Reikšmių apibrėžimo ypatumai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“: augalai ir gyvūnai

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ANELIKA GAIDIENŽ, DANUT LIUTKEVIČIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių REIKŠMIŲ APIBRĖŽIMO YPATUMAI BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNE: AUGALAI IR GYVŪNAI ESMINIAI VOZŽIAI: signi icazione, de in is, kogni y inė apib ėž is, adicinė apib ėž is, žodynas, Bend i nės lie u ių kalbos žodynas. ĮVADINĖS PASTABOS Sono okos della pa ola leksinė signi icazione e della pa ola signi icazione de inizione è nea siejama aiškinamųjų dizionynų pa e. Sappiamo come ques i conce i sono pe cepi i dei dic ioni p odu o i? Aiškinamųjų dizionynų della lingua Li uania in oduzioni di soli o abbas anza o malmen e engono p esen a i modi di in e p e azione signi ica i i di pa ole e pa ole signi ica i i g a inis pa eikimas a icolo di dizodyno. Tu a ia non è semp e chia o, qualiõs leksinės eikšm s conce ozioni in ques i diziona i si engono, kkios o mulei di de inizione applica e de inendo di e si seman inių g upių pa ole, quie leksinės eikšm s segni più spesso è yškinami e e c. L'ogge o di ques o a icolo desc izione di ca ego ie di pian e e animali nei diziona i. La scel a di ques e ca ego ie l'hanno de e mina a pa ecchie cose: poiché la scienza della bo anica e della zoologia ha mol o es eso sis ema e minologico, cioè le pian e e gli animali nominan i pa ole si può (e ends ama) de ini e mol o scien i ica, minin appa enenza a a i egni, amiglie, gen ims e e c., al a pa e, le pian e e gli animali nominan i pa ole sono quo idiane, abi uali, cos an emen e udi i e quindi li si può de ini e e bui i, menin ipici segni, che sono lega i a ali pian e e animali. Ques i due al e na i i in elazione ai chiškinamiei dicodynai della lingua Li uani si compo i ne ienodai. A icolinij si esaminano di e si conc e i daik a a dzii, denominan i pian e e animali, signi ic i de ini ys. Daik a a džiai sceglie e da Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau BŽ) manosc i čio e pa e già pubblica a in e ne . 1 Obie i o dell'a icolo discu e e seleziona e pian e e animali denominan i pa ole signi ica i i peculia i del dic ione della Bend inė lie u ių kalbos e o ni e p opos e igua do ques i e al i nomi di quell'a ea de ini ici o mulazione. 1 Remiamasi in e ne (h p://bkz.lki.l ) pubblica a ques a pa e del diziona io e anco a pocopelb ie pa i man aščiu. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |2 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Al ine di aggiunge e ques o obie i o si po anno i seguen i obie i i: 1) a skleis i, kaip žodžio leksinė eikšmė su okiama BŽ engėjų; 2) nus a y i, kokiõs žodžio eikšm s apib ėž ies – adicinės a kogni y inės – gene almen e segui i BŽ de inendo i comuni nomi delle ca ego ie pian a e animale e delle šioms ka ego ijoms p iklausančius žodžius (naminiai gy uliai, medžiai, aisiai i k .) i palygin i juos su ki ų aiškinamųjų lie u ių bei kai ku iais anglų i usų kalbų žodynų apib ėž imis; 3) nus a y i, kokie požymiai dažniausiai pasi enkami BŽ apib ėžian konk ečius ca ego ie seleziona e pian e e animali nomi. esis en i o esis i izze nella linguo ypo in un ce o 1. ŽODŽIO REIKŠMĖS KONCEPCIJOS IR BENDRINĖS LI ETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS Kalbo y oje esama daugybės seman inių koncepcijų – s uk ū alis inė, kogni y inė, loginė i k . (plačiau ž . Jakai ienė 1988: 30–40; Guda ičius 2007: 14–27 i k .). Toliau 1 len elėje pa eikiamos Di ko Gee ae so (2006: 387) apibend in os seman inės koncepcijos, pe iodo: 2 1 LENTELĖ. Seman inės koncepcijos (pagal D. Gee ae są) LAIKOTARPIS KONCEPSIJA PAGDINDINIAI PRINCIPI EMPIRINIS DOMENAS AIŠKINAMASIS PRINCIPAS 18701930 Is o inė-Kalba ilologinė seman ika a come indi ido bend uomenės sa i aiška Tegnimen i sull eikšmių kai ą E e i i à e iš aiškos p incipii 19301975 S uk ū alis-- seman ika au onomiška Kalba come pa adigmini e sin agmini Teiginiai su di isimen o o signi ica i i seman inius yšius Reikšmės inė s u u a pos ula i 1970Loginė Kalba come i e imen o Teiginiai su kalbos eisingumo iene o) Algo i minis seman ica in signi icanza e oneum possibili mondius condizioni skaidomumas Teiginiai su Na ū | /3 p opozizioni (sudė inio 1975Kogni y inė Kalba come žalusodyne: pian e e animali 2 In o maciją iš e ė A. Gaidienė. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 seman ika kogni y inis į ankis lanks umą, idinę sanda ą, pa i inį ondą, e enciklopedinį pobūdį i k . ka ego iza imas (p o o ipiškumas) kogni y inės s a egijos Tu bū nella linguo y o più di use po emmo conside a e s u u alis ina e Secondo kogni y inę seman ikas, pa eikiančias isiškai ski ingą požiū į į žodžio eikšmės samp a ą. Nikolaijus Boldy e o (Boldy e 2004: 78), una delle eo iche s u u alis ine posizioni seman iche a lingu is ini e ex aling is ini a inių è aiški iba, i. e. il signi ica o della pa ola nep iklauso da quello che pa la o e conosce su ealų o menamo mondo (plačiau c . o ganizzua a seman inių Gaidienė 2016: 16). Ki aip sakan , s uk ū alis ų požiū iu, eikšmė y a gana sa a ankiška elemen ų isuma (Jakai ienė 2010: 56). Secondo kogni y is ų, il signi ica o della pa ola è il isul a o dell'a i i à cogni i a (Mikulskas 2009: pe cepi a come nea siejama con enu o 40), mąs omosios bū ies ap aiška (Jakai ienė 1988: 40), . y. žodžio eikšmė kogni y is ų men ale, che o ma il co isponden e campo sape e, pa e (Guda ičius 2011: 113). La pa ola, in gene ale uni à linguis ica, signi ica i asme e solo pa e delle nos e conoscenze sul mondo, e la p incipale pa e lo o s a nei conce i congiun i con essi (Boldy e 2014: 87). Si può a e ma e che leksinė signi ica o è nel linguaggio, conc e issimo acconyme ac ualizza a s u u (ku ios koncep o dalis. S a bu pab ėž i, kad žodžio eikšmė ampa sup an ama ik ki ų kogni y inių sužadinamas kalbė ojų sąsiėje) con es o e comple amen e nes impo a, se ques e s u u azioni sono e balizua e, i. y. il signi ica o della pa ola si lega con kogni y iniais con es i kogni y inėmis s uk ū omis a ba žinių blokais, ku ie i leidžia as eikšmes sup as i (Boldy e 2004: 89; plačiau ž . Gaidienė 2016: 21). Daugelis kalbininkų (plg. Gee ae s 1989: 142; Vežbickaja 1996) conco da che <...> possibile comple amen e a monizza e e kogni y inį, e s u u ū inį app occio al signi ica o della pa ola (Jakai ienė 1988: 57). P ecisamen e ale pa ola del signi ica o conce a o kogni y inės e s uk u alis inės combininio aiko BŽ o ganizza o i. S uk ū alis ico aspe o della pa ola signi ica o sin agminius i pa adigminius aiškinamųjų žodžių san ykius konk ečiuose pasakymuose na u almen e a scludia analizzand (ilius aciniuose esempi) e lo o elazioni con i p op i hiponimais hipe onimais o sinonimais e e c., e s udia e quelle pa ole in e connessioni con più ampie s u u e men alinee (koncep ais) pe me e lo o signi ica i i de ini i sopplimen i p o o ipiiaiae a ibu i, mol eia eikšmio pa ola signi ica i a collegie i mo i a a e e e pa u o i al imen i a icolo del diziona io. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabole: pian e e animali |4 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Quindi in ques o a icolo sulla base delle de inizioni di pa ole chiaman i pian e e animali, p esen a e BŽ, sa à mos a o ques e due conce i seman inici combinazione. delle lingue Aiškinamieji žodynai dažnai k i ikuojami dėl o, kad juose ku ios no s leksinės eikšmės samp a os laikomasi nenuosekliai. E aldos Jakai ienės (2005: 81) eigimu, Daba inės li e is e pa ole non ( y . ed. S. Keinys) no mali, quo idiani pa ole de ini i siano indicando 3 indicando seman inici segni. Tokį la di e si à della de inizione dei signi icamen i decide nedaug seman inių požymių, be ge ai žinomi augalai, gy ūnai i pan. apib ėžiami išsamiai di e se cose: e i a e la pa ola signi icazioni della de inizione delle di e si à spesso si leksikos į ai o ė, žodyno paski is, žodyno ad esa as i k . Šiuolaikinėje leksikog a ijoje no in p opone i e i si eo ia dei p o o ipì (più c . Gee ae s 2006: 327355). P ima di u o ques a eo ia dizzyno sc i ice aiu a a dis ingue e uni o mi basi di o ni e polisemini esminius leksemos eikšmės požymius, aip pa siūlo koncep ualias p iemones, leidžiančias pa ole signi ica i, ecc., come uno o di e si mazghi (p o o iphi) dominogamaa mo i uo ą ne wo k signi icamen i. 2. PROTOTIPŲ TEORIJA IR LEKSIKOGRAFINĖ PRAKTIKA Il conce o di p o o ipo si collega con XX a. Eleono os Rosch e e ua i s udi spe imen ali, i cui isul a i mos a ono, che alcuni memb i delle ca ego ie hanno più, e al i meno ques o ca ego ia ca a e is iche aužì, a ma le s esse ca ego ie i con ini non sono chiškios. Būdingiausią memb o della ca ego ia, in base al quale si può iconosce e ca ego ia, E. Rosch ha chiama o p o o ipo (Unge e , Schmid 2006: 10). In gene ale agli specialis i della psicologia cogni i aina ci ci conda eal à ca ego izazione, al quale hanno inizia o a gua da si dal pun o di is a cogni i ina dell'a i i à umana, è di en a o essenziale (Kub iako a 1996: 4546). P o o ipų eo ijos požiū is į ka ego inę na ys ę p ieš a a o klasikinei eo ijai. Klasikinėje eo ia a e ma che i con ini della ca ego ia sono chiiski: u i i memb i di una ca ego ia unisce lo s esso (bū inų) se di a ibu i, ad ques o medchia ca ego ia a ibui i un memb i nella ki o a ž ilgiu y a lygūs (Di enas 2009: 15). Toliau pa eiksime Holge io Diesselio 4 len elę 5 , quale desc end inami di e enzin della classikinės e p o o ipų eo ia (ž . 