Dar kartą dėl „eksperto“, „koncerto“ ir panašių žodžių kirčiavimo

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ALDONAS PUPKIS DAR KARTĄ DĖL EKSPERTO, KONCERTO IR PANAŠIŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO Ski iu b angaus Bičiulio Alekso Gi denio a minimui ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, ki čia imas, no mų kodi ikacija, ki čio žymėjimas, p iegaidžių aiška. ĮVADAS Jau bus daugiau kaip pusė amžiaus, kai nuola a sinaujina akcen ologijos i one ikos specialis ų diskusija dėl a p au inių žodžių ekspe as, konce as, ne as, eze as i pan. ki čia imo: a p i a i daba iniam o icialiam okių žodžių ki čiuo o skiemens žymėjimui kai iniu ki čio ženklu ( . y. ekspè as, koncè as, nè as, ezè as i okius žodžius p iski i p ie 1-osios ki čiuo ės), a g įž i p ie ikika inės p ak ikos i žymė i i agalę p iegaidę ( . y. ekspe as, konce as, ne as, eze as i laiky i juos 2-osios ki čiuo ės žodžiais). Ypač pab ėž ina, kad nuo ki čio žymėjimo (p iegaidės) p iklauso ų žodžių ki čiuo ė i p iešpasku inio skiemens aisyklės aikymo sąlygos. Pašaliečiui šis ginčas gali a ody i gana menkas, gal ne niekinis, a ba kel i nuos abą, kodėl kai kas no i keis i pas a ųjų dešim mečių adiciją. Be labiau įsigilinus į šį klausimą pasi odys, kad diskusija nė a kažkieno p i a i užgaida, – ai esminis, su kalbos sis ema i jos s uk ū a susijęs klausimas, ku io neišsp endus a osenoje lieka daug neaiškumų, ikdančių p ak inį ki čia imo da bą i klibinančių iešųjų kalbė ojų – adijo i ele izijos laidų edėjų i žu nalis ų, ak o ių, moky ojų i k . ki čia imo įgūdžius. Juolab šis klausimas ampa i in ak ualus leidžian naują i daba inę a oseną a spindin į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Reikia pab ėž i, kad čia u imi gal oje am ik o ipo a p au iniai žodžiai i šiaip skoliniai i no ima išsiaiškin i ben du dalykus: 1) pe ž elg i šio ipo žodžių ki čio žymėjimo (no minimo) is o iją, 2) nus a y i okių žodžių ki čiuo o skiemens sis eminius san ykius isoje bend inės lie u ių kalbos p ozodijos sis emoje. A likus šiuos da bus keliamas ečias užda inys pa eik i a gumen uo as ekomendacijas bend inės kalbos kodi ikacijai i p ak inei eiklai. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 2 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KIRČIO ŽYMĖJIMO ISTORIJA Duomenų apie s e imų (i (a ) a p au inių) žodžių ki čia imą i ki čiuo ų skiemenų žymėjimą am ik ais ki čio ženklais u ime iš XIX amžiaus – F yd iko Ku šaičio ( ok. F ied ich Ku scha ) žodynų. Juose nė a jokių pėdsakų, kad kalbamo ipo žodžiai bū ų suki čiuo i kai iniu ki čio ženklu, be nė a i ikslesnių duomenų, leidžiančių nus a y i okių žodžių p iegaidės kilmę. An ai okiečių–lie u ių kalbų žodyne (Ku scha 1870) galima ap ik i kelis ūpimo ki čia imo a ejus: Kellne – ke ne is I 681, Ne – né a II 90, Rese e – ezé ai II 130. Lie u ių– okiečių kalbų žodyne (Ku scha 1883) pa eik i skoliniai iš okiečių kalbos ke me is „lais as als ie is“ 177, é cikis (su iš es iniais žodžiais) „he cogas“ 177, o e bas „he bas“ 107 palik as neki čiuo as. Taigi kokio aiškumo uose žodynuose nema y i i , kaip y a sakęs P anas Ska džius, „nebegalime ką galu inai sp ęs i apie lie u ių kalbos ki čia imą ien iš Ku šaičio g ama ikos i žodynų“ (Ska džius 1999: 289). Plačiau kalbė i šiuo klausimu galima p adė i nuo Jono Jablonskio, padėjusio pama us daugelio lie u ių kalbos s ičių no minimui, aip pa i inusio lie u ių kalbos akcen ologijos pag indus. Pi mąją užuominą apie okių žodžių ki čia imą, A ydo Vidžiūno (1997: 147) duomenimis, andame 1892 m. pa ašy oje Pe o A ižonio Lie u iškoje g ama ikėlėje, da usioje aks iną Jablonskiui pa eng i i 1901 m. paskelb i žinomąją Lie u iškos kalbos g ama iką (apie ai ž . Pi očkinas 1977: 144–145). Toje g ama ikėlėje p. 10 žodis e minas suki čiuo as i agališkai (many ina, Jablonskio pas angomis). Tokį Jablonskio ki čia imo au en iškumą pa i ina Ju gio Ge ulio dialek ologijos s udijų knygoje duo as Jablonskio įskai y as eks as: jame suki čiuo a e minu (Ge ullis 1930: 7). Daugiau in o macijos apie kalbamų žodžių ki čia imą y a Vidžiūno (1997) monog a ijoje Jono Jablonskio akcen ologija. Išs udija ęs Jablonskio ki čia imo dalykus au o ius eigia, jog u in p ieš akis kai ku ių a p au inių daik a a džių (skolinių) ki čia imą „spė ina, kad i ne ienas a p au inis žodis su ki čiuo ais d iga siais i, u, o, e + l, m, n, , ku ie šiandien pap as ai y a i ap adžiai, Jablonskio kalboje galėjęs u ė i i agalę p iegaidę“ (Vidžiūnas 1997: 147– 148). Taip esą leidžia many i i Jablonskio pasekėjo Benjamino Se eiskio ki čia imas he cogas, konce as, e minas. Iš iesų Se eiskis 1926–1928 m. bu o Jablonskio sek e o ius, o pa s Jablonskis apie jo lie u ių kalbos mokėjimą y a a siliepęs eigiamai („Se eiskis, būdamas ne lie u is, lie u ių kalbos mokėjimu da o gėdą daugeliui lie u ių.“ – Juozo Senkaus liudijimas. Ž . A siminimai 2010: 357). Tie Se eiskio suki čiuo i pa yzdžiai ci uojami iš jo 1929 m. usų kalba Kaune išleis o Sis eminio lie u ių kalbos ado o (ž . Se eiskis 1929). ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 3 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tame Se eiskio ado ėlyje duo as i am ik as į adas, ku iame ap a iami kai ku ie lie u ių kalbos ašybos, ki čia imo i ki i dalykai. Jame a ski ai paaiškin a, kad „[ ]isi lie u iški žodžiai ki čiuojami iš ienos – aukš aičių panemuniečių a mės aka inės pa a mės, ku i šiandien suda o ašomosios kalbos pag indą“ (Se eiskis 1929: V). Tam eikalui au o ius žodžius ik inęs iš kelių pa ikimų a s o ų, o daugiausia išklausinėjęs iš p o . Jablonskio. S e imuosius žodžius šios šnek os a s o ai ki čiuojan ys aip: spó as, ku ó as, pó cija, <...>, he bas, be gas, <...