Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas NAUJAŽODŽIŲ PATEIKIMAS IR PAIEŠKOS GALIMYBĖS LIETUVIŲ KALBOS NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikografija, naujažodžiai, skaitmeniniai ištekliai, kalbos technologijos. ĮVADAS Pasaulyje sparčiai besiplėtojančios kalbos technologijos remiasi skaitmeniniais kalbų ištekliais – įvairiõs paskirties žodynais, duomenynais, tekstynais ir panašiomis daugiau ar mažiau susistemintų bei moksliškai aprašytų kalbos duomenų sankaupomis, o pastaraisiais metais – ir vis gausėjančiomis kitokiõs skaitmeninės informacijos sankaupomis (didžiaisiais duomenimis). Į skaitmeninius lietuvių kalbos išteklius taip pat vis labiau imama žiūrėti ne kaip į paskirus tradiciškai moksliniais ar praktiniais tikslais naudojamus skirtingus šaltinius, o kaip į lietuvių kalbos duomenis, kurie reikalingi bendrai skaitmeninei pasaulio kalbų rinkai. Joje daugelio kalbų duomenys naudojami kurti skaitmeniniams įrankiams ir paslaugoms (interneto paieškos sistemoms, mašininio vertimo įrankiams, semantiniams žodžių tinklams, o galų gale ir dirbtiniam intelektui). Tokį poreikį globalizacijos ir internetizacijos sąlygomis pirmiausia skatina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai daugiakalbės pasaulio bendruomenės ryšiai, kuriems laisvai plėtotis, be kita ko, trukdo ir kalbų skirtumai (plačiau žr. Rivera Pastor et al. 2017). Europos Sąjungos institucijose pabrėžiama, kad visų Europos Sąjungos šalių kalbos yra pripažįstamos kaip lygiavertės, tačiau vyraujančių kelių didžiųjų kalbų, ypač anglų kalbos, technologijos labiau pažengusios, ir tai sukuria kalbų nelygybę. Todėl ieškoma būdų, kaip paskatinti Europos kalbų mokslinius tyrimus ir su tuo susijusią technologinę plėtrą bei inovacijas. Lietuvių kalbos institute nuo 2011 m. pabaigos kuriamas internetinis Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (toliau – ND, http://naujazodziai.lki.lt) taip pat yra vienas iš svarbių šiuolaikinės lietuvių kalbos išteklių. Jame kaupiama naujoji XXI a. leksika, atspindinti pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos leksikos, jos semantinės, morfeminės, darybinės RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 struktūros pokyčius. Kartu šis duomenynas yra naujosios lietuvių kalbos leksikos tyrimo ir bendrinei kalbai reikalingo jos sluoksnio norminimo įrankis. ND pradėtas kurti kaip Europos Komisijos iš dalies finansuoto projekto „Baltijos ir Šiaurės šalių dalys atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje“ (META-NORD) dalis. Šiuo metu pagal kitą skaitmeninių išteklių plėtros projektą 1 jis rengiamas integruoti į Lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių sistemą „E. kalba“ ir ilgainiui įeis į kuriamą keliakalbį semantinį žodžių tinklą. Šiam reikalui ND duomenys – jau sukaupti ir nuolat atnaujinami – turi būti specialiai parengiami, aprašomi. Todėl pravartu pažvelgti į pačius šio skaitmeninio ištekliaus naujažodžius, panagrinėti jų ypatumus ir atskleisti jų aprašymo problemas. Taigi straipsnio objektas – ND kaupiama naujoji leksika ir semantiniai, struktūriniai bei funkciniai jos požymiai. Su naujažodžių ypatumais bei jų aprašymu tiesiogiai susijęs praktinis klausimas: kokią informaciją ir kokiais paieškos būdais iš ND jau šiandien gali gauti naujažodžių tyrėjai ir visi duomenyno vartotojai. Šio straipsnio tikslas – apibūdinti ND teikiamas duomenų paieškos galimybes bei jų plėtros kryptis ir atskleisti, kaip tai susiję su naujažodžių ypatumais. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) apibūdinti svarbiausius ND naujažodžių požymius ir duomenų pateikimo principus, 2) aprašyti ND paieškos sistemą, 3) aptarti ND galimas naujažodžių tyrimų kryptis ir su tuo susijusias duomenų paieškos plėtros galimybes. 