2 abelę). 3 E. Jakai ienė ėmėsi qua o du oio Daba inės lie u ių kalbos žodino edizione, esleis u 2000 anni. 4 Plačiau ž . jena.de/~x4diho/Sc ip .Language%20and%20Cogni ion%201.pd . 5 In o maciją iš e ė A. Gaidienė. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos h p://www.pe sonal.unižodyne: pian e e animali |5 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 LENTEL. Klasikinè e p o o ipì della eo ia di e enumai Klasikinė eo ija P o o ipų eo ija Ka ego ijos apib ėžiamos ado aujan is comuni segni. Ka ego ie Ka ego ijos apib ėžiamos pagal ge iausią na į. hanno chiiskii con ini. Ka ego ie hanno Visi ka ego ijos na iai y a lygūs. Vieni ka ego ijos na iai y a ge esni už ki us ne yškias con ine. Ka ego ijų eikšmė y a pas o i. Ka ego ijų eikšmė p iklauso nuo kul ū os i memb i della ca ego ia. con es o. Cogni y inė seman ica da kogni y inės psicologia ha p eso in segui o e ėmė applica e są oką. Pasak Aloyzo Guda ičiaus (2009: 67), „[s]eman inio ap ašymo cen u apo p o o ipas – daik as a eiškinys, ku is kalban iesiems a odo ipiškas, pa yzdinis, no malus ma goje panašių p o o ipo di cose o enomini a ie à. Il conce o di p o o ipo in lessicog a ia può esse e usa o e applica o a due li elli: a) žodžio eikšmė apib ėžiama emian is p o o ipu. Tokiu būdu apib ėžian eikšmes allon ana a dai logici c i e i di necessi à e su icienza, poiché nella de inizione engono elenca i p ima di u i quegli a ibu i che desc i ono p o o ipico memb o della ca ego ia (Jakai ienė 2005: 82). b) il signi ica o p o o ipine di una pa ola plu ia eikšmio iene conside a o quella pa ola signi ica o, che del medio pa ca o e (kalbinės bend ijos) consape olezza p incipalmen e si associa a con quella pa ola. In al i e mini, di e si signi ica i della pa ola sono s u u oja e secondo ale s esso p incipio come e di e si memb i di una ca ego ia, i. i. laikomasi opinè, che la pa ola ha signi icazione p o o ipinę, con cui si collegano meno signi ica i p o o ipiche. Secondo P agglejaz (2007: 3) memb i del g uppo, signi icazioni p o o ipiche sono endu e esse e conc e esnè, indicano più acilmen e immaginabili, isumi, gi dimus, sensuali, odo žiami o gus oniu jun ami sogge i, le sue associa e con azioni co po ali, sono de in esnè, es i spesso s o icamen e più an iche, ol e a ciò, necessa iamen e più equen i. Nei diziona i ali signi ica i non di ado engono p esen a e p ime. Rolando Mikulsko (2009: 72) eigim, [ ]ienas p incipali lexicog a ico app esen us apib ėžimo užda inių y a padė i žodyno skai y ojui a pažin i žodžiais žymimų ka ego ijų ik o ėje. P op io ques o a e aiu a i a i che de iniscono p o o ipus. No s ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabole: pian e e animali |6 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bene icio della eo ia dei p o o ipi lexicog a i è neabejo ina, u a ia esis e ques a eo ia di applicazione p a ica ca enze da e o p o o ipiche ca a e is iche sepa azione dal nep o o ipini. Secondo E. Jakai ienės (2005: 83), uno dei più complessi compi i lexicog a ici e è s abili e, quan o i kokių žodžiu pa adinamo dalyko (p o o ipo a są okos) požymių eikia į auk i į pa ikimą signi ica i i aiškinimą e come li bisogna ese ame aiškinime. In ques o a icolo si p o a a pae a e, come assun inì ealizza BŽ au o i. 3. VODŽIO APIBRŽTIS IR BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNAS Le in oduzioni dei diziona i di in e p e azione delle lingue Lie u ių apie le spiegazioni dei signi icamen i delle pa ole si pa la abbas anza o malmen e. Di soli o si indicano e p incipali modi di in e p e azione dei signi ica i delle pa ole 6 desc i omasis, sinoniminis e i e odinis, e le in oduzioni dei 7 dizionyn spiegškinamųjų si accos abai sugli p incipi di 8 in e p e azione signi ica i i delle pa ole (ž . 3 abelę). 3 LENTEL. P incipi di in e p e azione dei e mini BŽ e DŽ7i BŽ DŽ7i Aischininando signi ica i desc i i o signi ica i della pa ola è modo b e emen e de inėžiamasis-ap ašomasis aiškinimas. Ne […]indicano i segni ca a e is iingiei di cose, Pag indinis me odo di in e p e azione dei indica i būdingieji b e ica le cose, enomini, conce i enomini, conce i […]9. segni, non ce cando l'accu a ezza e de agliazione enciclopedica10. Come is o, gli o ganizza o i dei dizionii appii iscono solo insuomina su ca a e is iinguosi di cose, enomini e conce i di segni. Pag įs ai so ge domanda, come comp esi e su quali c i e i guida i de e mina i e seleziona i quei būdingieji segni. Poiché in a i [n]es abli e minimo dei seman ici segni complesso nella de inizione del signi ica o, sepa a e quello che appa iene al signi ica o, e che […] alle nos e conoscenze sulla eal à, e è p incipale e bene più di icile cosa conc e amen e al signi ica o de ini e (Guda ičius 2009: 61). 6 Ol e a ques i e, modi di in e p e azione dei signi ica i possono esse e e più, es. nusakomasis, pan. (plg. Nak inienė 2006: 22; S e ikienė 2006: 181). 7 mono e odis, mish usis e Ques o modo di in e p e azione il nome a ia, esso è chiama o desc i omuoyo S e ikienė 2006: 181; LKŽe sky ius „S uk ū a“, sky elis „Žodžio eikšmių aiškinimas), aiškinamuoju (plg. (plg. Mu mulai y ė 2006: 37; Nak inienė 2006: 22), de inèziamuoyo (plg. Jakai ienė 2005: 79), de inèziamuoju-ap ašomuoju (DŽ7i, capi olo „Į adas“, sky elis „Žodžių eikšmių aiškinimas“), apib ėžiamuoju-aiškinamuoju (Mu mulai y ė 2000: 148) i pan. 8 LKŽe nel a ian e online, nel capi olo Žodžių eikšmių aiškinimas, più de aglia o iene desc i o sinoniminis i nuo odinis eikšmių aiškinimai, odėl len elėje ci uojami ik BŽ i DŽ7i. 9 Ž . h p://bkz.lki.l /?pg= eiksmiu_aiskinimas, sky ių „Reikšmių aiškinimas“, sky elį „Reikšmių solo modi di in e p e azione. 10 Ž . h p://lkiis.lki.l /lkz-i adas, sky ių „Žodžių eikšmių aiškinimas“. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |7 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose pap as ai naudojamos adicinės de in ys, . y. de iniecendo il signi ica o della pa ola emiamasi elemen anei del scien i ico ca ego izazione (mokslinės nomenkla ū os). Cogni y inė seman ica, pa icola men e p o o ipì eo ia, p opone nuo i mezzi de ini i e mini di pa ole in ese ciamuosi diziona i pa obuli i. Tolle ò b e emen e sa à p esen a a, quan o di e isce adizionale e kogni y inė de inizioni dei signi ica i della pa ola. Nella de inizione adizionale spesso engono u ilizza i elemen i di 11 conoscenze scien i iche, così ce cando s u u a di ca ego ia, che cos i uisce kinininė pe eik i maksimaliai objek y ų ik o ės elemen o aizdą, emiamasi hie a chine idine (hipe oniminė) conce o e speci ic inie (ski iamieji) a ibu i, desc i en i il conce o di li ello in e io e (hiponiminę) (Guda ičius 2009: 7072; Sme onienė 2015: 6465). Cogni y inė de inizione si basa su una quo idiana, pe sonale conoscenza ed espe ienza del 12 mondo; menzionando pa ola; i le i i u i i segni del signi ica o lessicale, i. e. cen ini e joje s engiamasi pa ody i, kokios asociacijos kyla kalbė ojo sąmonėje šnekos ak o me u pe i e ini, igidi con ini nonb ėcendo a i cosidde i deno acinii e cono acinii segni, specialmen e pu ché gli ul imi si collegano con de e mina i consue i con es i (Guda ičius 2009: 7072; Sonienme ė 2015: 64–65). Con on iamo il e mine hono ė apib ėž į, o ni a da DŽ7i, e I enos Sme onienės (2015: 80) su o mula a di ques o e mine kogni y inę apib ėž į (ž . abelę 4). 