Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ Šiaulių uni e si e as LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: naujada as, da inys, edinys, dū inys, po encinis da inys, okazinis da inys, da ybinė eikšmė, leksinė eikšmė. ĮVADAS Kaip sis ema kalba y a pas o i, be ka u ji i kin a. Žodyno sudė is nuola keičiasi d iem k yp imis: iš jo išk in a pasenę, ne eikalingi žodžiai (a jų eikšmės), be uo pačiu me u a si anda naujų žodžių (a naujų eikšmių) (Jakai ienė 2010: 171, 203). Pas a ąjį p ocesą pi miausia lemia saky inės i ašy inės kalbos a o ojų po eikis pa adin i naujas ealijas a ba siekis pa adinimą u in į dalyką į a dy i ki aip, sa i ai. Taigi lie u ių (kaip i be ku ioje ki oje) kalboje nuola a si anda naujažodžių 1 , ku ių didelė dalis y a naujada ai 2 . Saky inės i ašy inės lie u ių kalbos naujažodžiai ( a p jų i naujada ai) y inėjami į ai iais (kilmės, da ybos, seman ikos, papli imo i k .) aspek ais (Gi čienė 2013, 2015; Inčiū ai ė-No eikienė 2015; Mikelionienė 2002; Miliūnai ė 2012, 2014; Mu mulai y ė 2014, 2016b; Vaskelienė 2007, 2010, 2011, 2012 i k .). S aipsnio 3 ikslas – ap a i lie u ių ašy ojų kū iniuose as ų naujada ų 4 da ybos i seman ikos ypa umus. Ty imo objek as – ylikos lie u ių ašy ojų d idešim knygų (ž . šal inių są ašą) 5 . Da be aiky i analizės, in e p e acijos, skaičia imo me odai. 1 Nemažai naujažodžių y a už iksuo i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne (ND) (ž . Miliūnai ė 2015; apie duomenyną, naujada ų y imo pe spek y as i galimybę naujažodžius į auk i į Bend inės lie u ių kalbos žodyną (BŽ) ž . Mu mulai y ė 2016; 2016a). 2 „Tik okiam naujažodžiui, ku is y a a si adęs kaip os kalbos žodžių da ybos ezul a as, e inka naujada o e minas“ (U bu is 2009: 37; apie naujažodžius i naujada us da ž . Jakai ienė 2010: 205–215). S aipsnyje naujada ais laikomi Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš yne (BŽa), Skai meninėje Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje (LKŽPK) i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne ne iksuo i da iniai. No s į okią naujada ų ka ego iją pa enka i egulia ios da ybos, i ne isai ipiški / okaziniai da iniai, manoma, kad pasi ink as a ankos k i e ijus y a galimas i objek y us. 3 Už e ingas pas abas i pasiūlymus au o ė dėkoja slap iesiems (-osioms) s aipsnio ecenzen ams (-ėms). 4 Kai ku iuos lie u ių ašy ojų kū iniuose as us da inius (p z.: čiu lioniškas, -a; donelai iškas, -a; dos oje skiškas, -a; i šmen alinis, -a i k .) naujada ais laiky i galima sąlygiškai, nes jie, kaip odo Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) i in e ne o paieškos sis emos Google (G) duomenys, a ojami i ki uose eks uose. Pasaky i, kas y a okio da inio au o ius, sunku; s aipsnyje ši užduo is i nekeliama. 5 Au o iai (i knygos) pasi ink i a si ik inai: skai an į ai ių ka ų lie u ių au o ių p ozos kū inius iš ink i e esni (dėmesį pa aukę) da iniai, ada ik in a, a jie y a iksuo i žodynuose, duomenų bazėse i pan. (pa ik inus JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 2 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ti ose lie u ių ašy ojų knygose as i 397 LKŽe, DLKŽ, BŽa, LKŽPK, ND ne iksuo i da iniai: 202 daik a a džiai, 123 būd a džiai, 36 eiksmažodžiai, 36 p ie eiksmiai (ž . 1 pa .). Toliau s aipsnyje jie nag inėjami sug upuo i pagal kalbos dalis. 1 PAV. Naujada ų kalbos dalys 1. DAIKTAVARDŽIŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI Daik a a džių naujada ai suda y i ke u iais pag indiniais da ybos būdais: daugiausia p iesagų edinių (114) i dū inių (72), daug mažiau p iešdėlių (8), galūnių edinių (5), 3 naujada ai laiky ini da iniais su nenusis o ėjusia da ybos pakopų sis ema (ž . 2 pa .). 2 PAV. Daik a a džių naujada ai analizuo i liko palygin i nedidelė dalis iš ink ų da inių). Pasaky ina, kad kai ku ių au o ių kū inių kalba ienais a ki ais aspek ais y inė a (ž . Akelai ienė, Žiliū ė-Ba a ičienė 2011; Ba auskai ė 2001, 2001a; B ažėnas 2007; Gus a ienė 2013; Libonai ė 2005; Pošku ienė 2013), be da bų apie pasi ink ų kū inių naujada us neap ik a. 51 p oc. 31 p oc. 9 p oc. 9 p oc. daik a a džiai būd a džiai eiksmažodžiai p ie eiksmiai 56 p oc. 36 p oc. 2,5 p oc. 4 p oc. 1,5 p oc.p iesagų ediniai dū iniai p iešdėlių ediniai galūnių ediniai da iniai su nenusis o ėjusia da ybos pakopų sis ema JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 3 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Daik a a džių naujada ų dauguma (94 p oc.) emiasi į žodynus į auk ais žodžiais. Vienas ki as daik a a dis suda y as iš no mos ne ealizuo o, be leng ai įsi aizduojamo, . y. po encinio pama inio žodžio – aip pa naujada o (apie po encinius pama inius žodžius ž . U bu is 2009: 150, 241, 341) 6 . 1.1. P ie s a gų i g a lū n i ų edinius, pagal da ybinę eikšmę 7 ski s omus į da ybos ka ego ijas, ikslinga ap a i ka u. Pasaky ina, kad isų au o ių kū iniuose gausu abs akčiosios leksikos iene ų 8 – egulia ių, po enciniais laiky inų da inių (apie egulia umą i po encinius da inius ž . U bu is 2009: 315–322) – eiksmažodžių (1) i a dažodžių (2) abs ak ais laiky inų naujada ų. Didžioji jų dalis p iklauso da iems ipams, p z., eiksmažodžių abs ak ai dažniausiai u i p iesagas -imas (-ymas), - is, -esys (apsimokslinimas, duonėjimas, išbū inimas, papaišymas, pasilabanak inimas, s ibuka imas, iušėjimas, ž angenimas; apmi is, a i e is, a pi k is, įgaub is, išgaub is, sukaup is, su elk is; plas esys, sklidesys, š ogždesys, ylesys, ioškesys), a dažodžių abs ak ai – p iesagas -umas, -ys ė, -ybė (akinamumas, išblokš umas, ka iškumas, minkš akūniškumas, našlai iškumas, sak ališkumas, s inglumas, iene inumas, isa e iškumas; ci a meldys ė, luošys ė, ienmylys ė; negendamybė, nuspėjamybė, nuosaikybė). Esama i ki ų da ybos ipų naujada ų: p iesagų -smas (gelsmas), -snis (kūksnis), -as is (mūsas is, žeismas is), -a a (angelia a), neda aus ipo -la (ž . LKG 1965: 301) (s ingla, spengla), nelie u iškos kilmės p iesagos -izmas (hamle izmas, šopoholizmas). Ge iausiai ka ego inę da ybinę eikšmę išlaikančių eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ų leksinė eikšmė ne i be didesnio kon eks o y a aiški, p z.: apmi is „apmi imas“ (Kai aip nu inka, pe eini isas neiš engiamas s adijas–s acijas: šoką, neigimą, pyk į, kal ų ieškojimą, sugniužimą, apa iją. Apmi į DK145); sukaup is „susikaupimas“ (Tai ne pasklidumas, o sukaup is ies iskuo a si ies ienu K166–167); sklidesys „(pa)sklidimas“ (Poezija mi š a ą pa akimi ką, kai asai sklidesys apslops a, nu a gs a K47); akinamumas „ u ėjimas o, kas akina; galėjimas akin i“ (Šis asa os y as – <...> iki akinamumo išbal in as VP80); minkš akūniškumas „nuolaidumas“ 9 (Bi on as, pa s sa ęs nekęsdamas už okį minkš akūniškumą, mos elėjo SR115); ienmylys ė „meilė ienam, ko no s ieno mylėjimas“ (Em meilė išski inė, ji – ypa inga ienmylys ės a maina KE121). Ka ais naujada ais (p z., 6 Po enciniai pama iniai žodžiai s aipsnyje žymimi ž aigždu e*, naujada ai sakinyje (a sakinio agmen e) yškinami, naujada ų eikšmės pa eikiamos aip, kaip sup an a s aipsnio au o ė; žodis a žodžių junginys, į ku į a k eipiamas dėmesys, pab aukiamas. 