Ypatybių pavadinimai „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas YPATYBIŲ PAVADINIMAI LIETUVIŲ KALBOS NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: naujadaras, vedinys, ypatybių pavadinimai, žodžių daryba. Visos pasaulio kalbos ilgainiui kinta – tai normalus ir reikalingas reiškinys (Crystal 2005: 31), užtikrinantis visavertį kalbos funkcionavimą globalėjančiame pasaulyje. Pats judriausias kalbos sluoksnis – leksika – kinta, veikiamas ne tik laiko perspektyvos, bet ir žmonių (Jakaitienė 2018: 3), pavyzdžiui, naujadarų kūrėjų. Dabartinis bendrinės lietuvių kalbos raidos etapas dėl nenutrūkstamo naujažodystės, t. y. naujažodžių kūrimo, proceso įvardijamas „naujadarų amžiumi“ (Naktinienė 2002: 47), „neologizmų bumu“ (Girčienė 2005: 78). Dėl šios priežasties 2011 m. rudenį Lietuvių kalbos institute buvo pradėtas kurti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (toliau – ND), kuriame fiksuojami lietuvių kalboje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje atsiradę ir viešai vartojami nauji kalbos vienetai (žodžiai, žodžių junginiai ir santrumpos). Atrenkant duomenis remiamasi naujažodžių teorijoje ir praktikoje pripažintu kriterijumi – žodžių ir jų reikšmių fiksavimu žodynuose, t. y. naujažodžiais laikomi žodžiai ir jų reikšmės, kurie nėra įrašyti atraminiais pasirinktuose žodynuose 1 . Duomenynas – „ne tik naujų kalbos reiškinių šaltinis, bet ir viena iš dabartinės žodžių būklės ir raidos tyrimo priemonių, suteikianti galimybę be pačių naujažodžių gauti ir žodžių darybos tyrimams svarbią informaciją apie juos“ (Murmulaitytė 2016: 24). Siekiant patikrinti ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos kategorijai 1 Tai Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – DŽ7), internetinis Lietuvių kalbos žodynas (toliau – LKŽe) ir Tarptautinių žodžių žodynas (toliau – TŽŽ). Nors lietuvių kalbotyros veikaluose naujažodis (neologizmas) įprastai apibrėžiamas kaip naujai kalboje atsiradęs žodis (Urbutis 2009: 36–37; Jakaitienė 2010: 205; Girčienė 2011: 165), vis dėlto mokslinėje literatūroje pateikiama naujažodžio samprata įvairuoja (plačiau žr. Girčienė 2012: 6): vieni skiriamąja naujažodžio ypatybe laiko keliamą naujumo, neįprastumo įspūdį (Palionis 1985: 212), kiti juos traktuoja kaip žodžius, iki tol neįtrauktus į atraminius žodynus (Miliūnaitė 2015: 169). Naujažodžiui priskiriama „naujumo aureolė“ mokslininkų polemizuojama, „[m]at naujumas kartais gali būti suprantamas pernelyg subjektyviai: vieniems kalbos vartotojams koks nors žodis gali atrodyti jau įprastas, o kiti dar gali jo ir nesuprasti“ (Popova 2005: 9–13, cit. iš Jakaitienė 2010: 205; dar žr. Kazlauskaitė, Župerka, Macienė 2013: 91). Patikimesnis esti naujažodžių atrankos kriterijus pagal atraminius leidinius, nors lietuvių kalbos atveju toks kriterijus nėra visiškai patikimas – atraminiuose žodynuose esama leksikografinių plyšių, susiduriama su žodynų nesistemiškumo problema (Miliūnaitė 2015: 169). AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 priklausančių naujažodžių darybos tipų produktyvumą, pasirinktà nuolat pildoma naujažodžių bazė. Darybiškai išanalizuota ND medžiaga palyginta su XX a. II pusės ir pabaigos lietuvių kalbos gramatikų (Lietuvių kalbos gramatika (toliau – LKG); Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (toliau – DLKG) aprašais, kuriuose ypatybių pavadinimai sugrupuoti pagal darybos afiksų darumą. Rankiniu būdu kaupiama ND medžiaga, aišku, nerodo visiškai objektyvaus ir išsamaus naujažodžių skaičiaus, paplitimo, darybos ir kt. vaizdo (Miliūnaitė 2012: 10; apie subjektyvųjį naujų leksemų atpažinimo metodą plačiau žr. Mikelionienė 2000: 68). Siekiant, kad tas vaizdas būtų statistiškai reprezentatyvus, reikėtų naudoti kompiuterines naujažodžių gaudykles 2 (plg. Miliūnaitė 2015: 171; dar žr. Murmulaitytė 2016: 5), remtis tekstynais, pirmiausia Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (toliau – DLKT). Tekstynas (šiuo atveju – DLKT) – „tai išsamus duomenų bankas žodžių darybos tyrimams bei efektyvi priemonė ne tik morfemų išsidėstymo žodžiuose dėsningumams nusakyti, bet ir žodžių darybos modelių struktūrai, afiksų darumui, darinių dažnumui nustatyti“ (Inčiuraitė-Noreikienė 2017: 23). Kita vertus, ND ir yra unikalus tuo, kad jį faktiškai kuria ne tik profesionalūs kalbos tyrėjai, bet ir pati visuomenė, kuri vadovaujasi savo kalbos jausmu ir gimtosios kalbos žiniomis, atpažindama naujus kalbos reiškinius ir siųsdama juos ND kūrėjams. Taigi negalima teigti, kad ND pernelyg subjektyviai sudarytas ar jo pateikiama informacija yra perdėm šališka. ND yra nuolat pildomas, jo duomenys tikslinami ir atnaujinami. 2018 m. liepos 3 d. duomenyne buvo pateikti 4708 leksikografiškai aprašyti kalbos vienetai. Darybiškai nagrinėtini naujažodžiai – tai savakilmiai naujadarai ir mišrios darybos dariniai (hibridai), o kiti kalbos vienetai – naujos citatos, santrumpos, taip pat semantiniai dariniai, atgiję žodžiai ir žodžių junginiai – nėra šio straipsnio objektas. Dariųjų priesagų vedinių ND rasta 142. Tyrimo rezultatai pateikti 1-ojoje lentelėje, iš kurios matyti, kad ND duomenys neatitinka gramatikose pateikiamos darybos afiksų darumo eilės tvarkos. 2 Vieną iš tokių naujažodžių gaudyklių pagal projektą „Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės sistema tekstynui, lietuviškam internetui ir viešojo sektoriaus taikymams“ 2015 m. pateikė Vytauto Didžiojo universitetas (https://www.raštija.lt/semantika-lt). Rašant straipsnį, gaudyklė buvo neveiksni (plg. Miliūnaitė 2015: 171). AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1 LENTELĖ. Ypatybių pavadinimai pagal darybos afiksus Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne 3 Eil. nr. (DLKG) Priesaga ND naujadarų sk. Eil. nr. (ND) žodžiai 1. -umas 30 3. 