Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais „el“, „er“, „eu“ dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas SKOLINIŲ SU KIRČIUOTAIS DVIGARSIAIS el, er, eu DABARTINĖ KODIFIKACIJOS BŪKLĖ IR GALIMA KAITA ESMINIAI ŽODŽIAI: kirčiavimas, bendrinė kalba, normų kodifikacija, kalbos planavimas. ĮVADINĖS PASTABOS Lietuvių kalbos institute rengiant naują norminamąjį Bendrinės lietuvių kalbos žodyną, pakeisiantį šešis dešimtmečius gyvuojantį, bet mažai beatnaujinamą Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (toliau – DŽ), nuolat svarstoma, kaip pateikti įvairuojančias rašybos, kirčiavimo, leksikos ir gramatikos normas (plačiau žr. Liutkevičienė 2015). Nors nuo 2014 m. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ) atskirų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) apsvarstytų raidžių tekstais pradėtas skelbti internete, vis dar nėra galutinai apsispręsta dėl vieno sisteminės kirčiavimo kodifikacijos klausimo 1 . Diskusijos dėl skolintų žodžių trumpojo balsio e savitumo ir tokių žodžių kirčiuotų dvigarsių el, er, eu priegaidės trunka ištisus dešimtmečius 2 . BŽ yra tas atskaitos taškas, kuriame šios diskusijos arba toliau paliks skolinių su kirčiuotais el, er, eu kodifikaciją neapibrėžto būvio, arba pagaliau leis žengti žingsnį į aiškų sprendimą. Straipsnyje apsiribojama kalbamųjų žodžių kodifikacijos būklės, kuri klostosi XXI a. pradžioje, tyrimu. Daugiausia dėmesio skiriama kaip tik kodifikacijai, nes tai įdomus ir gana išskirtinis atvejis, apimantis ne paskirus žodžius, o nemažą bendrinės kalbos skolinių grupę, be to, kodifikacijos nenuoseklumas ir vingiai per laiką ir sukūrė tokią problemą, kurią iki šiol tenka narplioti 3 . Remiantis daugiau kaip dešimt pastarųjų metų vykstančiais skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu kodifikacijos svarstymais, straipsnyje keliamos teorinės ir praktinės bendrinės 1 Dėl aplinkybių, pasikeitusių, kol šis straipsnis buvo rengiamas leidybai, žr. 32 išnašą. 2 Plačiau apie kalbamo reiškinio vietą lietuvių kalbos garsų sistemoje ir kodifikacijos istoriją žr. Pupkis 2016. 3 Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad straipsnio autorė su nagrinėjamos problemos kodifikacijos sprendimais, VLKK priimtais iki 2012 m., niekaip nėra susijusi, o būdama 2012–2017 m. kadencijos VLKK nare, nepriklauso šios komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisei, tik 2015–2016 m. dalyvavo dviejuose jos posėdžiuose. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 lietuvių kalbos kodifikacijos problemos (variantų statusas, kodifikacijos principų ir kriterijų taikymas, kodifikacijos technika ir kt.) ir jų sprendiniai gali būti pritaikomi kitų reiškinių kalbos planavimui ir kodifikacijos kaitai. Taigi, nors pati skolinių su dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo problema toli gražu nėra nauja, straipsnyje į ją žvelgiama naujai, apimant įvairius kodifikacijos teorijos ir praktikos aspektus. Iki šiol, svarstant šią kirčiavimo problemą, daugiausia būdavo kalbama apie tarptautinius – dažniau tik bendrinius žodžius (pvz., konservai, selteris, terapeutas, -ė) arba ir iš klasikinių kalbų perimtus tikrinius vardus (pvz., Hermis, Dzeusas). Vartosenoje funkcionuoja ir daugiau žodžių, kurių neapima tarptautinių žodžių samprata: tai ir įvairiakilmiai svetimi asmenvardžiai – adaptuotos, skaityti pritaikytos jų formos (pvz., Vernas, Zelma) bei vietovardžiai (pvz., Džersis, Kelnas Kerčė), ir naujieji skoliniai (taip pat tie, kurie tik pradeda lietuvių kalboje funkcionuoti ir dar nėra kodifikuoti) – juos taip pat sakytinėje kalboje, o kartais ir raštu reikia kirčiuoti. Todėl straipsnio objektas – sistemiškai apimamos visų skolintų žodžių, turinčių kirčiuotus dvigarsius el, er, eu 4 , grupės. Taigi straipsnio tikslas – išnagrinėti XXI a. pradžioje susiklosčiusią skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu kodifikacijos būklę ir apibūdinti galimus šios kodifikacijos kaitos sprendinius. Keliami tokie uždaviniai: 1) aptarti vartosenos kriterijų ir jo patikimumą kalbamojo reiškinio kodifikacijoje; 2) išnagrinėti 2003–2014 m. VLKK kirčiavimo rekomendacijų duomenis ir teikinius dėl kalbamųjų dvigarsių kirčiavimo, atskleisti jų esmę ir kryptingumą; 3) išnagrinėti skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu kodifikacijos problematiką remiantis kodifikacijos teorija (kodifikacijos strateginėmis kryptimis, konkurenciniais variantų santykiais, kodifikacijos principais ir kriterijais, kodifikacijos technika); 4) įvertinti galimus kalbamojo reiškinio kodifikacijos kaitos sprendinius ir jų padarinius. Atliekant tyrimą, daugiausia buvo taikomi lyginamasis ir analitinis aprašomasis metodai. 4 Kadangi skolinių dvigarsiai en, em ir retokas juose dvibalsis ei (plg. Dže nė, Ble ras; erė „Islandijos pinig. vieneto kronos šimtoji dalis“; einšte nis „1. radioaktyvus dirbtinis chem. elementas Es <...>; 2. E, nesisteminis šviesos energijos vienetas <...>“, TŽŽ 2013) kodifikacijos problemų nekelia, nes kodifikuoti kaip nevariantiški (tvirtagaliai), toliau apie juos straipsnyje nekalbama. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1. PAGRINDINIS SKOLINIŲ SU KIRČIUOTAIS DVIGARSIAIS EL, ER, EU KODIFIKACIJOS KLAUSIMAS 1.1. Vartosenos tyrimo keblumai Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – DLKG) pateiktame bendrinės lietuvių kalbos balsių, dvibalsių ir dvigarsių sistemos apraše (DLKG 2005: 21) nurodyta: <...> naujuose skoliniuose (internacionalizmuose), kartais ir varduose, pasitaiko garsai <ẹ, ɔ>, plg.: m< >tras ‖ m/è/tras, sp< >ros. Dėl mažo dažnumo (vartojamas tik svetimos kilmės žodžiuose) [ɔ] laikytinas periferine fonema, o balsis [ẹ], tariamas tik dalies bendrinės kalbos atstovų [paryškinta mano. – R. M.], yra fakultatyvusis fonologinis elementas (vad. „dviveidė“ fonema). Panašiai rašo ir Vytautas Vitkauskas Lietuvių kalbos tarties žodyno (toliau – LKTŽ) įvade (nors pačiame žodyne formaliai laikosi tvirtapradžio el, er kirčiavimo; LKTŽ 2001: 6): Kai kurie mūsų fonetikos specialistai teigia egzistuojant fonemą e (pɔè-tas, evɔl’ùc’ije ir kt). Ši fonema daugelio metų stebėjimu yra nerealus kalbos faktas, labai retai kieno vartojama. Ji faktiškai neskiria žodžių reikšmių ir formų (mokyti visą tautą dar vieno naujo garso, turinčio menką skiriamąją funkciją, žodyno sudarytojas laiko beprasmiu dalyku; šį garsą visur galima pakeisti lietuvišku trumpuoju e, ir lietuvių fonetinė sistema nė trupučio nebus suardyta). [Visur paryškinta mano. – R. M.]. Svarbu tai, kad pripažįstama, jog kalbamąjį balsį taria retas bendrinės kalbos vartotojas. Tikslesnių duomenų apie jo paplitimą DLKG nėra pateikta, jų nepavyko rasti ir kituose šaltiniuose. Tai nieko keista, nes apie skolinių su balsiu e vartosenos tyrimus kalbėti labai keblu: nėra patikimų kriterijų, kaip nustatyti, koks pagal kiekybę ir kokybę tariamas trumpasis garsas, o ypač dvigarsiuose – kokia priegaidė yra tariama. Eksperimentiniai ir instrumentiniai tyrimai šiuo atveju nelabai ką gali padėti, nes statistiniai bendrine kalba kalbantys informantai, specialiai nemokyti tarti šio garso, jo iš klausos neskiria (Jaroslavienė 2015): <...> atliekant tyrimą paaiškėjo, kad informantai kaip atskiro, t. y. izoliuotai ištarto, neįsivaizduoja trumpojo [ ] („dviveidės“ fonemos / / varianto, arba kitaip – alofono) ir linkę tapatinti jį su paprastu [e] (fonemos /e/ variantu), todėl izoliuotai be jokio konteksto [ ] tyrimui nebuvo tariamas [kupiūruota 9 išnaša]. Manytina, kad neaukštutinio (vidutinio) palikimo balsiui [ ] įsitvirtinti bendrinės kalbos sistemoje trukdo savitas vartojimas (be to, jo paskirtis nėra distinktyvinė), gana mažas dažnumas (fakultatyvumas) ir tai, kad rašte jis žymimas ta pačia raide kaip ir žemutinio pakilimo trumpasis [e] <...> bei dėl kitų priežasčių. Jokia kita raide nėra žymimi du skirtingos kokybės trumpieji balsiai <...>. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Iš tiesų lietuviškojo [e] ir tarptautinio [ẹ] 5 skirtumas iš klausos toks nedidelis, kad esama nemažo pagrindo eksperimentatorių subjektyvumui: gird tai, į ką esi įtikėjęs ar esi įpratęs girdėti, remdamasis savo susidaryta bendrinės kalbos tarties etalono samprata. Kitaip tariant, norint fiksuoti tarptautinio [ẹ] funkcionavimą, reikia išgirsti ir suvokti jo kitoniškumą, t. y. skirtumą nuo įprasto lietuviško [e], taip pat gebėti šį garsą ištarti, o paprastiems, specialiai nemokytiems kalbos vartotojams to padaryti nepavyksta. Straipsnio skaitytojai galėtų patys atlikti nedidelį eksperimentą: pasiklausyti bendrinės tarties etalono – 1968 m. išleistos ir 2004 m. perleistos Antano Pakerio ir Aldono Pupkio mokomosios priemonės Lietuvių kalbos bendrinė tartis (Pakerys, Pupkis 2004 [1968]) įrašo – ir spręsti, kokį garsą girdi žodžiuose èstas, gèstas, Mèksika, Brèstas, nègras (p. 14), taip pat komitètas, kilomètras, termomètras ir kt. (p. 51) 6 . Beje, tame pačiame šios plokštelės tekstų knygutės 14-ame puslapyje apie tarptautinį [e] rašoma: Tarptautinių žodžių balsis e visada yra trumpas ir tariamas panašiai kaip lietuviškų žodžių trumpasis e. Aktoriaus Juozo Jaruševičiaus skaitomame šiame sakinyje abu e ištariami visiškai vienodai – net ir kelių lituanistų ausims nepavyko pagauti bent kokio skirtumo, tad apie kokį įžvelgiamą „panašumą“ galima kalbėti? Iš šios knygutės bendrinės tarties mokėsi ir mokosi ištisos lituanistų, žurnalistų ir aktorių kartos, ir sunku būtų patikėti, kad kas nors iš jos išmoko tarti kitokį tarptautinį e, nei taria trumpąjį e lietuviškuose žodžiuose (plg.: tèstų – vèstų, Mèksika – mègzti). O tvirtapradiškai tarti dvigarsių el, er, eu – iš viso negalėjo išmokti. Nederėtų pamiršti ir to, kad paprastiems kalbos vartotojams kalbos praktikoje (šnekos sraute) neegzistuoja (t. y. nėra sąmoningai suvokiama) skirtis skolinys–lietuviškas žodis. Ar gali vartosenos tyrimams padėti kalbos vartotojų apklausos? Jeigu informanto prašoma nustatyti ir pažymėti tarptautinių žodžių dvigarsių el, er priegaidę, ne kalbos specialistui tai apskritai yra vargiai įveikiamas uždavinys, ypač tokiu subtiliu atveju. Jeigu prašoma nurodyti šokinėjančio kirčio žodžių kai kurių linksnių kirčio vietą, rezultatai taip pat negali būti patikimi, jeigu kartu neištiriama, ar informantui apskritai nėra būdinga atitraukti kirtį 7 . Tai atskleidė Rimos 5 Straipsnyje trumpasis skolintas balsis e žymimas kaip ir DLKG: [ẹ]. 6 Vieno iš šios metodinės priemonės autorių Aldono Pupkio teigimu, abiejų autorių (turinčių skirtingą nuomonę dėl skolinto balsio e) susitarta šiame darbe nepateikti tarptautinių žodžių su dvigarsiais el, er, eu tarties pavyzdžių. 7 Reikia turėti galvoje, kad net tose tarmėse, kurios kirčio iš galūnės neatitraukia, naujesnių skolintų žodžių linksniuose kirtis kartais atitraukiamas. Plg. pavienius atvejus net dabartinėje vakarų aukštaičių kauniškių kalboje: kapr zus, ispãnus, Lorèta (V, Į) ir pan. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Bakšienės tyrimai 8 . Jeigu būtų apklausiami lituanistai, pavyzdžiui, studentai, išėję tarties ir kirčiavimo kursą, beveik neabejotina, kad jie tartų ir girdėtų tai, ko buvo mokyti, t. y. taikytųsi prie to, ką norima iš jų išgauti. Taigi galima pripažinti, kad šiuo metu vienoks ar kitoks dvigarsių el, er priegaidės skoliniuose traktavimas yra gana subjektyvus, paremtas įsitikinimu (vienos kurios pozicijos įtikėjimu), kurį nemažai lemia skirtingų pažiūrų šiuo klausimu autoritetai, o kartais gal ir turimas tarminis, skirtingas nei bendrinės kalbos fonetinės sistemos, pamatas 9 . Net jeigu būtų atlikta instrumentinių tyrimų, taip pat liktų atviras klausimas dėl jų patikimumo vien jau dėl to, kad tokie tyrimai dėl sudėtingo duomenų apdorojimo gali apimti tik labai nedidelį informantų skaičių. Pagal kokius kriterijus atrinkti informantus tokiam tyrimui – būtų dar sunkesnis uždavinys, ypač turint galvoje tai, kad bendrinė tartis dėl pačios bendrinės lietuvių kalbos jaunumo didžiajai daliai lietuvių, turinčių didesnį ar mažesnį kokios nors regioninės tarties pagrindą (neišskiriant nė pačių vakarų aukštaičių kauniškių), yra ne įgimta, o išmokta. Taigi kodifikacijai apskritai svarbus vartosenos (empirinis) kriterijus šiuo atveju nėra visai patikimas. Vis dėlto atsakyti į svarbiausią klausimą, susijusį su vartosena, kaip kodifikacijos kriterijumi, galima: realiosios vartosenos pokytis per pusę amžiaus neįvyko ir diegtoji trumpojo tarptautinio [ẹ], kartu ir trumpųjų tvirtapradžių dvigarsių el, er, eu norma vartotojų nebuvo įsisąmoninta ir netapo realiąja (kitaip tariant, bent dviem trečdaliais atvejų tvirtai vartojama) norma, kuri aiškiai skirtųsi nuo tvirtagalių šių dvigarsių variantų. Tokiomis aplinkybėmis kodifikacijos svarba išauga: ji tampa arba realiųjų normų palaikymo ir stabilizavimo veiksniu, arba natūralios jų raidos stabdžiu. 1.2. Dabartinės vartosenos ir kodifikuotų variantų prieštara Remiantis minėtu DLKG (2005: 21) teiginiu, kad balsį [ẹ] taria tik dalis bendrinės kalbos vartotojų, darytina išvada, kad tų pačių žodžių kirčiuotuose skiemenyse (pvz., poetas, chemija, elfas, herbas, kempingas, centas, pleurą) vieni kalbos vartotojai taria [ẹ], kiti – [e]. Tai reiškia, kad bendrinės kalbos vartosenoje (visõs bendrinės tarties mastu) balsis e skolintų žodžių kirčiuotuose skiemenyse (taip pat ir kirčiuotuose dvigarsiuose el, er, eu) turėtų turėti du tarties variantus: 1) 8 Tyrimo rezultatai apibendrinti pranešime: R i m a B a k š i e n ė . Tarptautinių žodžių su dvigarsiais el, er kirčiavimas vakarų aukštaičių kauniškių patarmėje. Seminaras „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis“. Vilniaus universitetas, 2016 03 30. 9 Naujesnių skolintų žodžių trumpojo kirčiuoto e tarimas lietuvių kalbos tarmėse nėra šio straipsnio objektas, todėl tik pažymėtina, kad, skirtingai nei pamatinė bendrinės lietuvių kalbos tarmė – vakarų aukštaičiai kauniškiai, kitos tarmės dažnai šio garso nesutapatina su lietuviškų žodžių trumpuoju e ir taria kitokius garsus, priderintus prie savo fonologinių sistemų. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 tariamą kaip lietuviškuose žodžiuose (plg. gudrèsnis, tèktų , žiaũrų); 2) tariamą kitaip nei lietuviškuose žodžiuose. Kaip rodo tarptautinio [ẹ] norminimo istorija, į balsių [e] : [ẹ] ir mišriųjų dvigarsių [el] : [ẹl], [er] : [ẹr], taip pat dvibalsių [eu] : [ẹu] poras galima žiūrėti kaip į savojo ir skolinto elemento įvairavimą, kuris ir sukuria skolintų žodžių tarties ir kirčiavimo variantus. Čia ir kyla pagrindinis kodifikacijos klausimas: kokia šių variantų norminė vertė ir santykis bendrinėje kalboje? Beje, tarptautinio [ẹ] kodifikacija prieš dešimtmetį dar vis buvo įvardijama kaip „pati didžiausia bėda ne tik fonetikoje, bet ir galbūt visame bendrinės kalbos kodifikacijos darbe“ (Pupkis 2005: 240). Taigi pažiūrėkime, kaip atrodo dabartinė skolinių su kirčiuotais el, er, eu kodifikacijos būklė. 2. PAGRINDINIAI DABARTINĖS KIRČIAVIMO KODIFIKACIJOS ŠALTINIAI IR SKOLINIŲ SU KIRČIUOTAIS EL, ER, EU KODIFIKACIJOS BŪKLĖ IKI 2003 M. Kad galėtume suprasti, kaip kito kalbamųjų skolinių, turinčių el, er, eu, kirčiavimo kodifikacija XXI a. pradžioje, turime turėti galvoje platesnį dabartinės kirčiavimo kodifikacijos ir jos strategijos kontekstą. Dabartinės lietuvių kalbos kirčiavimo kodifikacijos etapai labiausiai priklauso nuo norminamųjų žodynų (pirmiausia DŽ) leidybos. Faktinę XX a. pab. kirčiavimo kodifikacijos padėtį fiksavo DŽ4e. Iki šio leidimo per visą antrą XX a. pusę skolinių su el, er, eu kirčiavimo kodifikacijos įvairovė apskritai buvo nemenka, pradedant esminiu pokyčiu nuo TŽŽ 1951 (žr.1ą lentelę). DŽ4e kartu su TŽŽ 2001 ir buvo svarbiausias XXI a. pradžioje pradėtos kodifikacijos kaitos atskaitos taškas 10 . Vėlesniuose DŽ leidimuose, kurių padažnėjimą daugiausia lėmė ne turinio atnaujinimas, o pasikeitę visuomenės poreikiai ir perėjimas prie elektroninės formos, iki pat 7-ojo leidimo ryškesnių kirčiavimo kodifikacijos pokyčių nebūta. Į šią kirčiavimo įvairovę 2003 m. įsiterpė VLKK kirčiavimo rekomendacijos ir pagal jas parengtas, VLKK apsvarstytas Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas (BLKŽ 2007). DŽ7 (2012) tas rekomendacijas perėmė, kiek leido beveik nepapildyta paties žodyno apimtis (šio leidimo pabaigoje pridėtas apie 200 naujųjų skolinių sąrašas). 