„Meilės“ konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas MEILĖS KONCEPTAS IR JO SINONIMAI LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE ESMINIAI ŽODŽIAI: konceptas MEILĖ, kognityvinė lingvistika, konceptualioji metafora, lietuvių kalbos pasaulėvaizdis. Meilė nėra santykiai. Meilė susieja, bet tai – ne santykiai. Santykiai yra išbaigtas dalykas. Tai daiktavardis. Medaus mėnuo baigėsi, santykiai sustojo vietoje. Nėra džiaugsmo, nėra entuziazmo, viskas baigta. Galite tęsti santykius tik todėl, kad vykdytumėte duotus pažadus. Galite tęsti santykius, nes taip yra patogu, jauku, malonu. Nes kitaip negalite. Nes jeigu santykius nutrauktumėte, susikurtumėte daug rūpesčių... Santykiai yra baigtas, uždarytas, išsemtas dalykas. Meilė jokiu būdu nėra santykiai. Meilė – bendravimas. Meilė visada yra kaip upė, ji teka ir neturi pabaigos. Tai – ne romanas, kuris čia prasideda ir ten baigiasi. Meilė niekada visiškai nesustoja – medaus mėnesis prasideda, bet nesibaigia. Tai vyksmas. Mylimieji santykius baigia, o meilė tęsiasi, nes ji nenutrūkstama. Meilė yra veiksmažodis, o ne daiktavardis. (Osho Meilė, laisvė, vienuma. Vilnius: Meilės kelias. 2013; p. 63) ĮVADAS Šio straipsnio tyrimo objektas – iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) grožinės literatūros ir publicistikos dalių išrinkti 108 žodžio meilė ir jo sinonimų vartosenos pavyzdžiai. Sinonimų žodyne (toliau – SŽ) nurodyta, kad žodžio meilė sinonimai yra šios leksemos: įsimylėjimas, pamilimas, prisirišimas, aistra (stipri, karšta meilė). Straipsnio autorės nuomone, kaip koncepto MEILĖ sinonimas gali būti vartojamas ir žodis susižavėjimas, todėl DLKT ieškota minėtų šešių leksemų vartosenos pavyzdžių. Žinoma, tokia duomenų apimtis neleidžia daryti didelių apibendrinimų, tačiau ir negausioje empirinėje medžiagoje galima AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 įžvelgti kai kuriuos ryškėjančius polinkius, juolab kad lietuvių kalbotyroje MEILĖS konceptas iki šiol nebuvo tirtas. Tiesa, pavienių straipsnių, kuriuose tiriami kiti konceptai – KELIAS (Cibulskienė 2005: 51–64), GĖRIS ir GROŽIS (Aliūkaitė, Sideravičiūtė-Mickienė 2006: 16– 22), ŽEMĖ (Aliūkaitė, Šorochova 2006: 4–7; Ruškys 2011: 120–140), LIGA (Kvašytė, Papaurėlytė-Kloviene 2013: 107–117) ir daugelis kt. – apstu 1 , todėl pravartu patyrinėti koncepto MEILĖ ir jo sinonimų turinį, tautinę specifiką ir metaforizacijos tendencijas. Darytina prielaida, kad nedideliame lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio fragmente būtų atskleistos pagrindinės (su jausmais susijusios) lietuvių vertybinės nuostatos. Užsienyje, priešingai, publikuojama įvairių MEILĖS koncepto analizės darbų (Lv, Zhang 2012: 355–359; Киреенко 2013: 286–291 ir kt. 2 ), netgi universitetuose bakalauro ir magistro studijų pakopų studentai tiria šio koncepto metaforizacijos tendencijas garsių atlikėjų, pvz., Mariah Carey ir Kylie Minogue, dainose (Gavelin 2015; Harpela 2015). Šio straipsnio tikslas – susisteminus iš DLKT grožinės literatūros ir publicistikos dalių išrinktas konceptualiąsias metaforas, nustatyti koncepto MEILĖ ir jo sinonimų metaforizacijos tendencijas lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Konceptui MEILĖ ir jo sinonimams nagrinėti taikoma konceptualioji analizė. Profesoriaus Aloyzo Gudavičiaus teigimu (2006: 47), konceptualiųjų metaforų analizę derėtų laikyti pagrindiniu įrankiu, norint atskleisti abstrakčių konceptų (pvz., MEILĖS) turinį ir jų tautinę specifiką (dar žr. Rutkovska, Smetona, Smetonienė 2017: 7). Konceptualiosios metaforos struktūrą sudaro i š ta k o s (angl. source domain) ir t ik s l o (angl. target domain) s ri č i ų (konceptų) jungtis. T i k s l o s r i t i s – tai, apie ką tauta mąsto ir kalba, o i š t a k os s r it i s – į ką remiasi, kokį konceptą naudoja, norėdama aiškiau įsivaizduoti, modeliuoti ir struktūrinti mąstomąjį turinį (Gudavičius et al. 2014: 18). Šiame straipsnyje remiamasi konceptualiųjų metaforų žodyne Konceptualiosios metaforos viešajame diskurse pateikta patobulinta Tomaszo Paweło Krzeszowskio didžiosios 1 Reikšminga 2017 m. pasirodžiusi kolektyvinė monografija Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, kurios autoriai – Kristina Rutkovska, Marius Smetona ir Irena Smetonienė – bene pirmieji Lietuvoje ėmėsi nuodugnios ir sistemingos konceptų analizės. Viename leidinyje, o ne pabirai, atskirais straipsniais, pateikiamà net aštuonių – UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEIMOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS ir GARBĖS – konceptų analizė. 