1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas 1918–1940 M. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ DARYBOS POLINKIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: darybos tipas; dūrinys; fonetinis variantas; gimininis terminas; morfologinis variantas; statybos mokslo kalba. ĮVADAS Vienas pastaruoju metu ypač išryškėjusių kalbos raidos polinkių – aktyvus su tam tikromis žmogaus profesinės veiklos sritimis susijusių kalbos atmainų formavimasis. Svarbiausias šių atmainų leksikos sluoksnis – terminai, skiriantys vieną kalbos atmainą nuo kitos. Terminų daryboje vis svarbesnes pozicijas užima dūryba. Nors šis terminų darybos būdas priklauso nuo kiekvienos kalbos specifikos, skirtingų šalių mokslininkai dažnai atkreipia dėmesį į tuos pačius skirtingų kalbų žodžių dūrybos ir dūrinių privalumus. Teigiama, kad dūrybos būdu galima padaryti naujų, kalbos ekonomijos dėsnį atitinkančių terminų (Gaivenis 2014: 539; Kaulakienė 2014: 225). Viktorija Nadmidon mano, kad dūriniai labai tinka norint tiksliau pavadinti naujas sąvokas, išreikšti daugiau požymių, žodžiui suteikti didesnį semantinį krūvį (Надмидон 2014: 69). Peteris Polencas, be išvardytų privalumų, pabrėžia, kad dūriniai lengviau įsitvirtina žmogaus sąmonėje, nes yra aiški jų semantinė motyvacija (Polenz 1980: 178). Olego Meškovo nuomone, daug naujų dūrinių galima padaryti pagal analogijos principą, keičiant vieną iš dūrinio sandų, pavyzdžiui, mokslininko teigimu, anglų kalbos dūrinys starquake padarytas pagal analogiją su žodžiu earthquake, o comedywright – pagal analogiją su žodžiu playwright (Мешков 1986: 23– 24). Dūriniai yra nagrinėjami įvairiais aspektais 1 , vienas jų – formaliosios struktūros tyrimas, darybos tipo 2 , kuriam atstovauja dūrinys, nustatymas. Mokslininkių Young Ok Jong ir Chae 1 Užsienyje pastaruoju metu populiarėja instrumentiniai metodai, kuriais tiriama, kaip, pavyzdžiui, dūrinius fiksuoja žmogaus akys, kokius impulsus jie sukelia žmogaus smegenyse ir kt. (Inhoff et al. 2008; MacGregor, Shtyrov 2013). 2 Remiantis terminologo Kazimiero Gaivenio darybos tipų pavyzdžiais, šiame straipsnyje darybos tipai skiriami pagal pamatinio sando priklausymą tam tikrai kalbos daliai. K. Gaivenis nurodo, kad sudurtinių terminų darybai būdingiausi šie darybos tipai: daiktavardis + daiktavardis, daiktavardis + veiksmažodis, būdvardis + daiktavardis. Visiškai nebūdingi tipai būdvardis + būdvardis, daiktavardis + būdvardis, veiksmažodis + būdvardis ir kt. (Gaivenis 2002: 55). LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kwan Jung teigimu, dūrinio formaliosios sandaros suvokimas padeda mokytis ir suprasti kitas kalbas (Jong, Jung 2015: 79). Patrickas Zieringas ir Lonneke Plas, be kitų privalumų, nurodo ir svarbą mašininiam vertimui (Ziering, Plas 2014: 1047). Darybos tipus reikia tirti, norint išlaikyti tinkamas terminų darybos proporcijas, kad vieni darybos tipai neužgožtų kitų. Nagrinėjant formaliąją dūrinių struktūrą, kyla nemažai probleminių klausimų. Vienas jų susijęs su darybos tipo produktyvumo ir aktyvumo sąvokomis. Tatjanos Ivanovos nuomone, neretai šios sąvokos painiojamos ar tapatinamos. Mokslininkė, aptardama dūrinio darybos modelio 3 požymius, įvardija šių sąvokų skirtumus. Jos teigimu, darybos modelį apibūdina trys požymiai: 1) produktyvumas. Tai yra kiekybinė modelio charakteristika; 2) aktyvumas. Šis požymis suprantamas kaip darybos modelio pildymas naujais nariais; 3) vartojamumas. Tai yra modelio narių vartojimas tekstuose, realizavimas kalbos vartojimo akte (Иванова 2001). Tačiau net ir suvokus produktyvumo ir aktyvumo sąvokų skirtumus, lieka neaišku, ar, pavyzdžiui, užtenka vieno neologizmo aktyvumui patvirtinti (Pike 1954: 87). O Zelligas Harrisas produktyvumo klausimą laiko apskritai neišsprendžiamu, nes kalba vystosi (Harris 1951: 265). Tačiau šios abejonės negali versti atsisakyti darybos tipo produktyvumo, kuris laikomas vienu svarbiausių darybos tipo požymių, tyrimų. Šiame straipsnyje pasirinkta nagrinėti vienos konkrečios – statybos – srities mokslo kalboje vartojamus gimininius lietuviškus ir hibridinius terminus, padarytus dūrybos būdu. Dūrybos populiarėjimas skatina pažvelgti ir į šio terminų darybos būdo tradicijas, o jas įvertinus galima nustatyti ir naujas dūrybos tendencijas, apibrėžti kryptis, kuriomis galima darybiškai plėtoti terminiją. Šio straipsnio tyrimo objekto – statybos terminijos dūrinių – vartojimo mokslo kalboje laikotarpis – 1919–1940 metai – pasirinktas tiek dėl istorinės Lietuvos aktualijos – valstybės atkūrimo šimtmečio, tiek dėl šio tarpsnio svarbos bendrinės lietuvių kalbos raidai, taip pat ir terminologijai. Tuo metu sparčiai plėtojantis ūkiui atsirado daugybė naujų realijų, kurioms pavadinti buvo padaryta daug naujų terminų (ne išimtis ir statybos dūriniai), plėtojosi terminologijos mokslas. Aldonas