Povilo Matulionio „Žolyne“ pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas POVILO MATULIONIO ŽOLYNE PATEIKTŲ AUGALŲ GENČIŲ VARDŲ AUTORINIAI ŠALTINIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: augalo genties vardas, autorinis šaltinis, botanikos žodynas, augalų vardynas, Povilo Matulionio Žolynas, botanikos nomenklatūra. ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjami pirmame Lietuvoje išspausdintame botanikos terminų žodyne – Povilo Matulionio parengtame augalų vardyne Žolynas. Dalys II. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas (1906) pateikti lietuviški augalų genčių vardai, nustatomi jų autoriniai šaltiniai, vardyne pateiktų Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir Lauryno Ivinskio vartotų augalų genčių vardų originalios formos. Analizuojamame vardyne vartojami J. A. Pabrėžos teikti augalų genčių vardai gretinami su jo rankraštyje Taislius augyminis ir 1900 m. Amerikoje išspausdintame J. A. Pabrėžos žodyne Botanika arba Taislius auguminis teikiamais augalų genčių vardais. Žolyne pateikti L. Ivinskio augalų genčių vardai gretinami su dviejuose L. Ivinskio rankraščiuose (Scaurus Agaricus rufo divaceus ir Prigimtūmenėje) vartojamais augalų genčių vardais. Trumpai aptariami ir paties Žolyno sudarytojo Povilo Matulionio bei kitų autorių sukurti augalų genčių vardai. ĮVADAS Pirmieji lietuviški botanikos terminų žodynai ir vardynai pradėti rengti dar XIX a. pradžioje: žemaitis kunigas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), pradėjęs sistemingai tvarkyti gamtos mokslų terminus ir nomenklatūrinius pavadinimus, ir buvo pirmasis tų terminų žodynų autorius. 1821 m. jis parašė dvikalbį žodyną Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (lotynų–žemaičių kalbų botanikos žodynas) ir jame pateikė 860 augalų vardų. 1834 m. J. A. Pabrėža pabaigė rengti 505 puslapių darbą Sryje Balsenyyny, tai taip pat dvikalbis abėcėlinis augalų morfologijos terminų sąrašas lotynų ir lietuvių kalbomis. 1843 m. jis baigė rašyti svarbiausią savo mokslo darbą Taislius augyminis (Tayslós augumyynis) ir jame išsamiai aprašė visą Žemaitijos augaliją: aptarė augalų sandarą, paaiškino augalų morfologijos terminus, aprašė 643 žiedinių augalų ir 150 sporinių augalų ir grybų genčių 1 . Minėtų darbų pačiam J. A. Pabrėžai nepavyko išspausdinti. Jo rankraštis publikuotas Lietuvių kalbos institute prieš keletą metų: 2009 m. pasirodė pirma rankraščio dalis, 2014 m. – antra dalis, o 2015 m. baigta publikuoti likusi rankraščio dalis (žr. TA I, TA II, TA III) 2 . Botanikos terminijai svarbūs ir kito žemaičio – mokytojo Lauryno Ivinskio darbai (1810– 1881), ypač likęs neišspausdintas jo rankraštis Prigimtùmēné, turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo (toliau – Prigimtūmenė), parašytas apie 1870 metus. Šio rankraščio antroje dalyje Žolėmina autorius pateikė sisteminį grybų ir augalų vardyną, kuriame nurodoma 218 šeimų ir per 2520 genčių lietuviškų vardų (plačiau žr. Jankevičius, Jankevičienė 1962: 151–163; Auksoriūtė 2000; 2004). Amerikoje lietuvių kalba leisto laikraščio Dirva redaktoriaus kunigo Antano Miluko iniciatyva 1900 m. buvo išspausdinta J. A. Pabrėžos Taisliaus augyminio rankraščio, pavadinto Botanika arba Taislius auguminis, dalis. Tai pirmas lietuviškas spausdintas botanikos terminų žodynas, kuriame yra ir augalų vardynas, tik jis išspausdintas Amerikoje. Antruoju spausdintu lietuvišku botanikos terminų žodynu laikytinas 1902 m. Rusijoje, Irbito mieste, išėjęs hektografuotas leidinys Lietuviški augalų vardai. Lietuvių–lotynų kalbų botanikos terminų žodynėlis, parengtas Kazimiero Drąsutavičiaus. Tai 42 psl. žodynėlis, pasirašytas Bugienio slapyvardžiu (plačiau žr. Kruopas 1998 (1975): 266–267; Klimavičiūtė 2005: 26; LKTŽ 2008: 13). Pirmasis Lietuvoje spausdintas botanikos žodynas yra 1906 3 m. išleistas Povilo Matulionio Žolynas. Dalys II. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas (toliau – Žolynas), nors chronologiškai jis yra trečias spausdintas šios srities žodynas (žr. 1 pav.). Tai augalų vardynas, kuriame galima rasti ir šiek tiek botanikos terminų. 1 Apie J. A. Pabrėžos kalbą ir rašybą plačiau žr. Subačius (1996: 10–113; 2009: 9–28). 2 Rankraštį Taislius augyminis spaudai rengė dr. Rita Šepetytė, dėkoju jai už konsultacijas. 3 Pirmame knygos lape nurodyti 1906 m., nes knygą tais metais planuota išleisti, tačiau spaustuvė vėlavo ją išspausdinti, tad viršelyje nurodyti 1907 m. ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 P. Matulionis (1860–1932) – įžymus lietuvių miškininkas, mokslininkas ir pedagogas. „Daugeliui P. Matulionio darbų tenka vartoti pažyminį pirmasis: jis pirmasis paskelbė kraštotyrinį straipsnį lietuvių kalba (1891), pirmasis lietuviškai aprašė gintarą (1922) ir pripažintas pirmuoju kraštotyrininku; jis pirmasis lietuvis, nustatęs lietuvių paplitimo ribas Vilniaus gubernijoje (1901) ir rengęs etnografinį žemėlapį; jis – pirmosios Lietuvos žuvininkystės ir vandens ūkio plėtros programos (1903) <...> bendraautoris; jis parengė ir išleido pirmąjį lietuvišką augalų pavadinimų žodyną (1906), žinomą Žolyno pavadinimu, pirmąjį Lietuvos geografinį žemėlapį (1923), pirmąjį reljefinį žemėlapį Lietuvių ir latvių žemė (1921); jis vadovavo Aukštųjų mokslų draugijai, dalyvavo steigiant Aukštuosius kursus <...>“ (Deltuvas 2014: 12–13). 1 PAV. Žolyno viršelis ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 P. Matulionis, pradėjęs rengti augalų vardyną, jau buvo sukaupęs nemažai lietuviškų augalų vardų kaip Lietuvos miškininkas. Jis turėjo neginčijamą pranašumą, palyginti su pirmtakais ir amžininkais, nes buvo studijavęs Peterburgo miškų institute botaniką ir gavęs mokslinius augalų sistematikos pagrindus (Deltuvas 2014: 312). P. Matulionis planavo išleisti dviejų dalių veikalą: pirmoje dalyje turėjo būti aprašyta augalų morfologija, pateiktos iliustracijos, o antrąją dalį turėjo sudaryti Lietuvos augalų žodynas ir augalų sistema. Pirmoji dalis liko neišleista. Kaip rašo Jonas Dagys, „pagrindinė kliūtis buvo jo tarnybos vietos perkėlimas iš Lietuvos į Smolenską. Atsidūręs toli nuo Vilniaus, jis nebegalėjo palaikyti artimų ryšių su Vilniaus leidyklomis, o gal ir administracinis darbas padidėjo, nebeleisdamas autoriui atsidėti grynai moksliniam darbui“ (Dagys 1957: 33). Žolyno pratarmėje P. Matulionis nurodo, ko siekė rengdamas vardyną: „1. paduoti musų tėvynės sužinotą augalų skaitlią, 2. suvesti kuopon išbarstytaš visur žinias, 3. sutvarkyti ir suderinti jas, teipogi išdraikitus augalų vardavimus kaip žmonių kalboje, teip ir raštuose, per ką sumažėtų prieštaravimų daugybę“ (Ž 3). Jis pabrėžė, kad gyvojoje žmonių kalboje, o dar dažniau raštuose vienu žodžiu įvardijami 2–3 skirtingi augalai ir atvirkščiai – vienas augalas įvardijamas keleriopai. Autorius nurodė ir principus, kaip tuos dalykus pateikia vardyne: „Tokiuose atsitikimuose aš iškėliau vien tus vardus, kurie ar plačiau meniami, ar tikriau jie išreiškia augalo žimas, ar senesnes kilmes, ar reiškiau yra patvirtinti musų artimujų tautų kalbomis: latvių, lenkų, rusų“ (Ž 3). Pasak P. Matulionio, į