Dėl darinių su baigmeniu „-eivis, -ė“

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ Šiaulių uni e si e as DĖL DARINIŲ SU BAIGMENIU -EIVIS, -Ė ESMINIAI ŽODŽIAI: da ybos būdas; da ybos ka ego ija; da ybos ipas; baigmuo; p iesaga; sinonimiškumas. ANOTACIJA Lie u ių kalboje y a asmenis pa adinančių da inių, u inčių panašius baigmenis -ei a i -ei is, -ė. Žodžių da ybos eikaluose ašoma apie p iesagos -ei a da ybos ipą, o apie -ei is, -ė da inius ik ienu ki u užsimenama. Šiame s aipsnyje aikan da ybinės, seman inės analizės i subs i ucijos me odus analizuojami Lie u ių kalbos žodyne, Daba inės lie u ių kalbos žodyne, Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš yne, Skai meninės Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje, Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne i Daba inės lie u ių kalbos eks yne as i da iniai, u in ys baigmenį -ei is, ė. Mokslinės li e a ū os i empi inės medžiagos analizė a skleidė, kad dalis baigmenį -ei is, -ė u inčių da inių y a miš ios da ybos (kompozicijos- su iksacijos ezul a as), be am ik ais a ejais (sinch oniškai) -ei is, -ė galima laiky i p iesaga. Taigi žodžių da ybos eikaluose a dažodinės ypa ybės u ė ojų, eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų da ybos ka ego ijose g e a esamo -ei a da ybos ipo bū ų ikslinga nu ody i i besi o muojan į -ei is, -ė da ybos ipą. ĮVADAS Lie u ių kalboje y a ke u i pag indiniai žodžių da ybos būdai: su iksacija, duodan i p iesagų edinių, p e iksacija, duodan i p iešdėlių edinių, pa adigm(iz)acija, duodan i galūnių edinių, i kompozicija, duodan i dū inių. Ka ais išsyk eiškiasi du da ybos būdai – pap as ai p e iksacija i su iksacija, kompozicija i su iksacija, aigi kalbama i apie miš ųjį da ybos būdą (U bu is 2009: 107, 333–342; da ž . LKG 1965: 591; Keinys 1999: 22–23) 1 . Pasaky ina, kad lie u ių kalboje y a a ejų, kai dėl konk ečių da inių da ybos būdo nė a ienos nuomonės. 1 S aipsnyje emiamasi žodžių da yba, ap ašy a Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965: 1971), Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005), Vinco U bučio Žodžių da ybos eo ijoje (2009), S asio Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999). Naujas įž algas apie da ybos būdus ž . Sme ona 2005. Už e ingas pas abas i pa a imus dėkoju slap iesiems(-osioms) ecenzen ams(-ėms). JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Pa yzdžiui, skai a džius nuo ienuolika iki de yniolika ieni laiko dū iniais, „ku ių an asis sandas emiasi eiksmažodžiu liko“ (Keinys 1999: 84; plg. LKG 1965: 619–620, 636), Aldona Paulauskienė (1994: 237) juos adina sąaugomis su an uoju dėmeniu -lika, „ku is kilmės požiū iu siejamas su daik a a džiu liekas – „ ai, kas lieka, ne eikalinga“. An ano Pake io Akcen ologijos an ojoje dalyje (Pake ys 2002: 22) okie skai a džiai ap a iami p ie dū inių, be ašoma, kad „[D]aba inėje kalboje an asis dėmuo jau sunkiai besusiejamas su eiksmažodžiu lik i, liko, odėl galima many i, kad -lika įgyja su iksoido unkcijas“ 2 . Lie u ių kalboje daik a a džiai da omi isais žodžių da ybos būdais, ypač daug jų pada y a (i da oma) su p iesagomis (Amb azas 1993, 2000; Keinys 1999: 36; DLKG 2005: 86) 3 . Pagal da ybinę eikšmę 4 p iesagų i galūnių ediniai adiciškai ski s omi į da ybos ka ego ijas (da ybos klases) – dažniausiai minima 13 daik a a džių da ybos ka ego ijų (LKG 1965: 253–423; DLKG 2005: 87–145; U bu is 2009: 330), S asys Keinys (1999: 37–39) jų išski ia 12 5 . Kiek ienai da ybos ka ego ijai p iklauso am ik as da ybos ipų 6 skaičius. Toje pačioje da ybos ka ego ijoje ne e ai būna ski ingų da ybos ipų da inių, ku ie ( o maliai) u i okią pa p iesagą, be ski ingas galūnes 7 . Gana dažnai iš o pa ies pama inio žodžio suda y i ski ingiems da ybos ipams p iklausan ys da iniai y a da ybiniai sinonimai 8 – jie u i okią pa da ybinę eikšmę, apačią a ba panašią leksinę eikšmę; okie bend ašakniai da iniai žodynuose ne e ai i aiškinami ienas ki u. Pa yzdžiui, ik galūnėmis ski iasi a dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijos -ėžis, -ė i -ėžius, -ė ipams (LKG 1965: 361) p iklausan ys da ybiniais sinonimais laiky ini ediniai, p z., juodėžis, -ė („kas neg ažiai juodas, neg ažus; juočkis“ LKŽe) i juodėžius, -ė („ž . juodėžis“ LKŽe), aip pa -lys, -ė i -la 9 ipų da iniai, p z.: d oklys, -ė („ž . d okla“ LKŽe) i d okla („apyk ailis žmogus, žiopla“ LKŽe), ėklys, -ė („ž . ėksnys“ LKŽe) i 2 Su iksoidu adinamas „[A]n asis dū inio sandas, u in is p iesagos b uožų, isų pi ma įgijęs bend esnę, a sijusią nuo pama inio žodžio eikšmę“ (Keinys 1999: 114; da ž . Gai enis, Keinys 1990: 197). 3 Šiek iek ki okį nei a aminiuose kalbo y os eikaluose daik a a džių da ybos būdų sup a imą pa eikia A. Paulauskienė (1994: 64–97). 4 S aipsnyje a ojamas e minas da ybinė eikšmė (apie da ybos eikšmė i da ybinė eikšmė daugiau ž . Kniūkš a 1998). 5 S. Keinys (1999: 46–47) os pačios da ybos klasės da iniais laiko a dažodinės ypa ybės u ė ojų i p o esinius asmenų pa adinimus. 6 „Žodžių da ybos ipą galima sup as i d ejopai – a ba kaip kalboje esančią abs akčią s uk ū inę schemą, pagal ku ią suda omi is os pačios (a kiek a ijuojančios) da ybos eikšmės i o mos da iniai, a ba kaip kalbėjime esančius pačius okius da inius, jų isumą“ (U bu is 2009: 290; plg. Keinys 1999: 24–27). 7 Kadangi galūnėmis ealizuojamos į ai ios g ama inės eikšmės, ski ingų galūnių daik a a džiai dažnai u i i ski ingų g ama inių eikšmių. 8 P imin ina, kad da ybiniai sinonimai y a apačios a ba a imos eikšmės ski ingus da ybos o man us u in ys bend ašakniai da iniai, o da ybiniai a ian ai – ą pa į pama inį žodį (pama inius žodžius) u in ys su uo pačiu da ybos o man u suda y i da iniai, ku ie ski iasi kokiomis no s šalu inėmis da ybos p iemonėmis: šaknies balsiu a p iebalsiu, jungiamuoju balsiu, p iešdėlio a ian u i k . (daugiau ž . Vaskelienė 2013). 9 Į ai ias p iesagas (-la, -ėla, -ša i k .) i galūnę -a u in ys da iniai y a adinamosios bend osios giminės (subs an i a communia) daik a a džiai (apie juos ž . Gudzine ičiū ė 2008), o jų sinonimai su ki okiomis galūnėmis (-lys, -ė, -ėlis, -ė, -šis, -ė, -šas, -a i k .) u i y iškąją i mo e iškąją gimines. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ėkla („kas nuola e kia, ėkia, ėksnys“ LKŽe), įslys, -ė („kas iš įsęs, įsla“ LKŽe) i įsla („iš įsėlis, ilgšis“ LKŽe), ėplys, -ė („ ėpla, žioplys“ LKŽe) i ėpla („menkos nuo okos žmogus, išsiblaškėlis, išsižiojėlis, žioplys“ LKŽe). Veikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų da ybos ka ego ijoje galūnėmis ski iasi ienos da iausių p iesagos -ėlis, -ė i menko da umo p iesagos -ėla ipų (ž . LKG 1965: 318–319, 335) okią pa a ba labai panašią eikšmę u in ys, aigi DS laiky ini da iniai nemokėlis, -ė („nemokša“ LKŽe) i nemokėla („ž . nemokša“ LKŽe); ski ingais laikomi - is, -ė (- ys, -ė) i - a ipai, aigi DS eiles suda o da ybiniai a ian ai a ei is, -ė / a ei ys, -ė („a ėjęs, a ykęs iš ki u žmogus, a ėjūnas“ LKŽe) i a ei a („a ei is“ LKŽe), pe ei is, -ė („pe ėjūnas“ LKŽe) i pe ei a („pe ėjūnas“ LKŽe). DS laiky ini i ski ingiems da ybos ipams p iklausan ys galūnėmis besiski ian ys p iesagos -š- (-šas, -ė; -šis, -ė; -ša) ediniai, p z.: klaikšis, -ė („kas paklaikęs, k ailas žmogus, klaika“ LKŽe) i klaikšas, -ė („ž . klaikšis“ LKŽe), paikšas, -ė („paikas žmogus, k aiša, klaikšas“ LKŽe), paikšis, -ė („ž . paikšas“ LKŽe) i paikša („ž . paikšas“ LKŽe) 10 . Lie u ių kalboje y a asmenis pa adinančių da inių, u inčių panašius baigmenis 11 -ei a i -ei is, -ė. P iesagos -ei a daik a a džiais (ne e ai menkinamai) pa adinami asmenys – kokio no s eiksmo a likėjai a ba asmenys, pasižymin ys kokia no s ypa ybe, p z.: gud ei a „gud uolis“ LKŽe, ka š ei a „ka š uolis“ LKŽe, nak ei a „kas aikš o nak imis, nak iša“ LKŽe, ašei a menk. „p as as ašy ojas, g a omanas“ DŽ, ka ei a i on. „ne ykėlis ka ys“ LKŽe, š en ei a menk. „kas dedasi š en uoliu, eliginis a mo alinis eidmainys“ LKŽe. Daik a a džiais su -ei is, -ė aip pa pa adinami y iškosios a