Pupkis 1918–1940 metus laiko ryškiausiu bendrinės kalbos kilimo laikotarpiu (Pupkis 2005: 44). Šiame straipsnyje, taikant aprašomąjį, struktūrinės analizės ir loginės klasifikacijos metodus, siekiama išryškinti, kaip nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaromi statybos terminijos dūriniai, kurie darybos tipai buvo produktyviausi. Siekiant nustatyti, ar 1918– 1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos tipų produktyvumas bei aktyvumas išliko ir 3 Modeliu rusų kalbotyroje dažniausiai laikoma tai, kas šiame straipsnyje vadinama darybos tipu, t. y. formalioji struktūra (Черепанов 2004). LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 paskutiniu statybos terminijos raidos etapu (XX a. pab.–XXI a. pr.), formaliosios struktūros požiūriu nagrinėjami ir į 2002 m. Statybos terminų žodyną (toliau – STŽ) įtraukti dūriniai. Medžiaga straipsniui surinkta iš 33 šaltinių: tarpukario Lietuvos statybos vadovėlių, mokomųjų knygų ir mokslinių straipsnių. Knygos daugiausia spausdintos 1929–1939 metais. Remiantis šia informacija, galima daryti prielaidą, kad stambiojo žanro moksliniam leidiniui išleisti reikia kone dešimtmečio įdirbio. Straipsniai žurnale Technika publikuoti nuo 1924 metų. Skaitytuose statybos srities šaltiniuose rasti 262 gimininiai statybos terminai dūriniai. Straipsnyje nenagrinėjami skolinti dūriniai, kadangi darybos veiksmas yra įvykęs ne lietuvių kalboje. Prie dūrinių, kurių reikšmė skaitytojui gali būti neaiški, rašomos nuorodos į tekstinę išnašą, kurioje pateikiamos dūrinio konteksto ištraukos. 1. NAGRINĖJAMOS MEDŽIAGOS KONTEKSTO APŽVALGA Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, be kitų, sparčiai plėtojasi ir statybos sektorius. 1914–1918 m. karas padarė didžiulę žalą statybos pramonei, sunaikino 13 250 gyvenamųjų ir 24 680 negyvenamųjų pastatų (Macijauskas 1929: 10). Šiuo laikotarpiu tapo svarbu ne tik atkurti tai, kas sugriauta, bet ir modernizuoti statybos sektorių, diegti naujas medžiagas ir technologijas. Pavyzdžiui, Kaune 1919–1930 m. buvo pastatyti 4 149 statiniai, kuriems taikyti nauji kompozicijos principai, naudotos naujos konstrukcijos (Butkuvienė 2001: 150, 153). Kūrėsi ir plėtojosi atskiros statybos sritys: kelių tiesyba, tiltų statyba, geotechnika, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamyba. Teoriniams veiklos pagrindams ypač aktuali tapo mokslinė literatūra. Tarpukariu Lietuvoje buvo išspausdinta nemažai statybos srities vadovėlių, mokomųjų knygų. Dalis jų buvo pirmosios knygos lietuvių kalba apie tam tikrą statybos technologiją ar net sritį. 1924 m. Lietuvos universitete pradėtas leisti žurnalas Technika. Kiekviename leidinio numeryje publikuota mokslinių straipsnių apie statybas, be to, skelbtos statybos mokslinių leidinių recenzijos, kuriose, be specialybės dalykų, aptariami ir statybos srities leidiniuose vartojamos terminijos klausimai. Su intensyvia statybos veikla ir leidyba susijusi ir statybos terminijos plėtra. To laikotarpio statybos terminijos ir visos šios profesinės kalbos formavimuisi didelę reikšmę turėjo išskirtinės asmenybės – statybos inžinieriai, dirbę Lietuvoje, atlikę reikšmingus mokslinius tyrimus, rašę straipsnius ir knygas, mokę jaunimą. Minėtini Juozas Gabrys, Pranas Jodelė, Jonas Kiškinas, Pranas Morkūnas, Anatolijus Rozenbliumas, Jonas Šimoliūnas, Kazimieras Vasiliauskas ir kt. Tai buvo išsilavinę, užsienyje studijavę ar (ir) dirbę žmonės, gebantys gerąją praktiką pritaikyti LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lietuvoje. Kaip matyti iš jų leidiniuose pateiktų naudotos literatūros sąrašų, šie inžinieriai mokėjo po kelias užsienio kalbas. Rašydami publikacijas, vadovėlius, dažniausiai jie versdavo iš vokiečių kalbos, neretai iš rusų, rečiau – iš prancūzų. Kadangi naujoms realijoms įvardyti reikėjo naujų terminų, tuo metu buvo sukurta daug statybos naujadarų, iš jų – ir dūrinių. Naujų dūrinių darybai pirmuoju Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu svarbi buvo vokiečių kalba, pasižyminti dūrinių gausa (vokiečių kalboje dūryba – pats produktyviausias darybos būdas). Statybos moksliniuose tekstuose greta naujų lietuviškų terminų dažnai skliaustuose pateikiami vokiški atitikmenys. Savo leidinių pratarmėse autoriai kalba apie lietuviškų statybos terminų trūkumą, atsiprašo skaitytojų už taisytinus terminus. Pavyzdžiui, inžinierius, Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojas Jonas Gabrys savo vadovėlio pratarmėje rašo: „Šis vadovėlis spausdinamas dar neturint išdirbto[s] bei įsivyravusios tiltų ir statybos terminologijos. Tode gal ne vienas čia pavartotas terminas yra taisytinas. Tačiau šių netobulumų išvengsim tik ateity. Keleta pavartotų brėžiniuose terminų (pvz., spragbalkė, ledlaužys, pusiaupiuva) neatitinka tekstui, nes klišes buvo pagamintos prieš šių terminų pakeitimą“ (SGBT 1931: 