Žodžio „gėlė“ samprata viešojoje vartosenoje

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ŽODŽIO GĖLĖ SAMPRATA VIEŠOJOJE VARTOSENOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: tekstynas, apklausa, reikšmė, reikšmės atspalvis, apibrėžtis, gėlė. ĮVADAS Šis straipsnis yra antrasis iš straipsnių apie žodžio gėlė sampratą ciklo. Ciklo pirmojo straipsnio „Gėlės samprata aiškinamuosiuose žodynuose“ (Bendrinė kalba 91, 2018) tyrimo objektas buvo daiktavardžio gėlė -ių) apibrėžtys, teikiamos lietuvių, latvių, rusų ir anglų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose. Straipsnyje siekta nustatyti, kiek gali būti gėlės reikšmių lietuvių kalboje, ir palyginti gėlės -ių) apibrėžimo ypatumus minėtų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose, pateikti pasiūlymų dėl šio žodžio pateikimo Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – BŽ). Išanalizavus gėlės reikšmių apibrėžtis lietuvių, latvių, rusų ir anglų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose, paaiškėjo, kad lietuvių kalbos žodynuose turėtų būti skiriama daugiau šio žodžio reikšmių, tačiau tai turėtų būti patikrinta remiantis tekstynų ir apklausų duomenimis. Šio straipsnio tyrimo objektas kaip tik ir yra žodžio gėlė vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT) ir studentų apklausų duomenys. Straipsnio tikslas – ištirti žodžio gėlė semantiką dabartinėje rašto kalboje ir šiuolaikinį gėlės suvokimą remiantis studentų apklausų rezultatais, taip pat pateikti pasiūlymų dėl šio žodžio apibrėžties reikšmių skyrimo ir formulavimo aiškinamajame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Teorinės prielaidos. Šiame straipsnyje derinamos dvi semantinės koncepcijos – struktūralistinė ir kognityvinė. Struktūralistinis žodžio reikšmės aspektas natūraliai atsiskleidžia nagrinėjant sintagminius ir paradigminius aiškinamųjų žodžių santykius konkrečiuose pasakymuose (iliustraciniuose pavyzdžiuose) bei jų santykius su savo hiponimais (hiperonimais) ar sinonimais ir pan., o tiriamos tų žodžių sąsajos su platesnėmis mentalinėmis struktūromis (konceptais) leidžia jų reikšmių apibrėžtis papildyti prototipiniais ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 požymiais ir kitaip patobulinti leksikografinio straipsnio struktūrą (Gaidienė, Liutkevičienė 2017: 3). Šiuolaikinėje leksikografijoje norint apibrėžti žodžio reikšmę, taip pat norint išvengti reikšmių apibrėžimo nevienodumo siūloma remtis prototipų teorija (plačiau žr. Geeraerts 2006: 327–355). Primintina, kad prototipu vadinamas būdingiausias kategorijos narys, pagal kurį galima atpažinti pačią kategoriją (Ungerer, Schmid 2006: 10). Prototipo terminas siejamas su XX a. Eleonoros Rosch atliktais eksperimentiniais tyrimais, kurių rezultatai parodė, kad „kategorijų nariai yra asimetriški ir asimetriškos pačių kategorijų struktūros“ (Lakoff 1987: 63), t. y. vieni kategorijų nariai turi daugiau ar mažiau tai kategorijai būdingų bruožų, o pačių kategorijų ribos nėra ryškios. Prototipo sąvoka leksikografijoje gali būti vartojama ir taikoma dviem lygmenimis: 1) žodžio reikšmė gali būti apibrėžiama remiantis prototipu ir 2) daugiareikšmio žodžio prototipine reikšme laikoma ta žodžio reikšmė, kuri vidutinio kalbėtojo sąmonėje pirmiausia asocijuojama su tuo žodžiu. Pirmu atveju apibrėžiant reikšmes nutolstama nuo loginių būtinumo ir pakankamumo kriterijų, kadangi apibrėžtyje pirmiausia išvardijami tie požymiai, kurie apibūdina prototipinį kategorijos narį (Jakaitienė 2005: 82). Antru atveju skirtingos žodžio reikšmės yra struktūruojamos pagal tokį pat principą kaip ir skirtingi vienos kategorijos nariai, t. y. laikomasi nuomonės, kad žodis turi prototipinę reikšmę, su kuria siejamos mažiau prototipinės reikšmės. Pasak Pragglejaz (2007: 3) grupės narių, prototipinės reikšmės yra linkusios būti konkretesnės, nurodo lengviau įsivaizduojamus, matomus, girdimus, jaučiamus, užuodžiamus ar skoniu juntamus dalykus, jos susijusios su kūno veiksmais, yra apibrėžtesnės, dažnai jos yra istoriškai senesnės, be to, nebūtinai dažnesnės. Kaip teigia Rolandas Mikulskas (2009: 72), „[v]ienas pagrindinių leksikografinio apibrėžimo uždavinių yra padėti žodyno skaitytojui atpažinti žodžiais žymimų kategorijų atstovus tikrovėje“. Tai padaryti padeda prototipus apibrėžiantys požymiai. Būtent tokie gėlės požymiai remiantis DLKT ir specialiai straipsnio autorių sudaryto klausimyno (apie tai plačiau žr. skyrelį „Metodologija“) duomenimis buvo nustatomi šiame straipsnyje. Tyrimas parodė, kad gėlė pirmiausia atpažįstama pagal jos išorinius požymius, kurie suvokiami regimuoju (pvz., pagal žiedą), uodžiamuoju (pvz., pagal kvapą) ar kt. būdais. Nagrinėjant tyrimo medžiagą išryškėjo, kokie iš šių gėlės požymių yra tipiškiausi, o kokie ne tokie tipiški. Taigi prototipų teorija žodyno autoriui padeda išskirti tipiškiausius ir mažiau tipiškus leksemos reikšmės požymius, taip pat siūlo konceptualias priemones, kurios leidžia vienodais pagrindais pateikti daugiareikšmių žodžių reikšmes. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Metodologija. Norint išsamiai išnagrinėti, kaip suvokiama gėlė, reikia tirti platesnę vartoseną. Tyrimui pasirinktas DLKT, sudarytas Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Tiriamąją straipsnio medžiagą sudaro 84-i sakiniai, kuriuose pavartotas žodis gėlė (ar įvardytas konkrečios gėlės pavadinimas), ir 6-i sakiniai, kuriuose pavartotas žodis žiedas 1 . Pavyzdžiai išrinkti iš DLKT (grožinės, negrožinės ir administracinės literatūros, publicistikos ir šnekamosios 2 kalbos). Iš viso buvo peržiūrėta 3 apie 7 570 4 DLKT sakinių, kuriuose pavartotas žodis gėlė, ir apie 12 251 5 DLKT sakinių, kuriuose pavartotas žodis žiedas. Nagrinėjant pavyzdžius kelti tokie klausimai: 1) kiek gėlės reikšmių rodo DLKT esantys pavyzdžiai – ar tik vieną, kaip teigiama lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose, ar daugiau reikšmių ir 2) ar galima skirti tokias gėlės reikšmes kaip ‘gražiai žydintis augalas’ ir gėlė kaip tiesiog ‘dekoratyvus (pvz., turintis gražius lapus) augalas’. Siekiant išsiaiškinti, kaip visuomenės dalis – jaunimas – suvokia gėlę, buvo atlikta 6 studentų apklausa. Kaip teigia Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė (2017: 32), ši grupė – studentų – yra pasirenkama dėl sudėties įvairovės, nes gali atstovauti visai visuomenei. Pasak autorių, „[ž]inoma, galima apklausti ir ne studentus, bet studentai paprastai yra ta grupė, kuri dar yra išlaikiusi tėvų, senelių požiūrį, bet jau įgavusi naujų požiūrio aspektų mokykloje, universitete, ir, svarbiausia, labiau susijusi su dabartimi, lengviau pasiekia informaciją naudodamasi naujausiomis technologijomis, socialiniais tinklais, žiniasklaida“ (Rutkovska et al. 2017: 32). Taigi, manytina, kad būtent studentų apklausa turėtų perteikti šiuolaikinį gėlės suvokimą. Iš viso apklausoje 7 dalyvavo 100 skirtingų pakopų ir fakultetų studentų iš dviejų Lietuvos universitetų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto. Tiksliųjų mokslų krypties atstovai sudarė 50 proc. visų apklaustųjų, socialinių mokslų krypties 1 Ištirta daugiau sakinių, tačiau straipsniui atrinkti tipiškiausi. 