Kazys Ulvydas – kalbos kultūros puoselėtojas

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 IŠKILAUS KALBININKO KAZIO ULVYDO 110-OSIOMS METINĖMS RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as KAZYS ULVYDAS – KALBOS KULTŪROS PUOSELĖTOJAS Kazys Ul ydas – žinomas XX a. an os pusės lie u ių kalbininkas, Lie u os Mokslų akademijos na ys ko esponden as, sa o gy enimą pasky ęs lie u ių kalbai: jos mokymui, y imui, puoselėjimui. Jis bu o pla aus aki ačio mokslininkas, a kakliai da ba osi į ai iose kalbo y os s i yse, puikiai išmanė isus lie u ių kalbos lygmenis: a į, ki čia imą, žodyną, mo ologiją, sin aksę, a dyną, sky ybą, ašybą. I šalia o da bu o ak y us da bų o ganiza o ius, ado as i šių dienų e minais kalban – nuomonės o muo ojas, į akda ys. Išski inės cha izmos, puikiai de inęs Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 e o ikos i didak ikos sub ilybes, sugebėjo pa auk i daugybės žmonių dėmesį i išlik i jų a min yje kaip nep ilygs amas kalbos alandėlių edėjas. Kazys Ul ydas gimė 1910 m. ugpjūčio 27 d. Kėdainių ajone, Bago ėlės pali a ke. Mokėsi Apy alaukio i Kėdainių p adžios mokyklose, paskui Kėdainių i Kauno jėzui ų gimnazijose. 1930– 1937 m. s udija o li uanis iką i klasikinę ilologiją Vy au o Didžiojo uni e si e e, ėliau s udijas ęsė i jas pabaigė 1940 m. Vilniaus uni e si e e. 1942–1949 m. dės ė Kauno uni e si e e, 1949– 1956 m. – Vilniaus uni e si e e. Nuo 1951 me ų p adėjo di b i Lie u ių kalbos ins i u e 1 i čia di bo iki mi ies. Mi ė 1996 m. ko o 16 d. Reikšmingiausius sa o da bus K. Ul ydas nu eikė di bdamas Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e. Bu o ne ijų sky ių: Kalbos is o ijos i dialek ologijos, Žodyno i Daba inės lie u ių kalbos sky iaus ado as. Lie u ių kalba jam bu o didžiausias au os u as, o sa o pa eiga laikė ą u ą išsaugo i, pagausin i i pe duo i a ei ies ka oms i ai da y i k ie ė isus sa o da bų skai y ojus. Jis di bo uos da bus, ku iuos manė esan pačius eikalingiausius lie u ių kalbai saugo i i puoselė i. Būdamas puikus o ganiza o ius K. Ul ydas ado a o didžiausių kolek y inių lie u ių kalbo y os eikalų Lie u ių kalbos žodyno i i omės Lie u ių kalbos g ama ikos engimui. Telkė au o ių kolek y us, juos mokė i ado a o jų da bui. Apie daug nusipelniusio lie u ių kalbo y ai mokslininko da bus ašy a ne ienoje publikacijoje. K. Ul ydo gy enimą i eiklą išsamiai apž elgė Vy au as Amb azas i Elena Valiuly ė s aipsnyje „Kalbininkas Kazys Ul ydas“ po jo mi ies išleis os monog a ijos Lie u ių kalbos p ie eiksmiai į adinėje dalyje. Šiame s aipsnyje K. Ul ydas adinamas pasku iniu klasikinės ling is ikos mokyklos a s o u, nuosekliu Jono Jablonskio, An ano Salio, P ano Ska džiaus adicijų 1 1952–1990 m. Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e, nuo 1991 m. – ėl Lie u ių kalbos ins i u e. Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ęsėju; jame ap a iamos s a biausios kalbininko eiklos s i ys: leksikog a ijos, g ama ikos da bai, kalbos kul ū os ugdymas i a ski ai apž elg i p ie eiksmio y imai, nes ai bu o mokslininko plačiausiai nag inė as y imų objek as. Minin Kazio Ul ydo 110-ąsias me ines da ka ą p isiminkime ieną iš akademiko da bo k ypčių – kalbos a kybos i no minimo eiklą. Kalban apie K. Ul ydo kalbos no minimo eiklą pi miausia eikė ų pasaky i, kad plačiai ž elgian no minamojo aspek o a spindį galima as i i iesiogiai su kalbos a kyba nesusijusiuose da buose: i Lie u ių kalbos žodyne, i Lie u ių kalbos g ama ikoje. Ryškiausi šios s i ies da bai y a K. Ul ydo įs eig as leidinys Kalbos kul ū a i didžiulį a ga sį isuomenėje u ėjusi adijo alandėlė Taisyklingai kalbėkime i ašykime. Akademiko nu eik i kalbos kul ū os da bai nuodugniai g ilden i jo pa ies įku o žu nalo Kalbos kul ū a publikacijose: P anas Kniūkš a „Kazys Ul ydas apie kalbos kul ū ą i isuomenę“ (78 sąs., 2005 m.), Jonas Palionis „Iškilusis lie u ių bend inės kalbos ugdy ojas Kazys Ul ydas (100-osioms akademiko gimimo me inėms)“ (83 sąs., 2010 m.). Žu nalas Kalbos kul ū a bu o įku as 1961 me ais kaip kalbos p ak ikos leidinys. Kazys Ul ydas bu o leidinio o ganiza o ius i ilgame is a sakomasis edak o ius (1961–1991 m., 1–61 sąs.), šiam leidiniui pa ašė 45 s aipsnius (iš jų penkis su bend aau o iais) 2 . K. Ul ydas aip su o mula o Kalbos kul ū os leidinio, o ka u i sa o kalbos no minamosios eiklos užda inį: „ne ik kel i šnekamosios i ašomosios kalbos kul ū ą, eikian isuomenei 2 S a bu pažymė i i ai, kad leidinys eina iki šiol, iesa, pasikei ė jo pobūdis i pa adinimas – šiandien ai mokslo žu nalas Bend inė kalba. 1990 m. a kū us mėnesinį žu nalą Gim oji kalba, ski ą p ak iniams kalbos klausimams, Kalbos kul ū a pasuko kalbos kul ū os eo ijos, daba inės a osenos i socioling is ikos y imų linkme i apo ecenzuojamu mokslo žu nalu (1994–2003 m. a s. edak o ius P anas Kniūkš a). Pasikei us są okos kalbos kul ū a samp a ai ( is dažniau ji su okiama kaip kul ū ingas kalbėjimas i nebesiejama su eo iniais kalbos no minimo y imais), 2014 me ais (nuo 87 .) leidinio pa adinimas pakeis as į Bend inė kalba. Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pag įs as, a gumen uo as konsul acijas, be ka u i populia iai skleis i ling is inę min į, plės i skai y ojo ling is inį aki a į, žadin i jo domėjimąsi gim ąja kalba, pada y i jį sąmoningu gim osios kalbos kū ybos p oceso daly iu, <…> ugdy i skai y ojo kalbos jausmą, <…> skiepy i skai y ojui meilę i paga bą gim ajai kalbai“ („Apie ieną s a biausių „Kalbos kul ū os“ užda inių“, sąs. 11, 1966 m.). Panašiai bū ų galima apibūdin i i K. Ul ydo pe adijo es ų kalbos alandėlių „Taisyklingai kalbėkime i ašykime“ (1957–1984 m.) užda inį. Šios adijo laidos bu o labai populia ios, žmonių mielai klausomos isoje Lie u oje. Kaip p isimena bu usi Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkė, Kazio