Žodžių „krūmas“, „puskrūmis“, „krūmokšnis“, „krūmelis“ samprata (remiantis studentų apklausa)

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ŽODŽIŲ KRŪMAS, PUSKRŪMIS, KRŪMOKŠNIS, KRŪMELIS SAMPRATA (REMIANTIS STUDENTŲ APKLAUSA) ESMINIAI ŽODŽIAI: apklausa, reikšmė, semantinė analizė, požymis, apibrėžtis, terminologija, krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis. ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – žodžiai krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis. Buvo pastebėta, kad žmonės nelabai juos skiria, nors termininės minėtųjų žodžių reikšmės yra skirtingos. Straipsnyje siekta išnagrinėti ne termininį, bet šiuolaikinį kasdieninį žodžių suvokimą. Kaip tyrimo priemonė pasirinkta studentų apklausa. Straipsnyje kelti uždaviniai: nustatyti, suklasifikuoti ir aptarti krūmo, puskrūmio, krūmokšnio ir krūmelio požymius, užfiksuotus studentų atsakymuose. Paaiškėjo, kad atlikus šį tyrimą išskirti požymiai, ypač puskrūmio ir krūmokšnio, gerokai skiriasi nuo požymių, fiksuojamų apibrėžtyse, teikiamose Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. ĮVADINĖS PASTABOS Straipsnis yra autorių straipsnių ciklo, skirto kai kurių augalų sampratai tirti, dalis 1 . Ankstesniuose straipsniuose buvo nagrinėta, kaip suprantami žodžiai augalas ir gėlė viešojoje vartosenoje, kaip jie apibrėžiami ir kiek reikšmių skiriama žodynuose. Buvo remtasi lietuvių, latvių, rusų ir anglų kalbų žodynais, rinkta medžiaga iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno bei nagrinėti studentų apklausos duomenys. Tiriant surinktą medžiagą ir rašant šiuos straipsnius (ypač apie gėlę) buvo pastebėta, kad labai įvairuoja samprata, kas yra krūmas ir puskrūmis, todėl buvo nuspręsta pasidomėti tuo plačiau. Apie konkrečius krūmus, puskrūmius, 1 Plačiau žr. Gaidienė, Liutkevičienė 2017; Gaidienė, Liutkevičienė 2018a; Gaidienė, Liutkevičienė 2018b. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 krūmokšnius – alyvą, diemedį, ievą, sedulą, jovarą, putiną, žilvytį ir pan. 2 – yra rašę tautosakininkai, etnologai, kalbininkai ir kt., tačiau bendresnieji augalų pavadinimai tyrėjų dėmesio nesulaukė. Šio straipsnio tikslas yra ištirti žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis ir krūmelis šiuolaikinį suvokimą remiantis studentų apklausos rezultatais ir palyginti jį su apibrėžtimis, teikiamomis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau – VLEe). Kadangi tirta keturių žodžių samprata, dėl medžiagos gausumo buvo nuspręsta apsiriboti tik apklausos rezultatų analize, o tekstynų ir žodynų medžiagą palikti vėlesniems tyrimams. Straipsnyje keliami uždaviniai: nustatyti, suklasifikuoti ir aptarti krūmo, puskrūmio, krūmokšnio ir krūmelio požymius, užfiksuotus studentų atsakymuose; taip pat juos palyginti su VLEe apibrėžtyse pateiktais požymiais. METODOLOGIJA IR TEORINĖS PRIELAIDOS Tyrimo metodai: semantinė analizė, lyginamasis, skaičiavimo, apklausų. Apklausoje dalyvavo skirtingų studijų pakopų ir fakultetų 100 studentų iš trijų Lietuvos universitetų – ne tik sostinės, bet ir mažesnio miesto. Tirti buvo pasirinkti būtent studentai, nes jie yra labai skirtinga, nevienalytė žmonių grupė 3 . Kaip teigia Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė, „studentai paprastai yra ta grupė, kuri dar yra išlaikiusi tėvų, senelių požiūrį, bet jau įgavusi naujų požiūrio aspektų mokykloje, universitete, ir, svarbiausia, labiau susijusi su dabartimi, lengviau pasiekia informaciją naudodamasi naujausiomis technologijomis, socialiniais tinklais, žiniasklaida“ (Rutkovska ir kt. 2017: 32). Tiksliųjų mokslų krypties studentai sudarė 37 proc. visų apklaustųjų, socialinių mokslų krypties atstovai – 45 proc., humanitarinių mokslų krypties atstovai – 18 proc. (plačiau žr. 1 lentelę). Moterys sudarė 56 proc. apklaustųjų (tiksliųjų mokslų krypties atstovių buvo 3 proc., socialinių mokslų krypties – 63 proc., humanitarinių mokslų krypties – 32 proc.), vyrai – 44 proc. visų apklaustųjų (tiksliųjų mokslų krypties atstovų yra 77 proc., socialinių mokslų krypties – 23 proc., humanitarinių mokslų krypties – 0 proc.). 2 Žr. Gliva ir kt. 2010; Gritėnienė 2016; Kregždys 2012; Šeškauskaitė 2004. 3 Apklausa atlikta 2019 m. vasario–gegužės mėn. Autorės nuoširdžiai dėkoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai doc. dr. Rasuolei Vladarskienei, Mykolo Romerio universiteto dėstytojai dr. Ilonai Čiužauskaitei ir Šiaulių universiteto dėstytojai doc. dr. Jolantai Vaskelienei, padėjusioms atlikti studentų apklausą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Moterys, kurios praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę kaime, sudarė 26 proc. visų apklaustų moterų, vyrai – 30 proc. visų apklaustų vyrų. Moterys, kurios praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę mieste, sudarė 64 proc. visų apklaustų moterų, vyrai – 52 proc. visų apklaustų vyrų. Trečią grupę sudarė studentai, kurie teigė, kad vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido tiek mieste, tiek kaime. Šios grupės moterys sudarė 9 proc. visų apklaustų moterų, o vyrai – 18 visų apklaustų vyrų (plačiau žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir mokslų kryptį, vnt. Lytis Kryptis Moterys Vyrai Iš viso iš kaimo iš miesto iš miesto ir kaimo iš kaimo iš miesto iš miesto ir kaimo Tiksliųjų mokslų kryptis – 3 – 11 18 5 37 Socialinių mokslų kryptis 6 25 4 2 5 3 45 Humanitarinių mokslų kryptis 9 8 1 – – – 18 Iš viso (vietovė) 15 36 5 13 23 8 100 Iš viso (lytis) 56 (56 proc.) 44 (44 proc.) 100 Taigi buvo apklausti respondentai, kuriuos galima suskirstyti į 13 grupių: 1. vyrai, iš kaimo, tiksliųjų mokslų studentai; 2. vyrai, iš kaimo, socialinių mokslų studentai; 3. vyrai, iš miesto, tiksliųjų mokslų studentai; 4. vyrai, iš miesto, socialinių mokslų studentai; 5. vyrai, iš miesto / iš kaimo, socialinių mokslų studentai; 6. vyrai, iš miesto / iš kaimo, tiksliųjų mokslų studentai; 7. moterys, iš kaimo, socialinių mokslų studentės; 8. moterys, iš kaimo, humanitarinių mokslų studentės; 9. moterys, iš miesto, tiksliųjų mokslų studentės; 10. moterys, iš miesto, humanitarinių mokslų studentės; 11. moterys, iš miesto, socialinių mokslų studentės; ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 12. moterys, iš miesto, iš kaimo, socialinių mokslų studentės; 13. moterys, iš miesto / iš kaimo, humanitarinių mokslų studentės. Pagal amžių apklaustosios moterys buvo maždaug nuo 18 iki 27 metų amžiaus, vyrai – nuo 19 iki 28 metų amžiaus. Moterų humanitarių buvo ir vyresnio amžiaus (žr. 2 lentelę). 