Žodyno vaizdinys „Lietuvių kalbos žodyne“

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA GRITĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas ŽODYNO VAIZDINYS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, vaizdinys, iliustracinis sakinys, semantika, Lietuvių kalbos žodynas. ĮVADINĖS PASTABOS Apie akademinio Lietuvių kalbos žodyno (toliau – LKŽe) svarbą įvairiems tarpkryptiniams tyrimams rašyta daugybę kartų. Įvairių žodynų (ypač LKŽe) vertę iškelia ne tik kalbininkai (žr. Dini 2002; Kažukauskaitė 2002; Nepokupnas 2002, Paulauskienė 2002; Toporovas 2008 ir kt.). Jų motyvas nuolat iškyla ir nemoksliniuose tekstuose. Poetai (Vytautas Mačernis, Bernardas Brazdžionis, Česlavas Milošas, Justinas Marcinkevičius ir kt.) savo eilėse mini pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorių – Konstantiną Sirvydą. Ėmus vienam po kito rodytis LKŽe tomams, randasi ne vienas eilėraštis (Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio ir kt.), kuriuose iškyla ir akademinio žodyno motyvas. Prozos tekstuose (romanuose, esė ir kituose įvairaus žanro tekstuose, pavyzdžiui, Kosto Ostrausko, Romualdo Granausko, Agnės Žagrakalytės ir kitų) iškeliama akademinio žodyno svarba mūsų kultūrai, kalbama apie žodžių rinkėjus, redaktorius ir pan. 1 Taigi semantiniam vaizdinio tyrimui žodyno sąvoka pasirinkta sąmoningai. Apie kitokį Lietuvių kalbos žodyno – Viktorijos Daujotytės žodžiu, pamatinio kultūros teksto 1 Štai kaip apie žodyną viename iš interviu kalbėjo Romualdas Granauskas: „Žmogau, kodėl tu neužguli krūtine Didžiojo lietuvių kalbos žodyno? Kodėl nekiši ten nosies, kodėl nesi jo perskaitęs bent trejetą kartų, o ruošies rašyti? Kokia kalba, kokia savo puskalbe? Gal bent suprastum, kad lietuvių tauta nieko vertingesnio ir prakilnesnio nėra sukūrusi? Pati išnyks, o JIS liks dunksoti“ (Granauskas 2015: 317). Trumpai apie savo indėlį renkant akademiniam žodynui žodžius užsimena ir Agnės Žagrakalytės romano veikėjas – reali asmenybė Juozas Žagrakalys: „Parašiau šešiolika tarmiškų apsakymėlių. Vėliau, Vidugiriui pasiūlius, mielai apsiėmiau rinkti žodžius žodynui – kas nenorės prisidėti prie tokio gero darbo <…>“ (Žagrakalytė 2013: 561). Čia tik priminsime, kad teisininkas, literatas, kraštotyrininkas J. Žagrakalys kaip žodžių rinkėjas nurodytas paskutiniajame akademinio žodyno tome. Aldono Pupkio monografijoje rašoma, kad jis žodžius žodynui pradėjo rinkti dar 1933 m., o daugiausia surinko po karo (1972–1977 m. iš gyvosios kalbos užrašė apie 4000 žodžių, iš raštų – apie 5000) (Pupkis 2013: 424). AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (Daujotytė-Pakerienė 2002: 34) – skaitymą bene pirmoji yra kalbėjusi Jolanta Zabarskaitė. Žvelgdami į žodyninius straipsnius kaip į tam tikru būdu sukurtą specifinį diskursą ir skaitydami juos skirtingais pjūviais galime rasti įvairių duomenų apie lietuviškos pasaulėžiūros ir pasaulėjautos bruožus. Apie LKŽe šaltinius kaip kultūros istorijos atspindžius yra rašiusi Zita Šimėnaitė (2010: 158–166). Remiantis žodyno medžiaga jau ištirtas mūsų politinis pasaulėvaizdis (valstybė, įstatymas, valdžia), nagrinėtas šermukšnio vaizdinys; pasitelkus žodyne fiksuotą Adalberto Bezzenbergerio medžiagą, aprašytos marios, pamarys ir pamariškis (Zabarskaitė 2010: 126–143; 2012: 239–253; Gritėnienė 2016: 85–104). Šio lingvistinės kultūrologijos straipsnio tikslas – pasitelkus platų ir įvairų 20 žodyno tomų diskursą išnagrinėti, koks žodyno semantinis vaizdinys yra susidaręs LKŽe hipertekste, nustatyti, kurie vaizdinio požymiai laikomi svarbiausiais, aktualiausiais. