Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas LIETUVIŠKAS RAŠTO DISKURSAS: ADRESATĄ NURODANTYS PARTICIPINIAI ĮVARDŽIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: rašto diskursas, šnekos akto strategija, participiniai įvardžiai, apibrėžtumas, subjektyvumas, intersubjektyvumas. ĮVADAS Dabartiniame tiesioginį adresatą turinčiame lietuviškame rašto diskurse (laiškuose, pranešimuose, žinutėse) vartojami du dialogo partnerį nurodančių įvardžių TU, JŪS rašymo variantai: šalia įprasto, tradiciškai stilistiniu didžiųjų raidžių vartojimu 1 vadinamo Tu, Jūs užrašymo esama ir realų adresatą nurodančių įvardžių neišskirtinio žymėjimo, t. y. rašymo mažąja raide. Pabrėžtina, kad dialogo partnerį nurodančių tu, jūs (ir kitų šių įvardžių linksnių formų) gali neišskirti ir asmenys, pasižymintys puikia komunikacine ir lingvistine kompetencija 2 . Plg. tokių autorių sukurtus sakinius ir jų užrašymą e. laiškuose (asmeninė aut. korespondencija), kai: a) adresatas – vienas asmuo: (1) Gal galėtum pasižiūrėti, ar ir tu negali į ją patekti? (2) Ką manytum tu? 1 „Didžiąja raide rašomi žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamės į kitą asmenį (laiškuose, sveikinimuose, kvietimuose, prašymuose), pvz.: Jūs, Tu, Tamsta, Pone, Gerbiamasis, Sveikas, Bičiuli, Mielas(is) Drauge.“ Tai vienas pirmųjų Stilistinio didžiųjų rai džių vartojimo punktų, percituotas iš KLKŽ, prieiga internete: http://www.xn--altiniai4wb.info/files/kalba/KI00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Did%C5%BEi%C5%B3j%C5%B3_raid %C5%BEi%C5%B3_ra%C5%A1ymas.KI1800.pdf (žiūrėta 2017 12 01). Originalus šios citatos šaltinis yra leidinys Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba (Vilnius: Mokslas, 1992: 71). Nuo 1997 07 03 įsigaliojusios atnaujintos Rašybos ir skyrybos nuostatos (patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60; nuo 2016 06 04 galiojančios suvestinės redakcijos prieiga internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.41265/qkELNFgtVx) siūlo patariamąjį žodžių rašymą didžiąja raide, plg.: „2.7. Žodžiai gali būti rašomi didžiąja raide stilistiniais sumetimais. // 2.7.1. Didžiąja raide gali būti rašomi žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamasi į kitą asmenį (laiškuose, sveikinimuose, kvietimuose, prašymuose ir pan.), pvz.: Jūs, Tamsta, Pone; Tu, Pats, Sveikas, Bičiuli, Drauge, Gerbiamasis, Brangusis.“ 2 Apie komunikacinę kompetenciją – asmens kaip tam tikros sociokultūrinės bendruomenės nario sugebėjimą tinkamai naudotis visomis toje bendruomenėje veikiančiomis semiotinėmis sistemomis (taigi ir rašto kalba) ir atskirą jos sritį – lingvistinę kompetenciją žr. Hymes (1972); Lyons (1993: 573). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (3) Mes spausdinam, bet ar pasieks visus potencialius tavo skaitytojus, čia jau tau spręsti. (4) Tarp atrinktų yra ir du jūsų straipsniai. b) adresatas – keli asmenys: (5) Miel os kolegės, linkiu jums jaukių ir ramių šventų Kalėdų! (6) Mieli kolegos, prašau pranešti jūsų atostogų grafiką, jei nedeklaravote jo bendra tvarka. Neišskirtinai dialogo partnerį nurodančio įvardžio žymėjimo atvejų galima aptikti žiniasklaidoje paskelbtuose viešuose laiškuose, komentaruose ir (ar) iš socialinių tinklų diskursų perkeltose citatose. Neretai to paties adresanto tekste pramaišiui vartojami abu įvardžių užrašymo variantai, plg.: (7) Reziumuojant: <...> linkiu jums ir jūsų redakcijai šviesos, kelti dvasią ir kultūrą. <...> Gražių Jums gėlių, vis prisimenu, kaip norėjot kažkada jas auginti ir dovanoti žmonėms. 3 (8) Ačiū Jums visiems už pilietiškumą, jūsų reakcijas. 4 Kalbant apie laiškų stilių atitinkančius diskursus 5 svarbu suvokti, kad dialogo partneriai vienas kitam įvardyti gali pasirinkti ne vien sutampančias, bet ir skirtingas dialogo partnerį nurodančių įvardžių užrašymo strategijas 6 . Rašytinio pokalbio dalyviai, abu pasirinkę sutampančią strategiją, vienas kitą žymi vienodai, taigi bet kuris pasirinkimas yra neprobleminis. Asimetrinis strategijų pasirinkimas (vienas dialogo partneris savo pašnekovą žymi didžiąja, kitas – mažąja raide užrašomu tu / jūs) rodo ne vien skirtingus šių žodžių užrašymo būdus, bet ir skirtingas dialogo partnerių sampratas apie jų reikšmes. Todėl žodinio bendravimo situacijoje formaliai lygiaverčiai pokalbio dalyviai rašytiniame diskurse gali pasirodyti vienas kitam suteikiantys skirtingus semantinius vaidmenis, nes nevienodas adresatą 3 Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/grazina-smigelskieneatsakymas-vytautui-v-landsbergiui-500-884306 (žiūrėta 2017 11 23). 4 Prieiga internete: http://www.delfi.lt/veidai/eteris/del-visuomene-supurciusio-laidos-pries-srovesiuzeto-pradetas-tyrimas.d?id=70170284 (žiūrėta 2016 01 20). 5 Apie laiško artimumą realiai komunikacijai (laiškas visada turi konkretų adresatą ir į šį adresatą orientuotų kalbinės raiškos priemonių, o jo tekstas visada yra orientuotas ir į adresato tekstą – tai arba atsakas, arba provokacija) žr. Čepaitienė (2010: 10). 6 Apie kalbines pašnekovų strategijas – konstruktyvią ir destruktyvią, ir tai, kad tam tikrais atvejais pastaroji adresantui yra nenaudinga, nes „destruktyviąja strategija adresantas pirmiausia kenktų savo interesams“ žr. Zaikauskas (2002: 145, 147). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 nurodančių įvardžių užrašymas perteikia skirtingus semiotinius kodus ir nuostatas. Vieni adresantai renkasi Tu / Jūs – tokį išskirtinį bet kurio asmens, esančio adresatu, žymėjimą interpretuodami kaip savaiminį pagarbos kitam asmeniui ženklą; kiti ne(be)turi įpročio rašydami pabrėžti įvardžiu nurodomo adresato išskirtinumą (renkasi tu / jūs). Kad pastaroji nuostata negali būti siejama vien su pagarbos raiška, rodo tokio įvardžių žymėjimo parinkties galimybė užuojautos 7 tekste, plg.: (9) Užuojauta artimiesiems, draugams. Prašau visus pagerbti mintimis ir jausmais. O atminimo kalbos ir rašymai bus vėliau. <...> Tač iau, bet kokiu atveju, Leonidai – ilsėkis ramybėje, o mes tavo darbus pagal galimybes užbaigsim e, draugus priimsime i r santykius tęsime. Labai, labai gaila tavo išėjimo. 8 Vis tik esama skirtingų galimybių interpretuoti. Kasdienėse susirašinėjimo situacijose tai gali kelti įtampą, nes skirtingi adresatą nurodančių įvardžių užrašymo būdai net tarp nuolatinių rašytinio dialogo partnerių paprastai nebūna aptariami: asmuo, koduojantis savo pašnekovą mažąja raide rašomu įvardžiu, lieka „nepastebėjęs“, kad apibendrintai užkoduotas jo pranešimų skaitytojas vartoja kitokią įvardžių užrašymo strategiją; pastarasis siuntėjui neužsimena dėl jį trikdančios neišskirtinio tu / jūs formų pateikties būdo, bet pats nuosekliai laikosi įprastinio rašto kalbos modelio, vildamasis, kad į jo užrašytas Tu / Jūs formų pateiktis galiausiai bus atsižvelgta kaip į tinkamą pavyzdį. Dialogo partnerio įvardijimas ir to įvardijimo pateikimo būdas (ne vien asmenvardžiais, bet ir juos atstojančiais įvardžiais) yra labai svarbi rašytinės komunikacijos detalė 9 . Ir nors yra įprasta reikalauti tikslumo tariant ar rašant vardą ir pavardę, nukrypimus nuo lietuvių rašto kalbos etiketo užrašant adresatą nurodantį įvardį linkstama nutylėti, nes asmeniniame bendravimo lygmenyje tai suvokiama kaip kultūringumu pagrįstas tabu. Todėl šiuo straipsniu siekiama aptarti dabar varijuojančio TU / JŪS formų užrašymo polinkius, jų priežastis, kryptis, poveikį arba participinių įvardžių pragmatiką 10 (kadangi bet koks konkretų 7 Apie dvi užuojautų funkcijas: informacinę ir emocinę vertinamąją, bei tai, kad išskirtiniu literatūriškojo nekrologo bruožu laikytinas „vienaskaitos antrojo asmens kreipinys į velionį (<...> juos vienijo Tavo meilė teatrui ir žmogui)“ žr. Marcinkevičienė (2008: 173–175). 8 Prieiga internete: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-filosofas-ldonskis.d?id=72351034 (žiūrėta 2016 09 21). 9 Vladimiro Plungiano teigimu, centrinė deiktinių elementų pozicija natūraliųjų kalbų gramatikose leidžia daryti apibendrinimą, kad „kalba yra sistema, specialiai pritaikyta kalbėtojo ir adresato sąveikai (kitaip tariant komunikacijai); tai pirminė ir pagrindinė funkcija nuo pat šios sistemos atsiradimo“. (Plungian 2011: 72). 10 Apie pragmatiką – kaip kalbinės formos, komunikacijos funkcijų ir jų realizavimo tinklo visumą žr. Fillmore (1998: 385–386). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 adresatą turintis tekstas skatina jo gavėją svarstyti jam rašančio asmens intencijas pagal tai, kaip jos tekste pasireiškia 11 ) ir pažvelgti į tokios išskirtinės įvardžio, nurodančio adresatą, rašybos užuomazgas senųjų lietuvių kalbos paminklų dedikacijose. 1. ASMENINIAI PARTICIPINIAI ĮVARDŽIAI IR JŲ UŽRAŠYMO MODELIAI Įvardžiai yra uždara, negausi, bet daugiafunkcė žodžių klasė. Lietuviškasis terminas, sukurtas pagal lotyniškojo atitikmens 12 modelį, etimologiškai leidžia įvardį suvokti kaip žodžio, atkeliaujančio „į vardo vietą“ pakaitalą. Įvardžio kaip pakaitalo ar tiesiogiai nurodančios išraiškos 13 vaidmuo sietinas su menku semantiniu turiniu. Asmeniniams participiniams įvardžiams 14 tai leidžia atlikti šnekos akto dalyvių – buvimo kalbėtoju ir buvimo adresatu – vaidmenis 15 . Tam tikrais atvejais tuos vaidmenis tinkamai nustatyti padeda greta asmeninių pirmojo ir antrojo asmens įvardžių kaip apozicija vartojamos daiktavardžio frazės arba vokatyvai (plg. Bhat 2007: 3). Bendrinėje lietuvių kalboje vartojami devyni asmeniniai participiniai įvardžiai: aš, tu, mes, mudu, mudvi, jūs, judu, judvi, tamsta (Rosinas 1996: 25). Keturis iš jų – aš, tu, mes ir jūs – įprasta laikyti pagrindiniais (plg. Judžentis 2012: 113) (greičiausiai 16 dėl to, kad dviskaitos mudu, mudvi, judu, judvi formų dažnis tekstuose yra kur kas menkesnis nei daugiskaitą nurodančių mes, jūs formų dažnis, kadangi dviskaitos vartojimui būtinas situacijos, pagrįstos buvimu ar veikla dviese, kontekstas 17 ). Sociolingvistiniai tyrimai rodo realią dialogo partnerį 11 Apie subjektyvų autoriaus požiūrį atskleidžiančias kalbinės raiškos priemones ir tarpasmeninę teksto funkciją žr. Marcinkevičienė (2008: 35–36). 12 Plg. „vardo pakaitalą“ įvardijantį lotyniškąjį terminą prō-nōmen žr. Dixon (2009: 190). 13 Kalbose, kuriose termino pavadinimas leidžia manyti, kad įvardžius dera apibrėžti kaip pakeičiančius daiktavardį (plg. anglų pronoun), pakeičiamumo matmuo nėra pats tinkamiausias apibūdinant pirmojo ir antrojo asmens įvardžius (plg. Bhat 2007: 1–2). 14 Į lietuvių kalbotyrą Alberto Rosino atvestas terminas participiniai įvardžiai apibūdina vieną asmeninių įvardžių grupę – įvardžius, kurių realizacijai būtinas dialogas (plg. Rosinas 1996: 24–25). 15 Asmeniniai įvardžiai (kaip ir tikriniai vardai) nurodo unikalų substitutą, bet patys neturi reikšmės (plg. Lyons 2004: 22). 