2 Nuodugniai MEILĖS koncepto metaforizacijos tendencijos aprašytos Georgeʼo Lakoffo ir Marko Johnsono knygoje (1980) Metaphors We Live By (Metaforos, su kuriomis gyvename): MEILĖ YRA FIZINĖ JĖGA (angl. LOVE IS A PHYSICAL FORCE), MEILĖ YRA PAMIŠIMAS (angl. LOVE IS MADNESS), MEILĖ YRA MAGIJA (angl. LOVE IS MAGIC), MEILĖ YRA KARAS (angl. LOVE IS WAR) ir t. t. Tiesa, šiame straipsnyje apsiribojama lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio dalies tyrimu. Žinoma, būtų pravartu palyginti koncepto MEILĖ metaforizacijos tendencijas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdžiuose, tačiau tai yra atskiro, išsamaus tyrimo reikalaujantis objektas. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 būties grandinės (lot. scala naturae) [daiktai – augalai – gyvūnai – žmonės – dievai] schema (Gudavičius et al. 2014: 43). Gautus rezultatus aprašant ir lyginant su Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – DŽ7) bei Lietuvių kalbos žodyno (toliau – LKŽe) apibrėžtimis, taikomas aprašomasis ir lyginamasis metodai. NAUJAS POŽIŪRIS Į KALBĄ KOGNITYVINĖJE LINGVISTIKOJE Kognityvinė lingvistika kaip nauja kalbotyros atšaka susiformavo 20 a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje (Dirvenas 2009: 11–12). Šiuo laikotarpiu įvyko svarbi mokslinės paradigmos kaita – perėjimas nuo struktūralistinės (objektyviosios) prie kognityvinės (subjektyviosios) lingvistikos (Gudavičius 2000: 5, 65; Mikulskas 2009: 39). Kognityvinės lingvistikos atstovai, skirtingai nei struktūralistai, kalbą tiria ne kaip savaime egzistuojančią (uždarą) sistemą, o kaip kalbos ir žmogaus pažintinių gebėjimų, tokių kaip jutiminė pagava, atmintis, dėmesys, emocijos, mąstymas ir kt., visumą (Dirvenas 2009: 11–12; Mikulskas 2009: 39). Kognityvistai, ieškodami kalbos ryšių su žmogaus sąmonės pasauliu, visuomene ir kultūra, aiškindamiesi kalbos vietą mąstymo procesuose bei analizuodami komunikacijos akte aktualizuojamą informaciją (Gudavičius 2000: 6; 2007: 9; dar žr. Jakaitienė 2010: 45; Gudavičius 2011: 109), atmetė „struktūrinį požiūrį į reikšmės sampratą, kada analizuojami sintagminiai ir paradigminiai žodžių tarpusavio santykiai ir jais perteikiama reikšmė“ (Maumevičienė 2010: 11; dar žr. Mikulskas 2009: 40). Nuo „imanentinės“ lingvistikos, tiriančios kalbą tik „savyje ir dėl savęs“, pereita prie antropologinės, į žmogų orientuotos lingvistikos (Gudavičius 2007: 17). Pagrindinės šios lingvistikos problemos yra dvi: „1) kokią įtaką kalbai daro žmogus ir 2) kokią įtaką kalba daro žmogui, jo mąstymui ir kultūrai“ (Rol 1988: 91, cit. iš Gudavičius 2000: 6). „Nors kalbančiajam žodžio reikšmė atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau jos samprata kalbotyroje labai įvairuoja ir priklauso nuo bendros lingvistinės koncepcijos“ (Gudavičius 2003: 61), todėl esama skirtumo tarp struktūralistų ir kognityvistų suvokiamos reikšmės sampratos. Komunikacijos akto metu net ir visiškai skirtingų enciklopedinių žinių (dėl amžiaus, patirties, išsilavinimo) turintys komunikacijos akto dalyviai susikalba įvairiose gyvenimiškose situacijose (Gudavičius 2000: 47), todėl akivaizdu, kad didžioji reikšmės dalis yra bendra visiems kalbėtojams (Gudavičius 2003: 61). Vis dėlto kognityvistai linkę pabrėžti AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 individų patirties, išsilavinimo, komunikacijos akto aplinkybių ir kitų veiksnių nulemtą subjektyvią reikšmę (Gudavičius 2003: 61; dar žr. Maumevičienė 2010: 17–18). Aiškinant subjektyvios reikšmės sampratą, nurodoma, kad „leksinė reikšmė yra reikšmė vienam. Kadangi kalbinėje komunikacijoje dalyvauja visos komunikantų žinios – ir bendros, ir situacinės, susijusios būtent su šiuo komunikacijos kontekstu ir konkrečia patirtimi, o skirtumas tarp kalbinio ir nekalbinio žinojimo nepripažįstamas, tai aišku, kad kalbos vartotojai turi savas, individualias žodžių reikšmes“ (Gudavičius 2007: 20–21). Be abejo, kalbėtojų pastoviajame leksikos fonde nestinga ir tokių žodžių, kurių „reikšmėje atsispindi ne tik pati