Dėl darinių su baigmeniu „-eivis, -ė“

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ Šiaulių universitetas DĖL DARINIŲ SU BAIGMENIU -EIVIS, -Ė ESMINIAI ŽODŽIAI: darybos būdas; darybos kategorija; darybos tipas; baigmuo; priesaga; sinonimiškumas. ANOTACIJA Lietuvių kalboje yra asmenis pavadinančių darinių, turinčių panašius baigmenis -eiva ir -eivis, -ė. Žodžių darybos veikaluose rašoma apie priesagos -eiva darybos tipą, o apie -eivis, -ė darinius tik vienur kitur užsimenama. Šiame straipsnyje taikant darybinės, semantinės analizės ir substitucijos metodus analizuojami Lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštyne, Skaitmeninės Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne rasti dariniai, turintys baigmenį -eivis, ė. Mokslinės literatūros ir empirinės medžiagos analizė atskleidė, kad dalis baigmenį -eivis, -ė turinčių darinių yra mišrios darybos (kompozicijossufiksacijos rezultatas), bet tam tikrais atvejais (sinchroniškai) -eivis, -ė galima laikyti priesaga. Taigi žodžių darybos veikaluose vardažodinės ypatybės turėtojų, veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų darybos kategorijose greta esamo -eiva darybos tipo būtų tikslinga nurodyti ir besiformuojantį -eivis, -ė darybos tipą. ĮVADAS Lietuvių kalboje yra keturi pagrindiniai žodžių darybos būdai: sufiksacija, duodanti priesagų vedinių, prefiksacija, duodanti priešdėlių vedinių, paradigm(iz)acija, duodanti galūnių vedinių, ir kompozicija, duodanti dūrinių. Kartais išsyk reiškiasi du darybos būdai – paprastai prefiksacija ir sufiksacija, kompozicija ir sufiksacija, taigi kalbama ir apie mišrųjį darybos būdą (Urbutis 2009: 107, 333–342; dar žr. LKG 1965: 591; Keinys 1999: 22–23) 1 . Pasakytina, kad lietuvių kalboje yra atvejų, kai dėl konkrečių darinių darybos būdo nėra vienos nuomonės. 1 Straipsnyje remiamasi žodžių daryba, aprašyta Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG 1965: 1971), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 2005), Vinco Urbučio Žodžių darybos teorijoje (2009), Stasio Keinio Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryboje (1999). Naujas įžvalgas apie darybos būdus žr. Smetona 2005. Už vertingas pastabas ir patarimus dėkoju slaptiesiems(-osioms) recenzentams(-ėms). JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Pavyzdžiui, skaitvardžius nuo vienuolika iki devyniolika vieni laiko dūriniais, „kurių antrasis sandas remiasi veiksmažodžiu liko“ (Keinys 1999: 84; plg. LKG 1965: 619–620, 636), Aldona Paulauskienė (1994: 237) juos vadina sąaugomis su antruoju dėmeniu -lika, „kuris kilmės požiūriu siejamas su daiktavardžiu liekas – „tai, kas lieka, nereikalinga“. Antano Pakerio Akcentologijos antrojoje dalyje (Pakerys 2002: 22) tokie skaitvardžiai aptariami prie dūrinių, bet rašoma, kad „[D]abartinėje kalboje antrasis dėmuo jau sunkiai besusiejamas su veiksmažodžiu likti, liko, todėl galima manyti, kad -lika įgyja sufiksoido funkcijas“ 2 . Lietuvių kalboje daiktavardžiai daromi visais žodžių darybos būdais, ypač daug jų padaryta (ir daroma) su priesagomis (Ambrazas 1993, 2000; Keinys 1999: 36; DLKG 2005: 86) 3 . Pagal darybinę reikšmę 4 priesagų ir galūnių vediniai tradiciškai skirstomi į darybos kategorijas (darybos klases) – dažniausiai minima 13 daiktavardžių darybos kategorijų (LKG 1965: 253–423; DLKG 2005: 87–145; Urbutis 2009: 330), Stasys Keinys (1999: 37–39) jų išskiria 12 5 . Kiekvienai darybos kategorijai priklauso tam tikras darybos tipų 6 skaičius. Toje pačioje darybos kategorijoje neretai būna skirtingų darybos tipų darinių, kurie (formaliai) turi tokią pat priesagą, bet skirtingas galūnes 7 . Gana dažnai iš to paties pamatinio žodžio sudaryti skirtingiems darybos tipams priklausantys dariniai yra darybiniai sinonimai 8 – jie turi tokią pat darybinę reikšmę, tapačią arba panašią leksinę reikšmę; tokie bendrašakniai dariniai žodynuose neretai ir aiškinami vienas kitu. Pavyzdžiui, tik galūnėmis skiriasi vardažodinės ypatybės turėtojų kategorijos -ėžis, -ė ir -ėžius, -ė tipams (LKG 1965: 361) priklausantys darybiniais sinonimais laikytini vediniai, pvz., juodėžis, -ė („kas negražiai juodas, negražus; juočkis“ LKŽe) ir juodėžius, -ė („žr. juodėžis“ LKŽe), taip pat -lys, -ė ir -la 9 tipų dariniai, pvz.: dvoklys, -ė („žr. dvokla“ LKŽe) ir dvokla („apykvailis žmogus, žiopla“ LKŽe), rėklys, -ė („žr. rėksnys“ LKŽe) ir 2 Sufiksoidu vadinamas „[A]ntrasis dūrinio sandas, turintis priesagos bruožų, visų pirma įgijęs bendresnę, atsijusią nuo pamatinio žodžio reikšmę“ (Keinys 1999: 114; dar žr. Gaivenis, Keinys 1990: 197). 