Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ Šiaulių universitetas LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: naujadaras, darinys, vedinys, dūrinys, potencinis darinys, okazinis darinys, darybinė reikšmė, leksinė reikšmė. ĮVADAS Kaip sistema kalba yra pastovi, bet kartu ji ir kinta. Žodyno sudėtis nuolat keičiasi dviem kryptimis: iš jo iškrinta pasenę, nereikalingi žodžiai (ar jų reikšmės), bet tuo pačiu metu atsiranda naujų žodžių (ar naujų reikšmių) (Jakaitienė 2010: 171, 203). Pastarąjį procesą pirmiausia lemia sakytinės ir rašytinės kalbos vartotojų poreikis pavadinti naujas realijas arba siekis pavadinimą turintį dalyką įvardyti kitaip, savitai. Taigi lietuvių (kaip ir bet kurioje kitoje) kalboje nuolat atsiranda naujažodžių 1 , kurių didelė dalis yra naujadarai 2 . Sakytinės ir rašytinės lietuvių kalbos naujažodžiai (tarp jų ir naujadarai) tyrinėjami įvairiais (kilmės, darybos, semantikos, paplitimo ir kt.) aspektais (Girčienė 2013, 2015; Inčiūraitė-Noreikienė 2015; Mikelionienė 2002; Miliūnaitė 2012, 2014; Murmulaitytė 2014, 2016b; Vaskelienė 2007, 2010, 2011, 2012 ir kt.). Straipsnio 3 tikslas – aptarti lietuvių rašytojų kūriniuose rastų naujadarų 4 darybos ir semantikos ypatumus. Tyrimo objektas – trylikos lietuvių rašytojų dvidešimt knygų (žr. šaltinių sąrašą) 5 . Darbe taikyti analizės, interpretacijos, skaičiavimo metodai. 1 Nemažai naujažodžių yra užfiksuoti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (ND) (žr. Miliūnaitė 2015; apie duomenyną, naujadarų tyrimo perspektyvas ir galimybę naujažodžius įtraukti į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (BŽ) žr. Murmulaitytė 2016; 2016a). 2 „Tik tokiam naujažodžiui, kuris yra atsiradęs kaip tos kalbos žodžių darybos rezultatas, tetinka naujadaro terminas“ (Urbutis 2009: 37; apie naujažodžius ir naujadarus dar žr. Jakaitienė 2010: 205–215). Straipsnyje naujadarais laikomi Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ), Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštyne (BŽa), Skaitmeninėje Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje (LKŽPK) ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne nefiksuoti dariniai. Nors į tokią naujadarų kategoriją patenka ir reguliarios darybos, ir ne visai tipiški / okaziniai dariniai, manoma, kad pasirinktas atrankos kriterijus yra galimas ir objektyvus. 3 Už vertingas pastabas ir pasiūlymus autorė dėkoja slaptiesiems (-osioms) straipsnio recenzentams (-ėms). 4 Kai kuriuos lietuvių rašytojų kūriniuose rastus darinius (pvz.: čiurlioniškas, -a; donelaitiškas, -a; dostojevskiškas, -a; viršmentalinis, -a ir kt.) naujadarais laikyti galima sąlygiškai, nes jie, kaip rodo Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) ir interneto paieškos sistemos Google (G) duomenys, vartojami ir kituose tekstuose. Pasakyti, kas yra tokio darinio autorius, sunku; straipsnyje ši užduotis ir nekeliama. 5 Autoriai (ir knygos) pasirinkti atsitiktinai: skaitant įvairių kartų lietuvių autorių prozos kūrinius išrinkti retesni (dėmesį patraukę) dariniai, tada tikrinta, ar jie yra fiksuoti žodynuose, duomenų bazėse ir pan. (patikrinus JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 2 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Tirtose lietuvių rašytojų knygose rasti 397 LKŽe, DLKŽ, BŽa, LKŽPK, ND nefiksuoti dariniai: 202 daiktavardžiai, 123 būdvardžiai, 36 veiksmažodžiai, 36 prieveiksmiai (žr. 1 pav.). Toliau straipsnyje jie nagrinėjami sugrupuoti pagal kalbos dalis. 1 PAV. Naujadarų kalbos dalys 1. DAIKTAVARDŽIŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI Daiktavardžių naujadarai sudaryti keturiais pagrindiniais darybos būdais: daugiausia priesagų vedinių (114) ir dūrinių (72), daug mažiau priešdėlių (8), galūnių vedinių (5), 3 naujadarai laikytini dariniais su nenusistovėjusia darybos pakopų sistema (žr. 2 pav.). 2 PAV. Daiktavardžių naujadarai analizuoti liko palyginti nedidelė dalis išrinktų darinių). Pasakytina, kad kai kurių autorių kūrinių kalba vienais ar kitais aspektais tyrinėta (žr. Akelaitienė, Žiliūtė-Batavičienė 2011; Barauskaitė 2001, 2001a; Bražėnas 2007; Gustatienė 2013; Libonaitė 2005; Poškuvienė 2013), bet darbų apie pasirinktų kūrinių naujadarus neaptikta. 51 proc. 31 proc. 9 proc. 9 proc. daiktavardžiai būdvardžiai veiksmažodžiai prieveiksmiai 56 proc. 36 proc. 2,5 proc. 4 proc. 1,5 proc.priesagų vediniai dūriniai priešdėlių vediniai galūnių vediniai dariniai su nenusistovėjusia darybos pakopų sistema JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 3 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Daiktavardžių naujadarų dauguma (94 proc.) remiasi į žodynus įtrauktais žodžiais. Vienas kitas daiktavardis sudarytas iš normos nerealizuoto, bet lengvai įsivaizduojamo, t. y. potencinio pamatinio žodžio – taip pat naujadaro (apie potencinius pamatinius žodžius žr. Urbutis 2009: 150, 241, 341) 6 . 1.1. P r ie s a gų i r g a lū n i ų vedinius, pagal darybinę reikšmę 7 skirstomus į darybos kategorijas, tikslinga aptarti kartu. Pasakytina, kad visų autorių kūriniuose gausu abstrakčiosios leksikos vienetų 8 – reguliarių, potenciniais laikytinų darinių (apie reguliarumą ir potencinius darinius žr. Urbutis 2009: 315–322) – veiksmažodžių (1) ir vardažodžių (2) abstraktais laikytinų naujadarų. Didžioji jų dalis priklauso dariems tipams, pvz., veiksmažodžių abstraktai dažniausiai turi priesagas -imas (-ymas), -tis, -esys (apsimokslinimas, duonėjimas, išbūtinimas, papaišymas, pasilabanaktinimas, stribukavimas, triušėjimas, žvangenimas; apmirtis, atitvertis, atpirktis, įgaubtis, išgaubtis, sukauptis, sutelktis; plastesys, sklidesys, švogždesys, tylesys, trioškesys), vardažodžių abstraktai – priesagas -umas, -ystė, -ybė (akinamumas, išblokštumas, karviškumas, minkštakūniškumas, našlaitiškumas, sakrališkumas, stinglumas, vienetinumas, visavertiškumas; citatmeldystė, luošystė, vienmylystė; negendamybė, nuspėjamybė, nuosaikybė). Esama ir kitų darybos tipų naujadarų: priesagų -smas (gelsmas), -snis (kūksnis), -astis (mūsastis, žeismastis), -ava (angeliava), nedaraus tipo -la (žr. LKG 1965: 301) (stingla, spengla), nelietuviškos kilmės priesagos -izmas (hamletizmas, šopoholizmas). Geriausiai kategorinę darybinę reikšmę išlaikančių veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktų leksinė reikšmė net ir be didesnio konteksto yra aiški, pvz.: apmirtis „apmirimas“ (Kai taip nutinka, pereini visas neišvengiamas stadijas–stacijas: šoką, neigimą, pyktį, kaltų ieškojimą, sugniužimą, apatiją. Apmirtį DK145); sukauptis „susikaupimas“ (Tai ne pasklidumas, o sukauptis ties viskuo tarsi ties vienu K166–167); sklidesys „(pa)sklidimas“ (Poezija miršta tą pat akimirką, kai tasai sklidesys apslopsta, nuvargsta K47); akinamumas „turėjimas to, kas akina; galėjimas akinti“ (Šis vasaros rytas – <...> iki akinamumo išbaltintas VP80); minkštakūniškumas „nuolaidumas“ 9 (Birontas, pats savęs nekęsdamas už tokį minkštakūniškumą, mostelėjo SR115); vienmylystė „meilė vienam, ko nors vieno mylėjimas“ (Em meilė išskirtinė, ji – ypatinga vienmylystės atmaina KE121). Kartais naujadarais (pvz., 6 Potenciniai pamatiniai žodžiai straipsnyje žymimi žvaigždute*, naujadarai sakinyje (ar sakinio fragmente) ryškinami, naujadarų reikšmės pateikiamos taip, kaip supranta straipsnio autorė; žodis ar žodžių junginys, į kurį atkreipiamas dėmesys, pabraukiamas. 