tikrovė, bet ir tos tikrovės vertinimas – emocinis kalbančiojo santykis su pavadinamu daiktu ar reiškiniu“ (Gudavičius 2007: 83). Kognityvistų teigimu, individas per kalbą ne tik išreiškia savo, kaip kalbėtojo, teigiamą ar neigiamą emocinį santykį su pavadinamu dalyku, bet ir pažįsta pasaulį (Gudavičius 2000: 126). Pabrėžiama, kad „žodis žymi reikšmę, kuri pirmiausia ir esanti pažintinės, arba kognityvinės, veiklos rezultatas, o šią veiklą, savo ruožtu, galima apibrėžti ir kaip psichinę pagavą, ir kaip mąstymo procesą. Pažinimo esmė – mus supančio pasaulio skaidymas į kategorijas, arba kategorizacija“ (Mikulskas 2009: 40; plg. Gudavičius 2003: 62). Kognityvistai pažintinę žmogaus veiklą suvokia kaip kategorizacijos procesą, kur kognityvinės kategorijos, arba konceptai, reprezentuoja natūralų individus supančio pasaulio skaidymą, o ne dirbtinę pasaulio reiškinių klasifikaciją (Mikulskas 2009: 42). Žinoma, kiekvienoje kalboje pasaulis kategorizuojamas skirtingai (plačiau žr. Gudavičius 2003: 62), „todėl ir kiekvienos tautos pasaulio vaizdas yra šiek tiek kitoks“ (Gudavičius 1992: 3). KONCEPTUALIOSIOS METAFOROS Dar nuo antikos laikų metaforai buvo skiriama daug dėmesio. Aristotelis ir kitų klasikinių lingvistinių mokyklų atstovai metaforą traktavo kaip retorinę figūrą, tam tikrą teksto puošmeną, kuri ilgą laiką buvo kalbotyros mokslo užribyje. Plg. į Tarptautinių žodžių žodyną (toliau – TŽŽ) įtrauktą metaforos apibrėžtį: metãfora (gr. metaphora – „perkėlimas“) – „viena tropų rūšių (kitos žinomiausios – metonimija, sinekdocha, ironija, hiperbolė): nesusijusių reiškinių sugretinimas, remiantis kurių nors jų savybių panašumu; metaforoje tai, kas lyginama (veideliai, rankelės), matyti iš konteksto, o tai, su kuo lyginama, reiškiama AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 konkrečiu vaizdu (roželės, lelijėlės), pvz.: žydi roželės / ant mano veidelių; / baltos lelijėlės / ant mano rankelių; / žėri žiedeliai / ant mano pirštelių. (Tautosaka)“. Tokios poetinės metaforos požymiais laikomas jos individualumas, naujumas, netikėtumas – tai, kas sukuria emocinįekspresinį krūvį (Gudavičius et al. 2014: 15). Iš tikrųjų metafora – tai paslėptas palyginimas, kurį derėtų laikyti vienu iš esminių pažinimo būdų, nes labai daug ką pažįstame lygindami (Gudavičius 2000: 87). Būtent šią metaforos ypatybę pabrėžia kognityvinė lingvistika, vertinanti metaforą ne kaip teksto puošmeną, o kaip „tautos mentaliteto pažinimo ir perteikimo priemonę“ (Vaivadaitė-Kaidi 2011: 9). 1980 m. pasirodžiusi Georgeʼo Lakoffo ir Marko Johnsono knyga Metaphors We Live By (Metaforos, su kuriomis gyvename) reikšmingai išplėtė metaforos sampratą (Gudavičius et al. 2014: 14). Tradiciškai suprantama metafora yra tik kalbos reiškinys, o kognityvistai į konceptualiąją metaforą pažvelgė kaip į mąstymo strategiją, mąstymo ir pažinimo būdą, kalboje realizuojamą metaforiniais pasakymais (Gudavičius et al. 2014: 14) 3 . Kognityvinės lingvistikos atstovai pabrėžia, kad konceptualiosios metaforos kognityvinį procesą daro suprantamą visiems kalbos vartotojams, kadangi daugybė svarbių sąvokų yra abstrakčios ir kalbos vartotojų patirtyje sunkiai fiksuojamos (pvz., meilė), todėl, norėdami jas įtvirtinti sąmonėje, kalbėtojai turi pasinaudoti ryškesnėmis sąvokomis (pvz., gamtos reiškinių) (Lakoff, Johnson 1980: 115, cit. iš Gudavičius et al. 2014: 14). Vadinasi, „konceptualiosios metaforos palengvina komunikacijos procesą, nes suteikia galimybę kalbėti apie tai, kas sunkiau suvokiama“ (Kvašytė, Papaurėlytė-Klovienė 2013: 108), t. y. priskirdami abstraktams (pvz., meilės jausmui) konkrečius jutimais suvokiamus požymius, kalbos vartotojai tuos abstraktus padaro aiškesnius (Gudavičius et al. 2014: 14). Konceptualiosios metaforos ne tik palengvina komunikacijos procesą, bet ir atskleidžia tautos pasaulėvaizdį, mentalitetą ir vertybes, nes „[k]iekvienos tautos kalba saugo įdomią istoriją apie daugelio amžių žmonių pastangas pažinti, suvokti ir pajungti sau juos supantį pasaulį“ (Копыленко 1995: 19, cit. iš Gudavičius 2000: 8) 4 . 3 Metafora – toks įprastas įrankis, kurį mes naudojame nesąmoningai, tarsi automatiškai, beveik neįdėdami jokių pastangų, kad to nė nepastebime (Lakoff, Turner 1989: xi). 