Minint žodynininkės Zitos Virginijos Šimėnaitės (1950–2016) 70-ąsias gimimo metines

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as MININT ŽODYNININKĖS ZITOS VIRGINIJOS ŠIMĖNAITĖS (1950–2016) 70-ĄSIAS GIMIMO METINES Šiandien ši dį pasi aikščio i išleisiu. Aš ai neisiu. Aš ai nieku neisiu... Jus inas Ma cinke ičius Nuo auka P ano Vasiliausko Šiais, 2020-aisiais, me ais žodynininkei Zi ai Vi ginijai Šimėnai ei spalio 14 d. bū ų sukakę 70 me ų. Sesuo Mi is ją apglėbė 2016 m. ugpjūčio 1 d. Kolegos iki šiol su ypa inga šiluma p isimena nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, isada s ilingą Zi elę (jai labai iko šis mažybinis a das). Ji mokėjo elk i žodynininkus, bu o leksikog a ijos i leksikoga ų me aš ininkė, žodynų, ki ų knygų, bibliog a ijų engėja, suda y oja i edak o ė. Zi a bu o es e ė, g ažus, jausmingas i labai jau us žmogus, susi elkęs į esminius dalykus i s a biausias e ybes. Zi a Šimėnai ė gimė 1950 m. Šakių mies e. 1969 m. baigė K e ingos idu inę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus uni e si e ą (specialybė – lie u ių kalba i li e a ū a). 1973 m. p adėjo di b i Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o (daba – Lie u ių kalbos ins i u as) Žodynų sky iuje. 1973 m. bu o y . labo an ė, 1974–1991 m. – jaunesnioji mokslinė bend ada bė, 1991–2012 m. – mokslo da buo oja, nuo 2012 m. – y esnioji mokslo da buo oja, 2005–2014 m. – Lie u ių kalbos ins i u o uome inio Leksikog a ijos cen o ado ė. GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (1950–2016) 70-ąsias gimimo me ines | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Kaip i daugeliui ki ų Lie u ių kalbos ins i u o ( oliau – Ins i u as) leksikog a ų, didžiojo Lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽ) engimas jai bu o iso gy enimo da bas. Ka u su ki ais žodynininkais ji ašė LKŽ XII–XVIII omų eks ą (1981–1997). Redaga o XVII–XX omų eks ą (1996–2002), bu o XVII omo edak o ių kolegijos na ė, engė šio žodyno elek oninį a ian ą (2005, a naujin os e sijos 2008 i 2018, ž . www.lkz.l ), an ą elek oninį leidimą (2013), bu o šio leidimo edak o ių kolegijos na ė. Iš iso Zi a Šimėnai ė pa ašė apie 740 puslapių (daugiau kaip 70 au o inių lankų) pag indinio LKŽ eks o – umpų i ilgų žodyninių s aipsnių. Juose bu o pa eldė ųjų bal iškų, lie u iškų žodžių, senų i naujesnių skolinių, žodžių, kilusių iš au os kū ybingumo i po eikių, įaugusių į mūsų sąmonę i gy enimą. Ta p Zi os ap ašy ųjų – lie u ių būčiai esminiai daugia eikšmiai žodžiai ši dis, aikas, amsa, ankus, ūk i, aikščio i, ainikas i k ., apaugę gausybe me a o ų, palyginimų, pa a lių, azeologizmų. Tokių žodžių s aipsnius su jų aizdingais gy osios kalbos sakiniais galima skai y i kaip meno kū inius. Ka u su kolegomis kalbininkė pa engė Mokomąjį lie u ių kalbos žodyną (2000; 2-as pa aisy as leidimas 2010), F azeologijos žodyną (2001), p isidėjo p ie Bend inės lie u ių kalbos žodyno (h p://bkz.lki.l ) eks ų ašymo. Už F azeologijos žodyną ka u su bend aau o iais 2002 m. apdo ano a Lie u os mokslo p emija, ais pačiais me