10 XXI a. pradžioje išleisti TŽŽ 2001 (taip pat jo pagrindu parengtas elektroninis INTERLEKSIS) ir TŽŽ 2013 nėra griežtąja kodifikacijos prasme norminiai (jų pateikiamos normos bendrinės kalbos vartotojams nėra imperatyvios), bet orientuoti į norminę kalbą ir rėmėsi pagrindinėmis DŽ kirčiavimo normomis. Kadangi šiuose TTŽ sudėta daugiau skolintos leksikos, nei aprėpė DŽ, su išlygomis jie taip pat gali būti laikomi šių žodžių kirčiavimo kodifikacijos šaltiniais. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1 LENTELĖ. Skolinių su dvigarsiais el, er, eu kodifikacijos įvairovė 1948–2001 m. 11 Šaltinis belgas, -ė (belgai) herbas koncertas persas, -ė persai terminas terminis, - ė termosas 1. LKRŽ 1948 be gas, -ė (2) he bas (2) konce tas (2) pérsas, -ė (1) te minas (1) – te mosas (1) 2. TŽŽ 1951 – hèrbas koncèrtas – tèrminas term nis, -ė tèrmosas 3. DŽ1 1954 be gai, -as, -ė (2) hèrbas (1) koncèrtas (1) pèrsai, -as, -ė (1) te minas (1) – tèrmosas (1) 4. TŽŽ 1969 – hèrbas koncèrtas – te minas tèrminis, -ė tèrmosas 5. DŽ2 1972 be gai, -as, -ė (2) hèrbas (1) koncèrtas (1) pèrsai, -as, -ė (1) te minas (3b, 1) tèrminis, -ė (1) te mosas (1) 6. TŽŽ 1985 –12 hèrbas koncèrtas – te minas13 tèrminis, -ė tèrmosas 7. DŽ3 1993 be gai, -as, -ė (2) hèrbas (1) koncèrtas (1) pèrsai, -as, -ė (1), pe sai, -as, -ė (2) te minas (1, 3b) tèrminis, -ė (1) te mosas (1) 8. DŽ4 2000 be gai, -as, -ė (2) hèrbas (1) koncèrtas (1) pèrsai, -as, -ė (1), pe sai, -as, -ė (2) te minas (1, 3b) tèrminis, -ė (1) te mosas (1) 9. TŽŽ 2001 be gai hèrbas koncèrtas pèrsai te minas tèrminis, -ė tèrmosas Tikrinių žodžių kirčiavimas teikiamas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ir penkiatomiame žodyne Pasaulio vietovardžiai (toliau – PV) bei jo internetiniame (kol kas dvitomiame) variante (PV). Šiuose šaltiniuose iš esmės, kad ir su nedidelėmis išimtimis (pvz., Be gija), laikomasi tvirtapradžio el, er, eu kirčiavimo (pvz., Albèrta, Patèrna, Pèrsija 14 , Kèlnas, Èura). 11 Lentelėje kirčiuotės nurodytos tik ten, kur jos pateiktos šaltiniuose. 12 Šiame žodyne yra žodis belgà „1926–46 Belgijos piniginis vienetas“; vardininko kirčiavimas galūnėje rodo, kad pripažįstama tvirtagalė šaknies priegaidė. 13 Šiame žodyne greta tvirtagalio termino – tos pačios kilmės tikrinis žodis Tèrminas „romėnų ribų (valstybės, laukų) ir jas žyminčių ženklų dievas“; ankstesniame leidime – TŽŽ 1969 tai pateikta kaip tvirtagališkai kirčiuojamo bendrinio žodžio trečioji reikšmė. 14 Šio vietovardžio internetiniame PV variante dar nėra. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 3. POSTŪMIS KIRČIAVIMO KODIFIKACIJOJE – VLKK KIRČIAVIMO REKOMENDACIJOS NUO 2003 METŲ 3.1. Kirčiavimo rekomendacijų principas – norminti per variantus Nuo 2003 m. prasidėjo naujas dabartinės lietuvių kalbos kirčiavimo kodifikacijos etapas, pirmiausia tiesiogiai sietinas ne su norminamųjų žodynų leidyba, o su parengiamuoju tokios leidybos darbu. VLKK, rengdamasi „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“, kurį ketinama aprobuoti kaip pagrindinį leksikos ir jos kirčiavimo norminamąjį šaltinį, pasirodymui, pradėjo persvarstyti kirčiavimo normas ir teikti rekomendacijas dėl kodifikacijos kaitos. Šios rekomendacijos reikalingos tam, kad būtų galima švelniau, pavariančiu pereiti nuo DŽ4e kodifikacijos (kuri kai kuriais atvejais jau tada gerokai neatitiko vartosenos polinkių) prie naujos, atspindinčios realiąsias vartosenos normas. Kaip rekomendacijų įžanginėje dalyje formuluojama, atsižvelgiama „į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius“ (Rekomendacija K-3 ir kt.). Tuometinis VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas Antanas Pakerys, kai 2003 m. gegužės 29 d. buvo paskelbta pirmoji rekomendacija, pateiktame komentare apie visą pradėtą darbą rašė (Pakerys 2003): Kartais gal net neįtariame, kad šnekamoji kalba jau yra gerokai nutolusi nuo kai kurių žodžių kodifikuotos kirčiavimo normos. <...> Tokių žodžių, kurių kirčiavimo norma yra svyravusi ir dabar dar nėra visai nusistovėjusi, bendrinėje lietuvių kalboje yra keli šimtai. <...> Posėdžiuose paprastai aptariama kelis kartus daugiau žodžių. <...> į Kalbos komisijos rekomendacijas įtraukiami tik tie žodžiai, dėl kurių kirčiavimo normos tikslinimo sutariama. Be to, nuolat lyginama su naujausiu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimu (DŽ4). Visuomenei teikiami kirčiavimo variantai, kurie vienaip ar kitaip skiriasi nuo minėtame žodyne fiksuotos normos, plg.: audrà 4, udra 1 (DŽ4 atvirkščiai – udra 1, audrà 4); gadras 2, 4 (DŽ4 – tik gadras 2); smėlis 2 (DŽ4 – smėlis 2 ir smėls 4) ir pan. Pradėjus persvarstyti įvairuojančias kirčiavimo normas, iškart susidurta ir su skolintų žodžių, turinčių trumpąjį e dvigarsiuose, kirčiavimo problema, – pirmiausia prireikus spręsti, kaip bus kirčiuojamas žodis euras. 3.2. Euro kirčiavimo precedentas Lietuvai rengiantis 2004 m. stoti į Europos Sąjungą ir padažnėjus žodžio euras vartosenai, 2003 m. pirmoji VLKK kirčiavimo rekomendacija ir buvo specialiai skirta šiam žodžiui 15 . 15 Joje rašoma: „Valiutos pavadinimas „euras“ kirčiuotinas pagal antrąją kirčiuotę – eũras 2.“ (Rekomendacija K-1). RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Euras iki tol jau buvo įdėtas į Vytauto Vitkausko Lietuvių kalbos tarties žodyną (LKTŽ 2001) ir Tarptautinių žodžių žodyną (TŽŽ 2001) – abiejuose šaltiniuose kirčiuojamas pagal pirmąją kirčiuotę (èuras). Atraminiame kirčiavimo rekomendacijų leidinyje DŽ4 euro tuo metu nebuvo (jis atsirado tik DŽ5e). 2003 m. gegužės 29 d. VLKK rekomendacijoje pasirinktas tik vienas iš dviejų (tvirtapradžio ir tvirtagalio) šiuo atveju teoriškai galimų – tvirtagalis dvibalsio kirčiavimas, nors toks euro kirčiavimo variantas realiai iki tol nebuvo kodifikuotas. Šis sprendimas buvo svarbus vartotojams, nes nuo priegaidės priklauso ir kirčio (ne)šokinėjimas. Jeigu šio žodžio skiemens eu būtų buvusi kodifikuota tvirtapradė priegaidė èuras (variantas éuras juo labiau nebūtų turėjęs atramos vartosenoje), ypač dažnai vartojamas vienaskaitos įnagininkas ir daugiskaitos galininkas daliai vartotojų, neištariančių tvirtapradžio èu, skambėtų kaip su atitrauktiniu kirčiu: eũru, eũrus. VLKK pasirinkimą kirčiuoti žodį eũras tvirtagališkai Bonifacas Stundžia rekomendacijos komentaruose paaiškino taip (Stundžia 2003): Tokio sprendimo svarbiausias motyvas – reali vartosena, kitaip sakant, – taip kirčiuoja žmonės. Be to, pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami ir nemaža kitas valiutas pavadinančių žodžių, pvz.: l tas (plg. litù, litùs), lãtas (plg. latù, latùs), zlòtas (plg. zlotù, zlotùs), rùblis (plg. rubliù, rubliùs), svãras (plg. svarù, svarùs). Taigi stiprieji kodifikacijos kriterijai buvo du, ir jų pasirinkimą lėmė tikslingumo principas. Pirmasis kriterijus – realioji vartosena, nes pažymėta, kad iki tol buvęs kodifikuotas variantas „pabrėžiant, bet trumpai ištariant pirmąjį dvibalsio dėmenį“ realiosios vartosenos neatitinka: „Kadangi taip ištarti gali tik treniruoti žmonės, tokio kirčiavimo nuspręsta nekodifikuoti.