Mokinių požiūris į lietuvių kalbą: ryšys tarp kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as MOKINIŲ POŽIŪRIS Į LIETUVIŲ KALBĄ: RYŠYS TARP KALBOS VARTOJIMO, MOKĖJIMO IR MOKYMOSI ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalba, mokinių kalba, kalbos mokėjimas, kalbos a ojimas. ANOTACIJA Šiame s aipsnyje p is a omi 2018–2019 m. a lik o y imo, ku iuo siek a nus a y i, ku ios kalbos y auja mokinių kalboje, i pa ody i, kaip mokinių pa eik i a sakymai susiję su jų nuos a omis dėl lie u ių kalbos pamokų, lie u ių kalbos mokymo i lie u ių kalbos, ezul a ai. Paaiškėjo, kad kaip mokinių kasdienė kalba, p iklausomai nuo a ojimo s i ies, y auja d i kalbos: lie u ių i anglų. Didžioji mokinių dalis nu odo, kad namie kalba lie u iškai, be eik isi – kad lie u ių kalba skai o knygas. Ki i kalbos a ojimo ezul a ai p iklauso nuo amžiaus: kuo y esni mokiniai, uo dažniau jie enkasi anglų kalbą (p z., na šy i in e ne e, žiū ė i ilmus). Iš mokinių pa eik ų a sakymų iš yškėjo s ip us yšys a p lie u ių kalbos mokėjimo i lie u ių kalbos pamokų e inimo: iems mokiniams, ku iems moky is lie u ių kalbos nesiseka, lie u ių kalbos pamokos nepa inka, i a i kščiai. ĮVADAS Mokslininkų i isuomenės dėmesio is dažniau sulaukia mokinių kalbos y imai, s a s oma, kiek mokinių kalbos aidą, p as ėjan į aš ingumą gali lem i ki os kalbos. Kalbė i apie lie u ių kalbos a ojimo mokykliniame amžiuje pokyčius s a bu dėl o, kad bū en uo me u daugiausia įsi i ina ki ų kalbų po eikis, o i galimybės eik i kalbos a ojimą didžiausios y a mokykloje, nes ik joje p i alomai mokomasi lie u ių kalbos. Nus ačius, ku ios kalbos labiausiai eikia mokinių a ojamą lie u ių kalbą, į e inus sąsajas a p lie u ių kalbos i jos mokymo bei mokymosi, galima pe ugdymo u inį eik i i s ip in i mokinių a ojamos lie u ių kalbos galias. Šio s aipsnio objek as – yšio a p mokinių kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi analizė, g indžiama 536 anke ų duomenimis, su ink ais iš mokyklų mokomąja lie u ių kalba (p adinių klasių (3–4 kl.), pag indinio ugdymo (5–6, 7–8 kl.) klasių mokinių), eikiančių AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 į ai iose Lie u os apsk i yse: D uskininkų, Kauno, Klaipėdos, Pane ėžio, Šiaulių, Vilniaus (apklausos ikslas – mokinių požiū io į lie u ių kalbą y imas) 1 . S aipsnyje nag inėjami a sakymai į anke os klausimus, pa odan ys yšį a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi. S aipsnio ikslas – a likus mokinių apklausos ezul a ų analizę nus a y i, ku ios kalbos y auja mokinių kalboje, pa ody i, kaip mokinių pa eik i a sakymai y a susiję su jų nuos a omis dėl lie u ių kalbos pamokų, lie u ių kalbos mokymo i lie u ių kalbos. Siekian ikslo, kel i šie pag indiniai užda iniai: 1) a lik i ski ingų amžiaus g upių i lyčių mokinių kalbos a ojimo namie, žiū in ilmus, skai an knygas, na šan in e ne e analizę; 2) nus a y i, kaip mokiniai e ina u imas lie u ių i užsienio kalbų žinias; 3) a skleis i galimą yšį a p lie u ių kalbos mokėjimo i mokėjimo įsi e inimo. Nag inėjan mokinių a sakymus aikomas ap ašomasis anali inis me odas, kiekybinis (skaičia imo) me odas aikomas skaičiuojan i pa eikian a sakymų dažnį. Pi mame s aipsnio sky iuje apž elgiamas y imo ak ualumas i pobūdis, an ajame p is a omi y imo ezul a ai, pa eikiama lyginamoji duomenų analizė. 