7 Da be, emian is P ano Kniūkš os (1976; 1998) a osena i įž algomis, a ojamas e minas da ybinė eikšmė, o ne Kalbo y os e minų žodyne (KTŽ 1990: 43) pa eik as e minas da ybos eikšmė. Pasaky ina, kad abu e minai a ojami DLKG (ž . 2005: 229–231 i k .). 8 Jų ypač daug Donaldo Kajoko p ozoje; šis polinkis ma y i i nag inėjan ki ų lie u ių au o ių eks us (ž . minė as J. Vaskelienės publikacijas). 9 Veikiausiai emiamasi būd a džio minkš as eikšme „jau us, gailes ingas; nuolaidus“ DLKŽ. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 4 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a pi k is „a pi kimas“, apsimokslinimas „šiokių okių žinių įgijimas“) a bend ašakniais žodžiais kon ak iškai siejami sakiniai, p z.: Nes skausmas jau bū ų a pi k ies p adžia. O a pi k ies čia nė K155; Tamsuoliškas apsimokslinimas. Tamsuoliškai apsimokslin i – adinas, nesugebė pasiek i nei ik o pažinimo, nei <...> nežinojimo ibų K78. Po enciniai naujada ai negendamybė 10 „negendamumas, kas negenda“ i nuspėjamybė „nuspėjimas, eisingas pasakymas ik ai nežinan “ a ojami g e a analogiškos da ybos žodynų iksuo ų da inių nema ybė i nuobodybė, p z.: eikia, kad šis kūnas apsi ilk ų negendamybe, šis ma us kūnas apsi ilk ų nema ybe SR171; y a okia nuobodybė, okia nuspėjamyyybė DK28–29. Galūnės -is edinys anapusis eikiausiai pa a o as eikšme „anapusybė, ne ši ealybė“, p z.: Pap as i žmonės juos adina anapusiais, pasako iai – dausomis, iloso ai – anscenden ine s e a K317. No s kai ku ie abs ak ai emiasi po enciniais (numanomais) pama iniais žodžiais, da ybos pakopos aiškios, p z.: pasilabanak inimas : *pasilabanak in i : *labanak in is : labanak , išbū inimas : *išbū in i : *bū in i: bū is (plg. LKŽPK pa eik ą įbū inimas), bekiaušiškumas : *bekiaušiškas : *bekiaušis : kiaušis, be eikšmiškumas : *be eikšmiškas : be eikšmis, bemin iškumas : *bemin iškas : bemin is, pa adoksiškumas : *pa adoksiškas : pa adoksas, p iešybiškumas : *p iešybiškas : p iešybė, ienin eliškumas : * ienin eliškas : ienin elis, žeismas is : *žeismas : žeis i i k . Šių naujada ų eikšmė (pasilabanak inimas „pasakymas labanak “, bekiaušiškumas „iš ižimas, i os nuomonės ne u ėjimas“, be eikšmiškumas „ eikšmės nebu imas“ i k .) iš kon eks o aip pa aiški, p z.: Tam aka iniam i ualui jiedu ne gi sugal ojo slap ą žodį – pasilabanak inimas 11 KE200; Ta o ale gija nusižeminusiojo ha monijai, ku ios ap aiškas <...> Tu paniekinamai adini bekiaušiškumu K337; P iešingybės, ku ių ne alia sup iešin i, <...> liaupsin i ieną, išsijuosus menkinan ki ą (p z., min ies i bemin iškumo, abs akcijos i aizdo medi acijas) K231; genialioji Žemės poezija, ku i ienin elė ai pe eikia <...> sub iliomis poe inėmis p iemonėmis: in onacija, pauze, one ika, i mine s uk ū a, žodžio eikšme, žaisme, aliuzija, me a o a, be eikšmiškumu K178; paslap is <...> i pa adoksiškumas K299; ne alia ka ego iškai neig i i jų [p o o pamėg ų p iešybių] p iešybiškumo K300; Mylime jos [medi acijos] ienin eliškumą K133; Šalia oliojasi popie iaus lapas su ienu žodžiu. Pa adinimu. „Žeismas is“. Gal i ge as DD100. Naujada o išbū inimas ka ojimu siejami g e imi sakiniai, p z.: Lais ėjimas šiuo a eju eikš ų am ik ą išbū inimą. Išbū inimą anaip ol ne neigiama p asme, o a, jog kada no s žmogaus d asia u ės p isijaukin i i Nebū į, jos slap ybę K228. Įp as i da iniai elnia a i sa as is leidžia ge iau sup as i g e a pa a o ų analogiškos da ybos naujada ų angelia a i mūsas is eikšmes, p z.: Velnia a, ik os os saulėg ąžos a a iamos, egzis uojančios 10 Jis laiky inas LKŽPK iksuo o da inio negendamumas da ybiniu sinonimu. 11 Su okiamas žodžio naujumas – pasakoma, kad naujada as y a sąmoningai sugal o as. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 5 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a haliucinuojančios 12 sąmonės pa ibyje?! <...> Velnia a, angelia a!.. KE141; be li e a ū os sa as ies nebūna jokios li e a ū os mūsas ies, nebūna i pačių mūsų BLB35 (ad esa o dėmesys a k eipiamas ka ojan bend ašaknius žodžius mūsas is i mūsų). Pla esniame (is o iniame poka io) kon eks e sup an ama po enciniu pama iniu žodžiu besi emiančio naujada o s ibuka imas (: *s ibukuo i : *s ibukas : s ibas) eikšmė, p z.: en už mano s ibuka imą da ė man p iku y Č112. Kaip eigiama LKG (1965: 314–315), su p iesaga -izmas suda omi iloso inių, eliginių, meninių, mokslinių, poli inių k ypčių, sis emų, san a kų pa adinimai. Su šia p iesaga suda y as naujada as hamle izmas „Hamle o ideologija“ emiasi asmen a džiu ( am ik a hamle izmo a maina K94), o abs ak as šopoholizmas „p iklausomybė nuo pi kimo; bu imas šopoholiku“ pada y as iš ba ba izmo šopoholikas 13 (kad šios dienos šopoholizmo p iepuolis baig ųsi ne žiau iom pagi iom EK132). Asmenys į a dijami eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijai ski inais p iesagų -ėlis, -ė; -ukas, -ė; - ojas, -a; -ėjas, -a ediniais a sibeldėlis, -ė; įmi ėlis, -ė; išsp ūdėlis, -ė; išp o ėjėlis, -ė; nup o ėjėlis, -ė; pabėgiukas, -ė; paklydžiukas, -ė; silpukas, -ė; smalsau ojas, -a; nuskausmin ojas, -a; ap engėjas, -a, neda ių p iesagų -onis, -ė i -aila ediniais melžionis, -ė i pašaipaila, šiai ka ego ijai ski ini galūnių -(i)us i -a ediniai d okius, baksnius, p isega 14 , pa aida, ulga ybe besi emian is da inys nuopisa. Daugumas šių edinių (ne i be pla esnio kon eks o) u i aiškią leksinę eikšmę, iš esmės su ampančią su da ybine, p z.: a sibeldėlis, -ė „kas iš ku no s a sibeldęs, a ėjęs gy en i“ (nes a bu, a jis bū ų ie inis, a , pasak jos, a sibeldėlis VP39); nup o ėjėlis, -ė „kas nup o ėjęs, nelabai p o ingas žmogus“ (pasinaudo i šio nup o ėjėlio a i umu KE20); smalsau ojas, -a „kas (pe nelyg) smalsauja, y a smalsus“ (ne pačiame nuošaliausiame asa os pa ko kampelyje esama <...> įky uolių i smalsau ojų a ba pa en uo ų plepių EK110); nuskausmin ojas, -a „kas sumažina skausmą“ (žmogiškųjų sielų žino as i jų nuskausmin ojas SR269). Su ok i kai ku ių naujada ų eikšmę, p z., ap engėjas „kas ką no s ap engia“, paklydžiukas „kas paklydo, y a paklydęs“, pabėgiukas „kas pabėgo, pabėgėlis“, leng iau i dėl g e a pa a o ų įp as ų da inių ki pėjas, pames inukas, p z.: isiems alkino ki pėjai i ap engėjai SRII64; Tapome pames inukais, pabėgiukais, paklydžiukais K237. Kai ku ių okaziniais laiky inų ( ik ame eks e pa a o ų i am eks ui inkamų) naujada ų eikšmei sup as i eikia pla esnės leksinės aplinkos, pa yzdžiui, kad naujada as melžionis emiasi eiksmažodžiu melž i, paaiškėja iš kon eks o: milžinai melžė p i inkusius debesis, iš o debesų pieno pagamino gė imą, pa adin ą č ikiu, i Nuo o laiko uos č ikio mėgėjus im a adin i 12 Apie jį ž . 3.2. 13 Jo a ian as šopaholikas y a į auk as į ND (apie jį da ž . Mu mulai y ė 2016b: 13); kaip odo Google duomenys, a ojami abu žodžio a ian ai. 14 Šis daik a a dis gali bū i i LKŽe pa eik o skolinio p isiega „ y as a žmona, su uok inis“ a ian as. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 6 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 melžionimis KR16. Taip pa iš kon eks o paaiškėja, kad daik a a dis p isega a ojamas leksine eikšme „žmona“, p z.: Ta mano p isega kaip yčia išsimaska a usi pas kaimynę Č141. Va dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimais laiky ini naujada ai suda y i su sa os i s e imos kilmės p iesagomis -ininkas, -ė; -uolis, -ė; -ulis, -ė; -iena; -ukas, -ė; -nykas, -ė; -o ius, -ė; - a; -u a; -is as, -ė i -ikas, -ė: bi on ininkas, -ė (: Bi on as); daugėlininkas, -ė (: Daugėla); bohemininkas, -ė; u ininkas, -ė (: u a „ a eliai“); k aujomaišininkas, -ė; džiazuolis, -ė; glo nuolis, -ė; lais uolis, -ė; uš ulis, -ė; debesiena; i elinukas, -ė; mašino ius 15 ; šūdelnykas; šūd a (: šūdas) 16 ; kaimu a; slalomis as, -ė; pance is as, -ė (: Pance is – eikėjas); i onikas, -ė. Kai ku ių edinių leksinė eikšmė, iš esmės nesiski ian i nuo da ybinės, sup an ama i be pla esnio kon eks o, p z.: bohemininkas, -ė „bohemos žmogus“ (I jau kaip bohemininkai sėdim 26-ame iešbučio „La ija“ aukš e KN202); džiazuolis, -ė „džiazo mėgėjas“ (Tik as džiazuolis u ė ų jaus is keis ai KN115 17 ); glo nuolis, -ė „kas mielas, malonus, š elnus“ 18 ( a si iš okios glo nuolės bū ų ikėjusis kažko daugiau SR161); lais uolis, -ė „lais as žmogus“ (Žmogus, ma y , bu o a ba isai ku čias, a ba lais uoliu apsime us kiaulė GD368); k aujomaišininkas, -ė „kas užsiima k aujomaiša“ ( a p ku ių bu o agys, žudikai, <...> k aujomaišininkai i duk ų p ie a au ojai SRII180); pance is as, -ė „Pance io šalininkas“ (Pance is ai ma a osi gy ulėlių kos iumus UR84). Juozo Apučio kū inyje pa a o as ne žodynų iksuo as da inys slalomininkas („slalomo spo ininkas“ DLKŽ), o jo da ybinis sinonimas slalomis as, p z.: pūkš elėjęs į andenį, ilkas sukda osi apie jį, skęs an į, a ais, išlėkda o lyg koks slalomis as iš sukimosi o bi os, be g ei ai g įžda o A22–23. Kon eks as leidžia sup as i, kad a minio da ybos ipo (ž . LKG 1965: 362) edinys kaimu a a ojamas „kaimui būdingo dalyko, kaimo ealijos“ eikšme, p z.: Kas u šiandien, „Onu e“, p amogų pasaulyje? Kaimu a DK118–119. Ki ų šios da ybos ka ego ijos naujada ų a osenos pa yzdžiai: i daugėlininkams, i bi on ininkams, ku ie <...> šaudėsi a pusa yje mi inais ž ilgsniais SR201; a sida ė u os langelis i p o jo g o eles suspindo į a ios u ininkės akys SR242; Senamiesčio dangaus bliūde i š ėja debesienos EK129; ku jau čia, uš uliuk, p o isa ai ką no s įž elgsi K296; Visi namiškiai šmės elda o akyse, išsky us pu liak ū ę i elinukę KE249; su apėjo oksai ak o is as ne ak o is as, be is iek kažkoks mašino ius, nes bu o apsi ilkęs kombinezoną A225; Na palauk, šūdelnyke! KE240; pasijus umei esąs žudikas, amžinai kal as sa ig auža, lais ai mąs y i i jaus i nesugebąs šūd a K276–277; ne ukus pas ebėsi, kad su i onikais au ne isada pakeliui K59. 15 No minio da inio mašinis as, -ė sinonimas. 16 Daik a a dis šūd a galė ų bū i i a p au inio žodžio šud a (sen. Indijoje – iena iš 4 s a biausių a nų (luomų), žemiausia jų hie a chijoje <…>“ (TŽŽ 723) a ian as a ba abiejų žodžių (šūdas i šud a) kon aminacijos ezul a as. 17 Tame pačiame eks e pa a o as į žodynus neį auk as kuopinis pa adinimas džiazuomenė jau pa eik as ND. 18 Daik a a dis emiasi būd a džio glo nus, -i eikšme „malonus, š elnus“, p z., Glo nus žmogus DLKŽ. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 7 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Asmenų pagal kilmę da ybos ka ego ijai ski ini gana aiškias leksines eikšmes u in ys da ių p iesagų -ie is, -ė; -iškis, -ė ediniai hambu gie is, -ė (: Hambu gas) „Hambu go gy en ojas“; pa laukie is, -ė (: Pa laukis) „Pa laukio gy en ojas“; užjū ie is, -ė (: užjū is) „užjū io gy en ojas“; donbasiškis, -ė (: Donbasas) „Donbaso gy en ojas“; šaukliškis, -ė (: Šaukliai) „Šauklių gy en ojas“; p z.: ka ais jaučiau, kaip hambu giečių b uožai a si s ū a į mane KN164; Talkininkai, kaimynai, s ečiai pa laukiečiai a iš kokio en Kauno Č32; Ligi šiol kaip absu do anekdo ą p isimenu ienos do os užjū ie ės žodžius K131; pasakė labai pa enkin as donbasiškis i išdidžiai pa empė kaklą A276; Jis čia ik ienas oks, šaukliškis TG22. Šios da ybos ka ego ijos ediniu laiky inas i p iesagos -oidas edinys kaunoidas (: Kaunas) „Kauno gy en ojas“. Pla esniame kon eks e jaučiamas menkinamas e inimas, eikiausiai odėl i pasi ink a ne ipiška asmenų pagal kilmę pa adinimų p iesaga -oidas, ku i a iksų są ašuose pap as ai nepa eikiama (ž . LKG, DLKG, Pake ys 1994), be , esan da ybos opozicijai, ski ina (plg. di ongoidas Kazlauskai ė 2000: 52): Tik as kaunoidas. Tokia asė K325. Su da iomis ie ų pa adinimų da ybos ka ego ijos p iesagomis -ynas, -ynė, -uma i -idė suda y i naujada ai a ydynas, s ibokynas, ėmalynė, jud uma, d akonidė. Kai ku ių edinių eikšmė aiški, p z., jud uma „jud i ie a“ (Pačioj jud umoj, p isiglaudus ūmų sienos <...> sėdėjo sena mo e is DK9); ki iems sup as i eikia kon eks o: a ydynas (: Ta ydas – kū inio eikėjas) „ ie a, ku gy ena Ta ydai“ (nu empė į oškin ais kopūs ais nešan į a ydyno liūną SR47); s ibokynas (: *s ibokas : s ibas) „s ibokų / s ibų bu einė“ (Ten bu o pa s s ibokynas i saugumas BLB97). Pe kel ines eikšmes u i baisios ie os eikšme pa a o as naujada as d akonidė i ėmalynė, ku ia adinamas žodžių s au as, p z.: plūs amės p išne kš oje emb an iškų 19 a spal ių d akonidėje K317–318; Visus enkina pusiau į aldy as e lib as i os ne bep asmiškų a si ik inių žodžių ėmalynė TG158. Gana aiškią eikšmę u i kuopiniu pa adinimu laiky inas p iesagos -ija edinys esinija (: esinys) „esinių isuma“, p z.: Su apai su sa imi, su jais, su isa esinija K160. O naujada o angelija (: angelas) eikšmei „angelai, angelų isuma“ sup as i eikia kon eks o – kalbama apie dangų, p z.: Sakyk nesakęs – u i humo o jausmą dangus bei jo ėlės, i jo angelija u i! K434. Pa ieniai naujada ai ski ini į ai ioms ki oms da ybos ka ego ijoms: eiksmo ezul a o pa adinimais laiky ini p iesagų -alas i -(i)onė ediniai dže žgalas, k aigalionė, į ankių pa adinimu – p iesagos -iklis edinys skaliklis (: skalau i), pa adinimais pagal ly ies ski umą ag onomienė, pas alininkai ė (: pas alininkas, ž . LKŽPK), deminu y ais d augai ė (Tokios ai bu om neišski iamos d augai ės GD19) i kelnaičkos (kaip g iu o, kelnaičkos nusmuko jam an kulnų Č174), bend inei kalbai ne eik iną p iesagą -ka u i iš s e imybės šnapso ius iš es as 19 Apie jį ž . 2.1. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 8 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 edinys šnapso ka (Palubinsky ė bu o šnapso ka A29). Kai ku ių da inių (ag onomienė „ag onomo žmona“, pas alininkai ė „pas alininko duk ė“, k aigalionė „kas p ik aigalio a, p i ašy a“ i k .) eikšmė isiškai aiški: einu i su inku pačią ag onomienę A87; an keliolikos ki ų kūnų gulėjo i a gšė pas alininkai ė SRII172; ši a jo k aigalionė iena eikšmiškai ne iko publikuo i DD171. O, pa yzdžiui, naujada o skaliklis eikšmę „p iemonė skalau i“ padeda sup as i kon eks as – g e a pa a o i analogiškos da ybos į žodynus į auk i da iniai: Iš isas a senalas dan ims – š ei ikliai, skalikliai, plo ikliai, g emžikliai DD93. Naujada o dže žgalas leksinė eikšmė ( aip kū inyje adinamas d i a is) nu olusi nuo da ybinės – jai sup as i eikia pla esnio kon eks o: ik b ink ą dže žgalą an žemės Č26. 