“ (Stundžia 2003). Antrasis kriterijus – sistemiškumas (mikrosistemos, t. y. semantiškai artimų pavadinimų – valiutas pavadinančių žodžių, – kirčiavimo polinkiai). Šiuo atveju kodifikacijos tradicija buvo silpnasis (t. y. nepaveikęs naujo – tvirtagalio varianto vertės) kodifikacijos kriterijus, nes ankstesnė euro su tvirtapradžiu dvibalsiu kodifikacija iš viso atmesta ir ryžtasi kodifikacijos šuoliui. Įteisinti du tokio dažnai vartojamo žodžio kirčiavimo variantus, matyt, pasirodė netikslinga. Į DŽ5e (2003) ir DŽ6e (2006) dar pateko du variantai: eũras (2), èuras (1), iš jų pirmenybė teikta tvirtagaliam. Nuo DŽ7 (2012), atsižvelgiant į VLKK rekomendaciją, paliktas tik tvirtagalis euro kirčiavimas. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Tad kalbos vartotojams perprasti sistemą ir be žodyno mokėti kirčiuoti šiuos skolinius taip, kaip jie kodifikuoti, praktiškai neįmanoma. Rekomendacijos kiek pataisė padėtį, nes pripažinti bent dažnesnių žodžių tvirtagaliai variantai vartotojams leidžia pasirinkti vieną kurį priimtinesnį. Rekomendacijų tyrimas parodė tris dalykus: 1) gana nuoseklų kirčiavimo kodifikacijos suvariantinimą, t. y. tvirtagalių variantų įteisinimą pagal realiosios vartosenos polinkius ten, kur iki tol buvo kodifikuoti tik tvirtapradžiai variantai; 2) bendrą kodifikacijos nenuoseklumą ten, kur buvo kodifikuoti tik tvirtagaliai variantai arba tvirtagaliai buvo pirmi; 3) nors ir paremtą žodžių vartojimo dažnumu, bet, sistemiškai žiūrint, neracionalų būdą spręsti el, er, eu kirčiavimo problemą, kodifikuojant tik kai kurių žodžių kirčiavimą sąrašais, nes už kodifikacijos variantiškumo ribų palikta nemažai rečiau vartojamų bendrinių žodžių, nekalbant apie tikrinius. Per tą laiką pasirodė dar du DŽ leidimai: DŽ7 (2012, popierinis) ir internetinis jo variantas DŽ7i (2015) „Lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių“ (www.lkiis.lt) sistemoje. Šiuose leidimuose atsižvelgta į VLKK kirčiavimo rekomendacijas iki 2012 m., taigi greta tų žodžių, kurie pateko į rekomendacijas, tvirtapradžių variantų atsirado tvirtagaliai. Vadinasi, skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu polinkis į tvirtagališkumą įteisintas ne tik pirminės (rekomendacijų), bet ir žodyninės kodifikacijos etapu. Tačiau viso žodyno mastu skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu kodifikacijos nesistemiškumas dar labiau išryškėjo: vienur įgavo variantiškumą, kitur (t. y. tų žodžių, kurių nėra rekomendacijose) liko dažniausiai tvirtapradis kirčiavimas. Taigi 2016 m. pradžioje galima teigti, kad skolinių su dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo kodifikacijoje susikerta dvi sistemos, ir bendrinėje kalboje šių žodžių kirčiavimas yra nesubalansuotas. Tai kelia keblumų bendrinės kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės (kirčiuojant žodynus, žinynus, enciklopedijas, vadovėlius ir pan.) vartotojams. 2014–2016 m. VLKK Žodyno pakomisėje svarstomas ir dalimis skelbiamas internete (http://bkz.lki.lt) naujasis norminamasis BŽ turi fiksuoti realiąją dabartinę bendrinės, t. y. norminės, lietuvių kalbos kirčiavimo būklę. Žodyno svarstymuose iškart išryškėjo kalbamoji problema – ką daryti su skolintais žodžiais, turinčiais kirčiuotus el, er, eu, bet nepatekusiais į VLKK kirčiavimo rekomendacijas? Pirminė kodifikacija jų tarsi nepalietė. Turint tai galvoje, šie klausimai vėl buvo keliami VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisėje nuo 2015 m. pabaigos. 2015 m. spalio 21 d. posėdyje 21 Bonifacas Stundžia užsiminė apie galimą sisteminį kodifikacijos pokytį: 21 VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės 2015 10 21 posėdžio protokolas Nr. EP-62. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2008 m. po diskusijų pakomisė priėmė kompromisinį sprendimą: nutarta greta dažniau vartojamų, t. y. labiau prie lietuvių kalbos sistemos pritapusių, tarptautinių žodžių tvirtapradžio varianto, pvz., terapèutas, -ė 1, teikti tvirtagalį – terapeũtas, -ė 2. (Dažnumas patikrintas VDU 100 mln. žodžių tekstyne.) Pagal nustatytus polinkius jau galima variantus apkeisti vietomis arba galbūt daryti sisteminį pakeitimą – tvirtagalį kirčiavimą skelbti norminiu, o tvirtapradį toleruoti iš tradicijos. Ar pakanka argumentų šiam kodifikacijos žingsniui, įteisinant tvirtagalį kirčiavimą kaip pagrindinę normą, žengti? Bendrinės kalbos kodifikacijai apskritai svarbūs trys dalykai: bendrinės kalbos sandaros ypatumai, funkcijos ir kalbinės nuostatos (Garvin 1993: 37–54). Rengiantis kodifikacijos kaitai, patartina atsakyti į tokius su šiais dalykais tiesiogiai susijusius klausimus (plačiau žr. Miliūnaitė 2007: 7–23): 1) ar esama realių pokyčių konkurenciniuose variantų santykiuose per tam tikrą laikotarpį? 2) ar yra prielaidos keisti kodifikacijos fiksuotą variantų vertinimo laipsnį? 3) ar skiriasi trijų kart vartosena kodifikacijos peržiūros momentu? 4) ar pribrendo laikas keisti kodifikaciją? 5) ar galima tikėtis teigiamos vartotojų reakcijos į kodifikacijos keitimą? 6) ar parengtas planas, kaip supažindinti bendrinės kalbos vartotojus su būsimu kodifikacijos keitimu? Toliau straipsnyje ir mėginama atsakyti į šiuos klausimus. 5. DABARTINĖ SKOLINIŲ SU EL, ER, EU KODIFIKACIJOS KAITOS GALIMYBĖ KODIFIKACIJOS TEORIJOS ASPEKTU 5.1. Strateginių kodifikacijos krypčių pasirinkimas Kaip matyti iš ankstesnių straipsnio dalių, trumpasis skolintų žodžių balsis e yra ne pavienių žodžių, o viso bendrinės lietuvių kalbos garsinio lygmens kodifikacijos problema. Kodifikuojant tiek atskirų kalbos lygmenų pagrindus, tiek sistemiškiau imamus konkrečius tų lygmenų reiškinius, pirmiausia apsisprendžiama, koks apimamas ir kiek į ateitį projektuojamas kodifikacijos kaitos laikotarpis, kokių tikslų per jį ketinama pasiekti ir kokiomis strateginėmis kodifikacijos kryptimis jame bus vadovaujamasi. Dažniausi atskaitos taškai yra šie:  didinti ar mažinti variantiškumą,  gryninti bendrinę kalbą ar toleruoti skolintų reiškinių gausėjimą,  griežtinti ar liberalizuoti bendrinės kalbos normas. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kodifikacijos strateginių krypčių pasirinkimas daugiausia priklauso nuo bendrinės kalbos (konkretaus jos lygmens) raidos būklės ir nuo kalbos politikos pobūdžio pasirinktuoju bendrinės kalbos raidos tarpsniu. Kiek galima suprasti iš VLKK kirčiavimo rekomendacijų komentarų, svarbiausias tų rekomendacijų tikslas – priartinti atsilikusią kirčiavimo kodifikaciją prie realiosios vartosenos. Bet apie kodifikacijos kaitos žingsnių išsidėstymą laike ir prognozuojamą rezultatą bent apytikriu bendrinės kalbos raidos momentu jose nekalbama. Tad lieka klausimas – kokias strategines kodifikacijos kryptis pasirinkti, kalbant apie skolinių su el, er, eu kirčiavimą? 5.1.1. Variantiškumas. Bendrinės lietuvių kalbos norminimo istorija, ypač pirmaisiais jos gyvavimo dešimtmečiais, rodo įvairių kalbos lygmenų kodifikacijos kryptį mažinti variantų, pirmiausia atrenkant iš įvairuojančių tarminių ar svetimų reiškinių tuos, kurie tiktų bendrinės kalbos sistemai. Šiai sistemai įsitvirtinus ir bendrinei kalbai pradėjus funkcionuoti savarankiškai, iki pat XX a. pabaigos buvo palaikomas nuosaikus visų lygmenų (išskyrus nebent rašybos sritį) variantiškumas, suprantant, kad tai būtina kalbos kitimo sąlyga. XXI a. pradžioje, pradėjus sistemiškai persvarstyti bendrinės kalbos kodifikaciją (pavyzdžiui, leksikos ir gramatikos rekomendacijos skelbiamos „Kalbos patarimų“ serijoje), kodifikuotos normos pradėjo tapti liberalesnės ir variantiškesnės, labiau atliepiančios vis dinamiškesnės vartosenos pokyčius. Kirčiavimo kodifikacijos, juolab pagrindinio norminamojo žodyno gerokai uždelstõs ir atsilikusios nuo vartosenos polinkių, persvarsta čia nebuvo išimtis. Tačiau dauginant variantų reikia saiko, nes pernelyg variantiška ir kaitli norma nesuderinama su pačia bendrinės kalbos prigimtimi. Variantiškumo turi būti tiek, kad jis rodytų įvairuojančios vartosenos polinkius ir leistų kalbai kisti, bet nebūtų perteklinis ir netrukdytų bendrinei kalbai atlikti savo funkcijų. Skolinių su el, er, eu kodifikuotų variantų pagausinimas (t. y. tvirtagalių variantų įteisinimas) kaip tik susijęs su vartosenos polinkiais ir yra priemonė pakeisti kodifikaciją, o ją pakeitus, t. y. perėjus prie pagrindinės tvirtagalės normos ir nusistovėjus vartosenai, turėtų būti natūraliai sumažintas, paliekant vieną variantą. Tačiau tam procesui reikia laiko. 