>, ke ne is, e če is... e minas, he cogas, ene gija, gube nija, ine cija, kome cija... ( en pa ). P. VII da p imenama, kad eikią ki čiuo i konce as, emoñ as, ne kònce as, èmon as. Sa aime sup an ama, kad čia mums ūpimi žodžiai ki čiuojami pagal pi mąją (jei a aminio linksnio ki čiuo as ečias nuo galo skiemuo, išsky us e miną – 3b) a ba pagal an ąją (kai ki čiuo as an as nuo galo skiemuo) ki čiuo ę. Taigi isi pa yzdžiai be jokių išimčių pa eikiami pagal ieną sis emą, i no s ai adinama a miniu (Jablonskio a mės) ki čia imu, be jis eikiamas pag indu besi andančiam bend iniam s e imų i (a ) a p au inių žodžių ki čia imo modeliui. Čia iš iesų a siž elgiama į gy osios kalbos polinkį s e imus žodžius, paim us į mūsų kalbą iš sla ų (gudų, lenkų) kalbų, ki čiuo i i agališkai (su mažomis išim imis; i ap adiškai ki čiuojami kai ku ie sla iški skoliniai, a ėję pačiais seniausiais laikais, p z., bažnýčia, lénkas, ýskupas, s e as i k .), o okiečių kalbos skoliniai daugiausia y a akū iniai (ž . Ska džius 1999: 31–36). Pe kalbas a pininkes į lie u ių kalbą a ėjo i dauguma a p au inių žodžių, ku ių kilmė y a seno ės g aikų a lo ynų kalbos, be senesnėje a osenoje a pi minė kilmė mažai u ėjo eikšmės. Su kul ū os sklaida s a bos p adėjo įgau i skoliniai iš p ancūzų kalbos, aip pa iš ispanų, i alų i ki ų kalbų, o mūsų laikais is daugiau skolinamės anglybių. Tad da osi ak ualu a siž elg i i į naujausius žodžių adimosi būdus i juos de in i su senesnių laikų žodžių skolinimosi adicija. Ta puka iu Lie u oje išėjo i keli ki čia imo ado ėliai. Kai ku iuose iš jų (Bū ėno 1931, Ska džiaus 1936) y a i duomenų apie mums ūpimų žodžių ki čia imą. 1931 m. bu o išleis as pla us Pe o Bū ėno ki čia imo ado ėlis su one ikos pag indais, ku ši as ūpimas klausimas bene pi mą ka ą paaiškin as išsamiau. Jo 124-ame pa ag a e ašoma apie s e imųjų žodžių ki čia imą: „Pap as ai s e imuosius žodžius lie u iai ki čiuoja aip pa , kaip i lie u iškuosius a skoly inius žodžius, pa .: 1) ál as, álgeb a, buhál e is <...>; k e se is, ke ne is, e če is; ene gija, he cogas, gube nija, ine cija, kome cija; <...>“ (Bū ėnas 1931: 113). To pa ies pa ag a o idu yje da p idu iama, kad „[k]i us žodžius lie u iai šiandie da i ki aip ki čiuoja, aip, kaip ose kalbose, iš ku ių ie žodžiai im i, pa .: hìmnas, kèlne is, hè cogas, enè gija, inè cija, komè cija, p ncipas, cil nde is, ecènzija, sn aksė, audièncija, kon e èncija, è minas“ (Bū ėnas 1931: 113–114). Be o, apž elgian s e imųjų žodžių p iesagas eigiama, ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 4 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kad ki čia imas dik àn as, p ak ikàn as, muzikàn as, -òn as, audièncija, kon e èncija, koncè as esan is a minis ( m.; ž . Bū ėnas 1931: 114). Iš čia minė ų eiginių aiškėja, kad Bū ėnas i agalį ki čia imą laiko neabejojama bend inės kalbos no ma. Neno miniai ki čia imo a ian ai ap ašomi labai p ieš a ingai. Pi miausia neaišku, kodėl „ki i lie u iai“ ki čiuoja i aip, kaip ki čiuojama ose kalbose, iš ku ių paim i ie žodžiai. Kas čia su ais žodžiais paim a – ki čio ie a a p iegaidė? A galima iš p iegaidžių ne u inčių (neski iančių) ki ų kalbų ansponuo i sa o p iegaides? Taip pa nieko nesakoma, a iš sla ų, a iš ge manų kalbų pe imamos os p iegaidės. An a e us, neaišku, ku ias a mes au o ius u i gal oje, ku a iama, pa yzdžiui, dik àn as i pan. Gal čia u ė a gal oje ik d iga sio ki oks a imas – dik án as (palygin i su dik añ as)? Taigi dėl ki okio ( i ap adžio, žymimo kai iniu ki čio ženklu) a imo čia nieko nepaaiškėja, nes au o ius eikiausiai bus supainiojęs ki čio ie ą su ki čiuo o skiemens p iegaidėmis i ienu a eju aikęs p ozodinius požymius, ki u – adinamąją mo ų eo iją, ku g a is y a pi mojo dėmens ženklas, o ci kum leksas – an ojo (plg. kàl as : ka as, sk as : ski as; ž . Gi denis 1981: 196). Tad a ne pi mas i bus bu ęs Bū ėnas, p adėjęs kalbamų a p au inių žodžių ki čia imo sumaiš į mūsų kalboje 1 ? Au o i e ingiausias a puka io akcen ologijos ado ėlis bu o P ano Ska džiaus Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas (1936). Apie s e imybes jame pasaky a, kad jos ki čiuojamos kaip a i inkamų ki čiuočių lie u iški žodžiai, be a p jų pa yzdžių mums ūpimų žodžių ne andame (ž . Ska džius 1936: 22–23). Tačiau ienas ki as oks pa yzdys pa eik as knygos III sky iuje „Ki čiuojamieji žodžiai“, umpame ki čiuo ų žodžių žodynėlyje. Tai dese as p. 47, ekspe as 49, he bas 53, konce as 58, mode nų 64, eze as 73. Ki aip, kai iniu ki čio ženklu, ki čiuojamų šio ipo žodžių ne as a. Vadinasi, galima da y i iš adą, kad šiame Ska džiaus da be, galbū sekan Jablonskio i Se eiskio nuomone, aiškiai nus a y as i agalis a p au inių žodžių skiemenų su d iga siu e ki čia imas. Ta aisyklė ap io iškai u ėjo galio i i žodžiams su d iga siu el. Ki i a imi jiems d iga siai em i en ki čiuojami ik i agališkai. Toks ki čia imas i inamas i 1938 m. išleis ame Lie u ių kalbos ašybos ado ėlyje. P a a mėje pasaky a, kad daug a go u ė a ki čiuojan s e imybes. „Jas ki čiuodami mes s engėmės laiky is šio p incipo: os, ku ios mūsų, ypač liaudies, pažįs amos jau iš p ieška inių laikų, aip suki čiuo os, kaip jos i a iamos, o naujosios pagal mūsų kalbos dėsnius“ (Lie u ių kalbos ašybos ado ėlis 1938: 4). P ie šios nuos a os pa eik uose pa yzdžiuose mums ūpimų žodžių nė a, už a jų andame p ie ado ėlio p idė ame žodyne. Jame ki čiuojama: ene gija 89, 1 Toje Bū ėno knygoje y a p ipainio a i ki ų, ypač one ikos dalykų (ž . Pupkis 1968). ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 5 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 konce as 118, konse as 118, pe sikas 147, eze as 160, e minas 189, be desé as 81, kélne is 112, né as 136, aip pa sèl e is 166. Dešininį ki čio ženklą galbū bū ų galima pa em i ik a a a iama ų žodžių ge maniška a omaniška kilme, be sèl e io ki čia imas y a aiški išim is iš kad i kaip imsi sup an amos sis emos. Recenzuodamas šį žodyną Ska džius (1938) au o iams p ikišo nemaža į ai aus pobūdžio ūkumų, o a p ų p iekaiš ų įdomi min is, kad eikią ki čiuo i ne desé as, o dese as i dėl o eikiama palygin i su žodžio konce as i k . ki čia imu (Ska džius 1938: 94–95). Ši k i ika bus labai p a a i oliau kalban apie ki us Ska džiaus šios ūšies ki čia imo a ejus. In o macijos apie kalbamų žodžių ki čia imą y a i a puka io d ikalbiuose žodynuose i žodynėliuose 2 . Viename iš didžiausių ų laikų p adė ame leis i Lie u ių ašomosios kalbos žodyne, ku į ki čia o Al edas Senas (už ki čia imą „a sako ik ienas A. Senn’as“, p. XI), maždaug apylygiai pa eik a i ap adiškai (dešininiu ki čio ženklu) i i agališkai ki čiuojamų šio ipo žodžių, p z., ené gija 152, ené giškas 152, hé bas 219, hipé bolė 220, hipé bolinis 220, hipé boliškas 220, iné cija 255 i e če is 155, e d ebelis 155, e dše is 155, ke ne is 459, kle kas 491, kome cija 506, kome cinis 506, kome ciškas 606, konce as 507, konce inis 507, konse ai 508. Vos keli pa yzdžiai u i kai inį ki čio ženklą: cèlsiškas 93, hè cogas 219, è ma 155. Ma y i, kad čia ki čiuo ojas da nebu o iską nuosekliai apgal ojęs, o kai inio ki čio žymėjimas odosi kaip am ik a išim is. I Ska džius (1999: 289) y a eigęs, kad šio žodyno ki čia imu negalima be a odai os pasi ikė i. Mūsų emai labai s a bus Jono Ba ono (1932) žodynas i jame suki čiuo i kalbami