1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai

LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas 1918–1940 M. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ DARYBOS POLINKIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: darybos tipas; dūrinys; fonetinis variantas; gimininis terminas; morfologinis variantas; statybos mokslo kalba. ĮVADAS Vienas pastaruoju metu ypač išryškėjusių kalbos raidos polinkių – aktyvus su tam tikromis žmogaus profesinės veiklos sritimis susijusių kalbos atmainų formavimasis. Svarbiausias šių atmainų leksikos sluoksnis – terminai, skiriantys vieną kalbos atmainą nuo kitos. Terminų daryboje vis svarbesnes pozicijas užima dūryba. Nors šis terminų darybos būdas priklauso nuo kiekvienos kalbos specifikos, skirtingų šalių mokslininkai dažnai atkreipia dėmesį į tuos pačius skirtingų kalbų žodžių dūrybos ir dūrinių privalumus. Teigiama, kad dūrybos būdu galima padaryti naujų, kalbos ekonomijos dėsnį atitinkančių terminų (Gaivenis 2014: 539; Kaulakienė 2014: 225). Viktorija Nadmidon mano, kad dūriniai labai tinka norint tiksliau pavadinti naujas sąvokas, išreikšti daugiau požymių, žodžiui suteikti didesnį semantinį krūvį (Надмидон 2014: 69). Peteris Polencas, be išvardytų privalumų, pabrėžia, kad dūriniai lengviau įsitvirtina žmogaus sąmonėje, nes yra aiški jų semantinė motyvacija (Polenz 1980: 178). Olego Meškovo nuomone, daug naujų dūrinių galima padaryti pagal analogijos principą, keičiant vieną iš dūrinio sandų, pavyzdžiui, mokslininko teigimu, anglų kalbos dūrinys starquake padarytas pagal analogiją su žodžiu earthquake, o comedywright – pagal analogiją su žodžiu playwright (Мешков 1986: 23–24). Dūriniai yra nagrinėjami įvairiais aspektais1, vienas jų – formaliosios struktūros tyrimas, darybos tipo2, kuriam atstovauja dūrinys, nustatymas. Mokslininkų Young Ok Jong ir Chae 1 Užsienyje pastaruoju metu populiarėja instrumentiniai metodai, kuriais tiriama, kaip, pavyzdžiui, dūrinius fiksuoja žmogaus akys, kokius impulsus jie sukelia žmogaus smegenyse ir kt. (Inhoff et al. 2008; MacGregor, Shtyrov 2013). 2 Remiantis terminologo Kazimiero Gaivenio darybos tipų pavyzdžiais, šiame straipsnyje darybos tipai skiriami pagal pamatinio sando priklausymą tam tikrai kalbos daliai. K. Gaivenis nurodo, kad sudurtinių terminų darybai būdingiausi šie darybos tipai: daiktavardis + daiktavardis, daiktavardis + veiksmažodis, būdvardis + daiktavardis. Visiškai nebūdingi tipai būdvardis + būdvardis, daiktavardis + būdvardis, veiksmažodis + būdvardis ir kt. (Gaivenis 2002: 55). BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 Kwan Jung teigimu, dūrinio formaliosios sandaros suvokimas padeda mokytis ir suprasti kitas kalbas (Jong, Jung 2015: 79). Patrickas Zieringas ir Lonneke Plas, be kitų privalumų, nurodo ir svarbą mašininiam vertimui (Ziering, Plas 2014: 1047). Darybos tipus reikia tirti, norint išlaikyti tinkamas terminų darybos proporcijas, kad vieni darybos tipai neužgožtų kitų. Nagrinėjant formaliąją dūrinių struktūrą, kyla nemažai probleminių klausimų. Vienas jų susijęs su darybos tipo produktyvumo ir aktyvumo sąvokomis. Tatjanos Ivanovos nuomone, neretai šios sąvokos painiojamos ar tapatinamos. Mokslininkė, aptardama dūrinio darybos modelio3 požymius, įvardija šių sąvokų skirtumus. Jos teigimu, darybos modelį apibūdina trys požymiai: 1) produktyvumas. Tai yra kiekybinė modelio charakteristika; 2) aktyvumas. Šis požymis suprantamas kaip darybos modelio pildymas naujais nariais; 3) vartojamumas. Tai yra modelio narių vartojimas tekstuose, realizavimas kalbos vartojimo akte (Иванова 2001). Tačiau net ir suvokus produktyvumo ir aktyvumo sąvokų skirtumus, lieka neaišku, ar, pavyzdžiui, užtenka vieno neologizmo aktyvumui patvirtinti (Pike 1954: 87). O Zelligas Harrisas produktyvumo klausimą laiko apskritai neišsprendžiamu, nes kalba vystosi (Harris 1951: 265). Tačiau šios abejonės negali versti atsisakyti darybos tipo produktyvumo, kuris laikomas vienu svarbiausių darybos tipo požymių, tyrimų. Šiame straipsnyje pasirinkta nagrinėti vienos konkrečios – statybos – srities mokslo kalboje vartojamus gim ininius lietuviškus ir hibridinius terminus, padarytus dūrybos būdu. Dūrybos populiarėjimas skatina pažvelgti ir į šio terminų darybos būdo tradicijas, o jas įvertinus galima nustatyti ir naujas dūrybos tendencijas, apibrėžti kryptis, kuriomis galima darybiškai plėtoti terminiją. Šio straipsnio tyrimo objekto – statybos terminijos dūrinių – vartojimo mokslo kalboje laikotarpis – 1919–1940 metai – pasirinktas tiek dėl istorinės Lietuvos aktualijos – valstybės atkūrimo šimtmečio, tiek dėl šio tarpsnio svarbos bendrinės lietuvių kalbos raidai, taip pat ir terminologijai. Tuo metu sparčiai plėtojantis ūkiui atsirado daugybė naujų realijų, kurioms pavadinti buvo padaryta daug naujų terminų (ne išimtis ir statybos dūriniai), plėtojosi terminologijos mokslas. Aldonas Pupkis 1918–1940 metus laiko ryškiausiu bendrinės kalbos kilimo laikotarpiu (Pupkis 2005: 44). Šiame straipsnyje, taikant aprašomąjį, struktūrinės analizės ir loginės klasifikacijos metodus, siekiama išryškinti, kaip nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaromi statybos terminijos dūriniai, kurie darybos tipai buvo produktyviausi. Siekiant nustatyti, ar 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos tipų produktyvumas bei aktyvumas išliko ir 3 Modelių rusų kalbotyroje dažniausiai laikoma tai, kas šiame straipsnyje vadinama darybos tipu, t. y. formaliąją struktūrą (Черепанов 2004). BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 paskutiniu statybos terminijos raidos etapu (XX a. pab.–XXI a. pr.), formaliosios struktūros požiūriu nagrinėjami ir į 2002 m. Statybos terminų žodyną (toliau – STŽ) įtraukti dūriniai. Medžiaga straipsniui surinkta iš 33 šaltinių: tarpukario Lietuvos statybos vadovėlių, mokomųjų knygų ir mokslinių straipsnių. Knygos daugiausia spausdintos 1929–1939 metais. Remiantis šia informacija, galima daryti prielaidą, kad stambiojo žanro moksliniam leidiniui išleisti reikia kone dešimtmečio įdirbio. Straipsniai žurnale Technika publikuoti nuo 1924 metų. Skaitytuose statybos srities šaltiniuose rasti 262 giminingi statybos terminai dūriniai. Straipsnyje nenagrinėjami skolinti dūriniai, kadangi darybos veiksmas yra įvykęs ne lietuvių kalboje. Prie dūrinių, kurių reikšmė skaitytojui gali būti neaiški, rašomos nuorodos į tekstinę išnašą, kurioje pateikiamos dūrinio konteksto ištraukos. 1. NAGRINĖJAMOS MEDŽIAGOS KONTEKSTO APŽVALGA Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, be kitų, sparčiai plėtojasi ir statybos sektorius. 