1. INFORMACIJOS APIE NAUJAŽODŽIUS SISTEMINIMAS Informacijai apie naujažodžius pateikti pasaulyje leidžiami naujažodžių žodynai. Kai kurios kalbos jų turi ne po vieną, be to, jie dažnai leidžiami tam tikrais laiko tarpais. Tiesa, tokiais darbais retai užsiima pavieniai tyrėjai. Paprastai naujažodžių žodynus kaip ilgalaikius projektus rengia stambios leidyklos, turinčios didelę žodynų leidybos patirtį, arba kalbos mokslo institucijose veikiantys naujažodžių stebėjimo centrai (plg. angl. observatories of neology) (Guerra 2016: 528, 531). Naujažodžių žodynų (turimi galvoje pirmiausia popieriniai žodynai) tyrėjai pažymi, kad tokie darbai svarbūs kaip tam tikro laikotarpio kokios nors kalbos leksinių bei semantinių pokyčių atspindys ir turi išliekamąją vertę. Nauji žodžiai gali būti vartojami neilgai, ne visi patenka į bendruosius žodynus, bet yra nuolatinio neologijos 1 2018 m. viduryje Lietuvių kalbos institute pradėtas dvejus su puse metų truksiantis projektas „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 02.3.1-CPVA-V-527 „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“. RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 proceso dalis, rodanti žodžių darybos polinkius ir dar daugiau – žymi esminius visuomenės gyvenimo pokyčius ir leidžia juose orientuotis (Guerra 2016: 529). Lietuvių leksikografijos praktikoje ND nėra įprastas darbas, nes naujoji leksika kaupiama, sisteminama ir aprašoma ne visai taip, kaip tradiciniuose žodynuose. Iki šiol lietuvių kalbos žodynai skaitmeninį pavidalą daugiausia įgaudavo iš popierinio, t. y. spausdinto, nuosekliai suredaguoto, turinčio baigtinį tekstą varianto. Skaitmeninant popierinius žodynus, prieiga prie duomenų tampa patogesnė, sùkuriama įvairių kompiuterinės paieškos galimybių. Tokių lietuvių kalbai skirtų arba keliakalbių skaitmeninių žodynų tiek pavienėse, tiek bendrose jų interneto svetainėse galima rasti dešimtimis. Pavyzdžiui, žr. Lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių sistemą „E. kalba“ (http://lkiis.lki.lt) 2 arba integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinę sistemą „Raštija“ (https://www.raštija.lt) 3 . Vis daugiau leksikografijos darbų imami rašyti apeinant spausdintą formą (arba ji tampa antrinė). Iškart rengiant skaitmeninius žodynus, galima iš anksto apgalvoti skaitmeniniam pavidalui priimtinesnį duomenų aprašymo būdą (pavyzdžiui, netaupyti vietos pavyzdžiams) ir, turint kompiuterinių redagavimo įrankių, sistemiškiau, vienodžiau juos pateikti, o prireikus pildyti, taisyti, perklasifikuoti ir pan. ND, panašiai kaip ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (BLKŽ) ar Naujųjų skolinių duomenų bazė (NSDB) 4 , kuriamas kaip skaitmeninė susistemintų duomenų apie dabartinę lietuvių kalbos leksiką sankaupa. Naujažodžių kaupimas skatina ir spartina šios srities tyrimus – ne tik naujųjų skolinių, bet ypač naujadarų, kurių atskiro bent minimaliai leksikografiškai apdoroto skaitmeninio ištekliaus lietuvių kalboje, regis, iki šiol nėra buvę. Per visą ND gyvavimo laiką nuo 2011 m. paskelbtas ne vienas straipsnis apie jame pateikiamus naujažodžius. Juose nagrinėjama teorinė naujažodžių tyrimų problematika ir praktiniai naujažodžių tvarkybos klausimai. Daugiausia dėmesio sulaukia duomenyno turinys: naujažodžių samprata, duomenų rinkimo būdai ir atranka, sisteminimo principai, konkrečių naujažodžių grupių (pavyzdžiui, kontaminacinių darinių) struktūrinė bei 2 Po poros metų ši svetainė turės naują interneto adresą, bet į ją bus galima patekti ir šiuo senuoju adresu. 