žodžiai. No s Ba ono žodyno ki čia imą sa o ecenzijoje ge okai k i ika o Ska džius (1999: 632–639), be ki čiuodamas mums ūpimus žodžius au o ius elgėsi gana nuosekliai: daugumą žodžių sužymėjo ies iniu ki čio ženklu i ik kelis – dešininiu. Taigi i agališkai suki čiuo i: he bas 94, he cogas 94, dese as 114, dese inis 114, ine ingas 186, ine cija 186, kome cija 207, konse ai 208, konce as 209, ne as 290 (2x), pe las 364, pe lamo ė 364, pe linis 364, eze as 488, e minas 588. Tik ys žodžiai u i i ap adę p iegaidę: dél ė „del a“ 112, é ma 594, é me is 594. Tų ijų žodžių a sky imo iš bend o bū io mo y ai nė a aiškūs. Kai iniu ki čio ženklu žymimų žodžių ne eko ap ik i. Vėliau, ma y , ge iau jaučian sis emą i jau iau ski ian p iegaides, į ai iuose žodynuose is ečiau pasi odo kai iniu ki čio ženklu suki čiuo ų žodžių. Pa yzdžiui, iš šio ipo žodžių J. K. Zablockio i Č. Kulešos lie u ių–lenkų kalbų žodyne su kai iniu ki čio ženklu pa eik as 2 Kai ku ie didesni d ikalbiai žodynai (pa yzdžiui, Benjamino Se eiskio Lie u iškai usiškas žodynas (1932), ėlesnis Viliaus Pė e aičio Lie u iškai angliškas žodynas (1948) i k .) bu o neki čiuo i, o ki čiuo uose Ju gio Šlapelio žodynuose eng a dė i a p au inius žodžius, odėl juose mums eikiamų a ejų ne andame. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 6 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a ne ienas žodis hipè bolė 45. Apie 10 žodžių jame suki čiuo a i agališkai: cis e nà, -os (2) 23, eks e nas 34, ene gija 35, e če is 36, he bas 45, konce as 69, konse ai 70, mode niškas 88, eze as 137, e minas (3b) 176 i os keli žodžiai – dešininiu ki čio ženklu: dél ė „del a“ 27, desé as 28, né as 96 (Zablockis, Kuleša 1940). A ba okiame mažučiame K. Tamučio (1940) žodynėlyje duodami i agališkai suki čiuo i e če is 32, he bas 44, ne as 83; a macèu as u i pažymė ą kai inį ki čio ženklą, no s ki čiuo ė nu ody a an oji (2). Žodis če kesas 20 iš is palik as nesuki čiuo as, be p ie jo nu ody a 1-oji ki čiuo ė, adinasi, ki čiuo as pi masis skiemuo. Bend ojoje pedagogikos e minijoje (Šalkauskis 1991), s a s y oje 1940 m. balandžio mėn. Lie u ių kalbos d augijos, ku ios pi mininkas bu o P anas Ska džius 3 , e minologijos sekcijoje, ašoma ené gija, mode nų, ne as. Galima mes i akį i į didžiojo Lie u ių kalbos žodyno Balčikonio edaguo ų I i II omų ki čia imą. Įdomu, kad II ome (1947) nemaža o ipo žodžių, ku ių dalį galė ume adin i a p au iniais, palik a iš is neki čiuo a, p z., elče is, e ma, elmė, ene gija, o keli skoliniai pažymė i i agale p iegaide: e nicas (i é nicas), e ke is „alkie ius“, e kie ius „ . p.“, e men as, e s ikas, ienas ki as i i ap ade: é šas, élskis. Kai iniu ki čio ženklu suki čiuo ų žodžių ap ik i nepasisekė, ad da y ina iš ada, kad Balčikonis labai a sa giai elgėsi su a p au iniais žodžiais, o dėl ki ų s e imybių nebu o isu nuoseklus. Taigi da y ina iš ada, kad p ieška iu yškėjo aiškus polinkis daugumą a p au inių žodžių su ki čiuo o skiemens d iga siais el, e ki čiuo i i agališkai, ečiau (a siž elgian į žodžio skolinimo šal inį?) dešininiu ki čio ženklu. Kai iniu ki čio ženklu ki čiuojamus žodžius eikė ų laiky i am ik omis e omis išim imis. Tie iki ol aiškėjan ys polinkiai bu o į i in i 1948 m. išėjusiame Lie u ių kalbos ašybos žodyne. Didelę dalį o žodyno pa ašė žinomas kalbininkas Al onsas Kalnius (Pupkis 2010: 250–251), a p ki ų sky ių i ki čia imą. Kadangi as žodynas bu o engiamas ka o me ais Lie u ių kalbos ins i u e, edaguo as An ano Salio i jau p adė as spausdin i sus ojo dėl ka o eiksmų, jis laiky inas Salio leksikog a ijos i akcen ologijos pak aipos da bu. Į ai eikia a siž elg i oliau nag inėjan kalbamų žodžių ki čia imo no minimo is o iją. Šio žodyno ki čia imo sky iuje apie s e imų ( a p au inių) žodžių ki čia imą nieko nekalbama, ad eikia e s i pa į žodyną i ieško i jame suki čiuo ų pa yzdžių. Žodyne pa yko ap ik i os kelis kai iniu ki čio ženklu suki čiuo os žodžius: è ma 201, è me is 201, hè cogas 3 Apie ėliau Ska džiaus pasinaudo ais e minologijos sekcijoje aps a s y ais Šalkauskio e minais ž . Lie u ių kalbos ado as 1950: 13. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 7 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 215. Tu in p ieš akis ki čio šokinėjimą, ak uali lieka ik è ma (1) 201, plèu a (1) 301. Dauguma ki ų žodžių šiame žodyne suki čiuo a i agališkai: ale gija 153, be gas 170, dese as 188, di e sija 191, ekspe as 198, eks e nas 198, ene gija 199, e če is 201, he bas 215, ine cija 218, ine cinis (ine inis) 218, kome cija 245, konce nas 246, konce as 246, konse ai 246, eze as 316, se e is 324, e apeũ ija 354, e cija 354, e mà, -õs 354, e minas 354, e mosas 354. Keli žodžiai suki čiuo i dešininiu ki čio ženklu: hipé bolė 215, kélne is 235, pé sas 297, s é lingas 338, o né as 281 u i i šalu inį a ian ą ne as. Gal p iegaidžių ski į čia bū ų galima e in i pagal žodžių kilmę iš sla ų a ge manų kalbų? Be šiaip aiškesnių mo y ų nelabai ma y i. P ieška inės p ak ikos apibend inimu galima laiky i P ano Ska džiaus, S asio Ba zduko i Jono Ma yno Lau inaičio 1950 m. Vokie ijoje išleis ą Lie u ių kalbos ado ą (LKV) 4 . No s ai kolek y inis eikalas, be jį edaga o i ki čia o Ska džius, be o, da be pažymė a, kad naudo asi i 1948 m. Lie u ių kalbos ašybos žodynu (jis nu ody as i šal inių są aše p. 20). Ski umų su o žodyno kalbamų žodžių ki čia imu y a, be ne esminių i ka ais sunkiai paaiškinamų. Kai iniu ki čio ženklu suki čiuo a bene ienin elė enè gija 248, o 1948 m. žodyno è ma, hè cogas, plèu a pakeis i é ma 254 5 , he cogu 281, pleu à, pleũ os 439. Be ų pa yzdžių, ki aip ki čiuojamų žodžių y a ik keli: 1948 m. – Be gija 388 (i be gas 170), Pe sija 414 (be pé sas 297), s é lingas 338, 1950 m. – Bélgija 201, Pé sija (i pé sas) 430, s e lingas 517. Ki ais a ejais, o jų be eik 20, abiejų žodynų ki čia imas su ampa, dauguma suki čiuo i ies iniu ki čio ženklu i keli dešininiu. Kodėl kai ku ski iasi p iegaidė, nus a y i nepa yko, o ski umo ne odo nė ik a a a iama a p au inio žodžio kilmė iš ieno a ki o šal inio. Vis dėl o galima da y i iš adą, kad laiko a pį ben jau nuo 1929 m. (jei neminėsime Ku šaičio ki čia imo) iki 1950 m. apibūdina pamažu nusis ojan i ien isa į i agalį ki čia imą links an i sis ema. Tik a šios s i ies žodžių ki čia imo e oliucija bu o pada y a 1951 m. išleis ame Ta p au inių žodžių žodyne. Tai iš usų kalbos iš e s as eikalas, ku io „medžiagos aikymo lie u ių kalbos eikalui da bą a liko“ (TŽŽ 1951: 4) Chackelis Lemchenas, aigi jis i iską ki čia o. Lie u iškojo leidimo p a a mėje nu ody a, kad „an aš iniai žodžiai suki čiuo i pagal daba lie u ių kalboje labiausiai papli usius ki čia imo įp očius“ (TTŽ 1951: 4). Gal į uos labiausiai papli usius ki čia imo įp očius daug ku i a siž elg a, be mūsų kalbamų žodžių g upėje okių įp očių isai nepaisy a – be eik iskas suki čiuo a kai iniu ki čio 4 Sunku ikė i, kad geležinės uždangos sąlygomis ame Vokie ijoje išleis ame da be pa eik os no mos bū ų galėjusios u ė i kokį po eikį Lie u oje nus a omoms kalbos no moms. 5 Gal čia lėmė ski ingos o žodžio eikšmės: 1948 m. žodyne os o mos eikšmė nenu ody a (kaip i ki ų žodžių), o LKV ai „san a ka (s a yboje)“? ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 8 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ženklu, neišski ian nei anksčiau jau nusis o ėjusio žodžio e minas ki čia imo 6 , – ben šiuo a ž ilgiu s eng asi elg is sis emiškai, išsky us gal ieną ki ą žodį, p z., pe las. Ki aip kaip e oliucija okio ki čia imo pa adin i negalima 7 , – nei apie ai kas no s pasaky a žodyno p a a mėje, nei iešai s a s y a a ben užsimin a spaudoje. Ši aip oks ki čia imas nieko nes a s an pe ėjo į 1954 m. Daba inės lie u ių kalbos žodyną ( oliau – DŽ) i oliau ėjo iš žodyno į žodyną, pa eko į d ikalbius žodynus, enciklopedijas i daba , mūsų laikais, ben iki 2003 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau –VLKK) p adė ų skelb i ki čia imo ekomendacijų, galima saky i, y a y aujan is, jei neminėsime gausių išimčių i neįmanomų paaiškin i ki čia imo keis enybių, p ak inio ki čia imo bėdų. Tiesa, ne ienas i ne du kalbininkai okiam ki čia imui ilgus me us y a p iešinęsi i ebesip iešina, skelbę sa o a gumen us, ačiau į juos žodynų engėjai nea siž elgda o. Be diskusija su TTŽ 1951 į ykdy a e o ma nenu ūko nė ieną dešim me į iki pa mūsų dienų. Ji apima ne ik p ak inį d iga sių el, e ki čia imą, be i ų d iga sių balso e ([ẹ) onologinio apa umo klausimą. SISTEMINIAI KALBAMŲ DVIGARSIŲ KIRČIAVIMO PAGRINDAI P ak iškai į ykdžius e oliuciją, g ei ai im a ieško i eo inių (ideologinių) okio eiksmo pa eisinimo pag indų. A ne pi moji apie s e imų, esp. a p au inių žodžių balsio [ẹ] sa a ankiškumą 1957 m. p akalbo Vilniaus pedagoginio ins i u o (daba Edukologijos uni e si e as) p ancūzų kalbos dės y oja Janina Damb auskai ė (U belienė). Sa o s aipsnyje apie lie u ių kalbos balsių onologinę sis emą ji ėmėsi uome inio Lening ado (daba Sank Pe e bu gas) one ikos mokyklos kū ėjo Le o Šče bos mokymu (1948 m. išėjusioje jo P ancūzų kalbos one ikoje ap ašy a „p iešpas a ymų“ me odika). No s i p ipažindama, kad a p au inis [ẹ] i lie u iškasis [e] „ isiškai nesiski ia iens nuo ki o“ (Damb auskai ė 1957: 222), be sugal ojusi po as ès ų : s ų, kabinè as : kabin as, kadè as : kad as, aip pa s i : ès i=škas 8 i ne adusi kai os su ilguoju balsiu [e.], dekla uoja „ eisę p iski i nelie u iškąjį e p ie sa a ankiškų 6 Gal šio žodžio ki čia imas i nebū ų isai in o ma y us (žodynuose daba i agališkai i eki čiuojama), be ž ilg elėjus į ki us šal inius galima as i i ki okių ki čia imo a ejų. An ai TŽŽ 1951: 665 suki čiuo a è minas, be TŽŽ 1969: 753 jau , TŽŽ 1985: 487, TTŽ 2000: 581, TŽŽ 2013: 811 aip pa . Įdomu ai, kad TTŽ 2000: 581 a si anda ki as os pačios kilmės (lo . e minus) ik inis žodis „ oks seno ės omėnų die as“, be TŽŽ 2001: 737 jis jau suki čiuo as kai iniu ki čio ženklu – Tè minas „ oks seno ės omėnų die as“; aip ki čiuojama i In e leksyje, TŽŽ 2013: 811. Vis dėl o kai ku as ik inis a das ki čiuojamas i agališkai (LTE XI: 273; VLE XXIII: 688, Kuza inis 2007: 1050, o AMŽ 1996: 274 bei TŽŽ 2007: 1090 y a ). 7 Negalė ume isai paneig i, kad ai bu o sąmoninga a ba ben jau pasąmoninė usinimo a aka p ieš isą lie u ių kalbą. Kaip žinoma, Lemchenas po ka o e ė Lenino aš us į lie u ių kalbą, engė Rusų–lie u ių kalbų žodyną (išėjo 1949 m.; neki čiuo as), ad nuola inis san ykis su usų kalba galėjo da y i iesioginį a ne iesioginį po eikį i jo lie u ių akcen ologijos sp endimams. 8 Iš ik ųjų os po os odo umpųjų i ilgųjų opoziciją, be ne balsio [ẹ] oneminį sa a ankiškumą. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 9 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 onemų, no s šalia o mes u ime pab ėž i minimalų šio ga so aidmenį“ (Damb auskai ė 1957: 224). Su šia nuomone nesu iko o pa ies ins i u o anglų kalbos dės y ojas B onius S ece ičius (1960: 30), nes p ak ikoje, jo nuomone, jokio ski umo a p d iejų balsio e a spal ių nejun ame. Teo iškai iksliau nus a y i lie u ių kalbos balsinių onemų sis emą p i eikė engian is ašy i pi mąją akademinę lie u ių kalbos g ama iką. Tam eikalui XX a. 6- o dešim mečio II pusėje – 7- o dešim mečio I pusėje Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o mokslininkė Vale ija Vai ke ičiū ė a liko am ik us one ikos y imus i jų ezul a us paskelbė mokslo da bų inkinyje Lie u ių kalbo y os klausimai. Vėliau kiek pa ikslin i o da bo ezul a ai bu o pe kel i į akademinę Lie u ių kalbos g ama iką, į jos I ome (1965) įdė ą one ikos sky ių. Vai ke ičiū ė eisingai apibūdino one inio i onologinio kalbos ga sų e inimo p incipus. Remdamasi uome inio Lening ado one ikos mokyklos eiginiais, ji ašė, kad onema „laikomas mažiausias, ski ian is žodžių a mo emų eikšmes, ga sinis iene as“ (Vai ke ičiū ė 1957: 5). „Fonemomis adinami is o iškai susi o ma ę ga siniai ipai, ku ie ski ia žodžius, jų o mas a ba mo emas i ku ių a imas nep iklauso nuo jų užimamos one inės pozicijos žodyje“ (Vai ke ičiū ė 1961: 19). P i eikus nus a y i oneminę kalbos sudė į naudojamasi adinamųjų minimaliųjų po ų me odika i os p ocedū os pa ody os minė uose Vai ke ičiū ės s aipsniuose. Pa yzdžiui, ši aip balsių ilgumas i umpumas leidžia ski i ilgąsias i umpąsias balsines onemas: l s : l s, m s : mès, mãno : màno i . . Be p i eikus ap a i umpąjį balsį [ẹ], a ojamą ik a p au iniuose žodžiuose, jokia minimali po a nenu odoma, epasakoma, kad nuo lie u iško umpojo balsio [e] jis ski iasi mažai, a spal iai apsk i ai ne yškūs, ik a p au inių žodžių onema esan i užda esnė i „nuo jos ski iasi iš p igim ies“ (Vai ke ičiū ė 1961: 21): i ki čiuo a, i neki čiuo a y a umpa, o lie u ių ki čiuo a ilga, neki čiuo a umpa (plg. m a : me ù, lsa : lesù) 9 . Šiuose samp o a imuose kyši one inio i onologinio lygmens painiojimas, ų lygmenų g iež as nea ibojimas 10 , absoliučių, ne san ykinių mas elių aikymas (Gi denis, Žulys 1973: 207, 208). Dėl šių p iežasčių i kilo eo inio pobūdžio klaida: ien ik a p au iniuose žodžiuose a ojamas balsis [ẹ] laikomas sa a ankiška bend inės kalbos onema. Šios pažiū os šalininkai emiasi daugiausia one iniais požymiais, kad a p au inių žodžių balsis [ẹ] esan is užda esnis, siau esnis už lie u iškų žodžių balsį [e]. Elzbie a Mikalauskai ė (1975: 17) eigia, kad as ski umas y a sunkiau su okiamas dalykas; a mėse ši as ski umas esan is mažesnis. Iš jos 9 Šiuo eiginiu Vai ke ičiū ė p ieš a auja sa o duo ai onemos apib ėžčiai, ku sakoma, kad ga siniai onemos ipai nep iklauso nuo jų užimamos one inės padė ies žodyje. 