7). Skaitant to laikotarpio leidinius, akivaizdu, kad vartojami terminai labai priklausė nuo asmeninių autorių nuostatų. Pavyzdžiui, profesorius Pranas Jodelė buvo antivireliūniškų pažiūrų, labiau pritarė Jono Jablonskio pozicijai be reikalo neprigalvoti atitikmenų tarptautiniams terminams. „Kas link terminologijos, tai aš šalininkas tarptautinių terminų,“ – rašė P. Jodelė vieno iš savo vadovėlių Prakalboje (1922: Pr 4 ). Tačiau profesorius vartojo ir skolinių, kurie nėra tarptautiniai terminai, argumentuodamas jų „sulietuvėjimu“. P. Jodelė buvo didelis autoritetas, ir jo pažiūros bei nuostatos tam tikrų terminų vartojimo atžvilgiu veikiausiai turėjo nemažą įtaką tam tikrų terminų plitimui ar traukimuisi iš vartosenos (žr. 3 skirsnį apie gelžbetonio terminą). Kalbant apie to laikotarpio dūrinius, reikia pasakyti, kad šia tema būta įvairių nuomonių. Antano Vireliūno vadovaujama Terminologijos komisija siūlė nemažai dūrinių, kurie buvo tarptautinių žodžių vertiniai, pvz.: ormatis, šilčiarodis, šilčiomatis. Kai komisijai ėmėsi vadovauti J. Jablonskis, vietoj tokių naujadarų buvo grąžinti tarptautiniai žodžiai (Piročkinas 1978: 180). Netikslingą, besaikį dūrinių darymą, vadinamą „kalimu“, ir jų dėjimą į žodynus kritikavo ir Antanas Salys. Benjamino Sereiskio Lietuviškai-rusiško žodyno (1933) recenzijoje A. Salys rašo: „Bet keistai atrodo sudurtinių žodžių kalimas iš skaitvardžių. 41 puslapyje duota virtinė aštuon(ia)amžis, aštuon(ia)galis <…> tipo žodžių. Taip darant galima visų visus žodyno 4 Pr. – Prakalba, leidinyje nenumeruota. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 daiktavardžius pakartoti su visais skaitvardžiais“ (Salys 1933: 31). Ir čia pat priduria: „Taip pat nevieta žodyne: baltadančiui, baltanosiui, geltondančiui, geltonuodegiui…“ (Salys 1933: 32). Iš statybos specialistų labiausiai to laikotarpio statybos terminijos dūrinių posistemį yra papildęs profesorius, Lietuvos universiteto statybos katedros vedėjas Jonas Šimoliūnas. Vien jo knygoje Statyba. Statybinės medžiagos (1937) rasti 72 gimininiai statybos terminai dūriniai, o knygoje Statyba. Žemės darbai (1939) – 62 dūriniai. Prie naujų dūrinių J. Šimoliūnas skliaustuose dažnai pateikia vokiečių kalbos atitikmenis, kuriais remiantis galima teigti, kad statybos terminijos naujadarai dūriniai iš esmės yra daliniai ar visiškieji vertiniai, pvz.: miltamedis (Mehlbaum) SSM 1937: 159, dribsmėlis (Fliessand, Triebsand) SŽD 1939: 277, čiulpklozetis (Absaugeklosettanlage) SSM 1937: 102, gruntagrąžtis (Grundbohrer) SŽD 1939: 308, vyšniamedis (Wildkirshe) SSM 1937: 159. Iš rastų 262 gimininių statybos terminų dūrinių mokslinėje 1918–1940 m. statybos srities literatūroje labiausiai paplitę buvo šie terminai: dūmtakis, dūmtraukis, gelžbetonis, perkūnsargis, pusiausvyra, skerspiūvis, statramstis, šaligatvis, vandentiekis. Veikiausiai jų paplitimas ir vartosenos dažnis buvo vieni iš ekstralingvistinių veiksnių, lėmusių, kad visi išvardyti dūriniai, išskyrus perkūnsargį, vartojami ir vėlesnėje mokslo literatūroje, patenka į 2002 m. išleistą STŽ. 2. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ DARYBOS TIPAI Stasio Keinio teigimu, lietuviškų sudurtinių terminų darybai būdingi visi pagrindiniai dabartinės lietuvių kalbos dūrinių darybos tipai. Mokslininkas, nagrinėjęs 11 terminų žodynų, išleistų 1954–1971 metais, dūrinius, pateikia 16 darybos tipų (žr. Keinys 2005: 131–132). Tiriant 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinius, nustatyta, kad jie padaryti pagal 10 darybos tipų. Produktyviausios kalbos dalys yra daiktavardis, veiksmažodis ir būdvardis. Dūrinių, kurių vienas sandas būtų paremtas prieveiksmiu, skaitvardžiu ir įvardžiu, rasta tik keletas (žr. 1 pav.). Taigi, nors tarpukario Lietuvos statybos terminijos dūrinių daryboje dalyvauja tos pačios kalbos dalys, kaip ir XX a. II pusės terminų daryboje, šiame straipsnyje aptariamojo laikotarpio statybos terminijos dūryba nepasižymi šių kalbos dalių kombinacijų įvairove. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1 PAV. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių pasiskirstymas pagal darybos tipus 5 Lietuvių kalbotyroje įprasta dūrinio semantiniu ir gramatiniu centru laikyti antrąjį sandą. Iš tirtos medžiagos nustatyta, kad daugumos to meto statybos terminijos dūrinių antrasis sandas yra daiktavardinis. Kaip teigiama Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – DLKG), „Dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu sudaro beveik tris ketvirtadalius visų dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių“ (DLKG 1997: 151). Aptariamojo laikotarpio statybos terminijoje tokie dūriniai sudaro dar didesnę dalį – net 85 proc. visų dūrinių. Daug mažiau dūrinių yra su veiksmažodiniu antruoju sandu ir tik vienas – su būdvardiniu. Tarp visų darybos tipų vyrauja apibrėžiamieji dūriniai: dažniausiai pirmasis sandas apibrėžia antrąjį, susiaurindamas, specializuodamas jo reikšmę. 