Kokia kalbos dalis yra dalyvis?

DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas KOKIA KALBOS DALIS YRA DALYVIS? ESMINIAI ŽODŽIAI: gramatika, kalbos dalys, veiksmažodis, veiksmažodžio formos, dalyvis, padalyvis, pusdalyvis. ĮVADAS Pradėjus kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS)1 buvo domėtasi, kaip kalbos dalys aprašomos įvairiuose leidiniuose. Pastebėta daug nenuoseklumų aptariant dalyvį. Todėl ir nuspręsta parašyti šį straipsnį, kuriame bus apžvelgtas dalyvio priskyrimas kalbos daliai nuo pirmųjų gramatikų iki šių dienų. Reikia pasakyti, kad laikui bėgant keičiasi kalbininkų požiūris ne tik į dalyvį. Kartais ir tuo pačiu metu atskiri kalbininkai kai kuriuos kalbos reiškinius interpretuoja nevienodai. Ypač tai ryšku skirtingos paskirties leidiniuose. Pvz., praeito amžiaus 8-to dešimtmečio pradžioje plačiajai visuomenei skirtose knygose bendraties morfema -ti buvo laikoma galūne. Juozas Žiugžda savo gramatikoje rašo: „Bendratis turi galūnę -ti.“ (Žiugžda 1971: 139). Mokslinėse gramatikose į tą patį morfologinį reiškinį žiūrima kitaip. Tų pačių metų laidos tritomėje lietuvių kalbos gramatikoje rašoma: „bendratis turi priesagą -ti arba -t“ (LKG 1971: 398). Vienatomėje lietuvių kalbos gramatikoje ši bendraties morfema taip pat vadinama priesaga (DLKG 2006: 383). Būtų galima rasti ir daugiau panašių pavyzdžių. Straipsnyje siūloma dalyvį interpretuoti kitaip, nei šiuo metu daroma kalbotyros leidiniuose – laikyti jį atskira kalbos dalimi, o ne veiksmažodžio forma – ir pateikiami argumentai šiam teiginiui pagrįsti. Reikia pabrėžti, kad žodžiai įvairiose kalbose į klases skirstomi labai nevienodai. Beveik visos kalbos turi daiktavardį ir veiksmažodį, ir ne tik indoeuropiečių kalbos – pavyzdžiui, tamilų kalba, kuri priklauso dravidų kalbų grupei2. Apie 500 metų pr. m. e. datuojamame veikale, kuriame aprašoma tamilų kalbos gramatika, žodžiai skirstomi į keturias grupes: 1 Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema. Prieiga internete: http://ligis.lki.lt/ (žiūrėta 2018 03 03). 2 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Tamil_language (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 2 1) daiktavardžiai, 2) veiksmažodžiai, 3) žodžiai, kurie pažymi ryšį tarp veiksmažodžio ir daiktavardžio, ir 4) žodžiai, kurie apibūdina daiktavardį ar veiksmažodį3. Tačiau klasifikuojant kitus žodžius esama didelių skirtumų. Pavyzdžiui, Valterio Jungo vokiečių kalbos gramatikoje skaitvardis nelaikomas atskira kalbos dalimi ir sakoma, kad žodžiai, kurie reiškia skaičius, gali būti būdvardžiai, daiktavardžiai, įvardžiai, aplinkybės4 (Jung 1967: 359). Kitoje vokiečių kalbos gramatikoje skaitvardis priskiriamas būdvardžiui – vadinamas „Zahladjektiv“ ir aprašomas būdvardžių skyriuje (Helbig, Buscha 1989: 320). Vikipedija pateikia kompromisinį variantą, kad skaitvardis kalbotyroje kartais laikomas savarankiška kalbos dalimi5, taigi, tiktai kartais, bet ne visada. Dar vienas mums neįprastos žodžių charakteristikos pavyzdys galėtų būti japonų kalbos būdvardžiai. Jie kaitomi laikais6, pvz., mėlynas – aoi, buvo mėlynas – aokatta; karštas – atsui, buvo karštas – atsukatta ir pan. Taigi, kiekvienoje kalboje žodžiai į kalbos dalis skirstomi atsižvelgiant į specifines tos kalbos ypatybes. Tritomėje lietuvių kalbos gramatikoje 1965 m. įrašytas toks teiginys: „nereikia manyti, kad kalbos dalys pagal kokybę ir kiekybę gali būti vienodos atskirose kalbose“ (LKG 1965: 31). Lietuvių autoriai rašydami gramatikas remiasi užsienio autorių darbais. Matyt, todėl ir dalyvis lietuvių kalbotyros darbuose laikomas veiksmažodžio forma. Tačiau yra argumentų, leidžiančių manyti, kad dalyvis galėtų būti laikomas ir atskira kalbos dalimi. Anglų kalboje dalyvis iš tikrųjų tik forma, o lietuvių kalboje – visa paradigma. Mokykloms skirtuose gramatikos duomenų aprašuose bei plačiajai visuomenei pateikiamoje interneto informacijoje jau galima įžvelgti prielaidas suteikti dalyviui savarankiškos kalbos dalies statusą. 1. POŽIŪRIO Į DALYVIO SAMPRATĄ RAIDA Šiuolaikiniuose indoeuropiečių prokalbės gramatikos tyrimuose teigiama, kad žodžiai skirstomi į aštuonias kalbos dalis: daiktavardžius, būdvardžius (įskaitant dalyvius), įvardžius, 3 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). 4 „das Zahlwort ist keine Wortart im eigentlichen Sinne. Adjektive und Substantive, Pronomina und Adverbien können „Zahlwörter“ sein“ (Jung 1967). 5 „Zahlwort wird in der Sprachwissenschaft manchmal als eigene Wortart angesetzt“, prieiga internete: https://de.wikipedia.org/wiki/Zahlwort (žiūrėta 2018 03 03). 6 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_equivalents_of_adjectives (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 3 veiksmažodžius, prieveiksmius, prielinksnius, jungtukus ir jaustukus7. Dalyvių priskyrimas būdvardžiams aiškinamas tuo, kad jie kaip ir būdvardžiai parodo kokybę (Quiles, López-Menchero 2011: 153). 