Kokia kalbos dalis yra dalyvis?

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas KOKIA KALBOS DALIS YRA DALYVIS? ESMINIAI ŽODŽIAI: gramatika, kalbos dalys, veiksmažodis, veiksmažodžio formos, dalyvis, padalyvis, pusdalyvis. ĮVADAS Pradėjus kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) 1 buvo domėtasi, kaip kalbos dalys aprašomos įvairiuose leidiniuose. Pastebėta daug nenuoseklumų aptariant dalyvį. Todėl ir nuspręsta parašyti šį straipsnį, kuriame bus apžvelgtas dalyvio priskyrimas kalbos daliai nuo pirmųjų gramatikų iki šių dienų. Reikia pasakyti, kad laikui bėgant keičiasi kalbininkų požiūris ne tik į dalyvį. Kartais ir tuo pačiu metu atskiri kalbininkai kai kuriuos kalbos reiškinius interpretuoja nevienodai. Ypač tai ryšku skirtingos paskirties leidiniuose. Pvz., praeito amžiaus 8-to dešimtmečio pradžioje plačiajai visuomenei skirtose knygose bendraties morfema -ti buvo laikoma galūne. Juozas Žiugžda savo gramatikoje rašo: „Bendratis turi galūnę -ti.“ (Žiugžda 1971: 139). Mokslinėse gramatikose į tą patį morfologinį reiškinį žiūrima kitaip. Tų pačių metų laidos tritomėje lietuvių kalbos gramatikoje rašoma: „bendratis turi priesagą -ti arba -t“ (LKG 1971: 398). Vienatomėje lietuvių kalbos gramatikoje ši bendraties morfema taip pat vadinama priesaga (DLKG 2006: 383). Būtų galima rasti ir daugiau panašių pavyzdžių. Straipsnyje siūloma dalyvį interpretuoti kitaip, nei šiuo metu daroma kalbotyros leidiniuose – laikyti jį atskira kalbos dalimi, o ne veiksmažodžio forma – ir pateikiami argumentai šiam teiginiui pagrįsti. Reikia pabrėžti, kad žodžiai įvairiose kalbose į klases skirstomi labai nevienodai. Beveik visos kalbos turi daiktavardį ir veiksmažodį, ir ne tik indoeuropiečių kalbos – pavyzdžiui, tamilų kalba, kuri priklauso dravidų kalbų grupei 2 . Apie 500 metų pr. m. e. datuojamame veikale, kuriame aprašoma tamilų kalbos gramatika, žodžiai skirstomi į keturias grupes: 1 Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema. Prieiga internete: http://ligis.lki.lt/ (žiūrėta 2018 03 03). 2 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Tamil_language (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1) daiktavardžiai, 2) veiksmažodžiai, 3) žodžiai, kurie pažymi ryšį tarp veiksmažodžio ir daiktavardžio, ir 4) žodžiai, kurie apibūdina daiktavardį ar veiksmažodį 3 . Tačiau klasifikuojant kitus žodžius esama didelių skirtumų. Pavyzdžiui, Valterio Jungo vokiečių kalbos gramatikoje skaitvardis nelaikomas atskira kalbos dalimi ir sakoma, kad žodžiai, kurie reiškia skaičius, gali būti būdvardžiai, daiktavardžiai, įvardžiai, aplinkybės 4 (Jung 1967: 359). Kitoje vokiečių kalbos gramatikoje skaitvardis priskiriamas būdvardžiui – vadinamas „Zahladjektiv“ ir aprašomas būdvardžių skyriuje (Helbig, Buscha 1989: 320). Vikipedija pateikia kompromisinį variantą, kad skaitvardis kalbotyroje kartais laikomas savarankiška kalbos dalimi 5 , taigi, tiktai kartais, bet ne visada. Dar vienas mums neįprastos žodžių charakteristikos pavyzdys galėtų būti japonų kalbos būdvardžiai. Jie kaitomi laikais 6 , pvz., mėlynas - aoi, buvo mėlynas – aokatta; karštas – atsui, buvo karštas – atsukatta ir pan. Taigi, kiekvienoje kalboje žodžiai į kalbos dalis skirstomi atsižvelgiant į specifines tos kalbos ypatybes. Tritomėje lietuvių kalbos gramatikoje 1965 m. įrašytas toks teiginys: „nereikia manyti, kad kalbos dalys pagal kokybę ir kiekybę gali būti vienodos atskirose kalbose“ (LKG 1965: 31). Lietuvių autoriai rašydami gramatikas remiasi užsienio autorių darbais. Matyt, todėl ir dalyvis lietuvių kalbotyros darbuose laikomas veiksmažodžio forma. Tačiau yra argumentų, leidžiančių manyti, kad dalyvis galėtų būti laikomas ir atskira kalbos dalimi. Anglų kalboje dalyvis iš tikrųjų tik forma, o lietuvių kalboje – visa paradigma. Mokykloms skirtuose gramatikos duomenų aprašuose bei plačiajai visuomenei pateikiamoje interneto informacijoje jau galima įžvelgti prielaidas suteikti dalyviui savarankiškos kalbos dalies statusą. 