2. -ybė 17 4. 3. -ystė 47 1. 4. -enybė 0 – 5. -uma 0 – 6. -ovė 1 6. 7. -ulys 1 6. 8. -atvė 0 – 9. -atis 0 – 10. -yba 1 6. 11. -astis 0 – 12. -ata 0 – 13. -(i)ava 0 – 14. -umė 0 – 15. -ra 0 – 16. -izmas4 41 2. 17. -ūra 2 5. -esys (LKG) 2 5. Pastaba: 1-oje skiltyje darybos afiksai surikiuoti pagal darumą (vedinių skaičių) DLKG duomenimis 5 , paskutinėje – pagal naujadarų skaičių ND. 3 Plg. Daivos Murmulaitytės (2016: 13–14) analogišką lentelę įrankių pavadinimams pagal darybos afiksus aprašyti. 4 „Nors priesaga -izmas lengvai išsiskiria daugelyje tarptautinių žodžių, naujų vedinių pačioje lietuvių kalboje su ja paprastai nėra daromasi“ (DLKG 2006: 103). 5 „Dabartinės kalbos žodžių darybos būklės aprašuose į darybos tipų darumą yra labai atsižvelgiama – juo grindžiamas darybos tipų išdėstymas (nuo dariausių iki pačių nedariųjų, bet labiau paisoma darinių skaičiaus, o ne tipų atvirumo) V. Urbučio daiktavardžių darybos aprašuose, taip pat jo ir kitų rašytuose žodžių darybos skyriuose „Lietuvių kalbos gramatikoje“ <...> bei „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (Keinys 1999: 25–26). AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Pagal ND duomenis tiriamuoju laikotarpiu produktyviausios ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) kategorijos priesagos yra -ystė, -izmas ir -umas. Gramatikose teigiama, kad iš šios kategorijos priesagų tikrai darios yra vos trys, t. y. -umas, -ybė ir -ystė (LKG 1965: 306; DLKG 2006: 100). Kaip matyti iš 1-oje lentelėje pateiktų duomenų, ND vyrauja trečios pagal darumą gramatikose laikytos priesagos -ystė vediniai (47 leksemos), padaryti iš daiktavardžių (asmenų pavadinimų) ir žymintys „pagrindiniu žodžiu pasakytam asmeniui būdingą ypatybę, būvį, padėtį, verslą, pasielgimą“ (DLKG 2006: 102), pvz.: mažaspalvỹstė (: mažaspalvis, -ė) „būsena, kai yra mažai spalvų“, saulininkỹstė (: saulininkas, -ė) „saulės energetikos verslas“, suaugỹstė (: suaugęs, -usi) „amžius, kai žmogus yra jau suaugęs“ (plg. paauglystė), taikdarỹstė 6 (: taikdarys, -ė) „pastangos įvesti taiką, ką sutaikyti“ 7 , žemgrobỹstė (: žemgrobys, -ė) „nelegalus nuosavybės teisės į žemę įgijimas“. Duomenyne apstu novatoriškas ir tradicines ūkio šakas, verslą žyminčių naujadarų, pvz.: antreprenerỹstė (: antrepreneris, -ė) „verslo idėjų generavimas“, barzdaskutỹstė (: barzdaskutys, -ė) „barzdų skutimo amatas“, klumpdirbỹstė (: klumpdirbys, -ė) „klumpių dirbimo amatas“ 8 , kubilininkỹstė (: kubilininkas, -ė) „kubilų dirbimo amatas“ 9 ir kt. Plg. naujadaro balkonininkỹstė (: balkonininkas, -ė) „daržininkystė balkone“ interneto paieškos sistemoje Google (toliau – G) pateikiamus pamatinio žodžio balkonininkas, -ė vartosenos pavyzdžius 10 [čia ir kitur paryškinta straipsnio autorės]: Aš pvz., kol kas tikčiau prie balkonininkių, nes auginu, daiginu namie, bet jau po truputį išsikraustysiu laukan su prieskoninėm žolėm ir daržovėm. (supermama.lt 2010 03 31) Sveikos merginos. Kreipiuosi i Vilnietes balkonininkes, gal kuri nors norite savo darzeli pademonstruoti placiajai visuomenei? T.y. balkonininkystes tema bus rasoma zurnale "Mano namai" ir jie mielai nufotografuotu kuo daugiau Jusu darzeliu . (supermama.lt 2009 07 07) Internete rasti penki naujadaro balkonininkas, -ė vartosenos pavyzdžiai 11 , o DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. Beje, interneto vartosenoje esama pavienių morfologiškai trumpesnio naujadaro – darybinio varianto – balkoninkas, -ė vartosenos pavyzdžių (apie tos pačios 6 Straipsnyje naujažodžiai kirčiuojami ar nekirčiuojami (jei jų kirčiavimas dar nėra aiškus) pagal pateikimą ND. 7 Visų straipsnyje nagrinėjamų naujažodžių apibrėžtys paimtos iš ND. 8 Plg. į ND įtrauktą pastabą „verslas senas, bet tokio jo pavadinimo atraminiuose žodynuose nėra“. 9 Plg. LKŽe: kubilininkybė „kubiliaus amatas“; DŽ7: kubilius „kubilų dirbėjas“. 10 Straipsnyje pateikiamų vartosenos pavyzdžių kalba netaisyta. 11 Čia ir kitur pateikiami visõs naujadaro paradigmos vartosenos pavyzdžių, atmetus pasikartojančius, kiekybiniai duomenys. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (varijuojančios) priesagos -ininkas, -ė ir -(n)inkas, -ė darinius žr. DLKG 2006: 114–115; plačiau apie darybinius variantus žr. Vaskelienė 2013: 206): Aaagnex, ačiū už nuorodą į balkoninkų forumą. (supermama.lt 2010 05 13) Mano daržininkės – balkoninkės patirtis tęsiasi. Sakyčiau, visai neblogai tęsiasi, žemuogės dera, nors jau ir baigia savo derlių, prieskoninės žolelės auga, kai kurios net žydi (peraugo, nespėjau sunaudot), ir smagiausia – mezga ir agurkai, ir pomidorai. (ciliukas.lt 2012 07 08) Interneto vartosenoje fiksuoti vos trys naujadaro balkoninkas, -ė pavartojimo atvejai; DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. Plg. šio pamatinio žodžio darinį balkoninkystė: mes ne darže kapstysimės, bet balkoninkystės-sodininkystės menu užsiiminėsim :D ir auginsim svogūnus ne darže, o ant palangės :D bet tai irgi didžiulis džiaugsmas! (justinosspalvos.blogspot.com 2012 04 25) Balkoninkystė – daržininkystė balkone <...>. (lzinios.lt 2017 08 29) Atskirą grupę sudaro, palyginti, neseniai vartosenoje paplitę šios priesagos vediniai, aprėpiantys skirtingus mitybos būdus: vaisiavalgỹstė (: vaisiavalgis, -ė) „mitybos būdas (veganizmo atšaka), kai valgomi vien termiškai neapdoroti vaisiai“ (plg. anglų k. fruitarianism), visavalgỹstė (: visavalgis, -ė) „maitinimasis visais maisto produktais, neatribojant kokios nors jų rūšies“, žaliavalgỹstė (: žaliavalgis, -ė) „maitinimosi termiškai neapdorotu ar iki 40–42 °C apdorotu, paprastai augaliniu maistu sistema (pasaulėžiūra ir praktika)“. Taip pat kuriami ir okaziniai, vienadieniai naujadarai 12 , pasidaryti pagal analogiją su žodžiais vaisiavalgystė, visavalgystė ir žaliavalgystė, pvz., klaidavalgỹstė (: *klaidavalgis, -ė) „klaidinga mityba, kenkianti sveikatai“. 