1.2. Su p i e š d ė l i ai s suda y i 8 daik a a džiai. Po enciniais da iniais laiky ini p iešdėlio be- ediniai bekiaušis i besaulė: pi muoju į a dijamas asmuo, o an asis papildo negy ų daik ų pa adinimų g e ą (apie be- edinius ž . LKG 1965: 431–432). Lie u ių kalboje su p iešdėliu be-, dažniausiai žyminčiu ne u ėjimą o, kas pasaky a pama iniu žodžiu, da omi i daik a a džiai, i būd a džiai. Va osena pa odo, kad besaulė y a daik a a dis 20 , u in is eikšmę „ amsi ie a, be saulės“: S ogūnai iš lauko įkalnės sukelia o ūsio besaulėn EK134. Da inys bekiaušis pa a o as pe kel ine eikšme – aip adinami sijonuo i y ai: ško ams eikia už ma škinių p ikiš i duonos kepalų, kad bū ų da panašesni į bobas, nes jau daba su sijonais, i iš adino juos bekiaušiais, nes, ano jų, po bobų sijonais, kaip žinoma, kiaušų nebūna SR208. Su p iešdėliu po- suda y i da ybos ipo eikala imus a i inkan ys ediniai pomen ė „ ie a po men e“ i polėkš ė „lėkš ė, dedama po ki a lėkš e“ 21 : pi masis žymi ie ą, esančią apačioje o daik o, ku is pasaky as pag indiniu žodžiu, o an asis žymi „daik ą, esan į a ski ą bū i apačioje pag indiniu žodžiu pasaky o daik o“ (LKG 1965: 431), p z.: Nubundi nak į lyg su peiliu pomen ėj K362; dailioje ajanso lėkš ėje su sidab o polėkš e SRII104. Vie ą žymi p iešdėlio pa- ediniai pa iešė (: Riešė) „ ie a palei Riešę“ 22 i pažolė 23 „ ie a palei žolę“, p z.: be apie aš un ą miglos išsisklaidys, pa iešės alksnių i žil ičių lapai p adžius GD308; Ta p medžių pažole ingu ia o i š as ūkas KE116. Su p iešdėliu p ie- suda y o naujada o p ie ūkis eikšmei „be eik ūkas“ sup as i eikia kon eks o 24 : i aip p ie emoj, oks bu o p ie ūkis, nu ažia o balzganu 20 LKŽe, BŽa iksuo as ik būd a dis besaulis, -ė. 21 Daik a a džio polėkš ė a osenos pa yzdžių DLKT i Google y a nemažai (šaukš as padedamas an polėkš ės DLKT; Pag indinės lėkš ės dedamos a ba į polėkš ę, a ba an pa ies os se e ėlės G), be į žodynus jis neį auk as. 22 Upės pa adinimas Riešė minimas eks e. 23 Kad daik a a dis pažolė neį auk as į žodynus, papildymų ka o eką, gali bū i i apsi ikimas – LKŽe iksuo as p ie eiksmis pažoliais. 24 Tik kon eks e paaiškėja, kad da inys p ie ūkis da ybos opoziciją suda o su daik a a džiu ūkas, o ne su eiksmažodžiu p i ūk i. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 9 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 keliuku A72. Su p iešdėliu už- suda y u ediniu užsapnis (: sapnas) pa adinama ai, kas y a už sapno: Ge ai pasi ausę sa o, o i ki ų <...> piliečių amsiuose užsapnių u eliuose KE180. 1.3. Iš 72 lie u ių ašy ojų kū iniuose as ų d ū i n ių naujada ų 63 y a su an uoju daik a a diniu dėmeniu 25 . Tai de e mina y iniai dū iniai – jų pi muoju dėmeniu susiau inamas (pa ikslinamas) an uoju eiškiamas dalykas – iš esmės okių da inių eikšmė lygi žodžių junginio eikšmei (daugiau ž . U bu is, 2009: 49–51), p z.: bada ie ė „bado ie a“, sielaspengsmis „sielos spengsmas“, žodžiaga sis „žodžio ga sas“. 28 dū inių pi muoju dėmeniu eina daik a a dis: bada ie ė, bobkalnis, d ambliakojis, d iežauodegis, gaidponis, ga sasiūlis, k išnospa nis, k ū inplaukiai, langas iklis, mėšlajū ė, migdolmedis, obelžiedis, siūlaga sis, siūlažmogis, smėlkelis, šiknaskylė, šūdmėsė, eiksmažmogis, idu kak is, ilklaikis, o aklynis, žmoggy is, žmogpaukš is, žodžiaga sis, ž aigždė aš is 26 , ž ilgsniašūdis, ais pačiais d iem daik a a džiais (siela i LKŽPK pa eik u daik a a džiu spengsmas) emiasi dū iniai sielaspengsmis i spengsmasielis. 21 dū inio su an uoju daik a a diniu dėmeniu pi masis dėmuo emiasi būd a džiu: aukš akilmis, -ė; gi adienis; gi anak is; ilgapimpis; ka š andenis; kiau ašiknis, -ė; klaidkelis; klišauodegis, -ė; kombinuo paša iai; k aila ilmis; k aišgal is 27 , -ė; aus aakis, -ė; silpnakiaušis; ske sponis; skys aga banis, -ė; slap aga sis; s ambianosis, -ė; š elnialiežu is, -ė; š en laikis; š iesmiegis; i anuga is, -ė. Ki ų ipų dū inių y a os po kele ą: eiksmažodžiais emiasi pi masis dū inių p aplėš ge klis, -ė; šikda bis i a aklynis dėmuo, iš į a džio i daik a a džio suda y as dū inys sa ipa odija, iš p ie eiksmio aukš yn i daik a a džio koja – aukšynkojis, iš skai a džio i daik a a džio – de ynbėdis, -ė; iš p ielinksnio a p i daik a a džio e d ė suda y as dū inys a pue d is; sunku pasaky i, p ie eiksmiu pusiau a daik a a džiu pusė emiasi dū iniai pusminis is i pus adis, o dū inio pi s me gė pi masis dėmuo suda y as iš iš ik uko. Kele as dū inių u i ieną nelie u išką dėmenį: iš lo ynų kalbos žodžio ego i manija suda y as daik a a dis egomanija, dū inio hipe e d ė pi muoju dėmeniu eina dalis hipe -, odan i no mos i šijimą (TŽŽ 299), dū inio judologas an asis dėmuo emiasi dėmeniu -logas, nu odančiu žmogų, ku is y inėja pi muoju dėmeniu nu ody ą s i į, o naujada o ka alogija an asis dėmuo -logija nu odo yšį su mokslu (apie -logas, -logija ž . TŽŽ 444). 25 „Didžiausios sudu inių daik a a džių dalies an asis sandas emiasi daik a a džiais i ik maždaug kas penk o – eiksmažodžiais“ (Keinys 1999: 69), aigi naujada ai šį polinkį pa i ina. 26 BŽa pa eik as analogiškos da ybos dū inys ž aigždėlapis. 27 Veikiausiai dū inio pi masis dėmuo emiasi būd a džiu k aišas, -a, no s nea mes ina, kad galė ų bū i siejamas i su eiksmažodžiu k aiš i. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 16 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pasišaipy i“. Naujada ų eikšmė (i kalbos dalis) paaiškėja žodžių junginyje a sakinyje, p z.: an sa o eido, an ūkčiojančio, ki miningo, <...> p ikimš o pamažėl k u ančių inkš i ų K367; Tas uduo bu o ilgas, šil as i labai sly ingas TG27; Jis an andens nuogas guli. Į abi puses iš iesęs ankas. Ta si pasiduo ų. P ieš šį dužlų s inglumą 40 VP128; a sisukan į ž ilgsnio i ankų nuzulin us baldus. S inglius, nebylius VP29; Vi š kalnų ki ame slėnio gale – debesiukas, s ingliame o e dūmai be eik nesisklaido VP70; jos pašaipuoklės sese ys SRII124. Naujada as šabakšynuo as, -a suda y as pagal analogiją su g e a pa a o ais os pačios p iesagos žodynų iksuo ais ediniais akmenuo as, -a, k ūmuo as, -a: bu o ien Naujokų ganyklos: akmenuo os, k ūmuo os, šabakš ynuo os, – ienas a das, kad ganyklos TG72. 2.2. P i e š d ė l i ų ediniai. Da iam p iešdėlio be- edinių iš daik a a džių ipui (ž . LKG 1965: 590) p iklauso naujada ai benuo olis, -ė (: nuo olis) „ne u in is nuo olio“ i bepala is, -ė (: pala a) „ne u in is pala os“. Šie būd a džiai suda y i pagal analogiją su g e a pa a o ais okios pa da ybos žodynų iksuo ais ediniais bega sis, -ė; bek yp is, -ė; be ie is, -ė – naujada ų leksinę eikšmę pa yškina i ad esa o dėmesį pa aukia analogiškos da ybos da inių ka ojimas: ai, kas a odė jau p a as a amžiams, ūmai išni ų iš pilkos bega sės benuo olės bek ypės miglos GD364 41 ; sky ius bu o pe pildy as, o mūsų, okių be iečių i bepalačių, bu o gal d idešim TV167. 