1. POŽIŪRIO Į DALYVIO SAMPRATĄ RAIDA Šiuolaikiniuose indoeuropiečių prokalbės gramatikos tyrimuose teigiama, kad žodžiai skirstomi į aštuonias kalbos dalis: daiktavardžius, būdvardžius (įskaitant dalyvius), įvardžius, 3 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). 4 „das Zahlwort ist keine Wortart im eigentlichen Sinne. Adjektive und Substantive, Pronomina und Adverbien können „Zahlwörter“ sein“ (Jung 1967). 5 „Zahlwort wird in der Sprachwissenschat manchmal als eigene Wortart angesetzt“, prieiga internete: https://de.wikipedia.org/wiki/Zahlwort (žiūrėta 2018 03 03). 6 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_equivalents_of_adjectives (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 veiksmažodžius, prieveiksmius, prielinksnius, jungtukus ir jaustukus 7 . Dalyvių priskyrimas būdvardžiams aiškinamas tuo, kad jie kaip ir būdvardžiai parodo kokybę (Quiles, LópezMenchero 2011: 153). 1.1. Dalyvio interpretavimas pirmosiose gramatikose Seniausia išlikusi sanskrito gramatika, o kartu ir seniausia išlikusi gramatika pasaulyje parašyta Paninio V amžiuje pr. m. e. 8 , tačiau joje dalyvis dar neminimas. Dalyvio nėra ir Jaskos veikale apie sanskrito kalbą. Pats veikalas iki mūsų dienų neišliko, todėl galima spėti, kad buvo sukurtas dar anksčiau 9 . Dionisijus Trakietis dar II amžiuje pr. m. e. graikų kalba parašė seniausią žinomą antikinę gramatiką Gramatikos mokslas. Pagal jos modelį parašytos vėlesnės indoeuropiečių kalbų gramatikos (Kairienė 2003: 788). Gramatikos moksle skiriamos aštuonios kalbos dalys: vardažodis, veiksmažodis, dalyvis, artikelis, įvardis, prielinksnis, prieveiksmis, jungtukas 10 . Lotyniškos gramatikos buvo rašomos remiantis graikų kalbos gramatikomis. Varonas savo gramatikoje De lingua latina nurodo 6 kalbos dalis: vardažodį, veiksmažodį, dalyvį, prieveiksmį, prielinksnį, jungtuką. Visus lotynų kalbos žodžius jis skirsto į kaitomus ir nekaitomus. Kaitomi žodžiai išskaidyti į keturias klases pagal du kriterijus – laikus ir linksnius: kaitomi ir laikais, ir linksniais (dalyviai); nekaitomi nei laikais, nei linksniais (prieveiksmiai); kaitomi tik laikais (veiksmažodžiai); kaitomi tik linksniais (vardažodžiai) 11 . Nuo tradicijos laikyti dalyvį atskira kalbos dalimi nenukrypsta ir lietuvių kalbos gramatika, parašyta Kristupo Sapūno, o išleista Teofilio Šulco. Joje pateikiamos aštuonios kalbos dalys: keturios kaitomos (vardažodis, įvardis, dalyvis, veiksmažodis) ir keturios – nekaitomos (prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas ir jaustukas) (Eigminas, Stundžia 1997: 27). Danieliaus Kleino gramatikoje dalyvis aprašomas ne veiksmažodžio skyriuje: jis pateikiamas atskirame lygiaverčiame su kitomis kalbos dalimis skyriuje po veiksmažodžio prieš prieveiksmį (Balčikonis, Larinas, Kruopas 1957: 504), todėl yra pagrindo laikyti, kad D. Kleinas dalyvį laikė atskira kalbos dalimi. 7 „Words are divided into eight parts of speech: nouns, adjectives (including participles), pronouns, verbs, adverbs, prepositions, conjunctions, and interjections… A participle is a word that attributes quality like an adjective“ (Quiles, López-Menchero 2011). 8 Wikipedia. Prieiga internete: https://de.wikipedia.org/wiki/Panini_(Grammatiker) (žiūrėta 2018 03 03). 9 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Y%C4%81ska (žiūrėta 2018 03 03). 10 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). 