4 Plg. garsiąją Edwardo Sapiro mintį: „Language [is] a symbolic guide to culture. Vocabulary is a very sensitive index of the culture of a people“ (Wierzbicka 1997). [„Kalba – raktas į tautos kultūrą. Būtent judriausiame leksikos sluoksnyje matyti nuolatinis tautos kismas“ – aut. vert.] AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 MEILĖS KONCEPTO IR JO SINONIMŲ ANALIZĖ LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE LKŽe nurodomos penkios žodžio meilė reikšmės, iš kurių atliekamam tyrimui svarbios šios: 1. „prisirišimo, atsidavimo jausmas kam nors“; 2. „stipraus traukimo prie kitos lyties asmens jausmas“. DŽ7 pateikiamos keturių šio žodžio reikšmių apibrėžtys, iš kurių pirmosios dvi yra tokios pat kaip LKŽe: 1. „prisirišimo, atsidavimo jausmas“; 2. „stipraus traukimo prie kitos lyties asmens jausmas“. Iš LKŽe ir DŽ7 apibrėžčių matyti, kad, apibūdinant meilės jausmą, svarbiausios yra trys leksemos: prisirišimas, atsidavimas ir (stipri) trauka. Atliekant tyrimą, iš DLKT grožinės literatūros ir publicistikos dalių buvo surinkti 62 koncepto MEILĖ vartosenos pavyzdžiai (peržvelgti 1682 grožinės literatūros ir 1044 publicistikos vns. vardininko formos meilė pavartojimo atvejai). Sukaupta empirinė medžiaga parodė, kad produktyviausia ištakos sritis – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 proc.). GAMTOS ištakos srities analizė leidžia kalbėti apie tris vyraujančias konceptualiąsias metaforas: MEILĖ YRA REIŠKINIAI (UGNIS) (12,9 proc.), MEILĖ YRA DANGAUS KŪNAI (SAULĖ) (6,5 proc.) ir MEILĖ YRA VANDUO (4,8 proc.). Iš DLKT pavyzdžių matyti, kad meilė lyginama su ugnimi ir vandeniu – svarbiausiais visatos elementais, sudarančiais sakralines zonas (Čepienė 2014: 57, 58). Konceptualiąją metaforą MEILĖ YRA UGNIS reprezentuoja pagrindines nepuoselėjamos meilės raidos stadijas aprėpiantys vartosenos pavyzdžiai: (1) <...> ir mano krūtinėje žiebėsi 5 meilė [S. T. Kondrotas. Meilė pagal Juozapą; 2004]; (2) Tada viskas užsilygino ir jo meilė dar labiau suliepsnojo 6 [I. Buivydaitė. Telefoninis romanas; 2001]; (3) <...> visa baigėsi, visa praėjo, tik meilė dar rusena 7 giliausiame širdies kamputyje [L. Gutauskas. Sapnų teologija; 2006]; (4) Gailė pajuto, kaip blėsta 8 meilė Karminui [R. Kundrotas, A. Lyva. Oro pilis; 2002]. 5 LKŽe žiebti: 1. „kurti (ugnį), degti šviesą“. 6 LKŽe suliepsnoti: 4. „prk. atsiradus, kilus smarkiai, aktyviai vykti“. 7 LKŽe rusenti: 1. „pamažu degti, smilkti“. 8 LKŽe blėsti: 1. „gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas)“; 2. „prk. silpti, blukti“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Per vieną konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA VANDUO pavyzdį parodoma, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje meilės galia prilyginama vienai iš pagrindinių pasaulio stichijų – vandeniui, kuris „persmelkia bei jungia pagrindinius pasaulio sandaros klodus (dangų, žemę ir požemį), nužymi pasaulio pradžią bei pabaigą (pasaulio atsiradimas iš pirmykščio vandenyno dugno ir jo nugramzdinimas tvano gelmėse), lydi esminius žmogaus gyvenimo momentus (vanduo krikšto, vedybų, laidotuvių ir kt. papročiuose)“ (Būgienė 1999: 13), pvz.: (5) Meilė Evitą užgriuvo kaip devintoji banga 9 [J. Ivanauskaitė Sapnų nublokšti; 2000]. Drauge su kitais gamtos objektais lietuviai garbino vandens telkinius (Būgienė 1999: 17), manė, kad tik tyras ir tekantis šaltinių bei upių vanduo teigiamai veikia žmogų (Būgienė 1999: 58). DLKT randami du konceptualiąją metaforą MEILĖ YRA VANDUO (UPĖ) reprezentuojantys vartosenos pavyzdžiai: (6) Suprato, kad jo meilė taip pat nesilieja 10 per kraštus [Z. Čepaitė. Moters istorija; 2003]; (7) – Ne, – prieštarauja ji, – meilė neišsenka 11 , tikra meilė negali išsekti [A. Markevičius. Žaliakė gyvatė; 1996]. Tekantis vanduo lietuvių tikėjimuose sietas su saule (Būgienė 1999: 65), manyta, kad abu objektus jungia apvali forma (pvz., vandens telkinio), blizgesys, spindesys ir judėjimas, nusakomas bendru abiem objektams žodžiu tekėti (Būgienė 1999: 64). Be to, lietuviai saulę garbino, kartais laikė net dievybe, į kurią buvo nevalia rodyti pirštu ir nuodėmių suteptam žiūrėti nepridengta akimi į ją (Razauskas 2012: 16, 18). Per konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA SAULĖ vartosenos pavyzdžius atskleidžiama, kad meilės, įprasminančios žmogaus būtį, nenuslėpsi: (8) Meilė juk spinduliuoja [Artuma; 2003]; (9) Meilė yra vienintelė pasaulio saulė, teikianti gyvybę [XXI amžius; 1997]. 