16 Apie gramatikos aprašuose matomą dvejopą požiūrį į dabartinės lietuvių kalbos skaičiaus kategoriją: tradicinį, laikantį ją dvinare, ir šiuolaikinį, dabartinės lietuvių kalbos skaičiaus sistemai priskiriantį ir dviskaitą žr. Roduner, Čižik-Prokaševa (2006: 74). Trinarės skaičiaus kategorijos realumą dabartinėje lietuvių kalboje paaiškinti padeda Williamo Crofto nurodyta daugiskaitos kategorijos suvokimo esmė: daugiskaitos kategorijos suvokimas kalbose, kurios turi dviskaitą („daugiau nei du“), skiriasi nuo daugiskaitos suvokimo, būdingo dviskaitos neturinčioms kalboms („daugiau nei vienas“) (plg. Croft 2004: 141). 17 Dviskaitos judu, judvi linksnių formos rašomos taip pat dvejopai (plg.:<...> judu, Jūs ir Kuzmickas, esate vienas antro draugai. DLKT; Po daugelio metų, kai Judu su Vytautu gyvenot Druskininkuose, atvažiavo iš Maskvos kažkokia jo tetulė. DLKT). Kalbant apie rašybos būdą pabrėžtina, kad tiesioginio diskurso adresatas turėtų būti rašomas išskirtinai ir daugiskaitą (asmenų grupę) nurodančio Jūs, ir dviskaitą (du asmenis) nurodančio Judu / Judvi atveju. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 nurodančių įvardžių TU, JŪS vartoseną dabartiniuose bendrinės lietuvių kalbos diskursuose (plg. Girčienė 2009b: 214–215; 231). Lietuviškoje rašto tradicijoje įprasta kalbėjimo autorių (adresantą) nurodantį įvardį rašyti neišskirtinai, o įvardį, nurodantį asmenį, į kurį kreipiamasi (adresatą), rašyti didžiąja raide, jei tekstas (ar jo dalis) tiesiogiai tam kitam asmeniui adresuotas. Šis įvardžių rašymo būdas paprastai aptariamas tik rašybos taisyklių sąvaduose. Gramatiniuose kalbos aprašuose apibūdinama jų morfologinė raiška, reikšmės ir vartojimo kontekstų tinkamumas 18 , bet pastarasis labai retai susiejamas su rašybos modeliu 19 . Dėmesio adresatą nurodančių įvardžių užrašymo būdui parodoma tik naujesniuose kalbotyros darbuose: apibendrinant tyrimus (plg. Marcinkevičienė 2004; 2008: 57; Girčienė, Kupčinskaitė-Ryklienė 2005) ir (ar) laikantis rašybos išskirtinumo nuostatos pateikiant pavyzdžius 20 . Lietuvių bendrinėje kalboje išskirtinis dialogo partnerį nurodančių įvardžių Tu, Jūs rašybos modelis argumentuojamas ilgametę tradiciją turinčiais stilistiniais sumetimais (t. y. pagarba ir etiketu). Ilgą laiką toks rašybos modelis buvo laikomas norminiu. Dabar galiojanti rašybos taisyklių redakcija, perteikianti nuostatą „Žodžiai gali būti rašomi didžiąja raide“, vertinama kaip patariamoji rašyba (žr. 1-oje straipsnio išnašoje pateiktą visą šios rašybos nuostatos formuluotę ir pakeitimų datas). Tokios laisvą pasirinkimą teikiančios nuostatos fone dialogo partnerį nurodančių įvardžių išskirtinės rašybos modelio reikalingumą paryškina ir gramatinis argumentas, susijęs su dvejopa tu (o retesniais atvejais ir jūs) apibrėžtumo lygmens galimybe. 1.1 Participiniu įvardžiu nurodomo adresato išskirtinio žymėjimo tradicijos pradžia Senųjų lietuviškų raštų dedikacijos leidžia tiesioginį adresatą nurodančio įvardžio rašymą didžiąja raide susieti su lotyniškosios rašto kultūros pavyzdžiu. 16–17 а. lietuviškų leidinių dedikacijose ir reverendissimo tipo prakalbose knygų autoriai ar parengėjai į leidinio globėją dažniausiai kreipiasi įvardžiu TU. Kai kurie iš šių autorių renkasi didžiąja raide rašomas 18 Apie įvardžiais tu : jūs / tamsta nusakomą tarpusavio santykio raišką plg.: Valeckienė (42006: 259); Rosinas (1996: 38–45); Judžentis (2012: 121); rašybos modeliui nebuvo įpročio skirti dėmesio ir iliustruojant: pavyzdžiui, net aptariant jūs, tamsta vartojimą pavyzdžiuose pasirenkama neišskirtinė jų rašyba (plg. Senkus 1963: 38; Kučinskaitė 1980). 19 Viena iš tokių išimčių yra Alfredo Senno parengta lietuvių kalbos gramatika, kurioje nurodoma apie laiškuose didžiąja raide rašomus Jūs, Tamsta, Sveikas, Tu (plg. Senn 1966: 60). 20 Pvz.: vienijo Tavo meilė (Marcinkevičienė 2008: 175); Norėjau Jūsų paklausti. (Plungian (vertė Jurgis Pakerys) 2011: 115). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 įvardžio formas. Taip, pavyzdžiui, lotyniškoje Punktų sakymų (SP I, 1629) dedikacijoje į vyskupą Eustachijų Valavičių kreipiasi Konstantinas Sirvydas, plg.: (10) PErexigui operis partem, in magna mea imbecillitate, & affecta grauiter Valetudine, Patriâ linguâ elaboratam, Tibi Illvstrissime Præsvl libens & venerabundus offero ac dedico. Hic qualiſcunq[ue] cona tus meus, ſinceram inprimis gregis Tui, quem dei annuente benignitate laudabiliter feliciterq[ue]; paſcis, vtilita tem ſpectauit. SP I 2015: 20 (plg. Reginos Koženiauskienės vertimą: Labai mažo darbo dalį, tėvų kalba kruopščiai parašytą, būdamas silpnos sveikatos ir sunkiai sirgdamas, Tau, šviesiausiasis Vyskupe, su meile ir pagarba skiriu ir dedikuoju. Šios menkutėlės mano pas tangos pirmiausia skirtos tiesioginei naudai Tavo kaimenės, kurią Dievo malone girtinai ir sėkmingai ganai. PrDe 294) ar į vyskupą Jurgį Tiškevičių – Giesmių tikėjimui katolickam priderančių (SG,1646) parengėjas Saliamonas Slavočinskis, plg.: (11) Ego verò inhiſce non rudi tantū labore ſed & tēp[ore] ipſo, Tui nominis immortalitati litauerim. SG1 IV10-13 (plg. Reginos Koženiauskienės vertimą: Aš noriu pašlovinti Tavo nemirtingą vardą ne tik netobulu darbu, bet ir sugaištu laiku. PrDe 308). To laikotarpio padėkose populiarios adresato nuorodos „tavo šviesiausiajai kilnybei“ užrašymo būdas įvairus, plg.: tuæ Illuſtriſsimæ celſitudini. SG1 IV14-15 (plg. tavo Šviesiausiajai kilnybei PrDe 308) ir Illuſ[t]riſſime ac Reuerendiſſime Ceſ[it]udinis tua Deuotiſſim9 cliens SG1 V4-6 (plg. Tavo šviesiausios ir Garbingiausios Kilnybės nuolankiausias klientas žr. PrDe 308). Bet, pavyzdžiui, Baltramiejaus Vilento Euangelijų bei Epiſtolų (1579) dedikacijoje išskirtinai žymimas kiekvienas žodis, esantis kunigaikščiui Jurgiui Frydrichui skirtame kreipinyje, plg.: Tuæ Illuʃtriʃimæ Celʃitudini (Tavo Šviesiausiajai Kilnybei); Tuæ Celʃitudini (Tavo Kilnybei) ar jo trumpiniai T. C. ar C. T. (plg. PrDe 81–82). Martyno Mažvydo parengta Gieʃmе S. Ambraßeijaus (GA, 1549) turi lietuvišką kreipimąsi-padėkojimą Ponui Sebastijanuy Perbanth, kuriame adresatas įvardijamas junginiu tavo Mylista (plg. tawa Miliʃtas) arba jo trumpiniais tawa M. ar T. M. (citatoje žvaigždute žymimos atstatytos formos): JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (12) Supratau klauſitoijus Diewa ſʒodʒa norincʒus tureti geſme tą kure wadin: Te Deum laudamus. Todeley iję kaip iſchguldʒau ſu kitomis*, ant ſchweſos iſchſiunſti, ir tawa Miliſtas warduy iję prieraſchiti, paſtacʒau. Jau nu iję iſchſiunʒdams tawa Miliſtai* prieraſchau, ir wietoye welikas pauta* dowanoiju, pakarnay praſchidams, idant Tawa Miliſtai* linkſma ſchirdi tą dowanele prieijmtumbi. Lobek Diewa meileije. Ragayneije 3. diena meneſis Kowa. Metu Diewa vſʒgimima. 1549. GA 217-28 Labai nuosekliai tiesioginį adresatą nurodančius įvardžius didžiąja raide žymėjo Danielius Kleinas, būtent jų užrašymo būdo pasirinkimą, o ne semantinę TU ir JŪS skirtį vertinęs kaip galimybę parodyti pagarbą kitam asmeniui. Plg. Grammatica Litvanica (1653) dedikacijoje kunigaikščiui Frydrichui Vilhelmui esančias didžiąja raide rašomas Tavo ir Jūsų nuorodas (plg., pavyzdžiui, QVæ Tuo, SERENISSIME ET POTENTISSIME SEPTEMVIR PrDe 332 Šviesiausiasis ir Galingiausiasis Elektoriau, Tavo... PrDe 376) ir Sereni ßima Veʃtra Celʃitudo PrDe 340 Jūsų Aukščiausioji Šviesybė PrDe 379). Trumpajame šios gramatikos sąvade vokiečių kalba – COMPENDIUM LITVANICO-GERMANICUM, Oder Kurꜩe und ganꜩ deutliche ʒur Littauſchen Sprache / w ie man recht Littauſch leſen / ſchreiben und reden ſol. (KlC, 1564) (plg. Kazimiero Eigmino pateiktą KlC pavadinimo vertimą: Trumpas ir visai aiškus lietuvių kalbos vadovas, kaip reikia teisingai lietuviškai skaityti, rašyti ir kalbėti. PLKG 529), D. Kleinas pateikė TU, JŪS linksniavimo paradigmą, parodydamas šių įvardžių rašymo didžiąja raide svarbą, plg.: Singulariter. Nominativo ⌊Tu⌋ du / Genitivo ⌊Tawes⌋ deiner / Dativo ⌊Taw⌋ dir / Accuſativo ⌊Taw ⌋ dich / Vocativo ⌊ô Tu⌋ ô du / Ablativo Inſtrum. ⌊Tawimi⌋ mit dir / Localis, ⌊Tawije / eje⌋ in dir. KlC 469-16 Dualiter. Maſcul. N. Ac. V. ⌊Iudu⌋ ihr beyde / Fœmin. ⌊Iudwi⌋ / Genit. ⌊jumu dwieju⌋ ewer beyden / Dat. ⌊jum dwiem⌋ euch beyden. KlC 4617-21 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Pluraliter. Nominativo ⌊Ius⌋ ihr / Genitivo ⌊Iuſu⌋ ewer / Dativo ⌊Iumus / jums⌋ euch / Accuſativo ⌊Ius⌋ euch / Vocativo ⌊ô Ius⌋ ô ihr / Ablativo Inſtrum. ⌊Iumis⌋ mit euch / Localis, ⌊Iuſůſe⌋ in euch. KlC 4622-29 1.2. Asmeninių įvardžių apibrėžtumo klausimas Tipologinė kalbotyra nepalieka neaptarto asmeninių įvardžių apibrėžtumo klausimo ir jų sąsajos su tikriniais vardais. Tikriniai vardai turi atitikmenį, bet neturi reikšmės (prasmės) (plg. Lyons 2004: 22); panašiai apibūdinama ir esminė įvardžio ypatybė – savito semantinio turinio neturėjimas (plg. Siewierska 2004: 9). Vis tik ir asmeniniams įvardžiams, ir tikriniams vardams būdingos tokios pačios gramatinės ir pragmatinės ypatybės kaip ir apibrėžtumu pasižyminčioms išraiškoms (plg. Dik 1997: 186). Šnekos situacijose įvardžiu nurodomam adresatui būdingas situacinis apibrėžtumas – adresatas yra realus, akivaizdus, todėl lengvai nustatomas. Rašytinio bendravimo situacijose minėtą semantinio turinio trūkumą panaikinti galima išskirtinai pažymint adresatą nurodantį įvardį. 1.2.1. Apibrėžtumas vokatyvinėse frazėse Minėtoji D. Kleino Compendiume esanti įvardžių Tu, Jūs linksniavimo paradigma įdomi ne vien dėl dėmesį patraukiančios pavyzdžių rašybos, bet ir dėl vokatyvo formų ô Tu, ô Jus (žr. KlC 4614; 27). Dabartinės lietuvių kalbos gramatiniuose aprašuose laikantis tradicijos vokatyvą sieti tik su daiktavardžio kategorija 21 įvardžių šauksmininkas nėra nurodomas (plg. Valeckienė 1965: 640; 2006: 272, 273). Jonas Jablonskis šauksmininko nebuvimą įvardžių linksniavimo paradigmoje aiškino jo tapatumu vardininkui, plg.: „šauksmininkais čia eina vardininkų lytys“ (Jablonskis (1997 [1922]: 50). Bet vardininkui tapatumu prilygstantys TU, JŪS kartais neišvengiami kasdienybės sušukimuose, pvz.: (13) Ei, Tu, nagi, ateik čia! Тaip, taip, Tu! 21 Plačiau apie tokią tradiciją ir siūlymą laikyti tokias formas atskira gramatine kategorija žr. Judžentis (2012: 72–73). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Tokia įvardžių tu (jūs) vartosena šnekamojoje kalboje paprastai būna susijusi su tam tikrų situacijų netikėtumu, todėl dažniausiai juos lydi dėmesį atkreipiančios dalelytės, nenorminės leksikos intarpai ir (аr) menkinamosios reikšmės apibūdinimai, plg.: (14) Jau blecha, pridegi bulves čia, o tu rupūži. DLKT (Sakytinė kalba) (15) O tu žalty, jis mus vėl apmovė. (percituojama iš Judžentis 2012: 72–73) (16) Ak tu, nevykėli. DLKT (Publicistika) (17) Ei tu, gal galėčiau tau nupirkti ko išgerti? DLKT (Publicistika) (18) Ei, jūs, kurmiai! Ko kapstotės, trupinat žemę?! DLKT (Publicistika) Tai būdinga ir kitoms kalboms 22 . Tipologiniuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys į vokatyvus kaip į įdomią, bet nepakankamai ištyrinėtą gramatinę kategoriją (todėl svarstomos vokatyvo priskyrimo linksnio kategorijai galimybės 23 ), aptariami ir gretiminės įvardžio su daiktavardžiu ar daiktavardine fraze vartosenos sušukimuose atvejai. Toks iš įvardžio ir priedėlio sudarytas prozodinis darinys vertinamas kaip esantis lyg ir atskirai nuo sakinio, nes vokatyvai sintaksiškai ar semantiškai nėra įtraukti į predikato struktūrą (plg. Levinson 2005: 71). Christopherio Lyonso nuomone, sušukimuose asmeniniai participiniai įvardžiai atlieka determinatoriaus funkciją (kuri šiaip jiems nėra būdinga) – tai rodo vokatyvo funkciją atliekančių daiktavardžio frazių apibrėžtumą, nes vokatyvai kaip tiesioginio kreipimosi formos prilygsta antrojo asmens nuorodai, – todėl iš asmeninio įvardžio ir priedėlio sudaryti vokatyvai taip pat turi perteikti apibrėžtumą (plg. Lyons 2004: 152). 