2 Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės kalbos tekstai, priklausantys įvairiems žanrams. Šnekamosios kalbos tekstų DLKT yra mažai, todėl šiame straipsnyje apibendrintai teigiama, kad tiriama dabartinė rašto kalba. 3 Medžiaga iš DLKT rinkta 2018 m. vasario mėnesį. 4 Iš šių sakinių (7 570) žodžio gėlė formų yra šiek tiek mažiau, nes sutampa daiktavardžio gėlė ir veiksmažodžio gėlė (gelti) formos. 5 Nurodyti tikslų skaičių sakinių, kuriuose pavartotas žodis žiedas, reiškiantis ‘augalo dauginimosi organą, iš kurio užauga vaisius ar sėklos, ppr. spalvingoji augalo dalis’ (BŽ), pasakyti sudėtinga, nes žiedas turi homonimą, reiškiantį: 1. ‘ant piršto mūvimas apskritimo pavidalo papuošalas’; 2. ‘apskritimo pavidalo daiktas, detalė ar dalis’; 3. ‘apskrita įleidžiamoji, ppr. cementinė, šulinio rentinio dalis’; 4. ‘apskritimo pavidalo uždaras kelias ar sankryža, ratas’; 5. ‘apskritimo pavidalo organo dalis’; 6. ‘žiedo pavidalo saldus trapus kepinys’; 7. ‘žmonių, gyvūnų ar pan. grupės išsidėstymas apskritimo forma’; 8. ‘planetą supantis dulkių ir meteorinių kūnų plono apskritimo formos telkinys’ (BŽ). 6 Apklausa atlikta 2018 m. balandžio–gegužės mėn. 7 Autorės nuoširdžiai dėkoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai doc. dr. Rasuolei Vladarskienei ir Šiaulių universiteto dėstytojai doc. dr. Jolantai Vaskelienei, padėjusioms atlikti studentų apklausą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 atstovai – 36 proc., humanitarinių mokslų krypties atstovai – 14 proc. (žr. 1 lentelę). Moterys sudarė 48 proc. (tiksliųjų mokslų krypties atstovių buvo 10 proc., socialinių mokslų krypties – 60 proc., humanitarinių mokslų krypties – 30 proc.), vyrai – 52 proc. visų apklaustųjų (tiksliųjų mokslų krypties atstovų yra 87 proc., socialinių mokslų krypties – 13 proc., humanitarinių mokslų krypties – 0 proc.). Moterys, kurios praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę kaime, sudarė 42 proc. visų apklaustų moterų, vyrai – 40 proc. visų apklaustų vyrų. Moterys, kurios praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę mieste, sudarė 58 proc. visų apklaustų moterų, vyrai – 60 proc. visų apklaustų vyrų (žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir mokslų kryptį, proc. Lytis Kryptis Moterys Vyrai Iš viso iš kaimo iš miesto iš kaimo iš miesto Tiksliųjų mokslų kryptis 0 5 20 25 50 Socialinių mokslų kryptis 12 17 1 6 36 Humanitarinių mokslų kryptis 8 6 – – 14 Iš viso 48 Iš viso 52 100 Pagal amžių moterys yra maždaug nuo 20 iki 24 metų amžiaus, vyrai – nuo 21 iki 24 metų amžiaus. Moterų humanitarių yra ir vyresnio amžiaus (žr. 2 lentelę). 2 LENTELĖ. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Moterys Vyrai Tiksliųjų mokslų kryptis 22–23 21–24 Socialinių mokslų kryptis 20–24 21–22 Humanitarinių mokslų kryptis 21–23, 25, 27, 33, 36, 47, 53 – Iš viso 100 respondentų ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Apklausoje buvo pateikti du atvirojo tipo (žr. 1–2) klausimai, kai respondentai turėjo įrašyti pačių suformuluotą atsakymą, ir septyni uždarojo tipo (žr. 3–8 ir 10) klausimai, į kuriuos respondentai turėjo atsakyti taip arba ne. Apklausoje taip pat buvo pateiktas vienas mišriojo tipo (žr. 9) klausimas, į kurį respondentai turėjo atsakyti taip arba ne, o jeigu atsakė taip, atsakymą turėjo pagrįsti įrašydami kelis pavyzdžius. 1. Koks, Jūsų manymu, yra pagrindinis (-iai) gėlės požymis (-iai)? 2. Kokią dalį (organą), Jūsų manymu, turi turėti augalas, kad jį pavadintumėte gėle? 3. Ar, Jūsų manymu, gėlė gali neturėti (akivaizdžiai matomo) žiedo? 4. Ar, Jūsų manymu, nežydintis dekoratyvus augalas (pvz., turintis puošnius lapus) yra gėlė? 5. Ar, Jūsų manymu, gėlė visada turi vertikalų stiebą? 6. Ar, Jūsų manymu, žydintis vijoklinis augalas yra gėlė? 7. Ar, Jūsų manymu, žydintis vandens augalas yra gėlė? 8. Ar, Jūsų manymu, žydintis kaktusas yra gėlė? 9. Ar, Jūsų manymu, žydintis krūmas (puskrūmis) yra gėlė? Jei taip, nurodykite bent vieną pavyzdį. 10. Ar, Jūsų manymu, žemiau nurodyti augalai yra gėlės? Buvo nurodyti augalų pavadinimai ir jų paveiksliukai: kraujažolė puansetija smidras saulėgrąža alyva rožė ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Atviraisiais klausimais siekta išsiaiškinti, kaip jaunimas suvokia gėlę, kokius pagrindinius požymius skiria, o uždaraisiais klausimais norėta patikrinti kai kurias prielaidas, iškeltas tiriant DLKT duomenis ir aiškinamuosiuose lietuvių bei kitų kalbų žodynuose pateiktas žodžio gėlė apibrėžtis ir iliustracinius pavyzdžius. Kaip jau minėta, respondentų klausta, kurie išvardyti augalai (su paveiksliukais), jų manymu, vadintini gėlėmis. Apklausoje nurodyti augalai buvo pasirinkti neatsitiktinai. Nagrinėjant DLKT duomenis paaiškėjo, kad gėlė suvokiama įvairiai, todėl nutarta pasirinkti netipiškus šios kategorijos atstovus, pavyzdžiui, krūmus (puskrūmius), neryškia spalva žydinčius augalus ir pan. Stengtasi, kad paveiksliukuose būtų pavaizduotas augalo žiedas ir puošnūs lapai. Tokiu būdu norėta išsiaiškinti, kokius augalus respondentai laiko gėlėmis, o kokių nelaiko. Manyta, kad jeigu pavaizduotas žiedas, tai respondentai tokį augalą laikys gėle, ir atvirkščiai. Tačiau, kaip parodė apklausos rezultatai, ne visada žiedas būtinai siejamas su gėle. Apklausos duomenys buvo apdoroti rankiniu būdu. Atsakymai straipsnyje pateikti skaitine ir procentine išraiška, skiriant atsakymus pagal respondentų priklausymą tam tikrai mokslo krypčiai, lyčiai ir, jeigu reikšminga, pagal tai, kur respondentai praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę – kaime ar mieste. Tyrimo metodai: semantinė analizė, lyginamasis, skaičiavimo, apklausų. 