11 Prieiga internete: https://mokslai.lt/referatai/lietuviu-kalba/lingvistika.html (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1.2. Informacijos apie dalyvį pateikimas dabartinėse gramatikose Dabartinėse gramatikose (tiek senųjų kalbų, tiek šiuolaikinių) dalyvis aprašomas kaip veiksmažodžio forma. „Dalyviai, iš prigimties vardažodinės formos, ilgainiui prisišliejo prie veiksmažodžio formų sistemos“ (Ambrazas 1979: 16). Aptarti, kada ir dėl kokių priežasčių dalyvis buvo priskirtas veiksmažodžiui, reikėtų atskiro straipsnio. Šiame darbe bus nagrinėjamos tik šio reiškinio pasekmės. Dalyvis senųjų kalbų gramatikose. Šiuolaikinėse senųjų kalbų (lotynų, graikų) gramatikose dalyvis nebelaikomas atskira kalbos dalimi. Jonas Dumčius Trumpoje istorinėje graikų kalbos gramatikoje dalyvį aptaria veiksmažodžio skyriuje, kartu su kitomis veiksmažodžio morfologinėmis kategorijomis – laikais, asmenimis, skaičiais ir t. t. (Dumčius 2011: 100). Lotynų kalbos gramatikoje Elementa Latina dalyvis taip pat pateikiamas kaip neasmenuojamoji veiksmažodžio forma (Dumčius, Kuzavinis, Mironas 2010: 76). Dalyvis šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų gramatikose. Vikipedijos straipsnyje apie kalbos dalis pabrėžiama, kad anglų kalbos gramatika parašyta sekant europietiška tradicija, išskyrus tai, kad dalyvis laikomas veikiau veiksmažodžio forma, o ne atskira kalbos dalimi 12 . Taip pateikta ir naujausiose anglų kalbos gramatikose. Šiuolaikinėje anglų kalbos gramatikoje dalyvis nurodomas veiksmažodžio formų lentelėje (Quirk et al. 1992: 62). Oksfordo anglų kalbos gramatikoje dalyvis įvardijamas kaip nestandartinė veiksmažodžio forma (Greenbaum, 1996: 132). Oksfordo anglų kalbos gramatikos vadovo knygoje aprašomos aštuonios pagrindinės žodžių klasės: veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis, prieveiksmis, prielinksnis, apibrėžiklis, įvardis ir jungtukas (Eastwood 2002: 1). Kaip matyti, dalyvio tarp jų nėra. Vokiečių kalbos gramatikose dalyvis taip pat laikomas veiksmažodžio forma. Vienose jis vadinamas vardažodine veiksmažodžio forma, kuri apibūdinama kaip neasmenuojama (Jung 1967: 202). Kitose jis nusakomas kaip nekaitoma veiksmažodžio forma (Helbig, Buscha 1989: 105). Naujausioje vokiečių kalbos gramatikoje, kurioje jau pateikiami vokiški kalbos dalių bei morfologinių kategorijų pavadinimai vietoje iki šiol vartotų lotyniškų, dalyvis vadinamas terminu Mittelwort (pažodžiui verčiant tarpinis žodis, t. y. tarpinis tarp 12 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 veiksmažodžio ir būdvardžio), tačiau jis vis tiek apibūdinamas kaip nežymimoji veiksmažodžio forma – unbestimmte Verbform (Paukert, Holböck 2017: 7). Taip pat gramatikose vertinamas ir lietuvių kalbos dalyvis. Frydricho Kuršaičio gramatikoje, kuri buvo išleista 1876 m., dalyvio kirčiavimas aprašomas veiksmažodžių kirčiavimo skyriuje, taigi, galima teigti, kad dalyvį jis laikė veiksmažodžio forma, nors knygoje pasakyta, kad dalyvių kaitybos pagrindą sudaro būdvardžių linksniavimas (Kuršaitis 2013: 357), vadinasi, tam tikrą nenuoseklumą jau galima pastebėti. F. Kuršaičio gramatikoje matyti aiški vokiečių kalbos gramatikos įtaka. Dalyviai skiriami į būdvardiškuosius, nurodant vokiečių kalbos atitikmenį Partizip I, ir prieveiksmiškuosius (atitikmuo Partizip II) (Kuršaitis 2013: 358–359). Veiksmažodžio forma dalyvis laikomas ir XX a. kalbotyroje. Juozo Žiugždos gramatikoje dalyvis apibrėžiamas kaip „veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių“ (Žiugžda 1971: 174). DLKG rašoma: „Dalyvis yra iš veiksmažodžio kamieno daroma linksniuojamoji forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.“ (DLKG 2006: 354). Bene ilgiausiai senąją tradiciją – dalyvį laikyti savarankiška kalbos dalimi – išlaikė Rusijos kalbininkai. 