4 LENTELĖ. Žodžio ga bė apib ėž is T adicinė apib ėž is Kogni y inė apib ėž is ono ė (4) ispe o iconosciu o dalla socie à pe me ope lus; šlo ė, buon nome: T ai è ~ės sa gyba dalykas. Nuplėš i ga bę. Ne ek i ~ės. Toks pasiūlymas eikia jums ga bę. Tai neda o au ~ės. ~ės na ys (page bian iš ink as). ~ės (ski a page b i). ~ės pa ola ( ido senso, quando pa ikinimas žodžiu) (DŽ7i). ga bė – „ ai sa i e ės bei a sakomybės una pe sona si sen e app ezza a pe i suoi gy enimą, nu eik us da bus, i ge as a das, pelny as isuomenėje už ge us i nesa anaudiškus la o i, pe do ą compo amen ì e do ą życie, aukš ą mo alę, pe ones i à, gius izza, pa ola di osse azione, i ūpinimąsi ki ais, už pasiaukojimą ė ynei, ispe o agli al i idėjai, al i umani ge o ei, pa io ismo e did y iškumą (Sme onienė 2015: 80). 11 Jà anche chiama classicaine, ocynine de inicia. 12 J. Ba minskio (1988), A. Guda ičiaus (2009), I. Sme onienės (2015) e k . la o i u ilizzano il e mine kogni y inė de inic ija. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabola: pian e e animali |8 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Come ede e, kogni y inė pa ola hono ė de inizione è do e kas più amplė negu DŽ7i da a adizionale de inizione di ques a pa ola. Cogni y inėje de inizione si s o za di mos a e u i i possibilissimi segni di ques o conce o, che possono esse e impo an i in de e mina i con es i e si uazioni. Ad esempio, il conce o di ono è qui in eso non solo come es e io e enomenys, isuomenės p ipažįs ama ispe ba pe nuopelnus, cosa che è s a a en a izza a all'epoca, paklo as koncep ualusis DŽ pama as, be i kaip „sa i e ė bei a sakomybės jausmas“, . y. quando e a compo amen o, socie àe e i enu o ono ingo, c i e i indi iduio de e esse e in e nalizzajami, pe cepi i come in ino suo impe a i o di compo amen o. Si può a e ma e che BŽ o ganizza o i spesso combina adizionale e kogni y inę de inizione del signi ica o della pa ola. Diciamo un'occhia a, come già menziona o la 13 pa ola ga bė de inéžiamas BŽ: dk . (4) 1. mo o inių umano alu i (pode um, sążyczności, duigingumu, e c.) o ali à: Ge a 2. isuomenės p ipažįs ama paga ba už nuopelnus: Šlo (bū i adbinamam). 3. buon nome, buona epu azione; sin. шлове: Nupl ga b ž . žodis. (ką) page bian : S . I p incipali segni del conce o ga bė, da i kogni y inėje de inizione, si issano e BŽ del e mine ga bė o dyniniame a icolo, solo sono scompos i in singoli signi ica i (ž . 5 abelę). 5 LENTELĖ. Są okos ga bė apib ėžčių palyginimas BŽ accon a a signi icanze I. Sme onienės accon a a kogni y inė apib ėž is 1. do o inium dei alo i umani (pie à, sążyczności, do igency ques o i k .) isuma  senso di esponsabili à 2. isuomenės p ipažįs ama paga ba už nuope uos senso di au o e è, quando  una pe sona si sen e app ezza a pe la sua i a, compi i compiu i 13 Galu inai su edaguo o del pa ola ga bė a icolo diziona io BŽ può che cambiis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabola: pian e e animali |9 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3. buon nome, buona epu azione buon  nome, me i a o nella socie à pe buoni e nesa anaudiškus la o i, pe do ą compo amen o e do ą życie, aukš ą mo alę, pe sążynność, sp awiedliwość, laikymąsi, paga bą ki iems i ūpinimąsi pa ola dagli al i, pe pas icojimą ojczynie, idėjai, ki ų žmonių ge o ei, pa io izmą i did y iškumą Con on iamo anco a il e o del noe i io Eu opa de ini ì, da a da BŽ, e Ma iaus Sme onos su o muluo ą šios są okos kogni y inę apib ėž į (ž . 6 len elę). 6 LENTELĖ. Žodžio Eu opa apib ėž ys BŽ M. Sme ona (2016: 154) economia, appe iancia a g andi oppo uni à. Eu opà dk . ns. (2) pa e del con inen 14: Eu òpos s a oýbės. Eu òpos pus u ulyje, su Azija suda an i Eu azijos Keliáu i põ Eu òpą. ekonòminė spazio. Eu òpos Kom i sija [Ta ýba]. besid iekiančiame nuo Pi ėnų pusiasalio iki U alo kalnų, ci ilizacijos lopšys su u inga s o ia, di di e se cul u e, nazioni, lingue, abi udini simbioze, a chi e u a, onda a la quale pe sino si può pe cepi e come una g ande nazione, nella quale p e aia pace, bend ada bia imu, humanis inėmis idėjomis, sicu ezza, gius izia, e unijancia a a ie libe e s a is iche e pe sone, con enen e comune mone a e Aki aizdu, che sudde e de inizioni già benokai di e iscono. BŽ è s a a scel a sis ema icamen e uni o memen e, a si enciclopedia, de ini e u i gli s a i, pa e del mondo (nespe o, se ci icim, o lon an) e e c. semplicemen e mondo No d Eu opa ai che si o a con inne, indicando la lo o geog a ia, plg. : 15 14 Tokia s essa de inizione è DŽ6p. 15 BŽ o ganizza o i, a endo da an i agli occhi M. Sme onos della pa ola Eu opa de ini ì, anco a po ebbe o pospo ioni pe il suo de ini ies, pe ché Eu opa è non solo un con inen e, ma e un conce o, sužidanen e non uno s o ico, cul u ale o poli ico s e eo ipù. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabola: pian e e animali |16 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 11 LENTEL. Gy ūno de inizione nei diziona i della lingua inglese Ve odynas Realijų sin omi, ixsuojami as opposed o a bi d, ep ile, ish, o ep ilija, žu is o WEBSTER any o a kingdom (Animalia) o li ing ‘ i as, ‘daugialąs is a hings di e isce dai ege ali o ganisms and sienelėse nė a single-celled ones (such p o ozoans) ha ypically di e in ha ing cells wi hou cellulose in lacking chlo ophyll and he bal ymai), pho osyn hesis, ingeba eaguo i in (such as p o eins), in being o ganized li ing complexi y, and in ha ing he capaci y o spon aneous mo emen and apid insec , a bi d, o a ish b. any including many-celled ‘ ienaląs is, o en many o he a o, che ‘ląs elių as celiuliozės, ‘ne u i chlo o ilo, om ‘nea lieka o osin ezė, ‘bū inas complexe mais as ( ales come walls, ‘gebaime sua, capaci y o di gik mo e complex ood ma e ials o a g ea e deg ee a ound i . a. any OXFORD ‘ i o, ‘si 1 A li ing o ganism which eeds on o ganic ma e , ypically ha ing specialized sense o gans and ne ous sys em and able o espond apidly o s imuli. 1.1 A li ing o ganism o he han a human being. 1.2 A mammal, ma e iali, abzdys Il Ve bio animali (angl. animal) de inizione nu e o ganiche ‘ u i sens imo MACMILLAN any li ing apidamen e eagi o in o di giklius; ‘ i o, ma non uomo; ‘animale, ma non uccelš i, de in yse insec . hing ha can mo e ‘li as, ‘gali sa a ankiamen e judė i, o gans and independen ly and ha has senses l'ambien e i ecognizing and eac ing li ing mo o esponses o s imula ion hing ha is no a human, a plan , an anche c ea u e, including humans ne ų sis emą, ‘geba o ‘ u i ju imus, ‘a pažįs a o he į ją eaguoja ; ‘ i o, ma ne uomo, abzdys, uccelš is, pesci; uomo ‘be qualunque i en e c ea u a, COLLINS ‘ i o, ma non uccelli, pesce, 1. An animal is a li ing c ea u e such ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocodyne: pian e e animali |17 as a ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 dog, lion, o abbi , a he han a ish, insec , o human being. 2. Any li ing c ea u e o he han a human being can be e e ed o as an animal. […] 3. Any li ing c ea u e, including a human being, can be e e ed o as an animal. abzdys o žmogus; ‘ i o bi d, c ea u a, ma non uomo; ‘ isi i i ada ai CAMBRIDGE ‘ i as, ‘juda, ma non uomo, A1 some hing ha li es and mo es bu is no a human, bi d, a abzdys; ‘cas i en e e muo e, così come e uomo, Come e pian o, due dizionì (WEBSTER, in pa e e OXFORD) de in ise issa i più scien i ici segni, desc i udini animaliūną, i. i. ‘daugialąs is o ‘ ienaląs is, ‘geba sa aime mo ė i, ‘g ei ai eaguo i a i i glius e ‘min a o ganiche ma e ie. WEBSTER dic ione de inizione so olinea anco a che l'animale si dis ingue dalla pian a in che non ha ish, o insec B2 any hing ha li es and mo es, including people, bi ds, e c. paukš is paukš is, žu is complesso, come bal ymai. Tu a ia in al i diziona i della lingua inglese (www e OXFORD) so olineando che l'animale è ‘ i o e ‘juda, dis ingono pa ecchi signi ica o della pa ola animale, ‘chlo o ilo, ‘nea lieka o osin e esi, le sua ‘ląs elli mu aelesse non celiuliozese e gli ‘bū ina cibo più similmen e come e BŽ, i. e. che gli animali possono esse e u i gli esse i i en i, che gli animali possono esse e u i gli esse i i en i, ecce o uomo, e che gli animali sono solo zinduoli. Inol e, COLLINS diziona io a una dis in a signi icazione anco a elenca ipiškus zinduolius, i cui segni, se e a i ene e, cos i uiscono quella signi icazione p o o ipo cen ą. Quindi le pa ole inglesi, ecce o WEBSTER, de inendo i ūną iene s a egia di signi icazioni kogni y inės. Di segui o p esen iamo nei diziona i della lingua ussa s o mula a de inizione animale (ž . abelę 12). La pa ola animale ( u. animale) nella de in yse 12 LENTELĖ. Gy ūno apib ėž is usų kalbos žodynuose Žodynas apib ėž is Realijų požymiai, iksuojami СЕМ 1. Живой организм, существо, обладающее (за исключением губок, коралловых полипов и нек- рых других) способностью ‘gy as’, ‘(išsky us ko alus i kai ku ias ki as ūšis) geba judė i’, ‘nu i asi o ganiche medžiagomis’; ‘gy as pada as, be ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |18 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 двигаться и от большинства растений, готовыми органическими веществами. 