1. GĖLĖS VARTOSENA DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe) ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ7i) žodis gėlė apibrėžiamas taip: ‘gražiai žydintis ar dekoratyvinis augalas, žolynas’ (LKŽe) ir ‘gražiai žydintis arba turintis gražius lapus augalas’ (DŽ7i). Ištyrus, kaip gėlė apibrėžiama latvių, anglų ir rusų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose 8 , paaiškėjo, kad gėlė minėtų kalbų žodynuose turi daugiau negu vieną reikšmę 9 . Kad gėlė ir lietuvių kalboje gali turėti ne vieną reikšmę, rodė ir keli iliustraciniai pavyzdžiai, užfiksuoti LKŽe ir DŽ7i žodžio gėlė 8 Cambridge Dictionary (toliau – CAMBRIDGE), Collins English Dictionary (toliau – COLLINS), Macmillan Dictionary (toliau – MACMILLAN), Merriam-Webster Dictionary and Thesaurus (toliau – MERRIAM-WEBSTER), Oxford Dictionaries (toliau – OXFORD); Latviešu literārās valodas vārdnīca (toliau – LLVV), Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca (toliau – MLVV); Словарь русского яз ыка (toliau – МАКС), Русский семантический словарь (toliau – СЕМ), Т олковый словарь живaго великорусского языка (toliau – СЛОВАРЬ ДАЛЯ), Толковый словарь русск ого языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведовой (toliau – ТСОШ). 9 Apie kitus tyrimo rezultatus plačiau žr. Gaidienė, Liutkevičienė 2018. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 leksikografiniuose straipsniuose. Tiesa, tie iliustraciniai pavyzdžiai pateikti vienoje reikšmėje kartu su tą reikšmę atitinkančiais pavyzdžiais (tiek LKŽe, tiek DŽ7i). Išnagrinėjus DLKT pavyzdžius paaiškėjo, kad gėlės suvokimas nėra toks konkretus ar nedviprasmiškas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Norint suformuluoti išsamesnę, negu pateikta LKŽe ir DŽ7i, šio žodžio apibrėžtį visų pirma reikia remiantis DLKT pavyzdžiais išskirti būdingiausius, tipiškiausius gėlės požymius. 1.1. DLKT pavyzdžiai rodo, kad pirmiausia gėlė yra suvokiama kaip gyvas augalas: 1.1.1. Gėlei, kaip ir visiems augalams, augti reikia šių būtinų sąlygų – žemės, vandens, saulės ir kt. (žr. 1–6 sakinius). (1) Labai svarbu <...> tinkamai paruošti minėtoms gėlėms dirvą (čia ir toliau paryškinta straipsnio autorių). (2) Žemė gėlėms bei trąšos tampa itin populiaria preke. (3) Nuotaika ir švelnumas žmogui – it rasa ir saulė gėlėms. (4) Šios gėlės gausiai žydi augdamos saulėtoje, šviesioje vietoje. (5) Kai kurios gėlės vandens atsargas sukaupia lietinguoju laikotarpiu. (6) Visos gėlės nemėgsta skersvėjų. 1.1.2. Gėlė gali augti, gyvuoti pati – auga, plečiasi, išgyvena, vysta ir kt. (žr. 7–12 sakinius), arba gali būti auginama žmogaus – sėjama, dauginama, sodinama ir kt. (žr. 13–16 sakinius): (7) Drėgnoje parko žemėje dygo gėlės ir žolės. (8) Vogtas daiktas geriau nešiojasi, vogta gėlė geriau auga. (9) Pastarieji [krūmai – autorių pastaba], užstodami šviesą, neleidžia šioms gėlėms sparčiai plėstis. (10) Manau, kad ne tik žmogus, bet net gėlė privalo išgyventi visą laiką nuo gležno daigelio iki šalnos pakąsto stagaro. (11) Tyliai vysta lentynoje vazos gėlių. (12) Gėlė, žiūrėk, ima ir nudžiūva. (13) Laikas į dėželes sėti ilgos vegetacijos gėles. (14) Tos pačios genties skirtingų rūšių gėlės sėklomis dauginamos skirtingai. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (15) Tūkstančius gležnų daigų paversti sveikata trykštančiais gėlių krūmeliais yra pragariškai sunku. (16) Gėlės sodinti pradedamos nu o gėlyno kraš to. 1.1.3. Gėlė gali augti a) laukuose ar miškuose (laukinė gėlė) (žr. 17–20 sakinius), b) soduose ar darželiuose (pasodinta žmogaus) (žr. 21–23 sakinius), c) namuose (pasodinta žmogaus, kambarinė gėlė) (žr. 24–27 sakinius): (17) Gomfrena (Gomphrena) – bur notinių (Amaranthaceae) šeimos saulėmėgė nereikli pievų gėlė. (18) Naujumas kaip laukų gėlė: pražydo, kitądien – nuvyto. (19) Griovio šlaite auganti puošni gėlė iš tolo traukia žvilgsnį savo stipriu stiebu, ilgu tankiu žiedynu bei tuo, kad ji – vienintelė tokia visoje pamiškėje. (20) Gėlė, auganti iš po apipuvusio rąstigalio, surado sau itin parankią vietą. (21) Jis suplanavo ir padarė didžiulę širdies formos lysvę – klombą gėlėms. (22) Toksinį poveikį greta augantiems kitiems sodo augalams, gėlėms, žolei turi graikinis riešutmedis. (23) Britanijos kar ališkajame b otanikos sode pražydo bene egzotiškiausia gėlė – milžiniškasis arunas. (24) Kompostą galima <...> naudoti kambarinėms gėlėms auginti. (25) Jei ir nelabai patiks gėlei mūsų kambario sąlygos, ji dar gali augindama žiedus prisitaikyti ir pražysti. (26) Nė viena gėlė nežydėjo ant palangės. (27) Jiedu <...> žinojo, kur pastatys puodą su gėle. 1.1.4. Gėlė dažniausiai atpažįstama pagal tipiškiausią išorinį požymį – ‘žiedą’ – tai žydintis augalas (žr. 28–32 sakinius). Tačiau gėlės išoriniai (rega suvokiami) požymiai taip pat yra ‘lapai’ (žr. 33–34 sakinius) ar ‘stiebas’ (žr. 35–36 sakinius). Šiuo atveju stiebas gali būti nebūtinai akivaizdus (pavyzdžiuose jis tiesiogiai neminimas), tačiau apie jį galima nuspėti iš to, pavyzdžiui, kad gėlė auga į viršų (žr. 35-ą sakinį). Dar vienas gėlės požymis (uodžiamasis) yra ‘kvapas’ (žr. 37–39 sakinius): (28) Gėlė baltai pražydo. (29) Matyt, gėlė suskleidė žiedus nakčiai. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (30) Žemė pradės puoštis pirmaisiais želmenimis, gėlių žiedais. (31) Tai burnotinių šeimos gėlė, kurios žiedynas panašus į gaidžio skiauterę. (32) Ilgas kekes sudarančioms gėlėms (pentiniams) patrumpinamos žiedynų viršūnės. (33) Jei žemė bus per drėgna, gėlė irgi gali numesti lapus. (34) Užuolaidos buvo užtrauktos, <...> i r plačialapė gėlė ant žemo staliuko taip ir kentėjo tamsoj viena. (35) Tas laibumas! Moteriškė lyg gėlė augo į viršų. (36) Ir ne bet kokia mergelė, o lelijėlė. Ji <...> yra žydinti, vertikali darželio gėlė. (37) Išneškite iš kambario stiprų aromatą skleidžiančias gėles. (38) Įvairių eterinių aliejų kombinacijos suteikia gėlėms joms būdingą kvapą. (39) Naktis dvelkia gėlėmis ir upe. 1.1.5. Kaip jau minėta, LKŽe ir DŽ7i gėlė apibūdinama kaip gražiai žydintis ar dekoratyvus (turintis gražius lapus) augalas. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau – VLEe) gėlė apibūdinama panašiai kaip ir minėtuose žodynuose, tik daug plačiau, plg. gėlės „dekoratyviniais tikslais lauke, kambaryje ar šiltnamyje auginami vienamečiai, dvimečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai, rečiau krūmai, turintys dekoratyvinius žiedus, lapus, stiebus <...