10 I Jonas Kazlauskas, i ypač Aleksas Gi denis mūsų pokalbiuose ne ka ą y a k i ika ę Lening ado one ikos mokyklą dėl dažnų one inio i onologinio lygmens suplakimo a ejų. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 16 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 d iga sių ki čio žymėjimas 15 . An anas Pake ys pa eikia èl, è kaip žodynuose i enciklopedijose į eisin ą šių d iga sių žymėjimą kai iniu ki čio ženklu ak ą i a gumen ai ė a daugiausia eks aling is iniai, a p jų empi iniai, edukaciniai, p agma iniai. Einan p ie sis eminių kalbamų d iga sių ki čia imo dalykų, bū ų galima p imin i, kad šiuolaikinėje kalbos plana imo eo ijoje iškeliami i s a būs kalbos no mų kodi ika imo dalykai (ž . Coope 1989), o no minimo eo ijoje minė i k i e ijai – empi iniai, edukaciniai, p agma iniai, ling is iniai i ki i – y a im ai e inami, i kodi ikuojan kalbos eiškinius s engiamasi a siž elg i į isus eiksnius (plg. Daneš 1979). Be ling is iniai esp. sis eminiai a gumen ai niekuome neišleidžiami iš akių. Neišleis ini jie i šiais a ejais, ik nu ody ina, kad čia eikia u ė i gal oje sis eminius ling is inius, o ne sis eminius g a inius san ykius (P o okolai 2015 16 ). V ena y a kalbė i apie ling is inius a gumen us – d ejopą i ap adės p iegaidės aišką d iga siuose el, e i eu, o ki a – žymė i jų ki čio ženklus žodynuose, enciklopedijose i ki u . Šal inių apž alga odo, kad daba inėje p ak ikoje i ienu, i ki u a eju y a s ambių sis eminio e inimo sp agų. Šio s aipsnio au o iui ling is iniai (sis eminiai) dalykai, ben one ikos i p ozodijos s i yje, a odo pa ys s a biausi. Iš ik ųjų, ijų ilgumų d iga siai el, e i eu niekaip neįsikomponuoja į bend inės kalbos d iga sių i d ibalsių sis emą, y a jos s e imkūniai, ypač u in gal oje aka ie išką bend inės a ies p igim į 17 . Daba inių žodynų i enciklopedijų p ak ika iš iesų į eisina ienin elę d ejopą i ap adės p iegaidės aišką bend inės kalbos sis emoje. Niekaip s eiku p o u negalima su ok i, kodėl iš isos d ibalsių i d iga sių sis emos išski i ik ie ys, o ki i – pi miausia em, en, paskui i ei – palik i ki okie, . y. eikiami daugiausia i agaliai. Galime p imin i i ai, kad Bū ėnas pas a uosius d iga sius i d ibalsį nu odė ie oje g e oje su ki ais kalbamo ipo pa yzdžiais, plg. jo k e se is, ke ne is (kèlne is), kon e èncija (Bū ėnas 1931: 113–114). Kodėl šim ai a p au inių žodžių i šiaip skolinių su d iga siu ei žymimi ies iniu ( e ai dešininiu) ki čio ženklu, o e apèu as jau kai iniu? Kodėl neki čiuo i d iga siai el, e a p au iniuose žodžiuose a iami kaip i lie u iškuose (plg. Gi denis 1981: 126; 2000: 136)? Galė ume ne eig i, kad kai inis ki čio ženklas čia mus ėl g ąžina p ie ų senų laikų kai ku ių kalbininkų pas angų umpųjų ki čiuo ų skiemenų ki į laiky i umpine p iegaide. Iš ik ųjų d iga sių p ozodiją apibūdina ik i ap adės i i agalės p iegaidės ski is, ealizuojama ski ingais ki čio ženklais. Ki os nuomonės šalininkai, emdamiesi nuo Ku šaičio 15 Kel i klausimą, a ki čiuo i i ap adžiai skiemenys žodžiuose dá bas, , egas y a ijų ipų (ž . Pake ys 1993: 6), nė a ko ek iška, nes ie skiemenys p iklauso ski ingoms d iga sių (d ibalsių) klasėms. 16 Su p o okolais galima susipažin i Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje. 17 T ejopa p iegaidžių aiška nė a būdinga nė lie u ių kalbos a mėms. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 17 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 einančia adicija kai iniu ki čio ženklu i ap adę p iegaidę žymė i d iga siuose il, im, in, i , ul, um, un, u i ui, i d iga sių el, e kai inį ki čio ženklą adina i ap adės p iegaidės ep ezen an u. Tačiau ada da osi neaišku, kodėl ie pa ys d iga siai el i e , ienu me u (plg. kèl as : kél as : ke is, Bè nas : bé nas : be as), būdami i ap adžiai, ski iasi ski ingo ilgumo balsiais, o o nepasakysi apie Ku šaičio d iga sių žymėjimo a ejus ( en nė a nė ieno pa yzdžio, kad bū ų l : l : i). Nė a ko ek iška ž ilgsnį k eip i i į d iga sius su umpuoju balsiu o 18 : okie d iga siai, „kaip i an inės kilmės d iga siai, čia niekuo dė i, nes juose nuosekliai a iamas balsis, niekada nesu ampan is su jokiu „sa u“ balsiu“ (ž . Gi denis 2000 (II): 362, 2 išn.). Taigi p iėmę hipo e inę nuomonę dėl menamų d iga sių èl, è , suda y ume okį miš iųjų d iga sių in en o ių (ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. Bend inės kalbos d iga sių ki čia imo ipai 19 l ipas ipas m ipas n ipas a ipas ál : àl*: a á : à *: a ám : àm*: a án : àn*: añ e ipas él : èl*: e é : è * : e ém : èm*: e én : èn*: eñ i ipas l : l*: i : *: i m : m* : i n : n*: iñ u ipas ùl : úl*: u ù : ú *: u ùm : úm* : u ùn : ún*: uñ o ipas òl : ól**: o** ò : ó **: o** òm : óm**: o** òn : ón**: oñ** Iš 1-os len elės ma y i, kad i ap adžiai ul, il ipo d iga siai nuo Ku šaičio laikų žymimi kai iniu ki čio ženklu, o g a iškai juos žymė i akū u úl, l bū ų neįp as a. Kas a ia ne bend inį spò as, su ilguoju o (a pailgin u balsiu o) spó as, as a ia i aj nas, ajõnas, biol gija, biolõgija i pan. Dalis senųjų skolinių, p z., mõ kos, õlkos, šnekamojoje kalboje ka ais iš a iamos su i agaliu o, o, nė a bend inės kalbos no ma. G e in i pas a uosius žodžius su minimaliąja po a ó lai is : spò as nė a ikslu dėl o lai io d iga sio an inės kilmės. Enciklopedijų ki čia imas Koñ imas, Moñ ydas, Moñ ila a odo ge okai keis as dėl a osenoje dažniau gi dimo Kòn imo, Mòn ydo, Mòn ilos; ma pi mieji a ian ai y a bend inėje kalboje įsi i inusios a mybės i enciklopedijos joms galbū p i aikė bend inių a i ikmenų (Kañ imas, 18 A gumen as, kad eikalaudami ki čiuo i e mà, u ėsime leis i ki čiuo i i o mà, ik odo p ozodinį os nuomonės šalininkų ne aš ingumą. 19 Viena ž aigždu ė odo neįp as us a ba neįmanomus ki čio žymėjimo a ejus, d iem ž aigždu ėmis pažymė i d iga siai bend inėje kalboje įmanomi, be y a išim iniai a ba nė a no miniai. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 18 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Mañ ydas) ki čia imą. Nieko aiškesnio ne eikia nė Lie u ių pa a džių žodynas, plg. Kón au as, Koñ imas, Moñgi das, Moñ imas, Moñ ilas, Món yda. Čia nieku nebūna a ejų, kad pa a dėse a si as ų ski iamųjų po ų su d iga siais ón : òn. Moñ ila : Mòn ila ė a ski ingų a ojimo ie ų a is. P idu ina, kad dėl ilgojo [o.] i umpojo [ɔ] opozicijos niekas neabejoja i minimãliosios po os õ as : Ò as, jó as : jò as i k . ik pa i ina ų balsių oneminį sa a ankiškumą bend inėje kalboje 20 . Negalė ume paneig i, kad daba inėje a osenoje a p au iniuose žodžiuose negalima išgi s i a ian siau oką umpą balsį [ẹ], panašų į lie u iškų žodžių balsį [e]. Aki aizdus pa yzdys gali bū i LNK ele izijos žinių edėjo Gin a o Deksnio a is. Kad aip kai kas a ia, neneigė nė An anas Salys, be okį a imą jis laikė ne lie u išku, o s e imų kalbų pada u. Galė ume okį balsį išgi s i i kai ku ių ki ų iešų asmenų kalboje, ypač okių, ku ių kalboje gana aiškiai jus i p iegaidžių ni eliacija. Be isuo inėje a osenoje y auja i agalė ų d iga sių a is i ai eikalauja pe žiū ė i daba inę jų kodi ikaciją. Senieji Lie u os adijo dik o iai i ak o iai y a pasakoję, kad XX a. 6-ame dešim me yje jie gana a kakliai bu ę mokomi a p au iniuose žodžiuose a i „ki okį“ negu lie u iškuose žodžiuose balsį [e]. Lie u iška ausis niekaip negebėda usi pagau i o ki okio balsio ki oniškumo, ad ilgainiui jie p adėję kie ai a i p ieš ą balsį einančius p iebalsius. Ši aip a si ado i plačiai papli o nεg as, p og εsas, chεmija i pan., beje, a o as i kai ku ių senųjų in eligen ų (moky ojų i k .). Kazys Ul ydas ą balsį bu o pa adinęs pūs iniu [ε] i kaip i ki i dėjo daug pas angų, kad bū ų jo a sik a y a. Tai pa yko, o įdieg i į isuo inę a oseną lie u ių kalbos p igim yje nesančio balsio [ẹ] iki šiol is nesiseka i nesiseka. Reikia many i, kad nuo o 6-o a 7-o dešim mečio jis eikiausiai bu o diegiamas i Vilniaus pedagoginiame ins i u e (daba Edukologijos uni e si e as), i ki u . Be kaip čia ada išeina, kad dešim mečius diegian okį a imą is iek jo įsis emin i aip i nepa yks a. Plačiai a ojamų d iga sių èl, è nepa i ina i ž algomojo ele izijos da buo ojų a osenos y imo ezul a ai (ž . 2-ą len elę). 2 LENTELĖ. T i ap adžių i i agalių d iga sių e , el, eu a ojimo san ykis į ai ių ele izijos kanalų kalboje è , èl, èu , eũ 36 – 16,8 % 213 – 83,2 % 20 Tai nė kiek nep ieš a auja i aka ų aukš aičių kauniškių a osenai, plg. òpa, òps ais, ò gi, Aud ònė i k . ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 19 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šiam eikalui ku į laiką (2016 m. balandžio 14 – gegužės 3 d.) bu o specialiai klausoma LRT i ki ų lie u iškų ele izijos kanalų žinių i ki ų laidų edėjų bei ko esponden ų a ies i iksuojami čia ap a iami a ejai, ku y a ki čiuo ų d iga sių el, e , eu (ypač populia ūs žodžiai ekspe as, ene gija, konce as, ne ai i k ., senesni i naujesni ik iniai a dai Ge da, Velsas, Be manas, El onas, Melbu nas, (Angela) Me kel i pan.), aip pa em, en, ei (šių iksuo a ik nedidelė dalis; žymė asi žodžių ko esponden as, eidas, aip pa Džeisonas, Reinas i pan. a is). Daugiausia duomenų už ašy a iš šių žmonių a ies i ki čia imo: Eglės Bučely ės, Gin a o Deksnio, Ugnės Galadauskai ės, Gin a ės G ikš ai ės, Edmundo Jakilaičio, Vik o o Jako le o, Ma iaus Jančio, And iaus Ka aliausko, Ri os Miliū ės, Jolan os Paške ičiū ės, Godos Pečiuly ės, Roko Pe ke ičiaus, Rasos Tapinienės, A ūno Valinsko, Ma iaus Žiedo (jų a į galima ik in is LRT Media ekoje i ki ų ele izijų ga so i aizdo a chy uose). Šių kalbė ojų a yje aiškiai y auja i agalis a imas: 83,2 p oc. (iš 213 a ejų 12 a ejų ki čiuo a pagal p iešpasku inio skiemens aisyklę (galūnėje), 10 a ejų su a i auk iniu ki čiu; neaiškiai iš a i a ejai p iski i p ie èl, è , èu g upės). T i agališkai ki čiuojamų a ejų da pagausėja, kai imame i agališkai kodi ikuo us d iga sius em, en, ei – iki 93,7 p oc. Sup an ama, i ian da i ki ų šal inių a oseną ezul a ai bū ų kiek ki okie, be a gu a iš esmės keis ų čia nu ody ų duomenų san ykius. Kai ku ių šalių kalbų no min ojai a p ki ų kodi ikacijos k i e ijų ka ais kelia i au o i e o k i e ijų. Mūsų p ak ikoje aip pa dažnai emiamasi au o i e ingų kalbininkų nuomone. Š ai i šiame s aipsnyje bu o nu ody os Jono Jablonskio, An ano Salio, P ano Ska džiaus, Alekso Gi denio, An ano Pake io i ki ų nuomonės. A ski ai eikia pakalbė i apie ėmimąsi Ska džiaus nuomone. Kaip jau minė a, Ska džius ienas iš pi mųjų kodi ika o lie u ių bend inei kalbos p igimčiai būdingą okio ipo žodžių a imą – jis bu o linkęs į i agalę p iegaidę. Gal jam nebu o iki galo aišku, kaip s e imuose žodžiuose u i san ykiau i i agalė i i ap adė p iegaidė, be kai inio ki čio ženklo jis nesiūlė laiky i ienin eliu okių žodžių ki čio žymėjimo ženklu. Ši jo nuomonė bu o aiškiai pa i in a i p ieška iu išleis ame ki čia imo ado ėlyje, i poka io me ais pa eng ame Lie u ių kalbos ado e. 1968 m. jo Lie u ių kalbos ki čia ime apie a p au inius žodžius iš is nieko nekalbama (gal many a jų kodi ikaciją bu us da ne isai nus a y ą) i , kaip ašoma, „susilaiky a nuo be kokio no malizacijos ikslo“ (Ska džius 1999: 474). To pasi odė eikian dėl o, kad daba „kyla isos lie u ių kalbos likimo klausimas s e u “ i „be kokios g iež esnės no malizacijos ki čia imo di ek y os a giai pasiek ų sa o ikslą“ ( en pa ). Gal kaip ik dėl o 8- o dešim mečio I pusėje Ska džius iš esmės pakei ė anks esnę nuomonę i nusp endė em is Lie u oje išleis ų žodynų ki čia imo p ak ika: knygoje Lie u iški ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 20 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a p au inių žodžių a i ikmenys (1973) be eik isus kalbamo ipo žodžius sužymėjo kai iniu ki čio ženklu i p ie isų p i ašė 1-osios ki čiuo ės nuo odą. Tiesa, y a i ki aip suki čiuo ų žodžių, be ai ik iene ai: é ma 33, e minas 61, gal da ienas ki as. Čia p iim ą p ak iką Ska džius p i aikė i ank aščiu likusiame Rašybiniame bend inės lie u ių kalbos žodyne, ašy ame maždaug apie 1974 m. ( ank aš is y a Vilniaus uni e si e o biblio ekos Rank aščių sky iuje, . 