7 Darbe, remiantis Prano Kniūkštos (1976; 1998) vartosena ir įžvalgomis, vartojamas terminas darybinė reikšmė, o ne Kalbotyros terminų žodyne (KTŽ 1990: 43) pateiktas terminas darybos reikšmė. Pasakytina, kad abu terminai vartojami DLKG (žr. 2005: 229–231 ir kt.). 8 Jų ypač daug Donaldo Kajoko prozoje; šis polinkis matyti ir nagrinėjant kitų lietuvių autorių tekstus (žr. minėtas J. Vaskelienės publikacijas). 9 Veikiausiai remiamasi būdvardžio minkštas reikšme „jautrus, gailestingas; nuolaidus“ DLKŽ. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 4 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 atpirktis „atpirkimas“, apsimokslinimas „šiokių tokių žinių įgijimas“) ar bendrašakniais žodžiais kontaktiškai siejami sakiniai, pvz.: Nes skausmas jau būtų atpirkties pradžia. O atpirkties čia nėr K155; Tamsuoliškas apsimokslinimas. Tamsuoliškai apsimokslinti – vadinas, nesugebėt pasiekti nei tikro pažinimo, nei <...> nežinojimo ribų K78. Potenciniai naujadarai negendamybė 10 „negendamumas, kas negenda“ ir nuspėjamybė „nuspėjimas, teisingas pasakymas tikrai nežinant“ vartojami greta analogiškos darybos žodynų fiksuotų darinių nemarybė ir nuobodybė, pvz.: reikia, kad šis kūnas apsivilktų negendamybe, šis marus kūnas apsivilktų nemarybe SR171; yra tokia nuobodybė, tokia nuspėjamyyybė DK28–29. Galūnės -is vedinys anapusis veikiausiai pavartotas reikšme „anapusybė, ne ši realybė“, pvz.: Paprasti žmonės juos vadina anapusiais, pasakoriai – dausomis, filosofai – transcendentine sfera K317. Nors kai kurie abstraktai remiasi potenciniais (numanomais) pamatiniais žodžiais, darybos pakopos aiškios, pvz.: pasilabanaktinimas : *pasilabanaktinti : *labanaktintis : labanakt, išbūtinimas : *išbūtinti : *būtinti: būtis (plg. LKŽPK pateiktą įbūtinimas), bekiaušiškumas : *bekiaušiškas : *bekiaušis : kiaušis, bereikšmiškumas : *bereikšmiškas : bereikšmis, bemintiškumas : *bemintiškas : bemintis, paradoksiškumas : *paradoksiškas : paradoksas, priešybiškumas : *priešybiškas : priešybė, vieninteliškumas : *vieninteliškas : vienintelis, žeismastis : *žeismas : žeisti ir kt. Šių naujadarų reikšmė (pasilabanaktinimas „pasakymas labanakt“, bekiaušiškumas „ištižimas, tvirtos nuomonės neturėjimas“, bereikšmiškumas „reikšmės nebuvimas“ ir kt.) iš konteksto taip pat aiški, pvz.: Tam vakariniam ritualui jiedu netgi sugalvojo slaptą žodį – pasilabanaktinimas 11 KE200; Tavo alergija nusižeminusiojo harmonijai, kurios apraiškas <...> Tu paniekinamai vadini bekiaušiškumu K337; Priešingybės, kurių nevalia supriešinti, <...> liaupsinti vieną, išsijuosus menkinant kitą (pvz., minties ir bemintiškumo, abstrakcijos ir vaizdo meditacijas) K231; genialioji Žemės poezija, kuri vienintelė tai perteikia <...> subtiliomis poetinėmis priemonėmis: intonacija, pauze, fonetika, ritmine struktūra, žodžio reikšme, žaisme, aliuzija, metafora, bereikšmiškumu K178; paslaptis <...> ir paradoksiškumas K299; nevalia kategoriškai neigti ir jų [proto pamėgtų priešybių] priešybiškumo K300; Mylime jos [meditacijos] vieninteliškumą K133; Šalia voliojasi popieriaus lapas su vienu žodžiu. Pavadinimu. „Žeismastis“. Gal ir geras DD100. Naujadaro išbūtinimas kartojimu siejami gretimi sakiniai, pvz.: Laisvėjimas šiuo atveju reikštų tam tikrą išbūtinimą. Išbūtinimą anaiptol ne neigiama prasme, o ta, jog kada nors žmogaus dvasia turės prisijaukinti ir Nebūtį, jos slaptybę K228. Įprasti dariniai velniava ir savastis leidžia geriau suprasti greta pavartotų analogiškos darybos naujadarų angeliava ir mūsastis reikšmes, pvz.: Velniava, tikros tos saulėgrąžos ar tariamos, egzistuojančios 10 Jis laikytinas LKŽPK fiksuoto darinio negendamumas darybiniu sinonimu. 11 Suvokiamas žodžio naujumas – pasakoma, kad naujadaras yra sąmoningai sugalvotas. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 5 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ar haliucinuojančios 12 sąmonės paribyje?! <...> Velniava, angeliava!.. KE141; be literatūros savasties nebūna jokios literatūros mūsasties, nebūna ir pačių mūsų BLB35 (adresato dėmesys atkreipiamas kartojant bendrašaknius žodžius mūsastis ir mūsų). Platesniame (istoriniame pokario) kontekste suprantama potenciniu pamatiniu žodžiu besiremiančio naujadaro stribukavimas (: *stribukuoti : *stribukas : stribas) reikšmė, pvz.: ten už mano stribukavimą davė man prikuryt Č112. Kaip teigiama LKG (1965: 314–315), su priesaga -izmas sudaromi filosofinių, religinių, meninių, mokslinių, politinių krypčių, sistemų, santvarkų pavadinimai. Su šia priesaga sudarytas naujadaras hamletizmas „Hamleto ideologija“ remiasi asmenvardžiu (tam tikra hamletizmo atmaina K94), o abstraktas šopoholizmas „priklausomybė nuo pirkimo; buvimas šopoholiku“ padarytas iš barbarizmo šopoholikas 13 (kad šios dienos šopoholizmo priepuolis baigtųsi ne žiauriom pagiriom EK132). Asmenys įvardijami veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų kategorijai skirtinais priesagų -ėlis, -ė; -ukas, -ė; -tojas, -a; -ėjas, -a vediniais atsibeldėlis, -ė; įmitėlis, -ė; išsprūdėlis, -ė; išprotėjėlis, -ė; nuprotėjėlis, -ė; pabėgiukas, -ė; paklydžiukas, -ė; silpukas, -ė; smalsautojas, -a; nuskausmintojas, -a; aprengėjas, -a, nedarių priesagų -onis, -ė ir -aila vediniais melžionis, -ė ir pašaipaila, šiai kategorijai skirtini galūnių -(i)us ir -a vediniai dvokius, baksnius, prisega 14 , partraida, vulgarybe besiremiantis darinys nuopisa. Daugumas šių vedinių (net ir be platesnio konteksto) turi aiškią leksinę reikšmę, iš esmės sutampančią su darybine, pvz.: atsibeldėlis, -ė „kas iš kur nors atsibeldęs, atėjęs gyventi“ (nesvarbu, ar jis būtų vietinis, ar, pasak jos, atsibeldėlis VP39); nuprotėjėlis, -ė „kas nuprotėjęs, nelabai protingas žmogus“ (pasinaudoti šio nuprotėjėlio atvirumu KE20); smalsautojas, -a „kas (pernelyg) smalsauja, yra smalsus“ (net pačiame nuošaliausiame vasaros parko kampelyje esama <...> įkyruolių ir smalsautojų arba patentuotų plepių EK110); nuskausmintojas, -a „kas sumažina skausmą“ (žmogiškųjų sielų žinovas ir jų nuskausmintojas SR269). Suvokti kai kurių naujadarų reikšmę, pvz., aprengėjas „kas ką nors aprengia“, paklydžiukas „kas paklydo, yra paklydęs“, pabėgiukas „kas pabėgo, pabėgėlis“, lengviau ir dėl greta pavartotų įprastų darinių kirpėjas, pamestinukas, pvz.: visiems talkino kirpėjai ir aprengėjai SRII64; Tapome pamestinukais, pabėgiukais, paklydžiukais K237. Kai kurių okaziniais laikytinų (tik tame tekste pavartotų ir tam tekstui tinkamų) naujadarų reikšmei suprasti reikia platesnės leksinės aplinkos, pavyzdžiui, kad naujadaras melžionis remiasi veiksmažodžiu melžti, paaiškėja iš konteksto: milžinai melžė pritvinkusius debesis, iš to debesų pieno pagamino gėrimą, pavadintą čvikiu, ir Nuo to laiko tuos čvikio mėgėjus imta vadinti 12 Apie jį žr. 3.2. 13 Jo variantas šopaholikas yra įtrauktas į ND (apie jį dar žr. Murmulaitytė 2016b: 13); kaip rodo Google duomenys, vartojami abu žodžio variantai. 14 Šis daiktavardis gali būti ir LKŽe pateikto skolinio prisiega „vyras ar žmona, sutuoktinis“ variantas. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 6 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 melžionimis KR16. Taip pat iš konteksto paaiškėja, kad daiktavardis prisega vartojamas leksine reikšme „žmona“, pvz.: Ta mano prisega kaip tyčia išsimaskatavusi pas kaimynę Č141. Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais laikytini naujadarai sudaryti su savos ir svetimos kilmės priesagomis -ininkas, -ė; -uolis, -ė; -ulis, -ė; -iena; -ukas, -ė; -nykas, -ė; -orius, -ė; -ra; -uva; -istas, -ė ir -ikas, -ė: birontininkas, -ė (: Birontas); daugėlininkas, -ė (: Daugėla); bohemininkas, -ė; furtininkas, -ė (: furta „varteliai“); kraujomaišininkas, -ė; džiazuolis, -ė; glotnuolis, -ė; laisvuolis, -ė; tuštulis, -ė; debesiena; virvelinukas, -ė; mašinorius 15 ; šūdelnykas; šūdra (: šūdas) 16 ; kaimuva; slalomistas, -ė; panceristas, -ė (: Panceris – veikėjas); ironikas, -ė. Kai kurių vedinių leksinė reikšmė, iš esmės nesiskirianti nuo darybinės, suprantama ir be platesnio konteksto, pvz.: bohemininkas, -ė „bohemos žmogus“ (Ir jau kaip bohemininkai sėdim 26-ame viešbučio „Latvija“ aukšte KN202); džiazuolis, -ė „džiazo mėgėjas“ (Tikras džiazuolis turėtų jaustis keistai KN115 17 ); glotnuolis, -ė „kas mielas, malonus, švelnus“ 18 (tarsi iš tokios glotnuolės būtų tikėjusis kažko daugiau SR161); laisvuolis, -ė „laisvas žmogus“ (Žmogus, matyt, buvo arba visai kurčias, arba laisvuoliu apsimetus kiaulė GD368); kraujomaišininkas, -ė „kas užsiima kraujomaiša“ (tarp kurių buvo vagys, žudikai, <...> kraujomaišininkai ir dukrų prievartautojai SRII180); panceristas, -ė „Pancerio šalininkas“ (Panceristai matavosi gyvulėlių kostiumus UR84). Juozo Apučio kūrinyje pavartotas ne žodynų fiksuotas darinys slalomininkas („slalomo sportininkas“ DLKŽ), o jo darybinis sinonimas slalomistas, pvz.: pūkštelėjęs į vandenį, vilkas sukdavosi apie jį, skęstantį, ratais, išlėkdavo lyg koks slalomistas iš sukimosi orbitos, bet greitai grįždavo A22–23. Kontekstas leidžia suprasti, kad tarminio darybos tipo (žr. LKG 1965: 362) vedinys kaimuva vartojamas „kaimui būdingo dalyko, kaimo realijos“ reikšme, pvz.: Kas tu šiandien, „Onute“, pramogų pasaulyje? Kaimuva DK118–119. Kitų šios darybos kategorijos naujadarų vartosenos pavyzdžiai: ir daugėlininkams, ir birontininkams, kurie <...> šaudėsi tarpusavyje mirtinais žvilgsniais SR201; atsidarė furtos langelis ir pro jo groteles suspindo įtarios furtininkės akys SR242; Senamiesčio dangaus bliūde tirštėja debesienos EK129; kur jau čia, tuštuliuk, pro visa tai ką nors įžvelgsi K296; Visi namiškiai šmėsteldavo akyse, išskyrus putliakrūtę virvelinukę KE249; suvapėjo toksai traktoristas ne traktoristas, bet vis tiek kažkoks mašinorius, nes buvo apsivilkęs kombinezoną A225; Na palauk, šūdelnyke! KE240; pasijustumei esąs žudikas, amžinai kaltas savigrauža, laisvai mąstyti ir jausti nesugebąs šūdra K276–277; netrukus pastebėsi, kad su ironikais tau ne visada pakeliui K59. 15 Norminio darinio mašinistas, -ė sinonimas. 16 Daiktavardis šūdra galėtų būti ir tarptautinio žodžio šudra (sen. Indijoje – viena iš 4 svarbiausių varnų (luomų), žemiausia jų hierarchijoje <…>“ (TŽŽ 723) variantas arba abiejų žodžių (šūdas ir šudra) kontaminacijos rezultatas. 17 Tame pačiame tekste pavartotas į žodynus neįtrauktas kuopinis pavadinimas džiazuomenė jau pateiktas ND. 18 Daiktavardis remiasi būdvardžio glotnus, -i reikšme „malonus, švelnus“, pvz., Glotnus žmogus DLKŽ. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 7 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Asmenų pagal kilmę darybos kategorijai skirtini gana aiškias leksines reikšmes turintys darių priesagų -ietis, -ė; -iškis, -ė vediniai hamburgietis, -ė (: Hamburgas) „Hamburgo gyventojas“; parlaukietis, -ė (: Parlaukis) „Parlaukio gyventojas“; užjūrietis, -ė (: užjūris) „užjūrio gyventojas“; donbasiškis, -ė (: Donbasas) „Donbaso gyventojas“; šaukliškis, -ė (: Šaukliai) „Šauklių gyventojas“; pvz.: kartais jaučiau, kaip hamburgiečių bruožai tarsi srūva į mane KN164; Talkininkai, kaimynai, svečiai parlaukiečiai ar iš kokio ten Kauno Č32; Ligi šiol kaip absurdo anekdotą prisimenu vienos doros užjūrietės žodžius K131; pasakė labai patenkintas donbasiškis ir išdidžiai patempė kaklą A276; Jis čia tik vienas toks, šaukliškis TG22. Šios darybos kategorijos vediniu laikytinas ir priesagos -oidas vedinys kaunoidas (: Kaunas) „Kauno gyventojas“. Platesniame kontekste jaučiamas menkinamas vertinimas, veikiausiai todėl ir pasirinkta netipiška asmenų pagal kilmę pavadinimų priesaga -oidas, kuri afiksų sąrašuose paprastai nepateikiama (žr. LKG, DLKG, Pakerys 1994), bet, esant darybos opozicijai, skirtina (plg. diftongoidas Kazlauskaitė 2000: 52): Tikras kaunoidas. Tokia rasė K325. Su dariomis vietų pavadinimų darybos kategorijos priesagomis -ynas, -ynė, -uma ir -idė sudaryti naujadarai tarvydynas, stribokynas, vėmalynė, judruma, drakonidė. Kai kurių vedinių reikšmė aiški, pvz., judruma „judri vieta“ (Pačioj judrumoj, prisiglaudus rūmų sienos <...> sėdėjo sena moteris DK9); kitiems suprasti reikia konteksto: tarvydynas (: Tarvydas – kūrinio veikėjas) „vieta, kur gyvena Tarvydai“ (nutempė į troškintais kopūstais nešantį tarvydyno liūną SR47); stribokynas (: *stribokas : stribas) „stribokų / stribų buveinė“ (Ten buvo pats stribokynas ir saugumas BLB97). Perkeltines reikšmes turi baisios vietos reikšme pavartotas naujadaras drakonidė ir vėmalynė, kuria vadinamas žodžių srautas, pvz.: plūstamės prišnerkštoje rembrantiškų 19 atspalvių drakonidėje K317–318; Visus tenkina pusiau įvaldytas verlibras ir vos ne beprasmiškų atsitiktinių žodžių vėmalynė TG158. Gana aiškią reikšmę turi kuopiniu pavadinimu laikytinas priesagos -ija vedinys esinija (: esinys) „esinių visuma“, pvz.: Sutapai su savimi, su jais, su visa esinija K160. O naujadaro angelija (: angelas) reikšmei „angelai, angelų visuma“ suprasti reikia konteksto – kalbama apie dangų, pvz.: Sakyk nesakęs – turi humoro jausmą dangus bei jo vėlės, ir jo angelija turi! K434. Pavieniai naujadarai skirtini įvairioms kitoms darybos kategorijoms: veiksmo rezultato pavadinimais laikytini priesagų -alas ir -(i)onė vediniai džeržgalas, kraigalionė, įrankių pavadinimu – priesagos -iklis vedinys skaliklis (: skalauti), pavadinimais pagal lyties skirtumą agronomienė, pastalininkaitė (: pastalininkas, žr. LKŽPK), deminutyvais draugaitė (Tokios tai buvom neišskiriamos draugaitės GD19) ir kelnaičkos (kaip griuvo, kelnaičkos nusmuko jam ant kulnų Č174), bendrinei kalbai neteiktiną priesagą -ka turi iš svetimybės šnapsorius išvestas 19 Apie jį žr. 2.1. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 8 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 vedinys šnapsorka (Palubinskytė buvo šnapsorka A29). Kai kurių darinių (agronomienė „agronomo žmona“, pastalininkaitė „pastalininko duktė“, kraigalionė „kas prikraigaliota, prirašyta“ ir kt.) reikšmė visiškai aiški: einu ir sutinku pačią agronomienę A87; ant keliolikos kitų kūnų gulėjo ir vargšė pastalininkaitė SRII172; šita jo kraigalionė vienareikšmiškai netiko publikuoti DD171. O, pavyzdžiui, naujadaro skaliklis reikšmę „priemonė skalauti“ padeda suprasti kontekstas – greta pavartoti analogiškos darybos į žodynus įtraukti dariniai: Ištisas arsenalas dantims – šveitikliai, skalikliai, plovikliai, gremžikliai DD93. Naujadaro džeržgalas leksinė reikšmė (taip kūrinyje vadinamas dviratis) nutolusi nuo darybinės – jai suprasti reikia platesnio konteksto: tik brinkt tą džeržgalą ant žemės Č26. 