2.1. Dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu Pats produktyviausias rastų statybos terminijos dūrinių darybos tipas – daiktv. + daiktav. Jam priklauso beveik pusė – 139 – nagrinėjamo laikotarpio gimininių statybos terminų dūrinių, pvz., akmengruntis SŽD 1939: 435, akmenkaltis SŽD 1939: 281, ąžuolmedis SSM 1937: 172, basliašulis SSM 1937: 161, darbavietė KPĮ 1939: 20, drenažgriovis SŽD 1939: 306, dujavamzdis SŽD 1939: 438, dūmtakis ŪP 1934: 10, durpiagruntis SŽD 1939: 305, gontvinė SSČ 1935: 25, 5 DD – daiktavardis + daiktavardis, BD – būdvardis + daiktavardis, VD – veiksmažodis + daiktavardis, SD – skaitvardis + daiktavardis, PD – prieveiksmis + daiktavardis, ĮD – įvardis + daiktavardis, BV – būdvardis + veiksmažodis, DV – daiktavardis + veiksmažodis, PV – prieveiksmis + veiksmažodis, SV – skaitvardis + veiksmažodis, DB – daiktavardis + būdvardis. 52,9% 23,2% 4,6% 1,9% 0,8% 0,4% 14,1% 1,5% 0,4% 0,4% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 1 DD BD VD SD PD ĮD DV PV SV DB LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 gruntagrąžtis SŽD 1939: 308, kalkakmenis MSUP 1938: 59, kniedtarpis GK 1933: 55, krumpliaratis SSM 1937: 90, lajamedis SSM 1937: 156, laukakmenis PSD 1932: 120, mediensiūlė SSM 1937: 267, medžplytė SSM 1937: 156, moliasmėlis SŽD 1939: 355, motorpiūklis SSM 1937: 168, parkietpušė SSM 1937: 153, perkunsargis GTS 1930: 80, plentkraštis DS 1929: 10, plentvolis PSD 1932: 117, plienbetonas GTS 1930: 28, polgalis SŽD 1939: 433, pongalis KS 1936: 121, ratlankis SGBT 1931: 304, skliautarkė SŽD 1939: 357, skliautsija SGBT 1931: 111, skylvamzdis SŽD 1939: 450, špuntlentė SGBT 1931: 147, orpumpis SSM 1937: 2015, stoglangis KS 1936: 38, stoglovis SSM 1937: 228, tinkbalanė KS 1936: 31, ugniasienis ŽŪS 1929: 75, vandenpumpis SBTĮ 1922: 100, vyšniamedis SSM 1937: 159, žemėvietė 6 SGBT 1931: 141, žemsiurblis SŽD 1939: 277, žieviapluoštis SSM 1937: 121, žvyrduobė KS 1936: 8, žvyrsmėlis SSM 1937: 14. Produktyvumu, nors jau kur kas mažesniu, išsiskiria dar vienas darybos tipas – būdv. + daikt. Skaitytoje 1918–1940 m. mokslinėje statybos srities literatūroje rastas 61 šio darybos tipo dūrinys, pvz.: aukštakrosnis SSM 1937: 85, drūtgalis SŽD 1939: 325, geležinkelis GTS 1930: 65, juodadarbis SDTSS 1930: 70, juodgrindys KS 1936: 27, juodlubės KS 1936: 27, juodmedis SSM 1937: 172, juodžemė PMST 1923: 17, laibgalis KS 1936: 6, minkštamedis SSM 1937: 161, plokščiaeilė SS 1940: 530, plongalis GTS 1930: 82, SŽD 1939: 309, raudonmedis SSM 1937: 267, sauskelis DS 1929: 6, skersbalkis KS 1936: 28, skersija MT 1929: 45, skersjėga MT 1929: 63, skystagruntis SŽD 1939: 355, skystastiklis SŽD 1939: 508, skystsmėlis SŽD 1939: 277, smailagalys SŽD 1939: 446, statramstis GTS 1930: 82, viešbutis TŽ 1920: 71, vieškelis DS 1929: 6, žaliašerdis SSM 1937: 150, žaliatvorė KS 1936: 245. Keletas dūrinių atstovauja veiksmaž. + daikt. darybos tipui: čiulpklozetis SSM 1937: 102, gaubmeškė 7 SŽD 1939: 441, gręžkaltis SŽD 1939: 316, gręžmaišis 8 SŽD 1939: 367, gręžskylė SŽD 1939: 307, jungiamalūnis 9 SŽD 1939: 469, klijuotmedis SSM 1937: 267, klotsienė SŽD 1939: 352, spraustpolis SŽD 1939: 412, spraustsienė SŽD 1939: 349. Beveik visi (išskyrus važtapinigius) rasti J. Šimoliūno knygose. Kadangi tokio darybos tipo dūriniai vartoti (gal ir padaryti?) vieno mokslininko, kyla klausimas, ar šie dūriniai sudaryti remiantis tuo pačiu darybos polinkiu, ar stichiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Šimoliūno vartoti dūrinių pirmieji sandai remiasi 6 „Žemėvietėje, kuri nėra nuolat vandens padengta (ne plonesniu kaip 0,5 m sluoksniu) pamato padas būtinai įleidžiamas žemėn tiek, kad esantis netarpinai po padu gruntas žiemą neįšaltų.“ SGBT 1931: 141. 7 „E x p r e s s – polis su apyvamzdžiu a, paliekamu padu k, žiedplukčiu d, dvitetine gaubmeške b, kėlimo trosais e ir k (žr. a-g v.)“ SŽD 1939: 441. Meška – polių kalimo įtaisas. 8 „Iš po žambo grunto išėmimas daromas kibirais, rėčkomis, gręžmaišiais, indiškais kastuvais, samčiais, greiferiais, norijomis ir kitais įrankiais ir prietaisais.“ SŽD 1939: 367. 9 „Iš trilypės patalpos (9-10) klinkeris su priemaišomis leidžiamas į jungiamalūnį (Verbundmüle) ir čia jau yra gaunamas cementas, kuris elevatoriumi keliamas į cemento silosą (13), o iš jo apačioje (14) išpilstomas į maišus arba statinaites.“ SŽD 1939: 470. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pirminiais veiksmažodžiais, kuriems nebūdinga šaknies balsių kaita (čiulpklozetis SSM 1937: 102, gaubmeškė SŽD 1939: 441, gręžkaltis SŽD 1939: 316, gręžmaišis SŽD 1939: 367, gręžskylė SŽD 1939: 307, jungiamalūnis SŽD 1939), ir būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais (klijuotmedis SSM 1937: 267, klotsienė SŽD 1939: 352, spraustpolis SŽD 1939: 412, spraustsienė SŽD 1939: 349). Kaip rašoma DLKG, sudurtiniams daiktavardžiams daryti dažniausiai imami priešdėlinių veiksmažodžių dalyviai (DLKG 1997: 159). Surinkti pavyzdžiai rodo, kad tarpukariu statybos terminai daryti tik iš nepriešdėlinių veiksmažodžių būtojo laiko dalyvių. Grynai veiksmažodinių (ne dalyvinių) dūrinių veiksmažodinio sando forma nerodo, ar remiamasi būtojo laiko ar esamojo laiko kamienu (plg.: čiulpklozetis: čiulpia, čiulpė; gaubmeškė: gaubia, gaubė; gręžkaltis, gręžmaišis: gręžia, gręžė; jungiamalūnis: jungia, jungė). Apskritai dūrinių su veiksmažodiniais sandais daryba kalbininkų vertinama nevienareikšmiškai. S. Keinys tokios darybos dūrinius pagal formą sieja su atitinkamų veiksmažodžių asmenuojamosiomis formomis, o pagal reikšmę kai kuriuos jų (kaip pavyzdžius pateikia terminus gręžvietė, lydraštis, siurbvamzdis) sieja su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Termino gyvenvietė sąsają su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu mokslininkas argumentuoja žodyne pateikiamu sinonimu gyvenamoji vieta (Keinys 2005: 159–160). Labai mažai statybos terminijos dūrinių priklauso skaitv. + daiktv. darybos tipui – rasti 5 tokio darybos tipo dūriniai: tribalkis SDTSS 1930: 76, trikojis SŽD: 438, trišakis SDTSS 1930: 76, vienkiemis DS 1929: 11, vienratis SŽD 1939: 290. Minėtina, kad šio tipo dūrinių pirmieji sandai paremti tik kiekiniais skaitvardžiais vienas ir trys. Nerasta nė vieno dūrinio, kurio pirmasis sandas sietųsi su kitokiu skaitvardžiu. Įdomu, kad 2002 metais išleistame STŽ taip pat nėra nė vieno gimininio termino dūrinio, kurio sandas būtų paremtas kitokiu skaitvardžiu, nei vienas ir trys. Tačiau rūšinių terminų dėmenų darybai imami visi kiekiniai skaitvardžiai iki dešimt. Tik du dūriniai – šaligatvis SDTSS 1930: 48 ir pusiauletena 10 ŽŪS 1929: 88 – atstovauja priev. + daiktv. darybos tipui ir tik vienas – savikaina KPĮ 1939: 59 – įvard. + daiktv. darybos tipui. Terminas savikaina turi nekeistą galūnę, Vincas Urbutis teigia, kad dūriniai su pirmuoju įvardiniu sandu savi-, o antruoju daiktavardiniu yra artimi dūriniams, turintiems antrąjį veiksmažodinį sandą: savimyla, savišalpa ir pan. (Urbutis 1961: 105). Pažymėtina, kad dauguma 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių padaryti iš darybiškai neskaidomą kamieną turinčių kalbos dalių. Nedaug rasta dūrinių, kurių sandą būtų 10 „Vainikai kertėse yra suneriami pusiauletenomis (žr. 132 pieš.), o jų sijos viduryje sienos – universale spyna (133 pieš.).“ ŽŪS 1929: 88. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 galima skaidyti darybiškai, pvz., mediensiūlė SSM 1937: 267, geležinkelis GTS 1930: 65, nuolaidometras PMST 1923: 21, grąžtasukis SŽD 1939: 309. Dabartinėje lietuvių terminijoje dūrinio giminė dažniausiai priklauso nuo to, kurios giminės daiktavardžiu paremtas antrasis sandas: dūrinys paprastai išlaiko šio daiktavardžio giminę. Tačiau kai kuriems 1918–1940 m. statybos terminijos dūriniams šis dėsnis dar nebuvo taikytas: pvz., ugniasienis 11 ŽŪS 1929: 79, vandenpumpis SBTĮ 1922: 100, šaligatvis SDTSS 1930: 48, trišakis SDTSS 1930: 76. Pavyzdžiai rodo, kad, nors daiktavardis, kuriuo paremtas antrasis sandas, yra moteriškosios giminės, dūrinys įgyja vyriškąją giminę. Priešingų atvejų – kad dūrinys būtų moteriškosios giminės, o daiktavardis, kuriuo paremtas antrasis sandas, – vyriškosios, – neužfiksuota. Kalbant apie galūnę, pasakytina, kad dauguma dūrinių atitinka sisteminę darybą: moteriškosios giminės dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu dažniausiai įgyja galūnę -ė, o vyriškosios – -is, -ys. Vis dėlto skaitytoje statybos srities mokslinėje lietratūroje rastas vienas kitas pavyzdys, kai moteriškosios giminės galūnė išlieka -a, t. y. tokia pati kaip ir moteriškosios giminės daiktavardžio, kuriuo paremiamas antrasis sandas, pvz.: skliautsija SGBT 1931: 111, skersija MT 1929: 45, skersjėga MT 1929: 63. 2.2. Dūriniai su veiksmažodiniu antruoju sandu Kaip minėta, 15 proc. dūrinių yra su antruoju veiksmažodiniu sandu. Dauguma jų, t. y. 37, priklauso daiktv. + veiksmaž. darybos tipui, pvz.: akmenskaldė DS 1929: 10, akmenskaldys SSM 1937: 3, dulkėgauda TŽ 1920: 16, dūmčiulpis SSM 1937: 228, dūmtraukis T 1930: 348, gartraukis SDTSS 1930: 87, grąžtasukis SŽD 1939: 309, kaminkrėtys KS 1936: 79, kirvialaužis SSM 1937: 160, lentpiūvė KS 1936: 7, lytlauža 12 PMST 1923: 73, orlaidis SDTSS 1930: 79, poliakalis SSM 1937: 3, poliarovis SSM 1937: 3, stogdengis SDTSS 1930: 70, takoskira 13 SGBT 1931: 20, ugniagesa TŽ 1920: 67, vandentiekis BŽV 1925: 6, vandentraukis SBTĮ 1922: 11, žaibolaidis KS 1936: 254, žemkasys SDTSS 1930: 70. Keletas dūrinių su antruoju veiksmažodiniu sandu atstovauja priev. + veiksmaž. darybos tipui: greitmaišė SSM 1937: 87, greitpylis SSM 1937: 92, PMST 1923: Įž., pusiaupiova PMST 1923: 73, pusiausvyra SGBT 1931: 7. Rastas tik vienas dūrinys, t. y. viensėdis KS 1936: 3, 11 „Buvusio Lietuvos Atstatymo komisarijato statybos taisyklėmis <...