2 LENTELĖ. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Lytis Kryptis Moterys Vyrai Tiksliųjų mokslų kryptis 19, 23 21–24 Socialinių mokslų kryptis 18–23, 25, 27 19, 20, 23 Humanitarinių mokslų kryptis 19–24, 45 – Iš viso 100 respondentų Apklausoje buvo pateikti devyni atvirojo tipo (žr. 1–9) klausimai, kai respondentai turėjo įrašyti pačių suformuluotą atsakymą, ir penki uždarojo tipo (žr. 10–14) klausimai, į kuriuos respondentai turėjo atsakyti taip arba ne, tačiau paminėtina, kad jie galėjo rinktis ne vieną atsakymo variantą. Respondentams buvo užduoti tokie klausimai: 1. Savais žodžiais apibūdinkite, kas Jums yra krūmas. 2. Kokie, Jūsų manymu, yra pagrindiniai krūmo požymiai? 3. Kuo, Jūsų manymu, krūmas skiriasi nuo medžio? 4. Kas, Jūsų manymu, yra puskrūmis, kokie jo pagrindiniai požymiai? 5. Ar puskrūmis, Jūsų manymu, kuo nors skiriasi nuo krūmo? Jei taip, tuomet kuo? 6. Kas, Jūsų manymu, yra krūmokšnis, kokie jo pagrindiniai požymiai? 7. Ar krūmokšnis, Jūsų manymu, kuo nors skiriasi nuo krūmo? Jei taip, tuomet kuo? 8. Ar krūmokšnis, Jūsų manymu, kuo nors skiriasi nuo puskrūmio? Jei taip, tuomet kuo? 9. Kas, Jūsų manymu, yra krūmelis? ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 10. Ar alyva4 yra a) medis, b) krūmas, c) puskrūmis, d) krūmokšnis, e) daugiametė žolė? Galima rinktis ne vieną atsakymą. 11. Ar avietė yra a) krūmas, b) puskrūmis, c) krūmokšnis, d) daugiametė žolė? Galima rinktis ne vieną atsakymą. 12. Ar raudonėlis yra a) krūmas, b) puskrūmis, c) krūmokšnis, d) daugiametė žolė? Galima rinktis ne vieną atsakymą. 13. Ar čiobrelis yra a) krūmas, b) puskrūmis, c) krūmokšnis, d) daugiametė žolė? Galima rinktis ne vieną atsakymą. 14. Ar mėta yra a) krūmas, b) puskrūmis, c) krūmokšnis, d) daugiametė žolė? Galima rinktis ne vieną atsakymą. Išanalizavus visas anketas paaiškėjo, kad nėra esminių skirtumų tarp vyrų ar moterų atsakymų, tarp augusių kaime ar mieste atsakymų, ar tarp skirtingų mokslo krypčių atstovų atsakymų, todėl surinkta medžiaga toliau buvo nagrinėta respondentų neskirstant pagal grupes. Vadinasi, respondentų lytis, kilmė ir studijų kryptis didelės įtakos studentų žinioms apie tirtų augalų sampratą nedaro, matyt, dėl to, kad šiuolaikinis jaunimas, atsižvelgiant į panašias gyvenimo ir mokymosi sąlygas, turi daugmaž vienodas galimybes gauti informaciją apie juos supančią aplinką. Apklausoje uždaraisiais klausimais buvo mėginta išsiaiškinti, ar trijų 5 žodžių – krūmo, puskrūmio, krūmokšnio – skirtumai suvokiami praktiškai, t. y., kuriuo iš šių žodžių įvardijami konkretūs augalai (alyva, avietė, raudonėlis, čiobrelis ir mėta). Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad atvirųjų klausimų daugoka 6 , tačiau iš tiesų siekiant, kad studentai atsakytų kuo išsamiau, tie patys klausimai buvo pateikiami po kelis kartus, tik kiek kitaip suformuluoti. Taigi pateiktų klausimų esmė buvo tokia: a) Kas yra krūmas, kokie jo pagrindiniai požymiai? b) Kas yra puskrūmis, kokie jo pagrindiniai požymiai? c) Kas yra krūmokšnis, kokie jo pagrindiniai požymiai? Toks metodas iš tiesų pasiteisino, nes kai kurie respondentai į pirmą klausimą atsakė itin lakoniškai, nelabai aiškiai arba išvis neatsakė, tačiau atsakymus į kitus du klausimus (ar 4 10–14 klausimai studentams buvo pateikti su atitinkamų augalų nuotraukomis. 5 Krūmelis nėra terminas, todėl apie jo sampratą uždaruosiais klausimais nebuvo teiraujamasi. 6 Plačiau apie anketavimo metodus plg. Rutkovska ir kt. 2017: 32–33. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 bent jau į vieną iš jų) formulavo daug išsamiau, taigi buvo įmanoma susidaryti vaizdą, ką respondentai laiko / vadina krūmu, plg.: 1. „Savais žodžiais apibūdinkite, kas Jums yra krūmas“ 7 : (a) augalas; (b) žemaūgis augalas; (c) – ; (d) krūmas – tai medis, augalas. 2. „Kokie, Jūsų manymu, yra pagrindiniai krūmo požymiai?“: (a) šakos, lapai; (b) žemo ūgio, turintis daug išsišakojimų; (c) krūmas; (d) daug šakų, lajų, apvalus. 3. „Kuo, Jūsų manymu, krūmas skiriasi nuo medžio?“: (a) krūmai dažniausiai žemesni, šakotesni, medžiai turi vieną kamieną; (b) savo ūgiu, svoriu, tankiu; (c) krūmas yra nedidelis, o medis yra augalas; (d) krūmas yra mažesnis, jis žydi, medžiai, aišku, irgi, tačiau krūmas žydi įvairiau. Iš respondento (a) atsakymo matyti, kad, jo nuomone, pagrindiniai krūmo požymiai yra ‘augalas’; ‘žemesnis negu medis’; ‘turintis daug šakų’; ‘turintis kelis kamienus’ 8 . Respondentas (b) mano, kad pagrindiniai krūmo požymiai yra ‘augalas; mažesnis negu medis’; ‘turintis daug šakų (išsišakojimų)’; ‘tankesnis už medį’ 9 ; ‘lengvesnis už medį’ 10 . Respondento (c) atsakymai yra savotiški, plg.: pagrindinis krūmo požymis yra krūmas; krūmas yra nedidelis, o medis yra augalas – neaišku, kodėl tokia priešprieša, nes krūmas taip pat yra augalas. Tačiau ir iš tokių teiginių galima įžvelgti bent vieną krūmo požymį: ‘nedidelis’ (jei lygintume su medžiu). Iš respondento (d) atsakymų matyti, kad pagrindiniai krūmo požymiai yra ‘augalas’; ‘turintis daug šakų (lajų)’; ‘apvalios formos’; ‘žydintis’ ir ‘mažesnis už medį’. Tas pats pasakytina ir apie atsakymus į klausimus, susijusius su puskrūmiu ir krūmokšniu. Paminėtina tai, kad straipsnyje nagrinėjami net ir rečiausiai minimi šių augalų požymiai. Taip apsispręsta daryti todėl, kad ateityje anketų duomenis tikimasi palyginti su kitų šaltinių duomenimis, o ten požymių dažnumas gali būti visiškai kitoks. Apklausos duomenys buvo apdoroti rankiniu būdu. Atsakymai straipsnyje pateikti skaitine ir procentine išraiška. 7 Straipsnyje studentų kalba tvarkyta labai mažai, ištaisytos tik gramatinės klaidos. 