Žodžių „krūmas“, „puskrūmis“, „krūmokšnis“, „krūmelis“ samprata (remiantis studentų apklausa)

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ŽODŽIŲ KRŪMAS, PUSKRŪMIS, KRŪMOKŠNIS, KRŪMELIS SAMPRATA (REMIANTIS STUDENTŲ APKLAUSA) ESMINIAI ŽODŽIAI: apklausa, eikšmė, seman inė analizė, požymis, apib ėž is, e minologija, k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis. ANOTACIJA Šio s aipsnio objek as – žodžiai k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis. Bu o pas ebė a, kad žmonės nelabai juos ski ia, no s e mininės minė ųjų žodžių eikšmės y a ski ingos. S aipsnyje siek a išnag inė i ne e mininį, be šiuolaikinį kasdieninį žodžių su okimą. Kaip y imo p iemonė pasi ink a s uden ų apklausa. S aipsnyje kel i užda iniai: nus a y i, suklasi ikuo i i ap a i k ūmo, pusk ūmio, k ūmokšnio i k ūmelio požymius, už iksuo us s uden ų a sakymuose. Paaiškėjo, kad a likus šį y imą išski i požymiai, ypač pusk ūmio i k ūmokšnio, ge okai ski iasi nuo požymių, iksuojamų apib ėž yse, eikiamose Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje. ĮVADINĖS PASTABOS S aipsnis y a au o ių s aipsnių ciklo, ski o kai ku ių augalų samp a ai i i, dalis 1 . Anks esniuose s aipsniuose bu o nag inė a, kaip sup an ami žodžiai augalas i gėlė iešojoje a osenoje, kaip jie apib ėžiami i kiek eikšmių ski iama žodynuose. Bu o em asi lie u ių, la ių, usų i anglų kalbų žodynais, ink a medžiaga iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno bei nag inė i s uden ų apklausos duomenys. Ti ian su ink ą medžiagą i ašan šiuos s aipsnius (ypač apie gėlę) bu o pas ebė a, kad labai į ai uoja samp a a, kas y a k ūmas i pusk ūmis, odėl bu o nusp ęs a pasidomė i uo plačiau. Apie konk ečius k ūmus, pusk ūmius, 1 Plačiau ž . Gaidienė, Liu ke ičienė 2017; Gaidienė, Liu ke ičienė 2018a; Gaidienė, Liu ke ičienė 2018b. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 k ūmokšnius – aly ą, diemedį, ie ą, sedulą, jo a ą, pu iną, žil y į i pan. 2 – y a ašę au osakininkai, e nologai, kalbininkai i k ., ačiau bend esnieji augalų pa adinimai y ėjų dėmesio nesulaukė. Šio s aipsnio ikslas y a iš i i žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis i k ūmelis šiuolaikinį su okimą emian is s uden ų apklausos ezul a ais i palygin i jį su apib ėž imis, eikiamomis Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje ( oliau – VLEe). Kadangi i a ke u ių žodžių samp a a, dėl medžiagos gausumo bu o nusp ęs a apsi ibo i ik apklausos ezul a ų analize, o eks ynų i žodynų medžiagą palik i ėlesniems y imams. S aipsnyje keliami užda iniai: nus a y i, suklasi ikuo i i ap a i k ūmo, pusk ūmio, k ūmokšnio i k ūmelio požymius, už iksuo us s uden ų a sakymuose; aip pa juos palygin i su VLEe apib ėž yse pa eik ais požymiais. METODOLOGIJA IR TEORINĖS PRIELAIDOS Ty imo me odai: seman inė analizė, lyginamasis, skaičia imo, apklausų. Apklausoje daly a o ski ingų s udijų pakopų i akul e ų 100 s uden ų iš ijų Lie u os uni e si e ų – ne ik sos inės, be i mažesnio mies o. Ti i bu o pasi ink i bū en s uden ai, nes jie y a labai ski inga, ne ienaly ė žmonių g upė 3 . Kaip eigia K is ina Ru ko ska, Ma ius Sme ona, I ena Sme onienė, „s uden ai pap as ai y a a g upė, ku i da y a išlaikiusi ė ų, senelių požiū į, be jau įga usi naujų požiū io aspek ų mokykloje, uni e si e e, i , s a biausia, labiau susijusi su daba imi, leng iau pasiekia in o maciją naudodamasi naujausiomis echnologijomis, socialiniais inklais, žiniasklaida“ (Ru ko ska i k . 2017: 32). Tiksliųjų mokslų k yp ies s uden ai suda ė 37 p oc. isų apklaus ųjų, socialinių mokslų k yp ies a s o ai – 45 p oc., humani a inių mokslų k yp ies a s o ai – 18 p oc. (plačiau ž . 1 len elę). Mo e ys suda ė 56 p oc. apklaus ųjų ( iksliųjų mokslų k yp ies a s o ių bu o 3 p oc., socialinių mokslų k yp ies – 63 p oc., humani a inių mokslų k yp ies – 32 p oc.), y ai – 44 p oc. isų apklaus ųjų ( iksliųjų mokslų k yp ies a s o ų y a 77 p oc., socialinių mokslų k yp ies – 23 p oc., humani a inių mokslų k yp ies – 0 p oc.). 2 Ž . Gli a i k . 2010; G i ėnienė 2016; K egždys 2012; Šeškauskai ė 2004. 3 Apklausa a lik a 2019 m. asa io–gegužės mėn. Au o ės nuoši džiai dėkoja Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o dės y ojai doc. d . Rasuolei Vlada skienei, Mykolo Rome io uni e si e o dės y ojai d . Ilonai Čiužauskai ei i Šiaulių uni e si e o dės y ojai doc. d . Jolan ai Vaskelienei, padėjusioms a lik i s uden ų apklausą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Mo e ys, ku ios p aleido aikys ę i anks y ąją jaunys ę kaime, suda ė 26 p oc. isų apklaus ų mo e ų, y ai – 30 p oc. isų apklaus ų y ų. Mo e ys, ku ios p aleido aikys ę i anks y ąją jaunys ę mies e, suda ė 64 p oc. isų apklaus ų mo e ų, y ai – 52 p oc. isų apklaus ų y ų. T ečią g upę suda ė s uden ai, ku ie eigė, kad aikys ę i anks y ąją jaunys ę p aleido iek mies e, iek kaime. Šios g upės mo e ys suda ė 9 p oc. isų apklaus ų mo e ų, o y ai – 18 isų apklaus ų y ų (plačiau ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. Responden ų pasiski s ymas pagal ly į i mokslų k yp į, n . Ly is K yp is Mo e ys Vy ai Iš iso iš kaimo iš mies o iš mies o i kaimo iš kaimo iš mies o iš mies o i kaimo Tiksliųjų mokslų k yp is – 3 – 11 18 5 37 Socialinių mokslų k yp is 6 25 4 2 5 3 45 Humani a inių mokslų k yp is 9 8 1 – – – 18 Iš iso ( ie o ė) 15 36 5 13 23 8 100 Iš iso (ly is) 56 (56 p oc.) 44 (44 p oc.) 100 Taigi bu o apklaus i esponden ai, ku iuos galima suski s y i į 13 g upių: 1. y ai, iš kaimo, iksliųjų mokslų s uden ai; 2. y ai, iš kaimo, socialinių mokslų s uden ai; 3. y ai, iš mies o, iksliųjų mokslų s uden ai; 4. y ai, iš mies o, socialinių mokslų s uden ai; 5. y ai, iš mies o / iš kaimo, socialinių mokslų s uden ai; 6. y ai, iš mies o / iš kaimo, iksliųjų mokslų s uden ai; 7. mo e ys, iš kaimo, socialinių mokslų s uden ės; 8. mo e ys, iš kaimo, humani a inių mokslų s uden ės; 9. mo e ys, iš mies o, iksliųjų mokslų s uden ės; 10. mo e ys, iš mies o, humani a inių mokslų s uden ės; 11. mo e ys, iš mies o, socialinių mokslų s uden ės; ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 12. mo e ys, iš mies o, iš kaimo, socialinių mokslų s uden ės; 13. mo e ys, iš mies o / iš kaimo, humani a inių mokslų s uden ės. Pagal amžių apklaus osios mo e ys bu o maždaug nuo 18 iki 27 me ų amžiaus, y ai – nuo 19 iki 28 me ų amžiaus. Mo e ų humani a ių bu o i y esnio amžiaus (ž . 