2012 m. vadovėlyje mokykloms dalyvis aprašomas savarankiškų kalbos dalių skyriuje ir apibrėžiamas kaip savarankiška kalbos dalis, reiškianti daikto požymį, susijusį su veiksmu ir turintį būdvardžio bei veiksmažodžio ypatybių 13 (Бабайцева, Чеснокова 2012: 167). Nors yra ir rusų kalbos gramatikų, kuriose dalyvis apibrėžiamas kitaip: „dalyvis – tai atributinė veiksmažodžio forma, jungianti dviejų kalbos dalių – veiksmažodžio ir būdvardžio – reikšmes“ (Шведова 1980: 664). 2. DALYVIO VIETA LIETUVIŲ KALBOTYROJE Lietuvių kalbos gramatikoje, kuri parašyta anglų kalba, dalyvis aptariamas neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų 14 skyriuje (LG 2006: 284). Lietuvių kalbos gramatikoje išvardijama 11 kalbos dalių, tačiau dalyvis tarp jų nepaminimas ir nurodoma, kad toks žodžių klasifikavimas buvo ir Jono Jablonskio gramatikoje, skyrėsi tik dalelytės ir ištiktuko vertinimas (LKG 1965: 31). 2011 m. sudarytame Dažniniame lietuvių kalbos morfemikos žodyne apie dalyvį bėgančio pateikiama tokia informacija (1 pav.): pradinė forma bėgti; veiksmažodis, dalyvis, vyriškoji 13 «Причастие – самостоятельная часть речи, которая обозначает признак предмета по действию, объединяет в себе свойства прилагательного и глагола» (Бабайцева, Чеснокова 2012). 14 „Non-finite forms of the verb“ (LG 2006). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 giminė, esamasis laikas, vienaskaitos kilmininkas, veikiamoji rūšis (Rimkutė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 596). 1 PAV. Informacijos apie žodį bėgančio pateikimas Dažniniame lietuvių kalbos morfemikos žodyne (Rimkutė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 596) Po dvejų metų, 2013 m., Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sukurtoje Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje pateikiant informaciją apie dalyvį jau nebenurodoma, kad tai veiksmažodis, nors duomenų bazė 15 buvo parengta to paties morfemikos žodyno pagrindu. 2 pav. parodytas informacijos apie dalyvį bėgančio pateikimas Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje. 2 PAV. Informacijos apie žodį bėgančio pateikimas Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje Interaktyvi lietuvių kalbos mokymosi šaltinių duomenų bazė www.šaltiniai.info apima ir morfologinio nagrinėjimo tvarką. Čia dalyvio pradine forma laikomas vardininkas, o ne bendratis. 3 pav. pateiktas dalyvio morfologinis nagrinėjimas sakinyje Atsisveikinę vaikai išėjo 16 . 3 PAV. Dalyvio morfologinis nagrinėjimas sakinyje www.šaltiniai.info Septintos klasės vadovėlyje mokykloms kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo lentelėje (4 pav.) dalyvis, padalyvis ir pusdalyvis išdėstomi atskirose eilutėse kaip ir visos savarankiškos kalbos dalys (Palubinskienė, Čepaitienė 2008: 185). Taigi, veiksmažodžio formos pateikiamos 15 Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazė. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/page.xhtml?id=morfema-db (žiūrėta 2018 03 03). 16 Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://www.šaltiniai.info/index/details/599%20 (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ne šalia kitų tokių formų kaip įvardžiuotinė ar sangrąžinė formos. Dalyvio, padalyvio ir pusdalyvio atitraukimas nuo eilutės krašto gali rodyti tam tikrą priklausomybę eilute aukščiau parašytai kalbos daliai, tačiau jų išskyrimas į atskiras eilutes parodo ir tam tikrą savarankiškumą. 