesioginio objekto žymėjimo klausimu sako lietuvių gramatikos tyrėjai (žr. 2 skyrių). Po to, remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) duomenimis, aprašomi alelinių būdvardžių objektinio aktanto raiškos polinkiai (žr. 3 skyrių), kalbama apie būdvardinių vedinių ypatumus (žr. 4 skyrių) ir visa tai apibendrinama (žr. 5 skyrių). 21 Dar plg. LKŽe teikiamus pavyzdžius su veiksmažodžiu lyginti „laikyti ką tokiu pat, tolygiu, panašiu; prilyginti kam“: Tokį nedorą žmogų piktam žvėriui lygina A. Baran. Ne darmu girtą žmogų į gyvulį lygina Sz. Tu drįsti mane lyginti su juo? NdŽ. 22 Straipsnio nuošalyje lieka tokie atributinės arba predikatinės vartosenos pavyzdžiai, kai objektinis aktantas yra implikuojamas ir aiškėja iš konteksto, pvz.: Konditerijos įmonė ,,Vilniaus Pergalė“ su analogiška (plg. jai) Talino įmone ,,Kalev“ bendradarbiauja jau metus laiko DLKT; Amžiaus pabaigoje kilo nacionalinės aspiracijos, susiklostė „lenkų renesanso“ kryptis, neobarokas, XX a. pradžioje – savitas „dvarelių stilius“. Analogiška raida būdinga ir Lietuvoje statytiems dvarų rūmams. XIX a. vidurio lūžio etapą aptarė Levandauskas DLKT. 23 ,,The are reasons for considering the simple construction to be basic for grammatical reciprocals and the discontinuous for a lexical reciprocals“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 383). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. ALELINIŲ BŪDVARDŽIŲ NETIESIOGINIO OBJEKTO RAIŠKOS APRAŠAS LIETUVIŲ GRAMATIKOS DARBUOSE Atsivertus lietuvių kalbos gramatikos darbus matyti, kad nuomonės aptariamų būdvardžių objekto raiškos klausimu skiriasi. Pavyzdžiui, Adelė Valeckienė akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – LKG) (LKG3 1976: 240) rašo, kad būdvardžių lygus, tolygus, tapatus ir kt. junginių su daiktavardžiu naudininkas reiškia asmenį ar daiktą, kurį kas atitinka ar neatitinka. Ji mano, jog su būdvardžiais lygus, panašus, tapatus ir kt. daiktas, kurį kas atitinka ar neatitinka, žymimas ir įnagininku ir prielinksniu su, pvz., Tuo tarpu jo brolis, kuris buvo su juo kaip du vandens lašu panašūs, įstojo į tą patį dvarą (LKG3 1976: 254; dar žr. 15, 475; panašią nuomonę žr. Jakaitienė, Laigonaitė, Paulauskienė 1976: 49, 227). Su būdvardžiu panašus vartojama prielinksnio į konstrukcija pasakomas objektas, į kurį panašus lyginamasis daiktas (LKG3 1976: 250). Elena Valiulytė Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – DLKG) (2006: 514) teigia, kad būdvardžiai lygus, tolygus, tapatus, sinonimiškas vartojami su naudininku. Su būdvardžiais lygus, panašus eina ir su konstrukcija: ,,sūnus lygus su tėvu, mes su broliu panašūs (bet: jis panašus į brolį)“ (DLKG 2006: 523). Nijolė Sližienė, aprašydama DLKG (2006: 615) sakinio modelius, taip pat laikosi nuomonės, kad, pavyzdžiui, būdvardžio lygus komplementas gali būti pasakytas ir naudininku, ir prielinksnio su konstrukcija. Jonas Šukys (1998: 148t), aptardamas lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartoseną, rašo, kad ,,yra būdvardžių, valdančių objekto naudininką 24 . Tai dažniausiai būdvardžiai artimas, <...> priešingas, statmenas... <...>“. Dėl glaustumo (ekonomiškumo), trumpumo ar sinonimiškumo su panašus (į ką) kalbininkas (Šukys 1998: 34t) siūlo objekto naudininką rinktis ir vartojant tarptautinius adekvatus 25 , analogiškas, sinonimiškas. J. Šukys sako, kad ,,su būdvardžiais panašus, tapatus, analogiškas, proporcingas, statmenas <...> prielinksnio su konstrukcijos neįprastos“ (t. p.: 504; plg. Šukys 1978: 101 26 ). Būdvardžiai lygus, lygiagretus valdą objektą reiškiančias prielinksnio su 24 „Naudininku dažniausiai pasakomas objektas, t. y. daiktas ir asmuo, į kurį krypsta veiksmas, kuriam kas daroma“ (Šukys 1998: 147). ,,Prie būdvardžio prisijungęs naudininkas reiškia objektą <...>, į kurį nukreipta ypatybė“ (LKG3 1976: 239). 25 Plg. VLKK konsultaciją klausimu: ,,Kokio linksnio reikalauja tarptautinis būdvardis „adekvatus“? Naudininko. Adekvatus kam, kaip ir tapatus kam, pvz.: Jo darbo užmokestis yra adekvatus einamoms pareigoms.“ (cituojama iš: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/292) 26 Plg.: ,,Su būdvardžiais panašus, analogiškas prielinksnio su konstrukcijų geriau nevartoti“ (Šukys 1978: 101). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 konstrukcijas (Šukys 1998: 504; 1978: 101). Pagal lygiagretus J. Šukys siūlo vartoti ir paralelus (Šukys 1998: 34). J. Šukys ir Aldonas Pupkis Kalbos patarimuose (toliau – KP) (KP S2 2003: 98; plg. Šukys 1998: 154) teigia, kad ,,panašus, -i (panašumas) su kuo yra vengtinas (vngt. 27 ): Ji panaši su broliu (– į brolį). Vaiko panašumas su tėvu (– į tėvą) akivaizdus.