>“ 10 . Šiuo atveju svarbu, kad minėtuose trijuose šaltiniuose išskiriami du išoriniai (rega suvokiami) gėlės požymiai: 1) ‘gėlė yra žydintis augalas’, t. y. turintis žiedą, ir 2) ‘gėlė yra tiesiog dekoratyvus augalas’, nebūtinai turintis (akivaizdžiai matomą) žiedą, bet išsiskiriantis, pavyzdžiui, gražiais lapais. 1.1.5.1. Prieš šį tyrimą atrodė, kad vidutinio kalbėtojo sąmonėje gėlė vis dėlto turi turėti žiedą. Tai patvirtina ir ištirti DLKT pavyzdžiai, iš kurių matyti, kad gėlė yra žydintis augalas, kurio tipiškiausias išorinis požymis – ‘žiedas’, dar plg.: (40) Kiekviena gėlė auga, kad pražystų. (41) Juk gėlei gera pražysti, medžiui – sužaliuoti, žolei – prasikalti! (42) Nes viskas jau nuspėta <...>, kai to pavasario dar nebuvo nė ženkl o: žemei – žolė ar javas, medžiui – lapas, gėlei – žiedas. (43) Gėlės pažinimas – tai tapsmas gėle, būti gėle, vadinasi, patirti gėlės žydėjimą, džiaugtis saulėtekiais. 10 Plačiau žr. VLEe: https://www.vle.lt/Straipsnis/geles-43169. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (5) Porelėmis po Laisvės alėj ą vaikštinėjantys studentai perka šiek tiek brangesnes, ne centus, o visą litą kainuojančias puokšteles ar rožės žiedą. (DLKT). (6) Narcizų jau daug, todėl <...> džiaugiasi, jei pavyksta gauti 15–20 centų už žiedą. (DLKT). Pateiktuose pavyzdžiuose pavartoti junginiai, pavyzdžiui, rožės žiedas ir puokštelės laukinių gėlių (1); gėlės ar tokie žiedai, skinti, parsinešti (2); gėlės žiedas padovanotas (3); įteikė po rožės žiedą (4); perka puokšteles ar rožės žiedą (5); pavyksta gauti 15– 20 centų už žiedą (6), rodo, kad čia turimas omenyje ne žiedas kaip ‘augalo dauginimosi organas, iš kurio užauga vaisius ar sėklos, ppr. spalvingoji augalo dalis’ (BŽ), o būtent ‘nuskinta gėlė’, nes juk vargu, ar dovanojamas, perkamas, parsinešamas namo ir pan. vienas žiedas (be stiebo ar lapelių). 1.5.2. DLKT duomenimis, žiedas gali reikšti ir ‘gėlę kaip gyvą augalą’, pavyzdžiui: (7) Einantys draustinio keliukais ir ne keliukais, turėtų žinoti, ko verti miško, pievų ir šaltiniuotų versmių žiedai, suprasti, kad natūraliai vešinčių augalų grožis nepakartojamas, kad nė vienos tokios gėlės niekada nei pats užauginsi, nei turguje nusipirksi. (8) Skubantys praeiviai gali gana nebrangiai nusipirkti kuklesnę, lauko gėlių, ar solidesnę – soduose užaugintų žiedų – puokštę. Iš 7–8 sakinių matyti, kad kalbama apie gėlės augimo procesą, vadinasi, apie tai, kad gėlė yra gyvas augalas, plg.: žiedai – natūraliai vešintys augalai – tokios gėlės (7). Šiame sakinyje žiedai ir gėlės pavartoti kaip sinonimai. 8-ame sakinyje kalbama apie puokštes, t. y. skintas gėles, bet junginys soduose užauginti žiedai žymi auginimo procesą, taigi augalas yra su šaknimis. 1.5.3. LKŽe ir BŽ žiedo reikšmė ‘gėlė’ yra užfiksuota (DŽ7i šios reikšmės nėra), plg.: (LKŽe) 2. gėlė: <...> O gražių žiedų daržely! Žied ų prisirenka, žolių visokių [karvėm vainikuot]. <...> Minios prieš Dievą su žiedais išejo. (BŽ) 2. gėlė: Pamergės puokštė iš trijų žiedų. Saldainių dėžutė ir keletas rožių žiedų – kuo bloga dovana? ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Minėtuose žodynuose antra žiedo reikšmė aiškinama tiesiog žodžiu gėlė (vadinasi, apskritai gėlė). Šiuo atveju galima kalbėti apie metoniminį reikšmės perkėlimą, kai dalis vartojama vietoj visumos (žiedas – gėlė). Tačiau išnagrinėti DLKT pavyzdžiai ir interneto vartosena rodo, kad nagrinėjamais atvejais gal net dažniau gali būti kalbama apie ‘skintą gėlę’. Todėl turbūt lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose reikėtų skirti žiedo kaip ‘augalo’ ir žiedo kaip ‘skinto augalo’ reikšmes. 2. STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ Kaip jau minėta, apklausoje dalyvavo 100 skirtingų studijų pakopų ir fakultetų studentų iš dviejų Lietuvos universitetų (plačiau žr. skyrelyje „Metodologija“). Į pirmą apklausos klausimą – „Koks, Jūsų manymu, yra pagrindinis (-iai) gėlės požymis (-iai)?“ – maždaug pusė visų apklaustų mokslų krypčių ir lyčių atstovų (52, t. y. 52 proc.) atsakė, kad pagrindinis gėlės požymis yra ži edas (variantai: ži edai, žydi, žydėjimas, žiedlapiai). Kartais prie atsakymo žiedas dar nurodytas ir rega suvokiamas žiedo požymis, pvz.: ryškus, gražus žiedas, žiedas yra kitos spalvos nei žalia. Kiti respondentai atsakė, kad pagrindinis gėlės požymis yra  kvapas (variantas: kvepėjimas) (8, t. y. 8 proc.);  grožis (4, t. y. 4 proc.) (variantas: estetinis grožis);  lapeliai (1, t. y. 1 proc.);  forma 26 (1, t. y. 1 proc.). Buvo ir tokių respondentų, kurie nurodė ne po vieną, o po du ar net po tris gėlės požymius:  lapai ir žiedai (7, t. y. 7 proc.) (variantai: žiedas (-ai) ir / ar lapai; turi žiedą arba ne žalios, o kokios kitos spalvos lapus; žali lapai ir žiedai, dažniausiai kitos spalvos nei žalia; žiedlapiai, lapai);  stiebas ir žiedas (5, t. y. 5 proc.) (variantas: yra kotelis ir žiedas);  spalva, kvapas (3, t. y. 3 proc.);  žydi ir kvepia (2, t. y. 2 proc.) (variantas: kvepia, ryški žiedo spalva);  žiedas, spalva 27 (1, t. y. 1 proc.);  lapeliai ir kotas (1, t. y. 1 proc.); 26 Šiuo atveju nelabai aišku, ką respondentas turėjo minty – ar žiedo formą, ar gėlės formą, ar kt. 27 Nelabai aišku, kas čia ir toliau turėta omenyje – ar ryški žiedo spalva, ar iš aplinkos išsiskirianti žiedo, gėlės spalva, ar pan. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204  lapai, spalva (1, t. y. 1 proc.);  spalva, forma, kvapas, išskirtinumas (1, t. y. 1 proc.);  grožis, spalva, kvapas (1, t. y. 1 proc.);  spalva, kvapas, žydėjimo periodiškumas (1, t. y. 1 proc.);  kvapas ir išvaizda (1, t. y. 1 proc.);  žiedai, lapai, kotas (1, t. y. 1 proc.). Buvo keli pavieniai atsakymai, išsiskiriantys iš kitų ir kiek gluminantys, pavyzdžiui, kai kuriems respondentams pagrindinis gėlės požymis yra tai, kad  gėlė auga iš žemės, turi žiedus, bet ne ant šakų (1, t. y. 1 proc.);  gėlės šaknys po žeme (1, t. y. 1 proc.);  žalia gėlės spalva (1, t. y. 1 proc.);  gėlė visuomet auga (1, t. y. 1 proc.);  gėlė žydi ilgiau negu medis (1, t. y. 1 proc.). Pateikti atsakymai kelia abejonių, ar respondentai tikrai suvokia, kas yra gėlė (arba patį klausimą), nes a) ne tik gėlė auga iš žemės ir b) ne tik jos šaknys yra po žeme, bet ir medžių, krūmų ir apskritai daugumos augalų, c) ne tik gėlės yra žalios spalvos, bet ir medžiai, krūmai ir pan. (be to, žalia yra tik gėlės stiebo ir lapų (paprastai) spalva), d) gėlės turi savo egzistavimo laikotarpį, todėl netikslu teigti, kad jos visuomet auga, tarsi tai būtų nebaigtinis procesas, e) kai kurie medžiai, pavyzdžiui, obelis, gali žydėti ilgiau negu tam tikros rūšies gėlės. Kai kurie apklausti tiksliųjų mokslų atstovai (vyrai) pastebėjo kiek kitokius gėlės požymius, plg.:  gėlė yra augalas, neturintis medienos (1, t. y. 1 proc.);  gėlė yra žemesnis už medį augalas, turintis žiedą (1, t. y. 1 proc.);  gėlė turi nektarą (1, t. y. 1 proc.). Iš tiesų, a) mediena 28 yra medžio (ne gėlės) dalis tarp brazdo ir šerdies (DŽ7i), b) gėlė yra žemesnis už medį 29 augalas ir c) nektarą 30 turi ne tik gėlės, bet visi žydintys augalai. 