1.1. Dalyvio interpretavimas pirmosiose gramatikose Seniausia išlikusi sanskrito gramatika, o kartu ir seniausia išlikusi gramatika pasaulyje parašyta Paninio V amžiuje pr. m. e.8, tačiau joje dalyvis dar neminimas. Dalyvio nėra ir Jaskos veikale apie sanskrito kalbą. Pats veikalas iki mūsų dienų neišliko, todėl galima spėti, kad buvo sukurtas dar anksčiau9. Dionisijus Trakietis dar II amžiuje pr. m. e. graikų kalba parašė seniausią žinomą antikinę gramatiką Gramatikos mokslas. Pagal jos modelį parašytos vėlesnės indoeuropiečių kalbų gramatikos (Kairienė 2003: 788). Gramatikos moksle skiriamos aštuonios kalbos dalys: vardažodis, veiksmažodis, dalyvis, artikelis, įvardis, prielinksnis, prieveiksmis, jungtukas10. Lotyniškos gramatikos buvo rašomos remiantis graikų kalbos gramatikomis. Varonas savo gramatikoje De lingua latina nurodo 6 kalbos dalis: vardažodį, veiksmažodį, dalyvį, prieveiksmį, prielinksnį, jungtuką. Visus lotynų kalbos žodžius jis skirsto į kaitomus ir nekaitomus. Kaitomi žodžiai išskaidyti į keturias klases pagal du kriterijus – laikus ir linksnius: kaitomi ir laikais, ir linksniais (dalyviai); nekaitomi nei laikais, nei linksniais (prieveiksmiai); kaitomi tik laikais (veiksmažodžiai); kaitomi tik linksniais (vardažodžiai)11. Nuo tradicijos laikyti dalyvį atskira kalbos dalimi nenukrypsta ir lietuvių kalbos gramatika, parašyta Kristupo Sapūno, o išleista Teofilio Šulco. Joje pateikiamos aštuonios kalbos dalys: keturios kaitomos (vardažodis, įvardis, dalyvis, veiksmažodis) ir keturios – nekaitomos (prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas ir jaustukas) (Eigminas, Stundžia 1997: 27). Danieliaus Kleino gramatikoje dalyvis aprašomas ne veiksmažodžio skyriuje: jis pateikiamas atskirame lygiaverčiame su kitomis kalbos dalimis skyriuje po veiksmažodžio prieš prieveiksmį (Balčikonis, Larinas, Kruopas 1957: 504), todėl yra pagrindo laikyti, kad D. Kleinas dalyvį laikė atskira kalbos dalimi. 7 „Words are divided into eight parts of speech: nouns, adjectives (including participles), pronouns, verbs, adverbs, prepositions, conjunctions, and interjections... A participle is a word that attributes quality like an adjective“ (Quiles, López-Menchero 2011). 8 Wikipedia. Prieiga internete: https://de.wikipedia.org/wiki/Panini_(Grammatiker) (žiūrėta 2018 03 03). 9 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Y%C4%81ska (žiūrėta 2018 03 03). 10 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). 11 Prieiga internete: https://mokslai.lt/referatai/lietuviu-kalba/lingvistika.html (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 4 1.2. Informacijos apie dalyvį pateikimas dabartinėse gramatikose Dabartinėse gramatikose (tiek senųjų kalbų, tiek šiuolaikinių) dalyvis aprašomas kaip veiksmažodžio forma. „Dalyviai, iš prigimties vardažodinės formos, ilgainiui prisišliejo prie veiksmažodžio formų sistemos“ (Ambrazas 1979: 16). Aptarti, kada ir dėl kokių priežasčių dalyvis buvo priskirtas veiksmažodžiui, reikėtų atskiro straipsnio. Šiame darbe bus nagrinėjamos tik šio reiškinio pasekmės. Dalyvis senųjų kalbų gramatikose. Šiuolaikinėse senųjų kalbų (lotynų, graikų) gramatikose dalyvis nebelaikomas atskira kalbos dalimi. Jonas Dumčius Trumpoje istorinėje graikų kalbos gramatikoje dalyvį aptaria veiksmažodžio skyriuje, kartu su kitomis veiksmažodžio morfologinėmis kategorijomis – laikais, asmenimis, skaičiais ir t. t. (Dumčius 2011: 100). Lotynų kalbos gramatikoje Elementa Latina dalyvis taip pat pateikiamas kaip neasmenuojamoji veiksmažodžio forma (Dumčius, Kuzavinis, Mironas 2010: 76). Dalyvis šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų gramatikose. Vikipedijos straipsnyje apie kalbos dalis pabrėžiama, kad anglų kalbos gramatika parašyta sekant europietiška tradicija, išskyrus tai, kad dalyvis laikomas veikiau veiksmažodžio forma, o ne atskira kalbos dalimi12. Taip pateikta ir naujausiose anglų kalbos gramatikose. Šiuolaikinėje anglų kalbos gramatikoje dalyvis nurodomas veiksmažodžio formų lentelėje (Quirk et al. 1992: 62). Oksfordo anglų kalbos gramatikoje dalyvis įvardijamas kaip nestandartinė veiksmažodžio forma (Greenbaum, 1996: 132). Oksfordo anglų kalbos gramatikos vadovo knygoje aprašomos aštuonios pagrindinės žodžių klasės: veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis, prieveiksmis, prielinksnis, apibrėžiklis, įvardis ir jungtukas (Eastwood 2002: 1). Kaip matyti, dalyvio tarp jų nėra. Vokiečių kalbos gramatikose dalyvis taip pat laikomas veiksmažodžio forma. Vienose jis vadinamas vardažodine veiksmažodžio forma, kuri apibūdinama kaip neasmenuojama (Jung 1967: 202). Kitose jis nusakomas kaip nekaitoma veiksmažodžio forma (Helbig, Buscha 1989: 105). Naujausioje vokiečių kalbos gramatikoje, kurioje jau pateikiami vokiški kalbos dalių bei morfologinių kategorijų pavadinimai vietoje iki šiol vartotų lotyniškų, dalyvis vadinamas terminu Mittelwort (pažodžiui verčiant tarpinis žodis, t. y. tarpinis tarp 12 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 5 veiksmažodžio ir būdvardžio), tačiau jis vis tiek apibūdinamas kaip nežymimoji veiksmažodžio forma – unbestimmte Verbform (Paukert, Holböck 2017: 7). Taip pat gramatikose vertinamas ir lietuvių kalbos dalyvis. Frydricho Kuršaičio gramatikoje, kuri buvo išleista 1876 m., dalyvio kirčiavimas aprašomas veiksmažodžių kirčiavimo skyriuje, taigi, galima teigti, kad dalyvį jis laikė veiksmažodžio forma, nors knygoje pasakyta, kad dalyvių kait ybos pagrindą sudaro būdvardžių linksniavimas (Kuršaitis 2013: 357), vadinasi, tam tikrą nenuoseklumą jau galima pastebėti. F. Kuršaičio gramatikoje matyti aiški vokiečių kalbos gramatikos įtaka. Dalyviai skiriami į būdvardiškuosius, nurodant vokiečių kalbos atitikmenį Partizip I, ir prieveiksmiškuosius (atitikmuo Partizip II) (Kuršaitis 2013: 358–359). Veiksmažodžio forma dalyvis laikomas ir XX a. kalbotyroje. Juozo Žiugždos gramatikoje dalyvis apibrėžiamas kaip „veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių“ (Žiugžda 1971: 174). DLKG rašoma: „Dalyvis yra iš veiksmažodžio kamieno daroma linksniuojamoji forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.