1.2. Su p r i e š d ė l i ai s sudaryti 8 daiktavardžiai. Potenciniais dariniais laikytini priešdėlio bevediniai bekiaušis ir besaulė: pirmuoju įvardijamas asmuo, o antrasis papildo negyvų daiktų pavadinimų gretą (apie bevedinius žr. LKG 1965: 431–432). Lietuvių kalboje su priešdėliu be-, dažniausiai žyminčiu neturėjimą to, kas pasakyta pamatiniu žodžiu, daromi ir daiktavardžiai, ir būdvardžiai. Vartosena parodo, kad besaulė yra daiktavardis 20 , turintis reikšmę „tamsi vieta, be saulės“: Svogūnai iš lauko įkalnės sukeliavo rūsio besaulėn EK134. Darinys bekiaušis pavartotas perkeltine reikšme – taip vadinami sijonuoti vyrai: škotams reikia už marškinių prikišti duonos kepalų, kad būtų dar panašesni į bobas, nes jau dabar su sijonais, ir išvadino juos bekiaušiais, nes, anot jų, po bobų sijonais, kaip žinoma, kiaušų nebūna SR208. Su priešdėliu posudaryti darybos tipo reikalavimus atitinkantys vediniai pomentė „vieta po mente“ ir polėkštė „lėkštė, dedama po kita lėkšte“ 21 : pirmasis žymi vietą, esančią apačioje to daikto, kuris pasakytas pagrindiniu žodžiu, o antrasis žymi „daiktą, esantį ar skirtą būti apačioje pagrindiniu žodžiu pasakyto daikto“ (LKG 1965: 431), pvz.: Nubundi naktį lyg su peiliu pomentėj K362; dailioje fajanso lėkštėje su sidabro polėkšte SRII104. Vietą žymi priešdėlio pavediniai pariešė (: Riešė) „vieta palei Riešę“ 22 ir pažolė 23 „vieta palei žolę“, pvz.: bet apie aštuntą miglos išsisklaidys, pariešės alksnių ir žilvičių lapai pradžius GD308; Tarp medžių pažole vinguriavo tirštas rūkas KE116. Su priešdėliu priesudaryto naujadaro prierūkis reikšmei „beveik rūkas“ suprasti reikia konteksto 24 : ir taip prietemoj, toks buvo prierūkis, nuvažiavo balzganu 20 LKŽe, BŽa fiksuotas tik būdvardis besaulis, -ė. 21 Daiktavardžio polėkštė vartosenos pavyzdžių DLKT ir Google yra nemažai (šaukštas padedamas ant polėkštės DLKT; Pagrindinės lėkštės dedamos arba į polėkštę, arba ant patiestos servetėlės G), bet į žodynus jis neįtrauktas. 22 Upės pavadinimas Riešė minimas tekste. 23 Kad daiktavardis pažolė neįtrauktas į žodynus, papildymų kartoteką, gali būti ir apsirikimas – LKŽe fiksuotas prieveiksmis pažoliais. 24 Tik kontekste paaiškėja, kad darinys prierūkis darybos opoziciją sudaro su daiktavardžiu rūkas, o ne su veiksmažodžiu prirūkti. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 9 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 keliuku A72. Su priešdėliu užsudarytu vediniu užsapnis (: sapnas) pavadinama tai, kas yra už sapno: Gerai pasirausę savo, o ir kitų <...> piliečių tamsiuose užsapnių urveliuose KE180. 1.3. Iš 72 lietuvių rašytojų kūriniuose rastų d ūr i n ių naujadarų 63 yra su antruoju daiktavardiniu dėmeniu 25 . Tai determinatyviniai dūriniai – jų pirmuoju dėmeniu susiaurinamas (patikslinamas) antruoju reiškiamas dalykas – iš esmės tokių darinių reikšmė lygi žodžių junginio reikšmei (daugiau žr. Urbutis, 2009: 49–51), pvz.: badavietė „bado vieta“, sielaspengsmis „sielos spengsmas“, žodžiagarsis „žodžio garsas“. 28 dūrinių pirmuoju dėmeniu eina daiktavardis: badavietė, bobkalnis, drambliakojis, driežauodegis, gaidponis, garsasiūlis, krišnosparnis, krūtinplaukiai, langastiklis, mėšlajūrė, migdolmedis, obelžiedis, siūlagarsis, siūlažmogis, smėlkelis, šiknaskylė, šūdmėsė, veiksmažmogis, vidurkaktis, vilklaikis, voraklynis, žmoggyvis, žmogpaukštis, žodžiagarsis, žvaigždėraštis 26 , žvilgsniašūdis, tais pačiais dviem daiktavardžiais (siela ir LKŽPK pateiktu daiktavardžiu spengsmas) remiasi dūriniai sielaspengsmis ir spengsmasielis. 21 dūrinio su antruoju daiktavardiniu dėmeniu pirmasis dėmuo remiasi būdvardžiu: aukštakilmis, -ė; girtadienis; girtanaktis; ilgapimpis; karštvandenis; kiaurašiknis, -ė; klaidkelis; klišauodegis, -ė; kombinuotpašariai; kvailafilmis; kvaišgalvis 27 , -ė; rausvaakis, -ė; silpnakiaušis; skersponis; skystagarbanis, -ė; slaptagarsis; stambianosis, -ė; švelnialiežuvis, -ė; šventlaikis; šviesmiegis; tvirtanugaris, -ė. Kitų tipų dūrinių yra vos po keletą: veiksmažodžiais remiasi pirmasis dūrinių praplėštgerklis, -ė; šikdarbis ir varvaklynis dėmuo, iš įvardžio ir daiktavardžio sudarytas dūrinys saviparodija, iš prieveiksmio aukštyn ir daiktavardžio koja – aukšynkojis, iš skaitvardžio ir daiktavardžio – devynbėdis, -ė; iš prielinksnio tarp ir daiktavardžio erdvė sudarytas dūrinys tarpuerdvis; sunku pasakyti, prieveiksmiu pusiau ar daiktavardžiu pusė remiasi dūriniai pusministris ir pusvadis, o dūrinio pirstmergė pirmasis dėmuo sudarytas iš ištiktuko. Keletas dūrinių turi vieną nelietuvišką dėmenį: iš lotynų kalbos žodžio ego ir manija sudarytas daiktavardis egomanija, dūrinio hipererdvė pirmuoju dėmeniu eina dalis hiper-, rodanti normos viršijimą (TŽŽ 299), dūrinio judologas antrasis dėmuo remiasi dėmeniu -logas, nurodančiu žmogų, kuris tyrinėja pirmuoju dėmeniu nurodytą sritį, o naujadaro karvalogija antrasis dėmuo -logija nurodo ryšį su mokslu (apie -logas, -logija žr. TŽŽ 444). 25 „Didžiausios sudurtinių daiktavardžių dalies antrasis sandas remiasi daiktavardžiais ir tik maždaug kas penkto – veiksmažodžiais“ (Keinys 1999: 69), taigi naujadarai šį polinkį patvirtina. 26 BŽa pateiktas analogiškos darybos dūrinys žvaigždėlapis. 27 Veikiausiai dūrinio pirmasis dėmuo remiasi būdvardžiu kvaišas, -a, nors neatmestina, kad galėtų būti siejamas ir su veiksmažodžiu kvaišti. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 16 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pasišaipyti“. Naujadarų reikšmė (ir kalbos dalis) paaiškėja žodžių junginyje ar sakinyje, pvz.: ant savo veido, ant trūkčiojančio, kirminingo, <...> prikimšto pamažėl krutančių inkštirų K367; Tas ruduo buvo ilgas, šiltas ir labai slyvingas TG27; Jis ant vandens nuogas guli. Į abi puses ištiesęs rankas. Tarsi pasiduotų. Prieš šį dužlų stinglumą 40 VP128; atsisukant į žvilgsnio ir rankų nuzulintus baldus. Stinglius, nebylius VP29; Virš kalnų kitame slėnio gale – debesiukas, stingliame ore dūmai beveik nesisklaido VP70; jos pašaipuoklės seserys SRII124. Naujadaras šabakšynuotas, -a sudarytas pagal analogiją su greta pavartotais tos pačios priesagos žodynų fiksuotais vediniais akmenuotas, -a, krūmuotas, -a: buvo vien Naujokų ganyklos: akmenuotos, krūmuotos, šabakštynuotos, – vienas vardas, kad ganyklos TG72. 2.2. P r i e š d ė l i ų vediniai. Dariam priešdėlio bevedinių iš daiktavardžių tipui (žr. LKG 1965: 590) priklauso naujadarai benuotolis, -ė (: nuotolis) „neturintis nuotolio“ ir bepalatis, -ė (: palata) „neturintis palatos“. Šie būdvardžiai sudaryti pagal analogiją su greta pavartotais tokios pat darybos žodynų fiksuotais vediniais begarsis, -ė; bekryptis, -ė; bevietis, -ė – naujadarų leksinę reikšmę paryškina ir adresato dėmesį patraukia analogiškos darybos darinių kartojimas: tai, kas atrodė jau prarasta amžiams, ūmai išnirtų iš pilkos begarsės benuotolės bekrypės miglos GD364 41 ; skyrius buvo perpildytas, o mūsų, tokių beviečių ir bepalačių, buvo gal dvidešimt TV167. 