118–134). Tas Ska džiaus nuomonės pakei imas bū ų sup an amas, jeigu jis a kas no s iš ki ų akcen ologų a one ikos specialis ų bū ų paskelbę kokių s a ių da bų šiuo klausimu, nea šaukiamų į odymų, kad eikia pe ei i p ie kai inio ki čio ženklo žymėjimo i pan. Be juk uo me u nebu o a šauk a nei Kazlausko bei Gi denio nuomonė, nei Lie u ių enciklopedijoje 7- o dešim mečio idu yje paskelb i du An ano Salio s aipsniai, ku iuose aiškiai išdės y a nuomonė kalbamų žodžių ki čia imo klausimais. Ma y , i šiuo a eju bū a kokių no s mo alinių a poli inių mo y ų pasi em i a ybinės kalbo y os p ak ika, o ne jau susi o ma usia p ieška ine adicija. Taigi aps a s ę kai ku iuos o ki čio žymėjimo dalykus i emdamiesi ien sis eminiais, ling is iniais k i e ijais u ime kons a uo i, kad a p au inių žodžių balsis [ẹ], a ojamas kai ku ių žmonių kalboje, ė a one inis lie u iškų žodžių balsio [e] a ian as i nelaiky inas a ski a onema dėl šių p iežasčių: 1) nea lieka dis ink y inės unkcijos, 2) žymimas kai iniu ki čio ženklu išk in a iš lie u ių kalbos d iga sių sis emos, o būdamas joje demons uoja lie u ių kalboje neįmanomą ina į ki čio žymėjimo a ejį, d ejopą i ap adės p iegaidės aišką. Šios iš ados leidžia suda y i okį bend inės kalbos balsinių onemų in en o ių (ž . 3-ią len elę). 3 LENTELĖ. Bend inės kalbos balsinių onemų sis ema Užpakalinės eilės balsiai P iešakinės eilės balsiai Aukš u inio pakilimo balsiai /u/ /u·/ /i/ /i·/ Vidu inio pakilimo balsiai /ɔ/ /o·/ /·/ Žemu inio pakilimo balsiai /a/ /a·/ /e/ /e·/ Kin amojo pakilimo balsiai /uo/ /ie/ ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 21 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Čia eikia p idu i, kad kai ku ių one ikų pas angos em is onemų sis emos sime iškumu nė a pa i in os ki ų kalbų o eiškinio duomenimis – sis emoje nuola os būna uščių langelių. Tad šiuo a gumen u negalima pa i in i bū inumo u ė i balsinių onemų len elėje ilgojo balsio [·] umpąjį a i ikmenį [ẹ]. Kaip ma ėme anksčiau, sime iškumo p incipą paneigia i daba inė o malioji (g a inė) kalbamų d iga sių ki čių dėliojimo p ak ika. Vienas iš s a iausių ki os nuomonės šalininkų a gumen ų y a p agma inis: kaip daba pe di bsi daugelį d ikalbių, ypač e minų žodynų, enciklopedijų, ku as kai inis ki is be eik isuo inai a ojamas. Be pasižiū ėjus į ą isuo inio į eisinimo p ak iką dažnai išlenda į pa i šių ne isuo inumas, o ie omis ik a eklek ika, dažnai e čian i ado au is ne kalbos sis emos nuojau a, o moky is ki čiuo i a ski us žodžius 21 . Palikdami daba inę ki čių žymėjimo p ak iką ik da labiau e s ume a o ojus moky is a ski ų žodžių ki čia imo, oliau ni eliuo ume jų psicholing is inius gebėjimus au oma iškai gene uo i ki čia imo ipus. Da ienas a gumen as y a įsi ikinimų klausimas: p ipažin i a nep ipažin i [ẹ] a p au iniuose žodžiuose esan is įsi ikinimų eikalas (ž . P o okolai 2015). Jei jau i mokslo eikalams pasi elkiame ikėjimo dalykus, ai čia jau niekaip negali bū i nė kokių im esnių mokslinių diskusijų. IŠVADOS Klausimas dėl s e imų i (a ) a p au inių žodžių balsio [ẹ] onemiškumo i iš o išplaukiančio d iga sių el, e i eu ki čio žymėjimo y a ne ik one ikos, be i akcen ologijos eikalas – jis susijęs su p iešpasku inio skiemens aisyklės aikymu a jos pažeidimu. Ilgame ė s e imų i a p au inių žodžių akcen inio į o minimo lie u ių kalboje is o ija odo, kad nuo pa 1929 m. nuosekliai ei a p ie i agalio kalbamų d iga sių žymėjimo i os nuos a os galu inai į i in os 1948 m. Lie u ių kalbos ašybos žodyne. Jame gana iksliai įgy endin os Jono Jablonskio, P ano Ska džiaus, An ano Salio akcen inės idėjos. Vėliau jam p i a ė Adelė Laigonai ė, Jonas Kazlauskas, Juozas Senkus, Aleksas Gi denis i ki i kalbininkai. Re oliucinis kalbamų d iga sių (be ik el, e i eu) ki čio žymėjimas kai iniu ženklu Chackelio Lemcheno ki čiuo ame 1951 m. Ta p au inių žodžių žodyne gali bū i laikomas iesioginiu pasikėsinimu į lie u ių kalbos sis emą, os sis emos a dymu, sis eminių ki čia imo nuos a ų naikinimu bend inės kalbos a o ojų sąmonėje. Pla esne p asme ai XX a. II pusėje 21 Plg. šiame Bend inės kalbos ome skelbiamo Ri os Miliūnai ės s aipsnio (h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Miliunai e_BK_89_s aipsnis.pd ) duomenis. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 22 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vale ijos Vai ke ičiū ės ku a eli inės a ies eo ija, ku s e imos kilmės žodžių a is o ien uo a ne į na ū alų s e imybių p isi aikymą p ie jas p iimančios kalbos sis emos i polinkių, o į ų žodžių a į skolinančiose kalbose. Toji iš esmės seg egacinio pobūdžio pseudo eo ija, ku d iga sių èl, è , èu ki čia imas kai iniu ki čio ženklu y a jos palikimo dalis, i ji u ė ų bū i iš p incipo s e ima demok a iniais pag indais gy enančiai isuomenei i jos kalbos no mų kodi ikacijai. Su ikdami, kad s e imuose esp. a p au iniuose žodžiuose kai ku ių bend inės kalbos a s o ų a osenoje gali bū i a iamas siau esnis negu lie u iškuose žodžiuose balsis [ẹ], negalime jo p ipažin i esan ik u onemos /ẹ/ ep ezen an u, nes ne u ime aiškių jos dis ink y umą pa i inančių duomenų. No in galu inai išsp ęs i šio balsio onologinį s a usą bū ina a siž elg i į į ai ius jo unkciona imo a ejus, apimančius i sin agminius, i pa adigminius san ykius. Daba iniai d iga sių el, e i eu ki čio žymėjimo a ejai suponuoja d ejopą i ap adės p iegaidės aišką, isiškai s e imą bend inės kalbos i a mių sis emoms. An a e us, daba inė ki čio žymėjimo p ak ika iš d iga sių mik osis emos eliminuoja daugybę s e imų esp. a p au inių žodžių su ki čiuo ais d iga siais em, en i ei, ku ie bend inės kalbos sis emoje a lieka isiškai okius pa aidmenis kaip i d iga siai el, e i eu. Negalima užmi š i i pačios a osenos duomenų – joje yškiai y auja sis eminė kalbamų d iga sių p iegaidžių aiška. Ne jeigu i p ipažin ume dalinį balsio [ẹ] onemiškumą, is iek negalė ume auk i jo į bend ą onemų in en o ių, nes psicholing is iniu požiū iu onema /ẹ/ negene uoja jau suno min ų žodžių balsio [ẹ] (ne ik su em, en, be i su eu, ei, plg. eũ as, e das, daugybę naujai a ėjusių a a einančių žodžių, p z., Be nis, Re ganas i . .), – lie u iškąjį [e] čia a ia ne nuosekliai ki ose pozicijose [ẹ] a ojan ys žmonės. Vienin elis būdas a sisaky i minė ų bend inės kalbos sis emos išk aipymų bū ų nuosekliai isu pe ei i p ie i agalio kalbamų d iga sių ki čio ženklo žymėjimo, sup an ama pe a ian us, be pi muoju, pag indiniu, isu laikan i agalį ki čio ženklą, – am p adžia bu o pada y a 2003 m. i ėlesnėse VLKK ekomendacijose. Kalbamų žodžių ki čia imo su a kymas e minų, d ikalbiuose žodynuose, enciklopedijose i ki u ė a leksikog a inės echnikos, o ne kalbos mokslo eikalas. ŠALTINIAI AMŽ 1996 – An ikos mi ologijos žodynas, Kaunas: Š iesa. DLKG 2005 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Ke i oji pa aisy a laida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 23 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DŽ 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LE – Lie u ių enciklopedija 1–38, Bos onas, 1953–1966, 1969, 1985. Lie u ių kalbos ašybos ado ėlis. Su ki čiuo u žodynu. Mokyklai i isuomenei. Sud. A. Kalnius, Z. Kuzmickis, J. Talman as, Kaunas: Sakalas, 1938. Lie u ių kalbos ašybos žodynas. Ta is, sky yba, ki čia imas, lyčių a ojimas, lie u ių kalbos a mės, žodynas. Red. K. Gasa a ičius, N. G igas, J. Lazauskas, K. Ul ydas i A. Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1948. Lie u ių kalbos ado as (LKV). Ta is i ašyba. Ki čia imas. Kalbos dalykai. Žodynas. Sud. P. Ska džius, S. Ba zdukas, J. M. Lau inai is, Biele eld: Lie u ių em inių bend uomenė, 1950. Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. A s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Lie u ių ašomosios kalbos žodynas [1] / M. Niede mann’as, A. Senn’as, F. B ende ’is. Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä sbuchhandlung, [1932]; [2] / M. Niede mann' as, A. Senn’as, A. Salys. Ten pa , [1951]; [3] / A. Senn’as, A. Salys. Ten pa , [1957]; [4] / A. Senn’as, A, Salys. Ten pa , [1963]; [5] / A. Senn’as, A, Salys. Ten pa , [1968]. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–2. Red. J. Balčikonis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 1941; Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1947. LTE – Lie u ių a ybinė enciklopedija 1–12, Vilnius: Mokslas, 1976–1984. TŽŽ 1951: Ta p au inių žodžių žodynas. Ve ė O. Ka inskai ė, Ch. Lemchenas, J. Talman as. Lie u iškąjį leidimą edaga o Ch. Lemchenas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. TŽŽ 1969: Ta p au inių žodžių žodynas. Lie u iškąjį leidimą edaga o Ch. Lemchenas, Vilnius: Min is. TŽŽ 1985: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽŽ 1999–2000: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas 1–2, Vilnius: Žodynas. TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. TŽŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. VLE – Visuo inė lie u ių enciklpopedija 1–25, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as (cen as), 2001–2014. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 24 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA A siminimai 2010: A siminimai apie Joną Jablonskį. Šal iniai. Sud. G. Čepai ienė, L. Lapinskienė, Vilnius: Gim asis žodis. A i ž o n i s P . 1992: Lie u iška g ama ikėlė. Rank aš is (VUB RS . L 6842). B a o n a s J . 1932: Rusų lie u ių žodynas. An as naujai pa ašy as ki čiuo as žodynas, Kaunas: Sakalo bend o ė. B ū d a V . 1982: Nelie u iškų ik inių a dų ki čia imas. Me odikos nu odymai, Vilnius: Vilniaus inžine inis s a ybos ins i u as. B ū ė n a s P . 1931: Lie u ių kalbos akcen ologijos ado ėlis. Mokyklai i gy enimui, Kaunas: „Sakalo“ bend o ės leidinys. C o o p e R . L . 1989: Language Planning and Social Change. Camb idge, Camb idge Uni e si y P ess. D a m b a u s k a i ė J . 1957: Lie u ių kalbos oneminės balsių sis emos nus a ymas. – Vilniaus als ybinio pedagoginio ins i u o Mokslo da bai 3. Is o ija i ilologija, 221– 240. D a n e š F . 1979: Pas oje a hodno ic k i é ia při kodi ikaci. – Ak uáln o ázky jazyko é kul u y socialis icke společnos i. P aha: Akademija. G e u l l i s G . 1930: Li auische Dialek s udien, Leipzig. G i de n i s A . , Ž u l y s V . 1973: [Rec. kn.:] Lie u ių kalbos g ama ika. I, Vilnius, 1965; II, en pa , 1971. – Bal isica IX(2), 203–219. G i de n i s A . 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas. G i de n i s A . 2000–2001: Kalbo y os da bai 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. G i de n i s A . 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai. 2 pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. J a o s l a i e n ė J . 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai. – Bend inė kalba 88. P ieiga in e ne e: www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_BK_88_s aipsnis.pd K a z la u s k as J . 2000: Rink iniai aš ai 2. Sud. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. K u s c h a F . 1870: Wö e buch de li auischen Sp ache 1–2, Halle: Ve lag de Buchenhandlung des Waisenhauses. ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 25 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 K u s c h a F . 1883: Li auisch–deu sches Wö e buch, Halle: Ve lag de Buchenhandlung des Waisenhauses. K u z a i n i s K . 1971: Ta p au inių žodžių ki čio ie os dėsningumai. – Mūsų kalba 5, 11– 22. K u z a i n i s K . 2007: Lo ynų–lie u ių kalbų žodynas. An oji pa ikslin a i papildy a laida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. L a i g o n a i ė A . 1959: Li e a ū inės lie u ių kalbos ki čia imas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. L a i g o n a i ė A . 1978: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Mokslas. M i k a l a u s k a i ė E . 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai, Vilnius: Mokslas. P a k e y s A . 1986: Lie u ių bend inės kalbos one ika, Vilnius: Mokslas. P a k e y s A . 1993: Ak ualūs a ies klausimai. – Ak ualūs bend inės a ies klausimai. Semina o ezės. Vilnius: Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p ie Lie u os Respublikos Seimo, 6–9. P i o č k i n a s A . 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas. P o okolai 2015: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ta ies i ki čia imo pakomisės p o okolas N . EP-62. P u p k i s A . 1968: Knyga apie meninį žodį. – Kalbos kul ū a 15, 83–85. P u p k i s A . 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas. P u p k i s A . , S u n d ž i a B . 1987: Ž ilgsnis į a ies žodyną kodi ikacijos i a osenos požiū iu. – Kalbos kul ū a 53, 44–58. P u p k i s A . 1999: Bend inės kalbos no mos i jų kodi ikacija. – Gim oji kalba 5, 1–5. P u p k i s A . 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. P u p k i s A . 2010: And ius Ašman as: gy enimas i kū yba, Vilnius: T ys ž aigždu ės. S a l y s A . Raš ai 3: 1985. Į ai ūs s aipsniai, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. S e n k u s J . 2 00 6 : Kalbo y os da bai. Sud. D. Mikulėnienė, R. Senku ė-Kašė ienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S e e i s k is B . 1929: Систематическое руководство к изучению литовского языка. Часть I, Kaunas: Spaudos ondas. S k a d ž i u s P. 1936: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas. Teo ija su p ak iniais pa yzdžiais, Kaunas. S k a d ž i u s P . 1938: [Rec.:] A. Kalnius, Z. Kuzmickis, J. Talman as. Lie u ių kalbos ašybos ado ėlis <...>. – Gim oji kalba 6 93–96.