9 Pirminė straipsnio autorei į galvą ateinanti asociacija – žymaus marinisto Ivano Aivazovskio (Иван Константинович Айвазовский) paveikslas Devintoji banga. 10 LKŽe lieti: 4. „refl. gausiai tekėti; plaukti srove“; 5. „refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos“. 11 LKŽe išsekti: 1. „nuslūgti, išdžiūti“; 3. „prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DLKT fiksuotos konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA UGNIS, MEILĖ YRA SAULĖ ir MEILĖ YRA VANDUO rodo, kad lietuvių pasaulėvaizdyje meilė yra tyras jausmas, nes ji lyginama su sakraliais baltų tikėjimų elementais – ugnimi, saule ir vandeniu. Gamtos reiškinių ištakos srityje dar galima skirti tris pavienes konceptualiąsias metaforas MEILĖ YRA ORAS, MEILĖ YRA VĖJAS ir MEILĖ YRA SPALVA (4,8 proc.), kuriomis apibūdinamos meilės raidos stadijos – pradžia ir pabaiga, pvz.: (10) Jo meilė nesusilpnėjo ir neatšalo [Artuma; 2003]; (11) Aš jaučiu, kad jos meilė tarsi šilti vėjo gūsiai atsklinda iš kažkokių gelmių [J. Ivanauskaitė. Pakalnučių metai; 2003]; (12) Tačiau laikui bėgant meilė išblunka kaip seno paveikslo spalvos [N. Pečiūra. Vilniaus kiberpoema; 2004]. Gamtos metalų ištakos sritį atskleidžia konceptualioji metafora MEILĖ YRA GELEŽIS: (13) Žodžiu, posakis, kad sena meilė nerūdija 12 , šįkart pasitvirtino [A. Tamaliūnas. Kriminalinės istorijos 1; 1995]; (14) – Sena meilė nerūdija [P. Treinys. Aktorė; 2001]. Iš šių pavyzdžių matyti, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje paplitęs įsitikinimas – prieš daug metų užgimusių šiltų jausmų neįmanoma pamiršti. Tokią nuomonę pagrindžia ir lietuvių tautosakos tyrimai, kurie rodo, kad į meilę visuomet žiūrėta kaip į pastovų, gilų ir neišblėstantį jausmą (Mačianskas 1972: 50). Pagal produktyvumą trečia ištakos sritis – NEGYVASIS PASAULIS (DAIKTAI) (19,4 proc.). Per konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA DAIKTAI vartosenos pavyzdžius parodoma, kad meilė yra trapus jausmas, reikalaujantis daug įsimylėjėlių pastangų, atsidavimo. Nepuoselėjama meilė lyginama su sulūžusiais, sudužusiais daiktais, iš kurių lieka beverčių skeveldrų ir šukių krūva, pvz.: 12 LKŽe rūdyti: 1. „trauktis rūdimis“; 5. „prk. palengva nykti, gaišti“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (15) – Jeigu sulūžo meilė, o jeigu jos niekada nebuvo? – klausi kikendama [B. Jonuškaitė. Didžioji sala, II d.; 1999]; (16) Tada mano meilė būtų sudužusi, kaip sudūžta išmesta iš rankų lėkštė [A. Markevičius. Žaliakė gyvatė; 1996]. Gamtos ištakų srityje pabrėžiamas meilės sakralumas, o daiktų – linkstama nuvertinti meilę, ją sudaiktinant, lyginant su nepageidaujamais ir net primygtinai, per jėgą brukamais materialiais dalykais: (17) Meilė šiandien brukama 13 per prievartą [bernardinai.lt; 2006 02 17]. Daiktų ištakos srityje esama pavienių pavyzdžių, reprezentuojančių konceptualiąsias metaforas MEILĖ YRA MAISTAS ir MEILĖ YRA TRANSPORTAS (1,6 proc.): (18) <...> tiesiog apsvaiginanti 14 meilė pamažu nuslopsta, patvirtino tyrimo duomenys [Verslo žinios; 2005 11 14]; (19) Meilė pralaužia vienatvės kiautą [I. Kanišauskaitė, N. Servinikaitė, S. Žukas. Literatūros vadovėlis 9 klasei; 2006]. 18-ame vartosenos pavyzdyje galima atpažinti alkoholinių gėrimų, nuo kurių (kaip ir nuo meilės) apsisuka, apkvaista galva, motyvą, o 19-ame – ledlaužio motyvą. Širdyje užgimstantys šilti jausmai yra tokie galingi (kaip ir ledus laužantis laivas), kad žmogus prieš juos tampa bejėgis. Tiesa, 19-ame sakinyje galima įžvelgti ne tik ledlaužio, bet ir įrankio motyvą – plonam kiautui pralaužti visiškai pakaktų ir paprastos darbo priemonės, vis dėlto atmesti pirminės acociacijos – ledlaužio – negalima, nes tekstuose apie stiprius jausmus ryškėja polinkis hiperbolizuoti. Per pavienius konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA AUGALAI (4,8 proc.) pavyzdžius parodoma, kad meilė yra tarsi gležnas augalas, kuriam tarpti ir žydėti reikia ypatingų sąlygų, o nepuoselėjami šilti jausmai pranyksta taip, kaip nuvysta neprižiūrimi augalai: 13 Plg. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (toliau – ND) fiksuotą naujažodį brukalas: 1. „nepageidaujamas (paprastai) elektroninis laiškas, šlamštlaiškis“; 2. „kas primygtinai, per jėgą brukama“. 