1. TYRIMO AKTUALUMAS IR POBŪDIS Lie u oje a lik a nemažai į ai ių isuomenės g upių kalbinių nuos a ų y imų, dažnai a ski ais aspek ais nag inėjami paski i klausimai. Tačiau is da ūks a nuoseklių empi inių y imų, nuk eip ų į mokinių kalbos a ojimą, mokymosi mo y aciją p adinėse i pag indinio ugdymo klasėse ose mokyklose, ku mokomoji kalba y a lie u ių kalba. Pas a uoju me u daug dėmesio ski iama mokinių kalbinėms nuos a oms. Dažniausiai i iamos aukš esniųjų klasių mokinių nuos a os dėl lie u ių kalbos, a liekami au inių mažumų mokyklų mokinių nuos a ų dėl lie u ių kalbos y imai, nemažai y a y imų, pa odančių požiū io į bend inę kalbą i į a mes sąsajas (p z.: Aliūkai ė i k . 2017; Ramonienė 2010; 2013; Ramonienė, Ex a 2011). Lie u oje i užsienyje a lik a nemažai y imų, ku ių objek as – į ai ių isuomenės g upių kalbinės nuos a os, aip pa lie u ių kalbos a ojimo i mokėjimo ypa umai (p z.: Čubaja ai ė 2013; U bai y ė 2018). Nag inė a, kaip užsienio kalbų mokymasis lemia mokinių požiū į į lie u ių kalbą, i os sąsajos a p šių eiksnių i požiū io į lie u ių kalbos 1 Duomenys ink i daly aujan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojamame p ojek e „Ki ų kalbų po eikis mokinių lie u ių kalbai i sa imonei: si uacija, endencijos i galimybės“ (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininko 2018 m. sausio 16 d. įsakymu N . V-10 pa i in a p og ama „Lie u ių bend inės kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os y imų p og ama“, ykdančioji ins i ucija Lie u ių kalbos ins i u as, su a ies suda ymo da a 2018 m. liepos 16 d., N ., K-2/2018). AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pamokas. Iš pa eik ų ezul a ų ma y i, kad „ aikų požiū is į lie u ių kalbą y a labiausiai susijęs su <...> aiko pomėgiu skai y i, ašy i i kalbė i <...>; aikai, mėgs an ys šią eiklą, dažniausiai eigia, kad lie u ių kalbos pamokos jiems pa inka“ (Dabašinskienė i k . 2011: 143). Ty imuose pab ėžiama mokinių nuos a ų i mo y acijos moky is s a ba. Daug dėmesio ski iama ki os (pap as ai an osios) kalbos mokymuisi. P ipažįs ama, kad kalbos mokymosi sėkmę lemia mo y acija, susijusi su kalbinėmis nuos a omis, mokymosi aplinka (Ushioda 2013; Dö nei 2014). Naujausiuose da buose nag inėjamos aikų i paauglių nuos a os dėl lie u ių kalbos i jos p es ižo. Ty imai odo, kad e ybinės nuos a os dėl kalbos susi o muoja jaunesniame mokykliniame amžiuje, deja, „lie u ių kalbos p es ižas mažėja su amžiumi – kuo aukš esnė klasė, uo mažiau mokinių e ina jos socialinę eikšmę“ (Pode ienė, Vaičiakauskienė 2019: 215). P is a omi naujausi mo y acijos moky is i nuos a ų dėl lie u ių kalbos modeliai, nu odoma, kad „[T]eigiamos nuos a os lie u ių kalbos, lie u ių, Lie u os i sa o apa ybės a ž ilgiu da o į aką mo y acijai, o ši lemia ge esnę kalbos mokėjimo kokybę“ (Vilkienė i k . 