4 PAV. Kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo lentelė 7-os klasės vadovėlyje (Palubinskienė, Čepaitienė 2008: 185) Apibendrinant galima pasakyti, kad dalyvis pripažįstamas išskirtine veiksmažodžio forma, kuri yra panašesnė į savarankišką kalbos dalį. Lentelėje moksleiviams dalyvis (taip pat padalyvis ir pusdalyvis) pateikiamas atskiroje eilutėje kaip ir kitos savarankiškos kalbos dalys. Jei jis būtų laikomas paprasta veiksmažodžio forma, kaip skilties pavadinimas turėtų būti šalia DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 įvardžiuotinės formos ir sangrąžinės formos. Minėtame mokyklos vadovėlyje lentele pateikiamas kalbos dalių morfologinis nagrinėjimas yra aiškus ir lengvai suprantamas. Ir interneto (Vikipedijos) informacijoje (5 pav.), skirtoje plačiajai visuomenei, dalyvis (padalyvis ir pusdalyvis) taip pat yra atskiroje eilutėje kaip ir kitos savarankiškos kalbos dalys ir nurodomos jam būdingos morfologinės kategorijos; tiesa, didesnis atitraukimas nuo eilutės krašto dar neleidžia jo laikyti visiškai savarankiška kalbos dalimi 17 . 5 PAV. Kaitomų kalbos dalių pateikimas internete, Vikipedijoje 3. PROBLEMINIAI LIETUVIŲ KALBOS DALYVIO VERTINIMO ATVEJAI: ARGUMENTAI „UŽ“ IR „PRIEŠ“ Kad šiuo metu paplitęs dalyvio laikymas veiksmažodžio forma nėra tvirtai moksliškai pagrįstas, rodo ir kitokį požiūrį išsakantys mokslininkų teiginiai. Tiek lietuvių kalbininkų darbuose, tiek vokiečių kalbos gramatikose buvo minčių, kad dalyvis, padalyvis ir pusdalyvis yra kitos kalbos dalys nei veiksmažodis, pvz., „dalyvius, žyminčius daiktų ypatybes galima ir būdvardžiais vadinti“ (Paulauskienė 2015: 201); „padalyviai, būdami nekaitomi aplinkybės žodžiai, eina kalboje ir prieveiksmiais“ (Paulauskienė 1994: 373); „dalyvis, kaip linksniuojamoji forma iš tiesų yra veiksmažodinis būdvardis, kurio, kaip ir kiekvieno būdvardžio, pirmoji funkcija yra atributinė, o antroji – predikatinė, kurią gali atlikti tik vardininkas“ (Paulauskienė 2015: 356). Vokiečių kalbos gramatikoje rašoma, kad neasmenuojamos veiksmažodžio formos nesudaro specialios žodžių klasės, bet priklauso 17 Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalbos_dalis (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 įvairioms kitoms kalbos dalims 18 , pvz., bendratis eina daiktavardžiu, dalyviai – būdvardžiu, padalyviai – aplinkybe ar net dalelyte 19 bei prielinksniu 20 (Helbig, Buscha 1989: 113). Net ir aprašant analitines lietuvių kalbos veiksmažodžio formas, kurios yra bene svarbiausias argumentas laikyti dalyvį veiksmažodžio forma, nėra viskas sklandu dėl galimo dvejopo dalyvių interpretavimo. Dalyvis su asmenuojamuoju veiksmažodžiu gali būti laikomas asmenuojamosios formos sinonimu arba sudurtinio tarinio vardine dalimi. Nėra suformuluotų taisyklių, kaip juos atskirti, ir labai dažnai tą patį sakinį galima interpretuoti dviem būdais: pvz., Aš jau esu išalkęs gali reikšti išalkau arba esu alkanas (Paulauskienė 2015: 356). Toliau pripažįstama, kad „Su tokia situacija vargsta iki šiol ne tik morfologijų bet ir sintaksių autoriai“ (Paulauskienė 2015: 356). 3.1. Žodžių skirstymo į kalbos dalis kriterijai gramatikose ir mokomuosiuose leidiniuose Vikipedijoje nurodoma, kad kalbos dalis tai yra kategorija, apimanti žodžius, turinčius panašias gramatines ypatybes. Žodžiai, kurie priskiriami tai pačiai kalbos daliai, turi panašius sintaksinius požymius – atlieka tas pačias funkcijas sakinyje, o morfologijos požiūriu jie turi vienodą kaitybą 21 . Kalbos dalys – tai žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą 22 . XX a. lietuvių kalbos gramatikoje rašoma, kad kalbos dalys – tai žodžių klasės, kurios išsiskiria tam tikrais požymiais. Jų išvardijama keturi: 1) leksinė reikšmė, 2) gramatinės kategorijos, 3) sintaksinė funkcija ir 4) žodžių darybos priemonės (LKG 1965: 28). Toliau ši gramatika pripažįsta „tradicinio kalbos dalių skirstymo ribotumą, nepakankamą skirstymo kriterijų tvirtumą“ (LKG 1965: 29). Kad pirmojo kriterijaus neužtenka, parodoma teiginiu apie daiktavardžio reikšmę: jis gali reikšti tiek daiktą, tiek, veiksmą, tiek savybę (LKG 1965: 30). Antrasis požymis – gramatinių kategorijų ir su jomis susijusių formų sistema – išryškina nenuoseklumą interpretuojant dalyvį. Lietuvių kalbos žinyne teigiama, kad „[k]iekvienai kaitomajai kalbos daliai būdingos vienos bendros reikšmės pagrindu susidariusios formų sistemos, vadinamos gramatinėmis kategorijomis“ (LKŽin 2007: 82). Toliau pateikiami pavyzdžiai: daiktavardis turi giminės, 18 „Die infiniten Verbformen (Infinitiv, Partizip I, Partizip II) bilden im Deutschen keine besondere Wortklasse, sondern gehören verschiedenen anderen Wortklassen an.