ba mo e iškosios giminės asmenys, p z.: da bei is, -ė „da bo ykdy ojas, ango as“ LKŽe, gi ei is „kas y a gi iai a sida ęs, kas mėgs a gi ią, kas p ižiū i gi ią“ LKŽe. Žodžių da ybos eikaluose ašoma apie p iesagos -ei a da ybos ipą, o apie -ei is, -ė da inius ik ienu ki u užsimenama. Taigi, y imo objek u i pasi ink i lie u ių kalbos daik a a džiai, u in ys baigmenį -ei is, -ė. Siekian s aipsnio ikslo – išanalizuo i baigmenį -ei is, -ė u inčius da inius – keliami okie užda iniai: iš mokslinės li e a ū os su ink i i pa eik i duomenis apie -ei a i -ei is, -ė; iš Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos žodyno (DŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš yno (BŽa), Skai meninės „Lie u ių 10 Pasaky ina, kad LKG (1965) nė a -šius da ybos ipo, o LKŽe okių da inių esama, p z., paikšius, -ė „ž . paikšis“. 11 KTŽ nepa eik as e minas baigmuo DŽ aiškinamas kaip „žodžio a skiemens galas“; šį e miną (g e a p admens) a oja A. Pake ys – jo Akcen ologijoje baigmeniu laikoma o maliai su p iesaga su ampan i žodžio (neda inio) dalis (ž . Pake ys 1994: 6). S aipsnyje kalbama ik apie da inius su -ei is, -ė, s a s oma, kokią unkciją daik a a džių da ybos p ocese a lieka šis baigmuo. A k eipiamas dėmesys, kad už y imo ibų palik i daik a a džiai, baigmenį -ei is, -ė ga ę iš pama inių žodžių (pap as ai jie y a ki ų kalbų pa yzdžiu suda y i žodžiai) (p z.: puska ei is (: pusiau, ka ei is), d augka ei is (jis laikomas sudė iniu žodžiu, suda y u s e imų kalbų pa yzdžiu (ž . Ska džius 1996: 401), aip pa p iesagos - is, -ė (- ys, -ė) ediniai (įei is, -ė, p aei is, -ė i k .), ku ių da ybos pama u eina p iešdėliniai iš eiksmažodžio ei i iš es i eiksmažodžiai (įei i, p aei i i k .) (apie juos ž . LKG 1965: 331; DLKG 2005: 110–111). JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kalbos žodyno“ papildymų ka o ekos (LKŽPK) iš ink i baigmenį -ei is, -ė u inčius da inius, medžiagą papildy i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (ND) i Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) duomenimis, ap a i da inių su -ei is, -ė da ybą i seman iką. Ty imui aiky as da ybinės analizės me odas, naudo asi g e inimo, seman inės analizės i subs i ucijos me odais. 1. DARINIAI SU PRIESAGOMIS -EIVA IR -EIVIS, -Ė KALBOTYROS VEIKALUOSE Apie subs an i a communia daik a a džius, u inčius p iesagą -ei a, ašoma LKG (1965: 330, 353), DLKG (2005: 110, 119–120), abiejose Sauliaus Amb azo knygos Daik a a džių da ybos aida dalyse (1993: 153; 2000: 181), os p iesagos ediniai minimi P ano Ska džiaus Lie u ių kalbos žodžių da yboje (1996: 389), An ano Pake io Akcen ologijoje (1994: 77), S asio Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999: 47). Dėl edinių, u inčių p iesagą -ei a, kalbininkų nuomonės nesiski ia – jie, p iklausomai nuo pama inio žodžio i da ybinės eikšmės, laikomi d iejų da ybos ka ego ijų da iniais 12 : iš eiksmažodžių iš edami eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., mainei a (: mainė) i puošei a (: puošė), o iš a dažodžių iš es i da iniai y a a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., d ū ei a (: d ū as) i g ažei a (: g ažus). Apie a dažodinės kilmės -ei a edinius DLKG ašoma: „[V]isi šios p iesagos a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai – ai asmenis žymin ys i pap as ai u in ys menkinamosios eikšmės a spal į bend osios giminės daik a a džiai, pada y i iš nesudė ingos sanda os kokybinių būd a džių, p z.: g ažei a, gud ei a, pik ei a, im ei a, š en ei a“ (DLKG 2005: 119–120). Veikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijos ediniai, u in ys p iesagą -ei a, y a „pada y i iš eiksmažodžių (pap as ai nep iešdėlinių), žymi asmenis, u i menkinamąją eikšmę i y a bend osios giminės, p z.: mušei a, puošei a, ašei a, skundei a, e ei a. Iš dalies čia šliejasi i da iniai ka ei a, adei a“ (DLKG 2005: 110). S. Amb azas (1993: 153) aip pa kalba apie d iejų da ybos ka ego ijų -ei a edinius: eikėjų pa adinimus (iši ei a, mainei a, mušei