2019: 63). Šiam y imui duomenys ink i 2018–2019 m. Pasi ink a anke inė apklausa. Anke ą suda o d i dalys. Pi moje anke os dalyje bu o pa eik i bend ieji klausimai, an ojoje – eiginiai, ka u nu odan galimybę pasi ink i ieną iš a sakymų (Nesu inku / Nei su inku, nei nesu inku / Su inku). Aukš esniųjų klasių (5–8) mokiniai pildė anke ą sa a ankiškai, žemesniųjų klasių (3– 4) mokiniams anke os klausimai i eiginiai bu o skai omi ga siai, jie žymėjo a sakymus. Ty imo me u su ink i duomenys s a is iškai apdo o i ankiniu būdu, nag inė i elek onine skaičiuokle Mic oso O ice Excel. S aipsnyje, a siž elgian į jo emą, pasi ink i nag inė i šie aspek ai: 1. Mokinių amžius (klasė). 1. Ku ioje klasėje Tu daba mokaisi? __________ 2. Mokinių ly is. 3. Pažymėk sa o ly į: □ y . / □ mo . 3. Kalbos a ojimas. 6. Ku ia kalba a kalbomis įp as ai kalbi namuose? □ lie u ių, □ lenkų, □ usų, □ anglų, ki a ______________ (į ašyk) 7. Į ašyk, ku ia kalba pap as ai Tu a) žiū i ilmus ___________________________________________ b) skai ai knygas _________________________________________ c) na šai in e ne e ________________________________________ AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 4. Mokinių nuos a os dėl lie u ių kalbos pamokų, lie u ių kalbos mokymo i lie u ių kalbos. 9. Pažymėk, kaip Tau sekasi mokykloje moky is šiuos dalykus: 9b. Lie u ių kalba: 1 – labai blogai, 2 – blogai, 3 – ge ai, 4 – labai ge ai (apib auk) 9d. Užsienio kalba: 1 – labai blogai, 2 – blogai, 3 – ge ai, 4 – labai ge ai (apib auk) Kokia Ta o nuomonė apie lie u ių kalbą? Pagal ok, ką manai, i pažymėk Tau inkamiausią a sakymą. Teiginiai Nesu inku Nei su inku, nei nesu inku Su inku 6. Mėgs u skai y i knygas. 11. Lie u ių kalba y a sunki, man sunku ge ai kalbė i i ašy i. 14. Lie u ių kalbos pamokos neįdomios. 19. Man pa inka lie u ių kalbos pamokos. 25. Lie u ių kalba man nepa inka. Ti iamąsias ie o es bu o s eng asi pasi ink i as, ku ios bū ų ski ingose Lie u os ie ose, odėl pasi ink os D uskininkų, Kauno, Klaipėdos, Pane ėžio, Šiaulių, Vilniaus apsk i ys. 1 PAV. Ty imui pasi ink os apsk i ys (žemėlapis iš in e ne o, p ieiga in e ne e: h p://www.lie u oszemelapis.com/apsk iciu-zemelapiai) Suda an im is ado au asi šiais k i e ijais: i iamųjų amžius (klasė), i iamųjų ly is. 1 LENTELĖ. Ti iamųjų cha ak e is ika Apsk i is D uskininkai Kaunas Klaipėda Pane ėžys Šiauliai Vilnius Iš iso: 73 96 62 42 70 193 Ly is Mo . Vy . Mo . Vy . Mo . Vy . Mo . Vy . Mo . Vy . Mo . Vy . 40 33 44 52 31 31 20 22 35 35 105 88 Klasė 3,4 5,6 7,8 3,4 5,6 7,8 3,4 5,6 7,8 3.4 5,6 7,8 3,4 5,6 7,8 3,4 5,6 7,8 18 22 33 19 19 58 18 22 22 0 42 0 39 15 16 55 77 64 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. TYRIMO REZULTATAI A siž elgian į šio y imo ikslą, nag inė as kalbos a ojimas mokinių kasdieniame gy enime, kalbos mokėjimas (mokinių sa ęs įsi e inimas) i yšys a p kalbos mokėjimo i mokymosi. 2.1. Kalbos a ojimas kasdieniame gy enime A liekan šį y imą pi miausia nag inė as mokinių pasi enkamos kalbos a ojimas kasdieniame gy enime, . y. siek a nus a y i, ku ia kalba mokiniai kalba namie, žiū i ilmus, skai o knygas, na šo in e ne e. Gau i ezul a ai odo, kad namie didžioji i iamųjų dalis kalba lie u ių kalbà (93 p oc.), ku kas ečiau kalbama angliškai (20 p oc.), usiškai (16 p oc.), lenkiškai (3 p oc.) i ik pa ieniais a ejais kalbama ki omis, ečiau a ojamomis, kalbomis: ispanų, p ancūzų, okiečių i k . Iš ezul a ų ma y i, kad kasdienio a ojimo kalbos pasi inkimas nep iklauso nuo ly ies. Gau i a sakymai pasiski s