2.4. G a l ū n i ų ediniai: iš eiksmažodžio g imz i su galūne -us, -i suda y as žodynų ne iksuo as būd a dis g imzdus, -i „į ku į g imz ama“ (spalio nak ys gilios i g imzdžios B114), su galūne -as, -a suda y as edinys nepaso as, -a (: nepa(si)so in i) „nepaso inamas, nep i algan is“: Ne ukus ėl sulėkė ie nepaso os e eliai KR129 42 . 2.5. D ū i n i a i . Lie u ių kalboje būd a džių dū iniai pap as ai u i „aiškiai nuo abiejų dėmenų p iklausomą leksinę eikšmę“ (LKG 1965: 591) i dažnai y a su a dažodiniu (daik a a diniu a būd a diniu) an uoju dėmeniu. Tokių dū inių pi muoju dėmeniu dažniausiai eina žodis, susijęs su daik a a džiu (an uoju dėmeniu) kaip jo pažyminys (ž . LKG 1965: 596; DLKG 2005: 229). Lie u ių ašy ojų kū iniuose as i 44 būd a džių dū iniai, iš jų 42 y a su an uoju daik a a diniu dėmeniu. Dažniausiai dū inių pi masis dėmuo y a būd a dinis. Jie odo an uoju dėmeniu žymimo daik o išsiski iančią ypa ybę, pasako, ką as 40 Apie jį ž . 1.1. 41 Leona do Gu ausko kū inyje a p iena ūšių pažyminių kablelis nededamas. 42 Tik ai pasaky i, kad ai ne p iedėliu einan is daik a a dis, sunku (su šiuo da iniu as as ik ienas pa yzdys). JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 17 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 daik as u i ypa inga (daugiau ž . LKG 1965: 596–597; DLKG 2005: 229): didžiakilpis, -ė, didžiapau is, -ė 43 ; liūdnaakis, -ė; mėlynkelnis, -ė; minkš alūpis, -ė; mu zinanosis, -ė; pilkakaklis, -ė; plačiašne is, -ė; pu liak ū ė; audonkailis, -ė; audonply is, -ė; audonmū is, -ė; audonš a kis, -ė; aus ašonis, -ė; skaid iaplunksnis, -ė; slap aspa nis, -ė; žaliadugnis, -ė; žaliasielis, -ė; žaliaž ilgsnis, -ė; žilakuokš is, -ė. Kai ku ių dū inių leksinė eikšmė su ampa su da ybine eikšme, p z.: didžiakilpis, -ė „ku is didelėmis kilpomis“ (Mazgai labai įman ūs, didžiakilpiai KE47); pilkakaklis, -ė „ku is pilku kaklu“ (Pilkakaklis ko as. Do oja balkone ba ono iekę K284); aus ašonis, -ė „ku io šonai aus i a audoni“ (P isiy usi p ie aus ašonės laukinės k iaušiukės KE215). Būd a džiais apibūdinami į a dy i a numanomi konk ečius dalykus eiškian ys daik a a džiai, p z.: Y a okių, ku ie s o i an kal os, įsi ežę, didžiapaučiai, o isas pasaulis – ka ių banda po kojom LM79; sulaikė ik liūdnaakis šeimos gal a SR82; Du mėlynkelniai milicininkai be aikščiojo po mies elį TV167; paskolinda o mane i ežimėlį ų mu zinanosių plepių me gaičių pulkeliui GD20; plačiašne is e šių šė ikas K401; oks jau os pu liak ū ės i elinukės būdas KE149; s engiasi an palangės užkel i nusipenėjusią audonkailę ka ę K363; a si ėmęs į audonply į kaminą K353; į audonmū ius gimdymo namus K396; išgi s a k izenan už k ūmo kažkokį audonš a kį žmogelį K305; Todėl aną kan ųjį akmenį die ai is pa e ė skaid iaplunksniu il ies paukščiu KR23; Nes a bu, kas jis bū ų – liep elis, žmogpaukš is 44 , slap aspa nis angelas a ken au as K250; kaip ba menas į aukš ą s iklinę <...> iš molinio ąso ėlio šliūkš eli šal o andens i žaliadugnė s iklinė nusidažo balzgana pieno ūko spal a VP14; k ailai s ypčioja ne žilakuokš is senis, be nai us Holi udo komedijos he ojus KE150. Kai ku ių dū inių leksinė eikšmė nu olusi nuo da ybinės, pa yzdžiui, būd a dis minkš alūpis, -ė, ku iuo apibūdinamas pe soni ikuo as liūdesys, a ojamas pe kel ine eikšme „neskaudinan is, neslegian is“ ([liūdesys] Leng as, minkšalūpis, nemaudžian is. Su kū ybingo ilgesio ženklais K285); būd a džiu žaliasielis, -ė u inčiu eikšmę „ku is žalios spal os“, apibūdinamas jū os dugnas i laukas (I s aiga iš os žaliasielės jū os dugno K321; ūks ančiai skaid ių papūgėlių, umpam plyks elėjusių i š žaliasielio lauko K322), o būd a dis žaliaž ilgsnis, -ė u i eikšmę „ku is žalių akių“ (saulė ekis, žaliaž ilgsnė mo e is K295). Dū iniai d yžuo a ėmis, -ė; g ažiašypsnis, -ė; į ai ialiepsnis, -ė; į ai iaplanis, -ė; plačiadūšis, -ė; plačiaši dis, -ė; plačiašypsnis, -ė; p as akilmis, -ė u i da ybinę eikšmę „ u in is ai, pasižymin is uo, ką odo an asis dėmuo, apib ėžiamas pi mojo“ (DLKG 2005: 230). Vienų dū inių leksinė eikšmė iš esmės su ampa su da ybine eikšme, p z., d yžuo a ėmis, -ė „ku is d yžuo ais ėmeliais“ (su d yžuo a ėmiais akinukais K453; nus ebusiomis akimis s ebėjo ą 43 Manoma, kad dū inių didžiakilpis, -ė i didžiapau is pi masis dėmuo emiasi būd a džiu didelis, -ė, o ne didis, -i (apie seman inio i o malaus pama a imo nesu apimą ž . U bu is 2009: 101). 44 Apie jį ž . 1.3. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 18 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 į ai ialiepsnį š y ėjimą GD113; Jie [ ašy ojai] en gy ena pakankamai į ai iaplanį al e na y ųjį gy enimą KN129; [ y iškis] Plačiašypsnis, e os pade mės K416; o p as akilmiai nugalė ojai siau ėjo kaip seno ės ba ba ai GD120), ki i dū iniai u i pe kel inę eikšmę (me a o iška a osena), p z.: g ažiašypsnis, -ė „malonus, š iesus“ (skubu papasako i keis ą i g ažiašypsnį įspūdį, ku į sukėlė iena užsienio adijo laida K253); plačiadūšis, -ė „ku is a i as, a lapaši dis“ (jo y ai ienas po ki o kapi ulia o p ieš ą plačiadūšį bezdalių SRII147); plačiaši dis, -ė „ku is didelės ši dies“ (plačiaši dės meilės pa da ėjos SR45). Būd a džiai ap alažandis, -ė 45 („ku io o ma panaši į žandus“); pu liažandis, -ė („ku io o ma panaši į pu lius žandus“); an y anosis, -ė („ku is u i an y ą nosį“) 46 u i da ybinę eikšmę „panašus į daik ą, ku į odo an asis dėmuo, apib ėžiamas pi mojo“. I šie naujada ai eina epi e ais, p z.: ji [me gina] isiškai nebep iminė os ap alažandės yšnai ės SR167; Už lango – keisčiausios pu liažandžių debesų o mos K285; Jie [ aikai] pi mieji pas ebėda o an y anosius žu ėdų lai us BLB17. Dū iniai iš d iejų daik a a džių – auksakanopis, -ė, d ambliakojis, -ė 47 , ka dadan is, -ė, klas aakis, -ė i pa šasnukis, -ė – pa odo „išsiski iančią žymimojo daik o dalį, ku i pasakoma an uoju sandu, o apibūdinama pi muoju“ (DLKG 2005: 231). Būd a džių auksakanopis, -ė „ku is auksinėmis kanopomis“ (auksakanopis elnias aip i nežengia nė žingsnio GD418); d ambliakojis, -ė „ku io kojos panašios į d amblio“ (Šis i gi bu o neš a us, neišdi b os odos spal os i k apo, d ambliakojis KE173); pa šasnukis, -ė „ku io snukis panašus į pa šo“ (pa šasnukiai kipšiukėliai jūs mano K452) pi masis dėmuo pasako, į ką panaši pažymimuoju žodžiu eiškiamo daik o dalis. Du dū iniai u i pe kel inę panašumo eikšmę: ka dadan is, -ė „ku io dan ys (aš ūs) kaip ka do“ (Ka dadan is ig as, jei ne daugiau B84) i klas aakis, -ė „apgaulingas“ ([diena] bal adan ė i klas aakė, slapukaujan i i a i aši dė, liepsninga, ols an i EK146). Kele as dū inių suda y i iš eiksmažodžio i daik a a džio. Šio neda aus ipo da inių pi masis dėmuo (kaip y a įp as a) emiasi eiksmažodžio ne eikiamosios ūšies bū ojo laiko daly iu i pa odo išsiski iančią žymimojo daik o dalį. Visi iesioginę eikšmę u in ys dū iniai eina konk ečių daik a a džių epi e ais: lauž aspa nis, -ė (: lauž as, spa nas); nupjau abuožis, -ė (: nupjau a, buožė); su auk akak is, -ė (: su auk a, kak a), p z.: o gal i ne d ugeliais jos užsiklojusios, gal sužeis ais lauž aspa niais sakalais K359; išsi aukė sa o nupjau abuožę s ielbą SRII288; aplink aps u pasipū usių, su auk akakčių, sa in su opojusių „kū ėjų“ K188. 