>, „ugniasieniais yra vadinamos ištisos mūrinės sienos be langų ir durų, skirtos apsiginti nuo ugnies.“ ŽŪS 1929: 79. 12 „Tilto ramsčiams nuo lyčių apsaugoti statoma lytlaužos.“ PMST 1923: 73. 13 „Iš vienos pusės baseinas esti apibrėžtas keliu, iš kitos – vandenį skiriama linija arba takoskyra (26 brėž.).“ SGBT 1931: 20. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (veiksmažodinis tik antrasis sandas (1,5 proc.)), ypač retai – su skaitvardiniu (veiksmažodinis tik antrasis sandas (0,4 proc.)) sandu. 5. Kiekybiniai duomenys rodo dūrinių, turinčių būdvardinį sandą, didelį dažnį tarpukario statybos terminijoje, tačiau būdvardžiui nebūdinga sudaryti įvairių darybos tipų dūrinius: būdvardinis sandas duriamas tik su daiktavardiniu sandu (23,2 proc.) ir beveik visada yra pirmasis (išskyrus aptartąjį terminą pusapvalis). 6. Dauguma statybos terminijos dūrinių daryti iš darybiškai neskaidomą kamieną turinčių kalbos dalių. Be to, daiktavardinį antrąjį sandą turintis dūrinys dažniausiai išlaiko daiktavardžio, kuriuo antrasis sandas paremtas, giminę. Šiuo atžvilgiu dūrinių daryba nesiskiria nuo bendrųjų dabartinės lietuvių kalbos dūrinių darybos polinkių. Rasta tik keletas dūrinių, kurių giminė pasikeitusi: daiktavardis, kuriuo paremtas antrasis sandas, yra moteriškosios giminės, o dūrinys – vyriškosios. Priešingos krypties nepastebėta. 7. Tarpukario Lietuvos statybos terminijos dūriniai nepasižymi dideliu fonetiniu ir morfologiniu variantiškumu. Daugiausia varijuoja šaknies balsis, jo ilgumas (fonetinis, kai kuriais atvejais – rašybos varijavimas) ir giminė bei galūnė (morfologinis varijavimas). 8. Nors daug 1918–1940 m. moksliniuose statybos srities tekstuose vartotų dūrinių taip ir liko vadinamieji tekstiniai terminai, dalis dūrinių vartojama ir dabartinėje mokslo kalboje, yra įtraukiami į terminų žodynus ir kitus terminografijos išteklius – jie tapo norminės bendrinės kalbos leksikos dalimi. ŠALTINIAI ABSS – V a s i l i a u s k a s K. 1929: Apskritimo būdas statybos statikoje, Kaunas: Spindulys. BŽV – Č e c h a v i č i u s P. 1925: Bendrosios žinios apie vandentiekius, Kaunas: Valstybės spaustuvė. CŠV – J a s i u k a i t i s J. 1 936: Centralinis šildymas ir vėdinimas, Kaunas: Varpas. DS – Š i m o l i ū n a s J. 1929: Danijos sauskeliai ir jų su mūsų keliais palyginimas, Kaunas: Spindulys. GK – G r i n k e v i č i u s S. 1923: Geležinės konstrukcijos, Kaunas: Spindulys. GTS – K i š k i n a s J. 1930: Geležbetonis: teorija ir skaičiavimai: vadovėlis, Kaunas: Spindulys. GTT – J o d e l ė P. 1922: Geologiniai tyrinėjimai technikos žvilgsnius su Lietuvos geologiniais daviniais ir šulinių gręžiniais, Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 KPĮ – M a s l e n i k o v a s B. F. 1939: Kaimo plytinės įrengimas. Laisvai vertė T. Šilutis, Kaunas: Adomavičiaus spaustuvė. KS – D e g u t i s S., D r ą s u t i s P., G a i ž u t i s P., G u d z i n s k a s L., J u š k a J., K a l i t a P., K e r s n a u s k a s E., Š v i p a s V. 1936: Kaimo statyba, Kaunas: Žemės ūkio rūmai. MGN – Š v i p a s V. 1933: Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas, Kaunas: Varpas. MS – R e i s o n a s K. 1928: Molio statyba, Kaunas: Valstybės spaustuvė. MSUP – Mūrinės statybos ugdymo planas. Rengė V. Juodeika ir V. Švipas, Kaunas: Spindulys. 1938. MT – G r i n k e v i č i u s S. 1929: Mediniai tiltai, Kaunas: Lietuvos universiteto technikos fakultetas. PMST – Papraščiausiųjų medinių sijinių tiltų tipai, Kaunas: Valstybės spaustuvė. 1923. PSD – G r i n k e v i č i u s S. 1932: Pastatams skaičiuoti daviniai, Kaunas: Spindulys. PTŽ – Š l i o g er i s J. 1925: Perkūnsargiai (trobų nuo žaibo apsaugojimo būdai), Kaunas: Valstybės spaustuvė. SBTĮ – Z u b a u s k a s K. 1922: Statybos ir butų tvarkymo įstatymai, taisyklės: atstatymo apžvalga ir kritika, Kaunas: n. d. SDTSS – D u š a u s k a s-D u ž K.: 1930: Statybos darbams technikinės sąlygos, sutartys ir kainos (gelžbetonas, kanalizacija, vandentiekis, centralinis apšildymas, elektros šviesos instaliacija ir t. t., Kaunas: A. Bako spaustuvė. SGBT – G a b r y s J. 1931: Sauskeliai. Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai, Kaunas: Spindulys. SĮRG – K i š k i n a s J. 1933: Skėlimo įtempimų reikšmė gelžbetonio pastatus projektuojant, Kaunas: Spindulys. SS – Š i m o l i ū n a s J. 1940: Statyba. III tomas. Sienos, Kaunas: Spindulys. SSČ – K a l i t a P. 1935: Stogai: skardos, čerpių, gontų, skiedrų, lentelių ir tolio stogų savybės, jų dengimas ir dengimo normos, Kaunas: Spaudos fondo dirbtuvė. SSM – Š i m o l i ū n a s J. 1937: Statyba. I tomas. Statybinės medžiagos, Kaunas: Spindulys. STŽ 2002 – Statybos terminų žodynas. Parengė A. Kudzys, A. Rosinas, B. Kudzienė, Vilnius: Lietuvos mokslas. SŽD – Š i m o l i ū n a s J. 1939: Statyba. II tomas. Žemės darbai, Kaunas: Spindulys. T 1930 – Technika. Nr. 6. Redaktorius V. Mošinskis, Kaunas: Kauno universiteto Technikos fakultetas. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 T 1935 – Technika. Nr. 8. Redaktorius V. Mošinskis, Kaunas: Kauno universiteto Technikos fakultetas. TŽ 1920 – M a c i j a u s k a s A. Techniko žodynėlis, Kaunas: Valstybės spaustuvė. ŪP – Š v i p a s V. 1934: Ūkininko pirtis, Kaunas: Spindulys. VSD – Vamzdžių sujungiamosios dalys, Kaunas: J. Kuznickio ir L. Beilio spaustuvė. 1931. ŽŪS – G i m b u t a s L. 1929: Žemės ūkio statyba: bendroji dalis: statybos medžiagos ir trobesių dalys, Kaunas: Spindulys. 1929. LITERATŪRA B a c e v i č i ū t ė R. 2007: Balsių kontrakcija ir elizija lietuvių kalbos vakarų aukštaičių kauniškių šnektose. – Valoda 2007: Valoda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums XVII, Daugavpils: Daugavpils Universitāte, 11–17. B u t k u v i e n ė A. 2001: Lietuvos kultūros istorijos metmenys, Kaunas: Technologija. DLKG 1997 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 1997, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. G a i v e n i s K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. G a i v e n i s K. 2014: Rinktiniai raštai, sud. J. Gaivenytė-Butler, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. G a i v e n i s K. , K e i n y s S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. H a r r i s Z. 1951: Methods in Structural Linguistics, Chicago: University of Chicago Press. I n h o f f A. W., S t a r r M. S., S o l o m o n M., P l a c k e L. 2008: Eye movements during the reading of compound words and the influence of lexeme meaning. – Memory & Cognition, 36. Prieiga internete: https://link.springer.com/article/10.3758/MC.36.3.675 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). J o d e l ė P. 1922: Geologiniai tyrinėjimai technikos žvilgsniu su Lietuvos geologijos daviniais ir šulinių gręžiniais, Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. J o d e l ė P. 1930: Inž. Kiškinas. Geležbetonis: recenzija. – Technika 6: 362. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000831470 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 J o n g Y. O., J u n g Ch. K. 2015: Pedagogical Significance of Morphological Awareness in Korean and English. English Language Teaching 8 (8), 79–93. Prieiga internete: https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1075489.pdf?fbclid (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). K a u l a k i e n ė A. 2014: Terminologija. Terminografija. Terminija. Straipsnių rinkinys, Vilnius: Technika. K e i n y s S. 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. K u d z y s A. 2002: Kad susikalbėtume. – Mokslo Lietuva 19 (265). Prieiga internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2002-2004/200219/20021902.htm (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). M a c G r e g o r L. J., S h t y r o v Y. 2013: Multiple routes for compound word processing in the brain: evidence from EEG. – Brain and Language 126 (2), 217–229. M a c i j a u s k a s A. 1929: Civilės statybos darbų apžvalga. – Technika ir ūkis 1. P i k e К. L. 1954: Language 1, California. P i r o č k i n a s A. 1978: J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas, Vilnius: Mokslas. P o l e n z P. 1980: Synpleremik I: Wortbildung. – Lexikon der germanistischen Linquistik 2, 169–179. P u p k i s A. 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. S a l y s A. 1933: B. Sereiskis. Lietuviškai-rusiškas žodynas. Recenzija. – Gimtoji kalba 2, 31–32. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004135373 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). TŽŽ 2007 – Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtas pataisytas ir papildytas leidimas, sud. V. Vaitkevičiūtė, Vilnius: Žodynas. TŽŽ 2013 – Tarptautinių žodžių žodynas, red. taryba A. Kaulakienė ir kt., Vilnius: Alma litera. U n d e r h i l l A. 2016: Assimilation or elision? Prieiga internete: http://www.adrianunderhill.com/2016/04/18/qa-assimilation-or-elision (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). U r b u t i s V. 1961: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba, 65–121. U r b u t i s V. 