a, nede ei a) i ypa ybės u ė ojų pa adinimus (g ažei a, na sei a). Jis pažymi, kad „[Š]ių edinių pa yzdžiu bend inėje kalboje pada y as ienas ki as naujada as, p z.: pik ei a 12 A. Pake io Akcen ologijoje (1994: 77) p iesagos -ei a da iniai (iš es i iš eiksmažodžių i iš a dažodžių) ap a iami ka u – ai sup an ama, nes kalbama apie ki čia imą, o ne apie da inių, o maliai u inčių okią pa p iesagą, ski ybes. P imin ina, kad os pačios da ybos ka ego ijos ediniai adinami a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimais (LKG 1965: 340; U bu is 2009: 330) a ba ypa ybės u ė ojų pa adinimais (Amb azas 2000). S. Keinys -ėla ipo edinių pa yzdžių (gud ei a, sma kei a) pa eikia ik kalbėdamas apie a dažodinės ypa ybės u ė ojų i p o esinius asmenų pa adinimus, o ap a ian eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimus p iesaga -ėla neminima (Keinys 1999: 47). JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 „pikčiu na“, im ei a „kas dedasi im as“, š en ei a „š en uolis, eidmainys“ (Amb azas 2000: 181). Dėl da inių, u inčių baigmenį -ei is, -ė, ienos nuomonės nė a. P. Ska džiaus Lie u ių kalbos žodžių da yboje (1996: 436) daik a a dis kelei is, -ė pa eik as dū inių sky iuje, aip pa i A. Pake io Akcen ologijos pi mojoje dalyje. Tiesa, joje ašoma, kad „dėmuo -ei is, -ė (su p idė ine p iesaga - is, -ė), galima saky i, jau y a i ęs su iksoidu“ (ž . Pake ys 1994: 288). Mo e iškosios giminės daik a a dis pla ei ė oje pačioje knygoje laikomas p iesagos -ei ė ediniu (Pake ys 1994: 87, 288). S. Amb azas daik a a dį mokslei is (: mokslas) laiko ediniu (1993: 8–9). Many ina, kad gal oje u ima p iesaga -ei is, -ė, be oks da ybas ipas, okia p iesaga knygoje daugiau neminima – da ybos a iksų odyklėje nu ody a ik p iesaga -ei a (ž . Amb azas 1993: 278). A k eip inas dėmesys, kad baigmenį -ei is, -ė p iesaga laiko S. Keinys (2005: 63) – ap a ian e miną o ei is eigiama: „[N]o s lie u ių kalbos žodžių da ybos eikaluose šį p iesaga i nenu odoma, ačiau sinch oniškai ją išski i galima“ (2005: 63). Ki uose minė uose kalbo y os da buose – g ama ikose, V. U bučio Žodžių da ybos eo ijoje (2009), S. Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999) – apie da inius su -ei is, -ė ne ašoma. 2. LIETUVIŲ KALBOS DARINIAI SU BAIGMENIU -EIVIS, -Ė LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT iš iso as as 41 baigmenį -ei is, -ė u in is da inys 13 , iš jų 34 pa eik i LKŽe (7 žodžiai u i neologizmo žymą). Pasaky ina, kad bo anikos e minas pla ei ė („o chidinių šeimos augalas, blandis (Pla an he a)“) LKŽe nu ody as kaip u in is ik mo e iškąją giminę, 7 žodžiai pa eik i ik kaip y iškosios giminės 14 daik a a džiai: dienei is „(ka ininko) pasiun inys“, gi ei is (neol.) „kas y a gi iai a sida ęs, kas mėgs a gi ią, kas p ižiū i gi ią“, k yžei is „ž . 1 k yžiuo is“, hib idai mečei is is o . „kala ijuo is“ i miečei is „kala ijuo is“, andenei is (neol.) „jū ininkas“ i žmogei is (neol.) „pap as as, nekilmingas žmogus“. Ki ais da iniais gali bū i pa adinami i y iškosios, i mo e iškosios giminės asmenys: a bulei is, -ė, 13 LKŽe y a da inių, baigmenį -ei is, -ė ga usių iš pama inių žodžių kelei is, ka ei is, mokslei is ( okie, kaip minė a, į y imą neį auk i), p z.: d augka ei is, -ė, k yžka ei is, -ė, puska ei is, -ė, sąka ei is, -ė, sanka ei is, -ė, bend akelei is, -ė, d augkelei is, -ė, sąkelei is, -ė, sankelei is, -ė, š en kelei is, -ė, sanmokslei is, -ė i k . Pasaky ina, kad iš esmės galima kalbė i apie kai ku ių iš šių da inių d ejopo pama a imo galimybę. Pa yzdžiui, daik a a dis bend akelei is („bend akelionis, bend akelis“ LKŽe) eikiausiai y a dū inys (: bend as / bend ai, kelei is), be galė ų bū i siejamas i su žodžiais bend ai, keliau i (+ -ei is, -ė), š en kelei is („š en ųjų ie ų lanky ojas, pilig imas, maldininkas“ LKŽe) eikiausiai y a dū inys iš š en as, kelei is, be seman iškai jį galima sie i i su žodžiais š en as, keliau i (+ -ei is); a k eip inas dėmesys, kad an uoju pama a imo a eju da iniai u i nu ūks amą o man ą, y a kompozicijos-su iksacijos ezul a as, ku -ei is, -ė a lieka p iesagos unkciją. 