45 Šis dū inys u i jungiamąjį balsį -a-, o ne -ia-, kaip y a įp as a okio ipo dū iniams, p z., ap aliagal is, ap aliadugnis i pan. 46 Naujada as eikiausiai emiasi daik a a džio nosis eikšme „a sikišusi, smaili daik o dalis (lai o p iekis, indo snapelis, ba o galas i k .)“ DLKŽ. 47 Šis da inys kū inyje a ojamas i kaip daik a a dis, ž . 1.3. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 19 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Po enciniu da iniu laiky ino dū inio ūks an eidis, -ė pi muoju dėmeniu einan is kiekinis skai a dis ūks an is odo pažymimuoju žodžiu eiškiamo daik o dalių skaičių, be eks e šis naujada as pa a o as pe kel ine eikšme – juo apibūdinama pe soni ikuo a poezija u i ne iksliai ūks an į, o iesiog daug eidų, ki aip a ian , y a į ai i 48 : odėl poezijai ski a bū i ne ik d i eidei, be i ūks an eidei, ačiau ne demoniškąja, o die iškąja p asme K248. Naujada as sa ipakankamas, -a (: sa e, pakankamas) laiky inas neda aus ipo iš į a džių i būd a džių da iniu (ž . LKG 1965: 601). Šis būd a dis pa a o as eikšme „ oks, ku iam pakanka sa ęs“ – juo iš esmės paka ojama ai, kas pasaky a g e imu žodžių junginiu: didžiosioms nacijoms pakanka sa ęs, jos sa ipakankamos, o be eikalo DK62. Naujada as i šmen alinis, -ė, a ojamas eikšme „esan is aukščiau už p o inį“, emiasi p ielinksniu i š i a p au iniu būd a džiu men alinis 49 : Vi šmen alinės s e os K142. 2.6. Ap a iamuose eks uose as i 9 naujada ai laiky ini m i š i os d a yb o s 50 da iniais: su p iešdėliais iki-, po- i p iesagomis -iškas, -a; -inis, -ė suda y i naujada ai ikidonelai iškas, -a „bu ęs iki Donelaičio“ (Ikidonelai iškoji Lie u os e a, neį ikė ina DD189); ikikolumbinis, -ė „bu ęs iki Kolumbo laikų“ ( enykš ės ikikolumbinės d asios aiškiai ūko KN184); ikimobiliakinis, -ė KN122 „bu ęs anksčiau negu mobilieji ele onai“ (Ikimobiliakinė balanos gadynė KN122 51 ); podeka inis „a si adęs po Deka o“ (podeka inis mąs ymas K252); p iešišėjiminis, -ė „a si andan is p ieš išėjimą“ (sunkiai nupasakojama p iešišėjiminė būsena K169). No s naujada as po agedinis, -ė eo iškai galė ų em is būd a džiu agedinis, -ė, manoma, kad jis da ybos opoziciją suda o su daik a a džiu agedija ( aigi y a p e iksacijos–su iksacijos ezul a as), nes a ojamas eikšme „a si adęs po agedijos“ (he ojų, ku is pa i ia po agedinės e d ės ka a sį K148). Miš ios da ybos (kompozicijos–su iksacijos) da iniais galima laiky i i dėmenį i š bei p iesagas -inis, -ė i -iškas, -a u inčius naujada us i šli e a ū inis, -ė; i šsąmoninis, -ė; smulkiachuliganiškas, -a. Da iniai i šli e a ū inis, -ė; i šsąmoninis, -ė o maliai galė ų em is būd a džiu li e a ū inis, -ė i ND iksuo u daik a a džiu i šsąmonė, be seman iškai jie a imesni žodžių junginiams: i šli e a ū inis, -ė „esan is i š li e a ū os, aukščiau negu li e a ū a“; i šsąmoninis, -ė „esan is i š sąmonės, aukščiau negu sąmonė“. Naujada ai eina į ai ios eikšmės daik a a džių epi e ais, p z.: jam s igs kažkokios „neli e a ū inės“ a „ i šli e a ū inės“ š iesos 48 Taigi naujada as ūks an eidis, -ė emiasi pama inio žodžio ūks an is eikšme „ eiškian neapib ėž ą daugybę“ LKŽe. 49 Apie šį da inį, a ojamą i Vik o ijos Daujo y ės eks uose, ž . Vaskelienė 2016: 162. 50 Apie miš iuosius da ybos būdus ž . U bu is 2009: 340–342, Keinys 1999: 82, p iešdėlius i p iesagas u in ys būd a džiai minimi i LKG 1965: 591. 51 Kęs učio Na ako eks e išski as naujada as ikimobiliakinis emiasi ža goniniu žodžiu mobiliakas (ž . Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos konsul acijų banką. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /konsul acijos/791- mobiliakas (žiū ė a 2017 m. liepos– ugpjūčio mėn.). JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 20 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 K76 52 ; paukš iškoji „S azdo“ p igim is as o auja išsyk d iem pasauliam – pasąmoniniam i i šsąmoniniam K248; ai bus pada y a ik sukaupus pakankamai š y inčios ene gijos, Malonės i i šsąmoninės skaid os K338. Naujada as smulkiachuliganiškas, -a emiasi būd a džiu smulkus, -i daik a a džiu chuliganas i u i p iesagą -iškas, -a 53 (Juo [da bu] mes u ėjom išpi k i sa o smulkiachuliganiškas kal es TV66). 3. VEIKSMAŽODŽIŲ IR JŲ FORMŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI Lie u ių ašy ojų eks uose as i 36 eiksmažodžių (i jų o mų) naujada ai: 25 suda y i su p iešdėliais, 9 su p iesagomis, 2 laiky ini da iniais su nenusis o ėjusia da ybos pakopų sis ema (ž . 4 pa .). 4 PAV. Veiksmažodžių (i jų o mų) naujada ai Didžioji naujada ų dalis (28, . y. 78 p oc. isų da inių) emiasi į žodynus į auk ais pama iniais žodžiais, 8 ( . y. 22 p oc.) emiasi po enciniais pama iniais žodžiais. 3.1. Veiksmažodžiai suda y i su 8 p iešdėliais: su- (subeždžionė i, sudizainin i, su o ma uo i, suka bin i, suklemensė i, supopie ė i, sus ulpė i), pa- (pakiaula o i, pakiaulin i, pa iole uo i), nu- (nušu muliuo i, nužlebsė i, nu ampy in i), p a- (p a i en i, p asku nė i, p a u sen i), iš- (išbaisin i, išmėšlin i, išsisp uzdin i), į- (įskausmin i, įsikabu kš in i), ap- (apsibumbuluo i), a - (a ib uo i), pa - (pa k iokin i), už- (užsigeležin i). Didžioji dalis (18) 52 A k eip inas dėmesys, kad naujada as, kaip i g e a pa a o as p iešdėlio ne- edinys neli e a ū inis, -ė, ašomas kabu ėse. 53 Galima i ki okia šio naujada o da ybos in e p e acija: kadangi žodžių junginys smulkus chuliganas y a įgijęs sa a ankišką eikšmę, galima saky i, kad būd a dis smulkiachuliganiškas, -a suda y as iš šio žodžių junginio su p iesaga -iškas, -a. 69 p oc 25 p oc. 6 p oc. p iesagų ediniai p iešdėlių ediniai da iniai su nenusis o ėjusia da ybos pakopų sis ema JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 21 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p iešdėlių edinių emiasi žodynų iksuo ais pama iniais eiksmažodžiais, p z.: subeždžionė i (: beždžionė i), su o ma uo i (: o ma uo i), nušu muliuo i (: šu muliuo i), p asku nė i (: sku nė i) i k ., kele as (7) – po enciniais pama iniais žodžiais: sudizainin i (: *dizainin i : dizainas), suka bin i (: *ka bin i : kalba), suklemensė i (: *klemensė i : Klemensas), supopie ė i (: *popie ė i : popie ius), pakiaula o i (: *kiaula o i 54 : kiaulė), pa iole uo i (: * iole uo i : iole inis?), nu ampy in i (: * ampy in i : ampy as). P iešdėliai į ai iai modi ikuoja pag indinių eiksmažodžių eikšmes – su eikia pama iniu žodžiu eiškiamam eiksmui papildomų požymių. P iešdėlio su- naujada ai odo eiksmo in ensy umą, baig umą, p z.: subeždžionė i „pa i s i į beždžionę“, sudizainin i „baig i dizainin i“, su o ma uo i „baig i o ma uo i“, suka bin i „pa e s i kalba“, suklemensė i „pa i s i Klemensu / pasida y i okiam kaip Klemensas“, supopie ė i „pa i s i popie iumi“, sus ulpė i „pa i s i s ulpu, pasida y i panašiam į s ulpą“ 55 . Kai ku ių edinių eikšmės paaiškėja minimalioje leksinėje aplinkoje (Palie ė an s alo sidab o šaku ę. Ne, ne ą, ku ią pa s i sukū ė, „sudizainino“ 56 DK10; Ne jei kalbi, a kalba isai ki aip su o ma uo a KN49; Tad iš esmės čia šnekame ne apie ealybės, o apie kalbinės (sukalbin os?) ealybės bejėgiškumą K83), ki iems