1914–1918 m. karas padarė didžiulę žalą statybos pramonei, sunaikino 13 250 gyvenamųjų ir 24 680 negyvenamųjų pastatų (Macijauskas 1929: 10). Šiuo laikotarpiu tapo svarbu ne tik atkurti tai, kas sugriauta, bet ir modernizuoti statybos sektorių, diegti naujas medžiagas ir technologijas. Pavyzdžiui, Kaune 1919–1930 m. buvo pastatyti 4 149 statiniai, kuriems taikyti nauji kompozicijos principai, naudotos naujos konstrukcijos (Butkuvienė 2001: 150, 153). Kū­rėsi ir plėtojosi atskiros statybos sritys: kelių tiesyba, tiltų statyba, geotechnika, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamyba. Teoriniams veiklos pagrindams ypač aktuali tapo mokslinė literatūra. Tarpukariu Lietuvoje buvo išspausdinta nemažai statybos srities vadovėlių, mokomųjų knygų. Dalis jų buvo pirmosios knygos lietuvių kalba apie tam tikrą statybos technologiją ar net sritį. 1924 m. Lietuvos universitete pradėtas leisti žurnalas Technika. Kiekviename leidinio numeryje publikuota mokslinių straipsnių apie statybas, be to, skelbtos statybos mokslinių leidinių recenzijos, kuriose, be specialybės dalykų, aptariami ir statybos srities leidiniuose vartojamos terminijos klausimai. Su intensyvia statybos veikla ir leidyba susijusi ir statybos terminijos plėtra. To laikotarpio statybos terminijos ir visos šios profesinės kalbos formavimuisi didelę reikšmę turėjo išskirtinės asmenybės – statybos inžinieriai, dirbę Lietuvoje, atlikę reikšmingus mokslinius tyrimus, rašę straipsnius ir knygas, mokę jaunimą. Minėtini Juozas Gabrys, Pranas Jodelė, Jonas Kiškinas, Pranas Morkūnas, Anatolijus Rozenbliumas, Jonas Šimoliūnas, Kazimieras Vasiliauskas ir kt. Tai buvo išsilavinę, užsienyje studijavę ar (ir) dirbę žmonės, gebantys gerąją praktiką pritaikyti BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darb os polinkiai | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 Lietuvoje. Kaip matyti iš jų leidiniuose pateiktų naudotos literatūros sąrašų, šie inžinieriai mokėjo po kelias užsienio kalbas. Rašydami publikacijas, vadovėlius, dažniausiai jie versdavo iš vokiečių kalbos, neretai iš rusų, rečiau – iš prancūzų. Kadangi naujoms realijoms įvardyti reikėjo naujų terminų, tuo metu buvo sukurta daug statybos naujadarų, iš jų – ir dūrinių. Naujų dūrinių darbai pirmuoju Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu svarbi buvo vokiečių kalba, pasižyminti dūrinių gausa (vokiečių kalboje dūryba – pats produktyviausias darybos būdas). Statybos moksliniuose tekstuose greta naujų lietuviškų terminų dažnai skliaustuose pateikiami vokiški atitikmenys. Savo leidinių pratarmėse autoriai kalba apie lietuviškų statybos terminų trūkumą, atsiprašo skaitytojų už taisytinus terminus. Pavyzdžiui, inžinierius, Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojas Jonas Gabrys savo vadovėlio pratarmėje rašo: „Šis vadovėlis spausdinamas dar neturint išdirbto[s] bei įsivyra uvosios tiltų ir statybos terminologijos. Tode gal ne vienas čia pavartotas terminas yra taisytinas. Tačiau šių netobulumų išvengsim tik ateity. Keleta pavartotų brėžiniuose terminų (pvz., spragbalke, ledlaužys, pusiauupi uva) neatitinka tekstui, nes klišės buvo pagamintos prieš šių terminų pakeitimą“ (SGBT 1931: 7). Skaitant to laikotarpio leidinius, akivaizdu, kad vartojami terminai labai priklausė nuo asmeninių autorių nuostatų. Pavyzdžiui, profesorius Pranas Jodelė buvo antivireliūniškų pažiūrų, labiau pritarė Jono Jablonskio pozicijai be reikalo neprigalvoti atitikmenų tarptautiniams terminams. „Kas link terminologijos, tai aš šalinin kas tarptautinių terminų,“ – rašė P. Jodelė vieno iš savo vadovėlių Prakalboje (1922: Pr4). Tačiau profesorius vartojo ir skolinių, kurie nėra tarptautiniai terminai, argumentuodamas jų „sulietuvėjimu“. P. Jodelė buvo didelis autoritetas, ir jo pažiūros bei nuostatos tam tikrų terminų vartojimo atžvilgiu veikiausiai turėjo nemažą įtaką tam tikrų terminų plitimui ar traukim uisi iš vartosenos (žr. 3 skirsnį apie gelžbetonio terminą). Kalbant apie to laikotarpio dūrinius, reikia pasakyti, kad šia tema būta įvairių nuomonių. Antano Vireliūno vadovaujama Terminologijos komisija siūlė nemažai dūrinių, kurie buvo tarptautinių žodžių vertiniai, pvz.: ormatis, šilčiarodis, šilčiomatis. Kai komisijai ėmėsi vadovauti J. Jablonskis, vietoj tokių naujadarų buvo grąžinti tarptautiniai žodžiai (Piročkinas 1978: 180). Netikslingą, besaikį dūrinių darymą, vadinamą „kalimu“, ir jų dėjimą į žodynus kritikavo ir Antanas Salys. Benjamino Sereiskio Lietuviškai-rusiško žodyno (1933) recenzijoje A. Salys rašo: „Bet keistai atrodo sudurtinių žodžių kalimas iš skaitvardžių. 41 puslapyje duota virtinė aštuon(ia)amžis, aštuon(ia)galis <...> tipo žodžių. Taip darant galima visų visus žodyno 4 Pr. – Prakalba, leidinyje nenumeruota. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 daiktavardžius pakartoti su visais skaitvardžiais“ (Salys 1933: 31). Ir čia pat priduria: „Taip pat nevieta žodyne: baltadančiui, baltanosiu, geltondančiui, geltonuodegiui…“ (Salys 1933: 32). Iš statybos specialistų labiausiai to laikotarpio statybos terminijos dūrinių posistemį yra papildęs profesorius, Lietuvos universiteto statybos katedros vedėjas Jonas Šimoliūnas. Vien jo knygoje Statyba. Statybinės medžiagos (1937) rasti 72 giminingi statybos terminai dūriniai, o knygoje Statyba. Žemės darbai (1939) – 62 dūriniai. Prie naujų dūrinių J. Šimoliūnas skliaustuose dažnai pateikia vokiečių kalbos atitikmenis, kuriais remiantis galima teigti, kad statybos terminijos naujadarai dūriniai iš esmės yra daliniai ar visiškieji vertiniai, pvz.: miltamedis (Mehlbaum) SSM 1937: 159, dribsmėlis (Fliessand, Triebsand) ŠŽD 1939: 277, čiulpklozetis (Absaugeklo全tanlage) SSM 1937: 102, gruntagražtis (Grundbohrer) ŠŽD 1939: 308, vyšniamedis (Wildkirshe) SSM 1937: 159. Iš rastų 262 giminingų statybos terminų dūrinių mokslinėje 1918–1940 m. statybos srities literatūroje labiausiai paplitę buvo šie terminai: dūmtakis, dūmtraukis, gelžbetonis, perkūnsargis, pusiausvyra, skerspjūvis, statramstis, šaligatvis, vandentiekis. Veikiausiai jų paplitimas ir vartosenos dažnis buvo vieni iš ekstralingvistinių veiksnių, lėmusių, kad visi išvardyti dūriniai, išskyrus perkūnsargį, vartojami ir vėlesnėje mokslo literatūroje, patenka į 2002 m. išleistą STŽ. 2. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ DARYBOS TIPAI Stasio Keinio teigimu, lietuviškų sudurtinių terminų darybai būdingi visi pagrindiniai dabartinės lietuvių kalbos dūrinių darybos tipai. Mokslininkas, nagrinėjęs 11 terminų žodynų, išleistų 1954–1971 metais, dūrinius, pateikia 16 darybos tipų (žr. Keinys 2005: 131–132). Tiriant 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinius, nustatyta, kad jie padaryti pagal 10 darybos tipų. Produktyviausios kalbos dalys yra daiktavardis, veiksmažodis ir būdvardis. Dūrinių, kurių vienas sandas būtų paremtas prieveiksmiu, skaitvardžiu ir įvardžiu, rasta tik keletas (žr. 1 pav.). Taigi, nors tarpukario Lietuvos statybos terminijos dūrinių daryboje dalyvauja tos pačios kalbos dalys, kaip ir XX a. II pusės terminų daryboje, šiame straipsnyje aptariamojo laikotarpio statybos terminijos dūrinių daryba nepasižymi šių kalbos dalių kombinacijų įvairove. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 1 PAV. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių pasiskirstymas pagal darybos tipus5 Lietuvių kalbotyroje įprasta dūrinio semantiniu ir gramatiniu centru laikyti antrąjį sandą. Iš tirtos medžiagos nustatyta, kad daugumos to meto statybos terminijos dūrinių antrasis sandas yra daiktavardinis. Kaip teigiama Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – DLKG), „Dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu sudaro beveik tris ketvirtadalius visų dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių“ (DLKG 1997: 151). Aptariamojo laikotarpio statybos terminijoje tokie dūriniai sudaro dar didesnę dalį – net 85 proc. visų dūrinių. Daug mažiau dūrinių yra su veiksmažodiniu antruoju sandu ir tik vienas – su būdvardiniu. Tarp visų darybos tipų vyrauja apibrėžiamieji dūriniai: dažniausiai pirmasis sandas apibrėžia antrąjį, susiaurindamas, specializuodamas jo reikšmę. 2.1. Dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu Pats produktyviausias raštu statybos terminijos dūrinių darybos tipas – daiktv. + daiktav. Jam priklauso beveik pusė – 139 – nagrinėjamo laikotarpio giminingų statybos terminų dūrinių, pvz., akmengruntis ŠŽD 1939: 435, akmenkaltis ŠŽD 1939: 281, ąžuolmedis SSM 1937: 172, basliašulis SSM 1937: 161, darbavietė KPĮ 1939: 20, drenažgriovis ŠŽD 1939: 306, dujavamzdis ŠŽD 1939: 438, dūmtakis ŪP 1934: 10, durpiagruntis ŠŽD 1939: 305, gontvinė SSČ 1935: 25, 5 DD – daiktavardis + daiktavardis, BD – būdvardis + daiktavardis, VD – veiksmažodis + daiktavardis, SD – skaitvardis + daiktavardis, PD – prieveiksmis + daiktavardis, ĮD – įvardis + daiktavardis, BV – būdvardis + veiksmažodis, DV – daiktavardis + veiksmažodis, PV – prieveiksmis + veiksmažodis, SV – skaitvardis + veiksmažodis, DB – daiktavardis + būdvardis. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darbų polinkiai | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 gruntagražtis SŽD 1939: 308, kalkakmenis MSUP 1938: 59, kniedtarpis GK 1933: 55, krumpliaratis SSM 1937: 90, lajamedis SSM 1937: 156, laukakmenis PSD 1932: 120, mediensiulė SSM 1937: 267, medžplytė SSM 1937: 156, moliasmėlis SŽD 1939: 355, motorpiūklis SSM 1937: 168, parkietpušė SSM 1937: 153, perkunsargis GTS 1930: 80, plentkraštis DS 1929: 10, plentvolis PSD 1932: 117, plienbetonas GTS 1930: 28, polgalis SŽD 1939: 433, pongalis KS 1936: 121, ratlankis SGBT 1931: 304, skliautarkė SŽD 1939: 357, skliautsija SGBT 1931: 111, skylvamzdis SŽD 1939: 450, špuntlentė SGBT 1931: 147, orpumpis SSM 1937: 2015, stoglangis KS 1936: 38, stoglovis SSM 1937: 228, tinkbalanė KS 1936: 31, ugniasienis ŽŪS 1929: 75, vandენpumpis SBTĮ 1922: 100, vyšniamedis SSM 1937: 159, žemėvietė6 SGBT 1931: 141, žemsiurb lis SŽD 1939: 277, žieviapluoštis SSM 1937: 121, žvyrduobė KS 1936: 8, žvyrsmėlis SSM 1937: 14. Produktyvumu, nors jau kur kas mažesniu, išsiskiria dar vienas darybos tipas – būd v. + daikt. Skaitytoje 1918–1940 m. mokslinėje statybos srities literatūroje rastas 61 šio darybos tipo dūrinys, pvz.: aukštakrosnis SSM 1937: 85, drūtg alis SŽD 1939: 325, geležinkelis GTS 1930: 65, juodad arbis SDTSS 1930: 70, juodgrindys KS 1936: 27, juodlubės KS 1936: 27, juodmedis SSM 1937: 172, juodžemė PMST 1923: 17, laibgalis KS 1936: 6, minkštamedis SSM 1937: 161, plokščia geleilė SS 1940: 530, plongalis GTS 1930: 82, SŽD 1939: 309, raudonmedis SSM 1937: 267, sauskelis DS 1929: 6, skersbalkis KS 1936: 28, skersija MT 1929: 45, skersjėga MT 1929: 63, skystagruntis SŽD 1939: 355, skystastiklis SŽD 1939: 508, skystsmėlis SŽD 1939: 277, smailagalys SŽD 1939: 446, statramstis GTS 1930: 82, viešbutis TŽ 1920: 71, vieškelis DS 1929: 6, žaliašerd is SSM 1937: 150, žaliatvorė KS 1936: 245. Keletas dūrinių atstovauja veiksm až. + daikt. darybos tipui: čiulp klozetis SSM 1937: 102, gaubmeškė7 SŽD 1939: 441, gręžk altis SŽD 1939: 316, gręžma išis8 SŽD 1939: 367, gręžskylė SŽD 1939: 307, jungiamalūnis9 SŽD 1939: 469, klijuotmedis SSM 1937: 267, klotsienė SŽD 1939: 352, spraustpolis SŽD 1939: 412, spraustsienė SŽD 1939: 349. Beveik visi (išskyrus važtapinig ius) rasti J. Šimoliūno knygose. Kadangi tokio darybos tipo dūriniai vartoti (gal ir padaryti?) vieno mokslininko, kyla klausimas, ar šie dūriniai sudaryti remiantis tuo pačiu darybos polinkiu, ar stichiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Šimoliūno vartoti dūrinių pirmieji sandai remiasi 6 „Žemėvietėje, kuri nėra nuolat vandens padengta (ne plonesniu kaip 0,5 m sluoksniu) pamato padas būtinai įleidžiamas žemėn tiek, kad esantis netarpinai po padu gruntas žiemą nešaltų.“ SGBT 1931: 141. 7 „Express – polis su apvalymadžiu a, paliekamu padu k, žiedplukčiu d, dvietine gaubmeške b, kėlimo trosais e ir k (žr. a-g v.).“ SŽD 1939: 441. Meška – polių kalimo įtaisas. 8 „Iš po žambo grunto išėmimas daromas kibirais, rėčkomis, gręžmašiais, indiškais kastuvais, samčiais, greiferiais, norijomis ir kitais įrankiais ir prietaisais.“ SŽD 1939: 367. 9 „Iš trilypės patalpos (9-10) klinkeris su priemaišomis leidžiamas į jungiamalūnį (Verbundmūle) ir čia jau yra gaunamas cementas, kuris elevatoriumi keliamas į cemento silosą (13), o iš jo apačioje (14) išpilsto mas į maišus arba statinaites.“ SŽD 1939: 470. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 pirminiais veiksmažodžiais, kuriems nebūdinga šaknies balsių kaita (čiulpklozetis SSM 1937: 102, gaubmeškė SŽD 1939: 441, gręžkaltis SŽD 1939: 316, gręžmaišis SŽD 1939: 367, gręžskylė SŽD 1939: 307, jungiamalūnis SŽD 1939), ir būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais (klijuotmedis SSM 1937: 267, klotsienė SŽD 1939: 352, spraustpolis SŽD 1939: 412, spraustsienė SŽD 1939: 349). Kaip rašoma DLKG, sudurtiniams daiktavardžiams daryti dažniausiai imami priešdėlinių veiksmažodžių dalyviai (DLKG 1997: 159). Surinkti pavyzdžiai rodo, kad tarpukariu statybos terminai daryti tik iš priešdėlinių veiksmažodžių būtojo laiko dalyvių. Grynai veiksmažodinių (ne dalyvinių) dūrinių veiksmažodinio sando forma nerodo, ar remiamasi būtojo laiko ar esamojo laiko kamienu (plg.: čiulpklozetis: čiulpia, čiulpė; gaubmeškė: gaubia, gaubė; gręžkaltis, gręžmaišis: gręžia, gręžė; jungiamalūnis: jungia, jungė). Apskritai dūrinių su veiksmažodiniais