3 Šiek tiek kitokį nei atraminiuose kalbotyros veikaluose daiktavardžių darybos būdų supratimą pateikia A. Paulauskienė (1994: 64–97). 4 Straipsnyje vartojamas terminas darybinė reikšmė (apie darybos reikšmė ir darybinė reikšmė daugiau žr. Kniūkšta 1998). 5 S. Keinys (1999: 46–47) tos pačios darybos klasės dariniais laiko vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinius asmenų pavadinimus. 6 „Žodžių darybos tipą galima suprasti dvejopai – arba kaip kalboje esančią abstrakčią struktūrinę schemą, pagal kurią sudaromi vis tos pačios (ar kiek varijuojančios) darybos reikšmės ir formos dariniai, arba kaip kalbėjime esančius pačius tokius darinius, jų visumą“ (Urbutis 2009: 290; plg. Keinys 1999: 24–27). 7 Kadangi galūnėmis realizuojamos įvairios gramatinės reikšmės, skirtingų galūnių daiktavardžiai dažnai turi ir skirtingų gramatinių reikšmių. 8 Primintina, kad darybiniai sinonimai yra tapačios arba artimos reikšmės skirtingus darybos formantus turintys bendrašakniai dariniai, o darybiniai variantai – tą patį pamatinį žodį (pamatinius žodžius) turintys su tuo pačiu darybos formantu sudaryti dariniai, kurie skiriasi kokiomis nors šalutinėmis darybos priemonėmis: šaknies balsiu ar priebalsiu, jungiamuoju balsiu, priešdėlio variantu ir kt. (daugiau žr. Vaskelienė 2013). 9 Įvairias priesagas (-la, -ėla, -ša ir kt.) ir galūnę -a turintys dariniai yra vadinamosios bendrosios giminės (substantiva communia) daiktavardžiai (apie juos žr. Gudzinevičiūtė 2008), o jų sinonimai su kitokiomis galūnėmis (-lys, -ė, -ėlis, -ė, -šis, -ė, -šas, -a ir kt.) turi vyriškąją ir moteriškąją gimines. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 rėkla („kas nuolat verkia, rėkia, rėksnys“ LKŽe), tįslys, -ė („kas ištįsęs, tįsla“ LKŽe) ir tįsla („ištįsėlis, ilgšis“ LKŽe), vėplys, -ė („vėpla, žioplys“ LKŽe) ir vėpla („menkos nuovokos žmogus, išsiblaškėlis, išsižiojėlis, žioplys“ LKŽe). Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų darybos kategorijoje galūnėmis skiriasi vienos dariausių priesagos -ėlis, -ė ir menko darumo priesagos -ėla tipų (žr. LKG 1965: 318–319, 335) tokią pat arba labai panašią reikšmę turintys, taigi DS laikytini dariniai nemokėlis, -ė („nemokša“ LKŽe) ir nemokėla („žr. nemokša“ LKŽe); skirtingais laikomi -vis, -ė (-vys, -ė) ir -va tipai, taigi DS eiles sudaro darybiniai variantai ateivis, -ė / ateivys, -ė („atėjęs, atvykęs iš kitur žmogus, atėjūnas“ LKŽe) ir ateiva („ateivis“ LKŽe), pereivis, -ė („perėjūnas“ LKŽe) ir pereiva („perėjūnas“ LKŽe). DS laikytini ir skirtingiems darybos tipams priklausantys galūnėmis besiskiriantys priesagos -š- (-šas, -ė; -šis, -ė; -ša) vediniai, pvz.: klaikšis, -ė („kas paklaikęs, kvailas žmogus, klaika“ LKŽe) ir klaikšas, -ė („žr. klaikšis“ LKŽe), paikšas, -ė („paikas žmogus, kvaiša, klaikšas“ LKŽe), paikšis, -ė („žr. paikšas“ LKŽe) ir paikša („žr. paikšas“ LKŽe) 10 . Lietuvių kalboje yra asmenis pavadinančių darinių, turinčių panašius baigmenis 11 -eiva ir -eivis, -ė. Priesagos -eiva daiktavardžiais (neretai menkinamai) pavadinami asmenys – kokio nors veiksmo atlikėjai arba asmenys, pasižymintys kokia nors ypatybe, pvz.: gudreiva „gudruolis“ LKŽe, karšteiva „karštuolis“ LKŽe, nakteiva „kas vaikšto naktimis, nakviša“ LKŽe, rašeiva menk. „prastas rašytojas, grafomanas“ DŽ, kareiva iron. „nevykėlis karys“ LKŽe, šventeiva menk. „kas dedasi šventuoliu, religinis ar moralinis veidmainys“ LKŽe. Daiktavardžiais su -eivis, -ė taip pat pavadinami vyriškosios arba moteriškosios giminės asmenys, pvz.: darbeivis, -ė „darbo vykdytojas, rangovas“ LKŽe, gireivis „kas yra giriai atsidavęs, kas mėgsta girią, kas