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti keli konkretūs uždaviniai: tiriant surinktą medžiagą interpretaciniu, analitiniu aprašomuoju ir semantinės analizės metodais, apibūdinti žodynų sandarą, tipus, apimtį, autorius, medžiagą, aprašyti leksikografinių darbų eigą ir sunkumus, su kuriais susiduria žodynininkai rengdami žodynus, išryškinti žodynuose pasitaikančius trūkumus ir parodyti žodynų vertę. Vaizdinys čia suprantamas kaip žmogaus sąmonėje susidėliojęs tam tikras apibendrintas mentalinis vaizdas, ankstesnio suvokimo ar patirties atkūrimas 2 . Nuo vaizdo vaizdinys skiriasi tuo, kad yra labiau scheminis, apibendrintas. Vaizdiniai – suvokimo ir abstraktaus mąstymo tarpinė grandis, jų kilimą atmintyje, vaizduotėje ir mąstyme reguliuoja kalba (VLE 548). Kaip vaizdinys suprantamas semiotikų ir naujųjų laikų filosofų, plačiau žr. Sverdiolas 2006: 174; Balodis 2009; Nastopka 2010: 26 ir kt. Trumpai apibendrindami filosofų tyrimus galėtume teigti, kad naujųjų laikų filosofijoje vaizdinys suvokiamas kaip mentalinis fenomenas, tam tikra reprezentacija, savitas suvokimo ir patirties substratas. 2 Vaizdiniui gana artima ir archetipo sąvoka, plačiau vartojama literatūrologų ir kultūrologų. Plg. archetipo apibrėžtį: archetipas – originalus modelis, idealus pavyzdys, prototipas, kolektyvinės pasąmonės vaizdinio, turinčio universalią prasmę, nepriklausomo nuo individualaus pažinimo perdavimas iš kartos į kartą (LLE 2001: 28). Kognityvinėje lingvistikoje įprasčiau vartoti koncepto sąvoką. Priminsime, kad konceptu paprastai vadinamas mąstymo vienetas, visa informacija apie ką nors, esanti žmonių, kalbančių tam tikra kalba, sąmonėje (plačiau apie koncepto terminą žr. Černeiko, Cho Son Te 2001: 51; Papaurėlytė 2003: 25; 2007: 15– 17; Gudavičius 2011: 109–117). Dažniausiai koncepto terminas vartojamas kalbant apie abstrakčias sąvokas, o žodynas yra konkreti realija. Be to, šiame straipsnyje surinkta medžiaga neanalizuojama kognityvinės analizės metodu, čia nevartojami ir kiti svarbiausi kognityvistikos terminai (atributas, figūra, kolokacija ir pan.), todėl šiame semantiniame tyrime pasirinktas vaizdinio terminas. AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Tiriamoji medžiaga buvo renkama žvelgiant į visus 20 LKŽe tomų vertikaliai ir skaitant žodyno hipertekstą horizontaliai. Tokiu būdu skaitant žodyninius straipsnius rasta 211 antraštinių žodžių, kurių iliustracijose minima leksema žodynas. Įdomu tai, kad leksemos leksikografas, -ė („leksikografijos specialistas“) ir žodynininkas, -ė („žodynų sudarytojas, leksikografas“) fiksuotos tik jų pačių žodyniniuose straipsniuose. Jos daugiau nepavartotos nė viename iš 20 žodyno tomų apibrėžiant ar iliustruojant kitus žodžius. Didžioji dauguma (net 98 proc.) leksemą žodynas turinčių iliustracijų išrašyta iš įvairių autorių (daugiausia kalbininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų) raštų: 64 sakiniai iš Kazimiero Būgos, 19 iš Jono Jablonskio, 9 iš Juozo Balčikonio, 7 iš Antano Baranausko, po 3 iš Kazimiero Jauniaus ir Vinco Kudirkos, 2 iš Juozo Tumo-Vaižganto, po 1 iš Antano ir Jono Juškų, Jono Šliūpo, Mykolo Biržiškos, Antano Salio, Jurgio Šlapelio, Vydūno ir kt. veikalų. Taip pat žodynas minimas įvairiuose mokslo leidiniuose (žurnaluose, Lietuvių kalbos gramatikoje, kituose žodynuose ir pan.). Iš gyvosios kalbos užrašytos tik 2 iliustracijos su leksema žodynas (po vieną iš Liškiavos ir Kretingos) 3 . Būtina paminėti, kad LKŽe rasta ir žodyno sinonimų (jie taip pat yra šio straipsnio tyrimo objektas): Kiprijono Juozapo Nezabitauskio naujadarai surinktžodis ir žodinykas, Simono Daukanto vartotas žodrodys, A. Juškos – vardinyčia, Fridricho Kuršaičio žodyne (KII362) pirmą kartą fiksuotos žodinės knygos, žodknygės, Makso Niedermanno, Alfredo Senno, Franco Brenderio ir A. Salio žodyne vartotas žod nis, Antanas Vireliūnas terminų žodynus vadino įvardynais, žodynai