5.1.2. Skolintų elementų santykis su lietuvių kalbos sistema. Per visą bendrinės lietuvių kalbos norminimo istoriją stengiamasi laikytis nuosaikaus grynumo principo, atsisakant griežtos puristinės pozicijos, tačiau skolintus elementus įsileidžiant atsargiai – tikslingai ir paprastai ten, kur jie funkciškai pagrįsti ir negali būti pakeisti savais elementais. Skolinto trumpojo [ẹ] ir dvigarsių el, er, eu tarties bei kirčiavimo atvejis turėtų paklusti šiai bendrajai nuosaikaus gryninimo krypčiai: skolinti elementai lietuvių kalboje nėra tikslingi, nes juos visiškai atstoja lietuviškas trumpasis [e] ir tvirtagaliai el, er, eu. Kaip rodo tarptautinio [ẹ] kodifikacijos RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 19 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 istorija, šis elementas į bendrinę kalbą buvo įdiegtas dirbtinai ir per visą savo kodifikacijos istoriją liko ne tik mažai funkcionalus, bet ir bendrinės kalbos kirčiavimo sistemai žalingas, skatinantis nedėsningą kirčio atitraukimą. 5.1.3. Bendrinės kalbos normų privalomumas. Liberalėjant visuomenei XXI a. pradžioje bendrinės lietuvių kalbos norminimo politika darosi švelnesnė. Nuo griežtų reikalavimų einama prie rekomendacijų ir įteisinama daugiau vartosenoje funkcionuojančių variantų tikintis, kad sąmoningieji kalbos vartotojai patys gebės pasirinkti tinkamiausią kalbinę raišką. Skolintų žodžių su el, er, eu kirčiavimo kodifikacija taip pat atitinka šią liberaliąją kryptį tiek, kiek vartotojams pereinamuoju kodifikacijos laikotarpiu sudaroma galimybė rinktis iš kelių variantų. 5.2. Kodifikacijos principų ir kriterijų taikymas Bendrinė lietuvių kalba, jos įvairuojanti vartosena norminama nustatant kalbos reiškinių norminę vertę pagal visuotinai priimtus (ir VLKK protokoliniu nutarimu patvirtintus) kodifikacijos principus ir kriterijus (plg. Girdenis, Pupkis 1996: 1–5; Principai 1997: 1–3; Pupkis 2005: 157 tt). Svarbiausi norminimo principai (t. y. bendrosios nuostatos) yra šie:  lankstusis pastovumas (išlaikyti bendrinės kalbos sistemos tęstinumą ir sudaryti bendrinės kalbos raidos sąlygas (dar žr. Garvin 1993: 43); norminti ne šuoliškai, o per variantus);  sistemiškumas 22 (atsižvelgti į vidinius kalbos dėsnius – kalbos reiškinius norminti ne pavieniui, o visame kalbos sistemos, jos posistemių, normų ir vartosenos kontekste);  tikslingumas (parinkti konkrečiam atvejui stipriausius kodifikacijos kriterijus ir atsižvelgiant į kalbos funkcijas visuomenėje – funkcionaliausias raiškos priemones pagal vartotojų poreikius). Pasirinkus strategines skolinių su dvigarsiais el, er, eu kodifikacijos kryptis ir remiantis šiais principais, belieka pažiūrėti, kaip šiuo atveju tarpusavyje sąveikauja kodifikacijos kriterijai ir kurie iš jų lemia kodifikacijos rezultatą. Konkrečių kalbos reiškinių norminė vertė, apytikriai tariant, susideda iš vertės dalių, atskirai nustatomų pagal kiekvieną reiškiniui aktualų kriterijų. Skirtingiems kalbos lygmenims šie kriterijai taikomi ne visai vienodai, pagal kiekvieno lygmens specifiką: kriterijai išsidėsto skirtingai pagal hierarchiją (pavyzdžiui, nevienodas grynumo kriterijaus svoris skirtinguose lygmenyse); vienų lygmenų įteisinama daugiau normos variantų, 22 Sistemiškumas kodifikacijoje suvokiamas ir kaip bendrasis principas, ir kaip konkretusis kalbos reiškinių vertinimo kriterijus (Pupkis 2005: 170). Kriterijų lygmeniu sistemiškumas dažnai eina greta su taisyklingumu. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 20 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kitų norma (pavyzdžiui, rašybos) įvairuoja minimaliai, ir t. t. Tarties ir kirčiavimo variantų kodifikacijoje įvairių kriterijų svoris taip pat nėra visai vienodas. Pirmiausia pagal sistemiškumo principą atsižvelgtina į garsinio bendrinės lietuvių kalbos lygmens ypatumus (Pupkis 2005: 169): Sisteminių ryšių tvirtumu ir aiškumu ypač pasižymi fonologijos ir morfologijos sistemos. Sakoma, kad tai uždaros sistemos, brandžiõs bendrinės kalbos gyvavimo metais nepasipildančios naujais elementais, t. y. negaminančios pãčios ir nesiskolinančios iš kitų sistemų. Vakarų aukštaičių kauniškių tarmės garsinė sistema, sudaranti bendrinės kalbos garsinės sistemos pagrindą, tarptautinio [ẹ] neturi 23 . Skolintuose žodžiuose tariamas toks pat trumpasis [e], kaip ir lietuviškos kilmės žodžiuose. Tai leidžia tarptautinį [ẹ], kartu ir tvirtapradžius dvigarsius el, er, eu bendrinėje kalboje laikyti nesistemiškais 24 . Tokiu atveju, norint bendrinėje kalboje įteisinti nesistemišką elementą, jo tikslingumui pagrįsti reikia tvirtų argumentų. Taip pat sistemiškumo kriterijus reikalauja apie šiuos reiškinius kalbėti ne konkrečių žodžių (darybinių) žodžių grupių, pagal kurias rengiamos kirčiavimo rekomendacijos, o aukštesniu lygmeniu, nes šie reiškiniai apima visas kalbos dalis, bendrinius ir tikrinius žodžius, ir nuo konkrečios žodžių sandaros nepriklauso. Taigi ir kodifikaciniai sprendimai turi būti aukštesnio sisteminio lygmens. Pagalbiniai šiuo atveju aktualūs kodifikacijos kriterijai, valdomi tikslingumo principo, yra tokie: a) distinktyvumas ir ekonomiškumas: dalis bendrinės kalbos vartotojų neatpažįsta kaip atskirõs tam tikrose pozicijose (skolintuose žodžiuose) funkcionuojančios fonemos, juolab šnekos sraute nėra poreikio atpažinti ir kaip nors išskirti pačių skolinių kategorijos, taigi šiuo atžvilgiu tarptautinio [ẹ] buvimas bendrinėje kalboje nėra tikslingas – perteklinis; b) paplitimas ir vartojimo dažnumas: dėl tyrimų stygiaus ir jų sudėtingumo šiuos kriterijus taikyti keblu, tačiau ir pats tvirtapradis dvigarsių el, er, eu kirčiavimas yra ne natūraliai atsiradęs vartosenoje 25 , o dirbtinai įdiegtas, todėl galima kalbėti tik apie jo prigijimą ar neprigijimą; el, er, eu tvirtagalinimas dažniau vartojamuose skoliniuose ir derinimasis prie lietuviškų žodžių su el, er kirčiavimo rodo aiškų vartosenos polinkį – tvirtapradiškojo varianto, kaip besiskiriančio nuo 23 Kadangi bendrinės lietuvių kalbos sistema, įskaitant ir jos garsyną, iš esmės susikūrusi vienos tarmės pagrindu (nors bendrinių kalbų kilmės atžvilgiu tai gana retas dalykas, plg. Deumert 2004: 3), kodifikaciškai tikslinga išlaikyti tokio uždaro lygmens, kaip fonetinis, vientisumą. (Pažymėtina, kad natūraliai plėtodamasi bendrinės kalbos garsinė sistema yra įgavusi ir šiek tiek naujų, nesutampančių su pamatinės tarmės garsyno sistema, požymių, tačiau kodifikacija šiuo atžvilgiu atsilieka; plg. Miliūnaitė 2009: 44–45.) Suprantama, kad kiti, ne tokie uždari bendrinės kalbos lygmenys juo labiau netapatintini su pamatinės tarmės sistema: bendrinė kalba jau plėtojasi savarankiškai. 24 Daugiau sistemiškumo kriterijaus aspektų, įskaitant analogiškų skolinių su dvigarsiais em, en, taip pat ol, or kirčiavimą, žr. Pupkis 2016. 25 Natūraliai vartosenoje atsiradę reiškiniai paprastai pereina keletą raidos etapų, kol paplinta ir gali būti kodifikuojami (plg. Aitchison 2013), o skolinių su el, er, eu tvirtapradis kirčiavimas buvo kodifikuotas to nepaisant. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 21 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 lietuviškojo tvirtagalio, nesuvokimą, taigi ir jo neprigijimą per ilgą bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimo laikotarpį (apimantį tris vartotojų kartas); c) norminimo tradicija ir autoriteto kriterijus: skolinių su dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo kodifikacijos istorija rodo esant pakankamai autoritetų nuomonių, išsamiais argumentais pagrindžiančių kodifikacijos pokytį į tarptautinių el, er, eu sutvirtagalinimą; priešingos nuomonės autoritetų argumentai yra daugiau susiję su techniniais bei praktiniais kodifikacijos dalykais ir siekiu išlaikyti pačią kodifikaciją kuo stabilesnę; d) vartotojų kalbinės nuostatos: jos yra mažai tirtos, tačiau ir iš įvairiomis progomis reiškiamų nuomonių galima numanyti tas nuostatas esant įvairias; skirtinos dvi bendrinės kalbos vartotojų grupės: normų skleidėjai 26 (mokytojai, kalbos redaktoriai, žiniasklaidos darbuotojai, aktoriai ir pan.; jų nuomones formuoja esama kodifikacija ir veikia turimi įpročiai, o tie abu dalykai šiuo atveju ne visada sutampa) ir paprasti kalbos vartotojai (jų požiūris į šio reiškinio kodifikaciją, kaip minėta, gana neutralus ir pats nagrinėjamų žodžių kirčiavimas kalbamuoju aspektu nėra suvokiamas kaip problema). 6. KODIFIKACIJOS POKYČIO PLANAVIMAS 6.1. Kodifikacijos pokyčio planavimo tarpsniai Kalbant apie kodifikacijos kaitą, tikslinga remtis kalbos planavimo metodika pagal keturis skiriamus kalbos planavimo tarpsnius (plg. Christian 1994: 33–34): 1) nustatoma problema (išsiaiškinama kalbinė situacija, kodėl reikalinga kodifikacijos kaita); 2) parengiamas ir įgyvendinamas kodifikacijos pokyčio planas: a) sukaupiami duomenys apie esamą padėtį; b) nustatomi plano tikslai ir uždaviniai, numatomi jų įgyvendinimo būdai ir galimi rezultatai; c) nuosekliai pagal planą įdiegiamas reiškinys; 3) įvertinamas plano veiksmingumas, t. y. atliekama plano vykdymo kontrolė ir prireikus planas tikslinamas; 4) palaikomas grįžtamasis ryšys su kalbos vartotojais. 26 Dėl skirtingo įvairių kalbos vartotojų grupių santykio su kalbos normomis ir vaidmens jas skleidžiant plačiau žr. Takahashi 2004: 173–174. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 22 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Skolinių su el, er, eu kirčiavimo kodifikacijos pokyčio į tvirtagalį kirčiavimą plane (jo detalės atsispindi VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės protokoluose, nagrinėtose VLKK kirčiavimo rekomendacijose ir jų komentaruose) šiuo metu pasiektas ir įpusėtas 2 c punktas. Lieka atlikti baigiamąjį šio punkto veiksmą – išlyginti kirčiavimo sistemą. Nors, kaip jau pažymėta, minėtuose dokumentuose tiesiogiai nekalbama apie numatomą galutinį pokyčio laiką, tačiau pradedamas dalimis skelbti BŽ, dėl kurio ir buvo pradėtos rengti kirčiavimo rekomendacijos, yra ta reali dirva, kurioje šis kodifikacijos pokytis tikslingiausias, nes tolesni šio žodyno leidimai kažin ar visuomenės bus sutinkami su tokiu dėmesiu, kokio tikimasi dabar, ir jų poveikis vartosenai bus silpnesnis. Jeigu panašiai įvertintume ankstesnio – daugiau kaip pusę amžiaus trukusio kodifikacijos etapo „planą“ įdiegti į lietuvių kalbos vartoseną skolintą trumpąjį balsį [ẹ], galėtume sakyti, kad pagal trečiąjį punktą įvertinus to plano veiksmingumą, paaiškėjo, kad jis nepasiteisino. 6.2. Galimi sprendiniai VLKK Tarties ir kirčiavimo posėdyje 2015 m. spalio 21 d. žengtas svarbus žingsnis: sutarta, kad kodifikacijos pokytis turi apimti ne pavienius žodžių sąrašus, o visą sistemą. Nesutarta tik dėl pokyčio intensyvumo ir išdėstymo laike. Šio posėdžio protokole rašoma: Principinis sprendimas dėl el, er, eu tarptautiniuose žodžiuose nepriimtas. Ketinama atsiklausti Kalbos komisijos nuomonės, ar žingsnelių principu tvirtagalį variantą verta pripažinti kaip gretybę dabar jau visų (ne tik dažniau vartojamų) tarptautinių žodžių, ar tvirtagalį kirčiavimą galima skelbti apskritai pagrindine kirčiavimo norma (neišbraukiant tvirtapradžio kaip gretybės) ir šią normą įtvirtinti „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. Vadinasi, pirmuoju atveju siūloma rodyti visų tvirtapradiškai kirčiuojamų skolinių su dvigarsiais el, er, eu tvirtagalėjimo polinkį, šitaip įteisinant visuotinį šio posistemio variantiškumą. Tokiu atveju tie, kurie orientuojasi į pirmąjį variantą kaip pagrindinį, ir toliau kirčiuos tvirtapradiškai. Tų žodžių, kurių jau dabar yra kodifikuotas tik tvirtagalis variantas, jis, matyt, ir liktų tvirtagalis (be gas, -ė, eũras, pe las ir pan.), taigi kruopštesniems vartotojams po senovei tektų tokius žodžius įsiminti. Kodifikacijos nuoseklumui šis atvejis nieko neduoda. Taigi kodifikacijos pokytis sustoja pusiaukelėje, jo planavimas lieka miglotas. Ar verta laukti dar 10– 20 metų, kol visi žodžiai „prisitaikytų“ (o retesni ir „neprisitaikytų“) prie lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos, ir tik tada būtų galima tvirtagalį variantą padaryti pagrindinį? Antruoju atveju siūloma jau dabar išlyginti sistemą: RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 23 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1) visi skolinti žodžiai su dvigarsiais el, er, eu pirmuoju variantu būtų kirčiuojami tvirtagališkai, 2) tų žodžių, kurių iki tol buvo kodifikuotas tvirtapradis variantas (vienintelis arba pirmas greta antro tvirtagalio), tas tvirtapradis variantas būtų paliktas kaip antrasis. Tad antruoju atveju vartotojams nereikėtų spėlioti: kirčiuojant tvirtagališkai, visada būtų palaikoma pagrindinė norma – toks yra ir vartosenos polinkis, – o jei kas įpratęs kirčiuoti tvirtapradiškai, taip pat nebūtų laikoma klaida. Šis atvejis VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisėje pavadintas revoliuciniu, nors jokios revoliucijos čia nėra, jei kalbėsime ne apie pavienius žodžius, o apie visą skolinių su el, er, eu kirčiavimo sistemą. Kaip buvo matyti iš kirčiavimo rekomendacijų nuo 2003 m. ir jų komentarų, gana nuosekliai per variantus einama į tvirtagalį kirčiavimą, rengiant dirvą kaip tik tokiam kodifikacijos pokyčiui. Šitaip pagal natūralų polinkį 2003 m., kaip minėta, buvo kodifikuotas euro kirčiavimas, ir tai visiškai pasiteisino. Juo labiau revoliucija nederėtų vadinti siekiamo įgyvendinti sistemiškumo principo – taikyti tvirtagalį kirčiavimą visiems skolintiems žodžiams, turintiems kirčiuotus dvigarsius el, er, eu. Tai lemia pats kalbamo reiškinio pobūdis. Kodifikacijos revoliucija TŽŽ 1951 m. įvykdyta be jokių diskusijų. Dabar faktiškai reikia atitaisyti jos padarinius ir grįžti prie 1948 m. Lietuvių kalbos rašybos žodyne fiksuotos normos, tik, suprantama, nauju lygmeniu, įtraukiant daug naujų skolintų žodžių, taip pat kurį laiką teikiant tikslingus šalutinius tvirtapradžius variantus. 7. KODIFIKACIJOS TECHNIKA 7.1. Kodifikacijos pokyčio veiksmai Remiantis vartosenos kriterijumi, variantų vertės dalį paprastai lemia jų konkurencijos pobūdis: a) konkurencijos pradžia, b) stiprėjanti konkurencija, c) stipri konkurencija, d) silpstanti konkurencija, e) konkurencijos pabaiga (plačiau žr. Miliūnaitė 2006: 14). Kadangi kalbamasis reiškinys, kaip minėta, atsiradęs ne natūraliai, o dėl dirbtinės kodifikacijos, be to, jį fiksuoti gyvojoje vartosenoje sudėtinga, tikslingiau yra kalbėti ne apie normų variantų konkurenciją realiojoje vartosenoje, o apie jos projekciją kodifikacijoje. Tad kodifikacijos pokytis labiau priklauso nuo kodifikacijos technikos nei nuo konkurencinių variantų santykių. Paties kodifikacijos pokyčio esmė – sistemiškai pereiti į tvirtagalį kirčiavimą, kurį laiką tikslingai paliekant šalutiniu variantu tvirtapradį kirčiavimą kaip ankstesnės kodifikacijos liekaną. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 24 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Keičiant kodifikaciją, teoriškai galimi tokie veiksmai: a) kodifikuoti normų variantai sukeičiami vietomis, b) įteisinamas naujas normos variantas, c) šalinamas vienas iš normos variantų, d) šalinama nebeaktuali norma, e) įteisinamas anksčiau neigiamai kodifikuotas (nelaikytas norma) reiškinys. Kadangi kalbamojo reiškinio kodifikacija buvo nenuosekli, išlyginamajam jos pokyčiui, turint galvoje atskirus žodžius, būtų reikalingi visi penki veiksmai (žr. 5-ą lentelę). 