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Z i e r i n g P., P l a s L. 2014: What good are ‘Nominalkomposita’ for ‘noun compounds’: Multilingual Extraction and Structure Analysisof Nominal Compositions using Linguistic Restrictors. – Proceedings of COLING 2014, the 25th International Conference on Computational Linguistics: Technical Papers, 1047–1058. Prieiga internete: https://www.aclweb.org/anthology/C141099?fbclid=IwAR1Xt82qWNshqiGxS81wszTpK6tLQuwdqfBQRVketzX2_LdM8NAmLO _hoB8 (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). И в а н о в а Т. К. 2001: Наименования лица в современном русском и немецком словосложении: дис. канд. фил. наук, Казань. Н а д м и д о н В. Д. 2014: К вопросу о классификации сложных слов в разносистемных языках. Вестник Бурятского государственного университета 1 (10), 69–73. Prieiga internete: http://cyberleninka.ru/article/n/k-voprosu-o-klassifikatsii-slozhnyh-slov-vraznosistemnyh-yazykah (žiūrėta 2019 m. sausio–kovo mėn.). М е ш к о в О. Д. 1986: Семантические аспекты словосложения английского языка, Москва: Наука. М о р о з о в а Л. В. 1970: Опыт дефиниционного описания терминополя (на базе терминов ядерной физики и техники): дис. канд. филол. наук, Калинин. Ч е р е п а н о в М. В. 2004: Очерк словообразовательной типологии русского глагола, Саратов. Gauta 2019 01 20 Priimta 2019 11 14 LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1918–1940 COMPOUND FORMATION TRENDS IN CONSTRUCTION TERMINOLOGY Summary The article deals with the compound constructional terms in scientific literature, published between 1918 and 1940. In Lithuania, during the interwar period, the construction sector was rapidly expanding, there were many new realities, which called for many new terms, including compounds. Exclusive personalities were very important for the development of construction terms of this period and for the formation of this professional language: Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Šimoliūnas, Pranas Morkūnas, Anatolijus Rozenbliumas, Pranas Jodele, Jonas Kiškinas, Juozas Gabrys and others. Not only did these construction engineers carry out significant research, writing articles and books, teaching young people, but also enriched construction terminology. Quantitative data of related terms from 33 scientific papers and articles on construction indicate that during the interwar period compounding was an important way of developing construction terms: in the literature read, 262 related compound terms were found. The German equivalents presented in addition to some of the compounds make the assumption that the Lithuanian compounds are to be regarded as partial or full evaluations. Although general types of Lithuanian compound terms are characterized by the same major types of compounding found in the the present Lithuanian language, analyzing the period from 1918 to 1940 construction terminology compounds, it is determined that they are made according to 10 types of production. The most productive parts of the language are nouns, verbs, and adjectives. There are only a few of the compounds, of which of one part would be based on an adverb, a numerical character and pronoun. Thus, while all of the same language parts play a role in the development of Lithuanian construction term compound development as they did in the second half of the 20th Century, the terms of the discussed period do not possess a wide array of combinations of these language parts. It has been determined from the investigated material that the second part of most of the construction terminology compounds of that time is noun. Such compounds make up as much as 85 percent of all compounds. There are much fewer compounds that would contain a verb as the second part of it and only one containing a adjective. The following types of construction terminology compounds have been identified following the examination of the material and the following quantitative data have been obtained: for the type of the noun. + noun made up 52,9 % of all compounds recorded; adjective + noun – 23,2 % of all compounds; noun + verb – 14,1 % of all compounds; verb + noun – 4,6 % of all compounds; LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.03 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 adverb + verb – 1,5 %, adverb + noun – 0,8 %; pronoun + noun – 0,4 %; noun + adjective – 0,4 %; numeral + verb – 0,4 %. There are few terms that are repeated in different sources, and therefore the phonetic and morphological variants in the terminology of construction of that period are not abundant. Of the most common and distinguished variants, the aforementioned reinforced concrete is mentioned. Although many of the compounds used in 1918–1940 scientific construction literature remained so-called textual terms, part of the compounds are used to this day in modern scientific language, are included in glossary terminology and other terminological resources. Thus, the compounds of the analyzed period are important not only for the history of the language, the development of terminology, but also for the modern construction terminology. KEYWORDS: type of word formation; compound; phonetic variant; related term; morphological variant; construction science language. LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]