2.4. G a l ū n i ų vediniai: iš veiksmažodžio grimzti su galūne -us, -i sudarytas žodynų nefiksuotas būdvardis grimzdus, -i „į kurį grimztama“ (spalio naktys gilios ir grimzdžios B114), su galūne -as, -a sudarytas vedinys nepasotas, -a (: nepa(si)sotinti) „nepasotinamas, neprivalgantis“: Netrukus vėl sulėkė tie nepasotos ereliai KR129 42 . 2.5. D ū r i n i a i . Lietuvių kalboje būdvardžių dūriniai paprastai turi „aiškiai nuo abiejų dėmenų priklausomą leksinę reikšmę“ (LKG 1965: 591) ir dažnai yra su vardažodiniu (daiktavardiniu ar būdvardiniu) antruoju dėmeniu. Tokių dūrinių pirmuoju dėmeniu dažniausiai eina žodis, susijęs su daiktavardžiu (antruoju dėmeniu) kaip jo pažyminys (žr. LKG 1965: 596; DLKG 2005: 229). Lietuvių rašytojų kūriniuose rasti 44 būdvardžių dūriniai, iš jų 42 yra su antruoju daiktavardiniu dėmeniu. Dažniausiai dūrinių pirmasis dėmuo yra būdvardinis. Jie rodo antruoju dėmeniu žymimo daikto išsiskiriančią ypatybę, pasako, ką tas 40 Apie jį žr. 1.1. 41 Leonardo Gutausko kūrinyje tarp vienarūšių pažyminių kablelis nededamas. 42 Tikrai pasakyti, kad tai ne priedėliu einantis daiktavardis, sunku (su šiuo dariniu rastas tik vienas pavyzdys). JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 17 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 daiktas turi ypatinga (daugiau žr. LKG 1965: 596–597; DLKG 2005: 229): didžiakilpis, -ė, didžiapautis, -ė 43 ; liūdnaakis, -ė; mėlynkelnis, -ė; minkštalūpis, -ė; murzinanosis, -ė; pilkakaklis, -ė; plačiašnervis, -ė; putliakrūtė; raudonkailis, -ė; raudonplytis, -ė; raudonmūris, -ė; raudonšvarkis, -ė; rausvašonis, -ė; skaidriaplunksnis, -ė; slaptasparnis, -ė; žaliadugnis, -ė; žaliasielis, -ė; žaliažvilgsnis, -ė; žilakuokštis, -ė. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė sutampa su darybine reikšme, pvz.: didžiakilpis, -ė „kuris didelėmis kilpomis“ (Mazgai labai įmantrūs, didžiakilpiai KE47); pilkakaklis, -ė „kuris pilku kaklu“ (Pilkakaklis kovas. Doroja balkone batono riekę K284); rausvašonis, -ė „kurio šonai rausvi ar raudoni“ (Prisiyrusi prie rausvašonės laukinės kriaušiukės KE215). Būdvardžiais apibūdinami įvardyti ar numanomi konkrečius dalykus reiškiantys daiktavardžiai, pvz.: Yra tokių, kurie stovi ant kalvos, įsirežę, didžiapaučiai, o visas pasaulis – karvių banda po kojom LM79; sulaikė tik liūdnaakis šeimos galva SR82; Du mėlynkelniai milicininkai bevaikščiojo po miestelį TV167; paskolindavo mane ir vežimėlį tų murzinanosių plepių mergaičių pulkeliui GD20; plačiašnervis veršių šėrikas K401; toks jau tos putliakrūtės virvelinukės būdas KE149; stengiasi ant palangės užkelti nusipenėjusią raudonkailę katę K363; atsirėmęs į raudonplytį kaminą K353; į raudonmūrius gimdymo namus K396; išgirsta krizenant už krūmo kažkokį raudonšvarkį žmogelį K305; Todėl aną kantrųjį akmenį dievaitis pavertė skaidriaplunksniu vilties paukščiu KR23; Nesvarbu, kas jis būtų – lieptelis, žmogpaukštis 44 , slaptasparnis angelas ar kentauras K250; kaip barmenas į aukštą stiklinę <...> iš molinio ąsotėlio šliūkšteli šalto vandens ir žaliadugnė stiklinė nusidažo balzgana pieno rūko spalva VP14; kvailai strypčioja ne žilakuokštis senis, bet naivus Holivudo komedijos herojus KE150. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė nutolusi nuo darybinės, pavyzdžiui, būdvardis minkštalūpis, -ė, kuriuo apibūdinamas personifikuotas liūdesys, vartojamas perkeltine reikšme „neskaudinantis, neslegiantis“ ([liūdesys] Lengvas, minkšalūpis, nemaudžiantis. Su kūrybingo ilgesio ženklais K285); būdvardžiu žaliasielis, -ė turinčiu reikšmę „kuris žalios spalvos“, apibūdinamas jūros dugnas ir laukas (Ir staiga iš tos žaliasielės jūros dugno K321; tūkstančiai skaidrių papūgėlių, trumpam plykstelėjusių virš žaliasielio lauko K322), o būdvardis žaliažvilgsnis, -ė turi reikšmę „kuris žalių akių“ (saulėtekis, žaliažvilgsnė moteris K295). Dūriniai dryžuotarėmis, -ė; gražiašypsnis, -ė; įvairialiepsnis, -ė; įvairiaplanis, -ė; plačiadūšis, -ė; plačiaširdis, -ė; plačiašypsnis, -ė; prastakilmis, -ė turi darybinę reikšmę „turintis tai, pasižymintis tuo, ką rodo antrasis dėmuo, apibrėžiamas pirmojo“ (DLKG 2005: 230). Vienų dūrinių leksinė reikšmė iš esmės sutampa su darybine reikšme, pvz., dryžuotarėmis, -ė „kuris dryžuotais rėmeliais“ (su dryžuotarėmiais akinukais K453; nustebusiomis akimis stebėjo tą 43 Manoma, kad dūrinių didžiakilpis, -ė ir didžiapautis pirmasis dėmuo remiasi būdvardžiu didelis, -ė, o ne didis, -i (apie semantinio ir formalaus pamatavimo nesutapimą žr. Urbutis 2009: 101). 44 Apie jį žr. 1.3. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 18 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 įvairialiepsnį švytėjimą GD113; Jie [rašytojai] ten gyvena pakankamai įvairiaplanį alternatyvųjį gyvenimą KN129; [vyriškis] Plačiašypsnis, retos padermės K416; o prastakilmiai nugalėtojai siautėjo kaip senovės barbarai GD120), kiti dūriniai turi perkeltinę reikšmę (metaforiška vartosena), pvz.: gražiašypsnis, -ė „malonus, šviesus“ (skubu papasakoti keistą ir gražiašypsnį įspūdį, kurį sukėlė viena užsienio radijo laida K253); plačiadūšis, -ė „kuris atviras, atlapaširdis“ (jo vyrai vienas po kito kapituliavo prieš tą plačiadūšį bezdalių SRII147); plačiaširdis, -ė „kuris didelės širdies“ (plačiaširdės meilės pardavėjos SR45). Būdvardžiai apvalažandis, -ė 45 („kurio forma panaši į žandus“); putliažandis, -ė („kurio forma panaši į putlius žandus“); rantytanosis, -ė („kuris turi rantytą nosį“) 46 turi darybinę reikšmę „panašus į daiktą, kurį rodo antrasis dėmuo, apibrėžiamas pirmojo“. Ir šie naujadarai eina epitetais, pvz.: ji [mergina] visiškai nebepriminė tos apvalažandės vyšnaitės SR167; Už lango – keisčiausios putliažandžių debesų formos K285; Jie [vaikai] pirmieji pastebėdavo rantytanosius žuvėdų laivus BLB17. Dūriniai iš dviejų daiktavardžių – auksakanopis, -ė, drambliakojis, -ė 47 , kardadantis, -ė, klastaakis, -ė ir paršasnukis, -ė – parodo „išsiskiriančią žymimojo daikto dalį, kuri pasakoma antruoju sandu, o apibūdinama pirmuoju“ (DLKG 2005: 231). Būdvardžių auksakanopis, -ė „kuris auksinėmis kanopomis“ (auksakanopis elnias taip ir nežengia nė žingsnio GD418); drambliakojis, -ė „kurio kojos panašios į dramblio“ (Šis irgi buvo nešvarus, neišdirbtos odos spalvos ir kvapo, drambliakojis KE173); paršasnukis, -ė „kurio snukis panašus į paršo“ (paršasnukiai kipšiukėliai jūs mano K452) pirmasis dėmuo pasako, į ką panaši pažymimuoju žodžiu reiškiamo daikto dalis. Du dūriniai turi perkeltinę panašumo reikšmę: kardadantis, -ė „kurio dantys (aštrūs) kaip kardo“ (Kardadantis tigras, jei ne daugiau B84) ir klastaakis, -ė „apgaulingas“ ([diena] baltadantė ir klastaakė, slapukaujanti ir atviraširdė, liepsninga, tolstanti EK146). Keletas dūrinių sudaryti iš veiksmažodžio ir daiktavardžio. Šio nedaraus tipo darinių pirmasis dėmuo (kaip yra įprasta) remiasi veiksmažodžio neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu ir parodo išsiskiriančią žymimojo daikto dalį. Visi tiesioginę reikšmę turintys dūriniai eina konkrečių daiktavardžių epitetais: laužtasparnis, -ė (: laužtas, sparnas); nupjautabuožis, -ė (: nupjauta, buožė); surauktakaktis, -ė (: suraukta, kakta), pvz.: o gal ir ne drugeliais jos užsiklojusios, gal sužeistais laužtasparniais sakalais K359; išsitraukė savo nupjautabuožę strielbą SRII288; aplink apstu pasipūtusių, surauktakakčių, savin suropojusių „kūrėjų“ K188. 