“ (DLKG 2006: 354). Bene ilgiausiai senąją tradiciją – dalyvį laikyti savarankiška kalbos dalimi – išlaikė Rusijos kalbininkai. 2012 m. vadovėlyje mokykloms dalyvis aprašomas savarankiškų kalbos dalių skyriuje ir apibrėžiamas kaip savarankiška kalbos dalis, reiškianti daikto požymį, susijusį su veiksmu ir turintį būdvardžio bei veiksmažodžio ypatybių13 (Бабайцева, Чеснокова 2012: 167). Nors yra ir rusų kalbos gramatikų, kuriose dalyvis apibrėžiamas kitaip: „dalyvis – tai atributinė veiksmažodžio forma, jungianti dviejų kalbos dalių – veiksmažodžio ir būdvardžio – reikšmes“ (Шведова 1980: 664). 2. DALYVIO VIETA LIETUVIŲ KALBOTYROJE Lietuvių kalbos gramatikoje, kuri parašyta anglų kalba, dalyvis aptariamas neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų14 skyriuje (LG 2006: 284). Lietuvių kalbos gramatikoje išvardijama 11 kalbos dalių, tačiau dalyvis tarp jų nepaminimas ir nurodoma, kad toks žodžių klasifikavimas buvo ir Jono Jablonskio gramatikoje, skyrėsi tik dalelytės ir ištiktuko vertinimas (LKG 1965: 31). 2011 m. sudarytame Dažniniame lietuvių kalbos morfemikos žodyne apie dalyvį bėgančio pateikiama tokia informacija (1 pav.): pradinė forma bėgti; veiksmažodis, dalyvis, vyriškoji 13 „Причастие – самостоятельная часть речи, которая обозначает признак предмета по действию, объединяет в себе свойства прилагательного и глагола“ (Бабайцева, Чеснокова 2012). 14 „Non-finite forms of the verb“ (LG 2006). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |6 giminė, esamasis laikas, vienaskaitos kilmininkas, veikiamoji rūšis (Rimkutė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 596). bėg-anč-io      bėgti; vksm. dlv. vyr. g. es. l. vns. kilm. veik. r. 1 PAV. Informacijos apie žodį bėgančio pateikimas Dažniniame lietuvių kalbos morfemikos žodyne (Rimkutė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 596) Po dvejų metų, 2013 m., Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sukurtoje Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje pateikiant informaciją apie dalyvį jau nebenorodoma, kad tai veiksmažodis, nors duomenų bazė15 buvo parengta to paties morfemikos žodyno pagrindu. 2 pav. parodytas informacijos apie dalyvį bėgančio pateikimas Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje. 2 PAV. Informacijos apie žodį bėgančio pateikimas Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje Interaktyvi lietuvių kalbos mokymosi šaltinių duomenų bazė www.šaltiniai.info apima ir morfologinio nagrinėjimo tvarką. Čia dalyvio pradinė forma laikomas vardininkas, o ne bendratis. 3 pav. pateiktas dalyvio morfologinis nagrinėjimas sakinyje Atsisveikinę vaikai išėjo16. Pavyzdys Atsisveikinę vaikai išėjo. Žodžiu Atsisveikinę – pradinė forma atsisveikinęs, dalyvis, veikiamasis, sangrąžinis, būtasis kartinis laikas, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada išėjo? – atsisveikinę). 3 PAV. Dalyvio morfologinis nagrinėjimas sakinyje www.šaltiniai.info Septintos klasės vadovėlyje mokykloms kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo lentelėje (4 pav.) dalyvis, padalyvis ir pusdalyvis išdėstomi atskirose eilutėse kaip ir visos savarankiškos kalbos dalys (Palubinskienė, Čepaitienė 2008: 185). Taigi, veiksmažodžio formos pateikiamos 15 Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazė. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/page.xhtml?id=morfema-db (žiūrėta 2018 03 03). 16 Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://www.šaltiniai.info/index/details/599%20 (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018)                          www.bendrinekalba.lt                          ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 7 ne šalia kitų tokių formų kaip įvardžiuotinė ar sangražinė formos. Dalyvio, padalyvio ir pusdalyvio atitraukimas nuo eilutės krašto gali rodyti tam tikrą priklausomybę eilute aukščiau parašytai kalbos daliai, tačiau jų išskyrimas į atskiras eilutes parodo ir tam tikrą savarankiškumą. 4 PAV. Kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo lentelė 7-os klasės vadovėlyje (Palubinskienė, Čepaitienė 2008: 185) Apibendrinant galima pasakyti, kad dalyvis pripažįstamas išskirtine veiksmažodžio forma, kuri yra panašesnė į savarankišką kalbos dalį. Lentelėje moksleiviams dalyvis (taip pat padalyvis ir pusdalyvis) pateikiamas atskiroje eilutėje kaip ir kitos savarankiškos kalbos dalys. Jei jis būtų laikomas paprasta veiksmažodžio forma, kaip skilties pavadinimas turėtų būti šalia BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 8 įvardžiuotinės formos ir sangražinės formos. Minėtame mokyklos vadovėlyje lentele pateikiamas kalbos dalių morfologinis nagrinėjimas yra aiškus ir lengvai suprantamas. Ir interneto (Vikipedijos) informacijoje (5 pav.), skirtoje plačiajai visuomenei, dalyvis (padalyvis ir pusdalyvis) taip pat yra atskiroje eilutėje kaip ir kitos savarankiškos kalbos dalys ir nurodomos jam būdingos morfologinės kategorijos; tiesa, didesnis atitraukimas nuo eilutės krašto dar neleidžia jo laikyti visiškai savarankiška kalbos dalimi17. 