2 len elę). 2 LENTELĖ. Responden ų pasiski s ymas pagal amžių Ly is K yp is Mo e ys Vy ai Tiksliųjų mokslų k yp is 19, 23 21–24 Socialinių mokslų k yp is 18–23, 25, 27 19, 20, 23 Humani a inių mokslų k yp is 19–24, 45 – Iš iso 100 esponden ų Apklausoje bu o pa eik i de yni a i ojo ipo (ž . 1–9) klausimai, kai esponden ai u ėjo į ašy i pačių su o muluo ą a sakymą, i penki užda ojo ipo (ž . 10–14) klausimai, į ku iuos esponden ai u ėjo a saky i aip a ba ne, ačiau paminė ina, kad jie galėjo ink is ne ieną a sakymo a ian ą. Responden ams bu o užduo i okie klausimai: 1. Sa ais žodžiais apibūdinki e, kas Jums y a k ūmas. 2. Kokie, Jūsų manymu, y a pag indiniai k ūmo požymiai? 3. Kuo, Jūsų manymu, k ūmas ski iasi nuo medžio? 4. Kas, Jūsų manymu, y a pusk ūmis, kokie jo pag indiniai požymiai? 5. A pusk ūmis, Jūsų manymu, kuo no s ski iasi nuo k ūmo? Jei aip, uome kuo? 6. Kas, Jūsų manymu, y a k ūmokšnis, kokie jo pag indiniai požymiai? 7. A k ūmokšnis, Jūsų manymu, kuo no s ski iasi nuo k ūmo? Jei aip, uome kuo? 8. A k ūmokšnis, Jūsų manymu, kuo no s ski iasi nuo pusk ūmio? Jei aip, uome kuo? 9. Kas, Jūsų manymu, y a k ūmelis? ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 10. A aly a4 y a a) medis, b) k ūmas, c) pusk ūmis, d) k ūmokšnis, e) daugiame ė žolė? Galima ink is ne ieną a sakymą. 11. A a ie ė y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė? Galima ink is ne ieną a sakymą. 12. A audonėlis y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė? Galima ink is ne ieną a sakymą. 13. A čiob elis y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė? Galima ink is ne ieną a sakymą. 14. A mė a y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė? Galima ink is ne ieną a sakymą. Išanaliza us isas anke as paaiškėjo, kad nė a esminių ski umų a p y ų a mo e ų a sakymų, a p augusių kaime a mies e a sakymų, a a p ski ingų mokslo k ypčių a s o ų a sakymų, odėl su ink a medžiaga oliau bu o nag inė a esponden ų neski s an pagal g upes. Vadinasi, esponden ų ly is, kilmė i s udijų k yp is didelės į akos s uden ų žinioms apie i ų augalų samp a ą neda o, ma y , dėl o, kad šiuolaikinis jaunimas, a siž elgian į panašias gy enimo i mokymosi sąlygas, u i daugmaž ienodas galimybes gau i in o maciją apie juos supančią aplinką. Apklausoje užda aisiais klausimais bu o mėgin a išsiaiškin i, a ijų 5 žodžių – k ūmo, pusk ūmio, k ūmokšnio – ski umai su okiami p ak iškai, . y., ku iuo iš šių žodžių į a dijami konk e ūs augalai (aly a, a ie ė, audonėlis, čiob elis i mė a). Iš pi mo ž ilgsnio a ody ų, kad a i ųjų klausimų daugoka 6 , ačiau iš iesų siekian , kad s uden ai a saky ų kuo išsamiau, ie pa ys klausimai bu o pa eikiami po kelis ka us, ik kiek ki aip su o muluo i. Taigi pa eik ų klausimų esmė bu o okia: a) Kas y a k ūmas, kokie jo pag indiniai požymiai? b) Kas y a pusk ūmis, kokie jo pag indiniai požymiai? c) Kas y a k ūmokšnis, kokie jo pag indiniai požymiai? Toks me odas iš iesų pasi eisino, nes kai ku ie esponden ai į pi mą klausimą a sakė i in lakoniškai, nelabai aiškiai a ba iš is nea sakė, ačiau a sakymus į ki us du klausimus (a 4 10–14 klausimai s uden ams bu o pa eik i su a i inkamų augalų nuo aukomis. 5 K ūmelis nė a e minas, odėl apie jo samp a ą užda uosiais klausimais nebu o ei aujamasi. 6 Plačiau apie anke a imo me odus plg. Ru ko ska i k . 2017: 32–33. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ben jau į ieną iš jų) o mula o daug išsamiau, aigi bu o įmanoma susida y i aizdą, ką esponden ai laiko / adina k ūmu, plg.: 1. „Sa ais žodžiais apibūdinki e, kas Jums y a k ūmas“ 7 : (a) augalas; (b) žemaūgis augalas; (c) – ; (d) k ūmas – ai medis, augalas. 2. „Kokie, Jūsų manymu, y a pag indiniai k ūmo požymiai?“: (a) šakos, lapai; (b) žemo ūgio, u in is daug išsišakojimų; (c) k ūmas; (d) daug šakų, lajų, ap alus. 3. „Kuo, Jūsų manymu, k ūmas ski iasi nuo medžio?“: (a) k ūmai dažniausiai žemesni, šako esni, medžiai u i ieną kamieną; (b) sa o ūgiu, s o iu, ankiu; (c) k ūmas y a nedidelis, o medis y a augalas; (d) k ūmas y a mažesnis, jis žydi, medžiai, aišku, i gi, ačiau k ūmas žydi į ai iau. Iš esponden o (a) a sakymo ma y i, kad, jo nuomone, pag indiniai k ūmo požymiai y a ‘augalas’; ‘žemesnis negu medis’; ‘ u in is daug šakų’; ‘ u in is kelis kamienus’ 8 . Responden as (b) mano, kad pag indiniai k ūmo požymiai y a ‘augalas; mažesnis negu medis’; ‘ u in is daug šakų (išsišakojimų)’; ‘ ankesnis už medį’ 9 ; ‘leng esnis už medį’ 10 . Responden o (c) a sakymai y a sa o iški, plg.: pag indinis k ūmo požymis y a k ūmas; k ūmas y a nedidelis, o medis y a augalas – neaišku, kodėl okia p iešp ieša, nes k ūmas aip pa y a augalas. Tačiau i iš okių eiginių galima įž elg i ben ieną k ūmo požymį: ‘nedidelis’ (jei lygin ume su medžiu). Iš esponden o (d) a sakymų ma y i, kad pag indiniai k ūmo požymiai y a ‘augalas’; ‘ u in is daug šakų (lajų)’; ‘ap alios o mos’; ‘žydin is’ i ‘mažesnis už medį’. Tas pa s pasaky ina i apie a sakymus į klausimus, susijusius su pusk ūmiu i k ūmokšniu. Paminė ina ai, kad s aipsnyje nag inėjami ne i ečiausiai minimi šių augalų požymiai. Taip apsisp ęs a da y i odėl, kad a ei yje anke ų duomenis ikimasi palygin i su ki ų šal inių duomenimis, o en požymių dažnumas gali bū i isiškai ki oks. Apklausos duomenys bu o apdo o i ankiniu būdu. A sakymai s aipsnyje pa eik i skai ine i p ocen ine iš aiška. 