14 LKŽe neologizmų žymą u inčiais daik a a džiais gi ei is, žmogei is iš esmės galima pa adin i i mo e is; žodyne p ie žodžio gi ei is nepa eik a jokio a osenos pa yzdžio, o žmogei is ilius uojamas sakiniais iš Simono Daukan o aš ų (Žemes i alsčius jo mylis oms i bajo ams a ida ė įsakęs ik ai žmogei ių nespaus i S. Dauk. LKŽe) – ik iausiai jo eks uose bu o a ojama ik y iškosios giminės o ma. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a galei is, -ė, a žaga ei is, -ė, da bei is, -ė, d augei is, -ė, jū ei is, -ė, ka ei is, -ė, kelei is, -ė / kelei ys, -ė, lygei is, -ė, ma ei is, -ė, miegei is, -ė, mokslei is, -ė, namei is, -ė, nieku nei is, -ė, o ei is, -ė, pakelei is, -ė, pašalei is, -ė, pi maei is, -ė, pi mei is, -ė, p akelei is, -ė, p ašalei is, -ė, p ekei is, -ė, p ošalei is, -ė, aš ei is, -ė, upei is, -ė, žygei is, -ė. LKŽPK as i da ys (į LKŽe neį auk i) baigmenį -ei is u in ys asmenų pa adinimai: kūlei is, leng aei is, ažei is, o ND – naujada ai s e imei is, -ė i sug įžei is, -ė. DLKT as a pa yzdžių su da d iem 15 ki uose šal iniuose neuž iksuo ais baigmenį -ei is u inčiais da iniais – š iesiaei is i au pažangei is. Pasaky ina, kad ne isi šie da iniai daba inėje lie u ių kalboje ienodai dažnai a ojami – DLKT as a daug a osenos pa yzdžių su daik a a džiais 16 mokslei is, -ė (19 963), kelei is, -ė (12 957), ka ei is, -ė (8 106), p ekei is, -ė (1 725), jū ei is, -ė (1 639), nemažai su daik a a džiais pakelei is (383), o ei is (212), pi mei is (118), žygei is (56), k yžei is (53), upei is (48), a žaga ei is (17), po ieną ki ą pa yzdį su š iesiaei is (8), pi maei is (3), namei is (2), s e imei is (2), po ieną pa yzdį su da bei is, miegei is, p akelei is, p ašalei is, au pažangei is, žmogei is, pla ei ė 17 , eks yne ne as a pa yzdžių su LKŽe pa eik ais daik a a džiais dienei is, gi ei is, mečei is, miečei is, andenei is, a bulei is, a galei is, d augei is, lygei is, ma ei is, nieku nei is, pašalei is, p ošalei is, aš ei is i naujada ais kūlei is, leng aei is, sug įžei is, ažei is. 3. DARINIŲ, TURINČIŲ BAIGMENĮ -EIVIS, -Ė, DARYBA IR SEMANTIKA A žodis y a da inys i koks da inys, lemia da ybos opozicija. S a s an , su kokiu žodžiu (a su kokiais žodžiais) da ybos opozicijas suda o baigmenį -ei is, -ė u in ys da iniai, ma y i, kad nemažos dalies da inių leksinė eikšmė odo gana aiškią sąsają su eiksmažodžiu ei i 18 , . y. da iniai seman iškai i o maliai susiję su d iem pama iniais žodžiais, iš ku ių an asis emiasi eiksmažodžiu ei i, i da u i p iesagą - is, -ė. Taigi, šiuo a eju eikė ų kalbė i apie miš ųjį – 15 DLKT as a i ND pa eik o da inio s e imei is a osenos pa yzdžių: ...juk neleisi e s e imei iui s e imakišeniau i Jūsų kišenėse... 16 Skaičiuo os isos daik a a džių y iškosios i mo e iškosios giminės ienaskai os i daugiskai os linksnių o mos. 17 Tiesa, eks yne as ame pa yzdyje pa a o a ne mo e iškosios giminės (kaip nu ody a LKŽe, VLE), o y iškosios giminės o ma: Čia augo š elniai k epiančios zub ažolės, pelkiniai pelėži niai, žalieji pla ei iai, pa aisai, miškinės glažu ės DLKT. 18 Veiksmažodis ei i y a daugia eikšmis: LKŽe pa eik os 42 eiksmažodžio eikšmės, DŽ – 23, BŽ – 27. Taigi ediniai gali em is ne ik pag indine (1) eikšme „judė i iš ie os į ie ą pėsčiomis, žingsniu“ LKŽe, be i į ai iomis ki omis žodynų iksuo omis eikšmėmis, p z.: „sma kiai judė i ku ia no s k yp imi“ LKŽe, „nesulaikomai slink i, auk i, plūs i; ažiuo i, plauk i (susisiekimo p iemonei)“ LKŽe, „a likinė i (da bą, pa eigas)“ LKŽe, „ yk i“ LKŽe, „ eik i, di b i“ LKŽe i k . JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kompozicijos-su iksacijos – da ybos būdą i da inius su nu ūks amu o man u. Daugumos šių da inių pi masis dėmuo emiasi kokiu no s daik a a džiu: miegei is, -ė „luna ikas 19 “, . y. ku is eina / aikščioja pe miegus (: miegas, ei i), namei is, -ė „p ekybininkas, nešiojan is p ekes po namus“, . y. ku