1.2.2. Kreipiniu išreikšta dialogo partnerį nurodančio įvardžio apozicija Siekiant akivaizdžiai nustatyti TU / JŪS formų vaidmenis, įvardžio reikšmę galima patikslinti kreipiniu. Tai rodo gretiminis įvardžio ir kreipiniu einančio tikrinio vardo ar jį atstojančios daiktavardinės frazės vartojimas (plg. jų atliekamą deiktinės nuorodos reikšmės patikslinimo, pabrėžimo, svarbos akcentavimo funkciją) 24 . Jei būtina patikslinti, kreipiniu 22 Vladimiras Sannikovas pabrėžia vokatyvo su vien įvardį turinčiu kreipiniu neįprastumą rusų kalboje (pvz., Иди сюда, ты!) ir kur kas įprastesniais laiko sakinius, kuriuose ty (vy) turi atributinį priedėlį (dažniausiai menkinamosios reikšmės, pvz., Иди сюда, ты, негодяй!), žr. Sannikov (2008: 94). Anglų kalboje antrojo asmens įvardžiai taip pat gali būti vartojami vieni (You, come here!) arba su daiktavardine fraze (You boys, follow me!) (plg. Lyons 2004: 152). 23 Vladimiro Plungiano manymu, „apeliatyvinė funkcija (t. y. kalbos akto adresato įvardijimas), žiūrint iš tipologinės perspektyvos, gali būti įtraukiama į universaliųjų linksnio reikšmių rinkinį“, žr. Plungian (2011: 168). 24 Christopherio Lyonso pastebėjimu, tikriniai daiktavardžiai dažnai apibrėžiami tik kaip nurodantys, bet prasmės neturintys apibūdinimai; nustatant jų nurodomą referentą labai svarbus kontekstas, kaip ir bet kurio konkretumą pabrėžiančio apibūdinimo atveju. Bet iš tikrųjų tikriniai daiktavardžiai yra vartojami taip tartum jie JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Bartai. Kurio „Nam ų“ pabai ga trečiam kurse man padarė tokį įspūdį. <...> Koršunovas buvo neteisus. Skaistyklos tau laukti nereikės. <...> 46 (47) Būk pirma išbandžiusi – geriausios DROGAS naujienos jau laukia tavęs! <...> // <...> Šį laišką Jums siunčia UA B Drogas <…> 47 Trečiojo tipo adresantų pasirinktas adresatą nurodančių įvardžių užrašymo būdas greičiausiai sietinas ne vien su tam tikromis etinėmis nuostatomis 48 , bet gali būti nulemtas ir lietuvių kalbos gramatiniuose aprašuose tradiciškai pateikiamu tu : jūs reikšmių apibūdinimu, pagrįstu pagarbos ir familiarumo supriešinimu 49 (plg. neigiamą būdvardžio familiarus reikšmės konotaciją 50 ), o ne distancine-kontaktine mandagumo strategijomis (žr. Girčienė 2009b: 214– 215). Neišskirtinį adresatą nurodančių įvardžių žymėjimo pasirinkimą paskatinti galėjo ir populiariausių tarpasmeninių funkcijų raiškos įvardžiais apibūdinimai (kai vartojimo polinkis 51 performuluojamas į leidimą 52 ) ar kiek nekorektiškai suformuluota įvardžių ir kitų adresatą nurodančių kreipinių rašybos taisyklė 53 . 2.3. Netiesioginė adresanto pozicijos raiška arba trečiųjų asmenų požiūris Kalbant apie participiniais įvardžiais nurodomo adresato rašybą, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų užrašymą grožinėje literatūroje, kalbotyros literatūros intertekstuose, interviu 46 Prieiga internete: https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/paules-bocullaites-vyras-karoliskaupinis-viesas-laiskas-visiems-kuriems-rupi-1050-882088 (žiūrėta 2017 11 16). 47 Šaltinis news[email protected]ogas.lt 2017 02 15 laiškas. 48 Apie etinę stilistiką ir tai, kad „etinės adresanto vertybės gerai atpažįstamos iš tam tikros kalbinės stilistinės raiškos“ žr. Koženiauskienė (2013: 94). 49 Plg. Dabartinėje lietuvi ų kalbos gramatikoje pateikiamą tu apibūdinimą, siejamą su „familiaraus kreipimosi atspalviu“ ir stačiokiškumu, ir jūs „tu“ reikšme vartojimo srities nusakymą – „kreipiantis į nepažįstamą arba mažai pažįstamą, vyresnį bei gerbiamą asmenį, taip pat į pažįstamą oficialiai“ (Valeckienė 2006: 259). Panaši skirtis tarp familiarumą reiškiančio tu ir pagarbą bei oficialumą reiškiančio jūs iškeliama ir naujesniuose darbuose (plg. Judžentis 2012: 124). Rosinas daugiskaitinį jūs, vartojamą vietoj vienaskaitinio tu, ir įvardį tamsta priskiria „subjektyvaus vertinimo įvardžiams“ (Rosinas 1996: 38). 50 Plg. familiars, -i  reikšmės apibūdinimą: „per daug laisvas, nesivaržantis“. Prieiga internete: http://www.lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp (žiūrėta 2017 11 30). 51 Plg. neutralią formuluotę apie įvardžių vartojimą apeliatyviniuose tekstuose: „<...> į skaitytoją paprastai kreipiamasi antruoju vienaskaitos ar daugiskaitos asmeniu – tu, Jūs ar jūs“ (Marcinkevičienė 2004: 60). 52 Plg.: „Taigi reklamoje, norint pasiekti kuo didesnę auditoriją, o kartu paveikti ir kiekvieną individą atskirai, į adresatą antruoju asmeniu <...> galima kreiptis trimis būdais: vienaskaitine forma, pagarbiąja daugiskaita ir neutraliąja daugiskaita. Simboliškai šiuos kreipimosi būdus galima būtų užrašyti: tu, Jūs ir jūs.“ (Girčienė, Kupčinskaitė-Ryklienė 2005: 221). 53 Plg., pavyzdžiui, ta pati 1 išnašoje nurodytoji Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymo si šaltinių duomenų ba zė www.šaltiniai.info pateikia ir kitokią stilistinį didžiųjų raidžių rašymą reglamentuojančią formuluotę, kurią galima suprasti kaip leidimą išskirtiniams atvejams, plg. „Stilistinis didžiųjų raidžių rašymas leidžiamas, kai teikiama išskirtinė pagarba, mandagus kreipimasis (Jūs, Tu, Gerbiamasis, Motina, Tėvynė...)