7 S aipsnyje s uden ų kalba a ky a labai mažai, iš aisy os ik g ama inės klaidos. 8 Apie kelis kamienus esponden as neužsimena, ačiau okią iš adą galima da y i iš eiginio, kad medžiai u i ieną kamieną (i uo ski iasi nuo k ūmų). 9 Responden as a oja žodį ankumas, eo iškai bū ų galima sup as i i p iešingai – kad k ūmas y a e esnis už medį, be is dėl o oks ak a imas abejo inas. 10 Responden as a oja žodį s o is, galbū u ima omenyje ne iek leng umas a sunkumas, kiek apim is. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ 1. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMO POŽYMIAI VLEe k ūmas apib ėžiamas kaip „daugiame is augalas su keliais a keliolika maždaug ienodo s o umo sumedėjusių, nuo žemės pa i šiaus a ba a i jo išsišakojusių, 0,5–6 m aukščio s iebų“. Iš y us apklausos duomenis paaiškėjo, kad apklaus i s uden ai paminėjo 20 k ūmo požymių. Daugelis esponden ų nu odė ne po ieną, be po kelis požymius. S aipsnyje apsisp ęs a uos požymius išskaidy i i skaičiuo i, kiek ka ų paminė as ienas a ki as požymis. Todėl, no s esponden ų bu o šim as, isų požymių paminėjimų bend as skaičius ge okai didesnis 11 . Visi paminė i k ūmo požymiai bu o suski s y i į is g upes: 1) k ūmas bend ąja p asme (2 požymiai, 10 p oc.), 2) išo iniai k ūmo požymiai (14 požymių, 70 p oc.) i 3) idiniai k ūmo požymiai (4 požymiai, 20 p oc.). Į požymių g upę k ūmas bend ąja p asme pa eko, kaip pa adinimas i odo, pa ys bend iausi k ūmo apibūdinimai. G upėje išo iniai k ūmo požymiai a sidū ė okie požymiai, ku iuos galima su ok i egėjimu, ly ėjimu i pan., ki aip a ian , ai, ką žmogus pa s ma o, su okia sa o kasdienybėje. Vidiniai k ūmo požymiai labiau susiję su nag inėjamų augalų idinėmis sa ybėmis (dauginimusi, ląs elės sanda a i pan.). 1.1. K ūmas bend ąja p asme 1.1.1. 87-i esponden ai eigė, kad k ūmas isų pi ma y a ‘augalas’. 15-a iš jų, paklaus i, kas jiems y a k ūmas, apsk i ai nu odė ik a) šį požymį, plg.: augalas; k ūmas y a augalas; k ūmas man y a augalas, a ba b) p idėjo da ieną, disku uo iną požymį, plg.: k ūmas y a gėlė / augalas; k ūmas – ai medis, augalas. Vienas a sakymas, eikiausiai eiškian is ą pa į – kad k ūmas y a augalas – bu o su o muluo as gana sudė ingai: k ūmas ai augalinės kilmės o ganizmo ka ego ija. 1.1.2. Vienas esponden as nu odė, kad k ūmas – gam os dalis. 11 Tas pa s pasaky ina i apie a sakymus į klausimus apie pusk ūmį, k ūmokšnį i k ūmelį. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1.2. Išo iniai k ūmo požymiai 1.2.1. 79-iems esponden ams a odė, kad labai s a bus k ūmo požymis y a ‘dydis’ 12 . Dauguma apklaus ųjų k ūmo dydžio nelygino su niekuo, plg. a sakymų a ian us: labai mažas; mažas; mažo ūgio; žemas; žemaūgis; neaukš as; neaukš aūgis; neaukš o ūgio; nedidelis; nedidelio aukščio; pap as ai nedidelis; nelabai aukš as; nebūna aukš as; neaugan is aukš ai; neužauga labai aukš as; mažas a ba didelis; didelis. Kai ku ie s uden ai k ūmo dydį lygino su medžio dydžiu, plg.: (daug) mažesnis už medį; smulkesnis už medį; (daug) žemesnis už medį; su žemesniu negu medžio kamienu; sumažin as medis; ne oks aukš as kaip medis. T e i, ku ių bu o ik 4-i, nu odė konk e ų, jų manymu, k ūmo aukš į: išauga iki klubų–k ū inės s i ies; 0,5 m aukščio; iki 1 m aukščio; 1 m aukščio. Kaip ma y i, k ūmo dydis įsi aizduojamas labai į ai iai – nuo labai mažo iki didelio. Tačiau is dėl o daugeliui esponden ų k ūmas y a ‘nedidelis’ augalas. Iš iesų k ūmas, kaip jau minė a anksčiau, gali užaug i ne iki šešių me ų aukščio, ačiau a gu a kas įsi aizduoja (i apklausa ai pa i ina) k ūmą esan okio aukščio, aigi ienas iš ipiškiausių k ūmo požymių y a ‘mažumas’, ben jau lyginan su medžiu. 1.2.2. 70 apklaus ųjų kaip ieną iš pag indinių k ūmo požymių paminėjo ‘šako umą’. Visų pi ma, s uden ai eigė, kad k ūmas ‘ u i šakų’, plg.: gali u ė i šakų 13 ; u i šakas; su šakomis; šako as; išsišakojęs; jį suda o šakų isuma; su laja; su šakų k ū a; u i (labai) daug šakų; u i daug išsišakojimų; daug išsišakojusių šakų; daug šakų ienoje ie oje; daug didesnių i mažesnių šakelių; didžiulis inklas šakelių; šako esnis negu medis; u i daugiau šakų (šakelių) negu medis; k ūmas – labai šako as medis. Kai ku ie esponden ai mėgino k ūmo šakas apibūdin i, jiems a odo, kad k ūmo ‘šakos y a ankios’ 14 , ‘plonos, smulkios’, plg. a sakymų a ian us: su smulkiomis šakelėmis; plonos šakos; suda y as iš mažų šakų; ne u i s o ų (s ambių) šakų (au . pas .: kaip medis); daug smulkių šakų; daug šakelių; daug mažų i plonų šakų; siau os šakelės i ienoje ie oje jų gali bū i daugiau. 12 Daugeliu a ejų u ima omenyje aukš is, ačiau kai ku iais a ejais esponden ai eikiausiai u ėjo omenyje i aukš į, i plo į (mažas, didelis), odėl šis požymis i į a dijamas kaip ‘dydis’, o ne kaip ‘aukš is’. 13 Gana keis as a sakymas, leidžian is many i, kad k ūmas gali i ne u ė i šakų, beje, ienas a sakymas oks i bu o – „ne u i šakų“. 14 Viso k ūmo (ne ien jo šakų) požymis ankumas ap a iamas oliau, en p idedami i pa yzdžiai apie ankias šakas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Po os s uden ų nuomone, k ūmo šakos y a ‘ilgos’ 15 , plonos, be ‘ i os’ 16 . Kai ku ie esponden ai da nu odė, ‘kaip auga k ūmo šakos’, plg.: šako as nuo pa žemės; šakos a čiau žemės negu medžio 17 . Taigi ipiški k ūmo požymiai, ku iuos išski ia daugelis esponden ų, bū ų ‘didelis šako umas’ i ‘šakų ankumas’. Papildomi požymiai – ‘plonumas’, ‘ilgumas’, ‘ i umas’, da minima i ai, kad k ūmas ‘šakojasi nuo pa žemės’. 1.2.3. 