o apylygiai: dauguma me gaičių (71 p oc.) i be niukų (68 p oc.) namie kalba daugiausia lie u ių kalba, ečiau angliškai (me gaičių – 14 p oc., be niukų – 15 p oc.), usiškai (me gaičių – 11 p oc., be niukų – 13 p oc.) a ki omis kalbomis. Pa eik ose anke ose mokiniai galėjo į ašy i i kelias kalbas. No s dauguma nu odė, kad namie kalba ik lie u iškai, bu o i okių, ku ie pažymėjo, kad šalia lie u ių kalbos a oja i anglų, ečiau usų kalbą. Šiuos duomenis sudė inga e in i ienap asmiškai. Galima many i, kad dalis mokinių pasi inko nu ody i kelias kalbas ne dėl o, kad jie namie bend auja abiem kalbomis, o odėl, kad pasi aiko pa ienių a ejų, kai jie abiem kalbomis bend auja su d augais, ašo socialiniuose inkluose i pan. Gau i duomenys pa aizduo i 2 i 3 pa . 2 PAV. Kalba, ku ia mokiniai 3 PAV. Kalba, ku ia mokiniai kalba namie: mokiniai kalba namie duomenys pagal ly į AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 A liekan y imą siek a nus a y i, kaip kalbos pasi inkimą lemia mokinių amžius. Kad kalba namie lie u iškai, nu odė daugiau kaip pusė 8- os klasės mokinių (77 p oc.), ki ų klasių duomenys be eik nesiski ia (64–69 p oc.). Kad namie kalba angliškai, daugiausia nu odė 6 klasės (22 p oc.) i 3 klasės (21 p oc.) mokiniai, 5, 7 i 8 klasių ezul a ai suda o 10–14 p oc., o mažiausiai a p nu odžiusių, kad namie kalba i angliškai, y a 4 klasės mokinių (8 p oc.). Rusų kalba bend aujan ys daugiausia nu odė 7 klasės mokiniai (17 p oc.), 4, 5, 6 i 8 klasių mokinių pa eik i ezul a ai apylygiai (10–14 p oc.), o mažiausiai usų kalbą kaip namie a ojamą kalbą nu odė 3 klasės mokinių. Išsami in o macija apie ski ingų klasių mokinių kalbos a ojimo namie polinkius ma y i iš 4 pa . 4 PAV. Kalba, ku ia mokiniai kalba namie: duomenys pagal klases A sakymai į klausimą, ku ia kalba pap as ai žiū imi ilmai, y a į ai esni. Pusė (50 p oc.) mokinių nu odė, kad ilmus žiū i lie u ių kalba, ki i (35 p oc.) pasi inko anglų kalbą i ik pa ieniais a ejais pažymė os usų (3 p oc.) i lenkų (1 p oc.) kalbos. Mokiniai nu odė i gana e ai a ojamų kalbų, okių kaip a abų, ko ėjiečių a p ancūzų kalba i k . Many ina, kad jie galėjo ne isiškai eisingai sup as i klausimą. Pa yzdžiui, daug abejonių kelia ko ėjiečių kalbos pasi inkimas. Galima s a s y i, kad žiū imi ko ėjiečių ilmai, ku ie šiuo me u y a labai populia ūs, be jie g eičiausiai y a iš e s i į anglų a ki ą kalbą a ba y a odomi su sub i ais. Nepaisan šių aplinkybių, pag indiniai polinkiai išaiškėjo, i jie aki aizdūs – y auja lie u ių i anglų kalbos (ž . 5 pa .). Nag inėjan duomenis k eip a dėmesio į ai, a kalbos pasi inkimui u i į akos ly is. Rezul a ai panašūs: kad žiū i ilmus lie u iškai, nu odė kiek daugiau me gaičių (53 p oc.; be niukų – 48 p oc.), a i inkamai me gai ės kiek ečiau žiū i ilmus angliškai AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (32 p oc.; plg. be niukų – 38 p oc.), apylygiai mokinių (me gaičių – 12 p oc., be niukų – 13 p oc.) žiū i ilmus usų kalba (ž . 6 pa .). 