is eina su p ekėmis pe namus (: namai, ei i), p ekei is, -ė „keliaujan is p ekiau ojas, komi ojažie ius“, . y. einan is / aikščiojan is su p ekėmis (: p ekė, ei i), žygei is, -ė „kas mėgs a žygiuo i a daly auja žygyje, u is as“, . y. ku is eina į žygį (: žygis, ei i), gi ei is „kas y a gi iai a sida ęs, kas mėgs a gi ią, kas p ižiū i gi ią“, . y. ku is ( aikščiodamas, apžiū inėdamas) ūpinasi gi ia (: gi ia, ei i), ka ei is, -ė „eilinis, a liekan is ka o p ie olę“, . y. ku is eina į ka ą, ka iau i (: ka as, ei i), da ybiniais a ian ais laiky ini kelei is, -ė / kelei ys, -ė „keliau ojas, keliauninkas“, . y. ku is eina į kelią, keliauja (: kelias, ei i), mokslei is, -ė „kas mokosi mokykloje, mokinys“, . y. ku is eina mokslus (: mokslas, ei i) 20 , pakelei is, -ė 1. „kelei is, keliauninkas“, 2. „kelei is, ku is keliaudamas užeina ku pailsė i, pe nak o i, a sige i, pa algy i“, 3. „žmogus, ku iam pakeliui su ki u žmogumi, bend akelionis“, . y. ku is užeina keliaudamas a ba ku iam pakeliui su kuo no s ki u (: pakelė / pakeliui 21 , ei i), pašalei is, -ė 2. „iš ki u a ykęs, ne ie inis žmogus“, . y. ku is a ėjęs iš pašalės (: pašalė, ei i), p ašalei is, -ė („ž . p ašalai is 3“, p ašalai is, -ė 3. „p aei is“), . y. a ėjęs iš p ašalės, pašalės (: p ašalys 22 , ei i), neologizmo žymą u in ys da bei is, -ė „da bo ykdy ojas, ango as“, . y. ku is eina i p ižiū i da bą (: da bas, ei i). Žmogus, ku is eina su kala iju, adinamas da ybiniais a ian ais laiky inais da iniais mečei is „kala ijuo is“ (: mečius, ei i) i miečei is „kala ijuo is“ (: miečius, ei i) 23 , o ku is eina su k yžiumi – k yžei is „ž . 1 k yžiuo is“ (: k yžius, ei i). Kai ku ių da inių pi masis dėmuo emiasi p ie eiksmiu, būd a džiu 24 a ba skai a džiu. Pa yzdžiui, LKŽPK pa eik as daik a a dis leng aei is sie inas su p ie eiksmiu leng ai i eiksmažodžiu ei i 25 . Šiokios okios sąsajos su ei i u i asmenų pa adinimai nieku nei is, -ė „ž . nieku nei a“ (nieku nei a „kas nieku neina, nieko nedi ba, inginys“ (: nieku , nei i), 19 Luna ikas „kas se ga luna izmu, nak iša, miegei is“ DŽ. 20 LKŽe eiksmažodžio ei i 2-oji eikšmė „žinių ga imas, mokymasis“ ilius uojama sakiniais su pa a o u aps aba ėjusiu žodžių junginiu ei i mokslus: Kai sūnūs išaugo į me us, ė as išleido juos mokslų ei i. Sako, aikel, kad u esi labai moky as, isus mokslus išėjęs, – k eipėsi senis ėl į mane. P imin ina, kad S. Amb azas (1993: 8–9) da inį mokslei is laiko ediniu. 21 Da inio pi masis dėmuo iš esmės gali em is i daik a a džiu, i p ie eiksmiu. 22 P ašalys „ž . pašalys 1“, pašalys 1. „ ie a palei k aš ą, pak aš ys“ LKŽe. 23 Da inių dėmenys emiasi bend inei kalbai ne eik inais sla izmais mečius („ka das, kala ijas“ LKŽe) i miečius („ka das, kala ijas“ LKŽe). Beje, iš okią pa eikšmę u inčių asmenų pa adinimų miečei is i mečei is ik pas a asis LKŽe u i is o izmo žymą. 24 Ka ais iena eikšmiškai nus a y i kalbos dalį sudė inga, nes iš esmės da inys gali bū i pama uo as i būd a džiu, i p ie eiksmiu, odėl LKG (1965: 468–469) sykiu kalbama apie da inius iš būd a džio a ba būd a dinio p ie eiksmio i eiksmažodžio. 25 LKŽPK už iksuo as pa s žodis (su nuo oda į Simono Daukan o aš us), be eikšmė nenu ody a i nepa eik a a osenos pa yzdžių. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p ošalei is, -ė „ž . p ašalei is“ (: p ošal 26 , ei i), a galei is, -ė (neol.) „a silikėlis, a žaga ei is, eakcionie ius“, . y. ku is a si eina a gal (: a gal, ei i), a bulei is, -ė „ž . a buleikis 2“ (a buleikis „2. p k. kas is p iešinasi, is p iešingai da o, p iešgyna, a žaga is“, . y. ku is da o a bulai, a si eina a bulas (: a bulas / a bulai, ei i), a žaga ei is, -ė „kas iską da o a i kščiai, p iešingai; plg. a žaga ainis, a žaga is 2“, 2. „a silikusių pažiū ų žmogus, eakcionie ius“, . y. ku is eina a žaga ias, da o a žaga iai (: a žaga ias / a žaga iai, ei i). Da ybinių a ian ų po ą suda o uos pačius pama inius žodžius pi mas i ei i u in ys jungiamuoju balsiu besiski ian ys da iniai pi maei is, -ė „ž . pi mei is 1“ i pi mei is, -ė (1. „p og esy ių pažiū ų žmogus“), . y. ku is a si eina pi ma isų. Su eiksmažodžiu ei i iš p incipo galima susie i asmenų, ku ie di ba, eikia andenyje, pa adinimus (pi masis dėmuo emiasi andens elkinius pa adinančiais daik a a džiais): jū ei is, -ė „kas po jū as plaukioja...