“ Jų manymu, vengtinas esąs ir objekto naudininkas su lygiagretus; čia derėtų rinktis prielinksnio su konstrukciją, pavyzdžiui, Ta linija lygiagreti trikampio pagrindui (– su trikampio pagrindu) (KP S1 2003: 43; panašiai Šukys 1998: 154, 504). O su būdvardžiais analogiškas, artimas, identiškas, proporcingas, simetriškas, tapatus turi būti vengtina prielinksnio su konstrukcija; objektą derą sakyti naudininku, pavyzdžiui, Prancūzijos užsienio politika pasirodė netapati su Amerikos politika (– Amerikos politikai) (KP S2 2003: 98t). J. Šukys ir A. Pupkis būdvardžio tolygus vartojimą su prielinksniu su vertina kaip šalutinį (bet galimą vartoti) naudininko variantą, pvz.: Nė vienas vaikas nėra tolygus su savo tėvais (ǁ savo tėvams), statmenas kartu su prielinksniu su esąs kalbos klaida ir bendrinėje kalboje nevartotinas (ntk.). Iš to, kas trumpai sakyta, kyla klausimas, kokią netiesioginio objekto raišką linkęs rinktis kalbos vartotojas. Atsakymo į šį ir kitus klausimus ieškoma aptarus DLKT teikiamą medžiagą (3 skyrius). Čia tuo tarpu aiškėja, kad 10–17 tipo sakiniuose galima tikėtis netiesioginio objekto raiškos prielinksnio su konstrukcija, kuri, pavyzdžiui, su lygus būtų naudininko (laisvasis) variantas, su panašus – vengtina, o su statmenas – nevartotina. Kitaip sakant, galimas toks kalbamų alelinių predikatų netiesioginio objekto žymėjimas: įAcc (panašus), Dat/suInstr (lygus), Dat (statmenas) arba suInstr (lygiagretus). 3. ALELINIŲ BŪDVARDŽIŲ NETIESIOGINIO OBJEKTO RAIŠKA DLKT Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Dalis jų yra verstiniai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Straipsnyje remiamasi 2 464 skirtingų žanrų pavyzdžiais, kur diadinėse konstrukcijose vartojamos skirtingų linksnių būdvardžių vyriškosios ar moteriškosios giminės formos: adekvatus, -i; analogiškas,-a; ekvivalentiškas, -a; identiškas, -a; lygiagretus, -i; lygus, -i; panašus, -i; proporcingas, -a; simetriškas, -a; sinonimiškas, -a; statmenas, -a; tapatus, -i; tolygus, -i. 27 „vngt. – rodo, kad vertinamasis reiškinys nėra įteisintas kaip bendrinės kalbos norma: jis vengtinas kaip jau nenorminis ir neturintis perspektyvos arba dar nenorminis, nepakankamai ištirtas ir pan.“ (KP S1 2003: 9). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Tokie sakiniai, kur šie būdvardžiai vartojami diadinėse konstrukcijose, eiliškumo tvarka atrinkti iš DLKT į jo paieškos laukelį įrašius būdvardį be galūnės, pavyzdžiui, adekvat (naudojamas paieškos kriterijus prasideda). Aptariamųjų sakinių 82,5 proc. (2 034 sakiniai) yra su netiesioginio objekto naudininku, 14,4 proc. (354 sakiniai) – su prielinksnio į konstrukcija ir 3,1 proc. (76 sakiniai) – su prielinksnio su konstrukcija. Turima medžiaga pasiskirsto taip, kaip matyti 1 lentelėje. 1 LENTELĖ. Alelinių būdvardžių netiesioginio objekto raiška diadinėse konstrukcijose Būdvardis Netiesioginio objekto raiška Sakinių skaičius ĮACC DAT SUINSTR adekvatus, -i 1 (0,4 %) 221 (98,7 %) 2 (0,9 %) 224 (100 %) analogiškas, -a – 225 (98,7 %) 3 (1,3 %) 228 (100 %) ekvivalentiškas, -a – 68 (100 %) – 68 (100 %) identiškas, -a – 127 (96,95 %) 4 (3,05 %) 131 (100 %) lygiagretus, -i – 100 (76,9 %) 30 (23,1 %) 130 (100 %) lygus, -i – 178 (91,3 %) 17 (8,7 %) 195 (100 %) panašus, -i 350 (98,3 %) – 6 (1,7 %) 356 (100 %) paralelus, -i – 10 (100 %) – 10 (100 %) proporcingas, -a – 201 (99,5 %) 1 (0,5 %) 202 (100 %) simetriškas, -a – 39 (97,5 %) 1 (2,5 %) 40 (100 %) sinonimiškas, -a – 41 (100 %) – 41 (100 %) statmenas, -a 3 (1,9 %) 157 (98,1 %) – 160 (100 %) tapatus, -i – 416 (97,4 %) 11 (2,6 %) 427 (100 %) tolygus, -i – 251 (99,6 %) 1 (0,4 %) 252 (100 %) IŠ VISO: 354 (14,4 %) 2034 (82,5 %) 76 (3,1 %) 2464 (100 %) Iš 1 lentelės matyti, kad, išskyrus būdvardį panašus, -i, pagal kalbos ekonomiškumo dėsnį (įsi)vyrauja polinkis kalbamų būdvardžių netiesioginį objektą sakyti vienodai – naudininku. Čia dar minėtinas ir vienodas ,,turintis beveik ar visai tokių pat savybių, toks pat“, kurio netiesioginis objektas sakomas prielinksniu su ir įnagininku, pavyzdžiui: (21) Pavalgykit va. – Mam, tiek privalgėm, nebenorim. – Paragaukit va. – Nenorim nenorim, privalgėm labai daug visko. – Žiūrėk, Eglutė su Linu vienoda. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (46) Nutekintojo darbas yra švarus, niekuo nesietinas su nuotekų nutekinimu. Nors vienas panašumas tarp tekintojo ir nutekintojo vis dėlto išlieka. Abiejų jų darbo rezultatas yra detalės. DLKT Atsižvelgdami į J. Šukio mintį, kad Tarp tėvo ir sūnaus kilo ginčas objektinės reikšmės tarp konstrukcija susijusi su predikatu (veiksmažodžiu) kilo, turėtume sakyti, kad panašiai yra ir, pavyzdžiui, 47 sakinyje, kur predikatu eina randame (TARP KO?). Sintaksiškai čia, regis, galima įžvelgti sąsają su aplinkybinėmis – vietos reikšmės – prielinksnio tarp konstrukcijomis sakiniuose, kai tarp dviejų (ar daugiau) konkrečių daiktų (ar jų visumos) pasakomas trečias, pvz., Laivas įstrigo (KUR?) tarp ledų (cituojama pagal Šukys 1998: 513). 47–49 sakiniuose tarp konstrukcijos sudaromos lokatyviųjų tarp konstrukcijų pagrindu; jomis pasakoma požymio reiškimosi erdvė, o 44–46 sakiniuose jos vartojamos kaip atributinės. Semantiškai tokia tarp konstrukcija yra susijusi su tarpusavio santykį implikuojančiu žodžiu panašumas, kuris semantinio perkėlimo būdu (gali būti) suvokiamas kaip koks abstraktus daiktas (dalykas) (plg. Kokį (panašų) daiktą suradote (KUR?) tarp manęs ir savo išrinktosios). Kaip tokia lokatyvioji tarp konstrukcija susijusi su inherentiškai tarpusavio santykį reiškiančia tarp savęs konstrukcija? Tarp savęs yra į subjektą orientuotas, t. y. turintis su juo semantinę sąsają, modifikatorius (Jie yra panašūs tarp savęs). Semantinę sąsają su predikato argumentu, t. y. orientaciją 35 , turi ir tipiškai aplinkybinė tarp konstrukcija, kuri iš modifikatorių gali būti pakeliama (angl. promoted) į valdinius (Tarp jų (KUR? KIENO?) yra panašumo; Panašumas (KOKS? KIENO?) tarp seserų čia ir baigėsi). (47) Tačiau daugiausia panašumų randame tarp Helmoldo pasakojimo ir Lebuino gyvenimo šeštojo skyriaus, kur su ypač gausiomis detalėmis aprašoma metinė saksų genčių sąjungos sueiga. DLKT (48) Bandžiau pamiršti. Veltui. Niekas kitas man Jūsų neatstos. Gal nusipelniau bent taurės šampano? P. S. Audriau, nuoširdžiai gailiuosi Jūsų. Kokį panašumą suradote tarp manęs ir savo išrinktosios? Gal skambinote Jūs? Kamuojatės be reikalo, nes aš ne ta. DLKT (49) Mokslininko laikysena juslinio pasaulio atžvilgiu visai priešinga. Jo neregimybė visai kitokia negu regimybė. Tarp jų nėra panašumo ar simetrijos. Metodo replėmis sutraiškydamas fenomeną, mokslininkas stengiasi pagriebti ir palenkti savo valiai ,,pačią“ transcendencinę būtį. DLKT J. Pakerys (2006: 125) atkreipia dėmesį, kad darybos požiūriu daiktavardinis junginys bendradarbiavimas tarp rašytojo ir vertėjo yra susijęs su veiksmažodiniu rašytojas ir vertėjas bendradarbiauja (t. y. monadinėmis konstrukcijomis). Vadinasi, daiktavardinis panašumas tarp tekintojo 35 Orientacijos terminas vartojamas pagal A. Holvoet (2009: 99). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ir nutekintojo 46 sakinyje reiškia panašius atributinius santykius kaip ir motinos ir dukros (plg. jų) panašumas 38 sakinyje. Prielinksnio tarp konstrukcijas siejant su monadinėmis konstrukcijomis 1–2, 5–7 sakiniuose, gramatinių ir semantinių tarp vartojimo priežasčių tenka ieškoti pastarąsias lyginant su 38–43 sakiniuose vartojamomis. Iš DLKT teikiamų pavyzdžių matyti, kad prielinksnio tarp konstrukcijų pasirinkimui įtaką daro daiktavardinio junginio sintaksinis išplėtimas: tarp renkamasi, kai daiktavardinio junginio pagrindinis dėmuo ir (arba) jo priklausomieji turi savo modifikatorių (atributų) (žr. 50–54 sakinius; dar plg. 41 sakinį). Tarp vartojimą lemia ir kategorinė priklausomųjų dėmenų raiška (žr. 55–57 sakinius; dar plg. 48 sakinį). Žiūrint į 58 sakinį į akis krinta dvejopos interpretacijos galimybė: tarpusavio santykis reiškiamas tarp vaikų ir jiems svarbių žmonių (panašiai kaip, pvz., 57 sakinyje) arba tarp pačių vaikų kaip uždaros grupės (angl. bounded set) ir kartu jiems svarbių žmonių. Tai, kad visų mutuantų kaip uždaros grupės suvokimas ir aktualizavimas daro įtaką tarpusavio santykio raiškai, matyti ir 59–61 sakiniuose. Vadinasi, tais atvejais, kai norima aktualizuoti arba yra aktualizuojamas ir specifikuojamas tarpusavio santykis uždaroje mutuantų grupėje, renkamasi tarpusavyje, tarp savęs, kai kiekvienas mutuantas atskirai – vienas į kitą ar pan. (žr. 62–63 sakinius; dar plg. 5–7 sakinius) 36 . Tai, kad tarpusavio santykio aktualizavimo ir specifikavimo raišką gali riboti semantiniai tarpusavio situacijos parametrai, konkrečiau kalbant, konfigūracijos (angl. configuration) parametras 37 , matyti ir 64 sakinyje, kur vienas į kitą lemia vadinamoji grandinės (ang. chain) konfigūracija 38 (taip kaip 61 sakinyje – poros (angl. pair) 39 ). Bet tai dar reikėtų nagrinėti išsamiau atskirai. (50) Jo tapyba plati ir galinga. Cezanne‘as išvyko gyventi ir tapyti į Provansą, retai iš čia teišvažiuodamas. Pissarro: ,,Kaip keista matyti panašumą tarp jo Overo ir mano Pontuazo peizažų (plg. keista matyti jo ir mano peizažų panašumą; ?keista matyti jo Overo ir mano Pontuazo peizažų panašumą)! Iš tikro, juk mes visada buvome kartu! DLKT 36 Plg. ,,[P]osakiu tarp savęs nereikėtų piktnaudžiauti, ypač kai jis dubliuoja sangrąžinę veiksmažodžio formą ir kai iš sakinio aišku, kokius veikėjus ir kaip sieja veiksmas. Užuot sakius Jie abu susitikę nuolat tarp savęs ginčijasi užtenka sakyti abu susitikę nuolat ginčijasi“ (Šukys 1998: 515). 