45 Šis dūrinys turi jungiamąjį balsį -a-, o ne -ia-, kaip yra įprasta tokio tipo dūriniams, pvz., apvaliagalvis, apvaliadugnis ir pan. 46 Naujadaras veikiausiai remiasi daiktavardžio nosis reikšme „atsikišusi, smaili daikto dalis (laivo priekis, indo snapelis, bato galas ir kt.)“ DLKŽ. 47 Šis darinys kūrinyje vartojamas ir kaip daiktavardis, žr. 1.3. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 19 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Potenciniu dariniu laikytino dūrinio tūkstantveidis, -ė pirmuoju dėmeniu einantis kiekinis skaitvardis tūkstantis rodo pažymimuoju žodžiu reiškiamo daikto dalių skaičių, bet tekste šis naujadaras pavartotas perkeltine reikšme – juo apibūdinama personifikuota poezija turi ne tiksliai tūkstantį, o tiesiog daug veidų, kitaip tariant, yra įvairi 48 : todėl poezijai skirta būti ne tik dviveidei, bet ir tūkstantveidei, tačiau ne demoniškąja, o dieviškąja prasme K248. Naujadaras savipakankamas, -a (: save, pakankamas) laikytinas nedaraus tipo iš įvardžių ir būdvardžių dariniu (žr. LKG 1965: 601). Šis būdvardis pavartotas reikšme „toks, kuriam pakanka savęs“ – juo iš esmės pakartojama tai, kas pasakyta gretimu žodžių junginiu: didžiosioms nacijoms pakanka savęs, jos savipakankamos, o be reikalo DK62. Naujadaras viršmentalinis, -ė, vartojamas reikšme „esantis aukščiau už protinį“, remiasi prielinksniu virš ir tarptautiniu būdvardžiu mentalinis 49 : Viršmentalinės sferos K142. 2.6. Aptariamuose tekstuose rasti 9 naujadarai laikytini m i šr i os d a ryb o s 50 dariniais: su priešdėliais iki-, poir priesagomis -iškas, -a; -inis, -ė sudaryti naujadarai ikidonelaitiškas, -a „buvęs iki Donelaičio“ (Ikidonelaitiškoji Lietuvos era, neįtikėtina DD189); ikikolumbinis, -ė „buvęs iki Kolumbo laikų“ (tenykštės ikikolumbinės dvasios aiškiai trūko KN184); ikimobiliakinis, -ė KN122 „buvęs anksčiau negu mobilieji telefonai“ (Ikimobiliakinė balanos gadynė KN122 51 ); podekartinis „atsiradęs po Dekarto“ (podekartinis mąstymas K252); priešišėjiminis, -ė „atsirandantis prieš išėjimą“ (sunkiai nupasakojama priešišėjiminė būsena K169). Nors naujadaras potragedinis, -ė teoriškai galėtų remtis būdvardžiu tragedinis, -ė, manoma, kad jis darybos opoziciją sudaro su daiktavardžiu tragedija (taigi yra prefiksacijos–sufiksacijos rezultatas), nes vartojamas reikšme „atsiradęs po tragedijos“ (herojų, kuris patiria potragedinės erdvės katarsį K148). Mišrios darybos (kompozicijos–sufiksacijos) dariniais galima laikyti ir dėmenį virš bei priesagas -inis, -ė ir -iškas, -a turinčius naujadarus viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė; smulkiachuliganiškas, -a. Dariniai viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė formaliai galėtų remtis būdvardžiu literatūrinis, -ė ir ND fiksuotu daiktavardžiu viršsąmonė, bet semantiškai jie artimesni žodžių junginiams: viršliteratūrinis, -ė „esantis virš literatūros, aukščiau negu literatūra“; viršsąmoninis, -ė „esantis virš sąmonės, aukščiau negu sąmonė“. Naujadarai eina įvairios reikšmės daiktavardžių epitetais, pvz.: jam stigs kažkokios „neliteratūrinės“ ar „viršliteratūrinės“ šviesos 48 Taigi naujadaras tūkstantveidis, -ė remiasi pamatinio žodžio tūkstantis reikšme „reiškiant neapibrėžtą daugybę“ LKŽe. 49 Apie šį darinį, vartojamą ir Viktorijos Daujotytės tekstuose, žr. Vaskelienė 2016: 162. 50 Apie mišriuosius darybos būdus žr. Urbutis 2009: 340–342, Keinys 1999: 82, priešdėlius ir priesagas turintys būdvardžiai minimi ir LKG 1965: 591. 51 Kęstučio Navako tekste išskirtas naujadaras ikimobiliakinis remiasi žargoniniu žodžiu mobiliakas (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banką. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/791mobiliakas (žiūrėta 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.). JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 20 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 K76 52 ; paukštiškoji „Strazdo“ prigimtis astovauja išsyk dviem pasauliam – pasąmoniniam ir viršsąmoniniam K248; tai bus padaryta tik sukaupus pakankamai švytinčios energijos, Malonės ir viršsąmoninės skaidros K338. Naujadaras smulkiachuliganiškas, -a remiasi būdvardžiu smulkus, -i daiktavardžiu chuliganas ir turi priesagą -iškas, -a 53 (Juo [darbu] mes turėjom išpirkti savo smulkiachuliganiškas kaltes TV66). 3. VEIKSMAŽODŽIŲ IR JŲ FORMŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI Lietuvių rašytojų tekstuose rasti 36 veiksmažodžių (ir jų formų) naujadarai: 25 sudaryti su priešdėliais, 9 su priesagomis, 2 laikytini dariniais su nenusistovėjusia darybos pakopų sistema (žr. 4 pav.). 4 PAV. Veiksmažodžių (ir jų formų) naujadarai Didžioji naujadarų dalis (28, t. y. 78 proc. visų darinių) remiasi į žodynus įtrauktais pamatiniais žodžiais, 8 (t. y. 22 proc.) remiasi potenciniais pamatiniais žodžiais. 3.1. Veiksmažodžiai sudaryti su 8 priešdėliais: su- (subeždžionėti, sudizaininti, suformatuoti, suka binti, suklemensėti, supopierėti, sustulpėti), pa- (pakiaulavoti, pakiaulinti, pavioletuoti), nu- (nušurmuliuoti, nužlebsėti, nuvampyrinti), pra- (pravirventi, praskurnėti, pratursenti), iš- (išbaisinti, išmėšlinti, išsispruzdinti), į- (įskausminti, įsikaburkštinti), ap- (apsibumbuluoti), at- (atvibruoti), par- (parkriokinti), už- (užsigeležinti). Didžioji dalis (18) 52 Atkreiptinas dėmesys, kad naujadaras, kaip ir greta pavartotas priešdėlio nevedinys neliteratūrinis, -ė, rašomas kabutėse. 53 Galima ir kitokia šio naujadaro darybos interpretacija: kadangi žodžių junginys smulkus chuliganas yra įgijęs savarankišką reikšmę, galima sakyti, kad būdvardis smulkiachuliganiškas, -a sudarytas iš šio žodžių junginio su priesaga -iškas, -a. 69 proc 25 proc. 6 proc. priesagų vediniai priešdėlių vediniai dariniai su nenusistovėjusia darybos pakopų sistema JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 21 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 priešdėlių vedinių remiasi žodynų fiksuotais pamatiniais veiksmažodžiais, pvz.: subeždžionėti (: beždžionėti), suformatuoti (: formatuoti), nušurmuliuoti (: šurmuliuoti), praskurnėti (: skurnėti) ir kt., keletas (7) – potenciniais pamatiniais žodžiais: sudizaininti (: *dizaininti : dizainas), suka binti (: *ka binti : kalba), suklemensėti (: *klemensėti : Klemensas), supopierėti (: *popierėti : popierius), pakiaulavoti (: *kiaulavoti 54 : kiaulė), pavioletuoti (: *violetuoti : violetinis?), nuvampyrinti (: *vampyrinti : vampyras). Priešdėliai įvairiai modifikuoja pagrindinių veiksmažodžių reikšmes – suteikia pamatiniu žodžiu reiškiamam veiksmui papildomų požymių. Priešdėlio sunaujadarai rodo veiksmo intensyvumą, baigtumą, pvz.: subeždžionėti „pavirsti į beždžionę“, sudizaininti „baigti dizaininti“, suformatuoti „baigti formatuoti“, suka binti „paversti kalba“, suklemensėti „pavirsti Klemensu / pasidaryti tokiam kaip Klemensas“, supopierėti „pavirsti popieriumi“, sustulpėti „pavirsti stulpu, pasidaryti panašiam į stulpą“ 55 . Kai kurių vedinių reikšmės paaiškėja minimalioje leksinėje aplinkoje (Palietė ant stalo sidabro šakutę. Ne, ne tą, kurią pats ir sukūrė, „sudizainino“ 56 DK10; Net jei kalbi, ta kalba visai kitaip suformatuota KN49; Tad iš esmės čia šnekame ne apie realybės, o apie kalbinės (sukalbintos?) realybės bejėgiškumą