28 Plg. LRTB: mediena „lignoceliuliozės medžiaga, esanti tarp medžio arba krūmo žievės ir šerdies“ (žr. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result). 29 Plg. LRTB: medis „stambus daugiametis augalas (paprastai ne žemesnis kaip 2 m) su sumedėjusiu stiebu ir šaknimis, lają sudarančiomis šakomis ir viršutiniu ūgliu“ (žr. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result); VLEe: medis „daugiametis augalas ne mažiau kaip 3 m aukščio, turintis aiškų pagrindinį sumedėjusį stiebą ir šaknis. <…>“ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/medis-13511). 30 Plg. VLEe: nektaras „augalų, priklausančių magnolijūnų skyriui, liaukų gaminamas ir išskiriamas skystis. <...>“ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/nektaras-101105); LRTB: nektaras „saldus skystis, išskiriamas augalų nektarinių liaukų“ (žr. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Išvardytus respondentų požymius galima priskirti moksliniams (a, c) ir kognityviniams 31 (b) požymiams. Vienas respondentas nurodė ne gėlės požymį, bet jos paskirtį 32 , plg.: gėlė skirta puošti namus (1, t. y. 1 proc.). Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai apklausos dalyviams pagrindinis (taigi tipiškiausias) gėlės požymis yra žiedas, kuris paprastai yra ryškus, gražus, išsiskiriantis. Su gėlės žiedu veikiausiai siejami ir kiti respondentų kiek dažniau nurodomi požymiai – kvapas, grožis ir spalva. Taip pat respondentai kaip gėlės požymius nurodė lapus ir stiebus, kurie dažniausiai minimi kartu su žiedu, plg.: lapai ir žiedai, stiebas 33 ir žiedas. Taigi šiuo atveju DLKT ir apklausos duomenys sutampa, plg. ištirtą DLKT medžiagą: gėlė dažniausiai atpažįstama pagal tipiškiausią išorinį požymį – ‘žiedą’, tačiau gėlės išoriniai (rega suvokiami) požymiai taip pat yra ‘lapai’ ar ‘stiebas’. Skiriamas dar vienas gėlės požymis (uodžiamasis) – ‘kvapas’ (plačiau žr. 1.1.4 poskyrį). Į antrą apklausos klausimą – „Kokią dalį (organą), Jūsų manymu, turi turėti augalas, kad jį pavadintumėte gėle?“ – respondentai dažniausiai (68, t. y. 68 proc.) atsakė, kad žiedą (variantai: žiedus, žiedlapius, žiedyną, turi žydėti; žiedas, kuris nėra panašus į žalius lapus). Gerokai rečiau buvo nurodomos kitos gėlės dalys (organai):  stiebas (6, t. y. 6 proc.);  šaknis (3, t. y. 3 proc.);  lapeliai (1, t. y. 1 proc.);  piestelė 34 (1, t. y. 1 proc.). Buvo ir tokių respondentų, kurie nurodė ne po vieną, o po du, po tris ar net po keturis gėlės požymius, pvz.:  stiebas ir žiedas (6, t. y. 6 proc.) (variantai: stiebas ir žiedai; žiedas ir stiebas; stiebas su žiedais; žiedas, žalias kamienas; žiedas / kotas);  žiedai, lapai (5, t. y. 5 proc.) (variantai: lapai ir žiedas; žiedas ar puošni lapija; žiedas arba lapai; žiedas – tai pirmiausia šauna į galvą, bet gali būti ir tik lapai); 31 Kognityvinį požymį – kad gėlė yra žemesnis negu medis augalas – mini ir COLLINS žodynas, plg. gėlė 3. (gėlė kaip augalas) ‘mažas augalas’, ‘ne medis, ne krūmas, ne daržovė’ (plačiau žr. Gaidienė, Liutkevičienė 2018). 32 Beje, tokį požymį nurodo ir kai kurie užsienio kalbų – latvių, anglų, rusų – žodynai, plg. ‘augalas namams puošti’ (MLVV, LLVV); ‘augalas, auginamas dėl (gražių) žiedų’ (COLLINS), ‘[augalas] naudojamas kaip dekoracija’, ‘naudojamas kaip dovana’ (OXFORD); ‘laikoma dėl žiedų’ (СЛОВАРЬ ДАЛЯ) (plačiau žr. Gaidienė, Liutkevičienė 2018). 33 Junginyje stiebas ir žiedas, matyt, turimas omenyje vertikalus stiebas. 34 Plg. VLEe: piestelė „magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus augalų žiedo vidurinėje dalyje esantis moteriškasis organas. <…>“ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/piestele-4460). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204  stiebas, lapai, žiedai 35 (3, t. y. 3 proc.) (variantai: žiedlapiai, lapeliai ir stiebas; stiebas, lapai, žiedlapiai);  piestelė, kuokelis 36 arba tiesiog žiedas (1, t. y. 1 proc.);  stiebas, žiedai, pumpuras, lapai (1, t. y. 1 proc.). Buvo keli pavieniai atsakymai, išsiskiriantys iš kitų, ne visai aiškūs, pavyzdžiui,  gėlė turi turėti stiebą, dar turi atlikti fotosintezę (1, t. y. 1 proc.);  gėlė turi tą, kur žiedadulkes daro (1, t. y. 1 proc.);  gėlė turi stebūlą (1, t. y. 1 proc.),  gėlė turi padalus (1, t. y. 1 proc.). Pažymėtina, kad fotosintezė 37 yra būtina ne tik gėlėms, bet ir didžiajai daugumai augalų, ji palaiko gyvybę žemėje. Respondentas, atsakęs, kad gėlė „turi tą, kur žiedadulkes daro“, turbūt turėjo minty kuokelį arba piestelę. Na, o ką turėjo mintyje respondentai, atsakę „stebūlą“ ir „padalus“, sunku pasakyti. Vienas (t. y. 1 proc.) respondentas nemokėjo apibūdinti, kokią dalį ar organą turi turėti augalas, kad jį būtų galima pavadinti gėle. Taigi dauguma apklausos dalyvių mano, kad augalą būtų galima pavadinti gėle, jei jis turi žiedą. Kiek rečiau apklaustieji atsakė, kad augalas turi turėti stiebą, lapus, dar rečiau – šaknis, kad jį būtų galima pavadinti gėle. Į trečią apklausos klausimą – „Ar, Jūsų manymu, gėlė gali neturėti (akivaizdžiai matomo) žiedo?“ – respondentai atsakė taip: a) dauguma tiksliųjų mokslų atstovų atsakė, kad gėlė gali neturėti akivaizdžiai matomo žiedo (moterys – 5 iš 5; vyrai – 35 iš 45); b) humanitarinių mokslų atstovės taip pat atsakė, kad gali neturėti (13 iš 14); c) socialinių mokslų atstovų nuomonės kiek išsiskyrė: moterys (23 iš 29) ir vyras iš kaimo (1 iš 1) mano, kad gali neturėti, o vyrams iš miesto atrodo, kad neg ali neturėti (4 iš 6). Taigi, daugumos respondentų nuomone, gėlė gali neturėti akivaizdžiai matomo žiedo (79 proc.). Kad negali neturėti, atsakė tik 21 proc. visų apklaustųjų. Vyrų ir moterų nuomonės 35 Pasakytina, kad toks apibūdinimas tinka ne tik gėlei, bet ir medžiui, ir krūmui. 36 Plg. VLEe: kuokelis „magnolijainių skyriaus augalų žiedo vyriškasis dauginimosi organas. <…> “ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/kuokelis-24064). 