3 Atkreiptinas dėmesys, kad šios svetainės kūrėjai pasirinko jos adresą su lietuvių kalbos diakritiniu ženklu š, taip parodydami, kad tokiems ženklams interneto techniniai apribojimai jau nėra kliūtis. 4 Šioje duomenų bazėje 2018 m. pabaigoje nurodyta esant 2246 naujuosius skolinius bei jų vedinius, o jų atsiradimo vartosenoje laikotarpis skaičiuojamas nuo Nepriklausomybės atkūrimo, taigi NSDB apima dešimtmetį daugiau nei ND ir jos rengėjai vienu iš svarbiausių atraminių žodynų laiko 1985 m. Tarptautinių žodžių žodyną (palyginimui: ND – 2001 m. Tarptautinių žodžių žodyną). RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 semantinė analizė ir kt. (žr. Miliūnaitė 2014, 2015; Murmulaitytė 2014, 2016a, 2016b, 2016c, 2018 ir kt.). Nekartojant tų straipsnių turinio, šiuo kartu tik primintina, kad naujažodžio samprata lietuvių ir užsienio kalbotyros darbuose įvairuoja. Svarbiausiais naujažodžių skyrimo kriterijais dažniausiai laikomi šie: laiko veiksnys (naujų žodžių atsiradimas nuo pasirinkto atskaitos taško), leksikografijos kriterijus (žodis nefiksuotas leksikografijos darbuose), žodžio formos ir semantikos nestabilumas (naujažodžių forma linkusi įvairuoti, o reikšmė kartais kurį laiką būna nenusistovėjusi, sunkiai apibrėžiama) ir neologinė percepcija, arba naujumo suvokimas (kalbos vartotojai jaučia, kad žodis naujas, neįprastas, kai kada net keistas) (plg. Kerremans 2015: 31–32; Guerra 2016: 529). Iš esmės šiais kriterijais pagrįsta ir ND leksikos atranka. 2018 m. pabaigoje ND antraštyną sudaro netoli 5 000 naujažodžių, o jų vartosenos pavyzdžių – apie 19 000. Kasmet aprašoma apie 400–500 naujažodžių, nors kartotekoje jų fiksuojama kone dvigubai daugiau. Primintina, kad ND duomenys renkami rankiniu būdu, todėl jų kiekis nėra adekvatus viso dabartinės neologijos proceso lietuvių kalboje atspindys. Mėginimų kurti lietuvių kalbos naujažodžių gaudykles (pirmiausia iš interneto duomenų) esama, tačiau tokį lygį, kokį šiuo atžvilgiu yra pasiekusios kitų kalbų technologijos, turėsime dar negreit (žr. Kerremans, Stegmayr, Schmid 2011: 59–96; Kerremans 2015: 78–92). ND naujažodžiai aprašomi pagal panašius principus, kaip ir nusistovėjusioje užsienio naujažodžių žodynų praktikoje, kad būtų visapusiškai atskleisti svarbiausi naujažodžių ypatumai. Tiesa, pasitaiko, kad, siekiant operatyviai pateikti duomenis viešai, ne visada įmanoma iš karto nustatyti kai kuriuos naujažodžių požymius, arba informacijos apie ką tik aptiktą žodį turima nepakankamai. Todėl apsibrėžta, kokios rūšies informaciją apie naujažodį pateikti ND yra privaloma, o kuri trūktinais atvejais gali būti papildoma vėliau. Informacija apie kiekvieną naujažodį ND sisteminama ir pateikiama dviem blokais. I. Bendroji informacija apie naujažodį: 1) antraštinis žodis (ar junginys), 2) kirčiuota antraštinio žodžio forma ir atitinkamų kalbos dalių žodžių kirčiuotė (jei ji įmanoma nustatyti); 3) naujažodžio klasifikaciniai požymiai pagal formos ypatybes (atskiriant skolintą šaknį turinčius naujažodžius, naujadarus, naujas žodžių reikšmes ir kt.) 5 ; 5 Vienos nusistovėjusios naujažodžių klasifikacijos lietuvių ir užsienio kalbotyroje nėra. Paprastai naujažodžiai skirstomi atsižvelgiant į jų struktūrinius ir semantinius požymius (plg. Заботкина 1989: 8–26). RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 4) gramatiniai požymiai (kalbos dalis ir kitos būdingos gramatinės pažymos – nekaitoma, sangrąžinė ar įvardžiuotinė forma ir kt.); 5) formos variantai (dažnausiai rašybiniai, rečiau kaitybiniai); 6) naujažodžių kilmė, o skolintų ar verstinių – ir originalo forma; 7) naujadarų – darinio rūšis, darybos formantas ir darybos reikšmė (šie požymiai kai kada reikalauja specialių tyrimų, todėl nurodomi ne visada iš karto); 8) ypatingieji (galintys būti svarbūs paieškai) naujažodžių požymiai (pavyzdžiui, autorinis, pavienis, sukurtas išeivių ir pan.); 9) giminiški žodžiai; 10) duomenų pateikėjai (svarbu fiksuoti kalbos vartotojų iniciatyvas ir jas skatinti, todėl nurodomas pirmasis naujažodį atsiuntęs pateikėjas); 11) informacijos pateikimo ND ir jos atnaujinimo datos. Kadangi naujažodis gali turėti ne vieną reikšmę, antrojo bloko informacija pateikiama kiekvienai reikšmei atskirai. II. Naujažodžio reikšmė(s) ir vartosena. 