14 LKŽe apsvaigti: 1. „pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Apibendrinant meilės sinonimo aistra vartosenos pavyzdžius, galima pasakyti, kad koncepto MEILĖ ir jo sinonimo metaforizacijos tendencijos yra panašios. Iš gamtos reiškinių ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora MEILĖ, AISTRA YRA UGNIS, o iš žmogaus kaip fizinės būtybės ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora MEILĖ, AISTRA YRA VEIKSMAI. Tiesa, visiškai skiriasi konceptų MEILĖ ir AISTRA emocinis vertinimas. Meilė lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje vertinama kaip tyras, stiprus ir amžinas jausmas, turintis sąsajų su sakraliais baltų tikėjimų elementais, o aistra apibūdinama kaip stiprus, tačiau laikinas jausmas, kuriam būdingas naikinantis pradas. Galima manyti, kad lietuviams vertybė yra meilė, o ne aistra. IŠVADOS 1. Šio tyrimo duomenų apimtis neleidžia daryti didelių apibendrinimų, tačiau ir negausioje empirinėje medžiagoje galima įžvelgti kai kuriuos ryškėjančius polinkius – koncepto MEILĖ ir jo sinonimų (įsimylėjimo, pamilimo, prisirišimo, aistros bei susižavėjimo) metaforizacijos tendencijas viename lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio fragmente – DLKT grožinės literatūros ir publicistikos dalyse. Net ir negausioje empirinėje medžiagoje atskleidžiamos pagrindinės (su jausmais susijusios) lietuvių vertybinės nuostatos. 2. Produktyviausia koncepto MEILĖ ištakos sritis – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 proc.). Konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA UGNIS (12,9 proc.), MEILĖ YRA SAULĖ (6,5 proc.) ir MEILĖ YRA VANDUO (4,8 proc.) atskleidžia, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje meilė yra tyras jausmas, nes ji lyginama su sakraliais baltų tikėjimų elementais – ugnimi, saule ir vandeniu. 3. Pagal produktyvumą antra ištakos sritis – ŽMOGUS KAIP FIZINĖ BŪTYBĖ (27,4 proc.). Per konceptualiąją metaforą MEILĖ YRA VEIKSMAI parodoma, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje meilė nėra pasyvi įvykių stebėtoja, ji aktyvi veiksmo eigos lėmėja. 4. Iš NEGYVOJO PASAULIO DAIKTŲ (19,4 proc.) ir AUGALŲ (4,8 proc.) ištakos sritis reprezentuojančių vartosenos pavyzdžių matyti, kad meilė – nenuvaldomas jausmas, reikalaujantis daug įsimylėjėlių pastangų ir atsidavimo. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 5. Koncepto MEILĖ ir jo sinonimų (įsimylėjimo, prisirišimo ir susižavėjimo) metaforizacijos tendencijos yra panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora ĮSIMYLĖJIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA UGNIS bei konceptualioji metafora PRISIRIŠIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA VANDUO. 6. Produktyviausia koncepto AISTRA ištakos sritis – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (40,5 proc.). Iš pagrindinių konceptualiųjų metaforų AISTRA YRA UGNIS (24,9 proc.), AISTRA YRA SAULĖ (2,7 proc.) ir AISTRA YRA VANDUO (8,1 proc.) matyti, kad aistra (kaip ir meilė) lyginama su sakraliais baltų tikėjimų elementais – ugnimi, saule ir vandeniu, tik sakralios reikšmės nebelikę, aistra tapatinama su naikinančiu pradu. 7. Iš konceptualiąsias metaforas AISTRA YRA DAIKTAI, AISTRA YRA MAISTAS, AISTRA YRA LAUKINIAI GYVŪNAI ir AISTRA YRA VEIKSMAI reprezentuojančių vartosenos pavyzdžių matyti, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje vyrauja neigiamas emocinis aistros vertinimas. 8. Koncepto MEILĖ ir jo sinonimo aistra metaforizacijos tendencijos yra panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora MEILĖ, AISTRA YRA UGNIS, o iš ŽMOGAUS KAIP FIZINĖS BŪTYBĖS ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora MEILĖ, AISTRA YRA VEIKSMAI. Meilė lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje vertinama kaip tyras, stiprus ir amžinas jausmas, turintis sąsajų su sakraliais baltų tikėjimų elementais, o aistra apibūdinama kaip stiprus, tačiau laikinas jausmas, kuriam būdingas naikinantis pradas. Tai leidžia teigti, kad lietuviams vertybė yra meilė, o ne aistra. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2018 m. birželio–liepos mėn.]. DŽ7 2017 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis [žiūrėta 2018 m. birželio–liepos mėn.]