5 LENTELĖ. Išlyginamojo kodifikacijos pokyčio veiksmai su skolinių, turinčių dvigarsius el, er, eu, kirčiavimo variantais (a – tvirtapradis kirčiavimas, b – tvirtagalis kirčiavimas) Dabartinis kodifikacijos būvis (pagal VLKK rekomendacijas arba, jei jų nėra, TŽŽ 2001) VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės 2016 m. siūlymai dėl kodifikacijos BŽ 1 atvejis 2 atvejis 1. a (dèrbis, hermenèutika) a || b (dèrbis || d bis; hermenèutika || hermeneũtika) b || a (d bis || dèrbis; hermeneũtika || hermenèutika) 2. a || b (hèrbas || h bas) a || b (hèrbas || h bas) b || a (h bas || hèrbas) 3. b (be gas, -ė, speltà, eũras) (?) b (be gas, -ė, speltà, eũras) 4. b || a (te mosas || tèrmosas) b || a (te mosas || tèrmosas) b (te mosas) 5. naujai ateinantys žodžiai (delfis) a (?) b (de fis) Iš 5-os lentelės matyti, kad planuojamo kodifikacijos pokyčio rezultatai pirmu ir antru atveju aiškiai skiriasi: pirmasis žingsnis kodifikacijos būklės nepagerina, antrasis sukuria aiškią sistemą. Kalbant apie kodifikacijos pokyčio planavimą, neišleistinas iš akių ir klausimas, kaip elgtis su naujai į lietuvių kalbą patenkančiais žodžiais (naujažodžiais)? Nors daliai jų ilgainiui atsiranda lietuviškų atitikmenų, bet tada, kai pradedami vartoti, jie kaip nors turi būti kirčiuojami. Tokių RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 25 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 naujažodžių į lietuvių kalbą ateina kasdien, pavyzdžiui: derbiai („klasikiniai atvirai suvarstomi vyriški bateliai“, internas, -ė „esantis internatūroje, t. y. podiplominę praktiką atliekantis gydytojas“, selfis 27 „autoportretinė nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ir dedama į socialinius tinklus“, dalbergija 28 „pupinių šeimos medis“ ir kt. (žr. ND). Remiantis „dar nepritapusių“ skolinių kirčiavimo logika, pagal 1-ąjį atvejį pirmiausia reikėtų įteisinti tvirtapradį variantą ir laukti ilgesnį ar trumpesnį jo prisitaikymo prie lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos laikotarpį, o tik tada, jei jis pasirodytų dažnas, pereiti po žingsnį prie tvirtagalio varianto. Akivaizdu, kad tokiu atveju ir toliau neišvengtume nesistemiško visų skolinių su el, er, eu kirčiavimo. 7.2. Variantų santykiai ir statusas po galimo kodifikacijos pokyčio Pagal bendrinės lietuvių kalbos kodifikacijoje nusistovėjusią keturių svarbiausių vertinimo laipsnių sistemą normų variantai gali būti lygiaverčiai (a | b) arba vienas pagrindinis (praktiškai vyraujantis), kitas šalutinis (a || b). Teoriškai normų variantų santykiai rodo jų konkurencijos būklę ir raidos polinkius realiojoje vartosenoje kodifikacijos momentu: stiprią variantų konkurenciją arba didesnį vieno iš jų perspektyvumą (sociolingvistiniu aspektu – ir prestižiškumą). Jeigu kodifikacija nedaug atsilieka nuo vartosenos ir prireikus koreguojama, tokia vertinimo laipsnių sistema leidžia lanksčiai reaguoti į vartosenos pokyčius. Taigi ši formalioji normos variantų santykių raiška reikalinga tiek kodifikacijos kaitai per variantus fiksuoti, tiek kalbos vartotojams orientuotis dėl kalbos polinkių. Bendrinės kalbos praktikoje apie variantų statusą reikia kalbėti dviem lygmenimis: 1) kodifikacijos šaltinių, 2) kalbos vartotojų. Kirčiavimo kodifikacijai svarbūs leksikografijos veikalai (dažniausia žodynai). Leksikografijos praktikoje antraštinis žodis, kartu ir jo kirčiavimas, rašyba, gramatinė forma paprastai laikoma pagrindiniu variantu, o greta jo esantis kitas variantas – lygiaverčiu arba šalutiniu (tai priklauso nuo konkretaus šaltinio rengėjų apsisprendimo). Taigi kodifikacijos praktikai ypač svarbi pagrindinio (pirmojo) varianto pozicija, nes apskritai kuris nors variantas 27 Nors šiai anglybei greitai surastas lietuviškas atitikmuo asmenukė, bet vartosenoje gali prireikti ištarti ir sukirčiuoti ir jį patį (plg.: Su selfiu atėjo ir giminiški žodžiai „selfintis“, „selfimanas“). Nuo pasirinktos priegaidės priklauso kirčio vieta. 28 Dalbergija 21-u įrašu (su rūšiniais pažyminiais) fiksuota Lietuvos Respublikos terminų banke (LRTB) iš skirtingų VLKK patvirtintų šaltinių (ieškota tik vardininko, žiūrėta 2016 04 21). Šis terminas čia sukirčiuotas abejopai: dalbèrgija (18 kartų: VLKK rekomendacijose „Dėl kai kurių medienos pavadinimų“, 2003; „Dėl medieninių, pluoštinių, dervinių, rauginių ir kitų techninėms reikmėms naudojamų augalų lietuviškų pavadinimų“, 2008; „Dėl nuodingųjų augalų lietuviškų pavadinimų (A–J)“, 2016 ir kt.) ir dalbe gija (5 kartus: Aiškinamajame medienos terminų žodyne, 2014). Nors šiuo atveju toks įvairavimas nelemia kirčio vietos, bet labai abejotina, ar terminams, kodifikuojamiems tuo pačiu laikotarpiu, iš principo jis reikalingas. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 32 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DLKG 2005: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. Vytautas Ambrazas. 4-as pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. red. Jonas Kruopas. 1-as leid. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. red. Jonas Kruopas. 2-as leid. Vilnius: Mintis. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Stasys Keinys. 3-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Stasys Keinys. 4-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DŽ4e 2002: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 4-as (elektroninis) leid. Vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ5e 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (elektroninis). Vyr. red. Stasys Keinys. 5-as leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (elektroninis). Vyr. red. Stasys Keinys. 6-as leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6i 2011: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis). Vyr. red. Stasys Keinys. 6-as leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://dz.lki.lt/ DŽ7 2012: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Stasys Keinys. 7-as patais. ir papild. leid. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ7i 2015: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis). Vyr. red. Stasys Keinys. 7-as patais. ir papild. leid. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKRŽ 1948: Lietuvių kalbos rašybos žodynas. Red. K. Gasparavičius, N. Grigas, J. Lazauskas, K. Ulvydas, A. Žirgulys. Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla. LKTŽ 2001: Vitkauskas V. Lietuvių kalbos tarties žodynas. 2 leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – Atnaujinta versija, 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt LRTB: Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt ND: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m. Sud. Rita Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt (žiūrėta 2016 04 20). RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 33 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Protokolinis nutarimas PN-8: Protokolinis nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. rekomendacijos Nr. R-4 „Dėl Terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų“ pakeitimo“, 2015 m. gruodžio 3 d. Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-2007-mgruodzio-20-d-rekomendacijos-nr-r-4-del-terminu-zodynu-rengimo-bendrujureikalavimu-pakeitimo (žiūrėta 2016 04 21); Nauja Terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų redakcija. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausiostemos/terminija/terminu-zodynu-rengimo-bendrieji-reikalavimai (žiūrėta 2016 04 21). PV: Pasaulio vietovardžiai. Europa, 2006; Amerika, 2008; Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija, 2010; Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai), 2012; Azija (Kambodža–Vietnamas), 2014. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Internetinė duomenų bazė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, VLKK. Prieiga internete: http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/ (žiūrėta 2015 04 25). Rekomendacija K-1: Rekomendacija „Dėl valiutos pavadinimo „euras“ kirčiavimo“, 2003 m. gegužės 29 d. (Nr. K-1). Prieiga internete: http://vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-irkirciavimas/1-del-euro (žiūrėta 2016 04 07). Rekomendacija K-3: Rekomendacija „Dėl kai kurių dviskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo“, 2003 m. birželio 26 d. Nr. K-3. Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kai-kuriu-dviskiemeniu-svetimos-kilmesdaiktavardziu-kirciavimo (žiūrėta 2016 04 12). Rekomendacija K-3.1: Protokolinis nutarimas „Dėl 2003 m. birželio 26 d. rekomendacijos Nr. K-3 „Dėl kai kurių dviskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo“ papildymo“, 2008 m. spalio 2 d. Nr. PN-7 (k-3.1). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-2003-m-birzelio-26-d-rekomendacijos-nr-k-3del-kai-kuriu-dviskiemeniu-svetimos-kilmes-daiktavardziu-kirciavimo-papildymo (žiūrėta 2016 04 13). Rekomendacija K-4: Rekomendacija „Dėl kai kurių daugiaskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo“, 2003 m. spalio 26 d. Nr. 5 (K-4). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kai-kuriu-daugiaskiemeniusvetimos-kilmes-daiktavardziu-kirciavimo (žiūrėta 2016 04 13). Rekomendacija K-4.1: Protokolinis nutarimas „Dėl 2003 m. spalio 2 d. rekomendacijos Nr. 5 (K-4) „Dėl kai kurių daugiaskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo“ papildymo“, 2008 m. spalio 2 d. Nr. PN-8 (k-4.1). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-2003-m-spalio-2-d-rekomendacijos-nr-5-k-4-del- RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 34 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kai-kuriu-daugiaskiemeniu-svetimos-kilmes-daiktavardziu-kirciavimo-papildymo (žiūrėta 2016 04 13). Rekomendacija K-11: Rekomendacija „Dėl kai kurių priesaginių būdvardžių kirčiavimo“, 2004 m. spalio 28 d. Nr. 12 (K-11). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kai-kuriu-priesaginiu-budvardziu-kirciavimo (žiūrėta 2016 04 13). Rekomendacija K-11.1: Protokolinis nutarimas „Dėl 2004 m. spalio 28 d. rekomendacijos Nr. 12 (K-11) „Dėl kai kurių priesaginių būdvardžių kirčiavimo“ papildymo“, 2008 m. spalio 2 d. Nr. PN-9 (k-11.1). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-2004-m-spalio-28-d-rekomendacijos-nr-12-k-11del-kai-kuriu-priesaginiu-budvardziu-kirciavimo-papildymo (žiūrėta 2016 04 13). Rekomendacija K-16.1: Protokolinis nutarimas „Dėl 2005 m. lapkričio 10 d. rekomendacijos Nr. R-12 (K-16) „Dėl kai kurių prieveiksmių kirčiavimo“ papildymo“, 2008 m. spalio 2 d. Nr. PN-10 (k-16.1). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniainutarimai/del-2005-m-lapkricio-10-d-rekomendacijos-nr-r-12-k-16-del-kai-kuriuprieveiksmiu-kirciavimo-papildymo (žiūrėta 2016 04 13). Rekomendacija K-16.2: Protokolinis nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. lapkričio 10 d. rekomendacijos Nr. R-12 (k-16) „Dėl kai kurių prieveiksmių kirčiavimo“ pakeitimo ir papildymo“, 2014 m. spalio 9 d. Nr. PN-4 (k-16.2). Prieiga internete: http://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-valstybines-lietuviukalbos-komisijos-2005-m-lapkricio-10-d-rekomendacijos-nr-r-12-k-16-del-kai-kuriuprieveiksmiu-kirciavimo-pakeitimo-ir-papildymo (žiūrėta 2016 04 17). Rekomendacija K-20: Protokolinis nutarimas „Dėl kirčiavimo variantų vartojimo“, 2010 m. gruodžio 9 d., Nr. PN-9 (k-20). Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/vlkknutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-kirciavimo-variantu-vartojimo (žiūrėta 2016 04 17). TŽŽ 1951: Tarptautinių žodžių žodynas. Red. Ch. Lemchenas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. TŽŽ 1969: Tarptautinių žodžių žodynas. Red. Ch. Lemchenas. Vilnius: Mintis. TŽŽ 1985: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. V. Kvietkauskas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. Algimantas Kinderys. Vilnius: Alma littera. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas. Red. Dovilė Svetikienė. Vilnius: Alma littera. RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 35 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LITERATŪRA A i tch ison J . 2013: Language Change: Progress or Decay? 4th edition. Cambridge University Press. Chr i s t ia n D . 1994: Kalbų planavimas kalbotyros požiūriu. – Sociolingvistika ir kalbos kultūra. Sud. L. Grumadienė, R. Marcinkevičienė. Vilnius: Gimtoji kalba, 29–40. D eu m e rt A. 2004: Language Standardization and Language Change. The dynamics of Cape Dutch. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam / Philadelphia. G a rvi n P. 1993: A conceptual framework for the study of language standardization. – International Journal of the Sociology of Language 100/101, 37–54. Prieiga internete: http://ukonline-web.uni-koeln.de/remarks/d5134/rm2180577.pdf (žiūrėta 2016 04 07). G i rde n is A., Pu p ki s A. 1996: Kalbos norminimo principai. – Gimtoji kalba 8, 1–5. Jaro s l a vi enė J . 2015: Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai. – Bendrinė kalba 88. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Html/88/Jaroslaviene_BK_88_straipsnis.pdf L i utk e vi č ienė D . 2015: Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 88. Prieiga internete: www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/88/Liutkeviciene_BK_88_straipsnis.pdf M i li ū nait ė R. 2003: Kalbos reiškinių vertinimo laipsniai. – Acta linguistica Lithuanica 48, 97–104. M i li ū nait ė R . 2006: Kodifikacijos ir vartosenos santykių modelis. – Kalbos kultūra 79, 9– 28. M i li ū nait ė R . 2007: Kodifikuotų normų keitimas: už ir prieš. – Kalbos kultūra 80, 7–23. M i li ū nait ė R . 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. P a ke r ys A . 2003: Komentaras dėl kirčiavimo rekomendacijų (2003 07 09). Prieiga internete: http://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/komentaras-del-kirciavimo-rekomendaciju (žiūrėta 2016 04 12). P a ke r ys A ., Pu p k is A. 2004 [1968]: Lietuvių kalbos bendrinė tartis. 2-as papild. ir patais. leidimas [su kompaktine plokštele]. Vilnius: Gimtasis žodis. Principai 1997: Lietuvių bendrinės kalbos tvarkybos principai, kodifikacijos kriterijai ir jų taikymas. – Gimtoji kalba 4, 1–3. P u pk i s A . 2005: Kalbos kultūros studijos. Vilnius: Gimtasis žodis. P u pk i s A . 2016: Dar kartą dėl eksperto, koncerto ir pan. žodžių kirčiavimo. – Bendrinė kalba 89. Prieiga internete: www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Pupkis_BK_89_straipsnis.pdf RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita | 36 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Stu n d žia B . 2003: Komentaras dėl „euro“ kirčiavimo (2003 07 09). Prieiga internete: http://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/komentaras-del-euro-kirciavimo (žiūrėta 2016 04 07). Stu n d žia B . 2008: Dėl svetimžodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu priegaidės (2008 12 05). Prieiga internete: http://vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/delsvetimzodziu-su-kirciuotais-dvigarsiais-el-er-eu-priegaides (žiūrėta 2016 04 07). Stu n d žia B. 2013: Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant (2013 12 23). Prieiga internete: http://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/bonifacas-stundzia-kirciavimo-norminamajidarba-tesiant (žiūrėta 2016 04 20). T ak a h as hi H . 2004: Language norms. – Sociolinguistics. An international handbook of the science of language and society. Ed. Ammon U., Dittmar N., Mattheier K. J., Trudgill P. 2nd ed., V. 1. Walter de Gruyter, 172–179. Įteikta 2016 05 03 Priimta 2016 07 05 RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]