1) naujažodžio apibrėžtis; 2) pastabos vartotojams (prireikus pateikiama norminamoji informacija, pavyzdžiui, nurodoma, kokių esama skolinio atitikmenų, vartojimo rekomendacijų ir pan.); 3) teminė vartojimo sritis (jų gali būti ne viena, pavyzdžiui, „maistas“ ir „verslas“); 4) kodifikacija (nurodoma, ar naujažodis yra kaip nors kodifikuotas, ar jo vertinimas normų atžvilgiu įvairuoja); 5) funkciniai ir ekspresiniai atspalviai; 6) kiti variantai (jeigu jų yra); 7) prasminės sąsajos su kitais ND naujažodžiais; 8) vartosenos pavyzdžiai ir datuoti jų šaltiniai bei autoriai (jeigu yra). Vartosenos pavyzdžiai su konkrečia šaltinių, kuriuose naujažodžiai pavartoti, metrika yra labai svarbūs, nes jie ne tik įrodo, kad naujažodis tikrai egzistuoja bent kurį laiką tam tikrame kontekste, bet ir fiksuoja datą, kada jis jau tikrai funkcionavo, o retkarčiais – ir tikslų atsiradimo laiką. Visi šie duomenys apie naujažodžius ir sudaro pagrindą kurti paieškos sistemą ND, kuri leistų informaciją apie naujažodžius išfiltruoti įvairiais pjūviais. ND klasifikacija nuolat tobulinama; ryškėja kelios klasifikacinės alternatyvos, kurios priklauso nuo skirtingų klasifikavimo pagrindų pasirinkimo. RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. PAIEŠKOS GALIMYBĖS NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNE Esant nuolatiniam naujažodžių srautui ir didėjant ND apimčiai, svarbu ne tik suvaldyti šio ištekliaus duomenis ir juos susisteminti, kad būtų galima aprašyti ir pateikti tiek mokslui, tiek praktikai naudingiausiu būdu. Svarbu, kad vartotojams atsiskleistų kuo daugiau ND panaudos aspektų. Nuo 2011 m. pabaigos keletą kartų buvo plečiamos ir paieškos galimybės. Į ką atsižvelgiant jos projektuojamos? 2.1. Paieškos poreikiai ir išgalės ND, kaip naujų reiškinių sankaupa, suteikia naujų susistemintų, kitur neskelbiamų žinių apie XXI a. lietuvių kalbos leksikos pokyčius. Tai dėsningai sukuria erdvę, traukiančią tiek paprastus kalbos vartotojus, dažnai genamus smalsumo, tiek lietuvių kalbos mokymo proceso dalyvius (mokytojus, dėstytojus, mokinius ir studentus), tiek kalbos naujovių tyrėjus. Atsižvelgiant į šias tikslines grupes ir kuriama ND paieškos sistema. Pabrėžtina, kad ND nėra paprastas žodynas. Svarbiausi skirtumai nuo kitų leksikografijoje įprastų žodynų yra du. Nuo to daug priklauso ir paieškos išgalės. Pirma, skirtumą lemia duomenų kaupimo ir aprašymo pobūdis. Kadangi naujažodžių atsiradimas iš anksto nenuspėjamas, jie renkami tiek, kiek aptinkami įvairiuose dabartinės vartosenos šaltiniuose. Todėl ir duomenys aprašomi ne sisteminiu principu (t. y. ne nuosekliai semantinėmis grupėmis ir išsamiai pagal darybos lizdus, kaip kad, pavyzdžiui, BLKŽ), o tik tie, kurie fiksuojami. Darybos lizdo išsamumą dažniausiai lemia naujažodžių vartojimo dažnumas ir populiarumas. Pavyzdžiui, sparčiai pildosi šiuo metu dažno vartosenoje žodžio instagramas darybos lizdas: instagrameris, -ė; instagraminimas; instagraminis, -ė; instagraminti; instagramintojas, -a; instagramiškumas. Su sistemiškumu susijęs ir duomenų reprezentatyvumo klausimas (plg. Liutkevičienė, Murmulaitytė 2015: 87–88; Murmulaitytė 2016a: 20). Tokiu būdu kaip ND kaupiamõs informacijos reprezentatyvumas ir patikimumas auga kartu su didėjančiu duomenų kiekiu bei jų įvairove, o subjektyvusis aspektas mąžta kartu su besiplečiančiais duomenų šaltiniais ir duomenų pateikėjų skaičiumi 6 . Taigi ilgainiui ND duomenų mokslinė vertė didėja. 