sandais daryba kalbininkų vertinama nevienareikšmiškai. S. Keinys tokios darybos dūrinius pagal formą sieja su atitinkamų veiksmažodžių asmenuojamosiomis formomis, o pagal reikšmę kai kuriuos jų (kaip pavyzdžius pateikia terminus gręžvietė, lydroštis, siurbvamzdis) sieja su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Termino gyvenvietė sąsają su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu mokslininkas argumentuoja žodyne pateikiamu sinonimu gyvenamoji vieta (Keinys 2005: 159–160). Labai mažai statybos terminijos dūrinių priklauso skaitu. + daiktv. darybos tipui – rasti 5 tokio darybos tipo dūriniai: tribalkis SDTSS 1930: 76, trikojis SŽD: 438, trišakis SDTSS 1930: 76, vienkiemis DS 1929: 11, vienratis SŽD 1939: 290. Minėtina, kad šio tipo dūrinių pirmieji sandai paremti tik kiekiniais skaitvardžiais vienas ir trys. Nerasta nė vieno dūrinio, kurio pirmasis sandas sietųsi su kitokiu skaitvardžiu. Įdomu, kad 2002 metais išleistame STŽ taip pat nėra nė vieno gimininio termino dūrinio, kurio sandas būtų paremtas kitokiu skaitvardžiu, nei vienas ir trys. Tačiau rūšinių terminų dėmenų darbai imami visi kiekiniai skaitvardžiai iki dešimt. Tik du dūriniai – šaligatvis SDTSS 1930: 48 ir pusiaulet ena10 ŽŪS 1929: 88 – atstovauja priev. + daiktv. darybos tipui ir tik vienas – savikaina KPĮ 1939: 59 – įvard. + daiktv. darybos tipui. Terminas savikaina turi nekeistą galūnę, Vincas Urbutis teigia, kad dūriniai su pirmuoju įvardiniu sandu savi-, o antruoju daiktavardiniu yra artimi dūriniams, turintiems antrąjį veiksmažodinį sandą: savimyla, savišalpa ir pan. (Urbutis 1961: 105). Pažymėtina, kad dauguma 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių padaryti iš darbybiškai neskaidomą kamieną turinčių kalbos dalių. Nedaug rasta dūrinių, kurių sandą būtų 10 „Vainikai kertėse yra suneriami pusiauletėnomis (žr. 132 pieš.), o jų sijos viduryje sienos – universale spyna (133 pieš.).“ ŽŪS 1929: 88. BENDRINĖ KALBA 92 (2019)   www.bendrinekalba.lt   ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 galima skaidyti darybiškai, pvz., medienšiulė SSM 1937: 267, geležinkelis GTS 1930: 65, nuolaidometras PMST 1923: 21, grąžtasukis SŽD 1939: 309. Dabartinėje lietuvių terminijoje dūrinio giminė dažniausiai priklauso nuo to, kurios giminės daiktavardžiu paremtas antrasis sandas: dūrinys paprastai išlaiko šio daiktavardžio giminę. Tačiau kai kuriems 1918–1940 m. statybos terminijos dūriniams šis dėsnis dar nebuvo taikytas: pvz., ugniasienis11 ŽŪS 1929: 79, vandenspumpis SBTĮ 1922: 100, šaligatvis SDTSS 1930: 48, trišakis SDTSS 1930: 76. Pavyzdžiai rodo, kad, nors daiktavardis, kuriuo paremtas antrasis sandas, yra moteriškosios giminės, dūrinys įgyja vyriškąją giminę. Priešingų atvejų – kad dūrinys būtų moteriškosios giminės, o daiktavardis, kuriuo paremtas antrasis sandas, – vyriškosios, – neužfiksuota. Kalbant apie galūnę, pasakytina, kad dauguma dūrinių atitinka sisteminę darybą: moteriškosios giminės dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu dažniausiai įgyja galūnę -ė, o vyriškosios – -is, -ys. Vis dėlto skaitytoje statybos srities mokslinėje literatūroje rastas vienas kitas pavyzdys, kai moteriškosios giminės galūnė išlieka -a, t. y. tokia pati kaip ir moteriškosios giminės daiktavardžio, kuriuo paremiamas antrasis sandas, pvz.: skliautsija SGBT 1931: 111, skersija MT 1929: 45, skersjėga MT 1929: 63. 2.2. Dūriniai su veiksmažodiniu antruoju sandu Kaip minėta, 15 proc. dūrinių yra su antruoju veiksmažodiniu sandu. Dauguma jų, t. y. 37, priklauso daiktv. + veiksmaž. darybos tipui, pvz.: akmenskaldė DS 1929: 10, akmenskaldys SSM 1937: 3, dulkėgauda TŽ 1920: 16, dūmčiulpis SSM 1937: 228, dūmtraukis T 1930: 348, gartraukis SDTSS 1930: 87, grąžtasukis SŽD 1939: 309, kaminbrėtys KS 1936: 79, kirvialaužis SSM 1937: 160, lentpiūvė KS 1936: 7, lytlauža12 PMST 1923: 73, orlaidis SDTSS 1930: 79, poliakalis SSM 1937: 3, poliarovis SSM 1937: 3, stogdengis SDTSS 1930: 70, takoskyra13 SGBT 1931: 20, ugniagesa TŽ 1920: 67, vandentie kis BŽV 1925: 6, vandent raukis SBTĮ 1922: 11, žaibolaidis KS 1936: 254, žemkasys SDTSS 1930: 70. Keletas dūrinių su antruoju veiksmažodiniu sandu atstovauja priev. + veiksmaž. darybos tipui: greitmaišė SSM 1937: 87, greitpylis SSM 1937: 92, PMST 1923: Įž., pusiau piova PMST 1923: 73, pusiau svyra SGBT 1931: 7. Rastas tik vienas dūrinys, t. y. viensėdis KS 1936: 3, 11 „Buvusio Lietuvos Atstatymo komisariato statybos taisyklėmis <...>, „ugniasieniais yra vadinamos ištisos mūrinės sienos be langų ir durų, skirtos apsiginti nuo ugnies.“ ŽŪS 1929: 79. 12 „Tilto ramsčiams nuo lyčių apsaugoti statoma lytlaužos.“ PMST 1923: 73. 13 „Iš vienos pusės baseinas esti apibrėžtas keliu, iš kitos – vandenį skiriama linija arba takoskyra (26 brėž.).“ SGBT 1931: 20. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darbų polinkiai | 10 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 atstovaujantis skaitv. + veiksmaž. darybos tipui. Tolesni tyrimai turėtų patvirtinti ar paneigti šio darbo tipo mažą produktyvumą ar, O. Meškovo terminu kalbant, uždarumą. V. Urbutis, nagrinėdamas lietuvių kalbos dūrinių darbą, pažymi, kad „[a]ntrasis, veiksmažodinis, sandas paprastai remiasi priešdėlių neturinčiais pirminiais ar mišriaisiais veiksmažodžiais. Net tie nedaugelis veiksmažodinių sandų, kurie siejasi su antriniais veiksmažodžiais, paprastai neturi pastariesiems būdingų priesagų, pvz.: <...> naktivalka (: valkiotis), saulėkaita (: kaitinti) <...> žemėnauda (: naudotis)“ (Urbutis 1961: 109). Iš raštų statybos terminijos dūrinių tik termino ugniagesa TŽ 1920: 67 antrasis sandas paremtas priesaginiu veiksmažodžiu gesinti. Tačiau darant terminą ugniagesa veiksmažodžio gesinti priesaga -in praleista – antrasis sandas paremtas patrumpintu kamienu. Taigi turime vadinamosios kamieno dezintegracijos atvejį (apie dezintegraciją plačiau žr. Urbutis 2009: 234–242). Visų kitų dūrinių veiksmažodinis sandas sietinas su pirminiais ir mišriaisiais veiksmažodžiais. Yra keletas dūrinių, kurių veiksmažodinio sando šaknies balsis sutampa su veiksmažodžio esamojo laiko kamieno balsiu: takoskira SGBT 1931: 20 (: skiria), žemsemė SŽD 1939: 277 (: semia), pusiausvyra SGBT 1931: 7 (: svyra), ir keletas dūrinių, kurių veiksmažodinio sando šaknies balsis sutampa su veiksmažodžio būtojo kartinio laiko kamieno balsiu, pvz.: pusiaupiova PMST 1923: 73 (: pjovė), greitpylis SSM 1937: 92 (: pylė). Tačiau tvirtinti, kad minėti dūriniai paremti būtent šiomis veiksmažodžiai formomis, veikiausiai negalima. V. Urbutis pažymi, kad toks balsių sutapimas gali būti atsiradęs ne dėl rėmimosi būtojo ar esamojo laiko kamienais, o „dėl sudurtinių žodžių daryboje dalyvaujančios šaknies balsių kaitos“ (Urbutis 1961: 109). Užfiksuota keletas statybos terminijos dūrinių, kai kamienų balsiai nesutampa nė su vienos veiksmažodžio formos šaknies balsiais, pvz.: lentpiūvė KS 1936: 7 (plg.: pjauti, pjauna, pjovė), orlaidis SDTSS 1930: 79, žaibolaidis KS 1936: 254 (plg.: leisti, leidžia, leido). Tai akivaizdžios šaknies balsių kaitos atvejai, tokia dūrinių daryba primena galūninę darybą (plg pjūvis, laida). Minėtina, kad galūnė -a dažniausiai turi abstrakčios reikšmės, o galūnės -ė, -is, -ys – konkrečios reikšmės dūriniai. 