8 Apie kelis kamienus respondentas neužsimena, tačiau tokią išvadą galima daryti iš teiginio, kad medžiai turi vieną kamieną (ir tuo skiriasi nuo krūmų). 9 Respondentas vartoja žodį tankumas, teoriškai būtų galima suprasti ir priešingai – kad krūmas yra retesnis už medį, bet vis dėlto toks traktavimas abejotinas. 10 Respondentas vartoja žodį svoris, galbūt turima omenyje ne tiek lengvumas ar sunkumas, kiek apimtis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ 1. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMO POŽYMIAI VLEe krūmas apibrėžiamas kaip „daugiametis augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusių, nuo žemės paviršiaus arba arti jo išsišakojusių, 0,5–6 m aukščio stiebų“. Ištyrus apklausos duomenis paaiškėjo, kad apklausti studentai paminėjo 20 krūmo požymių. Daugelis respondentų nurodė ne po vieną, bet po kelis požymius. Straipsnyje apsispręsta tuos požymius išskaidyti ir skaičiuoti, kiek kartų paminėtas vienas ar kitas požymis. Todėl, nors respondentų buvo šimtas, visų požymių paminėjimų bendras skaičius gerokai didesnis 11 . Visi paminėti krūmo požymiai buvo suskirstyti į tris grupes: 1) krūmas bendrąja prasme (2 požymiai, 10 proc.), 2) išoriniai krūmo požymiai (14 požymių, 70 proc.) ir 3) vidiniai krūmo požymiai (4 požymiai, 20 proc.). Į požymių grupę krūmas bendrąja prasme pateko, kaip pavadinimas ir rodo, patys bendriausi krūmo apibūdinimai. Grupėje išoriniai krūmo požymiai atsidūrė tokie požymiai, kuriuos galima suvokti regėjimu, lytėjimu ir pan., kitaip tariant, tai, ką žmogus pats mato, suvokia savo kasdienybėje. Vidiniai krūmo požymiai labiau susiję su nagrinėjamų augalų vidinėmis savybėmis (dauginimusi, ląstelės sandara ir pan.). 1.1. Krūmas bendrąja prasme 1.1.1. 87-i respondentai teigė, kad krūmas visų pirma yra ‘augalas’. 15-a iš jų, paklausti, kas jiems yra krūmas, apskritai nurodė tik a) šį požymį, plg.: augalas; krūmas yra augalas; krūmas man yra augalas, arba b) pridėjo dar vieną, diskutuotiną požymį, plg.: krūmas yra gėlė / augalas; krūmas – tai medis, augalas. Vienas atsakymas, veikiausiai reiškiantis tą patį – kad krūmas yra augalas – buvo suformuluotas gana sudėtingai: krūmas tai augalinės kilmės organizmo kategorija. 1.1.2. Vienas respondentas nurodė, kad krūmas – gamtos dalis. 11 Tas pats pasakytina ir apie atsakymus į klausimus apie puskrūmį, krūmokšnį ir krūmelį. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1.2. Išoriniai krūmo požymiai 1.2.1. 79-iems respondentams atrodė, kad labai svarbus krūmo požymis yra ‘dydis’ 12 . Dauguma apklaustųjų krūmo dydžio nelygino su niekuo, plg. atsakymų variantus: labai mažas; mažas; mažo ūgio; žemas; žemaūgis; neaukštas; neaukštaūgis; neaukšto ūgio; nedidelis; nedidelio aukščio; paprastai nedidelis; nelabai aukštas; nebūna aukštas; neaugantis aukštai; neužauga labai aukštas; mažas arba didelis; didelis. Kai kurie studentai krūmo dydį lygino su medžio dydžiu, plg.: (daug) mažesnis už medį; smulkesnis už medį; (daug) žemesnis už medį; su žemesniu negu medžio kamienu; sumažintas medis; ne toks aukštas kaip medis. Treti, kurių buvo tik 4-i, nurodė konkretų, jų manymu, krūmo aukštį: išauga iki klubų–krūtinės srities; 0,5 m aukščio; iki 1 m aukščio; 1 m aukščio. Kaip matyti, krūmo dydis įsivaizduojamas labai įvairiai – nuo labai mažo iki didelio. Tačiau vis dėlto daugeliui respondentų krūmas yra ‘nedidelis’ augalas. Iš tiesų krūmas, kaip jau minėta anksčiau, gali užaugti net iki šešių metrų aukščio, tačiau vargu ar kas įsivaizduoja (ir apklausa tai patvirtina) krūmą esant tokio aukščio, taigi vienas iš tipiškiausių krūmo požymių yra ‘mažumas’, bent jau lyginant su medžiu. 1.2.2. 70 apklaustųjų kaip vieną iš pagrindinių krūmo požymių paminėjo ‘šakotumą’. Visų pirma, studentai teigė, kad krūmas ‘turi šakų’, plg.: gali turėti šakų 13 ; turi šakas; su šakomis; šakotas; išsišakojęs; jį sudaro šakų visuma; su laja; su šakų krūva; turi (labai) daug šakų; turi daug išsišakojimų; daug išsišakojusių šakų; daug šakų vienoje vietoje; daug didesnių ir mažesnių šakelių; didžiulis tinklas šakelių; šakotesnis negu medis; turi daugiau šakų (šakelių) negu medis; krūmas – labai šakotas medis. Kai kurie respondentai mėgino krūmo šakas apibūdinti, jiems atrodo, kad krūmo ‘šakos yra tankios’ 14 , ‘plonos, smulkios’, plg. atsakymų variantus: su smulkiomis šakelėmis; plonos šakos; sudarytas iš mažų šakų; neturi storų (stambių) šakų (aut. past.: kaip medis); daug smulkių šakų; daug šakelių; daug mažų ir plonų šakų; siauros šakelės ir vienoje vietoje jų gali būti daugiau. 12 Daugeliu atvejų turima omenyje aukštis, tačiau kai kuriais atvejais respondentai veikiausiai turėjo omenyje ir aukštį, ir plotį (mažas, didelis), todėl šis požymis ir įvardijamas kaip ‘dydis’, o ne kaip ‘aukštis’. 13 Gana keistas atsakymas, leidžiantis manyti, kad krūmas gali ir neturėti šakų, beje, vienas atsakymas toks ir buvo – „neturi šakų“. 14 Viso krūmo (ne vien jo šakų) požymis tankumas aptariamas toliau, ten pridedami ir pavyzdžiai apie tankias šakas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Poros studentų nuomone, krūmo šakos yra ‘ilgos’ 15 , plonos, bet ‘tvirtos’ 16 . Kai kurie respondentai dar nurodė, ‘kaip auga krūmo šakos’, plg.: šakotas nuo pat žemės; šakos arčiau žemės negu medžio 17 . Taigi tipiški krūmo požymiai, kuriuos išskiria daugelis respondentų, būtų ‘didelis šakotumas’ ir ‘šakų tankumas’. Papildomi požymiai – ‘plonumas’, ‘ilgumas’, ‘tvirtumas’, dar minima ir tai, kad krūmas ‘šakojasi nuo pat žemės’. 1.2.3. 