6 Į nuolat kintančios leksikos rinkimo darbą stengiamasi įvairiomis formomis įtraukti visuomenę. Tokia praktika plačiai taikoma užsienio leksikografijoje (plg. Abel, Meyer 2013). RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Antra, ND netinka tiesiogiai pritaikyti įprastą informacijos paieškos žodynuose modelį. Paprastai žodynuose paieška pradedama nuo žinomo antraštinio žodžio, norint rasti apie jį daugiau informacijos (sužinoti apie semantines, gramatines ir stilistines ypatybes, kilmę, vartojimo ypatumus, normiškumą, atitikmenis kitomis kalbomis ir pan.). Daugelis ND žodžių dėl savo naujumo vartotojams nėra žinomi, tad ir paieška pradedant nuo antraštyno dažnai negalimà. Todėl kyla klausimas, ko ir kaip galima ieškoti ND, kad vartotojai gautų kuo daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos apie naująją lietuvių kalbos leksiką? 2.2. Paieškos būdai 2018 m. pabaigoje galima naudotis keleriopa prieiga prie ND duomenų. 1) Paieška ND skyriuje Naujienos. Patekę į ND svetainę, vartotojai greta antraštyno mato nuolat atnaujinamas ND naujienas. Tai informacija pirmajam smalsumui patenkinti – apie ypatingesnius, kuo nors iš viso naujažodžių srauto išsiskiriančius atvejus (žr. 1 pav.). Atsivertus bet kurį iš kelių dešimčių Naujienų puslapių, galima rasti mažėjančia chronologine tvarka pateikiamas naujažodžių įdomybes. Ši informacija dažnai rodo visuomenei reikšmingas politinio, socialinio, kultūrinio gyvenimo aktualijas, kurios bemat įgauna kalbinę raišką. Kokiam nors naujam daiktui, reiškiniui arba įvykiui pavadinti ar emociškai nuspalvinti žmonės sukuria naujadarų (pvz.: droninukė 7 ; gamtinėti; kėdžmogis; kuprinmaišis; melasklaida; naisus, -i; pakramtukas; seimonautas), o su užsienio naujienomis ateina skolinių (pvz.: kimatika, okupendumas, oganesonas, trampokalipsė) arba vertinių (pvz.: naujienlaiškis, orlentė, veidaknygė). Kadangi naujienų žinutėse naujažodžių nuorodos yra aktyvios, spustelėjus paryškintą naujažodį, patenkama tiesiai į jo straipsnį, o ten kartu galima rasti nuorodų į ND esančius giminiškus žodžius (a), semantiškai susijusius žodžius (b) bei vartosenos variantus (c), pavyzdžiui: (a) riedis – riedkalnis, riedslidės, riedutininkas, -ė; saitvietė – saitažymė, saitažodis, saitynas, tinklavietė ir t. t.; (b) tortilija – buritas, enčilada, kesadilija, načio, takas; sušis – noris, nigiris, temakis, uramakis ir kt.; asmenukė – droninukė, grupinukė, gyvūnukė; 7 Visų pavyzdžiuose pateiktų naujažodžių reikšmes ir daugiau informacijos apie juos galima rasti ND (http://naujazodziai.lki.lt). RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (c) flešmobas – sulėktuvės, sąspietis, žaibiškas sambūris; feisbukietis, -ė – feisbukėnas, -ė; feisbukininkas, -ė; feisbukiškis, -ė. 1 PAV. ND naujienų puslapis 2) Paieška naujažodžių antraštyne. Jeigu vartotojas iš anksto žino, kokio žodžio ieškos ND ir norės apie jį gauti daugiau informacijos, paiešką galima atlikti skaitmeniniams žodynams įprastais būdais, t. y. kairėje ND svetainės pusėje matomame visų antraštinių žodžių sąraše – antraštyne. Pavyzdžiui, išgirdus ar kitaip aptikus naują žodį, galima mėginti jį susirasti ND (žr. 2 pav.). RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2 PAV. Sužinojus naują žodį, pavyzdžiui, kūnovara, galima mėginti jo ieškoti ND Jeigu ND antraštyne ieškomo žodžio nėra, siūloma jį atsiųsti duomenyno rengėjams (žr. 3 pav.). 