prižiūri girią“ LKŽe. Žodžių darybos veikaluose rašoma apie priesagos -eiva darybos tipą, o apie -eivis, -ė darinius tik vienur kitur užsimenama. Taigi, tyrimo objektu ir pasirinkti lietuvių kalbos daiktavardžiai, turintys baigmenį -eivis, -ė. Siekiant straipsnio tikslo – išanalizuoti baigmenį -eivis, -ė turinčius darinius – keliami tokie uždaviniai: iš mokslinės literatūros surinkti ir pateikti duomenis apie -eiva ir -eivis, -ė; iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe), Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DŽ), Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštyno (BŽa), Skaitmeninės „Lietuvių 10 Pasakytina, kad LKG (1965) nėra -šius darybos tipo, o LKŽe tokių darinių esama, pvz., paikšius, -ė „žr. paikšis“. 11 KTŽ nepateiktas terminas baigmuo DŽ aiškinamas kaip „žodžio ar skiemens galas“; šį terminą (greta pradmens) vartoja A. Pakerys – jo Akcentologijoje baigmeniu laikoma formaliai su priesaga sutampanti žodžio (nedarinio) dalis (žr. Pakerys 1994: 6). Straipsnyje kalbama tik apie darinius su -eivis, -ė, svarstoma, kokią funkciją daiktavardžių darybos procese atlieka šis baigmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad už tyrimo ribų palikti daiktavardžiai, baigmenį -eivis, -ė gavę iš pamatinių žodžių (paprastai jie yra kitų kalbų pavyzdžiu sudaryti žodžiai) (pvz.: puskareivis (: pusiau, kareivis), draugkareivis (jis laikomas sudėtiniu žodžiu, sudarytu svetimų kalbų pavyzdžiu (žr. Skardžius 1996: 401), taip pat priesagos -vis, -ė (-vys, -ė) vediniai (įeivis, -ė, praeivis, -ė ir kt.), kurių darybos pamatu eina priešdėliniai iš veiksmažodžio eiti išvesti veiksmažodžiai (įeiti, praeiti ir kt.) (apie juos žr. LKG 1965: 331; DLKG 2005: 110–111). JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kalbos žodyno“ papildymų kartotekos (LKŽPK) išrinkti baigmenį -eivis, -ė turinčius darinius, medžiagą papildyti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (ND) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) duomenimis, aptarti darinių su -eivis, -ė darybą ir semantiką. Tyrimui taikytas darybinės analizės metodas, naudotasi gretinimo, semantinės analizės ir substitucijos metodais. 1. DARINIAI SU PRIESAGOMIS -EIVA IR -EIVIS, -Ė KALBOTYROS VEIKALUOSE Apie substantiva communia daiktavardžius, turinčius priesagą -eiva, rašoma LKG (1965: 330, 353), DLKG (2005: 110, 119–120), abiejose Sauliaus Ambrazo knygos Daiktavardžių darybos raida dalyse (1993: 153; 2000: 181), tos priesagos vediniai minimi Prano Skardžiaus Lietuvių kalbos žodžių daryboje (1996: 389), Antano Pakerio Akcentologijoje (1994: 77), Stasio Keinio Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryboje (1999: 47). Dėl vedinių, turinčių priesagą -eiva, kalbininkų nuomonės nesiskiria – jie, priklausomai nuo pamatinio žodžio ir darybinės reikšmės, laikomi dviejų darybos kategorijų dariniais 12 : iš veiksmažodžių išvedami veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz., maineiva (: mainė) ir puošeiva (: puošė), o iš vardažodžių išvesti dariniai yra vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz., drūteiva (: drūtas) ir gražeiva (: gražus). Apie vardažodinės kilmės -eiva vedinius DLKG rašoma: „[V]isi šios priesagos vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai – tai asmenis žymintys ir paprastai turintys menkinamosios reikšmės atspalvį bendrosios giminės daiktavardžiai, padaryti iš nesudėtingos sandaros kokybinių būdvardžių, pvz.: gražeiva, gudreiva, pikteiva, rimteiva, šventeiva“ (DLKG 2005: 119–120). Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategorijos vediniai, turintys priesagą -eiva, yra „padaryti iš veiksmažodžių (paprastai nepriešdėlinių), žymi asmenis, turi menkinamąją reikšmę ir yra bendrosios giminės, pvz.: mušeiva, puošeiva, rašeiva, skundeiva, verteiva. Iš dalies čia šliejasi ir dariniai kareiva, vadeiva“ (DLKG 2005: 110). S. Ambrazas (1993: 153) taip pat kalba apie dviejų darybos kategorijų -eiva vedinius: veikėjų pavadinimus (išireiva, maineiva, mušeiva, nedereiva) ir ypatybės turėtojų pavadinimus (gražeiva, narseiva). Jis pažymi, kad „[Š]ių vedinių pavyzdžiu bendrinėje kalboje padarytas vienas kitas naujadaras, pvz.: pikteiva 12 A. Pakerio Akcentologijoje (1994: 77) priesagos -eiva dariniai (išvesti iš veiksmažodžių ir iš vardažodžių) aptariami kartu – tai suprantama, nes kalbama apie kirčiavimą, o ne apie darinių, formaliai turinčių tokią pat priesagą, skirtybes. Primintina, kad tos pačios darybos kategorijos vediniai vadinami vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais (LKG 1965: 340; Urbutis 2009: 330) arba ypatybės turėtojų pavadinimais (Ambrazas 2000). S. Keinys -ėla tipo vedinių pavyzdžių (gudreiva, smarkeiva) pateikia tik kalbėdamas apie vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinius asmenų pavadinimus, o aptariant veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimus priesaga -ėla neminima (Keinys 1999: 47). JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 „pikčiurna“, rimteiva „kas dedasi rimtas“, šventeiva „šventuolis, veidmainys“ (Ambrazas 2000: 181). Dėl darinių, turinčių baigmenį -eivis, -ė, vienos nuomonės nėra. P. Skardžiaus Lietuvių kalbos žodžių daryboje (1996: 436) daiktavardis keleivis, -ė pateiktas dūrinių skyriuje, taip pat ir A. Pakerio Akcentologijos pirmojoje dalyje. Tiesa, joje rašoma, kad „dėmuo -eivis, -ė (su pridėtine priesaga -vis, -ė), galima sakyti, jau yra virtęs sufiksoidu“ (žr. Pakerys 1994: 288). Moteriškosios giminės daiktavardis plateivė toje pačioje knygoje laikomas priesagos -eivė vediniu (Pakerys 1994: 87, 288). S. Ambrazas daiktavardį moksleivis (: mokslas) laiko vediniu (1993: 8–9). Manytina, kad galvoje turima priesaga -eivis, -ė, bet toks darybas tipas, tokia priesaga knygoje daugiau neminima – darybos afiksų rodyklėje nurodyta tik priesaga -eiva (žr. Ambrazas 1993: 278). Atkreiptinas dėmesys, kad baigmenį -eivis, -ė priesaga laiko S. Keinys (2005: 63) – aptariant terminą oreivis teigiama: „[N]ors lietuvių kalbos žodžių darybos veikaluose šį priesaga ir nenurodoma, tačiau sinchroniškai ją išskirti galima“ (2005: 63). Kituose minėtuose kalbotyros darbuose – gramatikose, V. Urbučio Žodžių darybos teorijoje (2009), S. Keinio Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryboje (1999) – apie darinius su -eivis, -ė nerašoma. 2. LIETUVIŲ KALBOS DARINIAI SU BAIGMENIU -EIVIS, -Ė LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT iš viso rastas 41 baigmenį -eivis, -ė turintis darinys 13 , iš jų 34 pateikti LKŽe (7 žodžiai turi neologizmo žymą). Pasakytina, kad botanikos terminas plateivė („orchidinių šeimos augalas, blandis (Platanthera)“) LKŽe nurodytas kaip turintis tik moteriškąją giminę, 7 žodžiai pateikti tik kaip vyriškosios giminės 14 daiktavardžiai: dieneivis „(karininko) pasiuntinys“, gireivis (neol.) „kas yra giriai atsidavęs, kas mėgsta girią, kas prižiūri girią“, kryžeivis „žr. 1 kryžiuotis“, hibridai mečeivis istor. „kalavijuotis“ ir miečeivis „kalavijuotis“, vandeneivis (neol.) „jūrininkas“ ir žmogeivis (neol.) „paprastas, nekilmingas žmogus“. Kitais dariniais gali būti pavadinami ir vyriškosios, ir moteriškosios giminės asmenys: atbuleivis, -ė, 13 LKŽe yra darinių, baigmenį -eivis, -ė gavusių iš pamatinių žodžių keleivis, kareivis, moksleivis (tokie, kaip minėta, į tyrimą neįtraukti), pvz.: draugkareivis, -ė, kryžkareivis, -ė, puskareivis, -ė, sąkareivis, -ė, sankareivis, -ė, bendrakeleivis, -ė, draugkeleivis, -ė, sąkeleivis, -ė, sankeleivis, -ė, šventkeleivis, -ė, sanmoksleivis, -ė ir kt. Pasakytina, kad iš esmės galima kalbėti apie kai kurių iš šių darinių dvejopo pamatavimo galimybę. Pavyzdžiui, daiktavardis bendrakeleivis („bendrakelionis, bendrakelis“ LKŽe) veikiausiai yra dūrinys (: bendras / bendrai, keleivis), bet galėtų būti siejamas ir su žodžiais bendrai, keliauti (+ -eivis, -ė), šventkeleivis („šventųjų vietų lankytojas, piligrimas, maldininkas“ LKŽe) veikiausiai yra dūrinys iš šventas, keleivis, bet semantiškai jį galima sieti ir su žodžiais šventas, keliauti (+ -eivis); atkreiptinas dėmesys, kad antruoju pamatavimo atveju dariniai turi nutrūkstamą formantą, yra kompozicijos-sufiksacijos rezultatas, kur -eivis, -ė atlieka priesagos funkciją. 