37 ,,The <...> parameter configuration comes into operation once multiple participants are involved, since then the possible permutations of who acts on whom can also vary“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 31). 38 ,,A could act on B who could act on C who could act on D, resulting in a linear series of events (A → B → C → D)“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32t). 39 ,,A and B, and likewise C and D, could be in strong symmetrical interaction, but with no interaction between the pairs (A ↔ B; C ↔ D)“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32t). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (51) O. Špengleris ir jo pasekėjai buvo ne vieninteliai, matę panašumą tarp dabartinės ,,nusileidžiančios“ Europos ir gęstančio antikinio pasaulio (plg. matę Europos ir antikinio pasaulio panašumą, ?matę ,,nusileidžiančios“ Europos ir gęstančio antikinio pasaulio panašumą). DLKT (52) Apie tokius nusikaltimus oficialiais pranešimais informuodavo policija, be to, Floridos žurnalistai dažnai pastebėdavo panašumų tarp nusikaltimų, padarytų toli viena nuo kitos esančiose vietovėse, ir apie juos rašydavo (plg. ?pastebėdavo nusikaltimų, padarytų toli viena nuo kitos esančiose vietovėse, panašumų ir apie juos rašydavo). DLKT (53) Atsiduoda simfonijos įspūdžiui, tam atrodo, kad pro jo akis praslenka visi gyvenimo ir pasaulio įvykiai. Tačiau atsipeikėjęs jis negali nurodyti jokio panašumo tarp grojimo ir to, ką jis regėjo (plg. ?negali nurodyti jokio grojimo ir to, ką jis regėjo, panašumo). DLKT (54) Nėra svarūs atribucijos argumentai, kad tai tik įžanga į rimtesnį darbą. Beje, keletas tyrinėtojų palaikė nuomonę, kad yra kažkokio netgi portretinio panašumo tarp Miuncheno miniatiūros ir Telšių paveikslo (plg. ?yra kažkokio, netgi portretinio Miuncheno miniatiūros ir Telšių paveikslo panašumo). Neigiantys šitą panašumą pavyzdžiu pasitelkė austrų imperatoriaus Franco II (1768-1835) portretą. DLKT (55) Nuoširdžiai prisipažinsiu: aš nematau jokių panašumų tarp mūsų ir jūsų (plg. *nematau jokių mūsų ir jūsų panašumų). Galbūt būtent dėl šios priežasties esame įdomūs ir patrauklūs vieni kitiems. Italas yra estetas, lietuvis – ne. DLKT (56) [Atkreipė] dėmesį į Vico 1777 metais, tačiau iki 1797 metų nė vienoje savo publikacijoje jo nepamini, o vėliau detaliai Vico koncepcijos nenagrinėja ir panašumų tarp savęs bei Vico neįžvelgia (plg. ?ir savo bei Vico panašumų neįžvelgia). DLKT (57) Ar ieškai paralelių tarp savęs ir įkūnijamų personažų (plg. *ar ieškai savo ir įkūnijamų personažų paralelių)? Kai kuri personažus, matai, kad kai kurie jų turi daug tokių bruožų, kokių ir pats turi. Tik tiek tos paralelės. DLKT (58) Vaikų, radusių panašumų tarp savęs ir jiems svarbių žmonių, savosios vertės pajautimas didėja. DLKT (59) O Euklido geometrijos aksiomos – „Lygūs vienam ir tam pačiam, lygūs ir tarp savęs“, arba „Visa daugiau už dalį“ – jokių abejonių nekelia. DLKT (60) Aš tik pastebiu, kad tie tremties vaikai yra lyg kokia atskira jaunimo dalis: jie niekur per daug nesireiškia, daugiau bendrauja ne su kitais, o tarp savęs. Ir tas jų bendravimas daug tylesnis, ne toks kaip visų šitų. DLKT (61) 44 dalyvės rungtyniavo šveicariška sistema (10 ratų). Kiekviena pora tarp savęs žaidė (vs. viena su kita) po dvi partijas – baltosiomis bei juodosiomis figūromis. DLKT (62) Abudu buvo panašūs vienas į kitą kaip dvyniai, atskirti galėjai tik pagal apmūsijusias žvaigždutes ant antpečių: viršininkas turėjo keturias, o vairuotojas dvi. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |19 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (63) Šalia kaimiečių iš Konijos figūros: motina, tėvas, duktė, senelis, dėdė, visi panašūs vienas į kitą kaip du vandens lašai – tai rezultatas daugybės tarpusavio santuokų. DLKT 40 (64) Vedantos, daoistų, stoikų, sufijų ir panteistų žingsniais laipsniškai artėta į objektyvią absoliuto sampratą. Žingsniai panašūs vienas į kitą (*tarp savęs), nes žengė tas pats per tą patį, tačiau ir skirtingi, nes vedė į priekį – į žmogaus sąmonės brandą. DLKT Vardažodinės ypatybės turėtojo pavadinimus su priesaga -muo turime iš statmenas, lygus – statmuo ,,statmena tiesė“ 41 , lygmuo ,,atitikmuo, visai lygus pakaitalas“, o su galūne -ė iš lygiagretus, paralelus – lygiagretė „tiesė, kuri yra vienoje plokštumoje su kita tiese ir su ja nesusikerta, paralelė“, paralelė „tiesė ar plokštuma, lygiagreti kitai tiesei ar plokštumai“, kuriais ,,dalykas <...> yra pavadinamas pagal išorinę ypatybę (spalvą, formą, dydį ir t. t.)“ (LKG1 1965: 357, 366; DLKG 2006: 122). Palyginkime 65–73 sakinius. Iš jų aiškėja, kad tokie ypatybės turėtojo pavadinimai turi tik vieną priklausomą dėmenį: iš būdvardinio junginio (statmenas kam, lygiagretus su kuo) į ypatybės turėtojo konstrukcijas nukopijuotą naudininką arba prielinksnio su ir įnagininko konstrukciją, kuris gali likti implikuotas, kaip 71–72 sakinuose. Šiuose sakiniuose matyti ypatybės turėtojų pavadinimų valentinių aktantų redukcija. 73 sakinyje prielinksnio tarp su kilmininku konstrukcija lieka dvireikšmė: ji gali būti suprantama kaip predikato (brėžti) lokatyviojo aktanto raiška (nubrėžti KUR? – apskritimą brėžia tarp tiesių (plg. lentoje)) arba kaip vieno iš brėžti argumentų – lygiagretės 42 atributiškai pasakoma vieta (nubrėžti KOKIĄ LYGIAGRETĘ?), kurią riboja du daiktai (suaugęs žmogus ir vaikas); lygiagretė yra su jais vienoje plokštumoje, konkrečiau, jų tarpe (plg. lygiagretumas tarp jų buvo ginčytinas). (65) Bandymo rezultatus, galime padaryti tokias išvadas, kurios vadinamos šviesos atspindžio dėsniu: • krintantysis spindulys, atsispindėjęs spindulys ir statmuo veidrodžio paviršiui spindulio kritimo taške yra vienoje plokštumoje. DLKT 40 Dar žr. vartoseną DLKT, kai aktualizuojamas atskiras tarpusavio situacijos dalyvis: Visi šie didieji kunigaikščiai, - prisimindavo Koko, - buvo panašūs vienas į kitą: gražus veidas, kuris nieko nereiškė, žalios akys, plonos rankos... Aristokratiją, iš dalies galima palyginti su žmonėmis, kurie, pabuvoję tiesos karalijoje, kur, anot Meisterio Ekharto, ,,arkangelai, musė ir dvasia panašūs vienas į kitą“, staiga prarado kalbos dovaną. 41 Dalija Tekorienė, aptardama reliacinių [kitaip, alelinių] būdvardžių bevardės giminės formomis nusakomus požymius, teigia, kad ,,jie gali remtis <...> erdvės santykiais: paralelu, statmena, tolima, artima, pvz.: Nekreipk dėmesio į tai, kas statmena į plokštumą“ (Tekorienė1990: 74). 42 Plg. LKŽe teikiamą daiktavardžio lygiagretė apibrėžimą – „tiesė, kuri yra vienoje plokštumoje su kita tiese (išskirta mano – L. V.-S) ir su ja nesusikerta, paralelė“. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |20 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (66) Matome, kad tas pluoštas, pasiekęs veidrodėlį, nuo jo atsispindi. Iš veidrodėlio taško, į kurį krinta šviesos spindulys, iškelkime statmenį to veidrodėlio paviršiui. DLKT (67) Per šviesos kritimo į vandenį tašką mintyse išveskime statmenį vandens paviršiui. Matysime, kad, pereidamas iš oro į vandenį, šviesos spindulys priartėja prie to statmens. DLKT (68) Iš rombo ABCD įstrižainių sankirtos taško O iškeltas statmuo OM rombo plokštumai. Įrodykite, kad taškas M yra vienodai nutolęs nuo visų rombo kraštinių. DLKT (69) Vienas žmogus nėra lygmuo kitam 43 . LKŽ (70) Todėl belieka pasitelkti apytikslį mąstymą ir apytiksles analogijas. Man, sakykim, atrodo visai įmanoma brėžti lygiagretę (plg. paralelę) su erotiniu malonumu (plg. erotiniam malonumui). Tokio sugretinimo neatsisako ir Barthes‘as. DLKT (71) Tiesus tiktai tas, kuris duoda atsaką savo sąžinei. Nes jei nori rasti tiesų kampą, privalai mokėt išvesti 44 statmenį iš dangaus į žemę. Meilė, viltis ir svajonė – visa tai gražu, tačiau, net ir tie, kurie būna viršuj, turi leistis į apačią, į vidinį pragarą. DLKT (72) Iš linijų susikirtimo taško į abscisės ašį nuleidžiamas 45 statmuo, rodantis, kuriame abscisės taške yra moda. DLKT (73) Moteris siūlo nubrėžti 46 lygiagretę tarp suaugusio žmogaus ir vaiko: jei vaikas bijo tamsaus kambario, randame išeitį – pasiūlome įsijungti šviesą. DLKT Iš aptariamų būdvardžių taip pat galimi tokie vyksmą reiškiantys vediniai – intranzityvūs veiksmažodžiai su priesaga -ėti 47 : (su-)panašėti 48 ,,(pa-)darytis panašiam“, (su-)tapatėti ,,(pa-)darytis 43 Plg.: [Kristus] yra lygveidis (lygmuo) Dievo. LKŽe 44 Plg. veiksmažodžio vesti ,,ką ilgą tiesti, rengti, statyti“ valentingumo aprašą N. Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (2004: 439). 