2. Живое существо в противоп. человеку (обычно о млекопитающих). питающееся, в отличие не человек МАKС 1. Всякое живое существо, исключая растения. || Живое существо в противоположность человеку. ‘ iskas, kas gy a, išsky us augalus’; ‘ i o c ea u a, ma non uomo ТСОШ ‘ i o, ‘geba 1. Живой организм, существо, possieden e capaci à negu двигаться и питающееся, в отличие от растений, готовыми o ganici соединениями. 2. Такое живое существо, в противоп. человеку. mo e si, ‘ski ingai pian e si nu e o ganiche материями; ‘ i en e c ea u a, ma ne žmogus’ Nei diziona i della lingua Rusų engono indica i i p incipali segni dell'animù: ‘ i o, ‘mo en e e ‘si nu e di ma e ie o ganiche. Dallio, come e nei diziona i della lingua inglese nonché BŽ, usų kalbos žodynai gy ūnui p iešina žmogų. Tačiau žinduolių p iešp ieša su ki ais gy iais (žu imis, paukščiais, abzdžiais, ep ilijomis) in ques i diziona i nonškeliama, eccezion CEM diziona io, nel quale indica o che spesso u imi min yje zinduolii. dell'ul imo e bo la de inizione del e bo animale è esaus ezze pe al i due iene anco a elenca i, kokie i iai (pin ys, co alinie polipai) ‘negali mo ė i. Palygina i esamina i la de inizione del signi ica o animale in u i i e linguaggi, si ede chios signi icam s s a egia di de inizione. nei diziona i della lingua Lie u ių (LKŽe e DŽ7i) de inendo gy ūną laikomasi adicinės eikšmės s a egijos. BŽ pi ma šio žodžio eikšmės apib ėž is aip pa y a adicinė, ačiau an os i ečios eikšmių sky imas i apib ėžimas a spindi kul ū inės ambien e nulem ą kasdienę, e non la scien i ica ca ego izzazione, aigi si collega con kogni y ine signi icazioni s a egia di de inizione. Lo s esso accon abile e su usų lingua dizionis. WEBSTER žodžio gy ūnas apib ėž is y a adicinė (labiau mokslinė). Ki i anglų kalbos žodynai (OXFORD, MACMILLAN, COLLINS, CAMBRIDGE), panašiai kaip i BŽ, ski dami ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabole: pian e e animali |19 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 qualche animaliuno signi ica i e pa oliję ipiškus žinduolius (COLLINS) iene più kogni y inės eikšmės apib ėžimo s a egijos. 5. MEDI SEMBSMI DIPRESZIONI Quan o di e samen e de ini i in pian a e animale ca ego ie en einan i pa ole. Con on iamo, come i lessici de iniscono e albe i be žą, d ebulę e pušį. Ques i albe i sceglie e pe ché che y a labai būdingi Lie u os k aš o aizdžiui i ikė ina, kad jų požymiai didžia dalimi o muoja albe o ca ego ie p o o ipą in ques a egione geog a ica, a più ampia iman , e della s essa la i udini geog a iche abi an i palbinessa conscienza. 13 abelle a elenca e nei p incipali 13 lie u ių kalbos žodynuose pa eik os žodžio be žas apib ėž ys. LENTEL. Ve bo be žas apib ėž is lie u ių kalbos žodynose Ve bo be žas apib ėž is pa asa į leidžian is sulą (Be ula) lapuo as medis bal a ošimi (Be ula) lapuo as medis bal a ošimi (Be ula) BŽ lapuo as medis pp . bianca, acilmen e pela a ošimi, sangui an e ca alginia, DŽ7i LKŽe In u i i ijose dicynas de ini se p ima di u o si indica che be žas appa iene alla ca ego ia di medžių, ul e io men e menziona o a u i iconoscibile es e io e be žo segno, 22 dis ingendolo da al i medžių ‘bal a ošis. BŽ nella pa ola be žas de ini ì anco a include e ali segni iconoscibili ai li uani ‘ ošis leng ai lupama e lui ‘žydi ži giniais. Inol e, BŽ indica un al o segno che be žas ‘leidžia sulą. Tabella 14 o nisce nella de inizione di esame della pa ola nei diziona i della lingua inglese. 14 LENTEL. De inizione della pa ola be žas nei diziona i della Žodynas lingua inglese La pa ola be žas (angl. bi ch) de inis de in yse Realijų požymiai, iksuojami WEBSTER ‘ ienanamis, ‘lapuo is, he amily Be ulaceae, he bi ch amily) o monoecious deciduous ees o sh ubs k ūmas, Iso iniais segni sono chiama i quei segni, che ‘medis a any o a genus (Be ula o pe cepi iami, jun ami egimuoju, ly ėjimo o k . ‘lapai su pap as ais lapkočiais’, 22 būdais. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabola: pian e e animali |20 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ha ing simple pe ioled lea es and ‘leng ai nusilupan i ošis ba k ha peels eadily ži giniais like ypically a laye ed memb anous ou e ee ha has hin ‘liaunas, ‘g ei ai, ‘leng ai MACMILLAN a all ee wi h hin b anches and an pape nusilupan i ošis ou e co e ing) and hin b anches šakos OXFORD a slende , as -g owing segnois o se quan o e ns eb ebbe o, pe ché in Li uania c escen i be žų žie ė più spesso iene suaižėjusi negu lygi. Allo s esso modo è in e essan e che be žo kamieno bal umą menziona solo ba k (o en peeling) and bea s ca kins uno CAMBRIDGE diziona io sebbene be žų kamienai nebū necessa iamen e bianchi, ma ai Li uani nusilupan i ošis’, ‘žydin is ‘auk, ‘plonos šakos, ‘plonos COLLINS is a ype o all ee wi h hin b anches ‘aukš as, ‘plonos ques o è dis in imasis be žų požymis. Ypač al u di ques o albe o anche non li conside iamo, pe ciò segnois ‘aukš as nei diziona i della lingua Li uani e nonu odomas. Con on iamo nei diziona i della ou e laye ha comes o in hin s ips šakos ou e co e ing WEB e be skyn, come ci ano nelle ci azioni le pa ole scien i iche della lingua lingua ussa ipo a i della pa ola be žas de inis (ž . 15 abelę). ( a si popie inėmis juos omis) inglese be skimas ( om be skimas, ijuškami, be juškami), ma nelle ipologie es e ne di ques o CAMBRIDGE a ee wi h smoo h, o en whi e ba k (= albe o: be skinos , ‘aukš as, Tolesni be žo es e ni segni sono minimi solo in qualche almeno in un ‘lygi’, ‘pp . bal a žie ė’, ‘plonos ocodice: ‘liaunas, ‘g ei ai auga, ‘žydi ži giniais, ‘pp . bi a žie ė, ‘lygi žie ė. Li u ius ques 'ul imo apib ėž is jau ki okia negu žodžių augalas a gy ūnas. Anglų kalbos žodynuose nu odomi ne Lie u oje augan ys plaukuo asis i ka po asis be žai 23 pasižymi bū en bal ais kamienais i 24 23 In Li uania ci sono e al okių be žų specie, ma ques e sono la più papli ę. 24 Plg. ://l .wikipedia.o g/wiki/ h psKa po asis_be %C5%BEas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabole: pian e e animali |21 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 15 LENTEL. De inizione della pa ola be žas diziona i delle ussi Žodynas Žodžio be žas ( u. берёза) apib ėž is Realijų požymiai, iksuojami de ini i yse liстьями СЕМ li i o albe o o a bus a nik сем. ‘lapuo is, берёзовых с белой (реже тёмной) корой i con cuo e idni ‘albe o o a bus o, ‘bal a žie ė ( ečiau amsi)’, ‘ši diški lapai’ ogliami MAKS la i o albe o s biлой ko aj ‘lapuo is, ‘bal a žie ė ТСОШ лиственное дерево с белой (реже тёмной) корой и с сердцевидными ‘lapuo is, ‘bal a жie ė ( ečiau amsi)’, ‘ši diški lapai’ Kaip iš 15 len elės ma y i, usų kalbos žodynams, kaip i lie u ių kalbos žodynams, più impo an e segnale es e io e be žo è ‘bal a žie ė ( ošis), u bū pe ché che ques i sono i nos i paimyni e le lo o be žai simili a noi. Un al o segno, issa o nei diziona i della lingua ussa, è lapai’. BŽ šio požymio nė a, kaip i ‘liaunų šakelių’, ku ias mini kai ku ie anglų kalbos žodynai. ‘ši diški Taip è solo pe ché che BŽ de inizione già bas a ipiċi segni, secondo i quali sa ebbe possibile iden i ica e be žą, i. e. ‘bal a ošis, ‘leng ai lupama ošis e ‘žydi ca i giniais. Fac o, che quasi esclusi amen e solo 25 be žo žie ė, pp . il suo supe io e, lupamo, s a onis (no s plg. ošis be žo žie ės kamš inis audinys (VLE XXIV: 50)), nel linguaggio li uano nusipelno sepa a o ošies denominazione (plg. gausybę edinių: ošė i, ošiau i, ošininkas (-ė), oši nė, ošinukas e k . (LKŽe)), sa ebbe meglio sie i con il ošies signi ica o adizionale del illaggio. : Ka i quando molini asi a olnia ano be žo ošimi pe esse e pa u aesni (DLKT). Noi andiamo da un a ilio all'al o, so p endi ia che be žo ošis, qua an a anni a pakiš a so o il e o a ilio, anco a nij poco non ūnijo <...