“, ki aip a ian , ku is di ba jū oje, ku is eina į jū ą 27 (: jū a, ei i), ma ei is, -ė „jū ei is“ (: ma ios, ei i), upei is, -ė „upių lai ybos a nau ojas a da bininkas“ (: upė, ei i), andenei is, -ė (neol.) „jū ininkas“ (: andenį, ei i). Su eiksmažodžiu ei i šiokios okios seman inės sąsajos u i naujada ai s e imei is („a ei is iš kosmoso (pap as ai a ojama kuopinė daugiskai a s e imei iai)“ ND) i š iesiaei is, eikiausiai a ojamas eikšme „einan is į š iesą“ 28 (Aš niekada nebu au š iesiaei is; Moky ojas š iesiaei is DLKT). Šie da iniai emiasi būd a džiu s e imas i daik a a džiu š iesa 29 . Dalies da inių su baigmeniu -ei is, -ė sąsaja su ei i išblukusi, ne iesioginė, ne(be)jaučiama a ba jos nė a. Tokių da inių da ybos p ocese -ei is, -ė a lieka p iesagos unkciją. Pi miausia ai pasaky ina apie bo anikos e miną pla ei ė („o chidinių šeimos augalas, blandis (Pla an he a)“ LKŽe, „ e as geguž aibinių šeimos pie ų augalas (Coeloglossum)“ DŽ). Kaip minė a (ž . Pake ys 1994: 78), šio daik a a džio baigmuo -ei ė laikomas p iesaga. Da inio pla ei ė pama iniu žodžiu eina būd a dis pla us, -i. Daug į ai ių ypa ybių u in is augalas 30 pa adin as pagal ieną iš sa o požymių (apie da ybos mo y acijos pasi inkimą ž . U bu is 2009: 69–72). Pla ei ė laiky inas a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų ka ego ijos ediniu, nes šios da ybos ka ego ijos da iniai gali žymė i ne ik asmenį, be i gy ą bū ybę a ba daik ą pagal ku ią no s būdingą ypa ybę (ž . LKG 1965: 340). D ejopai e inamas ai pačiai da ybos 26 Veikiausiai da inys emiasi p ie eiksmiu, no s LKŽe pa eik as i daik a a dis p ošalis, -ė „pašalinis, s e imas žmogus“. 27 Veikiausiai dėl usų kalbos į akos ( usiškai sakoma „išei i į jū ą“) bu iuo ojai, jū ei iai i k . a ojo ( a oja?) posakį ei i į jū ą (ž . h ps://skippe l u.wo dp ess.com/2015/03/06/eina-a -plaukia/ 2019-05-25). 28 ND eikšmė i pa yzdžiai pa eik i, o as ų DLKT da inių eikšmė aiškinama aip, kaip sup an ama iš kon eks o. 29 No s pas a uoju a eju nea mes ina i pama a imo būd a džiu š iesus, -i galimybė, manoma, kad da inys š iesiaei is labiau susijęs su daik a a džiu. 30 Ž . VLE (p ieiga in e ne e: h p://www. le.l /S aipsnis/pla ei e-5342), plg. LRTB. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ka ego ijai p iklausan is asmens pa adinimas o ei is, -ė („lakūnas, a ia o ius“ LKŽe): S. Keinio (2005: 63) eigimu, sinch onijos požiū iu o ei is, -ė (: o as) y a p iesagos -ei is, -ė edinys, A. Pake ys (1994: 288) šį da inį pa eikia p ie dū inių, ku ių an asis dėmuo y a susijęs su eiksmažodžiu ei i 31 . Vienu pama iniu daik a a džiu emiasi i šie asmenų pa adinimai: dienei is „(ka ininko) pasiun inys“ (: diena), d augei is, -ė „d augas (?)“ (: d augas), aš ei is, -ė (neol.) „ aš inės edėjas“ (: aš as), žmogei is (neol.) „pap as as, nekilmingas žmogus“ (: žmogus). Jų da ybos p ocese -ei is, -ė aip pa a lieka p iesagos aidmenį. LKŽe pa eik as daik a a dis p akelei is, -ė („ž . pakelei is“ LKŽe) 32 galė ų bū i siejamas su daik a a džiu kelei is a ba su eiksmažodžiu p akeliau i. Kadangi p iešdėlio p a- daik a a džiai lie u ių kalboje pap as ai žymi ie ą (p z.: p adalgė, p adan ė, p alomė i pan., ž . LKG 1965: 434; DLKG 149; plg. Paulauskienė 1983: 94; Pake ys 1994: 257), manoma, kad asmenį eiškian is daik a a dis p akelei is y a susijęs da ybos opozicijos san ykiu su eiksmažodžiu p akeliau i („p a ažiuo i, p aei i, p aplauk i“ LKŽe), uome -ei is u i p iesagos unkciją. Esama i daugiau eiksmažodinių -ei is, -ė da inių. Pa yzdžiui, okie y a LKŽPK už iksuo i daik a a džiai kūlei is i ažei is. Daik a a džio kūlei is eikšmė leidžia jį g e in i su p iesagų -ėjas, -a i -ikas, -ė ediniais, suda