57-i respondentai apibūdindami krūmą kaip svarbų požymį mini ‘krūmo kamieno (stiebo) ypatybes’ 18 . Pirmiausia, nemažai respondentų mano, kad krūmai ‘neturi kamienų’, o kai kurie krūmo kamienus laiko šakomis, plg: bekamienis; neturi stiebo; neturi (nė vieno) kamieno; neturi vieno aiškaus kamieno; medis turi kamieną, krūmas ne; tai augalas, kurio nėra išryškėjęs kamienas; nėra vieno bendro kamieno; neturi vieno pagrindinio kamieno; neturi aiškaus, storo kamieno; nesimato pagrindinio kamieno; medžiuose labiau matomas kamienas (aut. past.: negu krūmuose); neturi vieno kamieno, o turi daug šakų; neturi kamieno, šakos prasideda nuo žemės; neturi vieno kamieno, jį sudaro šakų visuma; krūmas – tai iš šaknies išaugęs susiraizgiusių šakų, dažniausiai nedidelių, augalas. Kiti respondentai pabrėžia, kad krūmas kaip tik ‘turi kelis kamienus’, plg.: dažnai turi kelis kamienus; tai kelis kamienus turintis augalas; turi keletą kamienų; turi daug stiebų; turi kietų, sumedėjusių kamienų kuokštą; turi labai daug kamienų; nuo medžio skiriasi kamienų skaičiumi; medis turi ryškų kamieną, o krūmas sudarytas iš kelių kelmų; krūmas turi daugiau kamienų nei medis. Nurodoma ir tai, kad krūmo kamienas yra ‘plonas’, bent jau plonesnis už medžio: turi ploną kamieną; turi nestorą kamieną; plonesni kamienai negu medžio; plonas ir ilgas kamienas, mažesnis negu medžio; nuo medžio skiriasi kamieno storiu; medis turi storą kamieną, o krūmas ne; medžio kamienas storesnis ir platesnis (aut. past.: už krūmo). Teigiama, kad krūmo kamienas yra ne tik plonas, bet ir ‘trumpas’, trumpesnis už medžio: neturi ilgo kamieno; su trumpu kamienu; žemesnis kamienas negu medžio; stiebas 15 Taip teigia tik vienas respondentas. 16 Taip teigia tik vienas respondentas. 17 Šis požymis labai susijęs su toliau aptariamu krūmo požymiu – jo kamieno charakteristikomis. 18 Terminai kamienas ir stiebas žymi skirtingas sąvokas, tačiau nemokslininkams daugeliu atvejų, kalbant apie medį ir krūmą, kamienas ir stiebas yra sinonimai. Toks supratimas fiksuojamas ir kai kuriuose žodynuose, netgi mokinių vadovėliuose. Tačiau ši tema reikalauja rimtesnio tyrimo, todėl dabar pasakytina tik tiek, kad straipsnyje kamienas ir stiebas laikomi sinonimais ir aprašant krūmo požymius bus vartojamas žodis kamienas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 krūmas, į kurį įskiepyta kito medžio medžiagų; tai yra augalas tarp medžio ir krūmo, pagrindinis požymis – aukštesnis nei dauguma krūmų; puskrūmis tai tarp krūmo ir medžio įsiterpęs objektas, didesnis už krūmą, mažesnis už medį; tai labiau į medį panašus krūmas, arba į tvirtas žoles panašus krūmas; tai pusiau krūmas / augalas, dar mažesnis už krūmą; tai galbūt krūmas turintis kitų kategorijų požymių; turintis panašumų į krūmą, tačiau ne visai krūmas (skiriasi išvaizda, tačiau turi ir panašumų); pusiau krūmas, pusiau kažkas; neįsivaizduoju, galbūt pusiau krūmas; dalinai turintis krūmo požymių. 2.1.2. 8-i apklaustieji įsivaizdavo, kad puskrūmis yra ‘pusė krūmo’ (savaime mažesnis už visą krūmą arba žmogaus apgenėtas), plg.: pusė krūmo; krūmas, kuris per pusę mažesnis už krūmą; krūmas, kuris yra pažeistas; apkarpytas krūmas; nugenėtas krūmas; gal apgenėtas, sutvarkytas krūmas. 2.2. Išoriniai puskrūmio požymiai 2.2.1. Kaip ir krūmo atveju, taip ir puskrūmio dažniausiai nurodytas požymis, kurį pabrėžė 57-i respondentai, buvo ‘dydis’. Tačiau puskrūmio dydis (ar aukštis) buvo įsivaizduojamas nevienodai. 45-i respondentai manė, kad puskrūmis yra ‘nedidelis augalas, mažesnis už krūmą’, plg.: mažas augalas; galbūt tai labai mažas krūmas; gal tai tiesiog mažas krūmelis; mažesnis krūmas; jis paprastai yra žemo ūgio; neaukštas krūmas; nedidelis krūmas; mažesnė krūmo forma; mažas, nedidelio ūgio. Pvz., avietė 27 , mėlynė 28 , etc.; puskrūmis mažesnis (aut. past.: už krūmą); yra dar žemesnis (aut. past.: už krūmą); mažesnis jis yra; tai mažesnis už krūmą augalas; manau, skiriasi tik dydžiu, puskrūmis yra mažesnis nei krūmas; yra daug mažesnio dydžio; puskrūmis galėtų būti mažesnis krūmas; nuo krūmo skirias dydžiu, mažesnis; dar mažesnis nei krūmas augalas; turbūt už krūmą smulkesnis, bet panašus augalas; jis tikriausiai mažesnis (aut. past.: už krūmą); kažkas mažesnio už krūmą; krūmas, kuris per pusę mažesnis už krūmą; puskrūmis yra smulkesnis krūmas; manau, kad puskrūmis turėtų būti mažesnis nei krūmas; galbūt dar mažesnio ūgio nei krūmas; puskrūmis yra dydžiu mažesnis nei krūmas. 27 Avietės gali būti krūmai, puskrūmiai, rečiau žolės, plačiau žr. VLEe: https://www.vle.lt/Straipsnis/aviete-67393. 28 Mėlynė yra krūmokšnis, plg VLEe: „mėlỹnė (Vaccinium myrtillus), erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogės genties daugiametis krūmokšnis“ (https://www.vle.lt/PaieskosRezultatai?search=m%C4%97lyn%C4%97). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kartais puskrūmis traktuojamas ne kaip ‘mažo krūmo rūšis’, bet kaip tas pats krūmas, tik jis mažas dėl kitų priežasčių, plg.: neužaugęs krūmas; puskrūmis tai nugenėtas krūmas. Priešingos nuomonės laikėsi 11 respondentų – jie įsivaizdavo, kad puskrūmis yra ‘didesnis už krūmą’, plg.: aukštesnis už krūmą; didesnis už krūmą; tai augalas, kuris yra didesnis už krūmą; didelis krūmas; tikriausiai krūmo ir medžio hibridas, kai puskrūmis nėra toks aukštas kaip medis; puskrūmis (aut. past.: nuo krūmo) skiriasi dydžiu, gali priminti medį; puskrūmis skiriasi nuo krūmo tuo, kad jis yra aukštesnis; pagrindinis požymis – aukštesnis nei dauguma krūmų, bet retai kada užauga iki kelių metrų į viršų; skiriasi, kadangi krūmas yra mažesnis, puskrūmis <...> didesnis. Vieno respondento manymu, puskrūmis gali būti ir didesnis, ir mažesnis už krūmą, plg.: (aut. past.: puskrūmis tai) nedidelis krūmas arba medžio dydžio / aukščio krūmas. 2.2.2. 13-ai apklaustųjų atrodė, kad svarbiausias puskrūmio požymis yra ‘kamienas’. Dažniausiai buvo nurodoma, kad būtent kamienu (neretai – tik juo) puskrūmis skiriasi nuo krūmo, plg.: puskrūmio stiebas nėra matomas; gali turėti kamieną; skiriasi, turi kamieną; turi šiokį tokį kamieną; puskrūmis turi mažą kamieną, bet medžiu nepavadinsi; turi ploną, mažą kamieną, primena mažą medį, o krūmas neturi; krūmas, kuris ne prie pat žemės auga 29 ; turi kamieną gana aukštą, kaip medis; turi kietą, storą kamieną; vienintelis skirtumas būtų kamieno ilgis (aut. past.: sprendžiant iš kito to paties respondento atsakymo – puskrūmio kamienas aukštesnis negu krūmo); gal skiriasi kamieno sandara 30 ; skiriasi nuo krūmo, turi vieną kamieną; turi kelis kamienus; apatinė pusė kamieno nepadengta lapais. Kaip matyti, atsakymai nėra vienareikšmiški: respondentų nuomone, puskrūmis ‘turi kamieną’, tačiau nebūtinai (gali turėti kamieną) arba ‘stiebas nėra matomas’; tas kamienas yra ‘vienas’ arba ‘keli’; kamienas ‘yra šioks toks, mažas, plonas’, bet jis gali būti ir ‘aukštas, kietas, storas’; dar minima, kad kamienas ‘ne visas padengtas lapais’. 