14 LKŽe neologizmų žymą turinčiais daiktavardžiais gireivis, žmogeivis iš esmės galima pavadinti ir moteris; žodyne prie žodžio gireivis nepateikta jokio vartosenos pavyzdžio, o žmogeivis iliustruojamas sakiniais iš Simono Daukanto raštų (Žemes ir valsčius jo mylistoms ir bajorams atidavė įsakęs tiktai žmogeivių nespausti S. Dauk. LKŽe) – tikriausiai jo tekstuose buvo vartojama tik vyriškosios giminės forma. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 atgaleivis, -ė, atžagareivis, -ė, darbeivis, -ė, draugeivis, -ė, jūreivis, -ė, kareivis, -ė, keleivis, -ė / keleivys, -ė, lygeivis, -ė, mareivis, -ė, miegeivis, -ė, moksleivis, -ė, nameivis, -ė, niekurneivis, -ė, oreivis, -ė, pakeleivis, -ė, pašaleivis, -ė, pirmaeivis, -ė, pirmeivis, -ė, prakeleivis, -ė, prašaleivis, -ė, prekeivis, -ė, prošaleivis, -ė, rašteivis, -ė, upeivis, -ė, žygeivis, -ė. LKŽPK rasti dar trys (į LKŽe neįtraukti) baigmenį -eivis turintys asmenų pavadinimai: kūleivis, lengvaeivis, važeivis, o ND – naujadarai svetimeivis, -ė ir sugrįžeivis, -ė. DLKT rasta pavyzdžių su dar dviem 15 kituose šaltiniuose neužfiksuotais baigmenį -eivis turinčiais dariniais – šviesiaeivis ir tautpažangeivis. Pasakytina, kad ne visi šie dariniai dabartinėje lietuvių kalboje vienodai dažnai vartojami – DLKT rasta daug vartosenos pavyzdžių su daiktavardžiais 16 moksleivis, -ė (19 963), keleivis, -ė (12 957), kareivis, -ė (8 106), prekeivis, -ė (1 725), jūreivis, -ė (1 639), nemažai su daiktavardžiais pakeleivis (383), oreivis (212), pirmeivis (118), žygeivis (56), kryžeivis (53), upeivis (48), atžagareivis (17), po vieną kitą pavyzdį su šviesiaeivis (8), pirmaeivis (3), nameivis (2), svetimeivis (2), po vieną pavyzdį su darbeivis, miegeivis, prakeleivis, prašaleivis, tautpažangeivis, žmogeivis, plateivė 17 , tekstyne nerasta pavyzdžių su LKŽe pateiktais daiktavardžiais dieneivis, gireivis, mečeivis, miečeivis, vandeneivis, atbuleivis, atgaleivis, draugeivis, lygeivis, mareivis, niekurneivis, pašaleivis, prošaleivis, rašteivis ir naujadarais kūleivis, lengvaeivis, sugrįžeivis, važeivis. 3. DARINIŲ, TURINČIŲ BAIGMENĮ -EIVIS, -Ė, DARYBA IR SEMANTIKA Ar žodis yra darinys ir koks darinys, lemia darybos opozicija. Svarstant, su kokiu žodžiu (ar su kokiais žodžiais) darybos opozicijas sudaro baigmenį -eivis, -ė turintys dariniai, matyti, kad nemažos dalies darinių leksinė reikšmė rodo gana aiškią sąsają su veiksmažodžiu eiti 18 , t. y. dariniai semantiškai ir formaliai susiję su dviem pamatiniais žodžiais, iš kurių antrasis remiasi veiksmažodžiu eiti, ir dar turi priesagą -vis, -ė. Taigi, šiuo atveju reikėtų kalbėti apie mišrųjį – 15 DLKT rasta ir ND pateikto darinio svetimeivis vartosenos pavyzdžių: ...juk neleisite svetimeiviui svetimakišeniauti Jūsų kišenėse... 16 Skaičiuotos visos daiktavardžių vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos linksnių formos. 17 Tiesa, tekstyne rastame pavyzdyje pavartota ne moteriškosios giminės (kaip nurodyta LKŽe, VLE), o vyriškosios giminės forma: Čia augo švelniai kvepiančios zubražolės, pelkiniai pelėžirniai, žalieji plateiviai, pataisai, miškinės glažutės DLKT. 18 Veiksmažodis eiti yra daugiareikšmis: LKŽe pateiktos 42 veiksmažodžio reikšmės, DŽ – 23, BŽ – 27. Taigi vediniai gali remtis ne tik pagrindine (1) reikšme „judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu“ LKŽe, bet ir įvairiomis kitomis žodynų fiksuotomis reikšmėmis, pvz.: „smarkiai judėti kuria nors kryptimi“ LKŽe, „nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti; važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei)“ LKŽe, „atlikinėti (darbą, pareigas)“ LKŽe, „vykti“ LKŽe, „veikti, dirbti“ LKŽe ir kt. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kompozicijos-sufiksacijos – darybos būdą ir darinius su nutrūkstamu formantu. Daugumos šių darinių pirmasis dėmuo remiasi kokiu nors daiktavardžiu: miegeivis, -ė „lunatikas 19 “, t. y. kuris eina / vaikščioja per miegus (: miegas, eiti), nameivis, -ė „prekybininkas, nešiojantis prekes po namus“, t. y. kuris eina su prekėmis per namus (: namai, eiti), prekeivis, -ė „keliaujantis prekiautojas, komivojažierius“, t. y. einantis / vaikščiojantis su prekėmis (: prekė, eiti), žygeivis, -ė „kas mėgsta žygiuoti ar dalyvauja žygyje, turistas“, t. y. kuris eina į žygį (: žygis, eiti), gireivis „kas yra giriai atsidavęs, kas mėgsta girią, kas prižiūri girią“, t. y. kuris (vaikščiodamas, apžiūrinėdamas) rūpinasi giria (: giria, eiti), kareivis, -ė „eilinis, atliekantis karo prievolę“, t. y. kuris eina į karą, kariauti (: karas, eiti), darybiniais variantais laikytini keleivis, -ė / keleivys, -ė „keliautojas, keliauninkas“, t. y. kuris eina į kelią, keliauja (: kelias, eiti), moksleivis, -ė „kas mokosi mokykloje, mokinys“, t. y. kuris eina mokslus (: mokslas, eiti) 20 , pakeleivis, -ė 1. „keleivis, keliauninkas“, 2. „keleivis, kuris keliaudamas užeina kur pailsėti, pernakvoti, atsigerti, pavalgyti“, 3. „žmogus, kuriam pakeliui su kitu žmogumi, bendrakelionis“, t. y. kuris užeina keliaudamas arba kuriam pakeliui su kuo nors kitu (: pakelė / pakeliui 21 , eiti), pašaleivis, -ė 2. „iš kitur atvykęs, nevietinis žmogus“, t. y. kuris atėjęs iš pašalės (: pašalė, eiti), prašaleivis, -ė („žr. prašalaitis 3“, prašalaitis, -ė 3. „praeivis“), t. y. atėjęs iš prašalės, pašalės (: prašalys 22 , eiti), neologizmo žymą turintys darbeivis, -ė „darbo vykdytojas, rangovas“, t. y. kuris eina ir prižiūri darbą (: darbas, eiti). Žmogus, kuris eina su kalaviju, vadinamas darybiniais variantais laikytinais dariniais mečeivis „kalavijuotis“ (: mečius, eiti) ir miečeivis „kalavijuotis“ (: miečius, eiti) 23 , o kuris eina su kryžiumi – kryžeivis „žr. 1 kryžiuotis“ (: kryžius, eiti). Kai kurių darinių pirmasis dėmuo remiasi prieveiksmiu, būdvardžiu 24 arba skaitvardžiu. Pavyzdžiui, LKŽPK pateiktas daiktavardis lengvaeivis sietinas su prieveiksmiu lengvai ir veiksmažodžiu eiti 25 . Šiokios tokios sąsajos su eiti turi asmenų pavadinimai niekurneivis, -ė „žr. niekurneiva“ (niekurneiva „kas niekur neina, nieko nedirba, tinginys“ (: niekur, neiti), 19 Lunatikas „kas serga lunatizmu, nakviša, miegeivis“ DŽ. 20 LKŽe veiksmažodžio eiti 2-oji reikšmė „žinių gavimas, mokymasis“ iliustruojama sakiniais su pavartotu apstabarėjusiu žodžių junginiu eiti mokslus: Kai sūnūs išaugo į metus, tėvas išleido juos mokslų eiti. Sako, vaikel, kad tu esi labai mokytas, visus mokslus išėjęs, – kreipėsi senis vėl į mane. Primintina, kad S. Ambrazas (1993: 8–9) darinį moksleivis laiko vediniu. 21 Darinio pirmasis dėmuo iš esmės gali remtis ir daiktavardžiu, ir prieveiksmiu. 22 Prašalys „žr. pašalys 1“, pašalys 1. „vieta palei kraštą, pakraštys“ LKŽe. 23 Darinių dėmenys remiasi bendrinei kalbai neteiktinais slavizmais mečius („kardas, kalavijas“ LKŽe) ir miečius („kardas, kalavijas“ LKŽe). Beje, iš tokią pat reikšmę turinčių asmenų pavadinimų miečeivis ir mečeivis tik pastarasis LKŽe turi istorizmo žymą. 24 Kartais vienareikšmiškai nustatyti kalbos dalį sudėtinga, nes iš esmės darinys gali būti pamatuotas ir būdvardžiu, ir prieveiksmiu, todėl LKG (1965: 468–469) sykiu kalbama apie darinius iš būdvardžio arba būdvardinio prieveiksmio ir veiksmažodžio. 25 LKŽPK užfiksuotas pats žodis (su nuoroda į Simono Daukanto raštus), bet reikšmė nenurodyta ir nepateikta vartosenos pavyzdžių. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 prošaleivis, -ė „žr. prašaleivis“ (: prošal 26 , eiti), atgaleivis, -ė (neol.) „atsilikėlis, atžagareivis, reakcionierius“, t. y. kuris tarsi eina atgal (: atgal, eiti), atbuleivis, -ė „žr. atbuleikis 2“ (atbuleikis „2. prk. kas vis priešinasi, vis priešingai daro, priešgyna, atžagaris“, t. y. kuris daro atbulai, tarsi eina atbulas (: atbulas / atbulai, eiti), atžagareivis, -ė „kas viską daro atvirkščiai, priešingai; plg. atžagarainis, atžagaris 2“, 2. „atsilikusių pažiūrų žmogus, reakcionierius“, t. y. kuris eina atžagarias, daro atžagariai (: atžagarias / atžagariai, eiti). Darybinių variantų porą sudaro tuos pačius pamatinius žodžius pirmas ir eiti turintys jungiamuoju balsiu besiskiriantys dariniai pirmaeivis, -ė „žr. pirmeivis 1“ ir pirmeivis, -ė (1. „progresyvių pažiūrų žmogus“), t. y. kuris tarsi eina pirma visų. Su veiksmažodžiu eiti iš principo galima susieti asmenų, kurie dirba, veikia vandenyje, pavadinimus (pirmasis dėmuo remiasi vandens telkinius pavadinančiais daiktavardžiais): jūreivis, -ė „kas po jūras plaukioja...