“. Prieiga internete: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/565 (žiūrėta 2017 11 18). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 perrašuose ir pan. Literatūroje galima didesnė autoriaus laisvė literatūriniu personažu tapusiam adresantui suteikti įvairias rašymo galimybes (bet tai taip pat turėtų būti susiję su konkrečiais tikslais, atskleidžiančiais vienokį ar kitokį sumanyto personažo kalbos etiketo modelį). Lietuviškos rašto kultūros fone įtikinamesni atrodo laiško žanru parašyti grožinės literatūros tekstai ar intertekstai, kuriuose laikomasi pagrindinio šio žanro stilistikos reikalavimo – didžiąja raide žymėti tiesioginio adresato nuorodas (asmenvardžius, specialiuosius kreipinius, participinius įvardžius). Dialogo partnerį nurodančių įvardžių išskirtinio rašymo sunku nepasigesti grožinės literatūros kūriniuose ir jų vertimuose, grafiškai išskiriančiuose įvairius intertekstų lygmenis, taigi ir juose esančius laiškus. Pavyzdžiui, dviejų Haruki Murakami knygų lietuviškose versijose pasirinktos skirtingos laiško adresatą nurodančio įvardžio žymėjimo strategijos. Šie pasirinkimai sietini ir su asmeniniu teksto vertėjo ir (ar) redaktoriaus požiūriu, ir su jų supratimu apie mandagumo raišką šaltinio, iš kurio versta, kalboje. Apsakymų rinkinyje Dramblys pradingsta (tai vertimas iš japonų kalbos) esančiuose laiškuose pasirinkta išskirtinė adresatą nurodančio įvardžio grafinė raiška leidžia tokį pasirinkimą suvokti kaip natūralų japoniškos kultūros etiketo atspindį 54 , pvz.: (48) <...> beveik visą šią savaitę daug kartų vis bandžiau ir bandžiau parašyti Jums laišką. MDramPr 68. Romano Prisukamo paukščio kronikos (tai vertimas iš antrinio šaltinio anglų kalba) intertekstuose – laiškuose laikomasi anglų kalbai būdingo neišskirtinio adresatą nurodančių participinių įvardžių rašybos modelio 55 . Tokio modelio pasirinkimą sunku susieti su japonų kultūrai būdingu išskirtiniu jautrumu etiketui (ypač perskaičius pasakotojo pastabą, kurioje nurodoma laiško adresantą esant puikų etiketo žinovą 56 ), plg. sakinį su grafiškai neišskirtine adresatą įvardijančio jūs parinktimi: (49) Labai gerai suprasdamas kaip įžūlu iš mano pusės šitaip užkrauti jums visiškai nepageidaujamą naštą, vis dėlto noriu pabrėžti jums, kad, sėsdamas rašyti šito laiško, siekiu vienintelio tikslo <...> MPrPK 209. 54 Apie skirtingose kalbose nevienodus jautrumo mandagumui lygmenis, pasirenkant asmeninius įvardžius; ir kaip tie lygmenys pasireiškia tokiose kalbose kaip japonų (mandagumą reiškiant veiksmažodžių formomis) ir anglų (įvardžiai mandagumo atžvilgiu visiškai neutralūs), plg. Plungian (2011: 79). 55 Nors ir paisoma lietuvių kalbai būdingos skirties tarp tu ir jūs, – plg. artimos distancijos su laiško adresatu žymėjimą įvardžiu tu: Ketinau parašyti tau gerokai anksčiau ir kaip reikiant viską paaiškinti, bet laika s slinko <...> MPrPK 271. 56 Plg. pasakotojo pastabą apie šio laiško autoriaus rašymo stilių: „Plika akimi matyti: etiketo subtilybes leitenantas Mamija išmano kaip penkis pirštus.“ MPrPK 209. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Trečiųjų asmenų požiūris į adresatą nurodančių TU/ JŪS rašybą ryškiai matyti ir publicistikoje, interviu ar kitokius dialogus ar jų intarpus pateikiančiuose perrašuose, plg.: (50) Sakėte, jums rašo laiškus dėl knygų, pasakoja savo problemas paaugliai, apie ką jie kalba? 57 (51) Šiuose kiemo žaidimuose nedalyvauja ir prezidentė. Kaip jūs tai aiškinate? 58 (52) „Pasidalinkite, ką užfiksavo Jūsų vaizdo registratoriai, kas važiavote netoli Elektrėnų ar Kėdainių pusėje, mes viską tikriname, intensyviai ieškome“, – DELFI sakė D. Žukauskas. 59 (53) Ar teismas jau yra priteisęs Jums dukros išlaikymą? 60 Tiesioginius adresatus turinčių diskursų rašymo ar perrašymo (stenografavimo, vertimo) situacijose, kai kreipiamasi į tikrą, konkretų asmenį, rašto kalbos susitarimų paisymas ar nepaisymas rodo jau ne pirminio šaltinio – kalbėtojo, adresanto, bet perrašą rengiančio asmens požiūrį. Tiesioginių interviu perrašuose, neturinčiuose nuorodos apie tekstą rengusius asmenis, interviu inicijavęs asmuo skaitytojo akyse gali būti sutapatintas su teksto parengėju. IŠVADOS Asmeninių įvardžių vartojimas neatsiejamas nuo pačios asmens kategorijos sampratos ir pragmatinio šios kategorijos turinio. Tiesioginį adresatą nurodančio participinio įvardžio išskirtinis žymėjimas lietuvių kalboje sietinas su ilgaamže, jau seniausiuose lietuviškuose spaudiniuose užfiksuota tradicija, o dabartinės lietuvių kalbos rašybos nuostatose reglamentuojamas kaip gero stiliaus ar kalbos etiketo ženklas. Lietuviškoje rašto tradicijoje įprasta paryškinti participiniu įvardžiu žymimo pašnekovo išskirtinumą. Taip parodomas savitarpio supratimu pagrįstas požiūris į kitą asmenį. Tiesioginėje korespondencijoje išskirtinai užrašomos Tu / Jūs linksnių formos tampa asmenvardžiui prilygstančią vertę turinčiu substitutu. Toks užrašymas adresatui teikia informaciją apie adresantą kaip atsakingumu pasižymintį pranešėją. 57 Prieiga internete: https://www.alfa.lt/straipsnis/50141609/ministro-pirmininko-patarejasvietimui-kaunaite-vienas-blogiausiu-keliu-yra-vaiku-suskirstymas (žiūrėta 2017 02 19). 58 Prieiga internete: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/11/20/news/atvirai-apie-tai-kurveda-r-karbauskio-ir-a-verygos-sielu-giminyste3582104/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy (žiūrėta 2017 11 20). 