. LKŽe 2017 – Lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: www.lkz.lt [žiūrėta 2018 m. birželio–liepos mėn.]. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.] Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt [žiūrėta 2018 m. birželio mėn.]. SŽ 2015 – Sinonimų žodynas. A. Lyberis. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/sinonimu [žiūrėta 2018 m. birželio mėn.]. TŽŽ 2007 – Tarptautinių žodžių žodynas. Sud. V. Vaitkevičiūtė. Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Žodynas. LITERATŪRA A l i ū k ai t ė D., S i d e r a v i či ū t ė -M ic k i e n ė I. 2006: Gėrio ir grožio konceptai lietuvių kalbinėje sąmonėje. – Liaudies kultūra 111, 16–22. A l i ū k ai t ė D., Š o r o c ho v a I. 2006: Konceptas žemė antologijoje „Žemė“: egzilio žodžio patirtys. – Filologija 11, 4–7. B ū g i en ė L. 1999: Mitinis vandens įprasminimas lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose. – Tautosakos darbai XI (XVIII), 13–85. C i b u l sk i e nė J. 2005: Konceptualioji kelio metafora lietuvos rinkimų diskurse. – Kalbotyra LIV (1), 51–64. Č e p i e n ė I. 2014: Kai kurie mitinės pasaulėkūros aspektai lietuvių tradicinėje kultūroje. – Geografija ir edukacija 2, 56–65. Prieiga internete: http://www.ge.leu.lt/index.php/GE/article/view/20/17. D i r ve n a s R. 2009: Kognityvinė lingvistika. – Kalba ir žmonės, 11–38. G a ve li n E. 2015: Conceptual metaphors: a diachronic study of LOVE metaphors in Mariah Carey's song lyrics. Umea: Umea University. Prieiga internete: http://www.divaportal.org/smash/get/diva2:902296/FULLTEXT01.pdf. G u d a v i či u s A. 1992: Kalbos tautiškumas. – Gimtoji kalba 6, 1–5. G u d a v i či u s A. 2000: Etnolingvistika, Šiauliai: Šiaulių universitetas. G u d a v i či u s A. 2003: Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos, 61–69. G u d a v i či u s A. 2006: Gretinamosios semantikos kognityvinis aspektas. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 1, 41–48. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 G u d a v i či u s A. 2007: Gretinamoji semantika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. G u d a v i či u s A. 2011: Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. – Res humanitariae 10, 108–119. G u d a v i č i us et al. 2014 – B ū dv y t y tė -G u d ie nė A., G u d av i č i us A., J u r g ai t is N., P a p a u r ėl y t ė -K l o v i e n ė S., T o l e i ki e n ė R., 2014: Konceptualiosios metaforos viešajame diskurse. Konceptualiųjų metaforų žodynas, Šiauliai: Šiaulių universitetas. H a r pe l a J. 2015: Love, Kylie or Metaphors of Love in the Lyrics of Kylie Minogue, Oulu: University of Oulu. Prieiga internete: http://jultika.oulu.fi/files/nbnfioulu-201506051789.pdf. J a k a i ti e nė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. K v a š y tė R., P a pa u r ė l y tė S. 2013: Kai kurie koncepto liga bruožai Lietuvos viešajame diskurse. – Filologija 18, 107–117. L a k of f G., T u r n e r M. 1989: More than Cool Reason. A Field Guide to Poetic Metaphor, Chicago: The University Of Chicago Press. Lv Z., Z h a ng Y. 2012: Universality and Variation of Conceptual Metaphor of Love in Chinese and English. – Theory and Practice in Language Studies 2(2), 355–359. Prieiga internete: https://pdfs.semanticscholar.org/5b0f/acb6cd85facc3d4751a0a75a8ece1bff0741.pdf. M a č i a ns ka s F. 1972: Grožis ir moralė tautosakoje. – Problemos 9, 45–51. Prieiga internete: http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/5852/3883. M a u m e v i či e n ė D. 2010: Prototipų teorija ir semantika. – Kalbų aktualijos, 11–18. M i k u l s k a s R. 2009: Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos. – Kalba ir žmonės, 39–80. R a z a us k a s D. 2012: Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: Saulė. – Liaudies kultūra 3, 16–41. R u š k ys A. 2011: Konceptas žemė lietuvių frazeologijoje. – Res humanitariae 10, 120–140. R u t ko v s k a K., S m e to n a M., S m e t o n i e n ė I. 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 V a i v a da i t ė - K a id i E. 2011: Rojaus konceptualiosios metaforos Sigito Gedos Korano vertime. – Lietuvių kalba 5, 1–11. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/viewFile/36/88. V a s il i a u s k as S. 2014: Konceptualiosios metaforos Leonido Donskio publicistikoje. Magistro darbas, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. W ie rz b i c k a A. 1997: Understanding Cultures through Their Key Words: English, Russian, Polish, German, and Japenese. Oxford: Oxford University Press. Z a v j al o v a M. 1998: Ugnies įvaizdis lietuvių ir rusų užkalbėjimuose. – Liaudies kultūra 58, 6–12. К и р е е нк о Е. В. 2013: Концептуальная метафора ЛЮБОВЬ – БОЛЕЗНЬ в украинской, английской и французской фольклорно-магических картинах мира. – Лингвистика ХХІ века: сб. науч. ст.: к 65-летнему юбилею проф. В. А. Масловой. Серия Концептуальный и лингвальный миры. Вып. 3, 286–291. Prieiga internete: http://dspace.luguniv.edu.ua/jspui/bitstream/123456789/1079/1/Kirienko_21.pdf. Įteikta 2018 07 14 Priimta 2018 11 12 THE CONCEPT OF LOVE AND ITS SYNONYMS IN THE WORLD-VIEW OF THE LITHUANIAN LANGUAGE S u m m a r y The subject of this article is 108 cases of the usage of the word love (Lith. meilė) and its synonyms (crush, fondness, affection, passion, infatuation) found in the fiction and publicistics sections of the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language. The tendencies of metaphorisation of the concept LOVE and its synonyms in the world-view of the Lithuanian language were established by structuring the conceptual metaphors: AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. The most productive source domain of the concept LOVE is the INANIMATE WORLD (NATURE) (29%). The conceptual metaphors LOVE IS FIRE (12.9%), LOVE IS THE SUN (6.5%), and LOVE IS WATER (4.8%) show that, in the world-view of the Lithuanian language, love is a pure feeling for it is compared with sacral elements of the Baltic religions: fire, sun, and water. 3. The second most productive source domain is MAN AS A PHYSICAL BEING (27.4%). The conceptual metaphor LOVE IS ACTION shows that, when it comes to the world-view of the Lithuanian language, love is not a passive observer, but rather an active force that drives the course of action. 4. The cases of usage that represent the source domains of ITEMS OF THE INANIMATE WORLD (19.4%) and PLANTS (4.8%) indicate that love is an unchecked feeling that requires a lot of effort and dedication from those in love. 5. The metaphorisation tendencies of the concept LOVE are similar to those of its synonyms (crush, affection, infatuation). Amidst the source domain of NATURAL PHENOMENA, the conceptual metaphors CRUSH, INFATUATION IS FIRE, and AFFECTION, INFATUATION IS WATER prevail. 6. The most productive source domain of the concept PASSION is the INANIMATE WORLD (NATURE) (40.5%). The underlying conceptual metaphors PASSION IS FIRE (24.9%), PASSION IS THE SUN (2.7%) and PASSION IS WATER (8.1%) show that passion (much like love) is compared to sacral elements of the Baltic religions: fire, sun, and water, only the sacral meaning is no longer there, and passion associates with the destructive spring. 7. The cases of usage that represent the conceptual metaphors PASSION IS THINGS, PASSION IS FOOD, PASSION IS WILD ANIMALS, and PASSION IS ACTION show that there is a negative emotional attitude towards passion in the world-view of the Lithuanian language. 8. The concept LOVE and its synonym passion share similar tendencies for metaphorisation. The source domain of NATURAL PHENOMENA is dominated by the conceptual metaphor LOVE/PASSION IS FIRE, while the source domain of MAN AS A PHYSICAL BEING, by the conceptual metaphor LOVE/PASSION IS ACTION. In the worldview of the Lithuanian language, love is a pure, strong, and eternal feeling, one that is tied AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje | 22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 with sacral elements of Baltic religions, while passion is defined as a strong yet fleeting emotion that has a destructive source. It can be said that Lithuanians value love and not passion. Of course, the scope of data does not facilitate making any major generalisations, yet the limited empirical material, too, can give insight into some clear tendencies, all the more as there have been not efforts to study the concept of LOVE in Lithuanian linguistics so far. KEYWORDS: the concept LOVE, cognitive linguistics, conceptual metaphor, world-view of the Lithuanian language. AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]