57-i esponden ai apibūdindami k ūmą kaip s a bų požymį mini ‘k ūmo kamieno (s iebo) ypa ybes’ 18 . Pi miausia, nemažai esponden ų mano, kad k ūmai ‘ne u i kamienų’, o kai ku ie k ūmo kamienus laiko šakomis, plg: bekamienis; ne u i s iebo; ne u i (nė ieno) kamieno; ne u i ieno aiškaus kamieno; medis u i kamieną, k ūmas ne; ai augalas, ku io nė a iš yškėjęs kamienas; nė a ieno bend o kamieno; ne u i ieno pag indinio kamieno; ne u i aiškaus, s o o kamieno; nesima o pag indinio kamieno; medžiuose labiau ma omas kamienas (au . pas .: negu k ūmuose); ne u i ieno kamieno, o u i daug šakų; ne u i kamieno, šakos p asideda nuo žemės; ne u i ieno kamieno, jį suda o šakų isuma; k ūmas – ai iš šaknies išaugęs susi aizgiusių šakų, dažniausiai nedidelių, augalas. Ki i esponden ai pab ėžia, kad k ūmas kaip ik ‘ u i kelis kamienus’, plg.: dažnai u i kelis kamienus; ai kelis kamienus u in is augalas; u i kele ą kamienų; u i daug s iebų; u i kie ų, sumedėjusių kamienų kuokš ą; u i labai daug kamienų; nuo medžio ski iasi kamienų skaičiumi; medis u i yškų kamieną, o k ūmas suda y as iš kelių kelmų; k ūmas u i daugiau kamienų nei medis. Nu odoma i ai, kad k ūmo kamienas y a ‘plonas’, ben jau plonesnis už medžio: u i ploną kamieną; u i nes o ą kamieną; plonesni kamienai negu medžio; plonas i ilgas kamienas, mažesnis negu medžio; nuo medžio ski iasi kamieno s o iu; medis u i s o ą kamieną, o k ūmas ne; medžio kamienas s o esnis i pla esnis (au . pas .: už k ūmo). Teigiama, kad k ūmo kamienas y a ne ik plonas, be i ‘ umpas’, umpesnis už medžio: ne u i ilgo kamieno; su umpu kamienu; žemesnis kamienas negu medžio; s iebas 15 Taip eigia ik ienas esponden as. 16 Taip eigia ik ienas esponden as. 17 Šis požymis labai susijęs su oliau ap a iamu k ūmo požymiu – jo kamieno cha ak e is ikomis. 18 Te minai kamienas i s iebas žymi ski ingas są okas, ačiau nemokslininkams daugeliu a ejų, kalban apie medį i k ūmą, kamienas i s iebas y a sinonimai. Toks sup a imas iksuojamas i kai ku iuose žodynuose, ne gi mokinių ado ėliuose. Tačiau ši ema eikalauja im esnio y imo, odėl daba pasaky ina ik iek, kad s aipsnyje kamienas i s iebas laikomi sinonimais i ap ašan k ūmo požymius bus a ojamas žodis kamienas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 k ūmas, į ku į įskiepy a ki o medžio medžiagų; ai y a augalas a p medžio i k ūmo, pag indinis požymis – aukš esnis nei dauguma k ūmų; pusk ūmis ai a p k ūmo i medžio įsi e pęs objek as, didesnis už k ūmą, mažesnis už medį; ai labiau į medį panašus k ūmas, a ba į i as žoles panašus k ūmas; ai pusiau k ūmas / augalas, da mažesnis už k ūmą; ai galbū k ūmas u in is ki ų ka ego ijų požymių; u in is panašumų į k ūmą, ačiau ne isai k ūmas (ski iasi iš aizda, ačiau u i i panašumų); pusiau k ūmas, pusiau kažkas; neįsi aizduoju, galbū pusiau k ūmas; dalinai u in is k ūmo požymių. 2.1.2. 8-i apklaus ieji įsi aizda o, kad pusk ūmis y a ‘pusė k ūmo’ (sa aime mažesnis už isą k ūmą a ba žmogaus apgenė as), plg.: pusė k ūmo; k ūmas, ku is pe pusę mažesnis už k ūmą; k ūmas, ku is y a pažeis as; apka py as k ūmas; nugenė as k ūmas; gal apgenė as, su a ky as k ūmas. 2.2. Išo iniai pusk ūmio požymiai 2.2.1. Kaip i k ūmo a eju, aip i pusk ūmio dažniausiai nu ody as požymis, ku į pab ėžė 57-i esponden ai, bu o ‘dydis’. Tačiau pusk ūmio dydis (a aukš is) bu o įsi aizduojamas ne ienodai. 45-i esponden ai manė, kad pusk ūmis y a ‘nedidelis augalas, mažesnis už k ūmą’, plg.: mažas augalas; galbū ai labai mažas k ūmas; gal ai iesiog mažas k ūmelis; mažesnis k ūmas; jis pap as ai y a žemo ūgio; neaukš as k ūmas; nedidelis k ūmas; mažesnė k ūmo o ma; mažas, nedidelio ūgio. P z., a ie ė 27 , mėlynė 28 , e c.; pusk ūmis mažesnis (au . pas .: už k ūmą); y a da žemesnis (au . pas .: už k ūmą); mažesnis jis y a; ai mažesnis už k ūmą augalas; manau, ski iasi ik dydžiu, pusk ūmis y a mažesnis nei k ūmas; y a daug mažesnio dydžio; pusk ūmis galė ų bū i mažesnis k ūmas; nuo k ūmo ski ias dydžiu, mažesnis; da mažesnis nei k ūmas augalas; u bū už k ūmą smulkesnis, be panašus augalas; jis ik iausiai mažesnis (au . pas .: už k ūmą); kažkas mažesnio už k ūmą; k ūmas, ku is pe pusę mažesnis už k ūmą; pusk ūmis y a smulkesnis k ūmas; manau, kad pusk ūmis u ė ų bū i mažesnis nei k ūmas; galbū da mažesnio ūgio nei k ūmas; pusk ūmis y a dydžiu mažesnis nei k ūmas. 27 A ie ės gali bū i k ūmai, pusk ūmiai, ečiau žolės, plačiau ž . VLEe: h ps://www. le.l /S aipsnis/a ie e-67393. 28 Mėlynė y a k ūmokšnis, plg VLEe: „mėlỹnė (Vaccinium my illus), e ikinių (E icaceae) šeimos, šilauogės gen ies daugiame is k ūmokšnis“ (h ps://www. le.l /PaieskosRezul a ai?sea ch=m%C4%97lyn%C4%97). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ka ais pusk ūmis ak uojamas ne kaip ‘mažo k ūmo ūšis’, be kaip as pa s k ūmas, ik jis mažas dėl ki ų p iežasčių, plg.: neužaugęs k ūmas; pusk ūmis ai nugenė as k ūmas. P iešingos nuomonės laikėsi 11 esponden ų – jie įsi aizda o, kad pusk ūmis y a ‘didesnis už k ūmą’, plg.: aukš esnis už k ūmą; didesnis už k ūmą; ai augalas, ku is y a didesnis už k ūmą; didelis k ūmas; ik iausiai k ūmo i medžio hib idas, kai pusk ūmis nė a oks aukš as kaip medis; pusk ūmis (au . pas .: nuo k ūmo) ski iasi dydžiu, gali p imin i medį; pusk ūmis ski iasi nuo k ūmo uo, kad jis y a aukš esnis; pag indinis požymis – aukš esnis nei dauguma k ūmų, be e ai kada užauga iki kelių me ų į i šų; ski iasi, kadangi k ūmas y a mažesnis, pusk ūmis <...> didesnis. Vieno esponden o manymu, pusk ūmis gali bū i i didesnis, i mažesnis už k ūmą, plg.: (au . pas .: pusk ūmis ai) nedidelis k ūmas a ba medžio dydžio / aukščio k ūmas. 2.2.2. 13-ai apklaus ųjų a odė, kad s a biausias pusk ūmio požymis y a ‘kamienas’. Dažniausiai bu o nu odoma, kad bū en kamienu (ne e ai – ik juo) pusk ūmis ski iasi nuo k ūmo, plg.: pusk ūmio s iebas nė a ma omas; gali u ė i kamieną; ski iasi, u i kamieną; u i šiokį okį kamieną; pusk ūmis u i mažą kamieną, be medžiu nepa adinsi; u i ploną, mažą kamieną, p imena mažą medį, o k ūmas ne u i; k ūmas, ku is ne p ie pa žemės auga 29 ; u i kamieną gana aukš ą, kaip medis; u i kie ą, s o ą kamieną; ienin elis ski umas bū ų kamieno ilgis (au . pas .: sp endžian iš ki o o pa ies esponden o a sakymo – pusk ūmio kamienas aukš esnis negu k ūmo); gal ski iasi kamieno sanda a 30 ; ski iasi nuo k ūmo, u i ieną kamieną; u i kelis kamienus; apa inė pusė kamieno nepadeng a lapais. Kaip ma y i, a sakymai nė a iena eikšmiški: esponden ų nuomone, pusk ūmis ‘ u i kamieną’, ačiau nebū inai (gali u ė i kamieną) a ba ‘s iebas nė a ma omas’; as kamienas y a ‘ ienas’ a ba ‘keli’; kamienas ‘y a šioks oks, mažas, plonas’, be jis gali bū i i ‘aukš as, kie as, s o as’; da minima, kad kamienas ‘ne isas padeng as lapais’. 