37 Plg. VLEe: fotosintezė „<...> procesas, kai organizmai (chlorofilo turintys augalai, žaliosios ir purpurinės bakterijos) didelės energinės vertės junginių sintezei naudoja regimosios spektro dalies Saulės energiją. <...>“ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/fotosinteze-41233). Plg. LRTB: „<...> Fotosintezės metu spindulinė Saulės šviesos energija virsta organinių junginių chemine energija, kurią visi organizmai naudoja medžiagų apykaitai ir kt. funkcijoms“ (plačiau žr. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 beveik nesiskiria, plg.: kad gėlė gali neturėti akivaizdžiai matomo žiedo atsakė 85 proc. moterų ir 73 proc. vyrų, o kad negali neturėti – 15 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Respondentų atsakymai į pirmą, antrą ir trečią apklausos klausimus prieštarauja vieni kitiems. Viena vertus, respondentai (dažniausiai) teigia, kad pagrindinis gėlės požymis yra žiedas ir kad augalą būtų galima pavadinti gėle, jis turi (dažniausiai) turėti žiedą, o į trečią klausimą – „Ar, Jūsų manymu, gėlė gali neturėti (akivaizdžiai matomo) žiedo?“ – respondentai dažniausiai atsako, kad gali neturėti. Tokie atsakymai rodo, kad suvokimas, kas yra gėlė, tų pačių respondentų sąmonėse nėra nusistovėjęs. Galbūt nesusimąstydami jie pateikia tą gėlės požymį, kuris pirmiausia ateina į galvą, t. y. prototipinį, o kai labiau įsigilina, tie požymiai pradeda įvairuoti – pradeda mėginti tipologizuoti, struktūrinti duomenis. Ketvirtas apklausos klausimas skambėjo taip: „Ar, Jūsų manymu, nežydintis dekoratyvus augalas (pvz., turintis puošnius lapus) yra gėlė?“. Į šį klausimą buvo atsakyta taip: a) kai kurie tiksliųjų mokslų atstovai atsakė, kad nežydintis dekoratyvus augalas nėra gėlė (moterys – 4 iš 5, vyrai (iš kaimo) – 11 iš 20), o kai kurie – vyrai (iš miesto) – atsakė, nežydintis dekoratyvus augalas yra gėlė (15 iš 25); b) humanitarinių mokslų atstovės taip pat mano, kad nežydintis dekoratyvus augalas yra gėlė (13 iš 14); c) socialinių mokslų atstovai irgi atsakė, kad nežydintis dekoratyvus augalas yra gėlė (moterys – 20 iš 29; vyrai – 5 iš 7). Taigi vyrauja nuomonė, kad nežydintis dekoratyvus augalas (pvz., turintis puošnius lapus) gali būti laikomas gėle (taip atsakė 63 proc., ne – 37 proc. respondentų). Moterų ir vyrų nuomonės yra gana panašios – taip atsakė 71 proc. moterų ir 56 proc. vyrų. Vėlgi respondentų atsakymai į pirmą ir antrą, trečią ir ketvirtą apklausos klausimus prieštarauja vieni kitiems – viena vertus, dažniausiai teigiama, kad pagrindinis gėlės požymis yra žiedas, kita vertus, nežydintis dekoratyvus augalas irgi yra laikomas gėle. Tačiau kai kurie DLKT pavyzdžiai patvirtina, kad gėlei žiedas nėra svarbus (plačiau žr. 1.1.5.2 poskyrį). Svarbu, kad gėle vadinamas augalas būtų dekoratyvus, pavyzdžiui, turėtų puošnius lapus. Į penktą apklausos klausimą – „Ar, Jūsų manymu, gėlė visada turi vertikalų stiebą?“ – respondentai atsakė taip: a) tiksliųjų mokslų atstovai beveik vienbalsiai atsakė, kad gėlė ne visada turi vertikalų stiebą (moterys – 4 iš 5; vyrai – 44 iš 45); b) humanitarinių mokslų atstovių nuomonės išsiskyrė – moterys, kilusios iš kaimo, teigė, kad ne visada (7 iš 8), o kilusios iš miesto, kad visada (6 iš 6); ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 c) socialinių mokslų atstovai beveik vienbalsiai sako, kad gėlė ne visada turi vertikalų stiebą (moterys – 25 iš 29, vyrai – 7 iš 7). Užduodant šį klausimą tikėtasi kiek kitokio atsakymo – kad prototipinis gėlės stiebas yra vertikalus 38 (stiebą, kaip būtiną gėlės organą, pamini nemažai respondentų, plg. atsakymus į pirmą ir antrą apklausos klausimus). Tačiau, kaip matyti, dauguma (87 proc.) respondentų mano, kad gėlė ne visada turi vertikalų stiebą. Vyrų ir moterų nuomonės sutampa. Jų manymu, gėlė ne visada turi vertikalų stiebą (taip atsakė 75 proc. moterų ir 98 proc. vyrų). Jeigu palygintume DLKT duomenis, tai pastebėtume, kad ir tekstyne pateikta medžiaga nepateikia vienareikšmiško atsakymo. Vieni DLKT pavyzdžiai rodo, kad gėlės dažnai turi vertikalų stiebą, kiti – kad ne visada. Nei vijokliai, nei vandens augalai vertikalių stiebų neturi, bet vis dėlto kai kurie iš jų vadinami gėlėmis (plačiau žr. 1.2 poskyrį). Šeštas apklausos klausimas buvo toks: „Ar, Jūsų manymu, žydintis vijoklinis augalas yra gėlė?“. Į šį klausimą respondentai atsakė taip: a) tiksliųjų mokslų atstovų nuomonės pasiskirstė beveik vienodai – moterys (4 iš 5) ir vyrai iš kaimo (11 iš 20) mano, kad žydintis vijoklinis augalas yra gėlė, o vyrai iš miesto mano, kad nėra gėlė (13 iš 25); b) humanitarinių mokslų atstovės atsakė, kad žydintis vijoklinis augalas yra gėlė (12 iš 14); c) socialinių, kaip ir tiksliųjų, mokslų atstovų nuomonės išsiskyrė: moterys iš kaimo mano, kad žydintis vijoklinis augalas yra gėlė (9 iš 12), moterys iš miesto taip nemano (10 iš 17); vyrai iš kaimo atsakė, kad žydintis vijoklinis augalas yra gėlė (1 iš 1), vyrų iš miesto nuomonės pasiskirstė vienodai – yra gėlė (3 iš 6) ir nėra gėlė (3 iš 6). Taigi, kad žydintis vijoklinis augalas yra gėlė, mano 59 proc. visų apklaustųjų. Dauguma apklaustų moterų (67 proc.) ir vyrų (52 proc.) mano, kad žydintis vijoklinis augalas yra gėlė. Tačiau iš rezultatų matyti, kad manančių, jog žydintis vijoklinis augalas yra gėlė, persvara nėra tokia didelė. Vadinasi, respondentams dėl žydinčio vijoklinio augalo, kaip gėlės, kyla abejonių. Į septintą apklausos klausimą – „Ar, Jūsų manymu, žydintis vandens augalas yra gėlė?“ – respondentai atsakė taip: 38 Iš tiesų, gėlė ne visada turi vertikalų stiebą, plg. gėlė „<...> Pvz., pagal auginimo vietą skirstomos į kambarines gėles ir lauko gėles, pagal žydėjimo laiką – į žydinčias pavasarį, vasarą ar rudenį, pagal augimo pobūdį – į žemaūges, vijoklines, laipiojančiąsias ir kitokias. <…>“ (plačiau žr. VLEe: https://www.vle.lt/Straipsnis/geles-43169). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 23 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 a) tiksliųjų mokslų atstovai beveik vienbalsiai teigė, kad žydintis vandens augalas yra gėlė (moterys – 5 iš 5; vyrai – 38 iš 45); b) humanitarinių mokslų atstovės taip pat mano, kad žydintis vandens augalas yra gėlė (10 iš 14); c) socialinių mokslų atstovai beveik vienbalsiai atsakė, kad žydintis vandens augalas yra gėlė (moterys – 27 iš 29; vyrai 7 iš 7). Taigi, kad žydintis vandens augalas yra gėlė, mano 87 proc. visų respondentų. Moterų, manančių, kad žydintis vandens augalas yra gėlė, buvo 81 proc., vyrų – 87 proc. Šiuo atveju respondentams greičiausiai prieš akis iškyla vandens lelijos 39 ar lotoso 40 vaizdinys. Respondentų taip pat buvo pasiteirauta, „Ar, Jūsų manymu, žydintis kaktusas yra gėlė?