45 Plg. veiksmažodžio nuleisti ,,nubrėžti iš viršaus žemyn (apie statmenį)“ valentingumo aprašą N. Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (1998: 44). Matyt, pagal nuleisti junglumą klaidingai vartojamas statmenas į sakinyje Norint gauti tiesę a, statmeną į tiesę b, reikia popieriaus lapą perlenkti taip, kad tiesės b abi dalys sutaptų. Perlenkimo linija vadinama tiese, statmena į tiesę b. DLKT 46 Plg. veiksmažodžio brėžti ,,vesti, braukti (liniją)“ valentingumo aprašą N. Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (1994: 155). 47 Evalda Jakaitienė DLKG (2006: 390) tokius būdvardinius veiksmažodžius vadina būvio kaitos (mutatyviniais). 48 Plg. priklausomų dėmenų žymėjimą veiksmo pavadinimo konstrukcijoje: Tad krikščioniškasis tobulėjimas – tai panašėjimas į Kristų bei žmogaus keitimasis, atsinaujinimas, remiantis nuolatiniu atsivertimu ir perėjimu į eschatologinę tikrovę. Šventumas yra nuolatinis panašėjimas su Kristumi, savo gyvenimo derinimas su Tėvo valia ir Apvaizdos planais. Šventas yra tas kunigas, kuris uoliai vykdo Dievo valią DLKT. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |21 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pačiam“ 49 , (su-)vienodėti ,,(pa-)darytis vienodesniam, vienodam“. Tokie įvykio ar eigos veikslo veiksmažodžiai yra teliniai ir ,,priklausomai nuo teksto, kuriame vartojami, gali reikšti 1) laipsnišką ypatybės atsiradimą ir 2) laipsnišką ypatybės didėjimą“ 50 (DLKG 2006: 390). Prielinksnio į konstrukciją valdo ir veiksmažodžio nešti vedinys panėšėti 51 74 sakinyje. Iš 74–81 sakinių matyti, kad būdvardinių veiksmažodžių netiesioginio objekto žymėjimas vienur sutampa su pamatinio būdvardžio netiesioginio objekto žymėjimu, kitur skiriasi nuo jo. Remdamiesi DLKT teikiama medžiaga, galime konkrečiau kalbėti apie netiesioginio objekto raišką su visų asmenų ir skaičiaus finitinėmis panašėti, panėšėti, supanašėti formomis. Sakiniuose su finitinėmis panašėti ir panėšėti formomis netiesioginis objektas sakomas prielinksniu į ir galininku (visuose turimuose 200 ir 450 sakinių atitinkamai), o sakiniuose su finitinėmis supanašėti formomis netiesioginį objektą linkstama sakyti prielinksniu su ir įnagininku (jis vartojamas 93,3 proc. turimų pavyzdžių, arba 70 sakinių iš 75) 52 . Aiškėja, kad būdvardinių veiksmažodžių netiesioginio objekto žymėjimas susijęs su šių veiksmažodžių inherentiniais veikslo požymiais. Eigos veikslo būklės panėšėti arba vyksmo panašėti netiesioginis objektas reiškiamas prielinksniu į ir galininku, t. y. pagal panašus analogiją; su įvykio veikslo vyksmo supanašėti jis dažniau pasakomas renkantis kitą reciprokinį žymėjimą – prielinksnio su konstrukciją (plg. dar: Astronomai pavasarį skaičiuoja nuo kovo 23-iosios, kai diena susilygina su naktimi (DLKT) 53 ; Užaugęs pereina kitas žoles ir su medžiais lyginas srš. (LKŽe); Skitų motriškosios lyginas vyrams narsybė[je] S.Dauk. (LKŽe); Tas jūsų mokinimas lyginasi kankinimui (LKŽe)). 49 Plg.: Vartojimo sferos siaurėjimas ir pačios kalbos tapatėjimas su vokiečių kalba galiausiai pakirto lietuvių kalbos prestižą, sumenkino lietuvių sąmonėje jos vertę (cituojama pagal http://mokslolietuva.lt/2014/07/prisilietus-prie-atgrasiosproblemos/). Čia aktoriaus sutapatėjimo su personažu menas (cituojama: http://www.zodynas.lt/terminuzodynas/t/tapatejimas). Tačiau tik šitaip jis susivienija su Dangumi ir peržengia žmogiškumo plotmę – bet ne transcenduodamas ją, o veikiau per ją sutapatėdamas su Dangumi, t. y. „pralauždamas“ joje antropokosminę erdvę DLKT. 50 Panašios nuomonės laikosi ir Klementina Vosylytė (1995: 70): „lietuvių kalboje priesagos -ėti veiksmažodžių vediniai iš kokybinių būdvardžių paprastai reiškia procesą – laipsnišką pagrindiniu žodžiu pasakytos ypatybės įgijimą arba stiprėjimą“. 51 Apie tai, kad panėšėti yra veiksmažodinis nešti vedinys plačiau žr. Vosylytė (1995: 70tt). Skirtingos nuomonės laikosi J. Šukys (1998: 393) ir teigia, kad „iš būdvardžių prielinksnio į konstrukcijos reikalauja būdvardis panašus ir jo vediniai – daiktavardis panašumas, veiksmažodis panėšėti“. 52 Tie patys morfosintaksinio žymėjimo polinkiai matyti ir žiūrint į DLKT teikiamus veiksmažodinio daiktavardžio supanašėjimas vartojimo pavyzdžius (rastuose 32 sakiniuose vartojamas prielinksnis su ir įnagininkas), plg.: Dalininkų supanašėjimas su tuo, kieno jie yra dalininkai, yra per panašumą į tą, kuriame jie turi dalį, pasiekiamas tikrasis tapatumas anam dalykui. Dalininkų tapatumas, tikrai pasiekiamas per supanašėjimą su dalyvavimo objektu, yra sudievėti vertųjų sudievėjimas. 