vadinami ir tarptautiniu žodžiu leksikonas. Visi šie sinonimai LKŽe minimi tik jų pačių žodyniniuose straipsniuose. Šiandien visiems įprastą terminą žodynas sukūrė ir pirmą kartą pavartojo Jurgis Ambraziejus Pabrėža, o išplatino ir įtvirtino Aušros laikraštis (Balašaitis 1984: 95). Medžiaga tyrimui rinkta iš visų LKŽe 20 tomų, neimant papildymų kartotekos duomenų, todėl būtina pabrėžti, kad gauti rezultatai atspindi žodyno vaizdinį, susiklosčiusį lietuvių pasaulėjautoje iki XXI a. 3 Akivaizdu, kad šie sakiniai užrašyti iš informantų, neabejotinai turinčių reikalų su leksikografais: Kiek sukriuš piningo į tą žodyną! Krtn (ž. sukriušti). Visan sodžiuj užsijaudė visi žodžius žodynui rinkt Lš (ž. užjaudyti). AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1. LKŽe ILIUSTRACINĖS MEDŽIAGOS SEMANTINĖ ANALIZĖ Atskiros LKŽe iliustracijos autorius yra arba individualizuotas (iliustracinio sakinio pabaigoje nurodoma konkreti asmens, iš kurio raštų imtas sakinys, pavardė) arba anoniminis (autorių slepia bendra rš, sp, Klb, LKK, LK, B ir pan. santrumpa), tačiau bendrąja prasme galime teigti, kad visą žodyno hipertekstą kūrė vienas kolektyvinis kūrėjas – visa lietuvių tauta. Kalbant apie konkretų žodyno vaizdinį būtina patikslinti, kad šiame tyrime išnagrinėti LKŽe hiperteksto duomenys rodo kalbotyros specialistų – leksikografijos, gramatikos, dialektologijos ir kitų kalbos mokslo sričių tyrėjų, taip pat jiems artimų kultūros veikėjų ir grožinės literatūros kūrėjų susidarytą žodyno vaizdinį. Paprastai visos semantinės analizės remiasi aiškinamuosiuose žodynuose pateiktomis žodžių reikšmėmis arba jų iliustracine medžiaga. Žodynas lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose paprastai apibrėžiamas taip: žodynas – tai popierinė ar elektroninė knyga, skirta neištisiniam skaitymui, kurioje tam tikra tvarka (paprastai abėcėliškai) pateikti žodžiai, žodžių junginiai su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimu į kitą kalbą arba be jų 4 . Šiame tyrime, remiantis LKŽe iliustraciniais sakiniais (o tiksliau – teiginiais, kurie tais sakiniais pasakomi), išskirti šie svarbiausi žodyno vaizdinio požymiai: žodyno sandara, tipas, autorius, apimtis, leksikografinė medžiaga, darbų eiga, sunkumai rengiant žodynus, žodynų trūkumai ir vertė. Toliau kiekvienas iš šių požymių bus aptartas išsamiau. 2. ŽODYNO SANDARA Žodyno sandara apima dviejų tipų struktūrą: makrostruktūrą (bendrąją žodyno sandarą, jo didžiųjų dalių ir žodyninių straipsnių išdėstymo tvarką) ir mikrostruktūrą (atskiro žodyninio straipsnio sandarą) (Jakaitienė 2005: 33). Keliose LKŽe iliustracijose užsimenama apie žodyno makrostruktūrą (įvadą, žodžių pateikimo tvarką, sutrumpinimus, iliustracijas ir pan.): Žodyno „Įvadas“ yra tam tikrų problemiškų tarties ir kirčiavimo dalykų išvardijimas K1K53,47 (ž. išvardijimas) 5 . Žodžiai 4 Plg. žodyno apibrėžtį LKŽe, taip pat Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (http://lkiis.lki.lt/dabartinis) ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (http://bkz.lki.lt/). 5 Straipsnyje pavyzdžiai cituojami iš elektroninės LKŽe versijos (žr. www.lkz.lt). Sutrumpinimai tokie patys kaip žodyne. Skliaustuose nurodomas žodis, iš kurio straipsnio imtas pavyzdys. AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Būgos žodyne rikiuojami alfabeto tvarka LKI103 (ž. rikiuoti). Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais LKI104 (ž. šlieti). Žodynuose tilde žymimi pasikartojantys žodžiai arba jų dalys TŽŽ (ž. tildė). Kirčiams žymėti žodynuose ir gramatikose vartojame kelis ženklelius J.Jabl (ž. žodynas). Antras didelis pakeitimas, kurį J. Jablonskis atliko [Juškos] žodyne, yra visų žodžių priegaidžių sužymėjimas LKV244 (ž. sužymėjimas). Mano žodyne prie kiekvieno žodžio bus įdėtų sakinių, iš kurių lengviau bus suvaikyti žodžio reikšmė K.Būg (ž. suvaikyti). Žodyno mikrostruktūrai skirtose iliustracijose kalbama apie antraštinius žodžius, jų pateikimo tvarką ir pan.: Antraštinis žodyno straipsnio žodis rš (ž. antraštinis). Vardininkas yra pagrindinė linksniuojamojo žodžio forma, kuria tas žodis rašomas žodynuose, sąrašuose, antraštėse MLTEII443 (ž. vardininkas). 3. ŽODYNO TIPAS Žodynai į tipus skirstomi remiantis įvairiais kriterijais. Pagal informacijos šaltinį įprasta skirti lingvistinius ir enciklopedinius žodynus. LKŽe rasta tik viena iliustracija, kurioje paminėtas enciklopedinis žodynas: Enciklopedinis žodynas DŽ (ž. enciklopedinis). Daugiausia LKŽe diskurse kalbama apie lingvistinius žodynus. Jų esama įvairių tipų. Pagal kalbų skaičių nurodomi tokie žodynai: Vienakalbiai aiškinamieji žodynai paprastai yra norminiai A.Sal (ž. vienakalbis). Dvikalbis žodynas DŽ (ž. dvikalbis). Širvydas apskelbė trikalbį žodyną prš (ž. apskelbti). Šlapelio, pasirodo, leidžiama net du žodynu – trikalbis ir vienakalbis K.Būg (ž. vienakalbis). Keliakalbis žodynas NdŽ (ž. keliakalbis). Žodynai skirstomi ir pagal apimtį, formą bei paskirtį: Kišeninis žodynas DŽ (ž. kišeninis). Žodynas liliputas DŽ (ž. liliputas). Praktikos reikalo žodynas K.Būg (ž. reikalas). LKŽe iliustracijose minimi įvairūs vienakalbių žodynų tipai. Pagal žodžių pateikimo tvarką randame šį žodyno tipą: Būgos žodynas alfabetinis, ne lizdinis rš (ž. lizdinis). Daugiausia žodynų tipų randame pagal aprašomus vienetus ir informacijos pateikimo būdą: Būgos žodynas yra iš dalies verstinis, iš dalies aiškinamasis LKI113 (ž. verstinis). Aiškinamasis specialių terminų žodynas SkŽ279 (ž. žodynas). Žodynas savo pobūdžiu yra tarpinis tarp išsamaus ir atrankinio BVIII204 (ž. tarpinis). LKŽe hipertekste minimi ir aspektiniai žodynai: Aš turiu nemaža medžiagos surinkęs etimologijos žodynui K.Būg (ž. medžiaga). Atvirkštinis AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 žodynas rš (ž. žodynas). Rašomosios kalbos žodynui šnektų žodžialytės neturi jokios svarbos K.Būg (ž. žodžialytė). Lietuvių leksikografijoje ilgai žiojėjo matoma spraga – neturėjome specialaus bendrinės tarties žodyno K1K53,44 (ž. žiojėti). Nemažai iliustracijų, kuriose kalbama apie įvairius specialiuosius žodynus: Be augalų vardyno, J. Pabrėža yra parašęs morfologinių botanikos terminų žodyną KlbXVIII11 (ž. vardynas). Dažniausiai vertiniai visų pirma pasirodo verstinėje mokslinėje literatūroje, verstiniuose terminų žodynuose ir yra vertėjo naujadarai KlK27,32 (ž. verstinis). Tarmės žodynas rš (ž. tarmė). Teminis žodynas būtų tikras pagalbininkas rašantiesiems, padėtų jiems susirasti reikiamos reikšmės žodį, propaguotų rečiau vartojamus ar mažiau žinomus žodžius bei jų reikšmes KlK27,48 (ž. teminis). Žodynas augminyčinis P (ž. žodynas). Rinko medžiagą Lietuvos žymesnybių žodynui rš (ž. žymesnybė). Kartais iliustracijoje nurodomas konkretaus žodyno pavadinimas: Būgos „Lietuvių kalbos žodynas“ apimties atžvilgiu yra tezauro tipo žodynas LKI113 (ž. tezauras). Visą laiką man atima „Rašybos ir tarybos žodynas“, kurį norėčiau pabaigti iki Naujų metų K.Būg (ž. taryba). [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] 6 atsivaryta ligi raidės K J.Balč (ž. atvaryti). 4. ŽODYNŲ AUTORIAI Kelete LKŽe iliustracijų žodyno sudarytojai įvardijami labai apibendrintai, neindividualizuotai. Leksikografai vadinami žodyno sudarytojais, rengėjais, rašytojais ir pan.: Tapau žodyno rengėju K.Būg (ž. rengėjas). Žodyno sudarytojas J.Jabl (ž. sudarytojas). Kurios čia tvarkos laikosi žodyno rašytojai šitame savo žodžių suskirstyme skaitytojams? J.Jabl (ž. skaitytojas). Žodinių knygų (žodknygių) rašėjas KII26 (ž. žodinis). Pirmasis didžiojo enciklopedinio arabų žodyno ruošėjas EncIV1187 (ž. ruošėjas). Visas rengėjų kolektyvas – žodyno redakcija: Žodyno redakcijai gyvai reikia gauti Lalio žodyno trys egzemplioriai KlbXIV64(K.Būg) (ž. redakcija). [„Lietuvių kalbos žodyno“] redakcijos kolektyvas buvo telkiamas iš svarbesniųjų lietuvių kalbos tarmių atstovų KlbXVI10 (ž. telkti). 