2.2.3. 9 esponden ai mano, kad pusk ūmį ge iausiai apibūdina ‘jo a jo šakų e umas’ (a , ge okai ečiau, ‘ ankumas’), jei jis bū ų lyginamas su k ūmu, plg.: e esnis; gal labiau e esnis k ūmas; pusk ūmis u i s o esnes i e esnes šakeles; mažai šakų; e ų šakų k ūmai; pusk ūmis mažiau išsišakojęs; pusk ūmis mažesnis, u in is mažiau išsišakojimų; pusk ūmis aukš esnis, mažiau šakų, ski iasi dydžiu šakų 31 . Da ienas esponden as mini, kad 29 Galima spė i, kad u ima omeny, kad ą k ūmą nuo žemės „kils eli“ kamienas (a šakos ne p ie pa žemės, a izualiai ne daug s iebų nuo žemės, o ik ienas kamienas). 30 Konk ečiau nenu ody a. 31 Nenu ody a, koks as dydis, a šakos s ambesnės, a mažesnės. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pusk ūmio isumą suda o šakos. Taigi šiuo a eju lyg sup an ama, kad pusk ūmis y a kaip ik ‘ ankus’, o ne ‘ e as’. Kaip ma y i, kai ku iuose a sakymuose užsimenama i apie pusk ūmio šakų ypa ybes, plg. da ieną a sakymą – jo šakelės siau esnės. 2.2.4. Kaip ieną iš pusk ūmio požymių 5-i esponden ai nu odė ‘deko a y umą’, plg.: gal deko a y inis k ūmas; puikus deko a y inis augalas; a lieka deko a y inę unkciją 32 ; k ūmas labiau deko a y inis augalas; k ūmas y a g ažesnis. I ėl a sakymai ne iena eikšmiški, ieniems esponden ams g ažesnis augalas a odė pusk ūmis, ki iems – k ūmas. 2.2.5. 6 esponden ai mini ‘ki us pusk ūmio o ganus’ (šaknis, žiedus, aisius a uogas) i mano, kad bū en jais pusk ūmis ski iasi nuo k ūmo, plg.: ski iasi šaknų i umu; dažniau u i žiedus; u i žiedus; galbū aisiais (au . pas .: ski iasi); pusk ūmis eda aisius (p z., a ie ės pusk ūmis); neauga aisiai a uogos. 2.2.6. Du 33 esponden ai eigė, kad s a bi y a ‘pusk ūmio paski is’: manau, jog ski iasi (au . pas .: nuo k ūmo) jo paski is, ku y a sodinamas; pusk ūmis a lieka okią pa unkciją kaip k ūmas. 2.3. Vidiniai pusk ūmio požymiai 2.3.1. Kaip s a bų požymį pusk ūmio ‘sumedėjimo lygį’ nu odė 9-i esponden ai: jo šakos apačioje sumedėjusios, o i šuje – ne; apa inė dalis sumedėjusi, i šu inė da žolinė; apačia sumedėjusi, i šus žalias; sumedėjusi apa inė dalis (kamienas), o i šu inė dalis – žolinė; šakos mažiau sumedėjusios; pusk ūmis y a <...> mažiau sumedėjęs; pusk ūmis – žolinis augalas, nesumedėjan is; pusk ūmio s iebai lanks ūs, nė a sumedėję, p imena gėlės s iebus; galbū jo šakos y a a imesnės gėlių a ki ų augalų s iebams 34 . 4-i iš pa eikusių a sakymus esponden ų neklydo – kaip jau minė a, pusk ūmio apačia y a sumedėjusi, i šus žolinis. Du, ku ie eigė, kad pusk ūmis y a mažiau sumedėjęs negu k ūmas, aip pa bu o eisūs, ik jų a sakymai ne okie konk e ūs. Ki i du, a sakę, kad pusk ūmis y a žolinis, nesumedėjan is augalas, eisūs ik iš dalies, nes apa inė šio augalo dalis is dėl o sumedėja. 32 Iš o, kaip pa ašy a, šį požymį galima sup as i i kaip paski į. 33 Da ž . 30 išnašą. 34 Da oma p ielaida, kad čia aip pa u ima omenyje sumedėjimo lygis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2.3.2. Vienas esponden as nu odė, kad pusk ūmis y a ‘daugiame is’ augalas. Lyginan k ūmo i pusk ūmio apibūdinimus, į akis k en a ak as, kad esponden ai daug p asčiau įsi aizduoja, kas y a pusk ūmis, no s šis augalas Lie u oje y a papli ęs. Dalis žmonių iesiai i pasakė, kad nežino, kas ai y a. 28-i esponden ai (22 p oc.), apibūdindami pusk ūmį, ėmėsi da ybine žodžio eikšme – ‘pusė k ūmo’ a ba ‘pusiau k ūmas’. Šie a sakymai su e minine pusk ūmio eikšme ne u i nieko bend a. Be a iš iesų pusk ūmis ne u i okių požymių, kokie nu odomi esponden ų a sakymuose? No in a saky i į šį klausimą, ien apklausos neuž enka. Tačiau kiek keis a, kad nemaža dalis apklaus ųjų pusk ūmį sieja su medžiu, o ne su k ūmu, šis augalas esą panašesnis į medį negu į k ūmą. Ki os d i g upės a sakymų, kaip i k ūmo a eju, y a susijusios su išo iniais (92 a sakymai, 71 p oc.) i idiniais pusk ūmio požymiais (9 a sakymai, 7 p oc.). Dažniausi išo iniai požymiai y a ‘pusk ūmio dydis’ (44 p oc.), ‘kamieno ypa ybės’ (10 p oc.), ‘ e umas / ankumas’ (7 p oc.). Ki i požymiai nu ody i ge okai ečiau. Reikia pasaky i, kad dažniausi esponden ų nu ody i išo iniai pusk ūmio požymiai nesu ampa su uo, kas eigiama enciklopedijose – nei ‘dydis’, nei ‘kamieno ypa ybės’, nei ‘ e umas’, okie, kaip dažnai nu ody a a sakymuose, isiškai nė a ski iamieji pusk ūmio i k ūmo požymiai. Vidinius pusk ūmio požymius minėjo ik keli esponden ai, be bū en šie a sakymai i su ampa su e mininės eikšmės apib ėž yje minimais požymiais. 3. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMOKŠNIO POŽYMIAI VLEe k ūmokšnis apib ėžiamas kaip „daugiame is iki 0,5 m aukščio augalas su keliais a keliolika apa inėje dalyje sumedėjusių, i šu inėje dalyje ne isai sumedėjusių, nuo žemės pa i šiaus a ba a i jo išsišakojusių s iebų“. Tiesą pasakius, iš okio apibūdinimo nebo anikui sudė inga sup as i, kuo iš iesų ski iasi pusk ūmis nuo k ūmokšnio, kuo ski iasi i šu inė žolinė dalis (pusk ūmio) nuo i šu inės ne isai sumedėjusios dalies (k ūmokšnio). Pažiū ėkime, kokius šių d iejų augalų ski umus įž elgia esponden ai. P imin ina, kad Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ7i) pa eikiamos d i k ūmokšnio eikšmės: 1. bo . mažas (iki pusme io) k ūmas ( i žių, b uknių i pan.). 2. menkas k ūmas. Šios d i eikšmės ganė inai ski iasi i ai eikia u ė i omenyje nag inėjan k ūmokšnio požymius. Kaip i pusk ūmio a eju, e mininė k ūmokšnio eikšmė nemažai daliai esponden ų nė a žinoma. 