eikia pla esnio (kū inio) kon eks o (Sakė, p asigy eno de ynbėdžiai i suklemensėjo KR111 – Klemensas y a kū inio eikėjas). Kai ku ie p iešdėlio su- ediniai pa a o i pe kel ine eikšme: negy o daik o eiksmas pe keliamas žmogui (Jis da pamojuoja Ke šei anka (plaka e ankos nema y i, be ai nes a bu) i nu yla, supopie ėja, ampa nebyliu polig a ijos p oduk u B56; Šis – nūnai s ečias namuose – sėdėjo sus ulpėjęs DK93) a ba, a i kščiai, negy as dalykas (abs ak as Ego) apibūdinamas konk e ų eiksmą eiškiančio eiksmažodžio daly iu (subeždžionėjusio Ego dalelės K390). Naujada ai pakiaulin i i hib idas pakiaula o i laiky ini sinonimais – abu a ojami eikšme „pada y i kiaulys ę“: Gal aš jam likau skolingas? A gal ku baisiausiai pakiaulinęs? Pakiaulin i ai aš moku Č192; įsino i kam no s pakiaula o i, aip įsino i Č108. Veiksmo in ensy umo eikšmę u i nelie u iškos kilmės po enciniu žodžiu besi emian is naujada as pa iole uo i, suda y as pagal analogiją su g e a pa a o ais įp as ais p iešdėlio pa- ediniais pajuoduo i, pamėlynuo i. Naujada as a ojamas eikšme „pasida y i io e iniam“ (medžiai okiu laiku s ūkso pajuodę, pamėlyna ę, pa iole a ę A448). Kele as naujada ų suda y i su p iešdėliu nu-: eiksmažodžai nušu muliuo i „šu muliuojan nu ol i“ i nužlebsė i „nuei i, nušlepsė i“ pa odo, kad pag indinio žodžio žymimas eiksmas nuk eipiamas olyn (O apie ką ik nušu mulia usias š enčių a ba isuo inio apsi ijiimo dienas 54 Veiksmažodis u i s e imą p iesagą -a o i (ž . Didžiųjų kalbos klaidų są ašą (žodžio sanda os). P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/zodziu-sanda os (žiū ė a 2017 m. ugpjūčio mėn.). 55 Nea mes ina, kad eiksmažodis sus ulpė i y a e inys. 56 Su okian naujumą, a k eipian dėmesį naujada as kū inyje išski iamas. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 22 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 mena ik ienas ki as iš adingesnis eklaminis už ašas EK70–71; I jis nusib azdina nužlebsi į sa o sodybą Č161). Okaziniu da iniu laiky inas eiksmažodžio nu ampy in i daly is (g eičiausiai a ojamas eikšme „išsekin as ampy o“) odo iš eiksmo kylančios ypa ybės in ensy umą, baig umą: mylėk (Die ą, Visa ą, aiką, medį, gy ulį, ž aigždė ą dangų...) – i ne u ėsi jokių ene ge inių ūpesčių, niekad nesijausi išsunk as kaip ci ina, nu ampy in as ų, ku ie i gi jau uš i K119. P iešdėlio p a- ediniai p a i en i, p asku nė i, p a u sen i žymi, kad pama inio žodžio eiksmas yks a p o kieno no s šalį ( ai ipiška p a- edinių eikšmė, ž . LKG 1971: 285; DLKG 2005: 403). Po enciniais da iniais laiky inų edinių eikšmė ( isi a ojami am ik am (g ei am) ėjimui p o šalį į a dy i 57 ) paaiškėja iš kon eks o, p z.: Toks, ik ku kas mažesnis [ elnias], nak į p a i eno g indimis i įlindo į u ą LM14; nieks kol kas ne ažiuoja, ne šuniukas nep a u sena Č169; Pe kiemą šiuo me u, šio o įsi eikus, gali p asku nė i neben kokia šeimininkė Č156. Du naujada ai suda y i su p iešdėliu į-: eiksmažodis įsikabulkš in i „įlip i“ odo, kad eiksmas nuk eipiamas am ik a linkme – šiuo a eju į i šų (Jis pagi iodamas u ėjo įp o į ei i į mišką i įsikabu kš in i į aukščiausią eglę A32), o eiksmažodis įskausmin i „įskaudin i“ u i in ensy umo eikšmę (Tyla... Jinai ka ališkais šilkais apmu u iuoja iukšmo įskausmin as mūsų ausis K295). Po enciniais da iniais laiky ini eiksmažodžiai suda y i su pama inių eiksmažodžių eiškiamą eiksmą modi ikuojančiu p iešdėliu iš-: eiksmažodžiu išsisp uzdin i „ a gais negalais išlįs i“ žymima pag indiniu eiksmažodžiu pasakomo eiksmo k yp is iš idaus į išo ę (Reikėjo išsisp uzdin i iš palo io A104), o eiksmažodžiai išbaisin i „pada y i baisų“ i išmėšlin i „iš ep i mėšlu“ žymi eiksmo in ensy umą, baig umą (Ne me ai aip išbaisino B oniaus balsą, o a nyba A102 ; Pa ydėki isi, neįmes i į andenį i neišmėšlin ieji! A476). Su ki ais p iešdėliais as a po ieną naujada ą: apsibumbuluo i, a ib uo i, nuliauš i, pa k iokin i, užsigeležin i 58 . P iešdėlio ap- edinys apsibumbuluo i a ojamas eikšme „nuei i bumbulais“, o p iešdėlio a - edinys a ib uo i eikšme „p ia ė i ib uojan , i pan , d eban “. Abiejų eiksmažodžių eikiamieji daly iai y a daik a a džių epi e ai: pilku apsibumbula usiu megz uku ap emp a jos k ū inė, a odė, ne padidėjo d iem dydžiais DD173; Tik meilė y a į psichologinį lygmenį a ib a usi ealybė K102. P iešdėlio nu- edinys nuliauš i „nu iuš i“ eiškia, kad ku į laiką yks an pag indiniu žodžiu žymimam eiksmui, kas no s (šiuo a eju kepu ė) sup as inama 59 (An anas, apsi ilkęs kiek ge ėlesnį š a ką, užsi ožęs ne okią baisiai nuliaušusią kepu ę Č117), p iešdėlio pa - edinys pa k iokin i „(su enksmu, ga siai) pa ež i, pa gaben i“ 57 Naujada ai u i papildomų seman inių komponen ų. 58 Pasaky ina, kad naujada ai nuliauš i, pa k iokin i emiasi ki okiomis negu pa eikia žodynai eiksmažodžių liauš i, k iokin i eikšmėmis. 59 Apie p iešdėlio nu- eikšmes daugiau ž . LKG 1971: 279–281. JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 23 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 odo, kad, „ yks an pag indinio žodžio žymimam eiksmui, kas no s nuk eipiamas a nuk yps a į namus“ (LKG 1971: 282) (kolchozas da ė du ak o ius, ku ie an am ikslui padi b ų elkių pa k iokino pa į didžiausią akmenį TV86), o p iešdėlio už- edinys užsigeležin i „užsig ūdin i“ odo eiksmo in ensy umą ( elnias užsigeležinusio neg iebė A38). 3.2. 9 naujada ai y a p iesagų -au i, -čio i, -inė i, - elė i (- el i), -uo i, -uliuo i ediniai. Vienų da inių eikšmė nesunkiai sup an ama, p z.: kugždinė i „pamažu, po upu į kugždė i, judė i, k u ė i“ (Iš olo ma y i, kaip iduje kažkas kugždinėja Č165); šasčio i „ is šas elė i“ (mašina šasčiojo, lyg pa i bū ų žinojusi kelią VP18); s iduliuo i „ne ka ą s idė i, sužibė i“ (žiū ėjo į ją, s iduliuojančią p adedančioj ges i pa aka ės š iesoje VP81); ienišuo i „bū i ienišam“ (pabū i su ienišuojančia laukų d asia K258). Iš kon eks o numanoma nelie u iškos kilmės pama u besi emiančio eiksmažodžio haliucinuo i „bū i kaip haliucinacijose, ne ealiai“ eikšmė: Velnia a, ik os os saulėg ąžos a a iamos, egzis uojančios a haliucinuojančios sąmonės pa ibyje?! KE141. Su mažybinį eiksmą eiškiančia p iesaga - elė i (- el i) suda y i ediniai i k elė i „ upu į (iš) i k i, pasileis i“ i mąs el i „ upu į, umpai mąs y i“ nė a ipiški dėl p iesagos su eikiamos i pama inio žodžio eikšmės nede mės 60 : omis pikan iškomis, i k elėjusiomis is o ijomis a si p ieskoniais ba s ė pašnekesį DD61; mąs y i niekados nemąs ė, gal ik mąs elda o, be sub iliai KE175 – pas a ajame pa yzdyje yški ka ojimo igū a. Naujada as ienin eliau i eikiausiai a ojamas eikšme „bū i isai ienam“. Ad esa o dėmesį a k eipia g e a a ojami daik a a dį Esybė apibūdinan ys, ikslinan ys daly iai ienin eliaujan i, pačiaujan i, esan i: Žmogų, <...> ž elgian į į kosmoso slap ybėje ienin eliaujančią (gal ne gi – pačiaujančią; daly is esančią šiuo a eju ne inka) Esybę, ne ukus ima pe sekio i pa anoja K389. Po enciniu pama iniu žodžiu emiasi pagal analogiją su žodynų iksuo u da iniu pik žodžiau i suda y as naujada as š en žodžiau i (: *š en žodis : š en as, žodis), a ojamas eikšme „saky i g ažius, š en us žodžius“: Š en i i sykiu š en žodžiaujan ys žodžiai? K222 (sakinyje ka ojami žodžiai su šaknimis š en - i žod-). 