2.2.3. 9 respondentai mano, kad puskrūmį geriausiai apibūdina ‘jo ar jo šakų retumas’ (ar, gerokai rečiau, ‘tankumas’), jei jis būtų lyginamas su krūmu, plg.: retesnis; gal labiau retesnis krūmas; puskrūmis turi storesnes ir retesnes šakeles; mažai šakų; retų šakų krūmai; puskrūmis mažiau išsišakojęs; puskrūmis mažesnis, turintis mažiau išsišakojimų; puskrūmis aukštesnis, mažiau šakų, skiriasi dydžiu šakų 31 . Dar vienas respondentas mini, kad 29 Galima spėti, kad turima omeny, kad tą krūmą nuo žemės „kilsteli“ kamienas (ar šakos ne prie pat žemės, ar vizualiai ne daug stiebų nuo žemės, o tik vienas kamienas). 30 Konkrečiau nenurodyta. 31 Nenurodyta, koks tas dydis, ar šakos stambesnės, ar mažesnės. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 puskrūmio visumą sudaro šakos. Taigi šiuo atveju lyg suprantama, kad puskrūmis yra kaip tik ‘tankus’, o ne ‘retas’. Kaip matyti, kai kuriuose atsakymuose užsimenama ir apie puskrūmio šakų ypatybes, plg. dar vieną atsakymą – jo šakelės siauresnės. 2.2.4. Kaip vieną iš puskrūmio požymių 5-i respondentai nurodė ‘dekoratyvumą’, plg.: gal dekoratyvinis krūmas; puikus dekoratyvinis augalas; atlieka dekoratyvinę funkciją 32 ; krūmas labiau dekoratyvinis augalas; krūmas yra gražesnis. Ir vėl atsakymai nevienareikšmiški, vieniems respondentams gražesnis augalas atrodė puskrūmis, kitiems – krūmas. 2.2.5. 6 respondentai mini ‘kitus puskrūmio organus’ (šaknis, žiedus, vaisius ar uogas) ir mano, kad būtent jais puskrūmis skiriasi nuo krūmo, plg.: skiriasi šaknų tvirtumu; dažniau turi žiedus; turi žiedus; galbūt vaisiais (aut. past.: skiriasi); puskrūmis veda vaisius (pvz., avietės puskrūmis); neauga vaisiai ar uogos. 2.2.6. Du 33 respondentai teigė, kad svarbi yra ‘puskrūmio paskirtis’: manau, jog skiriasi (aut. past.: nuo krūmo) jo paskirtis, kur yra sodinamas; puskrūmis atlieka tokią pat funkciją kaip krūmas. 2.3. Vidiniai puskrūmio požymiai 2.3.1. Kaip svarbų požymį puskrūmio ‘sumedėjimo lygį’ nurodė 9-i respondentai: jo šakos apačioje sumedėjusios, o viršuje – ne; apatinė dalis sumedėjusi, viršutinė dar žolinė; apačia sumedėjusi, viršus žalias; sumedėjusi apatinė dalis (kamienas), o viršutinė dalis – žolinė; šakos mažiau sumedėjusios; puskrūmis yra <...> mažiau sumedėjęs; puskrūmis – žolinis augalas, nesumedėjantis; puskrūmio stiebai lankstūs, nėra sumedėję, primena gėlės stiebus; galbūt jo šakos yra artimesnės gėlių ar kitų augalų stiebams 34 . 4-i iš pateikusių atsakymus respondentų neklydo – kaip jau minėta, puskrūmio apačia yra sumedėjusi, viršus žolinis. Du, kurie teigė, kad puskrūmis yra mažiau sumedėjęs negu krūmas, taip pat buvo teisūs, tik jų atsakymai ne tokie konkretūs. Kiti du, atsakę, kad puskrūmis yra žolinis, nesumedėjantis augalas, teisūs tik iš dalies, nes apatinė šio augalo dalis vis dėlto sumedėja. 32 Iš to, kaip parašyta, šį požymį galima suprasti ir kaip paskirtį. 33 Dar žr. 30 išnašą. 34 Daroma prielaida, kad čia taip pat turima omenyje sumedėjimo lygis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2.3.2. Vienas respondentas nurodė, kad puskrūmis yra ‘daugiametis’ augalas. Lyginant krūmo ir puskrūmio apibūdinimus, į akis krenta faktas, kad respondentai daug prasčiau įsivaizduoja, kas yra puskrūmis, nors šis augalas Lietuvoje yra paplitęs. Dalis žmonių tiesiai ir pasakė, kad nežino, kas tai yra. 28-i respondentai (22 proc.), apibūdindami puskrūmį, rėmėsi darybine žodžio reikšme – ‘pusė krūmo’ arba ‘pusiau krūmas’. Šie atsakymai su terminine puskrūmio reikšme neturi nieko bendra. Bet ar iš tiesų puskrūmis neturi tokių požymių, kokie nurodomi respondentų atsakymuose? Norint atsakyti į šį klausimą, vien apklausos neužtenka. Tačiau kiek keista, kad nemaža dalis apklaustųjų puskrūmį sieja su medžiu, o ne su krūmu, šis augalas esą panašesnis į medį negu į krūmą. Kitos dvi grupės atsakymų, kaip ir krūmo atveju, yra susijusios su išoriniais (92 atsakymai, 71 proc.) ir vidiniais puskrūmio požymiais (9 atsakymai, 7 proc.). Dažniausi išoriniai požymiai yra ‘puskrūmio dydis’ (44 proc.), ‘kamieno ypatybės’ (10 proc.), ‘retumas / tankumas’ (7 proc.). Kiti požymiai nurodyti gerokai rečiau. Reikia pasakyti, kad dažniausi respondentų nurodyti išoriniai puskrūmio požymiai nesutampa su tuo, kas teigiama enciklopedijose – nei ‘dydis’, nei ‘kamieno ypatybės’, nei ‘retumas’, tokie, kaip dažnai nurodyta atsakymuose, visiškai nėra skiriamieji puskrūmio ir krūmo požymiai. Vidinius puskrūmio požymius minėjo tik keli respondentai, bet būtent šie atsakymai ir sutampa su termininės reikšmės apibrėžtyje minimais požymiais. 3. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMOKŠNIO POŽYMIAI VLEe krūmokšnis apibrėžiamas kaip „daugiametis iki 0,5 m aukščio augalas su keliais ar keliolika apatinėje dalyje sumedėjusių, viršutinėje dalyje ne visai sumedėjusių, nuo žemės paviršiaus arba arti jo išsišakojusių stiebų“. Tiesą pasakius, iš tokio apibūdinimo nebotanikui sudėtinga suprasti, kuo iš tiesų skiriasi puskrūmis nuo krūmokšnio, kuo skiriasi viršutinė žolinė dalis (puskrūmio) nuo viršutinės ne visai sumedėjusios dalies (krūmokšnio). Pažiūrėkime, kokius šių dviejų augalų skirtumus įžvelgia respondentai. Primintina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ7i) pateikiamos dvi krūmokšnio reikšmės: 1. bot. mažas (iki pusmetrio) krūmas (viržių, bruknių ir pan.). 2. menkas krūmas. Šios dvi reikšmės ganėtinai skiriasi ir tai reikia turėti omenyje nagrinėjant krūmokšnio požymius. Kaip ir puskrūmio atveju, termininė krūmokšnio reikšmė nemažai daliai respondentų nėra žinoma. 25-i respondentai atsakė, kad nežino, kas yra krūmokšnis, arba iš viso nepateikė ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 jokio atsakymo, plg.: nežinau; nežinau, kas yra krūmokšnis; neįsivaizduoju; pirmą kartą girdžiu tokį augalo rūšies pavadinimą; nežinau, aš ne sodininkė. 