6 LKŽe laužtiniuose skliaustuose pateiktas iš rašytinio konteksto numanomas žodis šiame straipsnyje laikomas lygiaverčiu su kitais sakinio žodžiais. AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LKŽe diskurse daug dažniau nurodomos konkrečios žodynų autorių pavardės: Konstantino Sirvydo, Kazimiero Daukšos, Kristijono Gotlybo Milkaus, Simono Daukanto, Dionizo Poškos, Fridricho Kuršaičio, Mykolo Miežinio, Antano Juškos, Kazimiero Būgos, Jurgio Šlapelio, Jono Jablonskio ir kitų. Tik retais atvejais žodyno autorius ir pats veikalas paminimas be jokio platesnio konteksto: Daukanto žodrodys K.Būg (ž. žodrodis). Atskleidęs žodininką Neselmano JJ (ž. žodininkas). Išsamesnėse, platesnio konteksto iliustracijose kalbama apie žodynų autorių pateikiamus konkrečius žodžius: Širvydas (= Sirvydas) savo žodyno penktamjame spaudime turi prekie K.Būg (ž. penktas). Žodį miresiuoti K. Daukšos žodynėlis rodo reikiant rašyti mirėsiuoti „gaimuroti“ K.Būg (ž. mirėsiuoti). Lyginami kelių autorių žodynai, kalbama apie vieno žodyno įtaką kitam, žodyno rengėjų kaitą ir pan.: Šlapelio žodynas žada būti žodingesnis už Kuršaičio žodyną K.Būg (ž. žodingas). Kuršatas ... visą Mielkio žodyną perklausinėjo LTI417(A.Baran). Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl (ž. paimti). Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg) (ž. vesti). Reiktų sunaudoti Juškevičiaus žodynui tinkantys ir Jauniaus materijolai K.Būg (ž. materijolas). Nemažai rašoma apie žodynininkų pasišventimą savo darbui: [D. Poška] visą savo amžių krutėjo kraudamas lietuvišką žodyną A1884,16 (ž. žodynas). Pasimirė kun. Miežinis, pasimirė ir jo žodynas V.Kudir (ž. pamirti). Užsimenama apie atliekamus konkrečius leksikografų darbus: Lietuviškus žodžius į lenkų kalbą A. Juška žodyne išvertė trumpai, lakoniškai LKV170 (ž. išversti). Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč (ž. traukti). Visą gautą iš jų medžiagą … J. Jablonskis galvojo suvartoti savo straipsniams arba žodynui KlbV54 (ž. suvartoti). 5. ŽODYNŲ APIMTIS Žodyno apimtį dažniausiai parodo a) tomų, b) lankų, c) puslapių arba antraštinių žodžių skaičius: a) Vienatoomis žodynas DŽ1 (ž. vienatomis). Dvitomis žodynas DŽ (ž. dvitomis). Šešiatomis žodynas rš (ž. šešiatomis). Daugiatomis žodynas rš (ž. daugiatomis); AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 b) Žodynėlis galės būti tarp penkių ir dešimt lankų LKGII607 (ž. tarp); c) Žodyno didumo šiandie dar nenujaučiu. Tik man rodos, kad bus apie 4000–6000 psl. (didžiojo formato) KlbXIV164(K.Būg). Žodynas bus didelis – išeis apie 8 ar 10 tūkstančių puslapių K.Būg (ž. tūkstantis). Tačiau mano nuvokimu A. J[uškos] Žodynas neturės daugiau per 35000 žodžių Vaižg (ž. nuvokimas). Kartais žodyno apimtis nusakoma būdvardžiais milžiniškas, lemtas 7 ir pan.: Darbiai rašai tamsta milžinišką mūsų kalbos žodyną Jn (ž. darbus). Iš to jau pasidarė lemtas žodynas prš (ž. lemtas). Būga buvo užsimojęs įtraukti į žodyną visus lietuvių kalboje vartojamus ir vartotus žodžius sp (ž. užmoti). 