3.3. Naujada as pasig ūdinė i (: g ūdinė is / pasig ūs i) laiky inas da iniu su nenusis o ėjusia da ybos pakopų sis ema, no s nea mes ina, kad ai miš ios da ybos da inys – iš eiksmažodžio g ūs is suda y as su p iešdėliu pa- i p iesaga -inė i. Veiksmažodis pasig ūdinė i eiškia ka o inį eiksmą „daug ka ų, pamažu g ūs is“ (Lauke jie smagiai pasig ūdinėja p ie s alelių Č197). Okaziniu, ik ame eks e pa a o u i am eks ui inkamu, laiky inas da inys d i ienišiau i, u in is eikšmę „būnan d iese jaus is ienišam“. No s eiksmažodžių dū inių lie u ių kalboje nė a, šį naujada ą galima ak uo i kaip dū inį iš ND pa eik o naujada o ienišiau i 60 Da inyje mąs el i įžiū ė ina mo emų sankloda (mas -y i + - el i). JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 24 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 i kiekinio skai a džio d i a ba laiky i miš ios da ybos da iniu, u inčiu nu ūks amą o man ą (sandū a d i, ienišas, -a i p iesaga -au i). Bend ašakniai naujada ai ienišiau i i d i ienišiau i pa a o i ame pačiame sakinyje: Kai esu ienas – ienišiauju, kai su ja – d i ienišiaujam KE162. 4. PRIEVEIKSMIŲ NAUJADARŲ DARYBOS IR SEMANTIKOS YPATUMAI Ap a iamuose lie u ių ašy ojų eks uose as i 36 LKŽe, DLKŽ, BŽa, LKŽPK, ND ne iksuo i p ie eiksmiai u i būdo eikšmę i y a suda y i su pačia da iąja p iesaga -ai: 10 edinių iš es i iš žodynų iksuo ų pama inių žodžių: alpulingai, gi uokliškai, gud agal iškai, makab iškai, ma ginaliai, pasiš en ėliškai, u iniškai, sąmoksliškai, siau akak iškai, iju kiškai, o 26 ediniai emiasi po enciniais pama iniais žodžiais, ku ių didžioji dalis (23 da iniai, a ba 86 p oc. p ie eiksmių naujada ų) y a p iesagos -iškas, -a naujada ai: alba osiškai (: *alba osiškas : alba osas), be azumiškai (: *be azumiškas: be azumis), cice oniškai (: *cice oniškas : Cice onas) i k . 61 Daug naujada ų a ojami kaip paslėp i palyginimai (a ba me a o iniai epi e ai), p z.: gi uokliškai ligo as mąs ymas – mąs ymas [ligo as] kaip gi uoklio; gud agal iškai klausinė i – klausinė i [p o ingai] kaip gud agal iui; min ys sukasi iju kiškai – min ys sukasi [g ei ai] kaip iju kas; gaidžiukiškai dudena – dudena kaip gaidžiukas; kengū iškai nušokuo i – nušokuo i kaip kengū ai; sugnyb i kinezi e apeu iškai – sugnyb i kaip kinezi e apeu ui; šaipy is pajaciškai – šaipy is kaip pajacui. Pasaky ina, kad isų p ie eiksmių, iš es ų iš žodynų iksuo ų (1) i iš po encinių pama inių žodžių (2), eikšmė žodžių junginyje a sakinyje y a aiški: (1) [me gina] G akš i kaip kalnų s i na, alpulingai okšdama kaip šal inis KR38; angiu i gi uokliškai ligo u mąs ymu K239; ne e a gud agal iškai klausinė i K232; jo juokas makab iškai nuska deno po bažnyčios kupolu DD189; k e e ės kaip objek as šiame kon eks e a ody ų labai jau ma ginaliai KN140; Gy enimas ne gy enamas, o sunkiai, kan iai, pasiš en ėliškai <...> sp audžiamas į P ok us o lo ą K39; Ji ai da ė kasdieniškai, u iniškai KE196; ginekologo p iminimas u iniškai pasi ik in i nuo gimdos kaklelio ėžio DD95; jie sąmoksliškai nu yla K365; Tad gal ne e a siau akak iškai absoliu in i i ši o K250; jeigu jo gal oje aip iju kiškai nesisuk ų min ys K357; 61 debiliškai (: *debiliškas : debilas), eu opocen iškai (: *eu opocen iškas : eu opocen izmas), gaidžiukiškai (: *gaidžiukiškas : gaidžiukas), gelmeniškai (: *gelmeniškas : gelmenys), haidniškai (: *haidniškas : Haidnas), he e iškai (: *he e iškas : he e a), home iškai (: *home iškas : Home as), ka kiškai (: *ka kiškas : Ka ka), kengū iškai (: *kengū iškas : kengū a), kinezi e apeu iškai (: *kinezi e apeu iškas : kinezi e apeu as), k a okliškai (: *k a okliškas : k a oklis), likimiškai (: *likimiškas : likimas), man iškai (: *man iškas : man a), medūziškai (: *medūziškas : medūza), moca iškai (: *moca iškas : Moca as), neišmanėliškai (: *neišmanėliškas : neišmanėlis), nuo a gingai (: *nuo a gingas : nuo a gis), pajaciškai (: *pajaciškas : pajacas), sa ig io iškai (: *sa ig io iškas : sa ig io a), sma agdiškai (: *sma agdiškas : sma agas), s ingliai (: *s inglus : s ing i), abališkai (: * abališkas : abalas), ienin elia ai (: * ienin elia as : ienin elis). JOLANTA VASKELIENĖ. Lie u ių ašy ojų naujada ų da ybos i seman ikos ypa umai | 25 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (2) a si kokį angelą sa gą, alba osiškai ne angų Anapusių 62 pasiun inį K143; gi aip be azumiškai šaudo Č74; pamokslą sako su įk ėpimu. Ka ais cice oniškai e o iškai Č195; a p debiliškai besi aipančių nelaimingų išp o ėjėlių K294; Tie s aipsniukai dažnai būna eu opocen iškai p o ingi K279; gaidžiukiškai dudenan is pusbe nio ba i onas K358; nemylėdamas ki ų, niekados neįs engsi gelmeniškai mylė i sa ęs K102; P isiminkime <...> jo haidniškai g akš ų kalbos pak aš į K302; B ęsdamos jos [mo e ys] ik ai g ažėja i p ieš sa o alią ampa he e iškai plėš ios KE190; home iškai išjuok i ienpusę ais ą K39; no elės inalas <...> eikiau ka kiškai bo chesiškas 63 KE79; Tada mo e išku ė <...> kengū iškai nušoka o lazdynų pusėn KE35; Ma a jai š elniai, be i ai, kinezi e apeu iškai sugnyba dilbį, o Algis p adeda šnypš i DD44; Sukoncen uo i sąmonę į spindulį i pasiš ies i juo. Nes a s an , moca iškai leng ai, k a okliškai K291; Į y us nuo Be lyno ai isada skambėjo likimiškai KN19; aš niekad nesugebėsiu de amai in onuo i, man iškai iksliai iš a i nė ienos eilu ės K271; a kėsi neišmanėliškai SRII72; O pa ke lyja, a ge, kaip nuo a gingai pliaupia K463; pajaciškai šaipėsi KE88; Pas a uoju me u jis pulda o į ne il į is dažniau i dažniau, ka ais ne sa ig io iškai DD163; iš B azilijos a ež os sma agdiškai auksinės <...> plunksnos GD384; anduo bu o oks s ingliai amus VP26; abališkai opo i K79; u pa s <...> ienin elia ai pašauk as i išb auk as iš isų są ašų K73. Naujada as medūziškai pa a o as g e a analogiškos da ybos da inio paukš iškai: Elieza as <...> paukš iškai pasis iebda o, juokingai i sykiu kaži kaip medūziškai išsigaubda o KE150. IŠVADOS 1. Ti uose ylikos lie u ių au o ių kū iniuose as ų naujada ų didžiąją dalį (82 p oc.) suda o daik a a džiai i būd a džiai. Daugumas da inių p iklauso da iems ipams i laiky ini po enciniais da iniais (pi miausia abs ak ai, eikėjų pa adinimai, asmenų pagal kilmę pa adinimai, p iesagų -iškas, -a; -ingas, -a būd a džiai, daug daik a a džių i būd a džių dū inių, p iešdėliniai eiksmažodžiai, p ie eiksmiai). Esama i okazinių da inių (d i ienišiau i, mąs el i). 2. Didžiausias daik a a džių naujada ų g upes suda o p iesagų ediniai i dū iniai. Visų au o ių kū iniuose gausu abs akčiosios leksikos iene ų ( eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ais laiky ini 48 p oc. naujada ų). An asis dū inių dėmuo dažniausiai emiasi daik a a džiu ( okių y a 88 p oc. dū inių). 3. Didžiąją būd a džių naujada ų dalį (82 p oc. p iesaginių būd a džių) suda o p iesagos -iškas, -a ediniai. Jų gausu isų au o ių kū iniuose. P iesagos -iškas, -a būd a džiai 62 Apie jį ž . 1.1. 63 Apie jį ž . 2.1.