5 PAV. Kaitomų kalbos dalių pateikimas internete, Vikipedijoje 3. PROBLEMINIAI LIETUVIŲ KALBOS DALYVIO VERTINIMO ATVEJAI: ARGUMENTAI „UŽ“ IR „PRIEŠ“ Kad šiuo metu paplitęs dalyvio laikymas veiksmažodžio forma nėra tvirtai moksliškai pagrįstas, rodo ir kitokį požiūrį išsakantys mokslininkų teiginiai. Tiek lietuvių kalbininkų darbuose, tiek vokiečių kalbos gramatikose buvo minčių, kad dalyvis, padalyvis ir pusdalyvis yra kitos kalbos dalys nei veiksmažodis, pvz., „dalyvius, žyminčius daiktų ypatybes galima ir būdvardžiais vadinti“ (Paulauskienė 2015: 201); „padalyviai, būdami nekaitomi aplinkybės žodžiai, eina kalboje ir prieveiksmiais“ (Paulauskienė 1994: 373); „dalyvis, kaip linksniuojamoji forma iš tiesų yra veiksmažodinis būdvardis, kurio, kaip ir kiekvieno būdvardžio, pirmoji funkcija yra atributinė, o antroji – predikatinė, kurią gali atlikti tik vardininkas“ (Paulauskienė 2015: 356). Vokiečių kalbos gramatikoje rašoma, kad neasmenuojamos veiksmažodžio formos nesudaro specialios žodžių klasės, bet priklauso 17 Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalbos_dalis (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |9 įvairioms kitoms kalbos dalims18, pvz., bendratis eina daiktavardžiu, dalyviai – būdvardžiu, padalyviai – aplinkybe ar net dalelyte19 bei prielinksniu20 (Helbig, Buscha 1989: 113). Net ir aprašant analitines lietuvių kalbos veiksmažodžio formas, kurios yra bene svarbiausias argumentas laikyti dalyvį veiksmažodžio forma, nėra viskas sklandu dėl galimo dvejopo dalyvių interpretavimo. Dalyvis su asmenuojamuoju veiksmažodžiu gali būti laikomas asmenuojamosios formos sinonimu arba sudurtinio tarinio vardine dalimi. Nėra suformuluotų taisyklių, kaip juos atskirti, ir labai dažnai tą patį sakinį galima interpretuoti dviem būdais: pvz., Aš jau esu išalkęs gali reikšti išalkau arba esu alkanas (Paulauskienė 2015: 356). Toliau pripažįstama, kad „Su tokia situacija vargsta iki šiol ne tik morfologijų bet ir sintaksų autoriai“ (Paulauskienė 2015: 356). 3.1. Žodžių skirstymo į kalbos dalis kriterijai gramatikose ir mokomuosiuose leidiniuose Vikipedijoje nurodoma, kad kalbos dalis tai yra kategorija, apimanti žodžius, turinčius panašias gramatines ypatybes. Žodžiai, kurie priskiriami tai pačiai kalbos daliai, turi panašius sintaksinius požymius – atlieka tas pačias funkcijas sakinyje, o morfologijos požiūriu jie turi vienodą kaitą21. Kalbos dalys – tai žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmes, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą22. XX a. lietuvių kalbos gramatikoje rašoma, kad kalbos dalys – tai žodžių klasės, kurios išsiskiria tam tikrais požymiais. Jų išvardijama keturi: 1) leksinė reikšmė, 2) gramatinės kategorijos, 3) sintaksinė funkcija ir 4) žodžių darybos priemonės (LKG 1965: 28). Toliau ši gramatika pripažįsta „tradicinio kalbos dalių skirstymo ribotumą, nepakankamą skirstymo kriterijų tvirtumą“ (LKG 1965: 29). Kad pirmojo kriterijaus neužtenka, parodoma teiginiu apie daiktavardžio reikšmę: jis gali reikšti tiek daiktą, tiek veiksmą, tiek savybę (LKG 1965: 30). Antrasis požymis – gramatinių kategorijų ir su jomis susijusių formų sistema – išryškina nenuoseklumą interpretuojant dalyvį. Lietuvių kalbos žinyne teigiama, kad „[k]iekvienai kaitomajai kalbos daliai būdingos vienos bendros reikšmės pagrindu susidariusios formų sistemos, vadinamos gramatinėmis kategorijomis“ (LKŽin 2007: 82). Toliau pateikiami pavyzdžiai: daiktavardis turi giminės, 18 „Die infiniten Verbformen (Infinitiv, Partizip I, Partizip II) bilden im Deutschen keine besondere Wortklasse, sondern gehören verschiedenen anderen Wortklassen an.“ (Helbig, Buscha 1989). 19 „Er wollte es brennend gern wissen.“, „Ausgerechnet traf ich.“ (Helbig, Buscha 1989). 20 „Er wird entsprechend seinen Leistungen bezahlt.“ (Helbig, Buscha 1989). 21 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). 22 Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalbos_dalis (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 10 skaičiaus ir linksnio kategorijas, asmenuojamasis veiksmažodis – asmens, nuosakos, laiko ir skaičiaus kategorijas. Taigi, asmenuojamasis veiksmažodis įvardijamas kaip kaitoma kalbos dalis, būtent taip ji vadinama – ne veiksmažodžiu, bet asmenuojamuoju veiksmažodžiu. Logiškai seka išvada, kad neasmenuojamasis veiksmažodis yra jau kita kalbos dalis, nes jo gramatinės kategorijos yra kitos. Taigi, būtų tikslinga dalyvį (neasmenuojamąjį veiksmažodį) ir laikyti kita kalbos dalimi. Toliau žinyne apie dalyvius pasakyta: „Visų laikų dalyviai gali eiti pažyminiais ir tuo jie skiriasi nuo asmenuojamųjų veiksmažodžių.