6. ŽODYNŲ MEDŽIAGA Žodynui parašyti pirmiausia turi būti sukaupta įvairialypė medžiaga. Akademiniam žodynui žodžiai buvo renkami iš gyvosios kalbos ir įvairiausių raštų. Žodyno vaizdinio tyrimui atrinktose iliustracijose daugiausia ir kalbama apie šį darbą: Daug žodynui primeškeriojau 1916–1919 metais K.Būg (ž. primeškerioti). Kaip skruzdėlė jis (M. Untulis) rinko ir tempė lietuviškus žodžius lietuvių kalbos žodyno kartotekon rš (ž. tempti). Iš įvairių šaltinių išrinkti žodžiai ir jų vartosenos pavyzdžiai surašomi į atskiras korteles – sudaroma žodyno kartoteka: Žodyno kartoteka DŽ (ž. kartoteka). Kartoteka lėmė žodyno apimtį ir net struktūrą rš (ž. lemti). Ne tiek Juškevičiaus žodyno daug, kiek mano materijolų (kortelinis žodynas!) K.Būg (ž. kortelinis). Vieni autoriai į žodynus traukia visus kalboje esančius žodžius: Žodyno turiniu eina visi, be jokio skirto, lietuvių kalbos žodžiai K.Būg (ž. skirtas). Manasis žodynas kai kuriems mūsų tėvynainiams (patriotams) labai nepatinka savo skoliniais TŽII464(K.Būg) (ž. tėvynainis). A. Juška taip pat nevengė grubių bei vulgarių žodžių ir posakių, nelaikydamas jų netinkamais žodynui ir apskritai skaitančiajai visuomenei LKV151 (ž. vulgarus). Kartais iliustracijose išskiriamas ar pabrėžiamas koks nors ypatingesnis žodyninės leksikos sluoksnis: Šitie žodžiai jiems kalbos neteršią ir esą dėtini žodynan K.Būg (ž. teršti). Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž (ž. privesti). Nepaisant J. Juškos paredagavimų, spausdintoje žodyno dalyje yra raštų kalboje paprastai vengiamos 7 Lemtas – „nemažas, didokas“. AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 leksikos LKV152 (ž. vengti). Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308 (ž. traukimas). 7. ŽODYNO KŪRIMO ETAPAI Iš LKŽe iliustracijų palyginti lengvai atsekame žodyno rengimo darbų eigą. Pirmiausia turi būti surinkta leksikografinė medžiaga: Žodyninės medžiagos rinkimas siejosi su kitu didžiuliu darbu – tautosakos rinkimu rš (ž. rinkimas). Žodžiai pravartu būtų surinkti vienan žodynan su jų reikšmės ir prasmės apsakymais rš (ž. apsakymas). Paskui žodžiai dėliojami pagal abėcėlę: Abėcėliškas žodyno kortelių dėstymas K.Būg (ž. abėcėliškas). Sutvarkius kartoteką, imamas kurti žodyno tekstas: Pradėjau žodyną iš kortelių perrašinėti spaudai į sąsiuvinius KlbXIV165(K.Būg) (ž. perrašinėti). Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną J.Balč (ž. žodynas). Vėliau į žodyno rengimo darbą įsitraukia redaktorius. Daugiausia iliustracijų apie A. Juškos žodyno redagavimą: Jablonskis yra suredagavęs dalį A. Juškos žodyno (ejūra), kuris davė literatūrinei kalbai nemaža naujų žodžių LKI47 (ž. suredaguoti). J. Jablonskis buvo vienintelis [A. Juškos žodyno] redaktorius, kuris lenkiškąjį vertimą tvarkė iš esmės LKV243 (ž. vienintelis). Redaguodamas Jablonskis [A. Juškos] žodyno kalbą, užrašytą daug kur to krašto tarme, kur buvo rinkta, vienodino ir artino prie vakarų aukštaičių tarmės J.Balč (ž. vienodinti). Kitų pinigų už J[uškos] Žodyno redakciją neesu gavęs KlbV106(J.Jabl) (ž. redakcija). J. Jablonskis, sutikęs būti redaktoriumi, svajojo sutvarkyti ir išleisti visą A. Juškos žodyną LKV237 (ž. sutvarkyti). Prieš leidybą skaitomos žodyno korektūros: Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg (ž. išvesti). Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg (ž. tarti). Suredaguotas žodynas atiduodamas spausdinti: Manau, kad žodyno spaudą galima bus pradėti 1923 metų rudeniop K.Būg (ž. spauda). Rudeniop galės pasirodyti žodyno pirmasis sąsiuvinys K.Būg (ž. sąsiuvinis). Jau bus 3 metai, kaip įdavė to žodyno rankraštį vienam spaudikui V. Kudir (ž. spaudikas). Gyvas reikalas verčia autorių toliau varyti sustojusį žodyno spausdinimo darbą K.Būg (ž. spausdinimas). Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg) (ž. surinkti). AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LLE – Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. Nastopka K. 2010: Literatūros semiotika, Vilnius: Baltos lankos. Nepokupnas A. 2002: Žodynas – tai abėcėlės tvarka išdėstytas visas pasaulis Lietuvoje ir Lietuva visame pasaulyje. – Seimo kronika: specialus Nr. 22 (228), 2002 m. liepos 29 d., 1421. Prieiga internete: http://www6.lrs.lt/kronikos/pdf/030101/k-22.pdf (žiūrėta 2017 08 28). Papaurėlytė S. 2003: Sielvarto metaforos lietuvių ir rusų kalbose. – Filologija 8, 25–31. Prieiga internete: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB0001:J.04~2003~1367184529404/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content (žiūrėta 2017 09 04). Papaurėlytė-Klovienė S. 2007: Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Paulauskienė A. 2002: Paminklas tautai. – Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 21–26. Pupkis A. 2013: Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Sabaliauskas A. 1997: Kazimieras Būga ir lietuvių leksikografija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1–4. Sverdiolas A. 2006: Apie pamėklinę būtį, Vilnius: Baltos lankos, 173-176. Šimėnaitė Z. 2010: Lietuvių ir lenkų leksikografijos sąsajos (Związki leksykografii polskiej I litewskiej). – Językowe I kulturowe dziedzictwo Wielkiego Księstwa Litewskiego. Bydgoszcz, 158–166. Toporovas V. 2009: Didžiajam Lietuvių kalbos žodynui išėjus. – Vladimiras Toporovas ir Lietuva. Sudarė A. Sabaliauskas, J. Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 261–273. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. T. 24, 2013. Zabarskaitė J. 2010: Politinis pasaulėvaizdis didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (valstybė, įstatymas, valdžia). – Parlamento studijos 9. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Mažvydo biblioteka, 126–143. Prieiga internete: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_kalba_1.htm (žiūrėta 2017 09 05). Zabarskaitė J. 2012: Kitoks didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ skaitymas: Adalbertas Bezzenbergeris, marios, pamarys, pamariškis. – Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai. Sudarė G. Blažienė, N. Morozova, J. Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 239–271. Zinkevičius Z. 1981: Kalbininkas K. Būga, Kaunas: Šviesa. Žagrakalytė A. 2013: Eigulio duktė: byla F 117, Vilnius: Tyto alba. Įteikta 2017 09 19 Priimta 2017 12 08 THE MENTAL IMAGE OF THE DICTIONARY IN THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE (LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS) Su mmary The importance of the academic Dictionary of the Lithuanian Language (Lietuvių kalbos žodynas) for various interdisciplinary research has been written many times. Its motive is constantly appearing in non-academic texts also. So the concept of the dictionary for the semantic mental image’s analysis has been deliberately chosen. Looking at the lexicographic articles of the great dictionary as a specific discourse created in a certain way and reading them in different cuts, we can find various data about the features of Lithuanian worldview and world outlook. The goal of this article is to analyze the semantic mental image of the dictionary formed in the hypertext of the academic dictionary and to determine which mental image’s features are considered to be the most important, most relevant, using a wide and different discourse of the 20 volumes of the dictionary. In order to achieve this goal, several specific tasks were set out: in the way of researching the collected material by interpretative, analytical descriptive and semantic analysis methods to AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 describe the structure, types, volume, authors, material of the dictionary, to represent the course of the lexicographical works and the difficulties which the dictionary makers faced during the preparation of dictionaries, to highlight the disadvantages which are noticeable in the dictionaries and show the value of dictionaries. The research material was collected by looking vertically to all 20 volumes of the Dictionary of the Lithuanian Language and reading the hypertext of the dictionary horizontally. 