53 Plačiau apie priešdėliu su ir su-si reiškiamą tarpusavio reikšmę lietuvių kalboje žr. Geniušienė (2007: 653tt). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |22 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (74) Išsproginę akis, smaksojo į apvirtusią mašiną, kuri [mašina] iš tolo panėšėjo į audros nuverstą kluoną. (cituojama pagal Šukys 1998: 393) (75) Sūnus [P] vis labiau panašėjo į tėvą [Comp]. (cituojama pagal Sližienė 1998: 115) (76) Šventasis Augustinas sako: ,,Siela supanašėja su tuo, ką myli“. DLKT (77) Nieko tikroviškesnio ir nepamatysi – net balkšvi debesėliai ir tie supanašėjo su žeme 54 . DLKT (78) Tavo juodi antakiai supanašėjo į sparnus, gaubiančius žalias žvaigždes. DLKT (79) Vėlyvojoje klasikinėje romėnų teisėje prokuratoriaus padėtis apskritai laipsniškai tapatėjo su kognitoriaus padėtimi. Google (80) Jaučiasi, kad daugumos prekių kainos vienodėja su anksčiau buvusiomis [kainomis] litais. Google (81) Kam mes būsime įdomūs, jei pasiduosime globalizmui ir neteksime savitumo? – Be savitumo žmogus suvienodėja su kitais. Google 5. IŠVADOS Į subjektą orientuotų alelinių predikatų (būdvardžių) aktantų semantinė apibrėžtis priklauso nuo tarpusavio situacijos dalyvių interpretavimo, t. y. nuo to, kuris situacijos dalyvis (dalyviai) pasirenkamas atskaitos tašku. Tai atliepia reciprokinių (monadinių resp. diadinių) konstrukcijų pasirinkimą. Tais atvejais, kai atskaitos tašku pasirenkami visi tarpusavio situacijos dalyviai, monadinėse konstrukcijose pasakomi subjektu, tarpusavio santykis gali būti aktualizuojamas ir specifikuojamas su subjekto vardininku koreferentiškais reciprokiniais žymekliais. Semantiniai tarpusavio santykio parametrai ir mutuantų kaip uždaros grupės suvokimas daro įtaką reciprokinių konstrukcijų pasirinkimui. Reciprokine anafora aktualizuojamas kiekvienas dalyvis atskirai (Jonas ir Marytė panašūs vienas į kitą; Abudu panašūs vienas į kitą), tarpusavyje ar tarp savęs – uždara dalyvių grupė (Jie panašūs tarpusavyje; tarp savęs). Monadinėse konstrukcijose dvivalenčio būdvardžio valdiniai pasakomi subjektu einančiu daiktavardžio arba įvardžio daugiskaitos vardininku (Jiedu yra panašūs), dviem daiktavardžio ar įvardžio vardininkais, sujungtais ir (Jonukas ir Marytė yra panašūs), arba daiktavardžio ar įvardžio vardininku su prielinksnio su ir įnagininko konstrukcija (Jonukas su Maryte yra panašūs). 54 Dar plg. DLKT pavyzdį: Esi ne toks kaip jie, o supanašėti nesistengi. - Supanašėti? Su kuo? Aš vis dar skiriu sąvokas - tauta ir liaudis. - Bet sutinki, jog kiekviena tauta turi tokią valdžią, kokios ji nusipelnė? Šachas! LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |23 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Būdvardžio valdinys, diadinėse konstrukcijose einantis netiesioginiu objektu, žymimas pagal tris vyraujančias strategijas: naudininku (lygus, lygiagretus, statmenas, tapatus ir pan.), prielinksniu į su galininku (panašus) arba prielinksniu su ir įnagininku (vienodas). Naudininką renkamasi pagal kalbos ekonomiškumo dėsnį. Vediniai iš būdvardžių išlaiko pamatinio žodžio inherentinę tarpusavio reikšmę ir valentingumą. Ypatybės pavadinimų arba ypatybės turėtojų konstrukcijose valdiniai gali likti implikuoti. Ypatybės turėtojų konstrukcijose priklausomojo dėmens sintaksinis būtinumas yra mažesnis. Iš monadinių konstrukcijų padarytose ypatybės pavadinimo konstrukcijose subjektas žymimas kilmininku (jų panašumas (jie yra panašūs); Jonuko ir Marytės panašumas (Jonukas ir Marytė yra panašūs)) arba kilmininku ir prielinksnio su ir įnagininko konstrukcija Jonuko su Maryte panašumas (Jonukas su Maryte yra panašūs)). Su monadinių konstrukcijų subjektu darybiškai susijęs ypatybės pavadinimų priklausomasis dėmuo reiškiamas ir prielinksnio tarp su kilmininku konstrukcija (panašumas tarp jų, Jonuko ir Marytės, buvo akivaizdus (jie, Jonukas ir Marytė, yra panašūs)). Tokia prielinksnio tarp konstrukcija perimta iš lokatyviųjų konstrukcijų (plg. Laiškas yra (guli) čia, tarp išmėtytų daiktų, tarp rašiklio ir knygos; Tarp jų, Jonuko ir Marytės, panašumo yra (juose panašumo yra)). Lokatyviojo prielinksnio tarp nominalizacijose vartojimui įtaką daro gramatiniai ir semantiniai veiksniai: sintaksinis junginio išplėtimas, kategorinė priklausomųjų dėmenų raiška, mutuantų aktualizavimo pobūdis. Dėl kiekybiškai negausių DLKT duomenų sunku apibendrinti būdvardinių daiktavardžių priklausomojo dėmens, atliepiančio pamatinio būdvardžio netiesioginį objektą, žymėjimo polinkius. Būdvardinių veiksmažodžių netiesioginio objekto raiška vienur sutampa su pamatinio būdvardžio valdinio, einančio netiesioginiu objektu, žymėjimu (panašus į ką – panašėti į ką; vienodas su kuo – (su)vienodėti su kuo), kitur gali skirtis arba skiriasi nuo jo (panašus į ką – supanašėti su kuo, lygus kam (su kuo) – susilyginti su kuo; tapatus kam (su kuo) – (su)tapatėti su kuo). Skirtingam žymėjimui įtaką daro būdvardinio veiksmažodžio veikslas. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |24 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – Atnaujinta versija, 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. LITERATŪRA DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Redagavo Vytautas Ambrazas. 4-as patais. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Geniušienė E. 2007: Reciprocal and reflexive constructions in Lithuanian (with refrences to Latvian). – Reciprocal Construction 2, Nedjalkov, Vladimir P. (ed.). John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 633–672. Haspelmath M. 2007: Further remarks on reciprocal constructions. – Reciprocal Construction 4, Nedjalkov, Vladimir P. (ed.) John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 2087–2116. Holvoet A. 2009. Bendrosios sintaksės pagrindai, Vilnius: Vilniaus universitetas. Holvoet A., Judžentis A. 2003. Sintaksinių ryšių tipai. – Sintaksinių ryšių tyrimai [= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1], Holvoet, Axel, Artūras Judžentis (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–35. Hurst P. 2010: The syntax of lexical reciprocal constructions. – Proceedings of the LFG10 Conference, Butt, Miriam, King, Tracy Holloway (eds.), 290–310. Prieiga internete: http://cslipublications.stanford.edu/290 (žiūrėta 2016-02-10). Jakaitienė E., Laigonaitė A., Paulauskienė A. 1976: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslas. Knjazev J. P. 2007: Lexical reciprocals as a means of expressing reciprocal situations. – Reciprocal Construction 1, Nedjalkov, Vladimir P. (ed.). John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 115–l46. KP S1 2003: Kalbos patarimai, kn. 2: Sintaksė: linksnių vartojimas (S1). Sudarė Rita Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KP S2 2003: Kalbos patarimai, kn. 2: Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S2). Sudarė Rita Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Labutis V. 1998: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška |25 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LKG1 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija. Redagavo Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 2 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija (veiksmažodis ir kt.). Redagavo Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 3 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Redagavo Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis. Majid A., Evans N., Gaby A., Levinson S. C. 2011: The semantics of reciprocal constructions across languages. An extensional approach. – Reciprocals and Semantic Typology, Evans Nicholas, Gaby Alice, Levinson Stephen, Majid Asifa (eds.). John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 29–59. Nedjalkov V. P., Geniušienė E. 2007: Questionaire on reciprocals. – Reciprocal Construction 1, Nedjalkov, Vladimir P. (ed.). John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 379–434. Pakerys J. 2006: Veiksmo pavadinimo konstrukcija lietuvių kalbos gramatikoje. – Daiktavardinio junginio tyrimai [= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 4], Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 121–149. Partee B. H. 2008. Symmetry and symmetrical predicates. – Computational Linguistics and Intellectual Technologies: Papers from the International Conference „DIALOGUE“, Kibrik A. E. et. al (ed.). Moscow: Institut Problem Informatiki, 606–611. Prieiga internete: https://udrive.oit.umass.edu/partee/Semantics_Readings/SymmetryHandoutPentusSeminar CorrectedPlusNotes.pdf (žiūrėta 2016-02-10). Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė N. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2 (1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė N. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2 (2), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šukys J. 1978: Prielinksnių vartojimas, Kaunas: Šviesa. Šukys J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Tekorienė D. 1985: Lietuvių kalbos būdvardžių būtinojo semantinio valentingumo raiška. – Kalbotyra 36 (1), 72–83. Tekorienė D. 1990: Bevardės giminės būdvardžiai, Vilnius: Mokslas.