y ais iš eiksmažodžio kul i 33 : kūlėjas, -a „kas kulia“ LKŽe Kažkas sma kiai epsi p iemenėje: ai g įž a iš kluono kūlėjai LKŽe kūlikas, -ė „kas kulia, kūlėjas“ LKŽe Ruošk pie us – uojau kūlikai pa eis! LKŽe kūlei is „kūlėjas“ LKŽPK ...kulia kūlei iai kluoni... LKŽPK Bend ašakniai da iniai kūlėjas, kūlikas i kūlei is laiky ini da ybiniais sinonimais – jie suda y i iš o pa ies pama inio eiksmažodžio su ski ingais da ybos o man ais, u i okią pa da ybinę eikšmę, labai panašią leksinę eikšmę i gali bū i sukeis i ie omis žodžių junginiuose a sakiniuose (plg. g įž a kūlėjai – g įž a kūlikai / kūlei iai, pa eis kūlikai – pa eis kūlėjai / kūlei iai, kulia kūlei iai – kulia kūlėjai / kūlikai) kon eks o p asmei iš esmės nepasikeičian . Daik a a džio ažei is eikšmė papildymų ka o ekoje nenu ody a 34 , be iš a osenos pa yzdžio 31 No s da inį o ei is da šiek iek galima sie i su eiksmažodžiu ei i (4. „nesulaikomai slink i, auk i, plūs i ǁ lėk i, sk is i (bū iu)“: O lai ių ę – kap ama as eina! LKŽe), aki aizdu, kad as yšys blanks a. 32 Jis y a ap a o da inio pakelei is sinonimas. 33 Pasaky ina, kad isi da iniai emiasi bū ojo ka inio laiko o ma kūlė, aigi da inys kūlei is šiuo požiū iu panašus į eiksmažodinius p iesagos -ei a edinius (ž . LKG 1965: 330). 34 Veikiausiai ai Pe onėlės O in ai ės naujada as – aip nu odoma laik aščio Di a s aipsnyje „Pe onėlė O in ai ė – apyb aižininkė“: „Mes okių žodžių kaip daigynas, mandaguolis, ažei is, jauniklynas, ne didžiajama žodyne neuž inkame. Tai, ma y , ašy oja pa i šiuos žodžius, ado audamasi kalbos d asia, sukū ė.“ (Ž . p. 6, p ieiga in e ne e: h p://www.spauda.o g/di a/a chi e/n1972/1972-01-19-DIRVA.pd ) JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Li huanian Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language, o discuss he seman ics and de i a ion o de i a i es ending in -ei is, -ė. In o al 41 de i a i es wi h he ending -ei is, -ė ha e been ound in he men ioned esou ces (34 o hem ha e been ixed in Dic iona y o he Li huanian Language). A e he analysis o he o ma ion and seman ics o he de i a i es ending in -ei is, -ė, he ollowing conclusions ha e been d awn: 1. One pa o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė a e based on wo unde lying wo ds, one o which is a e b ei i wi h a su ix - is, -ė, he e o e, hey a e conside ed o be he esul o composi ion-su ixa ion. Some o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė do no ha e he cohe ence wi h a e b ei i and a e based on one unde lying wo d. Conside ing he o ali y o de i a i es and neologisms wi h he ending -ei is, -ė p esen ed in he dic iona ies, i.e. dis ancing om he indi idual de i a ional meanings o he de i a i es, and compa ing he de i a i es ending in -ei is, -ė wi h cogna e synonymic de i a i es o he su ix -ei a as well as o he su ixes, i is assumed ha in some cases -ei is, -ė has o be conside ed as a su ix. 2. The bigge pa o he de i a i es ending in -ei is, -ė (92 pe cen ) a e used as he de i a i es o he de i a ional ca ego y o he possesso s o nominal pa icula i ies, some o hem (8 pe cen ) a e used as he de i a i es o he de i a ional ca ego y o he ac o s and he possesso s o e bal pa icula i ies. The e o e, in he w i ings on wo d de i a ion, in hese de i a ional ca ego ies, alongside he p esen ed -ei a de i a ional ype i is pu pose ul o indica e he eme ging -ei is, -ė de i a ional ype. 3. The e is an analogy in wo d o ma ion, and new de i a ions a e cons an ly being c ea ed acco ding o exis ing pa e ns o de i a ion. Acco ding o Da abase o Li huanian Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language ma e ial, in he Li huanian language occu and likely will occu mo e neologisms wi h he ending -ei is, -ė, which supplemen he ank o exis ing pe sonal names. KEYWORDS: de i a ional me hod; de i a ional ca ego y; de i a ional ype; ending; su ix; synonymi y. JOLANTA VASKELIENĖ Šiaulių uni e si e as P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai [email p o ec ed]