“. Atsakymai pasiskirstė taip: a) tiksliųjų mokslų atstovai šiuo klausimu neturi bendros nuomonės – atsakė ir kad žydintis kaktusas yra gėlė (moterys – 2 iš 5; vyrai – 26 iš 45), ir kad nėra gėlė (moterys – 3 iš 5; vyrai – 19 iš 45); b) dauguma humanitarinių mokslų atstovių mano, kad žydintis kaktusas yra gėlė (13 iš 14); c) socialinių, kaip ir tiksliųjų, mokslų atstovų nuomonės kiek išsiskyrė, ypač moterų, kilusių iš kaimo, ir moterų, kilusių iš miesto. Moterys, kilusios iš kaimo, mano, kad žydintis kaktusas yra gėlė (11 iš 12), o kilusių iš miesto nuomonės pasiskirstė taip: 12 iš 19 mano, kad yra gėlė, o 7 iš 19 mano, kad nėra gėlė; daugumos vyrų nuomone, žydintis kaktusas nėra gėlė (5 iš 7). Taigi atsakymai pasiskirstė taip: 66 proc. respondentų atsakė, kad žydintis kaktusas yra gėlė. Moterų, manančių, kad žydintis kaktusas yra gėlė, buvo kiek daugiau (79 proc.) negu vyrų (53 proc.). Jeigu atsakymus palygintume su DLKT duomenimis, tai pastebėtume, kad tekstyne kaktusas, kaip gėlė, irgi vertinamas prieštaringai, tačiau kai kurie kaktusai gali būti laikomi gėlėmis (plačiau žr. 1.1.5.1 ir 1.1.5.2 poskyrius). Į devintą apklausos klausimą – „Ar, Jūsų manymu, žydintis krūmas (puskrūmis) yra gėlė?“ – respondentai atsakė taip: 39 Plg. VLEe: vandens lelija „<...> Žiedai dvilyčiai, dideli, iškilę virš vandens. Šiaurinių platumų vandens lelijos žiedai balti, tropinių vandens lelijų įvairių spalvų – raudoni, mėlyni, geltoni. <…>“ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/vandens-lelija-99595). 40 Plg. VLEe: lotosas „<...> Žiedai stambūs, pavieniai. <...> Abi lotoso rūšys auginamos kaip dekoratyvinės, jų vaisynai naudojami puokštėms. <...>“ (žr. https://www.vle.lt/Straipsnis/lotosas-17658). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 24 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 a) tiksliųjų mokslų atstovai (moterys) neturi bendros nuomonės – 3 iš 5 mano, kad žydintis krūmas (puskrūmis) yra gėlė; 2 iš 5 atsakė, kad nėra gėlė, atstovai (vyrai) taip pat atsakė, kad žydintis krūmas (puskrūmis) nėra gėlė (37 iš 45); b) humanitarinių mokslų atstovių nuomonės išsiskyrė – moterys (iš kaimo) vienbalsiai teigė, kad žydintis krūmas (puskrūmis) nėra gėlė (8 iš 8), o moterys (iš miesto) atsakė ir kad yra gėlė (3 iš 6), ir kad nėra gėlė (3 iš 6); c) beveik visų socialinių mokslų atstovų nuomone, žydintis krūmas (puskrūmis) nėra gėlė (moterys – 25 iš 29; vyrai – 7 iš 7). Iš viso 82 proc. respondentų atsakė, kad žydintis krūmas (puskrūmis) nėra gėlė (taip mano 79 proc. apklaustų moterų ir 85 proc. apklaustų vyrų). Respondentų atsakymas, kad žydintis krūmas (puskrūmis) nėra gėlė, kiek prieštarauja VLEe pateiktai gėlės apibrėžčiai (plačiau žr. 1.1.5 poskyrį). Be to, DLKT medžiaga rodo, kad kai kurie krūmai (puskrūmiai) yra laikomi gėlėmis, pavyzdžiui, rožė (plačiau žr. 1.1.5.1 ir 1.1.5.2 poskyrius). Dešimtas apklausos klausimas buvo suformuluotas taip – „Ar, Jūsų manymu, žemiau nurodyti augalai yra gėlės?“. Pasižiūrėkime, kokius augalus respondentai laiko gėlėmis, o kokių nelaiko. 1) Kraujažolė: a) tiksliųjų mokslų atstovų nuomonės išsiskyrė: moterys mano, kad kraujažolė nėra gėlė (4 iš 5), vyrų iš kaimo nuomonės išsiskyrė – vieni sako, kad nėra gėlė (11 iš 20), kiti sako, kad yra gėlė (9 iš 20), o vyrai iš miesto sako, kad nėra gėlė (18 iš 25); b) humanitarinių mokslų atstovės taip pat mano, kad kraujažolė nė ra gėlė (11 iš 14); c) socialinių mokslų atstovių (moterų) iš kaimo ir miesto nuomonės išsiskyrė – moterys iš kaimo mano, kad kraujažolė yra gėlė (11 iš 12), o moterys iš miesto sako, kad nėra gėlė (14 iš 17). Daugumos socialinių mokslų atstovų (vyrų) nuomone, kraujažolė yra gėlė (4 iš 7). Taigi dauguma (62 proc.) respondentų mano, kad kraujažolė nėra gėlė. Iš viso 63 proc. visų apklaustų moterų ir 62 proc. visų apklaustų vyrų atsakė, kad kraujažolė nėra gėlė. 2) Puansetija: a) tiksliųjų mokslų atstovės moterys teigė, kad puansetija yra gėlė (3 iš 5), 26 vyrai (iš 45) mano, kad yra gėlė, o 19 vyrų (iš 45) mano, kad nėra gėlė; ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 25 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 b) humanitarinių mokslų atstovės vienbalsiai atsakė, kad puansetija yra gėlė (14 iš 14); c) socialinių mokslų atstovai beveik vienbalsiai teigė, kad puansetija yra gėlė (moterys – 24 iš 29; vyrai – 5 iš 7). Iš viso 72 proc. respondentų atsakė, kad puansetija yra gėlė. 83 proc. visų apklaustų moterų ir 62 proc. visų apklaustų vyrų mano, kad puansetija yra gėlė. 3) Smidras. Beveik visi respondentai atsakė, kad smidras nėra gėlė, plg.: a) tiksliųjų mokslų atstovai beveik visi atsakė, kad nėra gėlė (moterys – 4 iš 5; vyrai – 38 iš 45); b) humanitarinių mokslų atstovės taip pat beveik visos atsakė, kad smidras nėra gėlė (12 iš 14); c) socialinių mokslų atstovai beveik irgi vienbalsiai teigė, kad smidras nėra gėlė (moterys – 28 iš 29; vyrai – 6 iš 7). Taigi 88 proc. visų respondentų mano, kad smidras nėra gėlė. 92 proc. visų apklaustų moterų ir 85 proc. visų vyrų teigė, kad smidras nėra gėlė. Atkreiptinas dėmesys, kad, DLKT duomenimis, smidras kai kuriais atvejais yra laikomas gėle (plačiau žr. 1.1.5.2 poskyrį). 4) Saulėgrąža. Beveik visi respondentai mano, kad saulėgrąža yra gėlė, plg.: a) tiksliųjų mokslų atstovai atsakė, kad yra gėlė (moterys – 5 iš 5; vyrai – 39 iš 45); b) humanitarinių mokslų atstovės taip pat atsakė, kad yra gėlė (12 iš 14); c) socialinių mokslų atstovai beveik vienbalsiai teigė, kad saulėgrąža yra gėlė (moterys – 27 iš 29; vyrai – 7 iš 7). Taigi, kad saulėgrąža yra gėlė, mano 80 proc. visų respondentų, iš kurių taip mano 92 proc. visų apklaustų moterų ir 88 proc. visų apklaustų vyrų. 5) Alyva. Apklaustų respondentų nuomonės dėl alyvos kiek išsiskyrė: a) dauguma tiksliųjų mokslų atstovių mano, kad alyva nėra gėlė (4 iš 5), o tiksliųjų mokslų atstovų – vyrų – nuomonės išsiskyrė. Dauguma vyrų iš kaimo mano, kad alyva nėra gėlė (14 iš 20), o miestiečių vyrų nuomonės pasidalijo – 14 (iš 25) alyvą laiko gėle, 11 (iš 25) alyvos gėle nelaiko; b) humanitarinių mokslų atstovių nuomonės taip pat išsiskyrė: dauguma moterų iš kaimo mano, kad alyva nėra gėlė (7 iš 8), o miestiečių nuomonės pasidalijo per pusę – 3 (iš 6) mano, kad alyva yra gėlė, 3 (iš 6) mano, kad alyva nėra gėlė; c) socialinių mokslų atstovų nuomonės taip pat išsiskyrė, plg.: 16 moterų (iš 29) atsakė taip, 13 (iš 29) – ne; 5 vyrai (iš 7) – taip, 2 (iš 7) – ne. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 32 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LRTB: Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt. MACMILLAN: Macmillan Dictionary. Prieiga internete: http://www.macmillandictionary.com/. MERRIAM-WEBSTER: Merriam-Webster Dictionary and Thesaurus. Prieiga internete: https://www.merriam-webster.com/. MLVV: Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. I. Zuicena, A. Roze. Prieiga internete: http://www.tezaurs.lv/mlvv/. OXFORD: Oxford Dictionaries. Prieiga internete: https://en.oxforddictionaries.com/. VIKIPEDIJA. Laisvoji enciklopedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis. VLEe: Visuoti nė lietuvių enciklopedija: elektroninis variantas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. Prieiga internete: https://www.vle.lt. МАКС: Словарь русского языка. Под ред. А. П. Евгеньевой. Prieiga internete: http://slovari.ru/search.aspx?s=0&p=3068. СЕМ: Русский семантический словарь. Отв. ред. Н. Ю. Шведова. Prieiga internete: http://slovari.ru/search.aspx?s=0&p=3068. СЛОВАРЬ ДАЛЯ: Толковый словарь живaго великорусского языка. Владимира Даля. Prieiga internete: http://slovardalja.net/search.php. ТСОШ: Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведовой. Prieiga internete: http://slovari.ru/search.aspx?s=0&p=3068. Interneto tekstų ištekliai naršyti paieškos sistema Google. Prieiga internete: https://www.google.lt. LITERATŪRA Gaidienė A., Liutkevičienė D. 2017. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai. – Bendrinė kalba 90, 1–47. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?90. Gaidienė A., Liutkevičienė D. 2018. Gėlės samprata aiškinamuosiuose žodynuose. – Bendrinė kalba 91, 1–19. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?91. Geeraerts D. 2006: Words and other wonders. – Cognitive Linguistic research 33, Mouton de Gruyter, Berlin – New York. Gudavičius A. 2009: Etnolingvistika: tauta kalboje, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 33 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lakoff G. 1987: Лакофф Дж. Женщины, огонь и опасные вещи: что категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И. Б. Шатуновского, Москва: Языки славянской культуры, 2004. Mikulskas R. 2009: Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos. – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 39–80. Pragglejaz Group 2007: A Method for Identifying Metaphorically Used Words in Discourse. – Metaphor and Symbol 22(1), 1–39, Philadelphia. Prieiga internete: http://lingwistyka.pbworks.com/w/file/fetch/51533082/Pragglejazproc.20groupproc.2 0-proc.20MIP.pdf (Žiūrėta 2018 11 07). Rutkovska K., Smetona M., Smetonienė I. 2017. Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Ungerer F., Schmid H.-J. 2006: An introduction to cognitive linguistics, London: Longman. [2nd edition]. Įteikta 2018 11 29 Priimta 2018 12 30 THE CONCEPT OF THE WORD FLOWER IN PUBLIC USAGE Summ ary The obj e c t of study of this article is the usage of the word flower (Lith. gėlė) in the Corpus of the Modern Lithuanian Language (CMLL) and data from student surveys. The g o a l of the article is to analyse the semantics of the word flower in the modern written language and the modern conception of flower based on student surveys, and to present suggestions to distinguish and formulate the meanings of the definition of this word in the Dictionary of the Standard Lithuanian Language (DSLL). Analysis of the CMLL and survey data has showed that the word flower does not have an established conception in the Lithuanian language. Some diametrically conflicting attitudes have become apparent. Some data suggest that a flower is not a ‘decorative plant’, ‘sward’, ‘vine’, ‘cactus’, or ‘shrub’. Other data point that a flower is a ‘herbaceous plant’, ‘decorative plant’, ‘vine’, ‘cactus’, ‘water plant’, ‘subshrub’, ‘shrub’. Notably, such conflicting data have been derived from the same sources or even from the replies of the same respondents. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje | 34 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 The study aimed to identify the most typical attributes of a flower. The surveys have showed that a flower is most often recognised by its typical exterior attribute, the ‘blossom’; it is a blossoming plant. The study also sought to find out whether a flower is merely a blossoming plant, or a decorative plant that does not necessarily has a (clearly visible) blossom but rather stands out, say, in its lovely leaves. Some examples and answers imply that a flower must have (a unique) blossom, others, that no blossom is strictly necessary: all that matters is that the plant referred to as a ‘flower’ ought to be decorative, for instance, have extravagant leaves, which makes ‘leaves’ a typical attribute of a flower as well. Such mutually contradicting opinions indicate that the perception of what a flower is has not yet been established in the human consciousness. Other typical attributes of a flower are a ‘stem’ and ‘smell’. The examples picked out in the CMLL show that the purpose of flowers is important, too: flowers can be given as a present, they can be used as a home decoration or an expression of respect. Having analysed the CMLL material and survey data, as well as with reference to the presumptions brought forward in the authors’ previous article about the conception of flower in dictionaries, we can state that the word flower has three meanings in the Lithuanian language: a ‘plant’, a ‘part of a plant’, and a ‘blossom’. The following definitions of the meanings of the word were proposed for the DSLL: (1) a small wild, garden, or potted plant that blossoms or has extravagant leaves and is often distinguished by a pleasant smell; (2) the stem and blossom of this plant intended as a gift, an expression of respect, a home decoration, and so on; (3) the blossom of the plant. Furthermore, a third shade of the meaning of flower, that of a plant having a blossom of a particular colour, was identified as well. KEYWORDS: corpus, survey, meaning, shade of meaning, definition, flower. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] [email protected]