12 Beje, lietuvių kalbotyros veikaluose nagrinėjami tik du naujadarų tipai – uzualūs, prigiję, ir okaziniai dariniai – ekspresyvūs, nuo darybos sistemos nutolę ir individualiame kontekste sustingę naujadarai (Blažinskaitė 2004: 59; Urbutis 2009: 323–324; Jakaitienė 2010: 207), kurie dar įvardijami autorinio, individualaus, stilistinio, situacinio, kontekstinio, vienkartinio ir neįprastos darybos naujadaro / neologizmo, taip pat žodynų nefiksuoto darinio terminais (Mikelionienė 2000: 67; 2002: 74; Jakaitienė 2010: 207; Kazlauskaitė, Župerka, Macienė 2013: 92; Miliūnaitė 2014: 247), išleidžiant iš akių labai svarbų naujadaro radimosi ir įsitvirtinimo vartosenoje etapą. Žymus literatūros teoretikas, rašytojas, filosofas ir kultūrologas Michailas Epšteinas (Mikhail Epstein) pasiūlė naują terminą – protologizmas (anglų k. protologism < graikų k. protos „pirmutinis, pirmasis“ + logos „žodis“). Protologizmas – tai naujai sukurtas ir plačiai nepaplitęs kalbos vienetas, kuriuo siekiama užpildyti atsiradusią žodyno spragą. Anot Michailo Epšteino, kiekvienas naujai sukurtas kalbos vienetas yra protologizmas, kuris vėliau virsta neologizmu ir galiausiai įsitvirtina pagrindiniame žodyno fonde. Nors brėžti aiškią skirtį tarp protologizmo ir neologizmo, kaip pripažįstama, sudėtinga, vis dėlto pagrindiniu šių skirtinguose raidos etapuose esančių naujų kalbos vienetų skiriamuoju bruožu laikomas vartotojų skaičius. Pabrėžiama, kad įprastai protologizmą vartoja pavieniai asmenys (džn. tik autorius), todėl į plačiąją vartoseną (laikraščius, žurnalus, knygas, interneto svetaines ir kt.) patekęs protologizmas AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Priesagos -ystė abstraktų, padarytų ne iš asmenų pavadinimų, ND fiksuotas vos vienas kitas (plg. DLKG 2006: 102): naujažodỹstė (: naujažodis) „naujažodžių kūrimas“, pakaitalỹstė (: pakaitalas). Plg. naujadaro dvikainỹstė (: dvikainis, -ė) „kainų nurodymas dviem skirtingomis valiutomis (konkrečiu atveju turimas galvoje pereinamasis laikotarpis nuo lito prie euro)“ internete pateikiamus pamatinio žodžio dvikainis, -ė 13 vartosenos pavyzdžius (G – 29); DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]: Dvikainis tarifas – tai mokestis už vartotojo pareikštą vieną aktyvinės galios kilovatą /kW/ energetikos sistemos maksimalių apkrovų valandomis-* ir už vartotojui pateiktos aktyvinės elektros energijos vieną kilovatvalandę /kWh/. (e-seimas.lrs.lt 1995 04 28) Gyventojams nuo liepos 1-sios patvirtinti tokie elektros energijos tarifai: buitiniai vienakainio tarifo vartotojai mokės 35 ct, o naudodavęsi pigesne elektros energija dėl turimos elektrinės viryklės, dvikainio tarifo, didelių suvartojamos energijos kiekių taip pat atpigo po 2 ct. (alfa.lt 2009 06 30) Negausią grupę sudaro naujažodžiai dvisantuokỹstė (: *dvisantuokis, -ė?) „dviejų sutuoktinių (žmonų, vyrų) turėjimas vienu metu“ ir protgėdỹstė (: *protgėdys, -ė? / protgėdus, -i?) „gėda dėl proto“, kuriuos, tik formaliai žiūrint, būtų galima skirti prie priesagos -ystė vedinių, pasidarytų iš potencialių būdvardžių (plg. DLKG 2006: 102). Dvisantuokystė veikiausiai pasidaryta dūrybos-priesagų darybos būdu (: dvi santuokos + priesaga -ystė), „kur formantu eina priesaga sykiu su dūrybos forma (sandūra)“ (Urbutis 2009: 341). Naujadaro protgėdystė atveju taip pat labiau įžvelgiama dūrybos-priesagų daryba (: proto gėda + priesaga -ystė). Nors ND neturima tikslo sudaryti darybiškai išsamų naujažodžio vaizdą (Murmulaitytė 2016: 4), vis dėlto bazėje būtų pravartu pateikti naujadaro darybos lizdą ir nuosekliai fiksuoti bendrašaknius žodžius (žr. 2 lentelę). Tiriamuoju laikotarpiu, atmetus ND fiksuotas darybos opozicijos poras, pvz., bulvininkỹstė (: bulvininkas, -ė 14 ) „bulvių auginimo verslas“, darybos opoziciją su potencialiu (numanomu) pamatu, pvz., subinšaldỹstė 15 (: *subinšaldys, -ė) „sėdimosios šaldymas“, ir darybos opoziciją su atraminiuose žodynuose fiksuotu pamatiniu žodžiu, pvz., laikomas neologizmu, t. y. naujadaru, kurį be jo kūrėjo viešojoje vartosenoje renkasi vartoti ir kiti asmenys (Andreescu 2012: 72; https://en.wikipedia.org/wiki/Protologism). 13 Interneto vartosenoje rasti dar du dvikainio, -ės pavyzdžiai, kuriuose naujažodis vartojamas dar viena, ND nefiksuota reikšme. 14 ND: bulvininkas, -ė „bulvių augintojas; prekiautojas bulvėmis“. 15 Tiesa, šiuo atveju taip pat galima įžvelgti dūrybos-priesagų darybos būdą (: subinę šaldė + priesaga -ystė). AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kryždirbỹstė (: kryždirbys, -ė 16 ) „kryžių dirbimas, lietuvių liaudies meno dalis“, rastos 8 trūktinos, darybos opoziciją sudarančios priesagos -ystė abstraktų poros, kai į ND įtraukiamas tik darinys, užribyje paliekant darybos pamatą, pvz.: dvipasỹstė 17 (: dvipasis, -ė 18 ) „iron. dviejų skirtingų šalių pasų turėjimas“, dvipavardỹstė 19 (: dvipavardis, -ė 20 ) „dvejopos rašybos pavardės turėjimas asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente“, kailiakeitỹstė (: kailiakeitys, -ė 21 ) „kailio (t. y. pažiūrų, vertybinių nuostatų) keitimas“, kubilininkỹstė (: kubilininkas, -ė 22 ) „kubilų dirbimo amatas“, lokiažudỹstė (: lokiažudys, -ė 23 ) „lokio nugalabijimas“, mažaspalvỹstė 24 (: mažaspalvis, -ė 25 ) „būsena, kai yra mažai spalvų“ ir kt. 16 LKŽe: kryždirbys, -ė; kryždirbis, -ė „kas kryžius dirba“. 17 Naujadaras dvipasystė galėtų būti laikomas ir mišrios darybos dariniu (: dvi, pasas + priesaga -ystė). 