“, kitaip tariant, kuris dirba jūroje, kuris eina į jūrą 27 (: jūra, eiti), mareivis, -ė „jūreivis“ (: marios, eiti), upeivis, -ė „upių laivybos tarnautojas ar darbininkas“ (: upė, eiti), vandeneivis, -ė (neol.) „jūrininkas“ (: vandenį, eiti). Su veiksmažodžiu eiti šiokios tokios semantinės sąsajos turi naujadarai svetimeivis („ateivis iš kosmoso (paprastai vartojama kuopinė daugiskaita svetimeiviai)“ ND) ir šviesiaeivis, veikiausiai vartojamas reikšme „einantis į šviesą“ 28 (Aš niekada nebuvau šviesiaeivis; Mokytojas šviesiaeivis DLKT). Šie dariniai remiasi būdvardžiu svetimas ir daiktavardžiu šviesa 29 . Dalies darinių su baigmeniu -eivis, -ė sąsaja su eiti išblukusi, netiesioginė, ne(be)jaučiama arba jos nėra. Tokių darinių darybos procese -eivis, -ė atlieka priesagos funkciją. Pirmiausia tai pasakytina apie botanikos terminą plateivė („orchidinių šeimos augalas, blandis (Platanthera)“ LKŽe, „retas gegužraibinių šeimos pievų augalas (Coeloglossum)“ DŽ). Kaip minėta (žr. Pakerys 1994: 78), šio daiktavardžio baigmuo -eivė laikomas priesaga. Darinio plateivė pamatiniu žodžiu eina būdvardis platus, -i. Daug įvairių ypatybių turintis augalas 30 pavadintas pagal vieną iš savo požymių (apie darybos motyvacijos pasirinkimą žr. Urbutis 2009: 69–72). Plateivė laikytinas vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų kategorijos vediniu, nes šios darybos kategorijos dariniai gali žymėti ne tik asmenį, bet ir gyvą būtybę arba daiktą pagal kurią nors būdingą ypatybę (žr. LKG 1965: 340). Dvejopai vertinamas tai pačiai darybos 26 Veikiausiai darinys remiasi prieveiksmiu, nors LKŽe pateiktas ir daiktavardis prošalis, -ė „pašalinis, svetimas žmogus“. 27 Veikiausiai dėl rusų kalbos įtakos (rusiškai sakoma „išeiti į jūrą“) buriuotojai, jūreiviai ir kt. vartojo (vartoja?) posakį eiti į jūrą (žr. https://skipperltu.wordpress.com/2015/03/06/eina-ar-plaukia/ 2019-05-25). 28 ND reikšmė ir pavyzdžiai pateikti, o rastų DLKT darinių reikšmė aiškinama taip, kaip suprantama iš konteksto. 29 Nors pastaruoju atveju neatmestina ir pamatavimo būdvardžiu šviesus, -i galimybė, manoma, kad darinys šviesiaeivis labiau susijęs su daiktavardžiu. 30 Žr. VLE (prieiga internete: http://www.vle.lt/Straipsnis/plateive-5342), plg. LRTB. JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kategorijai priklausantis asmens pavadinimas oreivis, -ė („lakūnas, aviatorius“ LKŽe): S. Keinio (2005: 63) teigimu, sinchronijos požiūriu oreivis, -ė (: oras) yra priesagos -eivis, -ė vedinys, A. Pakerys (1994: 288) šį darinį pateikia prie dūrinių, kurių antrasis dėmuo yra susijęs su veiksmažodžiu eiti 31 . Vienu pamatiniu daiktavardžiu remiasi ir šie asmenų pavadinimai: dieneivis „(karininko) pasiuntinys“ (: diena), draugeivis, -ė „draugas (?)“ (: draugas), rašteivis, -ė (neol.) „raštinės vedėjas“ (: raštas), žmogeivis (neol.) „paprastas, nekilmingas žmogus“ (: žmogus). Jų darybos procese -eivis, -ė taip pat atlieka priesagos vaidmenį. LKŽe pateiktas daiktavardis prakeleivis, -ė („žr. pakeleivis“ LKŽe) 32 galėtų būti siejamas su daiktavardžiu keleivis arba su veiksmažodžiu prakeliauti. Kadangi priešdėlio pradaiktavardžiai lietuvių kalboje paprastai žymi vietą (pvz.: pradalgė, pradantė, pralomė ir pan., žr. LKG 1965: 434; DLKG 149; plg. Paulauskienė 1983: 94; Pakerys 1994: 257), manoma, kad asmenį reiškiantis daiktavardis prakeleivis yra susijęs darybos opozicijos santykiu su veiksmažodžiu prakeliauti („pravažiuoti, praeiti, praplaukti“ LKŽe), tuomet -eivis turi priesagos funkciją. Esama ir daugiau veiksmažodinių -eivis, -ė darinių. Pavyzdžiui, tokie yra LKŽPK užfiksuoti daiktavardžiai kūleivis ir važeivis. Daiktavardžio kūleivis reikšmė leidžia jį gretinti su priesagų -ėjas, -a ir -ikas, -ė vediniais, sudarytais iš veiksmažodžio kulti 33 : kūlėjas, -a „kas kulia“ LKŽe Kažkas smarkiai trepsi priemenėje: tai grįžta