ais ka u su ki ais ga o Lie u os Respublikos Vy iausybės padėką už nuopelnus didžiajam Lie u ių kalbos žodynui. Zi os Šimėnai ės ado aujama da bo g upė pagal jos i Danu ės Liu ke ičienės suku as nuos a as pa engė Daba inės lie u ių kalbos žodyno sep in ą pa aisy ą i papildy ą leidimą ( y . ed. S asys Keinys, 2012). Ka u su kolegomis ji p isidėjo p ie End e Boj á Lie u ių– eng ų kalbų žodyno (2007) engimo da bų. Pa y usią žodynų engėją ypač sudomino ienas iš jos pačios LKŽ ašy ų žodžių – 23 eikšmes i daugybę azeologizmų u in is, plačių da ybinių yšių daik a a dis ši dis. Iš šio leksikog a inio da bo išaugo eo inė ema. Zi a Šimėnai ė pa engė i 2003 m. apgynė dak a o dise aciją „Daugia eikšmio žodžio seman ika i de i acija (Daik a a džio ši dis mik osis ema)“. Ši dise acija i jos ema pa ašy i s aipsniai „Daik a a džio ši dis seman ika“ (Lie u ių kalbo y os klausimai 37, 1997, 62–87), „Daik a a džio ši dis da iniai“ (Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 1995, 148–168), „F azeologizmų su daik a a džiu ši dis seman ika“ (Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, 2003, 225–252) gali bū i laikomi kompleksinių daugia eikšmio žodžio y imų pa yzdžiu. Rinkdama kalbos duomenis, leksikog a ė daly a o daugiau nei dešim yje ekspedicijų į ai iose Lie u os ie ose. Lie u ių kalbos žodyno ka o ekai už ašė apie 10 000 a minių GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (1950–2016) 70-ąsias gimimo me ines | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 žodžių. Papildymų ka o ekoje asime jos už ašy ų ko elių iš Dub čių (1971), Skáis gi io i Žagã ės (1975), Daũgų (1979), K ãžių (1981), Ka á sko (1983), Pal enės (1986), Sein (1989), G šlaukio (1990), Sãlako (1991), Kùk iškių (1991, 1993, 1996), Vajas škio (1991, 1993, 1994), Salan (1994), Iñ u kės (1995, 1996). Re esnį, įdomesnį žodį, g ažesnį pasakymą ji gaudyda o i da be. Nemažai ko elių už ašė iš žodingosios LKŽ ka o ekų a ky ojos š enčioniškės Elenos Ažusienienės (1931–2013), su ku ia Ins i u e am ik ą laiką da ba osi iename kamba yje. Žodžius inko i iš ašy inių šal inių: pe iodinės spaudos, An ano Vaičiulaičio, Romualdo G anausko i ki ų ašy ojų aš ų. 1 PAV. Zi os Šimėnai ės Lie u ių kalbos žodynui iš į ai ių Lie u os ie ų už ašy os ko elės Ypač Zi a domėjosi y ų aukš aičių Molė ų k aš o a me. Daugybę ko elių už ašė iš sa o močiu ės Zo ijos Siminke ičienės (1901–1984), ge ai mokėjusios Alan õs šnek ą. Pasuoj s kaime bėgo Zi os asa os i sa ai galiai, čia bu o anka pasiekiama i e a Vale ija Kazake ičienė (1925–2012). I iš jos Zi a žodynui už ašė ne ieną ūks an į ko elių. Sukaupusi daug alan iškių pasakojimų ga so į ašų, p adėjo spaudai eng i šios šnek os a minių eks ų inkinį su komen a ais Šneka alan iškiai: a miniai eks ai. 2001 m. suo ganiza o į Ãlan ą leksikog a ų ekspediciją. Gaila, kad dėl ki ų da bų gausos, o paskui i dėl pablogėjusios s eika os šių eks ų iki galo pa eng i leidybai ji aip i nesuspėjo. GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (1950–2016) 70-ąsias gimimo me ines | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Mokslo spaudoje žodynininkė paskelbė s aipsnių leksikos, azeologijos, azeog a ijos, leksikog a ijos klausimais. 