5 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i 6 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i ilmus: ilmus, p oc. duomenys pagal ly į, p oc. Ve in a i ai, kaip kalbos inkimasis žiū in ilmus p iklauso nuo mokinių amžiaus. Da p ieš a liekan y imą kel a hipo ezė, kad kuo y esni mokiniai, uo jie dažniau žiū i ilmus anglų kalba, pasi i ino. Rezul a ai odo, kad žemesnių klasių mokiniai labiau linkę žiū ė i ilmus lie u ių kalba, 7 klasės mokinių pa eik i ezul a ai ienodi, o 8 klasės mokiniai jau nu odo, kad kiek dažniau žiū i ilmus anglų kalba (ž . 7 pa .). 7 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i ilmus: duomenys pagal klases Kaip odo y imo duomenys, pag indinės kalbos, ku iomis žiū imi ilmai, y a d i – lie u ių i anglų (ž . 8 pa .); ku kas ečiau ilmų žiū ima usų kalba (ski ingose klasėse ja ilmus žiū i nuo 10 iki 16 p oc. mokinių). AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 8 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i ilmus: duomenys pagal klases Didžioji mokinių dalis (ne 85 p oc.), pap ašy i nu ody i, ku ia kalba skai o knygas, nu odė lie u ių kalbą (ž . 9 pa .). Taigi, be eik isi mokiniai knygas skai o lie u iškai, daug ečiau skai oma angliškai (13 p oc.), ki ų kalbų nu ody i ik pa ieniai a ejai. Į ai labai s a bu a k eip i dėmesį: jei skai ydami mokiniai enkasi lie u ių kalbą, pe skai ymą, ge os li e a ū os pasi inkimą galima da y i eigiamą po eikį jų a ojamai kalbai. Rezul a ai pagal ly į y a apylygiai (ž . 10 pa .): os keliais p ocen ais mažiau me gaičių nu odė, kad skai o knygas lie u iškai (83 p oc.; plg. be niukai – 86 p oc.), a i inkamai os keliais p ocen ais daugiau jų nu odė, kad skai o angliškai (14 p oc.; plg. be niukų – 10 p oc.). 9 PAV. Kalba, ku ia mokiniai 10 PAV. Kalba, ku ia mokiniai skai o knygas: duomenys skai o knygas pagal ly į Rezul a ai pagal klases apylygiai – isose klasėse y auja lie u ių kalba (77–91 p oc.). Skai y i lie u ių kalba daugiausia enkasi 5 klasės (91 p oc.) i 3 klasės (90 p oc.) mokiniai, 6– 8 klasių mokinių pa eik i a sakymai pasiski s o ienodai, . y. 82 p oc. šių klasių mokinių skai o lie u iškai, o 4 klasių duomenys kiek išsiski ia – 77 p oc. šių klasių mokinių nu odė, kad skai o AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 lie u iškai, 19 p oc. skai o angliškai. Kaip ki ą kalbą, ku ia skai omos knygos, nu odžiusių mokinių ski ingose klasėse y a nuo 7 iki 16 p oc. Gau i ezul a ai pa aizduo i 11 pa . 11 PAV. Kalba, ku ia mokiniai skai o knygas: duomenys pagal klases Da bu o klausiama, kokia kalba mokiniai na šo in e ne e. Kiek didesnė dalis nu odo, kad in e ne e na šo anglų kalba (47 p oc.), šiek iek ečiau na šoma lie u ių kalba (45 p oc.), da ečiau – usų (7 p oc.) i ki omis pa ienėmis kalbomis (1 p oc.). Me gai ės na šy i lie u ių kalba enkasi dažniau nei be niukai (49 p oc.; plg. be niukai – 38 p oc.). Na šymo anglų kalba ezul a as a i kš inis: me gai ės na šy i in e ne e anglų kalba enkasi ečiau (42 p oc.; plg. be niukai – 55 p oc.). Rusų kalba na šy i in e ne e enkamasi be eik ienodai: šia kalba na šo 8 p oc. me gaičių i 6 p oc. be niukų. Gau i ezul a ai pa aizduo i 12 i 13 pa . 12 PAV. Kalba, ku ia mokiniai 13 PAV. Kalba, ku ia mokiniai na šo in e ne e: na šo in e ne e duomenys pagal ly į Da p ieš a liekan y imą kel a hipo ezė, kad kuo y esni mokiniai, uo dažniau jie enkasi na šy i in e ne e anglų kalba. Spėjimai pasi i ino – ezul a ai iš ies odo, kad y esni mokiniai labiau links a na šy i in e ne e anglų kalba (ž . 