vardyną atrinkta apie 3000 lietuviškų augalų vardų iš 5000 girdėtų ar skaitytų žodžių. Kai kuriuos vardus autorius atmetė kaip klaidingus, nes ne visi žodžių rinkėjai išmanė botaniką ar lietuvių kalbą, o ir augalų vardų pateikėjai ne visada pažino augalą, tad pasakė ir netikslių vardų. Į Žolyną įtraukti tik Lietuvoje augančių augalų vardai, vazoninių ir atvežtinių augalų vardų P. Matulionis neteikė (Ž 4). Žolyne galima rasti 716 augalų genčių ir apie 2000 rūšių vardų. Atkreiptinas dėmesys, kad vardyne neskiriami, t. y. kartu pateikiami, augalų ir grybų vardai. Tuo metu grybai buvo priskiriami prie augalų, jie dar nebuvo išskirti į atskirą karalystę, todėl šiame straipsnyje grybai irgi nagrinėjami kaip augalų dalis. P. Matulionio Žolyną sudaro trys dalys: 1. Rodikle sulyg lotiniško abecyno; 2. Rodikle sulyg lietuviško abecyno; 3. Augalų taislas sulyg istoriškai-gamtiškosios tvarkos. Pirmoje dalyje pagal lotynišką abėcėlę surašyti augalų vardai; pirmiausia duodamas lotyniškas vardas, tada lietuviškas ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 vardas su jį paminėjusio autoriaus nuoroda ir atitikmenys rusų ir lenkų kalbomis. Pirma pateikiamas genties vardas, o po to išvardijami rūšių vardai, pvz.: Asperugo. L. – Šiurkštelė. P. (Ašryna) – Острица – Lepczyca A. procumbens. L. – Š. mėlinoji. – О. Лежачая – L. Leząca (Ž 10). Retai pasitaiko, kad būtų pateiktas tik genties vardas, pavyzdžiui, Ligustrum. – Lubistras, Mln. – Ligustr. (Ž 37), dažniausiai duodami ir rūšių vardai, o jų skaičius įvairus, prie kai kurių augalų nurodyta per dešimt rūšių vardų, pavyzdžiui, plūdės pateikta 15 rūšių vardų (žr. 2 pav.). 2 PAV. Žolyno 48 puslapis Prie kai kurių lietuviškų genčių ir rūšių vardų pateikiama ir sinonimų, jie rašomi greta skliaustuose, pvz.: Althaea – Ybiškė. P. (Rožė) (Ž 7); Lactarius trivialis F. – Pienius Paalksne Iv. ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (Kiaulgribas) (Ž 35). Kitur sinonimai rašomi be skliaustų, pvz.: Convallaria, Lin. – Gludišius. Pakalnutis (Ž 21); Cornus mas – Sedula tikroji P., Smiltre Iv. (Ž 21). Pasitaiko, kad prie lietuviško genties vardo kaip sinonimas nurodomas rūšinis pavadinimas, pvz.: Lamium L. – Notruole (Dilgele kurčioji) (Ž 35). Atkreiptinas dėmesys, kad ne prie visų genčių ir rūšių vardų pateikti rusiški ir lenkiški atitikmenys, pvz.: Ptilidium – Kerpunele – Orlica P. ciliare Ness. – K. Pintinele Mln. Brzęsniak (Ž 49) Sphaerella Wittr – Apivale P. S. aquilina Auers – A. areline (Ž 56). Antroje Žolyno dalyje pagal lietuvišką abėcėlę surašyti lietuviški augalų genčių ir rūšių vardai, greta nurodant jų lotyniškus atitikmenis (žr. 3 pav.). 3 PAV. Žolyno II dalies pradžia, 63 puslapis ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Trečioje Žolyno dalyje P. Matulionio pateikiama augalų sistema, pagrįsta danų botaniko Johano Eugenijaus Varmingo (Johan Eugenius Warming, 1841–1924) veikale Ekologinė augalų geografija (Oekologische Pflanzengeographie, 1896) išdėstytais principais (Deltuvas 2014: 315). Jos pateikimas matyti iš 4 pav. Kaip pabrėžia Jonas Dagys, „[J]ei palyginsime šią P. Matulionio sistemą su dabartine filogenetine augalų sistema, tai pamatysime, kad tik Bežiedžių augalų skyrius dabar kitaip klasifikuojamas: ką Matulionis laikė klasėmis, dabar vertinama, kaip atskiri tipai. O žiedinių augalų sistemoje esminių pakitimų neįvyko“ (Dagys 1957: 33). 