2.3. Dūrinys su būdvardiniu antruoju sandu Rastas vienas daiktav. + būdv. darybos tipo terminas pusapvalis14 ŽŪS 1929: 191. Tai labai neįprastas tam laikotarpiui sudurtinio gimiminio termino darybos būdas – daugiausia su 14 „Kai kuriose Viurtembergo vietose stogams dengti vartoja ilgas skiedras nuo 0,85 iki 1,10 m ilgumo ir nuo 13 iki 16 cm platumo: jas prikala medinėmis vinimis prie grebėstų pagamintų iš pusapvalių (423 prieš.).“ ŽŪS BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 11 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 daiktavardiniu sandu pus-, o kitu būdvardiniu sandu aptariamuoju metu būdavo sudaromi rūšinių statybos terminų dėmenys, plg.: pusdrūtis raštas ŽŪS 1929: 17, pusgrynė lenta KS 1936: 6, pusrupis smėlis SŽD 1939: 340, puššaltis trobesys KS 1936: 9. Nors terminologų darbuose dažniausiai tokie rūšinių terminų dėmenimis einantys būdvardžiai priskiriami daiktv. + būdv. darybos tipui, pagal darybinę reikšmę minėti rūšinių terminų dėmenys yra labiau susiję su prieveiksmiu pusiau, plg.: pusdrūtis – pusiau drūtas raštas; pusgrynė – pusiau gryna lenta, pusrupis – pusiau rupus smėlis, puššaltis – pusiau šaltas trobesys. Panagrinėjus 2002 m. išleistame STŽ pateiktus dūrinius su sandu pus-, galima pastebėti tendenciją, kad ir šiame žodyne giminių sudurtinių terminų sandas pus- labiau susijęs su daiktavardžiu pusė: pusarkė STŽ 2002: 463, pusrąstis STŽ 2002: 464, pusrūšis STŽ 2002: 464, pusplytė STŽ 2002: 464, o rūšinių terminų dėmenų – su prieveiksmiu pusiau: pusglotnis varžtas STŽ 2002: 698, pusminkštis plienas STŽ 2002: 421, pussausis mišinys STŽ 2002: 342, pusskaidrė danga STŽ 2002: 101, pusstandė prijungtis STŽ 2002: 454. V. Urbutis pus- vadina prefiksoidu ir pabrėžia, kad „dažniau pus- parodo kalbamo dalyko nepilnumą, netikrumą (palyginti su dalyku, išreikštu antruoju sandu)“ (Urbutis 1961: 74). 3. FONETINIAI IR MORFOLOGINIAI DŪRINIŲ VARIANTAI Nagrinėtuose šaltiniuose rasta labai įvairių dūrinių ir, kaip minėta, daugybė jų vartota tik konkrečiame tekste, o kituose skaitytuose moksliniuose statybos srities tekstuose jų nepastebėta. Šią įvairovę lėmė tai, kad atsikuriančioje Lietuvoje plėtojosi įvairios statybos sritys, leisti skirtingų sričių moksliniai leidiniai. Terminų, kurie pasikartotų skirtinguose šaltiniuose, užfiksuota nedaug, todėl ir fonetinių bei morfologinių variantų to laikotarpio statybos terminijoje nėra gausu. Iš labiausiai paplitusių ir pasižyminčių variantiskumu visų pirma minėtinas gelžbetonis. Šio termino variantų eilutė yra trinarė: gelžbetonis GTS 1930: 9, SĮRG 1933: 3, T 1935: 95 – gelžbetonas SDTSS 1930: 10 – gelžbetonis DS 1929: 10, MGN 1933: 100, KS 1936: 8, SŽD 1939: 453. Dėl aptariamojo termino statybos literatūroje būta diskusijų. Pirmojo vadovėlio lietuvių kalba apie šią statybinę medžiagą Geležbetonis15 (1930) autorius J. Kiškinas vartojo taisyklingos darybos terminą geležbetonis. Tačiau tokios darybos terminas nepatiko profesoriui P. Jodelei, ir 1929: 192. „Norint pagaminti dėžę mėsliui laikyti 2 m platumo, 2 m ilgumo ir 1 m aukštumo, reikia sunaudoti: <...> pusapvalių 22,5 cm platumo <...>“. ŽŪS 1929: 434. 15 Dabartinėje statybos literatūroje šio vadovėlio pavadinimas taisomas – J. Kiškinas. Geležbetonis. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darbosポlinkiai | 12 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 jis J. Kiškino vadovėlio recenzijoje aptariamąjį terminą sukritikavo: „Ar verta buvo pripraštas žodis gelžbetonas keisti žodžiu geležbetonis. Taisyklingumas ne visuomet galima pritaikinti, o gelžbetonas ištarti lengviau nei geležbetonis“ (Jodelė 1930: 362). P. Jodelės siūlomas terminas yra veikiau vadinamasis sutrauktinis žodis su nekeista galūne, o ne tikrasis dūrinys. J. Kiškinas neatsižvelgė į P. Jodelės rekomendaciją ir toliau savo knygose ir straipsniuose vartojo geležbetonio terminą. Tačiau vėlesnėje (1937–1939 metų) literatūroje atsiranda daugiau gelžbetoniui analogiškos darybos dūrinių: gelžbalkis SŽD 1939 : 347, gelžkelis GTT 1922 : 75, gelžstiklis SSM 1937 : 237, gelžžvyris SŽD 1939 : 317. Šiems dūriniams būdinga elizija16 – išmetamas ilgasis balsis e (atkreiptinas dėmesys, kad po pusbalsio l išmetamas toks pat balsis, kaip ir einantis prieš pusbalsį), taip du skiemenys pakeičiami vienu. Termino geležbetonis eliziją veikiausiai lėmė terminų trumpumo reikalavimas. Nagrinėjamų laikotarpiu vyravo trumpi dūriniai: šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) jų yra triskiemeniai ir šiek tiek mažiau nei pusė (40 proc.) – keturiaskiemeniai. Kaip matyti, terminui gelžbetonis būdingas ir fonetinis, ir morfologinis variijavimas (abu variijavimo tipai būdingi ir terminui dūmatakis – dumtakis). Tačiau dauguma nagrinėjamo laikotarpio varijuojančios raiškos statybos terminijos dūrinių turi arba tik fonetinių, arba tik morfologinių skyrybių. Fonетinių variantų (nors daugumą jų būtų galima laikyti ir rašybos variantais) eilučių tėra penkios. Trimis atvejais skiriasi pirmojo sando šaknies balsio ilgumas: dūmatakis ŪP 1934: 10 – dumtakis ČSV 1936: 3; dūmtraukis ČSV 1936: 7, GTS 1930: 125, KS 1936: 38, MSUP 1938: 36, SDTSS 1930: 9 – dumtraukis T 1930: 348; trišakis SDTSS 1930: 76 – tryšakis VSD 1931: Įžn.; perkunsargis GTS 1930: 80, ŽŪS 1929: 49 – perkūnsargis PTŽ 1925: 23, SBTĮ 1922: 11. Dviem atvejais varijuoja antrojo sando balsis: pusiauupiova PMST 1923: 73 – pusiauupiūva PMST 1923: 33; vandenpompis SŽD 1939: 138 – vandenpumpis SBTĮ 1922: 100. Priebalsių variijavimo neužfiksuota. 16 Kalbotyros terminų žodyne elizija aiškinama kaip balsio numetimas žodžio gale, kai kitas žodis prasideda tokiu pat ar panašiu balsiu (Gaivenis, Keinys 1990: 56). 