“ (LKŽin 2007: 172). Taigi, dar vienas požymis, kad dalyvis ir asmenuojamoji veiksmažodžio forma – ne ta pati kalbos dalis: skiriasi jų ir sintaksinė funkcija (trečiasis požymis skirstant žodžius kalbos dalimis (LKG 1965: 28)), ne tik gramatinės kategorijos. Ir dar vienas teiginys, pažyminitis dalyvį kaip kitą kalbos dalį nei veiksmažodis: „Specifinė dalyvio gramatinė kategorija yra rūšis“ (LKŽin 2007: 172). Vadinasi, rūšis yra tai, ko neturi veiksmažodis, nes prie asmenuojamojo veiksmažodžio morfologinių kategorijų rūšis žinyne nepaminėta. Tuo labiau, kad „[a]s menuojamieji veiksmažodžiai rūšies morfemų neturi“ (Paulauskienė 1994: 351), taigi, asmenuojamieji veiksmažodžiai neturi rūšies. Šis faktas buvo aptartas ir kituose darbuose. Lietuvių kalbos dalyvių istorinė sintaksėje nurodoma, kad dalyvių morfologinės klasifikacijos pagrindu eina rūšies ir laiko kategorijos, kurios jį sieja su veiksmažodžiu (Ambrazas 1979: 16). Paskaitų lituanistams cikle keliamas klausimas: „Kaip su asmenuojamaisiais veiksmažodžiais gali jungti rūšies kategorija, kurios asmenuojamieji veiksmažodžiai morfologiškai nereiškia?“ (Paulauskienė 1994: 346). Iš to, kas pasakyta, galima pažymėti, kad rūšies priskyrimas veiksmažodžio kategorijoms akademinėse gramatikose nėra pakankamai pagrįstas ir įtikinantis. Jei kalbos dalis pavadinama terminu veiksmažodis ir neskaidoma į asmenuojamąjį veiksmažodį ir neasmenuojamąjį veiksmažodį („Veiksmažodis yra savarankiška kalbos dalis, reiškianti veiksmą arba būseną ir turinti laiko, nuosakos, asmens, skaičiaus bei rūšies morfologines kategorijas“ DLKG 2006: 282), tada ir gramatinės kategorijos turėtų būti išvardytos visos, taigi ir tos, kurios būdingos dalyviui: linksnis, giminė; o prie reiškiamų sąvokų turėtų būti pridėtas ir požymis (ne vien veiksmas ar būsena). Akademinėse gramatikose įrašyti sudėtinių veiksmažodžio formų apibūdinimai taip pat turi trūkumų, nes nepateikia išsamios informacijos, todėl iš jų negalima susidaryti tikslaus bendro vaizdo apie tikrąją padėtį. Viename tokių apibrėžimų rašoma: „Lietuvių kalbos sudurtines veiksmažodžių formas sudaro savarankiškos leksinės reikšmės veiksmažodžio esamojo ar būtojo kartinio laiko veikiamieji arba neveikiamieji dalyviai su pagalbinio BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 11 veiksmažodžio būti asmenuojamomis formomis“ (LKG 1971: 144). Kitame apibūdinime teigiama: „Sudėtinės laikų bei nuosakų formas sudaro veikiamieji esamojo arba būtojo kartinio laiko ir neveikiamieji esamojo arba būtojo laiko dalyviai su pagalbinio veiksmažodžio būti asmenuojamosiomis formomis“ (DLKG 2006: 346). Jau vien iš šių apibrėžimų matyti, kad veiksmažodžio formoms sudaryti naudojami ne visi dalyvių laikai. Reikia pažymėti, kad abiejuose apibrėžimuose net neužsiminta apie tai, kad sudėtinėms formoms sudaryti naudojamas tik dalyvių vardininko linksnis. Kiti linksniai nėra veiksmažodžio formos, nes nesudaro veiksmažodžio laikų – aš esu mačiusi – nėra tokios sudėtinio laiko formos lietuvių kalboje. Taigi, daug dalyvio formų iš viso nenaudojamos veiksmažodžio laikams sudaryti, tai: visi likę linksniai be vardininko, būsimasis ir būtasis dažninis laikai, kurių net vardininkas nenaudojamas sudėtiniam veiksmažodžio laikui sudaryti. Ir visa tai laikoma veiksmažodžio formomis. Bet „[1]lietuvių kalba pažyminių nevartojamos dalyvio formos neturi“ (Paulauskienė 1994: 352), vadinasi, visi dalyviai gali atlikti tą sintaksinę funkciją, kurios veiksmažodžio laikai niekada neatlieka. Tai pakankamai svarūs argumentai laikyti dalyvį ne veiksmažodžio forma, bet atskira savarankiška kalbos dalimi. Tuo labiau, kad net ir dalyvio laikas yra ne tokio pat pobūdžio kaip veiksmažodžio. Veiksmažodis reiškia sakinio predikatinį laiką (rodo santykį su kalbamuoju momentu), o dalyvio laikas yra susijęs su paties žodžio semantika, jis neturi nieko bendra su tarinio, t. y. juo einančio veiksmažodžio, laiku: esu pavargęs, buvau pavargęs, būdavau pavargęs, būsiu pavargęs (Paulauskienė 1994: 348). Taigi, dar viena prielaida manyti, kad dalyvis yra kita nei veiksmažodis kalbos dalis. Literatūroje kaip argumentas dalyvį laikyti veiksmažodžio forma pateikiamas dar vienas teiginys: dalyvius su veiksmažodžiais sieja ir tai, kad veikiamieji dalyviai gali valdyti tuos pačius linksnius kaip ir veiksmažodžiai (Paulauskienė 1994: 346). Tačiau neveikiamieji dalyviai nevaldo tų pačių linksnių kaip veiksmažodis. Taigi, dalyvius mėginama įsprausti į veiksmažodžio rėmus naudojant kriterijus, kurių kiekvienas tinka tik tam tikrai jų daliai. Taip iš gabalų sudėliotas, prieštaravimų kupinas dalyvio priskyrimas veiksmažodžiui neatrodo labai teisingas. Ta pati autorė kitame leidinyje teigia, kad dalyvių daryba, kirčiavimas, linksniavimas ir vartojimas aprašyti labai išsamiai ir abejonių nekelia, bet „[t]eorija ir logika gerokai šlubuoja“ (Paulauskienė 2015: 354). Prieinama netgi prie tokios išvados, kad reikėtų keisti morfologijos sampratą: „Dalyvio laikymas veiksmažodžio forma dabar labai nedera su gerokai pasiaurinta, sukonkretinta morfologijos sąvoka.