18 Interneto vartosenoje rastas vos vienas dvipasio, -ės pavyzdys: Dvipasių bėdos: Izraelis reikalauja gražinti į Armėnijos kariuomenę mobilizuotą Cahalo karį [antraštė] (facebook.com 2015 10 18). DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. 19 Naujadaras dvipavardystė galėtų būti laikomas ir mišrios darybos dariniu (: dvi, pavardės + priesaga -ystė). 20 Interneto vartosenoje rasti keturi dvipavardžio, -ės pavyzdžiai, kuriuose naujažodis vartojamas dar viena, ND nefiksuota reikšme: Sveikos merginos, tapsiančios ar jau esančios -ienės, -ė, "dvipavardės", ar esančios, bei liksiančios su mergautine pavarde. (supermama.lt 2012 01 14); „<...> Todėl noromis nenoromis mažesnysis Kazimieras, sūduvis, ką nors rašydamas apie vertimą, literatūrą ar vertimo kritikos straipsnius, prisidurdavo „uodegą“ – Sasnava. Štai kaip atsirado dvipavardis – Kazimieras Ambrasas-Sasnava. Šia dviguba pavarde dažniausiai pasirašyti mano mokslo darbai ir nemaža straipsnių“. (aidas.lt 2018 gegužė (ne vėliau kaip). DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. 21 Internete rasti šeši naujadaro kailiakeitys, -ė vartosenos pavyzdžiai: Įdomu, kuris čia iš jų kailiakeitys? (traders.lt 2018 01 27); Kokia puiki atmintis. Ačiū už patikslinimą. O tai aš prisimenu, kad pirmas buvo lietuvių. Gal supainiojote su savo laikytu ? Nes paprastai taip visus įtarinėja tik "kailiakeičiai". (greitas.eu 2018 gegužė (ne vėliau kaip). DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. 22 Internete rasti vos du naujadaro kubilininkas, -ė „kubilų dirbėjas; kubilų pardavėjas“ vartosenos pavyzdžiai: Kubilininkas A. Kundrotas kvietė įsigyti kubilų, šaukštų, kitų medžių drožinių. (zasliukc.lt 2018 gegužė (ne vėliau kaip); Gražiai šventėje pasirodė ir mūsų rajono tradiciniai amatininkai: pynimo iš šiaudų meistrė Jurgita Treinytė, šakočių kepėja Onutė Raudeliūnienė, kubilininkas Arvydas Kundrotas <...>. (zasliukc.lt 2018 gegužė (ne vėliau kaip). Kitose interneto svetainėse naujadaras kubilininkas, -ė vartojamas reikšme „Lietuvos politiko Andriaus Kubiliaus pasekėjas“. DLKT pavyzdžių reikšme „kubilų dirbėjas; kubilų pardavėjas“ nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. 23 Internete rastas vos vienas naujadaro lokiažudys, -ė vartosenos pavyzdys: „Lačplėsis“ (latv. Lāčplēsis, apytikriai reiškia 'lokiažudys') – latvių epinė poema, kurią sukūrė poetas Andrejus Pumpuras, remdamasis latvių tautos padavimais ir legendomis apie galiūną Lačplėsį. (lt.wikipedia.org 2018 gegužė (ne vėliau kaip). DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. Plg. į LKŽe įtrauktą žodį lokiamušys, -ė „lokių medžiotojas“. 24 Naujadaro mažaspalvystė atveju taip pat galima įžvelgti dūrybos-priesagų darybos būdą (: mažai spalvų + priesaga -ystė). 25 Internete rasti aštuoni naujadaro mažaspalvis, -ė vartosenos pavyzdžiai: Tokio mažaspalvio, stingstančio pasaulio dabar klausausi – šalčiu dvelkiančias istorijas man pasakoja kanadiečių duetas „Nadja“. (bernardinai.lt 2009 07 10); Aš manau, kad jei vėliava susidėvės tiek, jog ji taps netinkama garbingai demonstruoti, tai jos statusas jau nebebus valstybės vėliava. Išblukusi raudona bus neberaudona, ir tokio mažaspalvio skuduro sunaikinimas ar išmetimas neturėtų būti laikomas valstybės ženklų išniekinimu. (newsgroups.lt 2009 06 25). DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Trūktinas priesagos -ystė abstraktų bendrašaknių žodžių lizdas 26 Eil. nr. Naujadaras Pamatinis žodis ND pateikiami bendrašakniai žodžiai Fiksuota ND 1. antreprenerỹstė antrepreneris, -ė + – 2. balkonininkỹstė balkonininkas, -ė – – 3. barzdaskutỹstė barzdaskutys, -ė 0 barzdakirpė, barzdaskutykla 4. bulvininkỹstė bulvininkas, -ė + – 5. citatmeldystė *citatmeldys, -ė 0 citatatonija 6. dvikainỹstė dvikainis, -ė – – 7. dvipasỹstė dvipasis, -ė – – 8. dvipavardỹstė dvipavardis, -ė – – 9. entreprenerỹstė entrepreneris, -ė + – 10. filibusterỹstė filibusteris, -ė + – 11. hipsterỹstė hipsteris, -ė + hipsterija, hipsteriškai 12. kailiakeitỹstė kailiakeitys, -ė – – 13. kinkadrebỹstė kinkadrebys, -ė 0 – 14. kitamanỹstė kitamanis, -ė 0 – 15. klumpdirbỹstė klumpdirbys, -ė 0 – 16. korepetitorỹstė korepetitorius, -ė 0 korepetitoriauti, korepetitoriavimas 17. kryždirbỹstė kryždirbys, -ė 0 – 18. kubilininkỹstė kubilininkas, -ė – kubilizmas, kubiloidas27 19. laisvadarbỹstė laisvadarbis, -ė + – 26 2-oje ir 3-oje lentelėse pateikiami ne tik tiesiogiai su atliktu tyrimu susiję duomenys (naujadarai ir jų pamatiniai žodžiai), bet ir tolimesniems tyrimams pravarti papildoma medžiaga (ND fiksuoti bendrašakniai žodžiai). 27 Šių naujadarų pamatinis žodis – pavardė Kubilius. Plg. „menk. Andriaus Kubiliaus skleidžiama ideologija ir vykdoma politika“; kubilòidas „niek. Lietuvos politiko Andriaus Kubiliaus pasekėjas“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Eil. nr. Naujadaras Pamatinis žodis ND pateikiami bendrašakniai žodžiai Fiksuota ND 20. lokiažudỹstė lokiažudys, -ė – – 21. mamỹstė mama 0 mamadienis, mamiškas, -a, mamyčiukas, -ė, sumamėjimas, supermama, supermamytė 22. mažaspalvỹstė mažaspalvis, -ė – – 23. naujagimỹstė naujagimis, -ė 0 – 24. naujažodỹstė naujažodis 0 naujažodynas, naujažodžiauti 25. pakaitalỹstė pakaitalas 0 – 26. pėdsekỹstė pėdsekys, -ė 0 – 27. pelnagaudỹstė pelnagaudys, -ė 0 – 28. reindžerỹstė reindžeris, -ė + – 29. saulininkỹstė saulininkas, -ė + saulėdengtės 30. signatarỹstė signataras, -ė 0 – 31. sraigininkỹstė sraigininkas, -ė + – 32. stoglaipỹstė stoglaipys, -ė + – 33. suaugỹstė suaugęs, -usi 0 – 34. subinšaldỹstė *subinšaldys, -ė 0 – 35. taikdarỹstė taikdarys, -ė 0 – 36. tuščiagarbỹstė tuščiagarbis, -ė 0 – 37. tutorỹstė tutorius, -ė + – 38. vaisiavalgỹstė vaisiavalgis, -ė (dkt.) + – 39. vargondirbỹstė vargondirbys, -ė + – 40. vedlỹstė vedlys, -ė 0 – AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Atliekant