19-a respondentų teigė, kad ‘krūmas ir krūmokšnis niekuo nesiskiria’. 10 iš jų rašė, kad augalai nesiskiria, bet vis dėlto vieną kitą skiriamąjį požymį nurodė, dažniausiai – ‘dydį’. Pasitaikė ir toks atsakymas: krūmas, tik kitokios veislės. 5-i apklaustieji nurodė, kad skiriasi tik žodis, plg.: krūmokšnis – tai tas pats kaip krūmas; krūmokšnis – tai krūmo sinonimas; skiriasi (aut. past.: nuo krūmo) tik pavadinimu; žmogus gali pavadinti krūmą kaip jam norisi, skiriasi tik žodžio išraiškingumu; krūmokšnis yra kažkoks krūmas, kuris neturi pavadinimo. Taip pat 19-a respondentų manė, kad ‘krūmokšnis niekuo nesiskiria ir nuo puskrūmio’, plg.: nesiskiria; manau, kad nesiskiria; mano manymu, nesiskiria niekuo; nemanau, kad skiriasi; negalėčiau atskirti; fiziškai ne, bet rašydamas eilėraštį ar apsakymą naudočiau žodį „krūmokšnis“. Atsakymai, kuriuose paminėti krūmokšnio požymiai (iš viso 16), suskirstyti į dvi grupes: 1) išoriniai krūmokšnio požymiai (12 požymių, 75 proc.) ir 2) vidiniai krūmokšnio požymiai (4 požymiai, 25 proc.). 3.1. Išoriniai krūmokšnio požymiai 3.1.1. Dažniausiai respondentų minimas požymis (kaip ir krūmo bei puskrūmio atveju) – krūmokšnio ‘dydis’. Jį paminėjo 42 studentai. Dauguma iš jų manė, kad krūmokšnis yra ‘nedidelis krūmas’ plg.: mažytis krūmas; mažas krūmas; manau, kad mažas krūmas; galbūt tai mažas krūmas, pvz., mėlynių ir pan.; labai mažas krūmas; labai nedidelis, mažas krūmelis; krūmokšnis – mažiukas krūmas; yra labai žemas; žemas augalas; mažas iki 60 cm augalas (aut. past.: tas pats respondentas nurodė tokį krūmo ir krūmokšnio skirtumą: krūmokšniai būna labai maži, o krūmai įvairaus dydžio); krūmokšnis tai būtų dar mažesnė krūmo versija; tai vos pastebimas, neatskiriamas krūmas; dar mažesnis už puskrūmį; dar mažesnis nei puskrūmis. Vienas respondentas krūmokšnio mažumą siejo ne tiek su ‘augalo rūšimi’, kiek su ‘branda’, plg.: tai dar nesuaugęs, netvirtas krūmas, jis menkesnis už krūmą. 5 respondentai įsivaizdavo, kad krūmokšnis už krūmą yra ‘didesnis’, plg.: aukštesnis krūmas; krūmokšnis – stambesnis krūmas; yra didesnio ūgio; krūmokšnis didesnis; panašus į krūmą, bet aukštesnis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Dauguma manė, kad krūmokšnis yra ‘mažesnis ir už puskrūmį’, plg.: mažesnis krūmokšnis; skiriasi dydžiu (aut. past.: yra mažas); skiriasi ūgiu, krūmokšnis mažesnis; krūmokšnis mažesnis už puskrūmį; krūmokšnis dažnai bus mažesnis; krūmokšnis visai nedidelis, žemas krūmas, puskrūmis – didesnis; skiriasi, nes yra žemesnis; skiriasi, nes puskrūmis beveik kaip medis, didesnis už krūmokšnį. Keli respondentai vis dėlto teigė, kad krūmokšnis yra ‘didesnis už puskrūmį’, plg.: krūmokšnis didesnis; stambesnis už puskrūmį; puskrūmis nedidelis (o krūmokšnis augalotas); krūmokšnis yra artimesnis medžio kilmei 35 . 3.1.2. 13-ai respondentų svarbus krūmokšnio požymis pasirodė ‘vaisiai (ar uogos)’ 36 , plg.: krūmokšnis – krūmas, auginantis vaisius (aut. past.: ir vienintelis skirtumas nuo krūmo: skiriasi, turi savo vaisius); krūmas, auginantis vaisius, uogas ir pan.; krūmokšnis turi vaisių, o krūmas ne; krūmokšnis skamba kaip krūmas, kuris duoda vaisių (aut. past.: vienintelis skirtumas: krūmas neturi jokių vaisių); vaisius kraunantis krūmas; manau, tai yra krūmas vedantis vaisius; jeigu neklystu, krūmokšnis augina uogas; krūmas, ant kurio auga uogos; ant jo auga uogos (išvaizda tokia pati, bet neauga uogos ant krūmo); tai krūmelis, kuris subrandina uogas. Respondentų daromas skirtumas tarp krūmo ir krūmokšnio kiek stebina, nes vaisius ar uogas gali vesti tiek krūmas, tiek krūmokšnis ir tai nėra jokia retenybė, pvz., krūmai yra Lietuvoje dažnai auginami serbentai ar agrastai. Galbūt jaunuoliai manė, kad vaiskrūmiai nėra krūmai. 5-i respondentai nurodė, kad ir nuo puskrūmio krūmokšnis skiriasi tuo, kad veda vaisius (uogas) (o puskrūmis jų neveda). Iš tiesų vaisius (uogas) augina ir puskrūmiai, pavyzdžiui, avietės 37 . 3.1.3. Kaip krūmokšnio požymį 10 respondentų išskyrė ‘lapus’ 38 arba ‘spyglius’, plg.: augalas su lapais; krūmas su tankiais lapais; daugiau lapų (aut. past.: negu krūmo); skiriasi (aut. past.: nuo puskrūmio), galbūt turi daugiau lapų. Gali būti spygliuotas; turi spygliukus; galbūt spygliuotas labiau (už krūmą); spygliuotas krūmas. 3.1.4. Krūmokšnio ‘kamieną’ paminėjo 9-i respondentai: neturi jokio kamieno; atrodo kaip medis be kamieno; nei medis, nei krūmas, neturi vieno kamieno; krūmokšnis turi 35 Todėl galima numanyti, kad yra didesnis. 36 Čia turimi omenyje valgomi vaisiai ar uogos. 37 Kaip minėta jau anksčiau, avietės gali būti krūmai, puskrūmiai ir, rečiau, žolės. 38 Lapai dar du kartus minimi prie kitų požymių. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 matomą stiebą; turintis tik vieną kamieną; auga atskirais stiebais (auga nevientisai); manau, kad krūmokšnio kamienas trumpas. Kaip matyti, įsivaizdavimas, koks yra krūmokšnio kamienas, labai įvairuoja – kamieno išvis nėra, yra tik vienas, yra keli. Ir dar jis veikiausiai trumpas. Iš tiesų, kaip minėta anksčiau, krūmokšnis turi kelis ar net keliolika stiebų ir, žinoma, į medį jis visai nepanašus vien dėl savo aukščio. 3.1.5. Kaip vieną iš krūmokšnio požymių ‘tankumą’ (ar ‘vešlumą’) nurodė 7-i respondentai, plg.: tankus; tankesnio suaugimo negu krūmas ir puskrūmis; tankumu skiriasi (aut. past.: ir nuo krūmo, ir nuo puskrūmio); yra vešlus; labai tankus ar krūmų dauguma suaugusi į vieną 39 ; tankiu skiriasi nuo puskrūmio 40 . 3.1.6. 6-i respondentai manė, kad apibūdinant krūmokšnį svarbu jo ‘šakos’, plg.: krūmokšnis yra krūmas, tiesiog jo šakos yra plonos; turi daug plonų šakelių; krūmokšnis – stambesnis krūmas su daugiau šakų; labiau šakotas (aut. past.: už krūmą); jį sudaro susipynusios šakos; šakos prasideda nuo aukščiau (aut. past.: negu krūmo ir puskrūmio). Daugelio krūmokšnių šakos iš tiesų yra plonos, tačiau jų gausa jis nesiskiria nuo krūmo ar puskrūmio ir ima šakotis pakankamai žemai. 