“ (Paulauskienė 1994: 347). Tiktai nenurodoma, kada morfologijos sąvoka buvo platesnė ir kada ji susiaurėjo. Toliau autorė teigia: „Norint sukurti nuoseklią gramatinę dalyvio teoriją, būtina plėsti morfologijos sąvoką“ (Paulauskienė 1994: 347). Vadinasi, morfologijos mokslą siūloma priderinti prie dalyvio reikmių, t. y. reikmės, BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 12 laikyti jį veiksmažodžio forma. Ar ne paprasčiau būtų dalyvį laikyti savarankiška kalbos dalimi šiuolaikinės morfologijos rėmuose? 3.2. Dalyvio pateikimas mokykloms skirtose mokymo priemonėse Painiavą galima įžvelgti ir duomenų bazės www.šaltiniai.info morfologinio nagrinėjimo tvarkoje: linksniuojamoms kalbos dalims ir veiksmažodžiui nurodoma kalbos dalis (atitinkamai 6 ir 7 pav.). Dalyviui (8 pav.) kalbos dalies nurodyti nereikia, jį nagrinėjant turi būti pateikta veiksmažodžio forma23. 6 PAV. Linksniuojamųjų kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo tvarka www.šaltiniai.info 7 PAV. Veiksmažodžio gramatinio nagrinėjimo tvarka www.šaltiniai.info 8 PAV. Dalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka www.šaltiniai.info 23 Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://www.šaltiniai.info/index/details/599%20 (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 13 Daug logiškiau ir paprasčiau būtų sakyti, kad dalyvis yra kalbos dalis, nes nagrinėjimo apraše jis pateikiamas kaip kalbos dalis. Būtų aiškiau, jei visi žodžiai būtų nagrinėjami vienodai, t. y. nurodant kalbos dalį. 3.3. Dalyvio vertinimas kitose kalbose Kitose kalbose dalyvio laikymas veiksmažodžio forma yra labiau pagrįstas, nes analitinėse kalbose tai iš tikrųjų tiktai forma, o ne formų rinkinys, t. y. ne visa paradigma kaip lietuvių kalboje. Tiek anglų, tiek vokiečių kalbose dalyvis yra viena iš pagrindinių veiksmažodžio formų. Internete pateikiami duomenys, kad vokiečių kalbos veiksmažodis turi tris pagrindines formas: bendratį, būtąjį laiką ir dalyvį, taip pat nurodomi keli ir taisyklingųjų veiksmažodžių lernen-lernte-gelernt, ir netaisyklingųjų veiksmažodžių sprechen-sprach-gesprochen pavyzdžiai24. Anglų kalboje dalyvis taip pat priskiriamas pagrindinėms veiksmažodžio formoms. Kembridžo gramatikoje rašoma, kad veiksmažodžiai turi tris pagrindines formas: pradinę (bendratį su dalelyte to arba be jos), būtojo laiko formą ir dalyvio (–ed formą) ir pateikiama vartojimo pavyzdžių25. Lietuvių kalboje dalyvis nepriklauso pagrindinėms veiksmažodžio formoms. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teigiama: „Veiksmažodžių antraštinė forma eina bendratis, po kurios pateikiamos ir kitos dvi pagrindinės formos – esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiųjų asmenų formos“ (DŽ 1993: X). Vadinasi, lietuvių kalboje dalyvis nėra pagrindinė veiksmažodžio forma, kažin ar tai iš viso yra veiksmažodžio forma. Rusų kalbos mokyklinėje gramatikoje nurodoma, kad dalyvis yra savarankiška kalbos dalis (Бабайцева, Чеснокова 2012: 167). Akademinėje rusų kalbos gramatikoje dalyvis laikomas veiksmažodžio forma, tačiau pripažįstama, kad dalyviai turi neveiksmažodinę kaitybą – jie sudaro linksnių formas26 (Шведова 1980: 662). Nelogiška priskirti kalbos daliai (šiuo atveju veiksmažodžiui) žodžius, kurie kaitomi jai nebūdingais linksniais. 24 „Das deutsche Verb hat drei Grundformen: Infinitiv-Präteritum-Partizip II.“ Prieiga per internetą: https://www.lingq.com/lesson/25-drei-grundformen-der-verben-468764/ (žiūrėta 2018 03 03). 25 „Main verbs have three basic forms: base form, the past form and the -ed form (sometimes called the ‘-ed participle): base form: used as infinitive form with to or without to (Do you want to come with us? I can’t leave now.); past form: used for the past simple (He opened the door and went out.); –ed form: used after auxiliary have and be (I’ve always wanted a piano and I was given one last week.).” Prieiga per internetą: http://dictionary.cambridge.org/grammar/british-grammar/about-verbs/verbs-basic-forms (žiūrėta 2018 03 03). 26 «Причастия обладают неглагольным словоизменением: они образуют падежные формы по адъективному склонению.» (Шведова 1980). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 14 3.4. Žodžių formų parinkimas elektroninėje erdvėje Pastebėta, kad akademinėse gramatikose sprendžiant apie vienos ar kitos formos vartojimą naudojami kiti kriterijai, nei LIGIS27. Todėl šiame poskyryje plačiau aptariamas šis klausimas. Taip pat trumpai aprašomi ir dalyvių darybos atvejai, kurie gali atrodyti prieštaringi. Tiek J. Jablonskio raštuose, tiek šiuolaikinėje literatūroje galima pastebėti bendrą bruožą: apie formų vartojimą sprendžiama pagal tai, kiek tų formų sutikta raštuose. Kuriant LIGIS laikomasi kiek kitos nuostatos sprendžiant, ar įtraukti žodį į duomenų bazę, ar ne. Čia pagrindiniu kriterijumi laikomas žodžio suprantamumas. Kalbos kompiuterizavimo darbuose buvo pastebėta atvejų, kai pateikiami lietuvių kalboje neegzistuojantys žodžiai, nors ir sudaryti iš lietuvių kalbos morfemų. Pvz., tinklalapyje morfologija.lt28 žodis susitikimas nurodomas kaip būdvardis, o susitikimoji pateikiamas su visų linksnių formomis kaip dalyvis, nors nė vienas lietuvis nežino, ką tai reiškia. LIGIS stengiamasi išvengti būtent tokio tipo perteklinių žodžių. Jei žodis retai vartojamas ir netgi nebuvo pavartotas tekstyne ar literatūroje, tai dar nereiškia, kad jis niekada nebus ištartas ar parašytas, ir todėl šis faktas nėra pakankamas argumentas neįtraukti tokio žodžio į duomenų bazę. Jei žodis yra suprantamas žmonėms, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, to užtenka, kad jis patektų į informacinę sistemą. XX a. gramatikų apžvalgoje rašoma, kad J. Jablonskis pateikia tik du neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvius: būsimas ir mylėsimas. Jis teigia, kad šis dalyvis beveik visai išnykęs iš šnekamosios kalbos. Dabar liko tik būsimas (Paulauskienė 2015: 74). Tačiau šiandien ir kitų šaknų būsimojo laiko dalyviai vartojami internete, taigi, galima sakyti, šnekamojoje kalboje, pvz., žodis bėgsimas maratono apraše – „Penktadienis: savaitgalį laukia didžiausias bėgsimas atstumas, bent jau kol kas.