2 PAV. Zi os Šimėnai ės s aipsnio „Kalbos kul ū os“ 59 sąs. ank aščio pi mas lapas su leidinio suda y ojo P ano Kniūkš os edakciniais aisymais Daly a o a p au inėse kon e encijose i semina uose Vilniuje, Ga dine, Kalining ade, Os omece, Rygoje. Į ai iais aspek ais y ė LKŽ leksikog a inius šal inius, leksikog a ų Jono K uopo, An ano Lybe io da bus. Ją domino lie u ių i lenkų leksikog a ijos sąsajos, šia ema GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (1950–2016) 70-ąsias gimimo me ines | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pa engė s aipsnių (ž ., pa yzdžiui: Związki leksykog a ii polskiej i li ewskiej, Językowe i kul u owe dziedzic wo Wielkiego Księs wa Li ewskiego. Bydgoszcz, 2010, 158–166). Mokslininkė di bo į ai iuose kalbiniuose p ojek uose, ne ienam ado a o. Ta p ų p ojek ų – „Lie u ių d asinės kul ū os aiškos: elek oninis e nologijos, kalbos, is o ijos šal inių są adas“ (RaSa, www.a uodai.l , 2003–2006), „Lie u ių kalbos žodyno ka o ekos kaupimas“ (2006), „Ne i ų šnek ų leksikos pa eldo kaupimas“ (2007, ado ė), „Kazimie o Būgos e imologinio žodyno ka o ekos elek oninio a ian o engimas“ (2007–2008, ado ė), „P o ų susig ąžinimo p og amos pa engimas i įgy endinimas“ (2008, koo dina o ė), „Mažai i ų šnek ų leksikos i ga so duomenų kaupimas i mokslinis y imas“ (2009–2010), „Kons an inas Si ydas – lie u ių leksikog a ijos p adininkas“ (2012, ado ė), „Kons an ino Si ydo da bai i jo epocha“ (2013, ado ė). Vado a o s uden ams pagal Lie u os mokslo a ybos p ojek ą „S uden ų mokslinė p ak ika“ (2006–2008). Koo dina o pagal p og amą „Lie u ių kalba in o macinėje isuomenėje“ ykdomo in es icinio p ojek o „IRT sp endimų bei u inio, padedančių išsaugo i lie u ių kalbą iešojoje e d ėje, kū imas bei galimybių jais naudo is suda ymas“ da bus „Lie u ių kalbos žodyno ka o ekos skai meninimas“ i „Vienakalbių lie u ių kalbos žodynų skai meninimas“ (2012–2015), ypač daug p isidėjo p ie pas a ojo p ojek o koncepcijos kū imo. Bu o įsi aukusi i į a p au inius p ojek us. 2012 m. ado a o p ojek ui „Li uanis ika Veng ijoje“ (a lik i du dideli da bai: pa eng a spaudai i išleis a į eng ų kalbą iš e s a A. Sabaliausko knyga Mes bal ai, pa eng as lie u ių kalbos ado ėlis eng akalbiams s uden ams Susi ikimai su Lie u a, jo au o ė A anka Laczházi). 2013 m. bend ada bia o EUROPHRAS (Eu opos azeologų asociacijos) p ojek e „Widesp ead Idioms in Eu ope and Beyond“ („Eu opoje i už jos ibų papli usios idiomos“). 2013–2014 m. ado a o p ojek ui „Bal a usių–lie u ių kalbų žodyno engimas“ (h p://byl .lki.l ). Suda ė lie u ių kalbos azeologijos li e a ū os (1956–1997) odyklę (1998), kalbininkų Kazimie o Eigmino (Homo sum: žodžiai Kazimie ui Eigminui, Vilnius, 1998, 283– 294), So ijos Kėzy ės (1999), Kazio Pakalkos (2000), I enos E many ės (2007), Klemen inos Vosyly ės (2008), Aldono Pupkio (2008, su A. Pupkiu), An ano Lybe io (An anas Lybe is. Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, 2009, 410–422) bibliog a ijos odykles, pi mojo žodynininko Kons an ino Si ydo bibliog a iją (1960–2013) (Leksikog a ija i leksikologija 3, 2013, 387– 405). Pa aisė i papildė Vy au o Vi kausko bibliog a ijos odyklės an ą leidimą (2005), edaga o An ano Balašaičio (2011) bibliog a ijos odyklę. GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (1950–2016) 70-ąsias gimimo me ines | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Suda ė leidinius D idešim Lie u ių kalbos žodyno omų (2002, su J. Zaba skai e), An anas Lybe is. Leksikog a ijos eo ija i p ak ika (2009, leidinio mokslinė edak o ė), Leksikog a ija i leksikologija. Kons an ino Si ydo da bai i jo epocha (2013, s aipsnių inkinio y iausioji edak o ė). Bu o inkinio Leksikog a ija i leksikologija 2 y iausioji edak o ė (2010), Gim osios kalbos žu nalo konsul an ų g upės na ė. Simboliška, kad pasku inis jos edaguo as eikalas bu o A. Pupkio monog a ija Juozas Balčikonis i didysis Lie u ių kalbos žodynas (2013). 2002 m. daug jėgų a iduo a dokumen iniam ilmui „Eu opos dinozau as“. Ku ian šį ilmą apie lie u ių kalbą i lie u ių kalbos mokslui bei kul ū ai s a bų eikalą – didįjį Lie u ių kalbos žodyną ( ežisie ė Vi alija S epona ičiū ė, scena ijaus au o ius Albe as Žos au as, ope a o ius Algiman as Liu ke ičius), ka u su kū ybine g upe ažinė a po Molė ų apylinkes (A i čių, An ãliežių, Pasuoj s kaimus), kalbin i in o man ai, daly asi kū ybinėmis idėjomis, ėliau padė a suo ganizuo i ilmo p is a ymą Alan os d a e i Lie u ių kalbos ins i u e. Taip pa konsul uo a ilmo „Bū i kalboje“ (2005) kū ybinė g upė ( ežisie ius Juozas Ja ai is, scena ijaus au o ė Elena Jolan a Zaba skai ė, ope a o ius Dona as Buklys). Zi a Šimėnai ė labai s engėsi i ūpinosi, kad bū ų p adė a eng i knyga A siminimai apie Vy au ą Vi kauską (2015). Sulaukusi išleis os knygos agino nepami š i ki ų ilgus me us di busių žodynininkų, didžiojo LKŽ is o ijos. B angino šalia esančius žmones, ūpinosi aplanky i jau nebedi bančius kolegas a ben pakalbin i juos ele onu. Daugelis p isimename Zi ą i kaip puikią o og a ę. Ji mėgo o og a uo i žmones, gy ūnus, gam os aizdus, gėles... 3 PAV. Zi os Šimėnai ės nuo auka, 2012 m. da y a bičiulių sodyboje Za asų ajone GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (1950–2016) 70-ąsias gimimo me ines | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Daugelį me ų inkusi į ai ių o og a ų da y as senas i naujas kolegų nuo aukas, pildžiusi anks esnių bend ada bių kaup ą albumą, 2014 m. pa asa į su engė Ins i u e di busių i di bančių leksikog a ų nuo aukų pa odą „Iš žodynininkų albumo“. Kolegos a simena i biblio ekos ojė Zi os su eng ą jos pačios o og a uo ų še mukšnių nuo aukų pa odą. Taigi simboliška, kad i šieme , minėdami Zi os Šimėnai ės 70-ąsias gimimo me ines, Ins i u o biblio ekoje a ida ome jos da bų i da y ų nuo aukų pa odą. Tegul ji p imins didelę Zi os ši dį i meilę gy enimui. Gau a 2020 10 08 GERTRŪDA NAKTINIENĖ AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] [email p o ec ed]