3 PAV. Kai tik vartosenoje atsirado naujadaras kiaulega, ND į jo paiešką reagavo siūlymu šį žodį siųsti duomenyno rengėjams RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Išsamų naujažodžių aprašymą labai sunkina tai, kad kai kurie tyrimai reikalauja nemažai laiko ir mokslinių pajėgų. Pavyzdžiui, tam, kad būtų nustatyti kai kurie sisteminiai naujažodžio požymiai, reikia išsiaiškinti jo kilmės kalbą, atsiradimo būdą (vertinys ar darinys, naujadaras ar nauja reikšmė ir pan., plačiau žr. Miliūnaitė 2015: 174–180). Neretai pasitaiko, kad naujųjų skolinių, kurių pavyksta aptikti lietuviškojoje viešojoje vartosenoje, dar nebūna spėję aprašyti didieji anglakalbiai žodynai, tad tokių naujažodžių kilmę ir reikšmę gali padėti nustatyti tik daugiau vartojimo pavyzdžių (o ir jų iš pradžių nesti daug). Tobulinant ND paieškos sistemą, duomenynas tampa vis parankesnis tirti kalbų kontaktams, taip pat naujiems lietuvių kalbos darybos polinkiams, nes šiuo metu tai vienintelis duomenų šaltinis, kuriame stengiamasi fiksuoti įvairių vartojimo sričių naujadarus ir bent minimaliai leksikografiškai juos aprašyti. Lietuvių kalbos institute šios srities tyrimai yra dirbami, ir ilgainiui atsiras tiek mokslo darbų, tiek visuomenei skirtų paslaugų, kuriose bus pritaikyti šių tyrimų rezultatai. APIBENDRINIMAS 1. Nuolat besipildanti naujosios XXI a. lietuvių kalbos leksikos sankaupa – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas – leidžia į šį kalbos sluoksnį žvelgti sistemiškai ir naujažodžius pateikti bei aprašyti pagal pasaulyje neologijos leksikografijai įprastus principus, būdingą praktiką ir daugeliui kalbų universalius naujažodžių požymius. Kartu naujažodžių kaupimas, sisteminimas ir pirminiai tyrimai atskleidžia tokias jų ypatybes, kurios skatina išsamesnius naujosios leksikos tyrimus bei leidžia kurti naujus jų aprašymo modelius. 2. Leksikografiškai apdorojamas naujažodžių srautas ir lygiagrečiai atliekami naujažodžių tyrimai daro šį procesą itin dinamišką. Kuo daugiau naujų duomenų fiksuojama ir susisteminama, tuo daugiau išryškėja naujų naujažodžių ypatybių. ND duomenys ir jų plėtra sudaro pagrindą tokioms tyrimų kryptims: a) pokyčių aktyviausiai atsinaujinančiose lietuvių kalbos vartojimo srityse ir kalbos vartojimo terpėse pobūdis (naujõsios leksikos funkcionavimas žiniasklaidoje, elektroninėje komunikacijoje, atskirose visuomenės veiklos srityse – moksle, versle, reklamoje, kompiuterijoje, pramogų pasaulyje, turizmo sektoriuje ir pan.); b) naujažodžių kilmės ypatybės (savų ir skolintų elementų santykis, jų konkurencija ir poveikis bendrinės lietuvių kalbos sistemai); RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 c) nauji žodžių darybos polinkiai (darybos būdų ir priemonių aktualizavimas, darybos reikšmių pokyčiai – siaurėjimas ar platėjimas ir kt.); d) žodžių reikšmių pokyčiai ir vyraujantys polinkiai; e) naujažodžių funkcionavimo ypatumai (pavyzdžiui, variantų konkurencija, naujadarų prigijimo ar atmetimo priežastys); f) naujų reiškinių kodifikacijos problemos (naujųjų skolinių įforminimas, naujų darybos reiškinių bei semantinių inovacijų santykis su norma); g) stilistiniai naujosios leksikos ypatumai. 