“29. Todėl tikslingiau yra nesiremti vieno mokslininko pastebėjimais ir patirtimi: jei koks nors žodis jo aplinkoje nebuvo pavartotas, tai dar nereiškia, kad jis niekada nebus vartojamas ateityje. Tikslesnis kriterijus yra žodžio suprantamumas. Jei žodis šiandien lietuviui nesuprantamas, tai jo ir nereikia traukti į duomenų bazę. Paskaitų studentams cikle teigiama, kad gramatikose pateikiama „būtojo dažninio laiko linksnių paradigma, kurios formos kalboje nevartojamos“ (Paulauskienė 1994: 359). DLKG 27 Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema. Prieiga internete: http://ligis.lki.lt/ (žiūrėta 2018 03 03). 28 Prieiga internete: http://www.morfologija.lt/zodzio-formos/susitikimas (žiūrėta 2018-03-03) 29 Prieiga internete: https://www.google.lt/search?q=b%C4%97gsimas&ei=gNiXWtOZlojXsAHZq4ioCg&start=10&sa=N&biw=1097&bih=495 (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 15 rašoma: „Būtojo dažninio laiko veikiamųjų dalyvių paprastai vartojamos tik vardininko formos, reiškiančios netiesiogiai patirtą veiksmą“ (DLKG 2006: 359). Tačiau ir kiti būtojo dažninio laiko dalyvių linksniai gali būti visai aiškūs ir suprantami, pvz., dirbdavusiam, sakinio pavyzdys galėtų būti toks: Tik vakarais dirbdavusiam montuotojui buvo išmokėtas tokio pat dydžio atlyginimas kaip ir visiems. Net jei žodžio nerasta nei tekstyne, nei internete, tai nėra pakankamas argumentas neįtraukti jo į duomenų bazę. Apibendrinant galima pasakyti, kad akademinėje literatūroje apie įmanomus žodžius sprendžiama pagal tai, ar jie vartojami, o LIGIS – pagal tai, ar jie lietuviui suprantami. IŠVADOS Dalyvio vieta kalbos dalių sistemoje bene pati nestabiliausia – jis perėjo kelias kalbos dalies stadijas: pradedant būdvardžiu indoeuropiečių prokalbės gramatikoje, toliau tapo savarankiška kalbos dalimi antikinėse gramatikose, vėliau buvo laikomas veiksmažodžio forma, ir dabar XXI a. leidiniuose, ypač mokomuosiuose, jau vėl galima įžvelgti polinkį pripažinti dalyvį savarankiška kalbos dalimi. Anglų kalboje dalyvį laikyti veiksmažodžio forma logiška, nes tai iš tikrųjų yra tik viena iš pagrindinių veiksmažodžio formų. Lietuvių kalboje dalyvis – tai visa formų paradigma. Bene svariausias argumentas nelaikyti dalyvio veiksmažodžio forma lietuvių kalboje yra tai, kad sudėtiniams veiksmažodžio laikams sudaryti naudojamos tik kelios dalyvio formos: tik vardininko linksnis (ir net ne visų laikų). Daug dalyvio formų – visi likę linksniai be vardininko, o būsimojo ir būtojo dažninio laikų net ir vardininkai – nenaudojamos veiksmažodžio laikams sudaryti. Ir visos jos laikomos veiksmažodžio formomis. Tačiau visi dalyviai eina pažyminiais, t. y. atlieka tokią sintaksinę funkciją, kurios niekada neatlieka veiksmažodžiai. Neįtikinantis yra teiginys, kad dalyviai priskiriami veiksmažodžiams dėl rūšies kategorijų, kurios juos jungia su veiksmažodžiais, nes asmenuojamieji veiksmažodžiai neturi rūšies morfemų, taigi ir nereiškia rūšies. Todėl negali dalyvių su veiksmažodžiais sieti tai, ko veiksmažodis neturi. Dalyvį laikant veiksmažodžio forma, atsiranda nenuoseklumų apibrėžiant veiksmažodį: DLKG išvardijamos tik asmenuojamojo veiksmažodžio morfologinės kategorijos. Logiškai tokiu atveju turėtų būti išvardijamos visos, taigi ir linksnis bei giminė, t. y. tai, ką turi dalyvis, jei jau jis laikomas veiksmažodžio forma. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |16 Dalyvis neturi tokių formų, kurios neitų pažyminiais, vadinasi, su būdvardžiu dalyvis turi daugiau bendrų bruožų nei su veiksmažodžiu. LITERATŪRA Ambrazas, V. 1979: Lietuvių kalbos dalyvių istorinė sintaksė, Vilnius: Mokslas. Balčikonis J., Larinas B., Kruopas J. 1957: Pirmoji lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Cambridge dictionary. Prieiga internete: http://dictionary.cambridge.org/grammar/british-grammar/about-verbs/verbs-basic-forms (žiūrėta 2018 03 03). DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Dumčius J. 2011: Trumpa istorinė graikų kalbos gramatika, Vilnius: Skaitmeninės filologijos centras. Dumčius J., Kuzavinis K., Mironas R. 2010: Elementa latīna, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. DŽ 1993 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Eastwood J. 2002: Oxford Guide to English Grammar, Oxford: Oxford University Press. Eigminas K., Stundžia B. 1997: Sapūno ir Šulco gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Greenbaum S. 1996: The Oxford English Grammar, Oxford: Oxford university Press. Helbig G., Buscha J. 1989: Deutsche Grammatik, Leipzig: VEB Verlag Enzyklopädie. Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://www.šaltiniai.info/index/details/599%20 (žiūrėta 2018 03 03). Jung W. 1967: Grammatik der deutschen Sprache, Leipzig: VEB Bibliographisches Institut. Kairienė A. 2003: Dionisijas Trakietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija 4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kuršaitis F. 2013: Lietuvių kalbos gramatika 1876, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LG 2006 – Lithuanian Grammar, red. V. Ambrazas. Vilnius: Baltos lankos. Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazė. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/page.xhtml?id=morfema-db (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 17 Lietuvių kalbos žodžių formų žodynas. Prieiga internete: http://www.morfologija.lt/zodzio-formos/susitikimas (žiūrėta 2018 03 03). LIGIS – Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema. Prieiga internete: http://ligis.lki.lt/ (žiūrėta 2018 03 03). LingQ. Prieiga internete: https://www.lingq.com/lesson/25-drei-grundformen-der-verben-468764/ (žiūrėta 2018 03 03). LKG 1965 – Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKG 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKŽin 2007 – Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė P. Kniūkšta, Kaunas: Šviesa. Palubinskienė E., Čepaitienė G. 2008: Lietuvių kalba. Vadovėlis VII klasei. Antroji knyga, Kaunas: Šviesa. Paukert H., Holböck S. 2017: DEUGRA – eine Deutsche Grammatik, Version 7.1. Eigenverlag http://www.paukert.at. Prieiga internete: http://www.paukert.at/sprachen/deugra.pdf (žiūrėta 2018 03 03). Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė A. 2006: Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, Vilnius: Gimtoji žodis. Paulauskienė A. 2015: Svarbesniosios XX a. lietuvių kalbos gramatikos, Vilnius: Gimtoji žodis. Quiles C., Lopez–Menchero F. 2011: A Grammar of Modern Indo-European. Indo-European Language Association. Prieiga internete: https://indo-european.info/indo-european-grammar.html (žiūrėta 2018 03 03). Quirk R., Greenbaum S., Leech G., Svartvik J. 1992: A Grammar of Contemporary English, Singapore: Longman Group Ltd. Rimkutė E., Kazlauskienė A., Raškinis G. 2011: Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas, 3 dalis, Kaunas: VDU. Vikipedija. Laisvoji enciklopedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis (žiūrėta 2018 03 03). Žiugžda J. 1971: Lietuvių kalbos gramatika: 1 Fonetika ir morfologija, Kaunas: Šviesa. Wikipedia. Die freie enzyklopädie. Prieiga internete: https://de.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Hauptseite (žiūrėta 2018 03 03). Wikipedia. The free encyclopedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page (žiūrėta 2018 03 03). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? | 18 Бабайцева В., Чеснокова Л. 2012: Русский язык – Теория, Москва: Дрофа. Шведова Н. 1980: Русская грамматика 1, Москва: Наука. Įteikta 2018 03 05 Priimta 2018 11 12 WAT KIND OF PART OF SPEECH IS PARTICIPLE? Summary We describe participle treatment from the very Proto-Indo-European language grammar, when it was referred to as an adjective, further describing antique times during which a participle was treated as an independent part of speech, also discussing 20th century grammars stating that a participle is a verb form, finally noticing 21st century trend which we see very clearly in educational literature as well as websites aimed at the wide public to give the status of an independent part of speech back to a participle. The view of a participle in other languages such as German, English, and Russian is also discussed. We further provide arguments as to why a participle is referred to as an independent part of speech by showing flaws in the academic grammar statements basing the reason for a participle to be a verb form. According to one of the grammars, the reason behind this is that a participle is required to form complex verb tenses. However, a group of a few participles is enough: nominatives of present, past iterative, and past simple tenses. Any other forms there are incomparably more of are not used for building verb tenses, yet they are treated as verb forms. We noticed even more drawbacks when referring to participle as a verb form: there are inconsistencies found in the very verb definition: The “verb” is described as the part of speech listing only the morphological categories of a personalized verb. Logically, in this case, all of those categories should be listed including both the case and gender i. e. what participles have if they are verb forms. The statement that participles are assigned to verbs because of the voice and tense categories joining them with verbs and it is not convincing because non-personalized verbs do not have voice morphemes does not imply voice hence. That is why we cannot join participles with verb by something verb does not have. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |19 KEYWORDS: grammar, parts of speech, verb, verb forms, participle, half-participle, gerund. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204