4 PAV. Žolyno III dalies pradžia, 97 puslapis ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Apie P. Matulionio darbus ir jo Žolyną daugiausia rašė gamtos mokslų tyrėjai: 1957 m. išleistas straipsnių rinkinys Įžymus lietuvių miškininkas – prof. Povilas Matulionis, 2014 m. pasirodė Romualdo Deltuvos monografija Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes. Šio straipsnio tikslas – remiantis aprašomuoju gretinamuoju metodu nustatyti P. Matulionio pateiktų Žolyno augalų genčių vardų autorinius šaltinius, vardyne pateiktų augalų genčių vardų originalias formas. Lyginimo pagrindas – J. A. Pabrėžos ir L. Ivinskio rankraščiuose pateikti vardai. Straipsnio objektas – 716 lietuviškų augalų genčių vardų, pateiktų pirmoje Žolyno dalyje, neįskaitant sinonimų. ŽOLYNO AUGALŲ GENČIŲ VARDŲ AUTORINIAI ŠALTINIAI P. Matulionis Žolyno pratarmėje pateikė naudotų šaltinių sąrašą, o kaip paskutinį šaltinį nurodė savo paties iš įvairių Lietuvos kampelių per 15 metų surinktus augalų vardus. Prie lietuviško augalo vardo jis dažniausiai davė to augalo vardą užrašiusio ar jį pasiūliusio tyrinėtojo pavardės santrumpą, o santrumpų sąrašą įdėjo knygos pabaigoje (žr. 5 pav.). Sąraše pateikta 17 santrumpų, tačiau peržiūrėjus prie pirmoje dalyje teikiamų lietuviškų genčių vardų nurodytas santrumpas rastos dar kelios, neįtrauktos į sąrašą, pvz.: Ficus – stega Al., Melilotus – barkunas Al., Platanus – jievaras All.; Actaea – kiauleuogė Hag., Chaerophyllum – gurgždis Hag., Cardamine – kresa H.; Ceramium – ragmaure I.; Elaphomyces – riešutys Sember.; Lupinus – lupinas Staug., Viburnum – putinas Staug., Castanea – kaštanas St.; Conferva – maurena Z.; Oenanthe – išne Ž. Kaip matyti iš Lietuviško botanikos žodyno (toliau – LBŽ), jame prie vardų stega (LBŽ 142) ir barkūnas (LBŽ 218) pateikiamos santrumpos Alk ir Mln, o prie jievaro (LBŽ 266) – Alk. Pastaroji santrumpa yra Jono Aleksos pavardės santrumpa, jo Suvalkijoje surinktų augalų vardų sąrašu naudojosi Jonas Staugaitis (LBŽ XXIX), o Mln yra P. Matulionio pavardės santrumpa. Taigi P. Matulionis, matyt, kaip Al. trumpino J. Aleksos pavardę, tik prie jievaro įsivėlė korektūros klaida. Tokia pat klaida galima laikyti ir santrumpų Hag. ir H. bei Staug. ir St. nevienodumus. Pirmosios yra K. G. Hageno pavardės santrumpos, nors santrumpų sąraše P. Matulionis trumpino Hg., o antrosios – J. Staugaičio pavardės santrumpos. Tai patvirtina LBŽ duomenys. Ką reiškia santrumpos I., Sember., Z. ir Ž., sunku ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pasakyti, nes LBŽ nurodyta, kad ragmaurė yra J. A. Pabrėžos teiktas vardas, o išnė – L. Ivinskio (žr. LBŽ 79 ir 237). 5 PAV. Pavardžių santrumpų sąrašas, 110 puslapis 1. Gretinamieji Žolyno ir J. A. Pabrėžos raštų augalų genčių vardai Žolyne daugiausia pateikta J. A. Pabrėžos teiktų augalų genčių vardų – jų yra 303. Kaip pratarmėje nurodo P. Matulionis, jis naudojosi J. A. Pabrėžos žodynu Botanika arba Taislius auguminis (toliau – BT), išleistu Amerikoje 1900 m. (Ž 3). Šiame žodyne spausdinama nedidelė J. A. Pabrėžos 1843 m. rankraščio Taislius augyminis (toliau – TA) dalis – įvadas ir augalų sąrašas, apie kurį BT pratarmėje rašoma: „Svarbiausiu dalyku tame veikale yra alphabetiškas surašas augmenų, randančiųsi vakarinēje Lietuvos dalyje, su padējimu pre kiekvieno lotyniško vardo“ (BT 8). BT rengėjai nurodė, kad J. A. Pabrėžos veikalas parašytas žemaitiškai, spausdinant pakeista tik rašyba: „Šeip spaudinime viską, ką turime, žodis į žodį, permainydami tik rašybą“ (BT 8). ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kiek mažiau augalų genčių vardų Žolyne pateikta su Fridricho Kuršaičio pavardės santrumpa – 33: laišis (Ervum), kemeras (Eupatorium), brantimedis (Guajacum), žibute (Helichrysum), dedešva (Malva), kaukis (Mandragora), šaukštis (Petasites), raktažole (Primula), putelis (Tragopogon), dagišis (Xanthium) ir kt. P. Matulionis kaip šaltinius nurodė ir Konstantino Sirvydo, Fridricho Kuršaičio, Mykolo Miežinio ir kitų autorių parengtus žodynus (Ž 3). Kai kurių autorių (Bakučio, Adalberto Bezzenbergerio, Gabrielės Petkevičaitės Bitės, Kazio Griniaus, Petro Matulaičio, Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno, Konstantino Sirvydo ir kt.) pateikta tik po kelis vardus, todėl jie išsamiau nebus aptariami, tik pasakytina, kad bendras tokių vardų skaičius yra 71. Tai tokie vardai kaip papartys Širv. (Aspidium), varnaleša Širv. (Lappa), balkuote Grn. (Briza), barškuti Grn. (Rhinanthus), bitkriesle Ness. (Calaminta), kriauše Ness. (Pirus), bežis Bezz. (Typha), gurgždis Hag. (Chaerophyllum), kresa Hg. (Cardamine), smidras Gabr. (Asparagus), jurginas Gabr. (Dahlia), durnažolė Jac. (Atropa), sniegulis Jac. (Galanthus), delgutis Mlt. (Erodium), snaudale Mlt. (Leontodon), putinas Staug. (Viburnum), jievaras All. (Platanus). Tiek šių, tiek jau aptartų autorių įnašas į Žolyno augalų genčių terminiją, išreikštas kaip procentinė dalis, nurodomas 6 pav. 6 PAV. Žolyne pateikiamų augalų vardų šaltiniai pagal autorių, proc. 42% 20% 9% 5% 10% 14% J. A. Pabrėža L. Ivinskis P. Matulionis F. Kuršaitis Kiti Nenurodyta ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Žolyne yra ir 102 augalų genčių vardai, prie kurių neduodama jokių santrumpų, pvz.: kaštanas (Aesculus), alksnis (Alnus), pašiaušelis (Alopecurus), krapas (Anethum), arnica (Arnica), smilgaveise (Corynephorus), narstiklis (Diatoma), banguolis (Furcelaria), širdažole (Gentiana), dumblune (Limosella), kietžirnis (Ononis), spalgena (Oxycoccos), sidobražole (Potentilla), kerpunele (Ptilidium), skutuole (Rhytizma), tvane (Scheuchzeria), antplyše (Schizophyllum), nasturte (Tropaeolum), dilgyne (Urtica), vandsarge (Zanichelia). IŠVADOS 1. P. Matulionio Žolynas yra pirmasis Lietuvoje išspausdintas augalų vardynas, kuriame pteikimi iš gyvosios šnekamosios kalbos ir iš įvairių raštų bei rankraščių surinkti Lietuvoje augančių augalų ir grybų vardai. Prie surinktų iš raštų ir rankraščių vardų pateiktos vardą užrašiusio ar jį sukūrusio autoriaus pavardės santrumpos rodo, kad autoriniį šaltinį turi apie 86 proc. visų Žolyne pateiktų augalų ir grybų genčių vardų. P. Matulionis pateikė 17 pavardžių santrumpų sąrašą, tačiau vardyne yra pateikta ir daugiau pavardžių santrumpų, iš jų aiškėja dar dvi pavardės – J. Aleksos ir J. Staugaičio. 2. Didžiausią Žolyne duodamų augalų genčių vardų dalį (42 proc. visų genčių vardų) sudaro vardai, paimti iš 1900 m. Amerikoje išleisto J. A. Pabrėžos žodyno Botanika arba Taislius auguminis (BT), kuriame išspausdinta nedidelė J. A. Pabrėžos 1843 m. rankraščio Taislius augyminis dalis. Tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė J. A. Pabrėžai Žolyne priskirtų augalų genčių vardų jame pateikti taip, kaip jie pateikti BT, kita dalis, šiek tiek mažesnė, rodo vardynų skirtumus. BT augalų genčių vardų rašyba, palyginti su J. A. Pabrėžos rankraščiu, buvo keičiama, kai kurių vardų pakeistos ir formos. P. Matulionis, perimdamas BT vardus, kai kuriuos taip pat keitė. Net 11 augalų genčių vardų, Žolyne pateiktų su J. A. Pabrėžos pavardės santrumpa, nei į J. A. Pabrėžos rankraštį, nei į BT nėra įtraukti, taigi jie greičiausiai yra paimti ne iš šio autoriaus raštų. 