> (DLKT). Da be žo ošies (bu o) pinami a iai ūs k epšiai, dėžu ės, p odo o degu as, auginės medžiagos e k . Come già menziona o, BŽ de inizione con iene un al o segno be žo, del quale non c'è in diziona i s anie i che p ima e aį egli ‘leidžia sulą. Ma y , BŽ de inizione menziona o segnois Tu a ia qualche ol a secondo analogiją e al i ežių žie ė può esse e chiama a ošimi, plg. 26 LKŽe egis a o y a s a bus i a pažįs amas lie u iams, ku ie pa asa į leisda o (a is da leidžia) sulą i ją ge ia, 25 pa yzdį: Vyžikės būda o iš liepos ošų E ž. 26 Ce chando nei conside a i diziona i dell'inglese del e mine sap sula solo uno CAMBRIDGE diziona io (ž . h p://dic iona y.camb idge.o g/dic iona y/english/sap?a=b i ish) esempiozdyje mini kle ų sulą, che (y populi) in Ame ica e Canada è ku kasa esnė za be žų suląpač. Secondo angliškos e okiškos VIKIPEDIJ (ž . h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Bi ch_sap, h ps://de.wikipedia.o gwiki/Bi kensa ), be žų sula piu os o è u ilizza a nei nos i kaimyninėse paesi e nella Cina se en ionale. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabola: pian e e animali |22 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 plg. : P ilašėjo kibi as sulos, o doldeus p ima e inio džiaugsmo J. Ma cin (LKŽe). Sula dei Li uani 27 als iečių da seno u ilizza a pe be anda, ečiau s i ubai bo i, bu okams augin i MLTEIII340 (LKŽe). A. Guda ičius (2007: 22), plg. bal a ošies colo e a, kūginė lapijos o ma, ši dies pa idalo lapeliai, Nebė žiemų šal ų, nebė nė sul ų saldžių Š s (LKŽe). Šį be žo požymį, kaip i daugelį ki ų, mini i šakelių liaunumas, būdingumas Li uania k aš o aizdžiui, ciò, che le pe sone p ima e aį be ia il suo sul is sulą e . .. By he way, due dal discu ųjų ocynì WEBSTER e СЕМ de in yse indica che be žas può esse e e cespuglio. B (caip e likę slodynai) ques o segno non men i, sebbene in Li uania c esca be Žžas ke užis e liekninis be žas, che sono a bus i. Tu a ia del medio pa la o e (li au io) 28 sąsiėje be žas nondimeno è un albe o, quindi BŽ au o iai de inizionezione a bomo e nemini. Quindi qui, o ien andosi alla media pa lan e, si già osse oma kogni y is à cos an emen e en a izza o quo idiano (bui inio) ci ci condan e eal à ca ego izazione disposizione, secondo la quale pa ola signi ica i i desc i i i a ibu i p ima si scelgono ca a e is iche memb i della ca ego ia p o o ipiche. Escluso WEBSTER e СЕМ, similmen e echiamasi e a a i in ingles e usų lingue diziona i. Di segui o ediamo, come diziona i di lingue li uanee, inglesi e ussi de inisce al a in Li uania equen e medį d ebulę (ž . 1618 abelle). 16 LENTEL. De inizione della pa ola d ebulė nei diziona i della lingua li uana Pa odynas La pa ola d ebulė de inizione sis ėjelio lapais (pp . pap as oji d ebulė, Populus emula); sin. epušė medis g iga o g igiamen e e de ie e e ebančiais lapais (Populus emula), epušė oks medis ebančiais lapais, epušė (Populus emula) BŽ al ias medis quasi apsk i ais, an ilgo ko elio, i pančiais nuo menkiausio DŽ7i LKŽe Come e be žo de inizione, nei diziona i indica che d ebulė è un albe o. Segue issa o uno dis in i i es e ni dei d ebulės segni di ‘ i pan i (d eban i) oghi. LKŽe de inizione nella con ques o e apsi isce. BŽ iene anco a desc i a, come quelle oglie semb ano, i.e. ‘be quasi apsk i i, ‘an 29 ilgo ko elio e ciò pe cui esse ibpa, i.e. ‘nuo menkiausio ėjelio (segno es e io e). Minė i de inizione indica anco a uno d ebulè es e io e segno ‘žie ės spal a, che è g aca o Šal inių i požymiai, many ina, y a ipiškiausi i pi miausia asocijuojami su šiuo medžiu (juk i pa ies medžio pa adinimo mo y acija susijusi su ienu iš minė ų požymiu – ‘d ebėjimu’). DŽ7i ie o ių abb e iazioni come LKŽe. 27 28 Plg. VLE III: 121–122 i h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Be %C5%BEas. 29 Čia u ima omenyje lie u iška apib ėž ies dalis. Apie lo yniškus pa adinimus, . y. papildomą apib ėž ies in o maciją, bus kalbama ėliau. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocodyne: pian e e animali |23 La ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pilkai žalia. BŽ žie ės spal os požymio apib ėž yje ne eikia, nes šio medžio žie ės spal a jam augan kin a 30 , ačiau nu odo ki ą išo inį požymį – kad d ebulė y a ‘aukš as’ medis 31 . 17 LENTELĖ. Žodžio d ebulė apib ėž is anglų kalbos žodynuose Žodynas pa ola d ebulė (angl. aspen, quaking aspen) de in is de in yse Realijų požymiai, iksuojami WEBSTER ‘auga JAV e Canadoje, U.S. and Canada wi h small nea ly ci cula lea es ha ha e la ened pe ioles and inely se a e ma gins and ha lu e in he sligh es b eeze (Populus emuloides) chie ly o he ‘nedideli, ‘quasi acce i lapeliai, ‘con spaccėjusi lapkočiais e ‘dan y ais pak aščiais’, ‘ i pa nuo mincissimo ėjelio b eeze OXFORD a popla ee wi h ounded, long-‘ap alūs dan y i ypically coa sely oo hed lea es ha emble in e en a li le wind palai ‘ilgais s alked, and ko eliais, ‘ i pa nuo menkiausio sligh ėj ha shake e en when MACMILLAN a all hin ee ha g ows in No h Ame ica and Eu ope and has ha us le (=make a noise as hey ub agains each o he ) in he wind ‘auga No d Ame ica e lea es Eu opa, ‘aulš as plonas (medis), ‘nuo ėjo i pa lapai’ COLLINS an aspen is a all ee wi h lea es ha ėjo mol o mo e a lo in he ‘aukš as (medis), ‘nuo wind i pa lapai CAMBRIDGE a ee o he popla amily, wi h lea es ‘nuo he e is only a lapai menkiausio ėjelio i pelio Tipiškiausi d ebulės požymiai, iksuojami minė ų anglų kalbos žodynų šio žodžio apib ėž yse, bū ų šie: ‘aukš as’, ‘plonas’ (medis), ‘nedideli’, ‘be eik apsk i i lapai’, ‘su išpla ėjusiais lapkočiais’ i ‘dan y ais pak aščiais’, ‘lapai ilgais ko ais’. Taip pa isose šio žodžio de in ise menzione e ‘lapì oscpamen o dal mino issimo en o. Due dicodyni anco a indicano, do e ques o dėmelėmis, 30 VIKIPEDIJA pa eikia okią in o maciją: „Jaunų medžių kamieno žie ė glo ni, blyški, žals ai pilka su successi amen e suaižėja e pa amsėja. Sub endusių ežių žie ė pochi me i di e a g akai us a, dėmė a i g uoblė a, da aukščiau glo ni i lygi, žals a a balzganai žalia“ (plačiau ž . h ps://l .wikipedia.o g/wiki/D ebul%C4%97). 31 C esce ino a 35 m di al ezza (plg. VLE V: 134). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos e ne: pian e e animali |24 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 albe o c esce USA e Canada (WEBSTER) oppu e No d Ame ica e Eu opa (MACMILLAN). Pe je, in e e i ques o albe o è di uso non solo in No d Ame ica e Eu opa, ma anche in No d A ica e Azijoje (ž . Lie u os Respublikos e minų banką ul e io men e LRTB: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b. esul ). In due diziona i si indica l'indice scien i ico, kad šis medis p iklauso popla ( amily) 32 . 18 LENTEL. De inizione della pa ola d ebulė dic iona i di lingua Žodynas ussa La pa ola d ebulė ( u. осина) МАКС лиственное дерево Realijų požymiai, iksuojami СЕМ lia i o legno, cogna i o ‘lapuo is, oppolyu, с гладкой серой корой и листьями, постоянно дрожащими на so ili lunghe ‘giminingas uopai, ‘pilka с равной жie ė, ‘lapai ilgais ko eliais, ‘nuola os i pan ys lapai’ рода тополей, с ‘lapuo is, ‘giminingas uopai, ‘жals ai ТСОШ лиственное дерево, родственное ‘lapuo is, ‘giminingas uopai черешках de inizione de in yse зеленовато-белой гладкой корой бета равни жie ė тополю Di u i i p imi, i ocaboli ussi indicano che d ebulė è ‘lapuo is e ‘gimininga uopai (plg. ingles popla ( amily)). E in e i à sia d ebulė, sia uopa appa engono gluosninių amiglia. BŽ nelle de inizioni di ques e pa ole menziona a in o mazione non è indica a, pe ché conside a a come ku ią galima susi as i pagal BŽ pa eikiamą lo ynišką pa adinimą. Apie okį, odos, aki aizdų la u ine, es e ninio segno ‘ i pančius lapelius si pa la solo dicciona io CEM, nel quale in gene ale d ebulė de ini a più de aglia amen e a esamina i diziona i della lingua ussa. In due diziona i požymis nu odoma ‘žie ės spal a’ – iename pilka, ki ame žals ai bal a. Kaip jau minė a, BŽ come ipiškas ale segno non c'è, pe ciò e non inunodoma che ques o colo e chin a (ž . 30 išnašą). Gua dando u i i e linguaggi i diziona i (1618 abelle) si può a e ma e che BŽ del pa ola abelle). d ebulė apib ėž is panaši iek į usų, iek į anglų kalbų žodynuose eikiamas apib ėž is i dažniausiai išsamumu joms nenusileidžia. Da panag inėkime žodžio pušis apib ėž is (ž . 19–21 32 Popla lie u iškai y a uopa, amily – šeima. Lie u oje d ebulė p iski iama gluosninių šeimai (ž . LRTB: h p e minai. lkk.l /pls/ b:// b. esul ). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabola: pian e e animali |25 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 19 LENTEL. La pa ola pušis de ini ys nei diziona i della lingua li uana La pa ola DŽ7i medis uda žie e, ilgais spygliais i appliais kanko ėžiais (Pinus) LKŽe semp e g eliuojan is medis su ilgais Žodžio pušis apib ėž is kanko ėžiais, išski ian is daug sakų (Pinus) spygliais i appliais kanko ėžiais de in yse aluable imbe ees and o namen als u pen ine BŽ isžalis spygliuo as medis ilgais, kuokš ais susi elkusiais spiais, appliais Žyglų pušis isų ijų lie u ių žodyn (ž 19 len elę) si indica che si a a sop a u o di un ‘ is žalis (always g eliuojan is) albe o. Successi amen e nei diziona i si issano u i iconoscibili es e ni pušies ‘isc i e mol i sakų. 20 LENTEL. La pa ola pušis de ini ys nei diziona i inglesi La Žodynas pa ola pušis (angl. pine, pine ee) apib ėž is Realijų požymiai, iksuojami segni ‘algi spygliai e ‘ap alūs kanko ėžiai. BŽ iene indica o un al o a ibu o es e no ‘spygliai WEBSTER ‘ isžalis, any o a genus (Pinus o he amily Pinaceae, he pine amily) o coni e ous e e g een ees ha ha e slende some needles ha do no all o in susi elkę kuokš ais e aggiunendo l'a ibu o ‘b andina kanko ėžius, ‘algi honi spygliai, ‘ alo eosa legna, ‘cay ku ios specie di legno deco a i ese OXFORD an e e g een coni e ous ee ha has clus e s o long needle-shaped Many kinds a e g own o hei so imbe , which is widely used o u ni u e and pulp, o o a and ‘ isžalis’, ‘b andina kanko ėžius’, lea es. ‘spygliai susi elkę kuokš ais, ‘ e inga mediena’, ‘išgaunama de a, e pen inas’ MACMILLAN a all ee wi h hin sha p lea es called ‘ isžalis, ‘aukš as, ‘ploni win e , spygliai, ‘ udi kanko ėžiai and ha d b own ui s called cones aš ūs elonga ed needles and include COLLINS a pine ee o a pine is a all ee which has e y hin, sha p lea es and a esh smell. Pine ees ha e lea es all yea ound ocodyne: pian e e animali |32 ‘ isžalis’, ‘aukš as’, ‘ploni aš ūs spygliai’, ‘gai us k apas’ ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. any ge aniaceous plan o he genus Ge anium, such as c anesbill and he b Robe , ha ing di ided lea es and pink o pu plish lowe s AMERICAN HERITAGE 1. Any o a ious plan s o he genus Pela gonium, na i e chie ly o sou he n A ica and widely cul i a ed o hei ounded, o en a iega ed lea es and showy clus e s o ed, pink, o whi e i egula lowe s. An essen ial oil is ob ained om he lea es o some species. Also called pela gonium, s o ksbill. 2. Any o a ious plan s o he genus Ge anium, ha ing palma ely di ided lea es and pink o pu plish egula lowe s. Also called c anesbill. <…> INFOPLEASE 1. any o nume ous plan s o he genus Ge anium, which comp ises he c ane's-bills. 2. he wild ge anium, G. macula um44, o eas e n No h Ame ica, ha ing loose clus e s o la ende lowe s. 3. Quindi also called any o a ious plan s o he allied genus Pela gonium, na i e o sou he n A ica, ha ing showy lowe s o ag an lea es, widely aki aizdu, che cul i a ed in ga dens and as houseplan s. <…> la iniski nomi possono in alcuni casi esse e a a i neppu e come supplemen a e, ma come necessa ia in o mazione. 9. SAVŲ / SVETIMŲ REALIJŲ APIBRĖŽTYS Pa lando su au inį de ini čių aspek ą A. Guda ičius (2009: 85) sos iene che la pa ola signi ica i i au inę speci iką lemia e denomina o daik o o eiškino elazioni con u o ma e iale e spi i uale la i a della nazione, pa ola sužidina e emozioni e immagina i. sos enendo au iškumo p incipio, secondo A. Guda ičiaus (2009: 86), a imų pa ole (con cui nau a i eo e i e) signi ica i i do ebbe a e e esaamessi, più ampi de ini i is negu s animų cul u e. E basandosi DŽ esempi sos iene che in ques o diziona io e in mol i usų kalbos aiškinamųjų žodynų più spesso si ede a i kščias immagine, e diziona i inglesi ugualmen e de agliano de iniezia e sa as, e nesa as ealijas (Guda ičius 2009: 8688). Pasi gua diamo, come menzie i i e ocaboli della lingua li uanie de inie ano pian e, che o igino da Li uania (sa a ealija), e pian e, che in Li uania sono en a e non così e da empo (s e ima ealija). 44 Dėmė asis snapu is. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabole: pian e e animali |33 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 9.1. In p imo luogo discu iamo sa ų ealijų (įp as ų Lie u oje augalų) obuolio, e škė uogės, pa ės e unkelio de inizioni (ž . abelę 26). Poiché le pa ole bul ė e unkelis sono due signi icazioni − lo s esso pian a e gumbas šakniagumbis − sa à pa agona e solo ques a osios /. a) Sa ų ealijų apib ėžimas 26 LENTEL. in Li uania c escen i da žo ių i aisių apib ėž ys Žodis BŽ apib ėž is DŽ7i apib ėž is LKŽe apib ėž is piccoli semi obuolys apallus kie as, sul ingas obelies aisius obelies aisius obels aisius g ealia, gel ona o udona e (Solanum ube osum)); e škė uogė e škėčio (1 .) aisius e škėčio a anžinė i amininga, saldžia ūgš ė uoga con mol i quelli da žėlio semi sua šakniagumbis šakniagumbis bul ė o onda o ha un applo o o ondo di pian a ci c i una minga, bal a, gels a, ossa o šakniagumbis šakmija šakmija šakmija šakmija aisius, uoga e škėčio aisius, uoga pailga o o onda ossa o o alus (da žo ė, quale (da žo ė, quale unk, gels as o ame (balandinis k ška a su al, šakmolinga gumbia s o omiakniag) šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašija- šijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašija- šijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašija- šijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašija- šakmija šakmija šijaš šijaš šijaš šijaš šijaš šijaš šijaš šijaš šijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašija- šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šakmija šijašijašijašijašijašijašijašija (Solanum ube osum); u ilizza o pe il cibo, l'alimen azione e come on e di šijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašijašija- zucchini šaknia aisiu (Be a); ) šakniagumbis lo šaknia aisis bu okas (Be a); ) i suoi pa ole obuolys e e škė uogė DŽ7i e LKŽe de ini iziamo mol o laconicamen e, su lo o sužinoma ik iek, kokio augalo jie y a aisiai. BŽ šių žodžių apib ėž is isai ki okia, joje 45 An a il signi ica o di ques a pa ola è da žų pian a scako u s iebu, edan ali gumbus (pp . l'edile bul ė, Solanum ube osum)“. BŽ okie a ejai (augalas i jo aisius) isu sis emiškai bu o a ski i į d i eikšmes – pian a e il suo u o. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |34 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 nu odoma, ne ik, kokio augalo ai aisiai, be i išsamiai apibūdinami ipiškiausi šių aisių išo iniai požymiai – o ma (obuolys – ‘ap alus’; e škė uogė – ‘pailga’ i ‘ap ali’), spal a (obuolys ‘žalia, ‘gel ona o ‘ audona žie ele; e škė uogė ‘ audona o ‘o anžinė), così come i segni pa eikiami i idiniai 46 aisių požymiai – skonis, konsis encija (obuolys – ‘kie as’, ‘sul ingas’; e škė uogė – ‘saldžia ūgš ė’). Žodžių bul ė i unkelis apib ėžčių schema BŽ y a iš esmės okia pa i, . y. minimi es e ni o ma (bul ė ‘ap ali e ‘o ali; unkelis ap alus e ‘pailgas), colo e unkelis u ilizza o pe il (bul ė – ‘bal a’, ‘gels a’, ‘ audona’ a ‘ iole ine’ žie ele), idinis požymis (bul ės) – ‘k akmolingumas’, ik da nu odoma, kam jie a ojami (bul ė – ‘ algoma kaip da žo ė’, cibo, pe il o aggio e come on e di zucche o). Ques 'ul imo segno iene o ni o in luogo di segno 47 di gus o, pe ché da zao ine spesso engono mangia e a ii pa i ales g eziali, kep os, bo i, oškin os e pan. Dal modo di p epa azione adegua amen e e cambia il gus o dell'o zo ia. Se con on assimo u e le qua o delle pa ole de inizioni DŽ7i e LKŽe, o iamen e, che pa ei e unkelio apib ėž ys išsamesnės. Tačiau i pas a ųjų d iejų apib ėžčių schema ski iasi: unkelio indica i es e ni segni (iš aizda), e pa ei in e no segniis, i.e. la sua ‘k akmolingumas, aigi si a i nenuoseklie. D7Ži e LKŽe de ini i si dal BŽ di e iscono anco a e nel a o che šaknia aisio o šakniagumbio p op ie à in ques i due dizionini aggiun e desc ūbendo pian a, i. i. p op ie à di uno ogge o aiškinamo a un al o ogge o. 48 b) S e imų ealijų apib ėžimas Apibūdinendo s aniimas ealijas (Li uoe nelle no mali condizioni neaugančius pian e), come e desc i endo sa as ealijas, iene o ni a non s esso pian a, ma i suoi isių de inizione (ž . 27 a elę). 46 I segni in e ni quei segni, che nonconnessě con egimoio ege ali pa idalo, e i elgia le lo o in e ne, con gus o, consis enza e e c. lega e peculia i à. 47 P ie žodžių bul ė i unkelis nenu odoma, koks augalas juos eda, nes ai aišku iš an os eikšmės: bul ė <...> 2. pian a da žų šako u s iebu, edendo ali gumbus (pp . algomoji bul ė, Solanum ube osum); unkelis <...> 2. da žų pian a con g andi oglie, in cui esce ale šaknia aisį (Be a). 