3.1.7. Su požymiu ‘šakos’ susijęs ir kitas krūmokšnio požymis – ‘platumas’. Jį mini 4-i respondentai: krūmokšnis augalotas, išsikerojęs; labai įaugęs, išsišakojęs krūmas; krūmokšnis labiau išsišakojęs (aut. past.: už puskrūmį); tai gausus, platus augalas. 3.1.8. Kitiems 4-iems respondentams atrodė svarbi ‘krūmokšnio forma’, tačiau nevisuose atsakymuose forma buvo aiškiai apibūdinta, plg.: būna įvairių netaisyklingų formų; skiriasi forma (aut. past.: nuo krūmo ir puskrūmio); kita forma (aut. past.: negu krūmo ir puskrūmio); tai netvarkingas krūmas, krūmokšnį reikia genėti dažniau nei krūmą. 3.1.9. Krūmokšnio ‘augimo būdą’ nurodė taip pat 4-i respondentai, plg.: krūmokšnis – tai pavienis krūmas (krūmai dažniausiai auga daug vienoje vietoje, o krūmokšnis vienas); (aut. past.: krūmokšnis – tai) krūmų virtinė; dideliame plote išsikerojęs augalas; tai krūmų grandis. 3.1.10. 3 apklaustieji kaip krūmokšnio požymį mini ir ‘žiedus’: krūmokšnis žydi; krūmokšnis augina vaisius / žiedus, krūmas – ne; ant krūmo dažniausiai auga lapai, žiedai, o ant krūmokšnio – uogos. 39 Šis požymis – ir krūmokšnių augimo būdas. 40 Bet neaišku, ar tankesnis, ar retesnis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Žiedus turi ir krūmai, ir krūmokšniai, o paskutinis teiginys rodo menkas respondento žinias apie augalus, nes be žiedų uogų apskritai negalėtų būti. 3.1.11. 2 respondentai pabrėžė ir krūmokšnio paskirtį, ją aprašė gana išsamiai: neturi naudos žmogui; krūmokšnis dažnai būna nepageidaujamas ten, kur plotas yra prižiūrimas žmonių, krūmokšnis yra tarsi piktžolė, nereikalingas, nenaudingas nei žmonėms, nei gyvūnams. Čia turima omenyje krūmokšnio reikšmė ‘menkas krūmas’. Kita reikšme krūmokšnio paskirtis būtų visiškai priešinga – jie veda uogas, vaisius, atlieka dekoratyvinę funkciją. 3.1.12. Vieną atsakymą galima sąlygiškai pavadinti ‘bendra krūmokšnio išvaizda’: krūmokšnis daugiau nuvytęs (negu puskrūmis). Veikiausiai turima omenyje krūmokšnio reikšmė ‘menkas krūmas’. Tačiau kodėl lyginama su puskrūmiu, o ne su krūmu, lieka neaišku. 3.2. Vidiniai krūmokšnio požymiai 3.2.1. 6-iems respondentams atrodė, kad svarbus krūmokšnio požymis yra ‘sumedėjimo lygis’: sumedėjęs; sumedėjusi apatinė dalis; mažiau sumedėjęs už puskrūmį; beveik nesumedėjęs; gal panašesnis į daugiametę žolę; kartais gali būti maišomas su ilga žole. Atsakymai įvairuoja, tačiau, galima sakyti, kad visi yra teisingi. Kaip jau minėta, krūmokšnio stiebai apačioje yra sumedėję, viršuje nevisai sumedėję. Krūmokšniai yra žemi, dažnai visžaliai, taigi iš tiesų gali priminti žoles. 3.2.2. Krūmokšnio ‘augimo vietą’ nurodė 7-i respondentai: krūmokšnis auga miškuose arba atokesnėse vietose nuo miesto; auga miškuose; auga ant miško paklotės; tai miške augantis krūmelis; auga apleistose vietovėse, sulaukėjęs krūmas; krūmokšnis labiau aptinkamas laukinėje gamtoje; auga neapgyvendintose teritorijose. 3.2.3. Kaip vieną iš krūmokšnio požymių jo ‘dauginimąsi’ paminėjo 2 respondentai: dauginasi šliaužiančiais ūgliais; krūmokšniai dažniau ir greičiau dauginasi (aut. past.: negu puskrūmiai). 3.2.4. Vienas respondentas nurodė, kad krūmokšniai yra visžaliai. Ir iš tiesų dažnai taip ir yra. Išanalizavus atsakymus į klausimus apie krūmokšnį, akivaizdu, kad respondentai nelabai įsivaizduoja, koks tai yra augalas – taip pat, kaip ir puskrūmio atveju. Nemažai ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 respondentų atsakė nežiną, kas yra krūmokšnis. Kai kurie manė, kad krūmokšnis ‘nesiskiria nuo krūmo ar puskrūmio’. Išoriniai krūmokšnio požymiai buvo nurodyti net 105-iuose atsakymuose (87 proc. visų atsakymų apie krūmokšnio požymius). Vidinius požymius minėjo 16-a respondentų (13 proc.). Išorinių požymių gausa rodo, kad dėl šio augalo bendros nuomonės nėra, taigi sunku išskirti ir tipiškus požymius. Iš visų požymių dažniausiai minėti išoriniai – ‘krūmokšnio dydis’ (35 proc.), ‘vaisių ar uogų vedimas’ (11 proc.), ‘lapų ar spyglių buvimas’ (8 proc.). Kiti požymiai daug retesni. Didelė visų atsakymų dalis rodo, kad respondentai ne tik nežino, kas yra krūmokšnis, bet netgi linkę gerokai fantazuoti, nes iš tiesų krūmokšnis nėra didesnis už krūmą; jis nesiskiria nuo krūmo tuo, kad vienas iš jų veda vaisius (uogas) ir turi žiedus, o kitas – ne; jis nėra labiau spygliuotas už krūmą; jo šakos neprasideda aukščiau negu krūmo ir pan. Be abejo, nemažai painiavos atsiranda ir todėl, kad žodis krūmokšnis turi dvi reikšmes. Tačiau vis tiek daugelis atsakymų netitinka nei vienos, nei antros žodžio krūmokšnis reikšmės. Taip pat negalima sakyti, kad iš tų atsakymų ima ryškėti kokia nors trečia nagrinėjamo žodžio reikšmė. Akivaizdu, kad ir šį žodį semantiniu požiūriu dar reikia tirti kituose šaltiniuose. 4. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMELIO POŽYMIAI Reikia pažymėti, kad žodžio krūmelis reikšmę žinojo visi respondentai. 4.1. Dažniausias nurodytas krūmelio požymis buvo išorinis – jo ‘dydis’. Jį paminėjo 61-as respondentas, plg.: mažas krūmas; mažiausias krūmas; labai mažas krūmas; itin mažas krūmas; krūmo mažesnė versija; krūmo mažesnis variantas; nedidelis krūmas; krūmas, tik mažesnis; žemo ūgio krūmas; krūmelis yra žemas, smulkus krūmas; forma, apmedėjimu toks pat kaip krūmas, tik mažesnis; mažas, apie 50 cm krūmas. Dar 16-a respondentų nurodė, kad tai ne šiaip mažas, bet ‘jaunas, dar neužaugęs krūmas’, plg.: jaunas krūmas; krūmelis – jaunas, mažas krūmas; dar neužaugęs, jaunas krūmas; dar tik augantis krūmas; tai dar nepilnai užaugęs krūmas; nedidelis krūmas, vis dar augimo procese; krūmo sodinukas; krūmo augalėlis, jaunas; mažas daigelis. 4.2. 13-a respondentų parašė, kad tai ‘mažybinė žodžio forma’ arba kad šis žodis ‘turi maloninį atspalvį’, plg.: mažybiniu žodžiu pavadintas krūmas; tas pats krūmas, tik žodis mažybine forma; mažybinis krūmo pavadinimas; tas pats krūmas, tik krūmelis yra ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 mažybinis žodis krūmui apibūdinti; mažybinė žodžio „krūmas“ forma; krūmelis tai tiesiog mažybinis žodis, kuriuo galima pavadinti mažą krūmą; krūmelis – tai žodžio „krūmas“ deminutyvas; žmogus prižiūrintis ir saugantis krūmą vadina jį krūmeliu, kaip ir mama savo sūnų vadina sūneliu; labai mielas krūmas. 