iš kluono kūlėjai LKŽe kūlikas, -ė „kas kulia, kūlėjas“ LKŽe Ruošk pietus – tuojau kūlikai pareis! LKŽe kūleivis „kūlėjas“ LKŽPK ...kulia kūleiviai kluoni... LKŽPK Bendrašakniai dariniai kūlėjas, kūlikas ir kūleivis laikytini darybiniais sinonimais – jie sudaryti iš to paties pamatinio veiksmažodžio su skirtingais darybos formantais, turi tokią pat darybinę reikšmę, labai panašią leksinę reikšmę ir gali būti sukeisti vietomis žodžių junginiuose ar sakiniuose (plg. grįžta kūlėjai – grįžta kūlikai / kūleiviai, pareis kūlikai – pareis kūlėjai / kūleiviai, kulia kūleiviai – kulia kūlėjai / kūlikai) konteksto prasmei iš esmės nepasikeičiant. Daiktavardžio važeivis reikšmė papildymų kartotekoje nenurodyta 34 , bet iš vartosenos pavyzdžio 31 Nors darinį oreivis dar šiek tiek galima sieti su veiksmažodžiu eiti (4. „nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti ǁ lėkti, skristi (būriu)“: Orlaivių tę – kap amaras eina! LKŽe), akivaizdu, kad tas ryšys blanksta. 32 Jis yra aptarto darinio pakeleivis sinonimas. 33 Pasakytina, kad visi dariniai remiasi būtojo kartinio laiko forma kūlė, taigi darinys kūleivis šiuo požiūriu panašus į veiksmažodinius priesagos -eiva vedinius (žr. LKG 1965: 330). 34 Veikiausiai tai Petronėlės Orintaitės naujadaras – taip nurodoma laikraščio Dirva straipsnyje „Petronėlė Orintaitė – apybraižininkė“: „Mes tokių žodžių kaip daigynas, mandaguolis, važeivis, jauniklynas, net didžiajama žodyne neužtinkame. Tai, matyt, rašytoja pati šiuos žodžius, vadovaudamasi kalbos dvasia, sukūrė.“ (Žr. p. 6, prieiga internete: http://www.spauda.org/dirva/archive/n1972/1972-01-19-DIRVA.pdf) JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.02 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lithuanian Neologisms and the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, to discuss the semantics and derivation of derivatives ending in -eivis, -ė. In total 41 derivatives with the ending -eivis, -ė have been found in the mentioned resources (34 of them have been fixed in Dictionary of the Lithuanian Language). After the analysis of the formation and semantics of the derivatives ending in -eivis, -ė, the following conclusions have been drawn: 1. One part of the derivatives with the ending -eivis, -ė are based on two underlying words, one of which is a verb eiti with a suffix -vis, -ė, therefore, they are considered to be the result of composition-suffixation. Some of the derivatives with the ending -eivis, -ė do not have the coherence with a verb eiti and are based on one underlying word. Considering the totality of derivatives and neologisms with the ending -eivis, -ė presented in the dictionaries, i.e. distancing from the individual derivational meanings of the derivatives, and comparing the derivatives ending in -eivis, -ė with cognate synonymic derivatives of the suffix -eiva as well as other suffixes, it is assumed that in some cases -eivis, -ė has to be considered as a suffix. 2. The bigger part of the derivatives ending in -eivis, -ė (92 per cent) are used as the derivatives of the derivational category of the possessors of nominal particularities, some of them (8 per cent) are used as the derivatives of the derivational category of the actors and the possessors of verbal particularities. Therefore, in the writings on word derivation, in these derivational categories, alongside the presented -eiva derivational type it is purposeful to indicate the emerging -eivis, -ė derivational type. 3. There is an analogy in word formation, and new derivations are constantly being created according to existing patterns of derivation. According to Database of Lithuanian Neologisms and the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language material, in the Lithuanian language occur and likely will occur more neologisms with the ending -eivis, -ė, which supplement the rank of existing personal names. KEYWORDS: derivational method; derivational category; derivational type; ending; suffix; synonymity. JOLANTA VASKELIENĖ Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai [email protected]