48 Analogiškais a ejais, kai kalbama apie augalą i jo aisių, DŽ7i i LKŽe aip dažniausiai i elgiamasi, o BŽ aisiaus (šaknia aisio, gumbo i pan.) apib ėžimas eikiamas en, ku jis logiškai i u ė ų bū i – apibūdinan šaknia aisį o gumbą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |35 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 27 LENTEL. in Li uania neaugančių da žo ių i aisių apib ėž ys Žodis BŽ apib ėž is DŽ7i apib ėž is LKŽe apib ėž is jo aisius džio in as baklažanas cilind o, k iaušės a (bul inių šeimos šil ųjų (bul inių šeimos blizgančia, pp . amsiai pailgus o k iaušės agu kus edomais iole ine odele, puzzo di isius u ulio pa idalo aisius algomas kaip da žo ė k aš ų augalas, edan is (Solanum melongena); ) i suoi isi isiais augalas su panašiais į (Solanum skiau ėlapio ques o kauliuku augalo aisius ab ikosas a alus mėsingas, (šil ųjų e škė inių šeimos kaula aisis gels ai o anžine dažnai k aš ų saldžia ūgš is ab ikosmedžio aisius aismedis, edan is sul ingus aisius su (A meniaca)); ab icosmedis (1. 2. iga minkš as, da ulė nedidelis, o alus, (palmė, edan i (palmė algomus una sėkla saldus iniko aisius su dac yli e a)); i suoi con edomis amsus, aisius (Phoenix isius isiais (Phoenix leggio isius saldus mėsingas saldžius cebūno o šil ųjų k aš ų dac yli e a)); o aismedis, a og ąžų mėsingas, (šilkmedinių šeimos pūkuo a odele, k aš ų medis algomus k iaušės pa idalo ikuso melongena)); isius, pp . mangia o išilgine agu e, a aliu isius (Ficus ca ica)); edan is minkš us, emenan is pe siką suo u i (Ficus ca ica)); bei jo aisius BŽ le pa ole baclažanas, ab ikosas, da ulė e iga de ini e essenzialmen e allo s esso modo, come e dei p op i ealijas solle iami i lo o es e nií segni o ma (baklažanas ‘cilind o, k iaušės o u ulio pa idalo’; ab ikosas – ‘ap alus’; da ulė – ‘nedidelė, o ali’; iga – ‘k iaušės pa idalo’), colo e a (baklažanas ‘blizgan i, pp . amsiai iole inė odelė; ab ikosas ‘gels ai o anžinė dažnai pūkuo a odelė’; da ulė – ‘ amsi’), aip pa pab ėžiami idiniai požymiai – skonis (ab ikosas ‘saldžia ūgš is; da ulė ‘saldi; iga ‘saldi) o paski is (baklažanas ‘mangia o come da žo ė; iga ‘pp . mangia a džio in a). D7Ži u i i qua o dei pa ole de inizioni gana dicebole: ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos pian e e animali |36 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 de aglia e, ma si basano su c i e i di e si: baclažano iscaizda (segnone es e io e), ab icoso iscaizda (segnone es e io e) e consis enza (‘sul ingas indice in e no), da ulės e igos gus o o consis enza (‘saldus, ‘minkš as indice in e ni). LKŽe baklažaną de inìzia secondo iz aizdą e indica che è un edi o isius, u a ia ab ikosas, da ulė e iga de ini i mol o laconicamen e, secondo la s essa schemą come obuolys o e škė uogė ( . y. kieno isius). Quindi isnag inėjus menziona e pa ole signi ica i i de inizioni in ijuiju lie u iškuose diziona i (27 abella) ede e, che BŽ in u i i casi elgiamasi uni o memen e de in is de aglia a, neski iama ispaizda ( o ma, colo e), sa a a s e ima ealija, apib ėžiama pagal am ik ą schemą: kieno aisius (šaknia aisis a pan.), ca a e is iingissima in e nine p op ie à (sconis, konsis encija e e c.) e (a ) (ypač p i da žo ių) paski is. D7Ži in ques o senso iene a a ejopamen e: sa ų e s animų da žo ių lakoniškai, a eikšmės apib ėžiamos pakankamai išsamiai i panašiai, sa ų aisių eikšmės apib ėžiamos i in s e imų aisių più de aglia o, ma secondo di e si c i e i alcuni secondo esepdą e gus oį, al i solo secondo gus oį e pan. LKŽe si abgia più sis emicamen e, anche se quella sis ema anche solle a ques ioni: da žo ių (sa ų i s e imų) signi icazioni de ini e abbas anza de aglia amen e, a aisių (sa ų i s e imų) mol o laconicamen e. Na u almen e, bisogna a e e in ammissione, che ali assunzioni sono s a e a e solo panag inei qualche esempla i. 9.2. Si può gua da e da ques o pun o di is a anche in un'al a ca ego ia animali. a) Sa ų ealijų apib ėžimas Tabella 28 o nisce nella abella le de inizioni sa ų ealijų (Lie u oje i an i lie u ių kalbos žodynuose. 28 LENTELĖ. Lie u oje gy enančių gy ūnų apib ėž ys animali) Pa odis BŽ de inizione DŽ7i de inizione LKŽe de inizione ulpes) uodega (pp . udoji lapė, Vulpes ž ė elis (Vulpes) g ažiai k en ančiais ka čiais e gy ulys, con cui si la o a, uodega, usa o peskiems dicomne: pian e e animali |37 lapė plėš us b angiakailis ž ė is su smailiu snukiu i ilga, pu ia plėš us b angiakailis ž ė elis plėš us šunų šeimos a klys didelis s ip us naminis gy ulys da binis gy ulys naminis ienanagis ažiuojama, jojama (Equus ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 cose pe aspo a e, jo i e pan. (Equus caballus)49 snapu ožinis šil ųjų oks šil ų domes ico acqua uccellis ilguinislu e ampio uccellis (pp . ik oji žąsis, Anse ) (Anse ) uccellis (Anse ) BŽ, come e in al i diziona i, le de inizioni dei e mini conside a i indicano p ima di u o la classe a cui appa iene animale animale, plg.: lapė ‘ž ė is, ca lys ‘naminis gy ulys, žąsis ‘ iu inis o domes ici acquacos is, e dis in i i segni, plg.: lapė ‘plėš us b angiakailis, a klys ‘ždidelis s ip us, žąsis g elis, ben nuo an e. Tu a ia la maggio a enzione BŽ nella de inizione k epiene nella iden i icazione impo an e a un animale es aizdą (segnili es e io i), pe ché sop a u o lo ediamo, plg.: lapė ‘su smailiu snukiu i ilga, pu ia uodega, Apibūdinan dominius a klys – ‘g ažiai k en ančiais ka čiais i uodega’, žąsis – ‘ilgu kaklu i plačiu snapu’. animali anco a indica a e il lo o impiega o, plg. a klys ‘u ilizza o a cose pesan i aspo a e, jo i e e c.. b) S e imų ealijų apib ėžimas abele a 29 o niscono s e imų ealijų (al ų k aš ų gy ūnų, Li uania i onoančių solo zoologijos soduose o e c.) de in ys dei dizionini della lingua li e ians. 29 LENTEL. Al e e e animali de inizioni ele an e eno me dell'A ica e del Sud g ande s aublinis g ande Pa odi BŽ de inizione DŽ7i de inizione LKŽe de inizione Loxodon a) caballus) lamingas bianchi calde delle e e Animale Asia ico con olgu s aubliu e d due il imis (Loxodon a) wa mųjų k aš ų manduolo (Elephas e ožiniai šil ųjų bianchi s aublinis manduolis (Elephas) k aš ų k aš ų acqua jąsis g ande, ben nuo an e g ande andens paukš is sel igno e g ande sel igno k aš ų andens e domes ico acqua caccio o paukš is aus omis 49 BŽ o ganizza o i non è anco a comple amen e chia o, se ale nome la ini ico e do ebbe es a e. LRTB Equus caballus signi ica ca klį sel aggio. VLE desc i endo i ca alli domes ici sc i e che essi de i ano da sel ini (e icacialmen e da P že alskio ca lio e a pano), ma il nome la iniškas non è u odomo (VLE I: 779). WEBSTER ca lio (ho se) de inizione o nisce lo s esso nomini la inoinisco Equus caballus e a e ma che i ca alli sono s a i p ijaukin i mol o annei, iene indica o il lo o impiega o, aciò si può capi e che si pa la di domes iį, e non di sel aggio ca klį. VIKIPEDIJO desc i endo naminį a klį si sc i e il nome la iniškas Equus e us caballus (plačiau s . h ps://l .wikipedia.o g/wikiNaminis_a klys). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos ocabole: pian e e animali |38 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a piedi lunghi, lunghu basso (Phoenicop e us) uccellis plunksnomis (Phoenicop e us) collo, snapu chiuso in (Phoenicop e us oseus) zeb as in a klį panašus A ikos gy ūnas bal ais e bū io juodais d yžuo as A ikos gy ūnas, panašus į gy ūnas a klį (Equus zeb a) d yžuo as a klinių šeimos liekanagių d yžiais ienanagis (Equus zeb a) S e imi animali BŽ de ini i allo s esso modo, come e sa i, i.e. de alizza a ispaizda, plg.: d amblys ‘su ilgu s aubliu e d iem il imis, lamingas ‘bal ai ožinis, ‘longomis cojusiu, ilgu neklu, basso zaunlink snapu, zeb as ‘panašus į a klį, ‘bal ais e juodais d yžiais. BŽ anco a ul e io men e si indica do e ques i animali i ono, plg.: elamb is ‘In A ica e Sud 50 In Asia, lamingos ‘nei paesi cal uosi, zeb as ‘In A ica. D7i ques i animali sono de ini i mol o simili ( iene o ni a un'aspe o piu os o laconiska e luogo di abi azione). LKŽe si a i similmen e. Tu a ia se LKŽe della pa ola zeb as de inizione non osse indica o es e io e segno ‘d yžuo as, di icil, o nespecialis a cap as ų, di che animaleý si pa la, plg. zeb o de inizione p esen a a la classi icazione scien i ica: a klinių šeima, liekanagių bū ys, ienanagis gy ūnas. Allo s esso modo se appa as ò uomo, non a u o un ele an e, di icilmen e se gli aiu e ebbe l'in o mazione che l'ele an e è s aublinis mamuolis (šią apib ėž į pe ėmė e DŽ7i). Si può suppo e che la pa ola s aublinis signi ichi su s aubliu, u a ia DŽ7i ale pa ola in gene ale non esis e, e LKŽe s aublinis, -ė signi ica 1. appa enen e a un g uppo di s aublini mammi e i; 2. appa enan e s aublinių abalų bū iu. Beh, e la pa ola s aublinamen e si in e p e a come 1. buy dei mammi e i supe io i; 2. abalų bū ys. Così anco a una ol a siamo s a i in g ado di assicu a e che la più adegua a e all'o a o e medio più chia a de inizione sa ebbe non quella che o nisce enciclopedinių conoscenze, ma quella che si basa su una pe cezione domes ica, cos i uen e la base di ca ego izzazione della quo idiana eal à che ci ci conda. Quindi, come is o, BŽ o ganizza o i de inêždimi animali ( y enančius e negy enančius Li uania) in sos anza si basa la medesima aukš esnei kasdienio ka ego iza imo klasei, p o o ipiniu požiū iu apibūdinama gy ūno iš aizda (ki i lie u ių kalbos žodynai gy ūno iš aizdos dažnu a eju iš is nemini), jeigu ai naminis schema: issi ica o appa enimen o animale a ce o animaleulys, indica o il suo impiega o. La gy ena. 50 Taip pa da oma i apibūdinan s e imus augalus (ž . ab ikosas, ci inmedis). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos de inizione di animali s aniima o igine menziona il luogo do e essi ocodice: pian e e animali |39 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IŠVADOS 1. Išnag inėjus di qualche pa ola, denominan i pian e e animali, de inizioni signi ica i i scien i ica) ma y i, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – BŽ) au o iai dažnai de ina adicinę (labiau mokslinę) i kogni y inę žodžio eikšmės apib ėž is. 2. BŽ au o iai aiškindami bend as ka ego ijas pa adinančių žodžių augalas i gy ūnas ( u ima omenyje pi moji žodžio gy ūnas eikšmė) eikšmes pasi inko adicinę (labiau delle pa ole signi icazioni de ini ì: issuojami ipiškiausi pian o e animale segni, . i. che mo e si da augalai i gy ūnai y a ‘o ganizmai’, kad augalai min a ‘neo ganinėmis medžiagomis’, gy ūnai – ‘o ganinėmis medžiagomis’, kad augalams bū ina ‘š iesos ene gija’, kad gy ūnai ‘pp . gali una posizione in al a. Poiché specie di pian e e animali conosciu a in na u a mol o mol o, sa ebbe complica o ques e pa ole de ini e pe , pe esempio, i più eminen i lo o p o o ipini memb i a ibu i ale de inizione ine i abilmen e sa ebbe scheminė, nonin o ma i i e a icolo di diziona io di icilmen e, se su icien e. Tu a ia la seconda e e za pa ola animale signi ica i i assegnazione e de ini ís BŽ già sie ini con kogni y ine signi ica i i s a egia di de inizione. 3. App ensėgendosi delle pa ole appa enen i a ca ego ie di pian e e animali, ecc.: be žas, pušis, pa ola, bul ė, lapė, žąsis, eikšmes BŽ au o iai pi miausia nu odo, kokiai klasei p iklauso ap ašomas successi amen e spesso nominano qualche ipiškiausi, più acilmen e iconosciu i es e ni e (o) in e ni di ques e pian e e animali segni aigi seguomasi s a egie di de inizione signi ica i i kogni y inės. No e ai iene indica o delle pian e e animali scopo, il lo o o a o luogo di c esci a, specialmen e pu ché ques i segni aiu a s abili e deno a ą. Si dice a che aisk ūmiai e aismedžiai BŽ sono de ini i di e samen e, i. e. non secondo i ipiskissimi es e ni e (o) in e ni lo o segni, ma secondo edamus aisius, pagal ku iuos jie pap as ai žmonių y a a pažįs ami. 4. La scel a dei ipiškiausi a ibu i de inendo pian e e animali nominanziali pa ole spesso dipende dalla speci ica nazionale, . i. de in i delle pa ole issa i si a ibu i possono esse e ela i i con le a i i à delle pe sone, inabi i e abi udini, con la k aš o aizdžiu del paese e pan. Pe an o alcuni segni di pian e e animali, issa i BŽ nelle de inizioni di ques e pa ole, non necessa iamen e p esen a i nelle de inizioni di pa ole menziona e dei diziona i inglesi o ussi e ice e sa. 5. BŽ, a di e enza dagli al i a icoli discussi aiškinamųjų Li u ians kalbos žodynų, pa lė oju (non bo anik e zoologu) ques a apib ėžian daik a a džių, pa adinančių gy ūnus i augalus, eikšmes nenu odomos jų aksonominės g upės, . y. šeimos, gen ys i pan. Taip elgiamasi odėl, kad idu iniam in o mazione è poco quan o u ile. 6. BŽ, come e in alcuni al i in lingue li uanee esškinamuosiose diziona i, iconosci a e panašius pian e o animaliūnus. di e en emen e dagli al i in e p e a i i eikiami lo yniški augalų i gy ūnų e minai. BŽ au o ių manymu, lo yniškų e minų ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |40 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pa eikimas žodyno s aipsniuose naudingas ais a ejais, kai pagal žodžio apib ėž į sunku dizioní della lingua li uania, desc ūdinando sa as e s aniimas ealijas egiamasi uni o memen e le 7. Išnag inėjus kai ku ių aisių i da žo ių eikšmių apib ėž is pas ebė a, kad BŽ, pa ole de in ys de aglia e, de inieciu a secondo simile'a schemà, ecc., kieno aisius (šaknia aisis o pan.), desc ūdinama iz aizda ( o ma, colo e), ca a e is iginosa in e nine sakan , de inìndo ealijas neda oma dis inzione sa os e s animas, ma desc ūdinama uni o memen e de aglia e. sa ybės (skonis, konsis encija i pan.) i (a ) (ypač p ie da žo ių) nu odoma paski is. Ki aip 8. Išnag inėjus BŽ i anglų bei usų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose pa eik as pian e e animali denominan i pa ole de inizione spiegò, che BŽ de in issimo de agliumu e sis emiškumu nenusileidžia menzionei dizynų de in ims. 9. Apibend inando si può a e ma e che BŽ au o i co ąsiau a cogni y iniu cammino, i. e. spesso inuncia ai dic iona ii spieghiami agli ca a e is ici scien i ici o enciclopediche de inizioni, de inêždini (s aipsnyje nag inė us) ku ios pap as am bend inės kalbos a o ojui y a mažai kuo naudingos. BŽ au o iai le pa ole più a enzione assegna ai ipichissimi, ca a e is iingissimi, più acilmen e iconoscibili segni ealis ici, che sono pe cepi i, in o ma i, comp an amesnė, jun a i esnė e egimuoju, ly ėjimu i k . būdais. Tokiu būdu žodžių apib ėž ys žodyno skai y ojams ampa nedo aip asmiškos. 10. Išanalizza ando solo alcuni esempi di due ca ego ie (pian e e animali) sa ebbe di icile a e qualche qualche conclusione non con es ačijabile su u a BŽ. Pe an o sa ebbe oppo uno esegui e analogo una al a (al e) ca ego ia (ca ego ie) di ice ca e o enu i isul a i ispe o con ques 'indagine o enu aisiais. Ques o pe me e ebbe a e deduzioni più g a a e e p e ede e ul e io i miglio amen i del ocabola io pe spek y as. ŠALTINIAI AMERICAN HERITAGE – The Ame ican He i age® Dic iona y o he English Language. P ieiga in e ne e: h ps://www.ahdic iona y.com/wo d/sea ch.h ml. ANGLONAS2 – B. Piesa skas. Kompiu e inis anglų – lie u ių kalbų žodynas, UAB „Fo onija“. BŽ – Bend inės lie u ių kal bos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė. ( engiamas). – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai |41 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 CAMBRIDGE – Camb idge Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://dic iona y.camb idge.o g/dic iona y/english/. COLLINS – Collins English Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.collinsdic iona y.com/dic iona y/english/. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/. DŽ6p – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: 6-as pa ais. i papild. leid., kompak inė plokš elė. Vy . ed. S asys Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: 7-as pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S asys Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012; elek oninis a ian as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis. INFOPLEASE – In oplease Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.in oplease.com/dic iona y. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė.Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l . LTE I – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius: Mokslas, 1976. MACMILLAN – Macmillan Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://www.macmillandic iona y.com/. OXFORD – Ox o d Dic iona ies. P ieiga in e ne e: h ps://en.ox o ddic iona ies.com/. VIKIPEDIJA – Lais oji enciklopedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Pag indinis_puslapis. VLE I – Visuo inė lie u ių encikl opedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2001. VLE II – Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002. VLE III – Visuo inė lie u ių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2003. VLE V – Visuo inė lie u ių enciklopedija 5, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2004. VLE X – Visuo inė lie u ių enciklopedija 10, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007.