14 pa .). Ryškus poky is ma y i nuo AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Apibend inan galima eig i, kad yšiai a p lie u ių kalbos mokėjimo i požiū io į lie u ių kalbą, aip pa a p lie u ių kalbos mokėjimo i lie u ių kalbos pamokų e inimo y a eikšmingi, o yšys a p lie u ių kalbos mokymosi i mokėjimo y a labai s ip us. IŠVADOS 1. Iš y us ski ingų amžiaus g upių i ski ingų lyčių mokinių kalbos a ojimą, paaiškėjo: 1.1. Abiejų lyčių mokiniai namie kalba lie u ių kalba, daug ečiau – anglų, usų, lenkų kalbomis, ik pa ieniais a ejais – ki omis, ečiau a ojamomis, kalbomis (ispanų, p ancūzų, okiečių i k .). Namie lie u iškai kalba daugiau kaip pusė isų klasių mokinių. Mažiausiai lie u iškai namie kalbančių y a a p 7 klasės mokinių (be eik ys penk adaliai), daugiausia namie kalbančių angliškai – a p 6 klasės mokinių (be eik ke i adalis). 1.2. Pusė apklaus ų mokinių žiū i ilmus lie u ių kalba, daugiau kaip ečdalis juos žiū i anglų kalba, pa ieniai mokiniai ilmus žiū i usų, lenkų i ki omis kalbomis. Me gai ės kiek dažniau nei be niukai žiū i ilmus lie u ių kalba, i a i kščiai – be niukai dažniau žiū i ilmus anglų kalba. Žemesniųjų klasių mokiniai ilmus dažniau žiū i lie u ių kalba, aukš esniųjų klasių mokiniai (nuo 7 klasės) – anglų kalba. 1.3. Abiejų lyčių i ski ingo amžiaus mokiniai skai o knygas lie u iškai, ik os daugiau nei dešim adalis – anglų kalba. Knygas skai y i lie u ių kalba enkasi be ku io amžiaus mokiniai, aigi s a bu į ai a k eip i dėmesį suda an ekomenduojamos skai y i li e a ū os są ašus. Bū en pe skai ymą galima da y i po eikį mokinių a ojamai kalbai. 1.4. Be eik pusė apklaus ų mokinių na šo in e ne e angliškai, kiek ečiau na šoma lie u iškai. Me gai ės dažniau nei be niukai enkasi na šy i lie u iškai. Žemesniųjų klasių mokiniai aip pa links a na šy i in e ne e angliškai, o nuo 5 klasės, p amokus anglų kalbos, šia kalba na šoma is dažniau. Sup an ama, Lie u oje is da ūks a sulie u in ų kompiu e inių p og amų, jos y a ne okios įp as os, o i kai ku iose a ojamus lie u iškus e minus sunku sup as i, ačiau labai s a bu pe į ai ių dalykų pamokas pagal galimybes duo i mokiniams in e ne e a lik i užduočių lie u ių kalba. 1.5. Mokinių kalboje y auja d i kalbos – lie u ių i anglų. Lie u ių kalbai pi menybė (nep iklausomai nuo mokinių amžiaus i ly ies) eikiama kaip namuose a ojamai kalbai, ja AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 skai omos knygos. Kalbos inkimasis žiū ė i ilmams, na šy i in e ne e p iklauso nuo amžiaus: žemesnėse klasėse enkamasi lie u ių kalba, aukš esnėse pe einama p ie anglų kalbos. 2. Iš y us, kaip mokiniai e ina lie u ių kalbos mokėjimą, nus a y a: 2.1. Mažiau negu pusė mokinių mano, kad jiems lie u ių kalba sekasi labai ge ai, ke i adalis – kad ji sekasi ge ai, i ik pa ieniai mokiniai inkosi a sakymą labai blogai. Me gai ės sa o lie u ių kalbos žinias e ina ge iau nei be niukai: labai ge ai jas e ina daugiau kaip ečdalis me gaičių i ik penk adalis be niukų. I a i kščiai: labai blogai sa o žinias e ina kelios me gai ės i mažiau nei dešim adalis be niukų. Ge iausiai lie u ių kalbos žinias e ina 4 klasės mokiniai. Nuo 5 klasės padė is keičiasi: kad labai ge ai sekasi lie u ių kalba, mano mažiau kaip ke i adalis mokinių, o mažiausiai okių mokinių y a 7 klasėje. 