“ (Helbig, Buscha 1989). 19 „Er wollte es brennend gern wissen.“, „Ausgerechnet ihn traf ich.“ (Helbig, Buscha 1989). 20 „Er wird entsprechend seinen Leistungen bezahlt.“ (Helbig, Buscha 1989). 21 Wikipedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Part_of_speech (žiūrėta 2018 03 03). 22 Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalbos_dalis (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Dalyvis neturi tokių formų, kurios neitų pažyminiais, vadinasi, su būdvardžiu dalyvis turi daugiau bendrų bruožų nei su veiksmažodžiu. LITERATŪRA A m b r a z a s, V. 1979: Lietuvių kalbos dalyvių istorinė sintaksė, Vilnius: Mokslas. B a l č i k o n i s J., L a r i n a s B., K r u o p a s J. 1957: Pirmoji lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Cambridge dictionary. Prieiga internete: http://dictionary.cambridge.org/grammar/britishgrammar/about-verbs/verbs-basic-forms (žiūrėta 2018 03 03). DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. D u m č i u s J. 2011: Trumpa istorinė graikų kalbos gramatika, Vilnius: Skaitmeninės filologijos centras. D u m č i u s J., K u z a v i n i s K., M i r o n a s R. 2010: Elementa latīna, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. DŽ 1993 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. E a s t w o o d J. 2002: Oxford Guide to English Grammar, Oxford: Oxford University Press. E i g m i n a s K., S t u n d ž i a B. 1997: Sapūno ir Šulco gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. G r e e n b a u m S. 1996: The Oxford English Grammar, Oxford: Oxford university Press. H e l b i g G., B u s c h a J. 1989: Deutsche Grammatik, Leipzig: VEB Verlag Enzyklopädie. Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://www.šaltiniai.info/index/details/599%20 (žiūrėta 2018 03 03). J u n g W. 1967: Grammatik der deutschen Sprache, Leipzig: VEB Bibliographisches Institut. K a i r i e n ė A. 2003: Dionisijas Trakietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija 4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. K u r š a i t i s F. 2013: Lietuvių kalbos gramatika 1876, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LG 2006 – Lithuanian Grammar, red. V. Ambrazas. Vilnius: Baltos lankos. Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazė. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/page.xhtml?id=morfema-db (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lietuvių kalbos žodžių formų žodynas. Prieiga internete: http://www.morfologija.lt/zodzioformos/susitikimas (žiūrėta 2018 03 03). LIGIS – Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema. Prieiga internete: http://ligis.lki.lt/ (žiūrėta 2018 03 03). LingQ. Prieiga internete: https://www.lingq.com/lesson/25-drei-grundformen-der-verben468764/ (žiūrėta 2018 03 03). LKG 1965 – Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKG 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKŽin 2007 – Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė P. Kniūkšta, Kaunas: Šviesa. P a l u b i n s k i e n ė E., Č e p a i t i e n ė G. 2008: Lietuvių kalba. Vadovėlis VII klasei. Antroji knyga, Kaunas: Šviesa. P a u k e r t H., H o l b ö c k S. 2017: DEUGRA – eine Deutsche Grammatik, Version 7.1. Eigenverlag http://www.paukert.at. Prieiga internete: http://www.paukert.at/sprachen/deugra.pdf (žiūrėta 2018 03 03). P a u l a u s k i e n ė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. P a u l a u s k i e n ė A. 2006: Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, Vilnius: Gimtasis žodis. P a u l a u s k i e n ė A. 2015: Svarbesniosios XX a. lietuvių kalbos gramatikos, Vilnius: Gimtasis žodis. Q u i l e s C., L o p e z – M e n c h e r o F. 2011: A Grammar of Modern Indo-European. Indo-European Language Association. Prieiga internete: https://indoeuropean.info/indo-european-grammar.html (žiūrėta 2018 03 03). Q u i r k R., G r e e n b a u m S., L e e c h G., S v a r t v i k J. 1992: A Grammar of Contemporary English, Singapore: Longman Group Ltd. R i m k u t ė E., K a z l a u s k i e n ė A., R a š k i n i s G. 2011: Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas, 3 dalis, Kaunas: VDU. Vikipedija. Laisvoji enciklopedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis (žiūrėta 2018 03 03). Ž i u g ž d a J. 1971: Lietuvių kalbos gramatika: 1 Fonetika ir morfologija, Kaunas: Šviesa. Wikipedia. Die freie enzyklopädie. Prieiga internete: https://de.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Hauptseite (žiūrėta 2018 03 03). Wikipedia. The free encyclopedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page (žiūrėta 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Б а б а й ц е в а В., Ч е с н о к о в а Л. 2012: Русский язык – Теория, Москва: Дрофа. Ш в е д о в а Н. 1980: Русская грамматика 1, Москва: Наука. Įteikta 2018 03 05 Priimta 2018 11 12 WAT KIND OF PART OF SPEECH IS PARTICIPLE? S u mm a r y We describe participle treatment from the very Proto-Indo-European language grammar, when it was referred to as an adjective, further describing antique times during which a participle was treated as an independent part of speech, also discussing 20th century grammars stating that a participle is a verb form, finally noticing 21st century trend which we see very clearly in educational literature as well as websites aimed at the wide public to give the status of an independent part of speech back to a participle. The view of a participle in other languages such as German, English, and Russian is also discussed. We further provide arguments as to why a participle is referred to as an independent part of speech by showing flaws in the academic grammar statements basing the reason for a participle to be a verb form. According to one of the grammars, the reason behind this is that a participle is required to form complex verb tenses. However, a group of a few participles is enough: nominatives of present, past iterative, and past simple tenses. Any other forms there are incomparably more of are not used for building verb tenses, yet they are treated as verb forms. We noticed even more drawbacks when referring to participle as a verb form: there are inconsistencies found in the very verb definition: The “verb” is described as the part of speech listing only the morphological categories of a personalized verb. Logically, in this case, all of those categories should be listed including both the case and gender i. e. what participles have if they are verb forms. The statement that participles are assigned to verbs because of the voice and tense categories joining them with verbs and it is not convincing because non-personalized verbs do not have voice morphemes does not imply voice hence. That is why we cannot join participles with verb by something verb does not have. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis yra dalyvis? |19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 KEYWORDS: grammar, parts of speech, verb, verb forms, participle, half-participle, gerund. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]