galvos smegenų MRT, frontobazinių ir temporalinių sričių T1 vaizduose matyti hipointensyvių, o T2 vaizduose – hiperintensyvių zonų. (sveikaszmogus.lt („Vaistų žinios“) 2009) Interneto vartosenoje taip pat plinta ne tik bendrinei kalbai nereikalinga svetimybė kredibilumas, bet ir jos nenorminis pamatinis žodis kredibilus, -i (G – 20); DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 06]: Svarbiausia reikia suprasti, kad visa tai išplaukia iš mokslo ir daugybės tyrimų. Norint tai kuo geriau suprasti, reikia skaityti ne new age knygas ir puslapius (kaip kad bahuriux'as pasirodė darąs aukščiau šioje temoje), bet straipsnius, knygas ir kitus kredibilius (patikimus) šaltinius apie evoliuciją, entropiją, sistemas ir jų formavimąsi, termodinamiką ir kitus gamtos reiškinius. (technologijos.lt 2012 08 30) o kokiu būdu pažįstami atliko mėginių tyrimus? Kredibilūs jie ar nelabai? (legalus.net 2016 02 06) 3 LENTELĖ. Trūktinas priesagos -umas abstraktų bendrašaknių žodžių lizdas Eil. nr. Naujadaras Pamatinis žodis Fiksuota ND ND pateikiami bendrašakniai žodžiai 1. antigėjiškùmas antigėjiškas, -a – antigėjus 2. atlėpausiškùmas *atlėpausiškas, -a 0 – 3. atsekamùmas atsekamas, -a 0 – 4. betkokiškùmas *betkokiškas, -a 0 – 5. daugiadarbiškùmas *daugiadarbiškas, -a 0 – 6. daugiakultūriškùmas daugiakultūriškas, -a – daugiakultūris, -ė 7. daugiaprogramiškùmas *daugiaprogramiškas, -a 0 daugiaprogramis, -ė 8. daugiaveikliškùmas daugiaveikliškas, -a – daugiaveika 9. fifiškùmas fifiškas, -a + fifa 10. glokalùmas glokalus, -i + glokaliai, glokalizacija 11. hiperintensyvùmas hiperintensyvus, -i – – 12. interoperabilùmas interoperabilus, -i – – 13. įsidarbinamùmas *įsidarbinamas, -a 0 – AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Eil. nr. Naujadaras Pamatinis žodis Fiksuota ND ND pateikiami bendrašakniai žodžiai 14. išmanùmas išmanusis, -ioji + išmanėti, išmaninti, išmanizacija, išmanuolis, išmanuolis, -ė 15. kredibilùmas kredibilus, -i – – 16. laumiškùmas laumiškas, -a – – 17. legitimùmas legitimus, -i – – 18. liminalùmas liminalus, -i + liminalas, -ė 19. metroseksualùmas metroseksualas / metroseksualus, -i + – 20. neuroplastiškùmas neuroplastiškas, -a – – 21. neužmirštuoliškùmas *neužmirštuoliškas, -a 0 neužmirštuolis, -ė 22. paneuropietiškùmas paneuropietiškas, -a + paneuropietis, -ė, paneuropinis, -ė 23. performatyvùmas performatyvus, -i – performeris, -ė 24. politkorektiškùmas politkorektiškas, -a + politkorektorius, -ė 25. rungtyniškùmas rungtyniškas, -a + – 26. sapioseksualùmas sapioseksualas, -ė / sapioseksualus, -i + – 27. sąveikùmas sąveikus, -i + – 28. šeimiškùmas šeimiškas, -a 0 – 29. švaistūniškùmas švaistūniškas, -a – švaistytuvės, švaistuomenė 30. vištaprotiškùmas *vištaprotiškas, -a 0 – Kaip matyti iš pateikiamų duomenų, į ND neįtráukta 11 vartosenoje fiksuotų (dažnu atveju – paplitusių, uzualių) pamatinių žodžių. Siekiant išvengti vadinamųjų leksikografinių plyšių (apie Lietuvoje leidžiamų žodynų nesistemiškumą dar žr. Miliūnaitė 2015: 169), į duomenyną turėtų AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 būti įtraukti ir, palyginti, seniai atsiradę bei kalbos vartotojams visiškai jokio naujumo įspūdžio nebekeliantys žodžiai laumiškas, -a 45 ir švaistūniškas, -a 46 . Plg. interneto duomenis: Laumiški plaukai, kojos ir blakstienos nubarstytos miltais arba neaiškiais milteliais. Ant kūno – tik kelnaitės ir balta persišviečianti drapanėlė. (delfi.lt (5braskes.lt) 2013 10 26) Barbora svajoja surasti „tą vienintelį“, kuris neatšoktų pamatęs jos laumišką, į vištos panašią odą. (kultura.lrytas.lt 2018 03 07) Švaistūniškas biudžetas pašers augančią infliaciją (vz.lt 2007 10 10) Tipiški šio ženklo atstovai labai realiai suvokia situaciją pasaulyje, šalyje ir savo darbovietėje, taip pat realiai vertina savo galimybes. Paprastai jos įgunda skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas, taip užkirsdamos kelią švaistūniškiems pirkiniams. (alfa.lt (astromanija.lt) 2017 10 01) Tokie kalbos vienetai, veikiausiai per apsirikimą nepatekę į LKŽe ir DŽ7, ND turėtų žymą nenaujas (nefiksuotas) (plg. į ND įtrauktą atgijusį žodį kiaulasubinis, -ė). Remiantis ND duomenimis, matyti, kad priesagos -ybė produktyvumas šiek tiek sumenkęs (rasta 17 leksemų) – ji atsiduria ketvirtoje vietoje, nors DLKG vertinta kaip itin dari (užima antrąją vietą). Priesagos -ybė abstraktai dažniausiai yra padaromi iš būdvardžių ir neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių, turinčių būdvardžių reikšmę (plg. DLKG 2006: 101), pvz.: beskonýbė (: beskonis, -ė) „neskoningas daiktas“, išverčiamýbė (: išverčiamas, -a) „teksto galimybė būti išverstam“, lyginamýbė (: lyginamas, -a) „galėjimas būti palyginamam“, nuostabýbė (: nuostabus, -i) „nuostabus dalykas“ ir kt. Daugiausia keblumų kyla dėl naujadaro archajýbė (: archajus, -i? / archajus?) „kas archajiška, senoviška“ darybinio skaidymo. Internete rastas vienas (vartosenoje dar 2004 m. fiksuotas) archajybės pavyzdys; DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]: 45 LKŽe fiksuotas tik būdvardis lauminis, -ė „ruožuotas laumės juostos (vaivorykštės) spalvų juostomis“. Internete naujadaro laumiškas, -a vartosenos pavyzdžių – nemažai (93 įrašai); DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 06]. 46 LKŽe teikiamas tik daiktavardis švaistūnas, -ė: 1. „kas mėgsta švaistytis, nerimtai elgiasi“; 2. „kas be reikalo eikvoja turtą, kleidėjas, švaistytojas“. Interneto vartosenoje naujadaro švaistūniškas, -a vartosenos pavyzdžių – gausu (110 įrašų); DLKT pavyzdžių nepateikta [žiūrėta 2018 05 06]. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Čia surašyti pavyzdžiai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad visas kūrinys taip ir išverstas. Tos archajybės dažniau vartojamos veikėjų kalboje ir jos visai neapkrauna teksto ištirpdamos kūrinio kalbos visumoje. (llvs.lt („Gimtoji kalba“) 2004, Inga Mataitytė) Plg. ND pateiktą pavyzdį: Paklauskime moksleivio, studento ar praeivio gatvėje, kas yra „lietuviškumo šaknys“, ir jis veikiausiai nė nemirktelėjęs pasakys, kad tai esanti Lietuvos senovė, tūkstantmetis, kunigaikščiai, kalba, bei, žinoma, pagoniškasis tikėjimas. Pastarasis drauge su kalbos archajybėmis atskleidžiantis, kokia sena buvusi lietuvių civilizacija, kokia ji harmoninga, dorybinga ir gyvybinga. (bernardinai.lt („Naujasis Židinys-Aidai“) 2012 03 19, Tomas Daugirdas) Tiriamuoju laikotarpiu interneto vartosenoje (elektroninėje komunikacijoje) fiksuoti vos keli pavieniai, neinformatyvūs galimų pamatinių žodžių archajus? (dkt.) ir archajus, -i? (bdv.) vartosenos pavyzdžiai. Bene informatyviausiu (tik sąlygiškai, atsižvelgiant į galimas pamatinių žodžių korektūros klaidas) būtų galima laikyti žemiau pateiktą pavyzdį; DLKT pavyzdžių nerasta [žiūrėta 2018 05 02]: - Bet toje dalyje yra isitvirtinusios kelios masinų bazės kurios yra gerai apsaugotas. Tarė Zenchas, vienintelis karo vadas kuris buvo archajus, kitaip nei kiti vadai kurie buvo zentilų ar tamplierių klasės karai. Jo vardas reiskia ‘’Gimes žaibuose” <...> -EN TARO ADUN. Tai buvo zenu vadu pasisveikinimas kuris reiškia “Ramybė šiandien”. Ir iš tamsiausio šešelio pasirode Orichajus. Jis buvo 1576 metu senumo zenu tamplierius kuris turejo archajišku galių. <...> -Surink dar du tukstančiu archajų ir tu juos vesi į ši muši Liepsnų nešejau, ir liepk visiem manes netrugdyti nes turie isšigyditi žaisdas. (games.lt 2010 07 30) Vis dėlto naujadaro archajybė apibrėžtis leidžia daryti prielaidą, kad jis gali remtis ir būdvardžiu archajiškas, -a – čia galima įžvelgti pamatinio kamieno dezintegraciją vedinyje (prie būdvardžio archajiškas, -a tiesiogiai pridėti priesagos -ybė neišeina, todėl priesaga -iškas, -a išmetama ir autorius sukuria analoginį darinį (pagal žodį svetimybė) (apie dezintegracijos vaidmenį žodžių daryboje plačiau žr. Urbutis 2009: 241–244). ND pateikiama nemažai priesagos -ybė vedinių, kurie žymi ne abstrahuotą ypatybę, o patį ypatybę turintį daiktą (plg. DLKG 2006: 101): geidžiamýbė (: geidžiamas, -a) „geidžiamas dalykas“, paklausýbė (: paklausus, -i) „paklausi prekė“. Esama pavienių šios priesagos vedinių iš prieveiksmių ir daiktavardžių – asmenų bei gyvūnų pavadinimų, pvz.: anapusýbė (: anapus) „tai, kas yra anapus šio gyvenimo ribų“, šiuolaikýbė (: šiuolaik) „dabartis, dabar gyvenamas metas“, katalonýbė (: katalonas, -ė) „visko, kas susiję su katalonų tauta ir kataloniškumu, palaikymas“, AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 katýbė (: katė) „negarbingas poelgis, susijęs su kate“. Pastarasis naujadaras akivaizdžiai pasidarytas pagal analogiją su žodžiu šunybė. ND fiksuotas vos vienas priesagos -ybė vedinys – triprasmýbė (: triprasmis, -ė) „miglotas, kelias prasmes turintis kalbinės raiškos būdas“ – kurį būtų tikslu skirti prie žodžių bei posakių pavadinimų. Gali būti, kad žodžių bei posakių pavadinimų darybos kategorija plečiasi – į ją patenka ne tik tokie priesagos -ybė vediniai, kurie „pasako, iš kurios kalbos ar tarmės yra kilęs jais žymimas žodis bei posakis“ (DLKG 2006: 141). ND 5-ąją vietą pagal darumą užima priesaga -ūra (2 leksemos) (plg. 17 vieta pagal DLKG). Duomenyne, atmetus netinkamus automatizuotos paieškos pagal raidžių seką *ūra pateikiamus rezultatus (plačiau apie paiešką ND žr. http://naujazodziai.lki.lt/?Apie_duomenyna), pvz., kontaminacinį darinį seimokratūrà (: [Seim]as + pr[okuratūra]) „iron. Seimas, virtęs prokuratūra“ ir daugybę sudurtinių naujažodžių, tokių kaip mitókūra „mitų kūrimas“, ir kt., buvo rasti du iš daiktavardžių (asmenų pavadinimų) pasidaryti priesagos -ūra vediniai: podoktorantūrà (: podoktorantas, -ė) „studijos ir tyrimai, atliekami įgijus daktaro laipsnį“ (plg. anglų k. post doc) ir rezidentūrà (: rezidentas, -ė) „podiplominės aukštojo medicinos mokslo studijos“ (plg. anglų k. residency). Žinoma, abejotina, ar tikrai ne dėl kitų kalbų poveikio lietuvių kalboje radosi minėti naujažodžiai 47 . Remiantis ND duomenimis, 6-ąją vietą pagal darumą užima trys priesagos, t. y. -ovė, -ulys ir -yba (atitinkamai DLKG: 6-a, 7-a ir 10-a vietos). Duomenyne, atmetus netinkamus rezultatus su baigmeniu *ovė, pvz., kontaminacinį darinį batakovė (: [bata]s + ran[kovė]) „prie bato tvirtinamas aulas“, semantinį naujadarą daržóvė „išėjęs iš komos būklės, bet neatgavęs sąmonės, vegetuojantis ligonis: nesugebantis valingai reaguoti į aplinką ir jos nesuvokiantis“ (plg. anglų k. vegetable „daržovė“), sudurtinį naujažodį minkštãlovė „minkštas gulimasis baldas“ ir kt., fiksuotas vos vienas priesagos -ovė vedinys – daugóvė (: daugus, -i 48 ) „daugumas“. Pagal ND duomenis neproduktyvi yra ir priesaga -ulys (1 leksema): keistulỹs (: keistas, -a) „keistumas“. DLKG kaip neproduktyvi vertinta priesaga -yba, pakilusi iš 10-osios vietos (pagal gramatikas), ND užima 6-ąją vietą, nors šios priesagos abstraktų duomenyne pateikiama labai mažai (1 leksema). Į naujažodžių sąrašą įtrauktas vienas ND leksikografiškai aprašytas kalbos vienetas – šulniakasýba 49 (: šulniakasys, 47 Plg. internete rusų k. žodžių – подокторантура ir pезидентура – pavyzdžių, atmetus pasikartojančius atvejus, rasta atitinkamai – 1 ir 18. Pastarasis naujažodis rezidentūra įtrauktas į TŽŽ (2013). 48 Įmanomas ir kitas šio naujažodžio pamatas – prieveiksmis daug. 49 Plg. Į ND įtrauktą pastabą „verslas senas, bet atraminiuose žodynuose tokio jo pavadinimo nėra“. Be to, šį naujadarą būtų galima laikyti ir mišrios darybos dariniu (: šulinį kasė + priesaga -yba). Kaip matyti iš šiame darbe analizuojamų pavyzdžių (dvipasystė, dvipavardystė, dvisantuokystė, mažaspalvystė, protgėdystė, subinšaldystė, šulniakasyba ir kt.), mišrios darybos naujadarų lietuvių kalboje gausėja. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 -ė) „šulinių kasimo amatas“. Rodos, ginčytinas esti naujadaro tepýba „meniškas lydyto sūrio tepimas ant riekės“ darybinis skaidymas. ND nurodyta, kad naujadaras tepyba (: [tep]ti + tap[yba]) laikytinas kontaminaciniu dariniu 50 , nors jį būtų galima traktuoti ir kaip priesagos -yba vedinį, pasidarytą iš nepriešdėlinio tranzityvinio veiksmažodžio, nepaisant to, kad bendrinėje kalboje yra vos vienas kitas šios priesagos vedinys, pasidarytas tik iš daiktavardžių (DLKG 2006: 103). Reikėtų pabrėžti, kad daryti apibendrintų išvadų apie 4 neproduktyvias priesagas (-ovė, -ulys, -yba, -ūra) ir 9 priesagas (-enybė, -uma, -atvė, -atis, -astis, -ata, -(i)ava, -umė, -ra), kurių tiriamuoju laikotarpiu ND apskritai nerasta, – negalima. Atsižvelgus į rankiniu būdu kaupiamą ND medžiagą, akivaizdu, kad nedarių afiksų rikiavimas pagal produktyvumą yra daugiau sąlygiškas, nes, remiantis tik ND duomenimis, tvirtinti, kad minėtosios priesagos nėra produktyvios, būtų netikslu. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie ryškėjančius polinkius. Siekiant nuodugniai ištirti ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) priesagų darumą, reikėtų remtis įvairesniais ir gausesniais šaltiniais. LKG pateiktų retų ir, kaip pabrėžiama, būdingų tik tarmėms vardažodžių abstraktų priesagų (-ysta, -asta, -astas, -atva, -iškė) (1965: 313) ND nerasta, išskyrus afiksą -esys. Iš ND pateikiamų rezultatų, atmetus semantinį naujadarą blizgesỹs „kosmetinė priemonė, suteikianti lūpoms blizgesį ir turinti mažiau spalvos nei lūpų dažai“ ir sudurtinį naujažodį žuvlesỹs „paukštis, mintantis žuvimis“, ND pateikiami du priesagos -esys vediniai: drovesỹs (: drovus) „drovumas“ bei ieškesỹs (: ieško) „darybinis ieškojimo sinonimas“, taigi pagal darumą ND ši priesaga atsiduria 5-oje vietoje. Neproduktyvių tarptautinių žodžių priesagų -ažas ir -itetas (LKG 1965: 315) vedinių ND nerasta. 50 Beje, toks žodžių sąmaišos būdas ilgą laiką buvęs žodžių darybos užribyje, daugumos Lietuvos ir užsienio mokslininkų vertintas tik kaip nesąmoningas liežuvio suklupimas, atsiradęs dėl neapsisprendimo, kurį kalbos vienetą pasirinkti (Urbutis 2009: 324; Lehrer 2003: 369). Ilgainiui kontaminaciniai dariniai imti vertinti ne kaip pavieniai kalbėjimo riktai, o kaip sąmoningos kalbinės veiklos rezultatas, kuriam kalbos vartotojai teikia pirmenybę, ieškodami ekspresyvaus ir glausto minties raiškos būdo (Miliūnaitė 2014: 261; dar apie dvejopą maišinių vertinimą plačiau žr. Mikić Čolić 2015: 25–26). Pastarojo meto kai kurių kalbų mokslinėje literatūroje žodžių suliejimas (sąmaiša) pripažįstamas kaip dažnas ir produktyvus žodžių darybos būdas (Gries 2004: 639; Mikić Čolić 2015: 33). Lietuvoje, palyginti, anksti radosi pirmųjų darbų, kuriuose mokslininkai atkreipė dėmesį į kontaminaciją (Skardžius 1996: 21) ir ją tyrė kaip dėsningą, pagal įvairius požymius klasifikuojamą reiškinį (Kabašinskaitė 1998: 5, 69). AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 IŠVADOS 1. Tiriamuoju laikotarpiu ND fiksuotų ypatybių pavadinimų tyrimas rodytų, kad LKG ir DLKG dariausia laikoma šios darybos kategorijos priesaga -umas (30 leksemų ND) galbūt ima nusileisti trečiai pagal darumą priesagai -ystė (47 leksemos) ir šešioliktai -izmas (41 leksema). Tas pats pasakytina apie gramatikose antra pagal darumą laikomą priesagą -ybė (17 leksemų ND). Tačiau reikia atsižvelgti į apskritai nedidelį fiksuotų vedinių skaičių ir į (ypač priesagos -umas) vedinių potencialumą, tad patvirtinti ar paneigti tokią šių priesagų mažėjančio darumo prielaidą galima būtų tik ištyrus daugiau naujažodžių ir jų pamatinių žodžių. 2. Priesaga -izmas LKG ir DLKG aiškiai vertinama kaip nedari su lietuviškais žodžiais, o bazėje sukaupta medžiaga rodo, kad toks darybos tipas lietuvių kalboje dabar yra gana produktyvus (svetimą priesagą -izmas linkstama pridėti prie savakilmių šaknų) – nuolat kuriami politinių krypčių, ideologijų, visuomeninių santvarkų, verslo ir veiklos sričių pavadinimai. 3. Priesagų (-ovė, -ulys, -yba, -ūra) vedinių tiriamuoju laikotarpiu ND buvo užfiksuota tik po vieną ar du, o 9 priesagų (-enybė, -uma, -atvė, -atis, -astis, -ata, -(i)ava, -umė, -ra) vedinių apskritai neužfiksuota. Remiantis tik ND duomenimis, tvirtinti, kad minėtosios priesagos dabar nėra produktyvios, būtų netikslu. Ir šiuo atveju, turint galvoje rankinį ND duomenų kaupimo būdą, galima kalbėti tik apie ryškėjančius polinkius. Siekiant nuodugniai ištirti ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) priesagų darumą, reikėtų remtis įvairesniais ir gausesniais šaltiniais. 4. ND fiksuotas vienas atgijęs afiksas – -esys, kuris LKG vertinamas kaip reta ir tik tarmėms būdinga vardažodžių abstraktų priesaga. 5. ND fiksuotų ypatybių pavadinimų tyrimas rodo, kad esama darybos pamato pakitimų. Priesagos -izmas vediniai remiasi įvairesniu, tradicinėse gramatikose neaprašytu pamatu – sintagma, žodžių junginiu ir santrumpa. 6. Rankiniu būdu kaupiama ND medžiaga, aišku, nepateikia visiškai objektyvaus ir išsamaus naujažodžių darybos vaizdo, tačiau atliktas nedidelis tyrimas parodė, kad kol kas tai yra vienintelė veiksni, sistemiškai naujus kalbos vienetus kaupianti duomenų bazė. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 23 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI AN 2005 – Anglonas. Anglų–lietuvių kalbų kompiuterinis žodynas. Sud. B. Piesarskas. Vilnius: Žodynas. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2018 m. gegužės–birželio mėn.]