3. ND paieškos galimybės kuriamos ir plečiamos atsiremiant į sisteminius bei funkcinius naujažodžių ypatumus, jų ištirtumo būklę ir atsižvelgant į įvairių tikslinių grupių poreikius. Viešai veikianti ND paieškos pagal parametrus sistema ir specializuotasis jos variantas leidžia naujažodžius pažinti įvairiais pjūviais. Ši informacija jau dabar pradeda kurti pridedamąją mokslinę bei praktinę vertę, atsiveria naujų jos panaudos galimybių: a) mokslo srityje: projektuojami ir atliekami įvairių krypčių naujosios leksikos tyrimai; b) švietimo sistemoje: skatina atnaujinti mokymo turinį bei metodiką ir pagyvina mokymo procesą 9 (mokytojai ir dėstytojai aktyviai naudojasi ND duomenimis, įtraukia mokinius ir studentus į naujosios leksikos pažinimo bei kaupimo darbus); c) versle: teikia idėjų naujų prekių, paslaugų, įmonių pavadinimų kūrybai; d) visuomenės kalbinio švietimo srityje: padeda žmonėms susipažinti su lietuvių kalbos pokyčiais, pažinti naująją lietuvių kalbos leksiką ir jos atsinaujinimo išgales. ŠALTINIAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Danutė Liutkevičienė. Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m. Sud. ir ats. red. Rita Miliūnaitė, programuotojas Evaldas Ožeraitis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt (žiūrėta 2018 m. spalį–lapkritį). 9 Plg. išvestinį ND kūrinį – Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvą, kuriame, naudojant elektroninio teksto skaitytuvą (lietuvių šnekos sintezatorių), galima išgirsti, kaip tarti ir kirčiuoti naujai lietuvių kalboje atsiradusius žodžius (žr. https://liepa.rastija.lt/Tartuvas). RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė, parengė Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyrius, žr. http://nsdb.sociolingvistika.lt/. LITERATŪRA A be l A ., M e y e r C h . M . 2013: The dynamics outside the paper: user contributions to online dictionaries. – Proceedings of eLex 2013, 179–194. Prieiga internete: http://eki.ee/elex2013/proceedings/eLex2013_13_Abel+Meyer.pdf (žiūrėta 2018 09 12). G ue rra A. R. 2016: Dictionaries of neologisms: a review and proposals for its improvement. – Open Linguistics 2 (1), 528–556. K e r r e m a n s D . 2015: A Web of New Words: A Corpus-Based Study of the Conventionalization Process of English Neologisms. – English Corpus Linguistics 15. Frankfurt am Main: Peter Lang. K e r r e m a n s D ., S teg m a y r S ., S chm id H . J . 2011: The NeoCrawler: Identifying and Retrieving Neologisms from the Internet and Monitoring Ongoing Change. – Current methods in historical semantics. K. Allan, J. Robinson (eds.). De Gruyter Mouton, 59–96. L i u tk e vi č ie nė D ., M u r m u l a i ty t ė D . 2015: Nuo Dabartinės prie Bendrinės lietuvių kalbos žodyno. – Leksikografija ir leksikologija 5, 83–146. M il i ū n a i tė R . 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica, 71, 246–264. M il i ū n a i tė R . 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5, 161–184. M ur m u l ai t y t ė D . 2014: Priesagos -iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/87/Murmulaityte_BK_87_straipsnis.pdf M u r m u l a it y tė D . 2016a: Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantiniu aspektu. – Lietuvių kalba 10, 1–22. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/200 M ur m u l ai t y t ė D . 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 46–66. RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 M ur m u l ai t y t ė D . 2016c: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf M ur m u l ai t y t ė D . 2018: Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara. – Kalba ir kontekstai 8(1), 60–70. R iv e r a P as to r R . e t al . 2017: Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas. Briuselis: Europos Parlamento tyrimų tarnyba. Prieiga internete: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/598621/EPRS_STU( 2017)598621_LT.pdf. Versija anglų kalba: R iv e ra R . e t al . 2017: Language equality in the digital age: Towards a Human language Project. Brussels: European Parliamentary Research Service. Prieiga internete: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/598621/EPRS_STU( 2017)598621_EN.pdf (žiūrėta 2018 11 26). З аб о т к ин а В . И . 