3. Augalų genčių vardų su L. Ivinskio pavardės santrumpa į Žolyną įtraukta perpus mažiau nei vardų su J. A. Pabrėžos pavardės santrumpa. P. Matulionis kaip šaltinį nurodė L. Ivinskio grybų piešinius, tačiau palyginus į Žolyną įtrauktus grybų genčių vardus su išlikusiais L. Ivinskio rengto grybų atlaso rankraščiais nustatyta, kad iš jų gali būti paimti tik 8 grybų genčių vardai. ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Sugretinus Žolyne pateiktus augalų genčių vardus su kito L. Ivinskio rankraščio – Prigimtūmenė – vardais, aiškiai matyti, kad vardyne vartojami augalų genčių vardai yra ne iš šio L. Ivinskio rankraščio. Greičiausiai P. Matulionis naudojosi kitais L. Ivinskio rankraščiais ar antriniais šaltiniais. 4. Žolyne galima rasti apie 9 proc. paties vardyno sudarytojo P. Matulionio pateiktų augalų genčių vardų. Dalį šių augalų genčių vardų autorius paėmė iš šnekamosios kalbos, o daugiau nei pusę greičiausiai sudarė pats. Tarp P. Matulionio sudarytų augalų genčių vardų daugiausia yra priesagų vedinių. 5. Kitų autorių (F. Kuršaičio, K. Sirvydo, M. Miežinio, F. Nesselmano, K. Griniaus ir kt.) sukurtų ar užrašytų augalų genčių vardų pateikta tik po keletą, jie sudaro apie 10 proc. visų Žolyno augalų genčių vardų. ŠALTINIAI BT – Pabrėža A. 1900: Botanika arba Taislius Auguminis, Shenandoah, Pa. GA – Ivinskis L. Scaurus Agaricus rufo divaceus, rankraštis saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne, F1-661. Pr – Ivinskis L. Prigimtūmenė (Prigimtùmené turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo), rankraštis saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje, 1 d. katalogo nr. 1801; 2 d. katalogo nr. 2824. LBŽ – Lietuviškas botanikos žodynas, red. J. Dagys. Kaunas, 1938. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002): elektroninis variantas, vyr. red. G. Naktinienė Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Prieiga internete www.lkz.lt. TA I – Pabrėža J. A. Taislius augyminis. I–223. Parengė O. Kažukauskaitė, R. Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. TA II – Pabrėža J. A. Taislius augyminis. 224–776. Parengė R. Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. TA III – Pabrėža J. A. Taislius augyminis. 777–980. Parengė R. Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Ž – Matulionis P. Žolynas. Dalys II. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas, Vilnius: M. Kutkos spaustuvė, 1906. LITERATŪRA Auksoriūtė A. 2000: Lauryno Ivinskio terminologijos darbai. Daktaro disertacija. Auksoriūtė A. 2004: Neaiškios darybos L. Ivinskio Prigimtūmenės naujažodžiai. – Terminologijos istorijos ir dabarties problemos, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 127–149. Auksoriūtė A. 2012: Lauryno Ivinskio grybų atlaso rankraštis. – Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas: Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 217–243. Dagys J. 1957: P. Matulionis kaip botanikas. – Įžymus lietuvių miškininkas – prof. Povilas Matulionis, Kaunas, 31–39. Deltuvas R. 2014: Povilas Matulionis: Ateities pradžia – tai mes, Kaunas: Lututė. Jankevičius K., Jankevičienė R. 1962: Kai kurie nauji duomenys apie L. Ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje. – Botanikos klausimai 2, 151–163. Klimavičiūtė J. 2005: Lietuviškos botanikos terminijos kūrėjai XX a. pirmojoje pusėje. – Botanica Lithuanica, Supplementum 8, 25–28. Kruopas J. 1998 (1975): K. Drąsutavičiaus (Drąsučio) terminų žodynėliai bei sąrašai. – Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 265–271. LKTŽ 2008: Lietuvių kalbos terminų žodynai: Anotuota 1900-2005 m. bibliografijos rodyklė / Gaivenytė-Butler J., Keinys S., Noreikaitė A., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Petkevičiūtė D. 1988: Laurynas Ivinskis: Monografija. Vilnius: Mokslas. Subačius G. 