59 Prieiga internete: http://www.delfi.lt/news/daily/crime/antra-para-ieskoma-dingusios-merginosplunges-policija-abejoja-ar-galejo-buti-pagrobta-del-ispirkos.d?id=73960354 (žiūrėta 2017 03 07). 60 Prieiga internete: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/karaliunaites-vyras-neistvere-dave-atvirainterviu-apie-kova-del-dukros-ir-dainininkes-problemas.d?id=76345823 (žiūrėta 2017 11 15). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 19 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Pranešimą konkrečiam adresatui adresantas rašo turėdamas tam tikrų pragmatinių tikslų, ir, aišku, norėdamas būti tinkamai suprastas. Remiantis lietuvių kalbos rašto tradicija ir kodifikacija bet kuriame tikslinį, realų adresatą turinčiame rašytiniame diskurse išskirtinai žymimi bet kokia kalbine forma išreikšti konkretaus adresato substitutai – didžiąja raide rašomas ne vien asmens vardas, pavardė, bet ir juos pakeičiančios pagarbiųjų kreipinių (pvz., Ponia, Pone, Jūsų Ekscelencija, Direktoriau, ...), pastovų ar situacinį asmens vaidmenį nurodančios daiktavardžių šauksmininko formos (pvz., Mokytojau, Teta, Dėde, g erbiamas Kolega...), artimiausių šeimos narių įvardijimai, ypač tie, kurių pakeičiamumas į asmenvardžiu išreikštą kreipinį įmanomas nebent kaip ironijos raiška (plg. kreipinių Mamyte, Tėti, Močiute, Seneli vartojimo lauką ir jų pakeitimo asmenvardžiu galimybes) ir, aišku, bet kuri įvardžio Tu / Jūs linksnio forma, nurodanti adresatu esantį kitą konkretų asmenį (asmenų grupę). Tiesioginį adresatą turinčiuose tekstuose grafiškai žymimas skirtumas tarp Tu ir tu ar Jūs ir jūs nėra toks nereikšmingas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: 1. Šio grafinio žymėjimo nesilaikymas rodo, kad nepaisoma lietuvių kalbos rašto sistemoje įprasto elgesio modelio. 2. Tiesioginį adresatą žymint neišskirtiniu tu / jūs pažeidžiamas informatyvumo principas, nes pranešimo skaitytojas turi nuspręsti, ar tai jo asmenį, ar apibendrintą asmens nuorodą perteikiantis žymėjimas. 3. Asmens individualumo nepabrėžiantis adresatą nurodančio įvardžio žymėjimas nepadeda adresantui siekti jo pragmatinių tikslų. Nežymėtosios tu / jūs pasirinkties tiesioginėje korespondencijoje modelis yra nekonstruktyvus, taigi galintis turėti tam tikrų padarinių (adresatas turi pagrindo mąstyti apie tikslingą kalbinio etiketo nepaisymą). Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir reklaminiuose tekstuose aptinkami tiesioginių diskursų užrašymai (perrašymai) nuteikia gana palankiai: matyti polinkis pabrėžti adresato išskirtinumą jį nurodančio participinio įvardžio Tu / Jūs formas užrašant didžiąja raide. Tikėtina, kad toks polinkis bus ryškus ir kasdienėje tarpusavio korespondencijoje. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas. GA – Martynas Mažvydas Gieſme S. Ambraßeijaus bey S. Auguſtina... Karalaucʒuy 1549. Parengė P. U. Dini, 1996; e. versija J. Gippert 2012. Prieiga internete: http://titus.unifrankfurt.de/texte/etcs/balt/lit/mazvga/mazvg.htm. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 20 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 KlC – Danielius Kleinas, Compendium Litvanico-Germanicum, 1654. Parengė M. Šinkūnas, 2011. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=43. KLKŽ – Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas. Nuo morfologijos iki reikalų raštų (CD), sud. P. Kniūkšta, Vilnius: Šviesa, 2004. MDramPr – Haruki Murakami. Dramblys pradingsta. Iš japonų kalbos vertė J. Polonskaitė. Vilnius: Baltos lankos, 2015. MPrPK – Haruki Murakami. Prisukamo paukščio kronikos. Iš anglų kalbos vertė J. Nauronaitė. Vilnius: Baltos lankos, 2016. PLKG – Pirmoji lietuvių kalbos gramatika , Vilnius: Politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. PrDe – Koženiauskienė R. XVI–XVII amžiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas. 1990. SG – Saliamonas Mozerka Sla vočinskis, Giesmės tikėjimui katolickam priderančios, 1646. Parengė R. Petkevičius, B. Kabašinskaitė. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=10. SP I – Konstantinas Sirvydas, Punktai sakymų nuo Advento iki Gavėnios = Konstanty Szyrwid, Punkty Kazań od Adwen tu do Postu, Kritinis leidimas / Wydanie krytyczne, Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska (eds.). 2015. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LITERATŪRA Bhat D. N. S. 2007: Pronouns, Oxford University Press. Croft W. 2004: Typology and Universals, Cambridge: Cambridge University Press. Čepaitienė G. 2010: Laiškas: monologo ir dialogo santykis, – Filologija 15, 5–13. Prieiga internete: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT–LDB– 0001:J.04~2010~1367173481529/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. Dik S. C. 1997: The Theory of Functional Grammar: Part 1: The Structure of the Clause, Berlin, New York: Mouton de Gruyter. Dixon R. M. W. 2009: Basic linguistic theory 2, Oxford: Oxford University Press. Fillmore Ch. J. 1998: Pragmatics and the Description of Discourse. – Pragmatics. Critical Concepts 5. Communication, Interaction and Discourse, ed. Asa Kasher, London and New York: Routledge, 385–407. Girčienė J. 2009a: Adresato įvardijimas periodikoje. – Kalba ir kontekstai, Vilnius, 82–88. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 21 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Girčienė J. 2009b: Daugiskaitinių ir vienaskaitinių kreipimosi formų konkurencija viešojoje sakytinėje vartosenoje, – Kalbos kultūra 82, 214–234. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?82. Girčienė J., Kupčinskaitė-Ryklienė A. 2005: Kreipimosi į adresatą būdai reklamoje, Kalbos kultūra 78, 220–229. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?78. Greimas A. J. 1989: Semiotika. Darbų rinktinė, Vilnius: Mintis. Haspelmath M. 2000: Indefinite Pronouns, Oxford: Oxford University Press. Hymes D. H. 1972: On communicative competence. – Pride J. B., Holmes J., eds., Sociolinguistics. Harmondsworth: Penguin, 269–293. Holvoet A., Pajėdienė J. 2004: Laiko kategorija ir laiko formos, – Gramat inių kategorijų tyrimai [Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 121– 140, 169–170. Jablonskis J. 1997: Lietuvi ų kalbos gramatika, 3–as fotogr. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Judžentis A. 2012: Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Karaliūnas S. 2008: Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Koženiauskienė R. 2013: Retorika ir stilistika – visumos ir dalies santykis. – Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos, Vilnius: Edukologija, 89–99. Kučinskaitė A. 1980: Mandagumo įvardžiai, Kalbos kultūra 39, 51–53. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?39. Langacker R. W. 2007: Constructing the meanings of personal pronouns. – Aspects of Meaning Construction, eds. Günter Radden, Klaus–Michael Köpcke, Thomas Berg and Peter Siemund, 171–187. Levinson St. C. 2005: Pragmatics, Cambridge: Cambridge University Press. Lyons Ch. 2004: Definiteness, Cambridge: Cambridge University Press. Lyons J. 1993: Semantics 2, Cambridge: Cambridge University Press. Marcinkevičienė R. 2004: Užsakomųjų reklaminių straipsnių tarpasmeninės funkcijos raiška. – Respectus philologicus 6, 56–63. Prieiga internete: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB0001:J.04~2004~1367181663661/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content (žiūrėta 2017–11–27). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 22 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Marcinkevičienė R. 2008: Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys, Vilnius: Versus aureus, 2008. Plungian V. 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, vertė Jurgis Pakerys, Vilnius: Vilniaus universitetas, Bibliotheca Salensis. Roduner M., Čižik-Prokaševa V. 2006: Skaičiaus kategorija. – Daiktavardinio junginio tyrimai, Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas, red., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 67– 101. Rosinas A. 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sannikov V. [Санников В. З.] 2008: Русский синтаксис в семантико–прагматическом пространстве, Москва: Языки славянских культур. Senkus J. 1963: Jūs, tamsta ir tu, – Kalbos kultūra 5, 37–39. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?5. Senn A. 1957: Handbuch der Litauishen Sprachen. I: Grammatik, Heidelberg: C. Winter. Siewierska A. 2004: Person, Cambridge: Cambridge University Press. Smith C. 2001: Discourse modes: aspectual entities and tense interpretation. – Cahiers de Grammaire 26, Sémantique et Discours, 183–206. Šinkūnienė J. 2010: Autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais rašytiniame akademiniame diskurse. – Filologija 15, 124-141. Valeckienė A. 1965: Įvardis, – Lietuvių kalbos gramatika, 1: Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis), red. Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis, 635– 721. Valeckienė А. 2006: Įvardis. – Dabartinės lietuvių kalbos gramati ka, red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 251–282. Vasiliauskienė V. 2002: Probleminiai lietuvių kalbos ir rašybos aspektai, Vilnius: Homo Liber. Zaikauskas E. 2002: Šnekos akto dalyvių strategija, socialiniai vaidmenys ir tipai lietuvių kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 145–172. Įteikta 2017-12-04 Priimta 2017-12-29 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Lietuviškas rašto diskursas: adresatą nurodantys participiniai įvardžiai | 23 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LITHUANIAN WRITTEN DISCOURSE: PARTICIPIAL PRONOUNS REFERRING TO ADDRESSEE Summary The article discusses the variations of spelling of participial pronouns referring to another person in the Lithuanian written discourse. Next to the usual spelling Tu/Jūs based on the traditional stylistic capitalization, the model of spelling where the pronoun referring to the addressee starts with a lower-case letter tu/jūs exists as well. The reference to a dialogue partner and the way it is presented are an essential communication detail; therefore, naturally, the likely reasons, directions and effects of the current tendencies of varying spelling of participial pronouns in direct discourses are linked with the conception of the category of PERSON itself. The article reviews the models of perception of participial pronouns proposed in linguistic descriptions and discusses the levels of communication of ONE PERSON’S relationship to ANOTHER in which the interlocutors find themselves when using the forms of the same pronoun which are differently coded in writing. It is normal in the Lithuanian written tradition to add prominence to the person by capitalising the participial pronoun referring to the interlocutor. It is a way to show the attitude to ANOTHER PERSON based on mutual understanding. KEYWORDS: written discourse, communicative strategy, participial pronouns, definiteness, subjectivity, intersubjectivity. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]