2007 m. Tarptautinių žodžių žodyne elizija apibrėžiama panašiai: „balsio, einančio prieš kito žodžio pradžios tokį patį balsį, iškritimas, pvz., lietuvių neesu > , prancūzų „pranc. le enfant > l’enfant (kūdikis)“ (TŽŽ 2007: 291). Tačiau 2013 m. išleistame Tarptautinių žodžių žodyne lietuviško pavyzdžio atsisakoma – veikiausiai dėl to, kad žodžio neesu vieno balsio e nebuvimą reikėtų laikyti kontrakcijos atveju. Pastaruoju metu elizijos sąvoka išplėsta: lietuvių fonologų darbuose elizija laikomas bet koks balsio išmetimas (Bacevičiūtė 2007). Užsienio literatūroje galima rasti darbų, kuriuose elizija apibrėžiama kaip balsio ar priebalsio iškritimas (Underhill 2016). BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 13 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 Morfologinių variantų rasta daugiau. Keletą atvejų sudaro giminės varijavimas: gontvinė SSČ 1935: 25 – gontvinis (plg.: gontviniais) KS 1936: 40; juodžemė PMST 1923: 17 – juodžemis SGBT 1931: 138; lytlauža SGBT 1931: 199 – lytlaužas T 1930: 341. Dalis statybos terminijos dūrinių yra tos pačios giminės, tik turi kitą galūnę: gelžbetonas SDTSS 1930: 10 – gelžbetonis DS 1929: 10, KS 1936: 8, MGN 1933: 100, SGBT 1931: 9; smailagalis SŽD 1939: 432 – smailagalys SŽD 1939: 446; stogdengys ŽŪS 1929: 191 – stogdengis KS 1936: 38. Dar kelias variantų eilutes sudaro dūriniai be jungiamųjų balsių ir su jais: buchsmedis SSM 1937: 145 – buchsamedis SSM 1937: 159, dūmtakis ŪP 1934: 10 – dūmatakis SDTSS 1930: 10, TŽ 1920: 16, ŽŪS 1929: 344; skerspiūvis ABSS 1929: 40, GK 1933: 27, PSD 1932: 103 – skersupiūvis SĮRG 1933: 7; viensėdis MS 1928: 1 – vienasėdis KS 1936: 3. Suprantama, kad tų pačių terminų išraiškos nevienodumas aptariamuoju laikotarpiu buvo neišvengiamas, nes mokslinės statybos terminijos dūrinių posistemis tuo metu dar tik pradėjo formuotis. 4. 1918–1940 METŲ STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIAI DABARTINĖJE STATYBOS SRITIES MOKSLO KALBOJE Tai, kad terminas padarytas pagal produktyvųjį darybos tipą, neužtikrina, kad toks terminas įsitvirtins vartosenoje. Liudmila Morozova pateikia tokią termino gyvavimo schemą: 1) atsiradimas; 2) spartus vystymasis, su kuriuo susijusi ir kitų žodžių, paremtų terminu, daryba; 3) stabilumo laikotarpis, ryšių su kitomis leksinėmis grupėmis plėtimas; 4) krizė, nuosmukis, terminiškumo nykimas (Морозова 1993). Daugybė tarpukario statybos terminijos dūrinių taip ir liko vadinamieji tekstiniai terminai, vartojami tik vieno autoriaus viename jo leidinyje. Jie nepasiekė net antrojo minėtosios schemos etapo. Šie dūriniai vertingi kaip pasyviosios lietuvių leksikos, kartu ir terminijos, dalis. Priežasčių, kodėl terminas toliau nebuvo vartojamas, gali būti įvairių: realijos, kurią pavadina dūrinys, neaktualumas; dūrinio hibridinė daryba, ypač jei skolintas sandas paremtas neteiktinu žodžiu; nesisteminė daryba ir kt. Kad būtų galima įvertinti 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių reikšmę dabartinei statybos terminijai ir darybos tipų kaitą, iš STŽ, kuriame geriausiai atsiskleidžia dabartinės statybos terminijos visuma, buvo išrinkti gimininiai statybos terminai dūriniai ir darybos tipų požiūriu palyginti su tarpukario Lietuvos statybos terminijos dūriniais. Iš 377 STŽ rastų gimininių terminų dūrinių 38 sutampa su 1918–1940 m. statybos srities mokslinėje literatūroje BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 14 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 vartotais gimininiais statybos terminais dūriniais, pvz.: akmenskaldė STŽ 2002: 16, dribsmėlis STŽ 2002: 277, drūtagalis STŽ 2002: 128, dūmtakis STŽ 2002: 131, gruntkelis STŽ 2002: 183, juodmedis STŽ 2002: 530, kryžkelė STŽ 2002: 291, medvilnė STŽ 2002: 331, plentuolis STŽ 2002: 418, pusiausvyra STŽ 2002: 463, pusrūsis STŽ 2002: 464, šaltkalvis STŽ 2002: 607, savikaina STŽ 2002: 503, smagratis STŽ 2002: 532, stoglovis STŽ 2002: 585, trikojis STŽ 2002: 659, žalvaris STŽ 2002: 723. Šis sutapimas nėra atsitiktinis: pagrindinis STŽ rengėjas akademikas A. Kudzys teigia, kad, rašydamas žodyną (jį rašė 20 metų), naudojosi tarpukario Lietuvos mokslininkų veikalais (Kudzys 2002). Matyti, kad, atrenkant terminus STŽ, buvo paisoma ne tik dūrinio aktualumo, bet ir darybos taisyklingumo bei sandų lietuviškumo. Visi minėti terminai aktyviai vartojami šiuolaikiniuose statybos srities moksliniuose tekstuose. 2 PAV. 1918–1940 m. ir 2002 m. giminių statybos terminų dūrinių darybos tipų kiekybinės išraiškos lyginamoji diagrama Kaip matyti 2 paveiksle, 1918–1940 m. ir 2002 m. dūrinių pagrindiniai morfologinės struktūros polinkiai yra tie patys: daugiausia dūrinių yra padaryta iš daiktavardžio, veiksmažodžio ir būdvardžio. Prieveiksmis, skaitvardis ir įvardis pasižymi labai mažu darumu. Visi produktyvūs darybos tipai išlieka ir aktyvūs, papildyti naujais nariais. Ryškus skirtumas – padidėjo veiksmažodžio produktyvumas, sudarant statybos terminijos dūrinius. Dūrinių su pirmuoju daiktavardiniu, o antruoju veiksmažodiniu sandu, palyginti su 1918–1940 m. duomenimis, 2002 m. STŽ yra užfiksuota daugiau nei dvigubai. Be to, atsiranda du nauji darybos tipai, ir jie abu susiję su veiksmažodiniu antruoju sandu: būd. + veiksmaž. ir įvardis + veiksmaž. Kol kas BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 15 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 negalima teigti, kad šie darybos tipai yra produktyvūs, nes jiems atstovauja nedaug dūrinių. DLKG (1997: 161) teigiama, kad „[d]ūriniai, kurių antrasis sandas yra veiksmažodinis, sudaro maždaug ketvirtadalį visų sudurtinių daiktavardžių.“ Žvelgiant į 2 paveiksle pateiktus duomenis, akivaizdu, kad pagal veiksmažodžio produktyvumą statybos terminijos dūrinių daryba tolsta nuo bendrųjų lietuvių kalbos paprastųjų sudurtinių žodžių darybos polinkių – statybos terminijoje tokių dūrinių daugėja. Aptariamajame 2002 m. žodyne nebuvo rasta nė vieno giminingo statybos termino dūrinio, atstovaujančio neproduktyviems skaitv. + veiksmaž. ir daiktav. + būdv. darybos tipams. Tai patvirtina minėtą prielaidą apie tokios morfologinės struktūros dūrinių nesistemiškumą. IŠVADOS 1. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, 1918–1940 m., vykstant statybos sektoriaus plėtrai, kuriantis atskiroms šio sektoriaus sritims, buvo sukurta nemažai statybos terminų, iš jų – ir dūrinių. Šiuo laikotarpiu statybos terminijos kūrimasis glaudžiai susijęs su mokslinio stiliaus, taip pat ir profesinės kalbos, kaip vienos kalbos atmainų, formavimusi ir įsitvirtinimu. 2. Iš 30 statybos mokslinio stiliaus leidinių ir straipsnių išrinktų giminingų statybos terminų dūrinių kiekybiniai duomenys rodo, kad dūryba tarpukariu buvo svarbus statybos terminų darybos būdas: skaitytoje literatūroje rasti 262 giminingi statybos terminai dūriniai. Greta kai kurių dūrinių pateikti vokiški atitikmenys sudaro prielaidą šiuos lietuviškus dūrinius vertinti kaip dalinius ar visiškuosius vertinius. 3. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių daryba vyko pagal tipus, istoriškai susiklosčiusius lietuvių kalboje. Daugiausia statybos terminijos dūrinių priklauso dažniausiai lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių grupei su abiem daiktavardiniais sandais – tokių dūrinių yra net 52,9 proc. Daiktavardinius sandus turi ir kiti gausa išsiskiriančių darybos tipų dūriniai: dūriniai su pirmuoju būdvardiniu, o antruoju daiktavardiniu sandu sudaro 23,2 proc. visų giminingų statybos terminų dūrinių, o dūriniai su pirmuoju daiktavardiniu sandu, o antruoju veiksmažodiniu – 14,1 proc. šių terminų. Apskritai daiktavardinis sandas jungiasi su visomis anksčiau išvardytomis kalbos dalimis paremtais sandais. 4. Veiksmažodis, palyginti su daiktavardžiu, pasižymi mažesniu darumu: veiksmažodinis sandas aptariamuoju laikotarpiu dažniausiai duriamas su daiktavardiniu (gali būti tiek pirmasis (4,6 proc.), tiek antrasis sandas (14,1 proc.) veiksmažodinis), labai retai – su prieveiksminiu BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 (veiksmažodinis tik antrasis sandas (1,5 proc.)), ypač retai – su skaitvardiniu (veiksmažodinis tik antrasis sandas (0,4 proc.)) sandu. 5. Kiekybiniai duomenys rodo dūrinių, turinčių būdvardinį sandą, didelį dažnį tarpukario statybos terminijoje, tačiau būdvardžiui nebūdinga sudaryti įvairių darybos tipų dūrinius: būdvardinis sandas duriamas tik su daiktavardiniu sandu (23,2 proc.) ir beveik visada yra pirmasis (išskyrus aptartąjį terminą pusapvalis). 6. Dauguma statybos terminijos dūrinių daryti iš darybiškai neskaidomą kamieną turinčių kalbos dalių. Be to, daiktavardinį antrąjį sandą turintis dūrinys dažniausiai išlaiko daiktavardžio, kuriuo antrasis sandas paremtas, giminę. Šiuo atžvilgiu dūrinių daryba nesiskiria nuo bendrųjų dabartinės lietuvių kalbos dūrinių darybos polinkių. Rasta tik keletas dūrinių, kurių giminė pasikeitusi: daiktavardis, kuriuo paremtas antrasis sandas, yra moteriškosios giminės, o dūrinys – vyriškosios. Priešingos krypties nepastebėta. 7. Tarpukario Lietuvos statybos terminijos dūriniai nepasižymi dideliu fonetiniu ir morfologiniu variantškumu. Daugiausia varijuoja šaknies balsis, jo ilgumas (fonetinis, kai kuriais atvejais – rašybos variijavimas) ir giminė bei galūnė (morfologinis variijavimas). 8. Nors daug 1918–1940 m. moksliniuose statybos srities tekstuose vartotų dūrinių taip ir liko vadinamieji tekstiniai terminai, dalis dūrinių vartojama ir dabartinėje mokslo kalboje, yra įtraukiami į terminų žodynus ir kitus terminografijos išteklius – jie tapo norminės bendrinės kalbos leksikos dalimi. ŠALTINIAI ABSS – Vasiliauskas K. 1929: Apskritimo būdas statybos statikoje, Kaunas: Spindulys. BŽV – Čechavičius P. 1925: Bendrosios žinios apie vandentiekius, Kaunas: Valstybės spaustuvė. ČŠV – Jasiukaitis J. 1936: Centralinis šildymas ir vėdinimas, Kaunas: Varpas. DS – Šimoliūnas J. 1929: Danijos sauskeli[a]i ir jų su mūsų keliais palyginimas, Kaunas: Spindulys. GK – Grinkevičius S. 1923: Geležinės konstrukcijos, Kaunas: Spindulys. GTS – Kiškinas J. 1930: Geležbetonis: teorija ir skaičiavimai: vadovėlis, Kaunas: Spindulys. GTT – Jodelė P. 1922: Geologiniai tyrinėjimai technikos žvilgsnius su Lietuvos geologiniais daviniais ir šulinių gręžiniais, Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos durinių darbų polinkiai | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 KPĮ – Maslenikovas B. F. 1939: Kaimo plytinės įrengimas. Laisvai vertė T. Šilutis, Kaunas: Adomavičiaus spaustuvė. KS – Degutis S., Drąsutis P., Gaižutis P., Gudzinskas L., Juška J., Kalita P., Kersnauskas E., Švipas V. 1936: Kaimo statyba, Kaunas: Žemės ūkio rūmai. MGN – Švipas V. 1933: Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas, Kaunas: Varpas. MS – Reisonas K. 1928: Molio statyba, Kaunas: Valstybės spaustuvė. MSUP – Mūrinės statybos ugdymo planas. Rengė V. Juodeika ir V. Švipas, Kaunas: Spindulys. 1938. MT – Grinkevičius S. 1929: Mediniai tiltai, Kaunas: Lietuvos universiteto technikos fakultetas. PMST – Paprasčiausiųjų medinių sijinių tiltų tipai, Kaunas: Valstybės spaustuvė. 1923. PSD – Grinkevičius S. 1932: Pastatams skaičiuoti dariniai, Kaunas: Spindulys. PTŽ – Šliogeris J. 1925: Perkūnsargiai (trobų nuo žaibo apsaugojimo būdai), Kaunas: Valstybės spaustuvė. SBTĮ – Zubauskas K. 1922: Statybos ir butų tvarkymo įstatymai, taisyklės: atstatymo apžvalga ir kritika, Kaunas: n. d. SDTSS – Dušauskas-Duž K.: 1930: Statybos darbams technikinės sąlygos, sutartys ir kainos (gelžbetonas, kanalizacija, vandentiekis, centralinis apšildymas, elektros šviesos instalacija ir t. t., Kaunas: A. Bako spaustuvė. SGBT – Gabrys J. 1931: Sąskėliai. Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai, Kaunas: Spindulys. SĮRG – Kiškinas J. 1933: Skėlimo įtempimų reikšmė gelžbetonio pastatus projektuojant, Kaunas: Spindulys. SS – Šimoliūnas J. 1940: Statyba. III tomas. Sienos, Kaunas: Spindulys. SSČ – Kalita P. 1935: Stogai: skardos, čerpių, gontų, skiedrų, lentelių ir tolio stogų savybės, jų dengimas ir dengimo normos, Kaunas: Spaudos fondo dirbtuvė. SSM – Šimoliūnas J. 1937: Statyba. I tomas. Statybinės medžiagos, Kaunas: Spindulys. STŽ 2002 – Statybos terminų žodynas. Parengė A. Kudzys, A. Rosinas, B. Kudzienė, Vilnius: Lietuvos mokslas. SŽD – Šimoliūnas J. 1939: Statyba. II tomas. Žemės darbai, Kaunas: Spindulys. T 1930 – Technika. Nr. 6. Redaktorius V. Mošinskis, Kaunas: Kauno universiteto Technikos fakultetas. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos kūrinių darbės polinkiai | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 T 1935 – Technika. Nr. 8. Redaktorius V. Mošinskis, Kaunas: Kauno universiteto Technikos fakultetas. TŽ 1920 – Macijauskas A. Techniko žodynėlis, Kaunas: Valstybės spaustuvė. ŪP – Švipas V. 1934: Ūkininko pirtis, Kaunas: Spindulys. VSD – Vamzdžių sujungiamosios dalys, Kaunas: J. Kuznickio ir L. Beilio spaustuvė. 1931. ŽŪS – Gimbutas L. 1929: Žemės ūkio statyba: bendroji dalis: statybos medžiagos ir trobesių dalys, Kaunas: Spindulys. 1929. LITERATŪRA Bacevičiūtė R. 2007: Balsių kontrakcija ir elizija lietuvių kalbos vakarų aukštaičių kauniškių šnektose. – Valoda 2007: Valoda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums XVII, Daugavpils: Daugavpils Universitāte, 11–17. Butkuvienė A. 2001: Lietuvos kultūros istorijos metmenys, Kaunas: Technologija. DLKG 1997 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 1997, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenis K. 2014: Rinktiniai raštai, sud. J. Gaivenytė-Butler, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenis K., Keinys S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Harris Z. 1951: Methods in Structural Linguistics, Chicago: University of Chicago Press. Inhoff A. W., Starr M. S., Solomon M., Placke L. 2008: Eye movements during the reading of compound words and the influence of lexeme meaning. – Memory & Cognition, 36. Prieiga internete: https://link.springer.com/article/10.3758/MC.36.3.675 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). Jodelė P. 1922: Geologiniai tyrinėjimai technikos žvilgsniu su Lietuvos geologijos daviniais ir šulinių gręžiniais, Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. Jodelė P. 1930: Inž. Kiškinas. Gelžbetonis: recenzija. – Technika 6: 362. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000831470 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos durinių darbų polinkiai | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 Jong Y. O., Jung Ch. K. 2015: Pedagogical Significance of Morphological Awareness in Korean and English. English Language Teaching 8 (8), 79–93. Prieiga internete: https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1075489.pdf?fbclid (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). Kaulakienė A. 2014: Terminologija. Terminografija. Terminija. Straipsnių rinkinys, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Kudzys A. 2002: Kad susikalbėtume. – Mokslo Lietuva 19 (265). Prieiga internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2002-2004/200219/20021902.htm (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). MacGregor L. J., Shtyrov Y. 2013: Multiple routes for compound word processing in the brain: evidence from EEG. – Brain and Language 126 (2), 217–229. Macijauskas A. 1929: Civilės statybos darbų apžvalga. – Technika ir ūkis 1. Pike K. L. 1954: Language 1, California. Piročkinas A. 1978: J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas, Vilnius: Mokslas. Polenz P. 1980: Synpleremik I: Wortbildung. – Lexikon der germanistischen Linguistik 2, 169–179. Pupkis A. 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. Salys A. 1933: B. Sereiskis. Lietuviškai-rusiškas žodynas. Recenzija. – Gimtoji kalba 2, 31–32. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004135373 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). TŽŽ 2007 – Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtas pataisytas ir papildytas leidimas, sud. V. Vaitkevičiūtė, Vilnius: Žodynas. TŽŽ 2013 – Tarptautinių žodžių žodynas, red. taryba A. Kaulakienė ir kt., Vilnius: Alma litera. Underhill A. 2016: Assimilation or elision? Prieiga internete: http://www.adrianunderhill.com/2016/04/18/qa-assimilation-or-elision (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). Urbutis V. 1961: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba, 65–121. Urbutis V. 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos durinių darb... LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos durinių darbys polinkiai | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 1918–1940 COMPOUND FORMATION TRENDS IN CONSTRUCTION TERMINOLOGY Summary The article deals with the compound constructional terms in scientific literature, published between 1918 and 1940. In Lithuania, during the interwar period, the construction sector was rapidly expanding, there were many new realities, which called for many new terms, including compounds. Exclusive personalities were very important for the development of construction terms of this period and for the formation of this professional language: Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Šimoliūnas, Pranas Morkūnas, Anatolijus Rozenbliumas, Pranas Jodele, Jonas Kiškinas, Juozas Gabrys and others. Not only did these construction engineers carry out significant research, writing articles and books, teaching young people, but also enriched construction terminology. Quantitative data of related terms from 33 scientific papers and articles on construction indicate that during the interwar period compounding was an important way of developing construction terms: in the literature read, 262 related compound terms were found. The German equivalents presented in addition to some of the compounds make the assumption that the Lithuanian compounds are to be regarded as partial or full evaluations. Although general types of Lithuanian compound terms are characterized by the same major types of compounding found in the the present Lithuanian language, analyzing the period from 1918 to 1940 construction terminology compounds, it is determined that they are made according to 10 types of production. The most productive parts of the language are nouns, verbs, and adjectives. There are only a few of the compounds, of which of one part would be based on an adverb, a numerical character and pronoun. Thus, while all of the same language parts play a role in the development of Lithuanian construction term compound development as they did in the second half of the 20th Century, the terms of the discussed period do not possess a wide array of combinations of these language parts. It has been determined from the investigated material that the second part of most of the construction terminology compounds of that time is noun. Such compounds make up as much as 85 percent of all compounds. There are much fewer compounds that would contain a verb as the second part of it and only one containing a adjective. The following types of construction terminology compounds have been identified following the examination of the material and the following quantitative data have been obtained: for the type of the noun. + noun made up 52,9 % of all compounds recorded; adjective + noun – 23,2 % of all compounds; noun + verb – 14,1 % of all compounds; verb + noun – 4,6 % of all compounds; BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos durinių darbų palinkiai | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 adverb + verb – 1,5 %, adverb + noun – 0,8 %; pronoun + noun – 0,4 %; noun + adjective – 0,4 %; numeral + verb – 0,4 %. There are few terms that are repeated in different sources, and therefore the phonetic and morphological variants in the terminology of construction of that period are not abundant. Of the most common and distinguished variants, the aforementioned reinforced concrete is mentioned. Although many of the compounds used in 1918–1940 scientific construction literature remained so-called textual1 terms, part of the compounds are used to this day in modern scientific language, are included in glossary terminology and other terminological resources. Thus, the compounds of the analyzed period are important not only for the history of the language, the development of terminology, but also for the modern construction terminology. KEYWORDS: type of word formation; compound; phonetic variant; related term; morphological variant; construction science language. LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204