K83), kitiems reikia platesnio (kūrinio) konteksto (Sakė, prasigyveno devynbėdžiai ir suklemensėjo KR111 – Klemensas yra kūrinio veikėjas). Kai kurie priešdėlio suvediniai pavartoti perkeltine reikšme: negyvo daikto veiksmas perkeliamas žmogui (Jis dar pamojuoja Keršei ranka (plakate rankos nematyti, bet tai nesvarbu) ir nutyla, supopierėja, tampa nebyliu poligrafijos produktu B56; Šis – nūnai svečias namuose – sėdėjo sustulpėjęs DK93) arba, atvirkščiai, negyvas dalykas (abstraktas Ego) apibūdinamas konkretų veiksmą reiškiančio veiksmažodžio dalyviu (subeždžionėjusio Ego dalelės K390). Naujadarai pakiaulinti ir hibridas pakiaulavoti laikytini sinonimais – abu vartojami reikšme „padaryti kiaulystę“: Gal aš jam likau skolingas? Ar gal kur baisiausiai pakiaulinęs? Pakiaulinti tai aš moku Č192; įsinori kam nors pakiaulavoti, taip įsinori Č108. Veiksmo intensyvumo reikšmę turi nelietuviškos kilmės potenciniu žodžiu besiremiantis naujadaras pavioletuoti, sudarytas pagal analogiją su greta pavartotais įprastais priešdėlio pavediniais pajuoduoti, pamėlynuoti. Naujadaras vartojamas reikšme „pasidaryti viotetiniam“ (medžiai tokiu laiku stūkso pajuodę, pamėlynavę, pavioletavę A448). Keletas naujadarų sudaryti su priešdėliu nu-: veiksmažodžai nušurmuliuoti „šurmuliuojant nutolti“ ir nužlebsėti „nueiti, nušlepsėti“ parodo, kad pagrindinio žodžio žymimas veiksmas nukreipiamas tolyn (O apie ką tik nušurmuliavusias švenčių arba visuotinio apsirijiimo dienas 54 Veiksmažodis turi svetimą priesagą -avoti (žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (žodžio sandaros). Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodziu-sandaros (žiūrėta 2017 m. rugpjūčio mėn.). 55 Neatmestina, kad veiksmažodis sustulpėti yra vertinys. 56 Suvokiant naujumą, atkreipiant dėmesį naujadaras kūrinyje išskiriamas. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 22 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 mena tik vienas kitas išradingesnis reklaminis užrašas EK70–71; Ir jis nusibrazdina nužlebsi į savo sodybą Č161). Okaziniu dariniu laikytinas veiksmažodžio nuvampyrinti dalyvis (greičiausiai vartojamas reikšme „išsekintas vampyro“) rodo iš veiksmo kylančios ypatybės intensyvumą, baigtumą: mylėk (Dievą, Visatą, vaiką, medį, gyvulį, žvaigždėtą dangų...) – ir neturėsi jokių energetinių rūpesčių, niekad nesijausi išsunktas kaip citrina, nuvampyrintas tų, kurie irgi jau tušti K119. Priešdėlio pravediniai pravirventi, praskurnėti, pratursenti žymi, kad pamatinio žodžio veiksmas vyksta pro kieno nors šalį (tai tipiška pravedinių reikšmė, žr. LKG 1971: 285; DLKG 2005: 403). Potenciniais dariniais laikytinų vedinių reikšmė (visi vartojami tam tikram (greitam) ėjimui pro šalį įvardyti 57 ) paaiškėja iš konteksto, pvz.: Toks, tik kur kas mažesnis [velnias], naktį pravirveno grindimis ir įlindo į urvą LM14; nieks kol kas nevažiuoja, net šuniukas nepratursena Č169; Per kiemą šiuo metu, šio to įsireikus, gali praskurnėti nebent kokia šeimininkė Č156. Du naujadarai sudaryti su priešdėliu į-: veiksmažodis įsikabulkštinti „įlipti“ rodo, kad veiksmas nukreipiamas tam tikra linkme – šiuo atveju į viršų (Jis pagiriodamas turėjo įprotį eiti į mišką ir įsikaburkštinti į aukščiausią eglę A32), o veiksmažodis įskausminti „įskaudinti“ turi intensyvumo reikšmę (Tyla... Jinai karališkais šilkais apmuturiuoja triukšmo įskausmintas mūsų ausis K295). Potenciniais dariniais laikytini veiksmažodžiai sudaryti su pamatinių veiksmažodžių reiškiamą veiksmą modifikuojančiu priešdėliu iš-: veiksmažodžiu išsispruzdinti „vargais negalais išlįsti“ žymima pagrindiniu veiksmažodžiu pasakomo veiksmo kryptis iš vidaus į išorę (Reikėjo išsispruzdinti iš palovio A104), o veiksmažodžiai išbaisinti „padaryti baisų“ ir išmėšlinti „ištepti mėšlu“ žymi veiksmo intensyvumą, baigtumą (Ne metai taip išbaisino Broniaus balsą, o tarnyba A102 ; Pavydėkit visi, neįmesti į vandenį ir neišmėšlintieji! A476). Su kitais priešdėliais rasta po vieną naujadarą: apsibumbuluoti, atvibruoti, nuliaušti, parkriokinti, užsigeležinti 58 . Priešdėlio apvedinys apsibumbuluoti vartojamas reikšme „nueiti bumbulais“, o priešdėlio atvedinys atvibruoti reikšme „priartėti vibruojant, virpant, drebant“. Abiejų veiksmažodžių veikiamieji dalyviai yra daiktavardžių epitetai: pilku apsibumbulavusiu megztuku aptempta jos krūtinė, atrodė, net padidėjo dviem dydžiais DD173; Tik meilė yra į psichologinį lygmenį atvibravusi realybė K102. Priešdėlio nuvedinys nuliaušti „nutriušti“ reiškia, kad kurį laiką vykstant pagrindiniu žodžiu žymimam veiksmui, kas nors (šiuo atveju kepurė) suprastinama 59 (Antanas, apsivilkęs kiek gerėlesnį švarką, užsivožęs ne tokią baisiai nuliaušusią kepurę Č117), priešdėlio parvedinys parkriokinti „(su trenksmu, garsiai) parvežti, pargabenti“ 57 Naujadarai turi papildomų semantinių komponentų. 58 Pasakytina, kad naujadarai nuliaušti, parkriokinti remiasi kitokiomis negu pateikia žodynai veiksmažodžių liaušti, kriokinti reikšmėmis. 59 Apie priešdėlio nureikšmes daugiau žr. LKG 1971: 279–281. JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 23 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 rodo, kad, „vykstant pagrindinio žodžio žymimam veiksmui, kas nors nukreipiamas ar nukrypsta į namus“ (LKG 1971: 282) (kolchozas davė du traktorius, kurie ant tam tikslui padirbtų velkių parkriokino patį didžiausią akmenį TV86), o priešdėlio užvedinys užsigeležinti „užsigrūdinti“ rodo veiksmo intensyvumą (velnias užsigeležinusio negriebė A38). 3.2. 9 naujadarai yra priesagų -auti, -čioti, -inėti, -telėti (-telti), -uoti, -uliuoti vediniai. Vienų darinių reikšmė nesunkiai suprantama, pvz.: kugždinėti „pamažu, po truputį kugždėti, judėti, krutėti“ (Iš tolo matyti, kaip viduje kažkas kugždinėja Č165); šasčioti „vis šastelėti“ (mašina šasčiojo, lyg pati būtų žinojusi kelią VP18); sviduliuoti „ne kartą svidėti, sužibėti“ (žiūrėjo į ją, sviduliuojančią pradedančioj gesti pavakarės šviesoje VP81); vienišuoti „būti vienišam“ (pabūti su vienišuojančia laukų dvasia K258). Iš konteksto numanoma nelietuviškos kilmės pamatu besiremiančio veiksmažodžio haliucinuoti „būti kaip haliucinacijose, nerealiai“ reikšmė: Velniava, tikros tos saulėgrąžos ar tariamos, egzistuojančios ar haliucinuojančios sąmonės paribyje?! KE141. Su mažybinį veiksmą reiškiančia priesaga -telėti (-telti) sudaryti vediniai tvirktelėti „truputį (iš)tvirkti, pasileisti“ ir mąstelti „truputį, trumpai mąstyti“ nėra tipiški dėl priesagos suteikiamos ir pamatinio žodžio reikšmės nedermės 60 : tomis pikantiškomis, tvirktelėjusiomis istorijomis tarsi prieskoniais barstė pašnekesį DD61; mąstyti niekados nemąstė, gal tik mąsteldavo, bet subtiliai KE175 – pastarajame pavyzdyje ryški kartojimo figūra. Naujadaras vieninteliauti veikiausiai vartojamas reikšme „būti visai vienam“. Adresato dėmesį atkreipia greta vartojami daiktavardį Esybė apibūdinantys, tikslinantys dalyviai vieninteliaujanti, pačiaujanti, esanti: Žmogų, <...> žvelgiantį į kosmoso slaptybėje vieninteliaujančią (gal netgi – pačiaujančią; dalyvis esančią šiuo atveju netinka) Esybę, netrukus ima persekioti paranoja K389. Potenciniu pamatiniu žodžiu remiasi pagal analogiją su žodynų fiksuotu dariniu piktžodžiauti sudarytas naujadaras šventžodžiauti (: *šventžodis : šventas, žodis), vartojamas reikšme „sakyti gražius, šventus žodžius“: Šventi ir sykiu šventžodžiaujantys žodžiai? K222 (sakinyje kartojami žodžiai su šaknimis šventir žod-). 