2.2. Pusė isų klasių mokinių mano, kad užsienio kalba jiems sekasi labai ge ai, ečdalis – kad ge ai, i ik pa ieniai mokiniai u imas užsienio kalbos žinias e ina labai blogai. Esminių ezul a ų ski umų a p ski ingų lyčių nepas ebė a. Ge iausiai užsienio kalbos žinias e ina 6– 8 klasės mokiniai (lie u ių kalbos žinias ge iausiai e ina 4 klasės mokiniai). 2.3. Mokiniai ge ai e ina iek lie u ių kalbos, iek užsienio kalbos mokėjimą. Pag indinis ski umas ik as, kad daugiau kaip pusė mokinių mano, kad užsienio kalba sekasi labai ge ai, o e indami lie u ių kalbos žinias dauguma mokinių nu odo, kad lie u ių kalba sekasi ge ai. Tik labai maža dalis isų klasių mokinių mano, kad lie u ių i užsienio kalbas moka labai blogai. 3. Iš y us yšį a p lie u ių kalbos mokėjimo i mokymo, nus a y a: 3.1. Ryšys a p lie u ių kalbos mokymo i manymo, kad lie u ių kalba y a sunki, y a iesioginis: jeigu mokiniai nu odo, kad lie u ių kalba sekasi blogai a labai blogai, ai jie ją laiko sunkia, i a i kščiai. Kad i kaip mokiniai e in ų u imas lie u ių kalbos žinias, didžioji jų dalis su eiginiu, kad lie u ių kalba nepa inka, nesu inka. Vis dėl o są yšio a p lie u ių kalbos mokėjimo i jos mėgimo esama. 3.2. Esama s ip aus yšio a p lie u ių kalbos mokėjimo i lie u ių kalbos pamokų e inimo: dauguma mokinių, ku iems lie u ių kalba nesiseka (jie inkosi a sakymą labai blogai), eigia, kad lie u ių kalbos pamokos neįdomios (mokinių, ku iems lie u ių kalba sekasi labai ge ai, y a ik mažiau nei dešim adalis). AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos a ian iškumas i jos e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Čubaje ai ė L. 2013: Socioling is inis Kauno mokslei ių pa eikslas. Dak a o dise acija. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/handle/20.500.12259/56358. Dabašinskienė I., Balčiūnienė I., K i ickai ė E. 2011: A anks y asis užsienio kalbų mokymas lemia požiū į į gim ąją kalbą? – Kalbų s udijos 19, 143–147. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/265980537_A _anks y asis_uzsienio_kalbu_mo kymasis_lemia_poziu i_i_gim aja_kalba. Dö nyei Z. 2014: Mo i a ion in Second Language Lea ning. – Teaching English as a Second o Fo eign Language. Celce-Mu cia, M., B in on, D. M., Snow, M. A. (eds.), Bos on, MA: Na ional Geog aphic Lea ning / Cengage Lea ning, 518–531. Pode ienė N., Vaičiakauskienė S. 2019: Lie u ių kalbos p es ižas: mokinių nuos a os dėl lie u ių kalbos š ie imo poli ikos kon eks e. – Li uanis ica 65, 3(117), 199–219. Ramonienė M., ed. 2010: Mies ai i kalbos I. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ramonienė M., ed., 2013: Mies ai i kalbos II. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ramonienė M., Ex a G. 2011: Mul ilingualism in Li huanian Ci ies. Languages a Home and School in Vilnius, Kaunas and Klaipėda, Klaipėda / Tilbu g: Klaipėdos uni e si e o leidykla. U bai y ė K. Kauno ki akalbių kalbinės nuos a os i apa ybė [in e ak y us], Kaunas: VDU, 2018. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/handle/20.500.12259/35646. Ushioda E. In e na ional Pe spec i es on Houndmills, Basings oke, Hampshi e Mo i a ion. – Language Lea ning and P o essional Mo i a ion Challenges, New Yo k, NY: Palg a e Macmillan. Vilkienė V., Vilkai ė-Lozdienė L., B užai ė-Liseckienė J. 2019: Lie u ių kalba Vilniaus lie u iškose, lenkiškose i usiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuos a os i mo y acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. P ieiga in e ne e: h ps://www. u.l /leidyba/images/eknygos/Lie u iu_kalba_mokyklose.pd . Gau a 2019 12 09 P iim a 2019 12 30 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 PUPILS’ ATTITUDE TOWARDS THE LITHUANIAN LANGUAGE: THE CONNECTION BETWEEN LANGUAGE USAGE, PROFICIENCY, AND LEARNING Summa y The a icle p esen s he esul s o a 2018–2019 s udy aimed a iden i ying he mos p e alen languages in pupils e nacula , showing he co ela ion be ween he pupils’ answe s and hei own a i udes owa ds Li huanian classes as well as owa ds eaching he Li huanian language and he Li huanian language in gene al. Analysis o he da a has e ealed ha , depending on he a ea o usage, he daily pupils e nacula is domina ed by wo languages: Li huanian and English. The Li huanian language akes he lead (i espec i e o he age and gende o pupils) in se e al a eas: Li huanian is he language spoken a home and he language o eading books. In o he a eas, such as wa ching ilms and b owsing, he choice o language depends on he age, wi h younge pupils op ing o he Li huanian language, while senio s make a ansi ion owa ds English. No ably, all pupils choose o ead hei books in Li huanian. This is an impo an ac o o no e, because i is h ough eading ha he language can be empowe ed. Analysis o he sel -g ading o he p o iciency o he Li huanian language has showed ha gi ls end o gi e hemsel es highe g ades o hei Li huanian language skills compa ed o boys. The highes sel -g ades o Li huanian language skills ha e been obse ed among ou h- g ade s. Beginning wi h g ade 5, he g ades shi and he sel -g ading ends o go down. The s udy sugges s ha pupils end o gi e hemsel es high ma ks in e ms o hei p o iciency in bo h Li huanian and o eign language. The main di e ence is ha he majo i y – mo e han one-hal – o pupils belie e ha hei o eign language skills a e excellen ; in g ading hei own Li huanian language skills, many pupils a ed hei Li huanian language p o iciency as good. And only a ac ion o pupils ac oss all g ades belie e ha hei Li huanian and o eign language skills a e e y poo . In es iga ion o he connec ion be ween he p o iciency o he Li huanian language and eaching has highligh ed a s ong and di ec ela ionship be ween he sel -g ade in Li huanian and he belie ha he Li huanian language is e y di icul : pupils who a e hei Li huanian AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 language skills as poo o e y poo also say ha his language is di icul , and ice- e sa. The pupils’ answe s ha e also e ealed a s ong ie be ween he sel -g ade in Li huanian and he ondness o Li huanian classes, wi h pupils who a e ailing in Li huanian ha ing li le ondness o Li huanian language classes, and ice- e sa. KEYWORDS: Li huanian language, pupil e nacula , language p o iciency, language usage. AURELIJA TAMULIONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]