25-i esponden ai a sakė, kad nežino, kas y a k ūmokšnis, a ba iš iso nepa eikė ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 jokio a sakymo, plg.: nežinau; nežinau, kas y a k ūmokšnis; neįsi aizduoju; pi mą ka ą gi džiu okį augalo ūšies pa adinimą; nežinau, aš ne sodininkė. 19-a esponden ų eigė, kad ‘k ūmas i k ūmokšnis niekuo nesiski ia’. 10 iš jų ašė, kad augalai nesiski ia, be is dėl o ieną ki ą ski iamąjį požymį nu odė, dažniausiai – ‘dydį’. Pasi aikė i oks a sakymas: k ūmas, ik ki okios eislės. 5-i apklaus ieji nu odė, kad ski iasi ik žodis, plg.: k ūmokšnis – ai as pa s kaip k ūmas; k ūmokšnis – ai k ūmo sinonimas; ski iasi (au . pas .: nuo k ūmo) ik pa adinimu; žmogus gali pa adin i k ūmą kaip jam no isi, ski iasi ik žodžio iš aiškingumu; k ūmokšnis y a kažkoks k ūmas, ku is ne u i pa adinimo. Taip pa 19-a esponden ų manė, kad ‘k ūmokšnis niekuo nesiski ia i nuo pusk ūmio’, plg.: nesiski ia; manau, kad nesiski ia; mano manymu, nesiski ia niekuo; nemanau, kad ski iasi; negalėčiau a ski i; iziškai ne, be ašydamas eilė aš į a apsakymą naudočiau žodį „k ūmokšnis“. A sakymai, ku iuose paminė i k ūmokšnio požymiai (iš iso 16), suski s y i į d i g upes: 1) išo iniai k ūmokšnio požymiai (12 požymių, 75 p oc.) i 2) idiniai k ūmokšnio požymiai (4 požymiai, 25 p oc.). 3.1. Išo iniai k ūmokšnio požymiai 3.1.1. Dažniausiai esponden ų minimas požymis (kaip i k ūmo bei pusk ūmio a eju) – k ūmokšnio ‘dydis’. Jį paminėjo 42 s uden ai. Dauguma iš jų manė, kad k ūmokšnis y a ‘nedidelis k ūmas’ plg.: mažy is k ūmas; mažas k ūmas; manau, kad mažas k ūmas; galbū ai mažas k ūmas, p z., mėlynių i pan.; labai mažas k ūmas; labai nedidelis, mažas k ūmelis; k ūmokšnis – mažiukas k ūmas; y a labai žemas; žemas augalas; mažas iki 60 cm augalas (au . pas .: as pa s esponden as nu odė okį k ūmo i k ūmokšnio ski umą: k ūmokšniai būna labai maži, o k ūmai į ai aus dydžio); k ūmokšnis ai bū ų da mažesnė k ūmo e sija; ai os pas ebimas, nea ski iamas k ūmas; da mažesnis už pusk ūmį; da mažesnis nei pusk ūmis. Vienas esponden as k ūmokšnio mažumą siejo ne iek su ‘augalo ūšimi’, kiek su ‘b anda’, plg.: ai da nesuaugęs, ne i as k ūmas, jis menkesnis už k ūmą. 5 esponden ai įsi aizda o, kad k ūmokšnis už k ūmą y a ‘didesnis’, plg.: aukš esnis k ūmas; k ūmokšnis – s ambesnis k ūmas; y a didesnio ūgio; k ūmokšnis didesnis; panašus į k ūmą, be aukš esnis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Dauguma manė, kad k ūmokšnis y a ‘mažesnis i už pusk ūmį’, plg.: mažesnis k ūmokšnis; ski iasi dydžiu (au . pas .: y a mažas); ski iasi ūgiu, k ūmokšnis mažesnis; k ūmokšnis mažesnis už pusk ūmį; k ūmokšnis dažnai bus mažesnis; k ūmokšnis isai nedidelis, žemas k ūmas, pusk ūmis – didesnis; ski iasi, nes y a žemesnis; ski iasi, nes pusk ūmis be eik kaip medis, didesnis už k ūmokšnį. Keli esponden ai is dėl o eigė, kad k ūmokšnis y a ‘didesnis už pusk ūmį’, plg.: k ūmokšnis didesnis; s ambesnis už pusk ūmį; pusk ūmis nedidelis (o k ūmokšnis augalo as); k ūmokšnis y a a imesnis medžio kilmei 35 . 3.1.2. 13-ai esponden ų s a bus k ūmokšnio požymis pasi odė ‘ aisiai (a uogos)’ 36 , plg.: k ūmokšnis – k ūmas, auginan is aisius (au . pas .: i ienin elis ski umas nuo k ūmo: ski iasi, u i sa o aisius); k ūmas, auginan is aisius, uogas i pan.; k ūmokšnis u i aisių, o k ūmas ne; k ūmokšnis skamba kaip k ūmas, ku is duoda aisių (au . pas .: ienin elis ski umas: k ūmas ne u i jokių aisių); aisius k aunan is k ūmas; manau, ai y a k ūmas edan is aisius; jeigu neklys u, k ūmokšnis augina uogas; k ūmas, an ku io auga uogos; an jo auga uogos (iš aizda okia pa i, be neauga uogos an k ūmo); ai k ūmelis, ku is sub andina uogas. Responden ų da omas ski umas a p k ūmo i k ūmokšnio kiek s ebina, nes aisius a uogas gali es i iek k ūmas, iek k ūmokšnis i ai nė a jokia e enybė, p z., k ūmai y a Lie u oje dažnai auginami se ben ai a ag as ai. Galbū jaunuoliai manė, kad aisk ūmiai nė a k ūmai. 5-i esponden ai nu odė, kad i nuo pusk ūmio k ūmokšnis ski iasi uo, kad eda aisius (uogas) (o pusk ūmis jų ne eda). Iš iesų aisius (uogas) augina i pusk ūmiai, pa yzdžiui, a ie ės 37 . 3.1.3. Kaip k ūmokšnio požymį 10 esponden ų išsky ė ‘lapus’ 38 a ba ‘spyglius’, plg.: augalas su lapais; k ūmas su ankiais lapais; daugiau lapų (au . pas .: negu k ūmo); ski iasi (au . pas .: nuo pusk ūmio), galbū u i daugiau lapų. Gali bū i spygliuo as; u i spygliukus; galbū spygliuo as labiau (už k ūmą); spygliuo as k ūmas. 3.1.4. K ūmokšnio ‘kamieną’ paminėjo 9-i esponden ai: ne u i jokio kamieno; a odo kaip medis be kamieno; nei medis, nei k ūmas, ne u i ieno kamieno; k ūmokšnis u i 35 Todėl galima numany i, kad y a didesnis. 36 Čia u imi omenyje algomi aisiai a uogos. 37 Kaip minė a jau anksčiau, a ie ės gali bū i k ūmai, pusk ūmiai i , ečiau, žolės. 38 Lapai da du ka us minimi p ie ki ų požymių. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ma omą s iebą; u in is ik ieną kamieną; auga a ski ais s iebais (auga ne ien isai); manau, kad k ūmokšnio kamienas umpas. Kaip ma y i, įsi aizda imas, koks y a k ūmokšnio kamienas, labai į ai uoja – kamieno iš is nė a, y a ik ienas, y a keli. I da jis eikiausiai umpas. Iš iesų, kaip minė a anksčiau, k ūmokšnis u i kelis a ne keliolika s iebų i , žinoma, į medį jis isai nepanašus ien dėl sa o aukščio. 3.1.5. Kaip ieną iš k ūmokšnio požymių ‘ ankumą’ (a ‘ ešlumą’) nu odė 7-i esponden ai, plg.: ankus; ankesnio suaugimo negu k ūmas i pusk ūmis; ankumu ski iasi (au . pas .: i nuo k ūmo, i nuo pusk ūmio); y a ešlus; labai ankus a k ūmų dauguma suaugusi į ieną 39 ; ankiu ski iasi nuo pusk ūmio 40 . 3.1.6. 6-i esponden ai manė, kad apibūdinan k ūmokšnį s a bu jo ‘šakos’, plg.: k ūmokšnis y a k ūmas, iesiog jo šakos y a plonos; u i daug plonų šakelių; k ūmokšnis – s ambesnis k ūmas su daugiau šakų; labiau šako as (au . pas .: už k ūmą); jį suda o susipynusios šakos; šakos p asideda nuo aukščiau (au . pas .: negu k ūmo i pusk ūmio). Daugelio k ūmokšnių šakos iš iesų y a plonos, ačiau jų gausa jis nesiski ia nuo k ūmo a pusk ūmio i ima šako is pakankamai žemai. 