3.3. Naujadaras pasigrūdinėti (: grūdinėtis / pasigrūsti) laikytinas dariniu su nenusistovėjusia darybos pakopų sistema, nors neatmestina, kad tai mišrios darybos darinys – iš veiksmažodžio grūstis sudarytas su priešdėliu pair priesaga -inėti. Veiksmažodis pasigrūdinėti reiškia kartotinį veiksmą „daug kartų, pamažu grūstis“ (Lauke jie smagiai pasigrūdinėja prie stalelių Č197). Okaziniu, tik tame tekste pavartotu ir tam tekstui tinkamu, laikytinas darinys dvivienišiauti, turintis reikšmę „būnant dviese jaustis vienišam“. Nors veiksmažodžių dūrinių lietuvių kalboje nėra, šį naujadarą galima traktuoti kaip dūrinį iš ND pateikto naujadaro vienišiauti 60 Darinyje mąstelti įžiūrėtina morfemų sankloda (mast-yti + -telti). JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 24 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ir kiekinio skaitvardžio dvi arba laikyti mišrios darybos dariniu, turinčiu nutrūkstamą formantą (sandūra dvi, vienišas, -a ir priesaga -auti). Bendrašakniai naujadarai vienišiauti ir dvivienišiauti pavartoti tame pačiame sakinyje: Kai esu vienas – vienišiauju, kai su ja – dvivienišiaujam KE162. 4. PRIEVEIKSMIŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI Aptariamuose lietuvių rašytojų tekstuose rasti 36 LKŽe, DLKŽ, BŽa, LKŽPK, ND nefiksuoti prieveiksmiai turi būdo reikšmę ir yra sudaryti su pačia dariąja priesaga -ai: 10 vedinių išvesti iš žodynų fiksuotų pamatinių žodžių: alpulingai, girtuokliškai, gudragalviškai, makabriškai, marginaliai, pasišventėliškai, rutiniškai, sąmoksliškai, siaurakaktiškai, vijurkiškai, o 26 vediniai remiasi potenciniais pamatiniais žodžiais, kurių didžioji dalis (23 dariniai, arba 86 proc. prieveiksmių naujadarų) yra priesagos -iškas, -a naujadarai: albatrosiškai (: *albatrosiškas : albatrosas), berazumiškai (: *berazumiškas: berazumis), ciceroniškai (: *ciceroniškas : Ciceronas) ir kt. 61 Daug naujadarų vartojami kaip paslėpti palyginimai (arba metaforiniai epitetai), pvz.: girtuokliškai ligotas mąstymas – mąstymas [ligotas] kaip girtuoklio; gudragalviškai klausinėti – klausinėti [protingai] kaip gudragalviui; mintys sukasi vijurkiškai – mintys sukasi [greitai] kaip vijurkas; gaidžiukiškai dudena – dudena kaip gaidžiukas; kengūriškai nušokuoti – nušokuoti kaip kengūrai; sugnybti kineziterapeutiškai – sugnybti kaip kineziterapeutui; šaipytis pajaciškai – šaipytis kaip pajacui. Pasakytina, kad visų prieveiksmių, išvestų iš žodynų fiksuotų (1) ir iš potencinių pamatinių žodžių (2), reikšmė žodžių junginyje ar sakinyje yra aiški: (1) [mergina] Grakšti kaip kalnų stirna, alpulingai trokšdama kaip šaltinis KR38; vangiu ir girtuokliškai ligotu mąstymu K239; neverta gudragalviškai klausinėti K232; jo juokas makabriškai nuskardeno po bažnyčios kupolu DD189; krevetės kaip objektas šiame kontekste atrodytų labai jau marginaliai KN140; Gyvenimas ne gyvenamas, o sunkiai, kantriai, pasišventėliškai <...> spraudžiamas į Prokrusto lovą K39; Ji tai darė kasdieniškai, rutiniškai KE196; ginekologo priminimas rutiniškai pasitikrinti nuo gimdos kaklelio vėžio DD95; jie sąmoksliškai nutyla K365; Tad gal neverta siaurakaktiškai absoliutinti ir šito K250; jeigu jo galvoje taip vijurkiškai nesisuktų mintys K357; 61 debiliškai (: *debiliškas : debilas), europocentriškai (: *europocentriškas : europocentrizmas), gaidžiukiškai (: *gaidžiukiškas : gaidžiukas), gelmeniškai (: *gelmeniškas : gelmenys), haidniškai (: *haidniškas : Haidnas), heteriškai (: *heteriškas : hetera), homeriškai (: *homeriškas : Homeras), kafkiškai (: *kafkiškas : Kafka), kengūriškai (: *kengūriškas : kengūra), kineziterapeutiškai (: *kineziterapeutiškas : kineziterapeutas), kvatokliškai (: *kvatokliškas : kvatoklis), likimiškai (: *likimiškas : likimas), mantriškai (: *mantriškas : mantra), medūziškai (: *medūziškas : medūza), mocartiškai (: *mocartiškas : Mocartas), neišmanėliškai (: *neišmanėliškas : neišmanėlis), nuovargingai (: *nuovargingas : nuovargis), pajaciškai (: *pajaciškas : pajacas), savigrioviškai (: *savigrioviškas : savigriova), smaragdiškai (: *smaragdiškas : smaragas), stingliai (: *stinglus : stingti), vabališkai (: *vabališkas : vabalas), vieninteliavai (: *vieninteliavas : vienintelis). JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 25 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (2) tarsi kokį angelą sargą, albatrosiškai nerangų Anapusių 62 pasiuntinį K143; gi taip berazumiškai šaudot Č74; pamokslą sako su įkvėpimu. Kartais ciceroniškai retoriškai Č195; tarp debiliškai besivaipančių nelaimingų išprotėjėlių K294; Tie straipsniukai dažnai būna europocentriškai protingi K279; gaidžiukiškai dudenantis pusbernio baritonas K358; nemylėdamas kitų, niekados neįstengsi gelmeniškai mylėti savęs K102; Prisiminkime <...> jo haidniškai grakštų kalbos pakraštį K302; Bręsdamos jos [moterys] tiktai gražėja ir prieš savo valią tampa heteriškai plėšrios KE190; homeriškai išjuokti vienpusę aistrą K39; novelės finalas <...> veikiau kafkiškai borchesiškas 63 KE79; Tada moteriškutė <...> kengūriškai nušokavo lazdynų pusėn KE35; Marta jai švelniai, bet tvirtai, kineziterapeutiškai sugnyba dilbį, o Algis pradeda šnypšti DD44; Sukoncentruoti sąmonę į spindulį ir pasišviesti juo. Nesvarstant, mocartiškai lengvai, kvatokliškai K291; Į rytus nuo Berlyno tai visada skambėjo likimiškai KN19; aš niekad nesugebėsiu deramai intonuoti, mantriškai tiksliai ištarti nė vienos eilutės K271; tvarkėsi neišmanėliškai SRII72; O parke lyja, varge, kaip nuovargingai pliaupia K463; pajaciškai šaipėsi KE88; Pastaruoju metu jis puldavo į neviltį vis dažniau ir dažniau, kartais net savigrioviškai DD163; iš Brazilijos atvežtos smaragdiškai auksinės <...> plunksnos GD384; vanduo buvo toks stingliai ramus VP26; vabališkai ropoti K79; tu pats <...> vieninteliavai pašauktas ir išbrauktas iš visų sąrašų K73. Naujadaras medūziškai pavartotas greta analogiškos darybos darinio paukštiškai: Eliezaras <...> paukštiškai pasistiebdavo, juokingai ir sykiu kaži kaip medūziškai išsigaubdavo KE150. IŠVADOS 1. Tirtuose trylikos lietuvių autorių kūriniuose rastų naujadarų didžiąją dalį (82 proc.) sudaro daiktavardžiai ir būdvardžiai. Daugumas darinių priklauso dariems tipams ir laikytini potenciniais dariniais (pirmiausia abstraktai, veikėjų pavadinimai, asmenų pagal kilmę pavadinimai, priesagų -iškas, -a; -ingas, -a būdvardžiai, daug daiktavardžių ir būdvardžių dūrinių, priešdėliniai veiksmažodžiai, prieveiksmiai). Esama ir okazinių darinių (dvivienišiauti, mąstelti). 2. Didžiausias daiktavardžių naujadarų grupes sudaro priesagų vediniai ir dūriniai. Visų autorių kūriniuose gausu abstrakčiosios leksikos vienetų (veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktais laikytini 48 proc. naujadarų). Antrasis dūrinių dėmuo dažniausiai remiasi daiktavardžiu (tokių yra 88 proc. dūrinių). 3. Didžiąją būdvardžių naujadarų dalį (82 proc. priesaginių būdvardžių) sudaro priesagos -iškas, -a vediniai. Jų gausu visų autorių kūriniuose. Priesagos -iškas, -a būdvardžiai 62 Apie jį žr. 1.1. 63 Apie jį žr. 2.1.