211 head words were found reading the lexicographic articles in this way, the illustrations of them contain a lexeme dictionary. The vast majority (even 98 %) of the illustrations used with the lexeme dictionary were written out from the various authors’ (mainly linguists, cultural and public figures) written sources. The dictionary is also mentioned in the various academic publications (in the journals, Grammar of the Lithuanian language, other dictionaries, etc.). Only 2 illustrations with a lexeme dictionary are written from the living language. So the data of the hypertext of the Dictionary of the Lithuanian Language analyzed in this study shows the mental image of dictionary which was formed by the linguistic specialists – lexicographers, grammarians, dialectologists and the researchers of other language science fields, and also by the cultural activists and fiction writers. The material for the research was collected from all 20 volumes, only the data of Complement Card Index was eliminated, and this is why it is important to describe that the final results reflect the mental image of the dictionary formed in the Lithuanian worldview till the 21st century. After the semantic analysis of the illustrative material of the Dictionary of the Lithuanian Language, the following main features of the dictionary’s mental image are distinguished: the structure, type, author, volume, lexicographic material of the dictionary, course of lexicographic works, difficulties faced preparing the dictionaries, the disadvantages and value of the dictionaries. The analysis of all illustrative samples with the lexeme dictionary shows that it is completely enough to have the data accumulated in the academic dictionary incase to make the detailed mental image of the dictionary. Because the second meaning of the word dictionary is very concrete, practical, so the formed generalized mental image of it is objective and clearly defined. AURELIJA GRITĖNIENĖ. Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne | 19 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 The investigated material allows to arrange such a generalized dictionary’s mental image formed in the Dictionary of the Lithuanian Language: the dictionary is a printed or manuscript book composed of one, several, dozen or few dozen volumes and written by a single author or a collective; it is written in accordance with a certain instruction, it has its macrostructure and microstructure; after collecting the material from one or various sources (most often making the card index) the words or word combinations are presented alphabetically, by themes or according other system in the dictionary, usually the meaning of the word is described, it is also possible to specify the origin, history, geography of the word, to submit grammatical, accentuate, stylistic and other information, the samples of use, translations to one or few languages; such a publication has a practical and academic value (it is useful for learning your or foreign language, it is needed as the source for the various research of the language and culture). Obviously, the mental image of the dictionary would be slightly different when entering the 21st century, however the comparing of the dictionary’s mental image in nowadays and how it changed could be the research object of the other article. KEYWORDS: dictionary, mental image, illustrative sentence, semantics, The Dictionary of the Lithuanian Language. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]