3.1.7. Su požymiu ‘šakos’ susijęs i ki as k ūmokšnio požymis – ‘pla umas’. Jį mini 4-i esponden ai: k ūmokšnis augalo as, išsike ojęs; labai įaugęs, išsišakojęs k ūmas; k ūmokšnis labiau išsišakojęs (au . pas .: už pusk ūmį); ai gausus, pla us augalas. 3.1.8. Ki iems 4-iems esponden ams a odė s a bi ‘k ūmokšnio o ma’, ačiau ne isuose a sakymuose o ma bu o aiškiai apibūdin a, plg.: būna į ai ių ne aisyklingų o mų; ski iasi o ma (au . pas .: nuo k ūmo i pusk ūmio); ki a o ma (au . pas .: negu k ūmo i pusk ūmio); ai ne a kingas k ūmas, k ūmokšnį eikia genė i dažniau nei k ūmą. 3.1.9. K ūmokšnio ‘augimo būdą’ nu odė aip pa 4-i esponden ai, plg.: k ūmokšnis – ai pa ienis k ūmas (k ūmai dažniausiai auga daug ienoje ie oje, o k ūmokšnis ienas); (au . pas .: k ūmokšnis – ai) k ūmų i inė; dideliame plo e išsike ojęs augalas; ai k ūmų g andis. 3.1.10. 3 apklaus ieji kaip k ūmokšnio požymį mini i ‘žiedus’: k ūmokšnis žydi; k ūmokšnis augina aisius / žiedus, k ūmas – ne; an k ūmo dažniausiai auga lapai, žiedai, o an k ūmokšnio – uogos. 39 Šis požymis – i k ūmokšnių augimo būdas. 40 Be neaišku, a ankesnis, a e esnis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Žiedus u i i k ūmai, i k ūmokšniai, o pasku inis eiginys odo menkas esponden o žinias apie augalus, nes be žiedų uogų apsk i ai negalė ų bū i. 3.1.11. 2 esponden ai pab ėžė i k ūmokšnio paski į, ją ap ašė gana išsamiai: ne u i naudos žmogui; k ūmokšnis dažnai būna nepageidaujamas en, ku plo as y a p ižiū imas žmonių, k ūmokšnis y a a si pik žolė, ne eikalingas, nenaudingas nei žmonėms, nei gy ūnams. Čia u ima omenyje k ūmokšnio eikšmė ‘menkas k ūmas’. Ki a eikšme k ūmokšnio paski is bū ų isiškai p iešinga – jie eda uogas, aisius, a lieka deko a y inę unkciją. 3.1.12. Vieną a sakymą galima sąlygiškai pa adin i ‘bend a k ūmokšnio iš aizda’: k ūmokšnis daugiau nu y ęs (negu pusk ūmis). Veikiausiai u ima omenyje k ūmokšnio eikšmė ‘menkas k ūmas’. Tačiau kodėl lyginama su pusk ūmiu, o ne su k ūmu, lieka neaišku. 3.2. Vidiniai k ūmokšnio požymiai 3.2.1. 6-iems esponden ams a odė, kad s a bus k ūmokšnio požymis y a ‘sumedėjimo lygis’: sumedėjęs; sumedėjusi apa inė dalis; mažiau sumedėjęs už pusk ūmį; be eik nesumedėjęs; gal panašesnis į daugiame ę žolę; ka ais gali bū i maišomas su ilga žole. A sakymai į ai uoja, ačiau, galima saky i, kad isi y a eisingi. Kaip jau minė a, k ūmokšnio s iebai apačioje y a sumedėję, i šuje ne isai sumedėję. K ūmokšniai y a žemi, dažnai isžaliai, aigi iš iesų gali p imin i žoles. 3.2.2. K ūmokšnio ‘augimo ie ą’ nu odė 7-i esponden ai: k ūmokšnis auga miškuose a ba a okesnėse ie ose nuo mies o; auga miškuose; auga an miško paklo ės; ai miške augan is k ūmelis; auga apleis ose ie o ėse, sulaukėjęs k ūmas; k ūmokšnis labiau ap inkamas laukinėje gam oje; auga neapgy endin ose e i o ijose. 3.2.3. Kaip ieną iš k ūmokšnio požymių jo ‘dauginimąsi’ paminėjo 2 esponden ai: dauginasi šliaužiančiais ūgliais; k ūmokšniai dažniau i g eičiau dauginasi (au . pas .: negu pusk ūmiai). 3.2.4. Vienas esponden as nu odė, kad k ūmokšniai y a isžaliai. I iš iesų dažnai aip i y a. Išanaliza us a sakymus į klausimus apie k ūmokšnį, aki aizdu, kad esponden ai nelabai įsi aizduoja, koks ai y a augalas – aip pa , kaip i pusk ūmio a eju. Nemažai ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 esponden ų a sakė nežiną, kas y a k ūmokšnis. Kai ku ie manė, kad k ūmokšnis ‘nesiski ia nuo k ūmo a pusk ūmio’. Išo iniai k ūmokšnio požymiai bu o nu ody i ne 105-iuose a sakymuose (87 p oc. isų a sakymų apie k ūmokšnio požymius). Vidinius požymius minėjo 16-a esponden ų (13 p oc.). Išo inių požymių gausa odo, kad dėl šio augalo bend os nuomonės nė a, aigi sunku išski i i ipiškus požymius. Iš isų požymių dažniausiai minė i išo iniai – ‘k ūmokšnio dydis’ (35 p oc.), ‘ aisių a uogų edimas’ (11 p oc.), ‘lapų a spyglių bu imas’ (8 p oc.). Ki i požymiai daug e esni. Didelė isų a sakymų dalis odo, kad esponden ai ne ik nežino, kas y a k ūmokšnis, be ne gi linkę ge okai an azuo i, nes iš iesų k ūmokšnis nė a didesnis už k ūmą; jis nesiski ia nuo k ūmo uo, kad ienas iš jų eda aisius (uogas) i u i žiedus, o ki as – ne; jis nė a labiau spygliuo as už k ūmą; jo šakos nep asideda aukščiau negu k ūmo i pan. Be abejo, nemažai painia os a si anda i odėl, kad žodis k ūmokšnis u i d i eikšmes. Tačiau is iek daugelis a sakymų ne i inka nei ienos, nei an os žodžio k ūmokšnis eikšmės. Taip pa negalima saky i, kad iš ų a sakymų ima yškė i kokia no s ečia nag inėjamo žodžio eikšmė. Aki aizdu, kad i šį žodį seman iniu požiū iu da eikia i i ki uose šal iniuose. 4. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMELIO POŽYMIAI Reikia pažymė i, kad žodžio k ūmelis eikšmę žinojo isi esponden ai. 4.1. Dažniausias nu ody as k ūmelio požymis bu o išo inis – jo ‘dydis’. Jį paminėjo 61-as esponden as, plg.: mažas k ūmas; mažiausias k ūmas; labai mažas k ūmas; i in mažas k ūmas; k ūmo mažesnė e sija; k ūmo mažesnis a ian as; nedidelis k ūmas; k ūmas, ik mažesnis; žemo ūgio k ūmas; k ūmelis y a žemas, smulkus k ūmas; o ma, apmedėjimu oks pa kaip k ūmas, ik mažesnis; mažas, apie 50 cm k ūmas. Da 16-a esponden ų nu odė, kad ai ne šiaip mažas, be ‘jaunas, da neužaugęs k ūmas’, plg.: jaunas k ūmas; k ūmelis – jaunas, mažas k ūmas; da neužaugęs, jaunas k ūmas; da ik augan is k ūmas; ai da nepilnai užaugęs k ūmas; nedidelis k ūmas, is da augimo p ocese; k ūmo sodinukas; k ūmo augalėlis, jaunas; mažas daigelis. 4.2. 13-a esponden ų pa ašė, kad ai ‘mažybinė žodžio o ma’ a ba kad šis žodis ‘ u i maloninį a spal į’, plg.: mažybiniu žodžiu pa adin as k ūmas; as pa s k ūmas, ik žodis mažybine o ma; mažybinis k ūmo pa adinimas; as pa s k ūmas, ik k ūmelis y a ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 mažybinis žodis k ūmui apibūdin i; mažybinė žodžio „k ūmas“ o ma; k ūmelis ai iesiog mažybinis žodis, ku iuo galima pa adin i mažą k ūmą; k ūmelis – ai žodžio „k ūmas“ deminu y as; žmogus p ižiū in is i saugan is k ūmą adina jį k ūmeliu, kaip i mama sa o sūnų adina sūneliu; labai mielas k ūmas. 4.3. 