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba. – Lietuvių atgimimo studijos 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, 10–113. Subačius G. 2009: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taislius augyminis (1843). – Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis I-223, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–28. Gauta 2019 12 11 Priimta 2019 12 30 ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AUTHORIAL SOURCES OF PLANT GENERA NAMES OF POVILAS MATULIONIS’ ŽOLYNAS Summary The article analyses 716 Lithuanian plant genera names used in Povilas Matulionis’ glossary Žolynas. Dalys II. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas (1906). Matulionis’ Žolynas is the first plant glossary published in Lithuania. Žolynas contains the names of the plants collected from writings and manuscripts with the abbreviation of the name of the author who wrote or created the name of a plant displayed next to. About 86 percent of names of all the genera of plants and mushrooms presented in Žolynas have such abbreviations. Most of the names included in the glossary are the plant names given by Jurgis Ambraziejus Pabrėža and Laurynas Ivinskis. Most of the plant genera names in Žolynas (42 percent of all genera names) are those of Pabrėža taken from his dictionary Botanika arba Taislius auguminis (BT) published in the USA in 1900, which contains a small part of his manuscript Taislius augyminis of 1843. Slightly more than half of Pabrėža’s plant genera names given in Žolynas are identical to the ones in BT, and the rest part of the names given in the dictionaries under analysis have differences. The analysis has shown that over 10 plant genera names presented in Žolynas with the abbreviation of Pabrėža were not included in any of his works under analysis, thus, these names are probably not taken from the writings of the said author. The number of plant genera names by Ivinskis included in Žolynas is twice less than the number of names by Pabrėža. Matulionis referred to Ivinski’s drawings of mushrooms as a source. However, the analysis shows that only eight mushroom genera names were taken from Ivinski’s surviving manuscripts of mushroom atlas Scaurus Agaricus rufo divaceus and included in Žolynas. Comparing the plant genera names given in Žolynas with the names presented in another Ivinski’s manuscript Prigimtūmenė, it is clear that Ivinski’s plant genera names used in the glossary were taken not from the mentioned manuscript. Most likely, Matulionis used other Ivinski’s manuscripts or secondary sources. ALBINA AUKSORIŪTĖ. Povilo Matulionio Žolyne pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.11 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 About 9 percent of plant genera names found in Žolynas were given by Matulionis himself who took part of these plant genera names from colloquial language and, most probably, composed more than a half of them himself. Other authors (F. Kuršaitis, K. Sirvydas, M. Miežinis, F. Nesselman, K. Grinius, etc.) have only a few plant names that make up about 10 percent of all plant genera names of the glossary. KEYWORDS: plant genus name, authorial source, a dictionary of botany, plant glossary, Povilas Matulionis’ Žolynas, nomenclature of botany. ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]