1989: Новая лексика современного английского языка. Москва: Высшая школа. Įteikta 2018 12 15 Priimta 2018 12 30 RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 NEOLOGISM PRESENTATION AND SEARCH POSSIBILITIES IN THE DATABASE OF LITHUANIAN NEOLOGISMS S u m m a r y The language technologies that are seeing rapid development all over the world are grounded on digital language resources: various dictionaries, databases, corpuses, and similar compilations of structured and scientifically described language data. The digital resources of the Lithuanian language are also undergoing an increasing degree of integration in general databases (see http://lkiis.lki.lt, https://www.raštija.lt) and preparation for the digital global market of languages. These resources are used for the development of digital tools and services (such as online search engines, machine translation tools, semantic wordnets, and finally, artificial intelligence). The article offers an introduction into a digital compilation of neological data – the online Database of Lithuanian Neologisms that has been under development by the Institute of the Lithuanian Language since 2011 and is now subject to ongoing updates (ND, http://naujazodziai.lki.lt). Designed to capture Lithuanian neologisms of the early 21st century, it mirrors the changes in the vocabulary of the Lithuanian language and its semantic, morphemic, formational structure. As of late 2018, the ND contains nearly 5,000 neologisms and about 19,000 usage examples. The purpose of the article is to describe the possibilities of trolling for data to be included in the ND and the directions in which they could expand, based on the semantic, structural, and functional attributes of the modern-day Lithuanian language. The first segment deals with the term neologism that has been adopted in the ND, the principles of presenting the data, and the problems with neologism descriptions. It shows that the database can benefit both neological researchers and language users. The second segment examines the development of the ND search engine based on the above requirements. Neologisms in the ND are described following principles that resemble those of the established practice of foreign neologism dictionaries. The information on each neologism in the ND is presented in two blocks: (1) general information on the neologism (a heading, its accentuation; neologism classification based on the characteristics of its form; grammatical attributes; variations of form; neologism origin, original form; formational properties of neologisms; kindred words); RITA MILIŪNAITĖ. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne |21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (2) the meaning(s) and usage of the neologism (neologism definition; the relationship between the neologism and the norm of the standard language; thematic fields of usage; functional and expressive shades; other variations; semantic ties with other neologisms in the ND; usage examples and dated sources and authors thereof). The ND search engine is being developed on the basis of the above attributes of neologisms, considering the requirements of neological researchers and users of the language (for instance, the ND has a broad application in the process of teaching the Lithuanian language at schools of general and tertiary education). The structuring and initial studies of neologisms reveal their properties that drive wider investigation of the new vocabulary and development of new models to describe them. KEYWORDS: lexicography, neologism, digital linguistic recourses, language technologies. RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]