9-ių esponden ų nuomone, s a bus k ūmelio požymis y a jo ‘deko a y umas’, plg.: deko a y inis k ūmas; deko a y inis apgenė as k ūmas a pusk ūmis; labiau galbū deko a y inis (au . pas .: negu k ūmas); ai deko a y inis augalas; a lieka deko a y inę unkciją; g ažus, a kingas nedidelis k ūmas; ai galė ų bū i deko a y inis k ūmas, iš es as žmonių, ai kul ū os požymis. 4.4. Taip pa 9-iems esponden ams a odė, kad k ūmelis ne šiaip mažas k ūmas, o ‘šiek iek ki okia ūšis’, plg.: ki os ūšies k ūmas; mažesnis, be į k ūmą panašus augalas; ai da mažesnis augalas negu k ūmas, dažnai sakoma „gėlių k ūmelis“; k ūmelis – mažesnis už k ūmą augalas, iš isų aukščiau iš a dy ų (au . pas .: k ūmo, pusk ūmio i k ūmokšnio) a čiausiai žemės esan is augalas; mažas, žemaūgis augalas, pap as esnė k ūmo e sija; k ūmelis y a mažiausias da inys; k ūmelis lygu pusk ūmis; as pa s k ūmokšnis; sinonimas žodžiui k ūmokšnis. Taigi s a biausias k ūmelio požymis y a išo inis – ‘dydis’. Jis suda ė ne 72 p oc. isų paminė ų požymių. Da ienas išo inis požymis, už iksuo as a sakymuose, – ‘k ūmelio deko a y umas’ (8 p oc.). 12 p oc. a sakymų susiję su deminu y ine žodžio k ūmelis eikšme. I , kaip minė a, kai ku ie esponden ai manė, kad k ūmelis y a ki os ūšies k ūmas, okių a sakymų y a 8 p oc. Iš didžiosios a sakymų dalies galima sp ęs i, kad k ūmelio eikšmė i y a susijusi su jo mažumu a mielumu. Taip pa eikia u ė i omenyje, kad DŽ nu odo d i žodžio k ūmas eikšmes: 1. daugiame is augalas keliais s iebais, šako as nuo pa žemės; 2. žolinis augalas, ku io s iebai eina iesiog iš šaknų, ke as (DŽ7i) 41 . Vienas iš a sakymų leidžia many i, kad i žodis k ūmelis u i d i eikšmes, . y. gali žymė i ne ik mažą k ūmą, be i žolinio augalo ke ą, plg.: ai da mažesnis augalas negu k ūmas, dažnai sakoma „gėlių k ūmelis“ (gėlės dažniausiai būna žoliniai augalai). 5. KONKREČIŲ AUGALŲ ĮVARDIJIMAS 41 Šios eikšmės iksuojamos i LKŽe. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 32 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 THE PERCEPTION OF THE WORDS KRŪMAS, PUSKRŪMIS, KRŪMOKŠNIS, KRŪMELIS (SHRUB, SUBSHRUB, BUSH, SMALL SHRUB); BASED ON A STUDENT SURVEY Summa y I has been no iced ha people a ely di e en ia e be ween he wo ds k ūmas (sh ub), pusk ūmis (subsh ub), and k ūmokšnis (bush), e en hough he wo ds ha e di e en e minological meanings. This s udy aimed o in es iga e he con empo a y a he han e minological daily pe cep ion o hese wo ds. A su ey o s uden s was chosen as an ins umen o enqui y. Analysis o he da a has showed ha he esponden s lis ed 20 a ibu es o he sh ub (Li h. k ūmas). The mos equen desc ip ion o he sh ub was ha ‘a sh ub is a plan ’. O he mos ypical a ibu es o he sh ub ha e o do wi h i s ex e io : ‘ he size o he sh ub, ‘how b anchy i is’, ‘ he quali ies o i s unk’, ‘how lea y o ho ny i is’, ‘how hick o lush i is’. Se e al in e io a ibu es o he sh ub we e men ioned as well, and included quali ies such as ‘woodiness’, ‘ he cha ac e is ics o he bush li ecycle’, and so on. A e iew o he su ey o ms has e ealed he knowledge o he subsh ub (Li h. pusk ūmis) o be much poo e han ha o he sh ub. A lo o he esponden s did no know wha a subsh ub was o hough i was comple ely he same as he sh ub. A o al o 12 subsh ub a ibu es we e named. Some o he esponden s desc ibed he subsh ub on he basis o i s o ma ional meaning: ‘hal a sh ub’ o ‘semi-sh ub’. These eplies ha e no hing o do wi h he e minological meaning o subsh ub. S angely, qui e a ew o he esponden s connec ed he subsh ub wi h a ee a he han a sh ub, belie ing his plan o bea mo e semblance o he i s a he han he la e . The mos equen ex e io a ibu es o he subsh ub men ioned we e i s ‘size’, ‘ unk p ope ies’, ‘ a i y’. No ably, hese a ibu es di e om wha encyclopaedias ha e o say. Se e al esponden s also men ioned some in e io a ibu es o he subsh ub: ‘subsh ub’s woodiness’ and ha he subsh ub is a ‘pe ennial plan ’. These answe s con o m o he a ibu es o he subsh ub ha i s e minological meaning e e s o. The esponden s also had some di icul y wi h desc ibing he bush (Li h. k ūmokšnis). The e we e a massi e 12 ex e io a ibu es o he bush men ioned and his pleni ude o a ibu es indica es he absence o a uni o m opinion abou his plan . The mos equen ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 33 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 men ions we e he ‘size’, ‘bea ing o ui o be ies’, ‘p esence o lea es o ho ns’. In e io a ibu es men ioned we e ou : ‘ he deg ee o woodiness’, ‘ ep oduc ion’, ‘place o g owing’, ‘e e g eenness’. E e yone knew wha a small sh ub (Li h. k ūmelis) was. The unde lying a ibu e o he small sh ub is o he ex e io a ie y: i s ‘size’. A po ion o he eplies we e ied o he diminu i e meaning o he small sh ub. Analysis o he eplies abou speci ic plan s (lilac, aspbe y, min , hyme, o egano) has e ealed ha he esponden s end o judge abou his ype o plan s by hei size: he smalle he plan , he mo e o en i is e e ed o as a pe ennial he b, a he dis ega ding he woodiness o i s s ems o o he a ibu es. The a ibu es e e ed o in he e minological meanings o he plan s co e ed in he a icle, and hose o subsh ub and bush in pa icula , di e o a a he subs an ial ex en om he plan a ibu es iden i ied in he cou se o his s udy. I is ob ious ha all o hem need o be esea ched on he basis o o he sou ces, such as dic iona ies and co puses, as well. KEYWORDS: su ey, meaning, seman ic analysis, a ibu e, de ini ion, e minology, sh ub, subsh ub, bush, small sh ub. ANŽELIKA GAIDIENĖ DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] [email p o ec ed]