4.3. 9-ių respondentų nuomone, svarbus krūmelio požymis yra jo ‘dekoratyvumas’, plg.: dekoratyvinis krūmas; dekoratyvinis apgenėtas krūmas ar puskrūmis; labiau galbūt dekoratyvinis (aut. past.: negu krūmas); tai dekoratyvinis augalas; atlieka dekoratyvinę funkciją; gražus, tvarkingas nedidelis krūmas; tai galėtų būti dekoratyvinis krūmas, išvestas žmonių, tai kultūros požymis. 4.4. Taip pat 9-iems respondentams atrodė, kad krūmelis ne šiaip mažas krūmas, o ‘šiek tiek kitokia rūšis’, plg.: kitos rūšies krūmas; mažesnis, bet į krūmą panašus augalas; tai dar mažesnis augalas negu krūmas, dažnai sakoma „gėlių krūmelis“; krūmelis – mažesnis už krūmą augalas, iš visų aukščiau išvardytų (aut. past.: krūmo, puskrūmio ir krūmokšnio) arčiausiai žemės esantis augalas; mažas, žemaūgis augalas, paprastesnė krūmo versija; krūmelis yra mažiausias darinys; krūmelis lygu puskrūmis; tas pats krūmokšnis; sinonimas žodžiui krūmokšnis. Taigi svarbiausias krūmelio požymis yra išorinis – ‘dydis’. Jis sudarė net 72 proc. visų paminėtų požymių. Dar vienas išorinis požymis, užfiksuotas atsakymuose, – ‘krūmelio dekoratyvumas’ (8 proc.). 12 proc. atsakymų susiję su deminutyvine žodžio krūmelis reikšme. Ir, kaip minėta, kai kurie respondentai manė, kad krūmelis yra kitos rūšies krūmas, tokių atsakymų yra 8 proc. Iš didžiosios atsakymų dalies galima spręsti, kad krūmelio reikšmė ir yra susijusi su jo mažumu ar mielumu. Taip pat reikia turėti omenyje, kad DŽ nurodo dvi žodžio krūmas reikšmes: 1. daugiametis augalas keliais stiebais, šakotas nuo pat žemės; 2. žolinis augalas, kurio stiebai eina tiesiog iš šaknų, keras (DŽ7i) 41 . Vienas iš atsakymų leidžia manyti, kad ir žodis krūmelis turi dvi reikšmes, t. y. gali žymėti ne tik mažą krūmą, bet ir žolinio augalo kerą, plg.: tai dar mažesnis augalas negu krūmas, dažnai sakoma „gėlių krūmelis“ (gėlės dažniausiai būna žoliniai augalai). 5. KONKREČIŲ AUGALŲ ĮVARDIJIMAS 41 Šios reikšmės fiksuojamos ir LKŽe. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 32 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 THE PERCEPTION OF THE WORDS KRŪMAS, PUSKRŪMIS, KRŪMOKŠNIS, KRŪMELIS (SHRUB, SUBSHRUB, BUSH, SMALL SHRUB); BASED ON A STUDENT SURVEY Summary It has been noticed that people rarely differentiate between the words krūmas (shrub), puskrūmis (subshrub), and krūmokšnis (bush), even though the words have different terminological meanings. This study aimed to investigate the contemporary rather than terminological daily perception of these words. A survey of students was chosen as an instrument of enquiry. Analysis of the data has showed that the respondents listed 20 attributes of the shrub (Lith. krūmas). The most frequent description of the shrub was that ‘a shrub is a plant’. Other most typical attributes of the shrub have to do with its exterior: ‘the size of the shrub, ‘how branchy it is’, ‘the qualities of its trunk’, ‘how leafy or thorny it is’, ‘how thick or lush it is’. Several interior attributes of the shrub were mentioned as well, and included qualities such as ‘woodiness’, ‘the characteristics of the bush lifecycle’, and so on. A review of the survey forms has revealed the knowledge of the subshrub (Lith. puskrūmis) to be much poorer than that of the shrub. A lot of the respondents did not know what a subshrub was or thought it was completely the same as the shrub. A total of 12 subshrub attributes were named. Some of the respondents described the subshrub on the basis of its formational meaning: ‘half a shrub’ or ‘semi-shrub’. These replies have nothing to do with the terminological meaning of subshrub. Strangely, quite a few of the respondents connected the subshrub with a tree rather than a shrub, believing this plant to bear more semblance to the first rather than the latter. The most frequent exterior attributes of the subshrub mentioned were its ‘size’, ‘trunk properties’, ‘rarity’. Notably, these attributes differ from what encyclopaedias have to say. Several respondents also mentioned some interior attributes of the subshrub: ‘subshrub’s woodiness’ and that the subshrub is a ‘perennial plant’. These answers conform to the attributes of the subshrub that its terminological meaning refers to. The respondents also had some difficulty with describing the bush (Lith. krūmokšnis). There were a massive 12 exterior attributes of the bush mentioned and this plenitude of attributes indicates the absence of a uniform opinion about this plant. The most frequent ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) | 33 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.12 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 mentions were the ‘size’, ‘bearing of fruit or berries’, ‘presence of leaves or thorns’. Interior attributes mentioned were four: ‘the degree of woodiness’, ‘reproduction’, ‘place of growing’, ‘evergreenness’. Everyone knew what a small shrub (Lith. krūmelis) was. The underlying attribute of the small shrub is of the exterior variety: its ‘size’. A portion of the replies were tied to the diminutive meaning of the small shrub. Analysis of the replies about specific plants (lilac, raspberry, mint, thyme, oregano) has revealed that the respondents tend to judge about this type of plants by their size: the smaller the plant, the more often it is referred to as a perennial herb, rather disregarding the woodiness of its stems or other attributes. The attributes referred to in the terminological meanings of the plants covered in the article, and those of subshrub and bush in particular, differ to a rather substantial extent from the plant attributes identified in the course of this study. It is obvious that all of them need to be researched on the basis of other sources, such as dictionaries and corpuses, as well. KEYWORDS: survey, meaning, semantic analysis, attribute, definition, terminology, shrub, subshrub, bush, small shrub. ANŽELIKA GAIDIENĖ DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] [email protected]