. DŽ7 2017 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis [žiūrėta 2018 m. gegužės–birželio mėn.]. LKŽe 2017 – Lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. G. Naktinienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: www.lkz.lt [žiūrėta 2018 m. gegužės–birželio mėn.]. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.] Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt [žiūrėta 2018 m. gegužės–birželio mėn.]. OED – Online Etymology Dictionary. Prieiga internete: http://www.etymonline.com/ [žiūrėta 2018 m. gegužės–birželio mėn.]. TŽŽ 2007 – Tarptautinių žodžių žodynas. Sud. V. Vaitkevičiūtė. Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Žodynas. TŽŽ 2013 – Tarptautinių žodžių žodynas. Red. D. Svetikienė. Vilnius: Alma littera. W – Laisvoji enciklopedija „Vikipedija“. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/Protologism [žiūrėta 2018 m. gegužės–birželio mėn.]. Vartosenos pavyzdžių ieškota interneto paieškos sistema Google. LITERATŪRA A n d r e e s c u C. V. 2012: Teaching English Medical Neologisms. – Medical Connections 7 (1), 71—76. Prieiga internete: https://pdfs.semanticscholar.org/5dc8/a0e82490a3ee1ae59ab9472a74839cd9587e.pdf. B a e s ko w H. 2004: Lexical Properties of Selected Non-Native Morphemes of English, Tübingen: Gunter Narr Verlag. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 24 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 B l a ž i ns k a i t ė D. 2004: Naujadarai ir perdirbiniai reklamoje. – Kalbos kultūra 77, 56–65. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/77/Blazinskaite_KK_77_straipsnis_apie_naujadarus_ ir_perdirbinius_reklamoje.pdf. C r y s t a l D. 2005: Kalbos mirtis, Vilnius: Tyto alba. D L KG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. G i r č i e nė J. 2005: Neologizmų integracija į tekstą. – Žmogus ir žodis 1, 78–82. Prieiga internete: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2005/girciene.pdf. G i r č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl-. – Kalbos kultūra 84, 165–177. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/84/Girciene_KK_84_straipsnis.pdf. G i r č i e n ė J. 2012: Naujoji lietuvių kalbos leksika: teorija ir praktika. Metodinė priemonė [elektroninis išteklius]. Vilnius: Edukologija. G r i e s St. Th. 2004: Shouldn't it be breakfunch? A quantitative analysis of blend structure in English. – Linguistics 42–3, 639–667. Prieiga internete: http://www.linguistics.ucsb.edu/faculty/stgries/research/2004_STG_Blends_Linguistics.pdf. I n č i u ra i t ė -N o r e i k i e nė L. 2017: Dabartinės lietuvių kalbos vardažodžių su (neo)klasikiniais elementais morfeminė sandara ir daryba. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. J a k a i ti e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. J a k a i ti e n ė E. 2018: Lietuvių kalba per šimtmetį – kaip pakito leksika? – Gimtoji kalba 2, 3–16. K a b a ši n s k a i tė B. 1998: Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. K a z la u s k a i t ė R., Ž u p e r k a K., M a c ie n ė J. 2013: Okazionalūs deminutyvai: tipai ir paskirtis kalbiniame akte. – Žmogus ir žodis 1, 90–100. Prieiga internete: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2013/kazzupmac90100.pdf. K e i n y s S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. L e h r e r A. 2003: Understanding trendy neologisms. – Italian Journal of Linguistics / Rivista di Linguistica 15.2, 369–382. Prieiga internete: http://linguistica.sns.it/RdL/15.2/07.Lehrer.pdf. AGNĖ ALEKSAITĖ. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne | 25 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 L K G 1965 – Lietuvių kalbos gramatika – fonetika ir morfologija I. Red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. M a r c h a n d H. 1969: The Categories and Types of Present-Day English Word-Formation. A Synchronic-Diachronic Approach. Second edition, München: Verlag C. H. Beck. M a t a i t y t ė I. 2013: Kaip vertinti žodį vadizmas? – Gimtoji kalba 7 [Klausimų kraitelė], 10–11. M i k e l i on i e n ė J. 2000: Šiuolaikiniai metodai kalbos naujovėms tirti. – Darbai ir dienos 24, 65–73. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/publications/Mikelioniene_2000.pdf. M i k e l i on i e n ė J. 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai. – Acta linguistica Lithuanica 46, 73–80. M i k i ć Č o l i ć A. 2015: Word formation of blends. – Mostariensia 19/2, 21–36. Prieiga internete: https://pdfs.semanticscholar.org/d7b2/b938660b3ebc9d4d724988978ae00510ae2b.pdf. M i l i ū na i t ė R. 2012: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gimtoji kalba 6, 3–11. M i l i ū na i t ė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 71, 246–264. M i l i ū na i t ė R. 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5, 161–184. M u r m u l ai t y t ė D. 2016: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf. N a k t in i e n ė G. 2002: Specialiosios leksikos pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalbos kultūra 75, 47–56. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/75/Naktiniene_KK_75_straipsnis.pdf. P a li o n i s J. 1985: Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius: Mokslas. S k a r d ži u s P. 1996: Rinktiniai raštai 1: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Parengė A. Rosinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Urb u ti s V. 2009: Žodžių darybos teorija. 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. V a s k e li e n ė J. 2013: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis 1, 206–214. Prieiga internete: http://www.zmogusirzodis.leu.lt/index.php/zmogusirzodis/article/view/31/38.