Ul ydo bend ada bė doc. d . Angelė Kaulakienė, jos y o ė iškėje, Kupiškio ajone, udenį kasan bul es šalia bul ių lauko bu o pas a omas adijo im u as, kad bul ių kasėjai nep aleis ų K. Ul ydo kalbos alandėlės. Žmonės ne ik mielai klausėsi adijo kalbos alandėlių, be i siun ė laiškus su klausimais, į ku iuos K. Ul ydas s engėsi a saky i. Klausy ojus aip ža ėjo i į aigus balsas, i išski inis balso emb as, i ais a, su ku ia kalbininkas aiškino kalbos sub ilybes, kad i pa ys mėginda o pamėgdžio i balso in onacijas i ku da o anekdo us pa odijuodami as kalbos alandėles. P aėjus keliems dešim mečiams bū ų įdomu sužino i, apie ką gi kalbė a ose alandėlėse, kodėl jos aip užbu da o o me o žmones, kad iki šių laikų da ebeaidi jų a ga siai. Pagal kele ą adijo alandėlių bu o pa eng os publikacijos sa ai aš yje Kalba Vilnius (1967, 1969, 1973, 1976, 1977, 1980 m.). Labai gaila, be ga so į ašų išliko nedaug, ačiau Kazio Ul ydo duk ė Eglė Bugenienė išsaugojo adijo alandėlių eks ų ank aščius, su d iem aplankais iš jų maloniai leido Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 susipažin i 3 . Tai 1962–1964 m. (35 laidos) i 1978 m. (38 laidos) es ų adijo alandėlių ank aščiai (ž . 1 pa .) i mašin aščiai. Valandėlės būda o ka ą pe sa ai ę – šeš adieniais (an kai ku ių ank aščių y a už ašy as i laikas – kele as 11 al., daugiau 14.05 al.). 1 PAV. Kazio Ul ydo adijo alandėlės ank aš is Pa a čius pluoš ą kalbos alandėlių ank aščių ma y i, kad labai dažnai Ul ydas pe adijo alandėles a sakyda o į klausy ojų klausimus. Galbū ai i bu o iena iš paslapčių, kodėl aip mielai isi jų klausyda o: klausimų siun ėjai laukda o a sakymų, o ki iems bu o smalsu, kas klausinėja ( isuome bu o aiškiai į a dijamas klausėjas, nu odan pa a dę (dažnai i a dą, ka ais pa eigas) i 3 Nuoši džiausiai dėkoju Eglei Bugenienei už malonų bend a imą i galimybę nuodugniau susipažin i su Kazio Ul ydo ank aščiais. Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ie ą, ku jis gy ena) i ko klausinėja. Toks iesioginis bend a imas su konk ečiais žmonėmis suda ė įspūdį, kad y a labai pap as a pasikalbė i su ga biu mokslo žmogumi i sužino i jo nuomonę ūpimais klausimais (plg. 2 pa .). 2 PAV. Klausy ojos s eikinimas K. Ul ydui Naujųjų Me ų p oga 4 Bū a i eminių alandėlių, ku ios ęsėsi kele ą laidų, pa yzdžiui: Kai ku ių mokslo eikalų kalbos nege o ės 5 (5 alandėlės), Žodyno ne ikslumai spaudos kalboje (12 alandėlių), Šalinkime medicinos kalbos nege o es (2 alandėlės). Iš šių pa adinimų ma y i, kad bu o nag inėjami į ai ių kalbos a ojimo s ičių (į ai ių p o esijų a s o ų) kalbos ūkumai. Ki as dėmesio e as dalykas – klausimų u inys: ko o me o žmonės klausda o, kas jiems ūpėjo. Klausimų bū a pačių į ai iausių. No ė a išsiaiškin i aisyklingą ki čia imą, p z.: iš ik ukinės kilmės eiksmažodžių su p iesaga -ė i (p z.: k a ksė i, niu nė i) sudu inių žodžių (p z., pusiasalis), ne eikiamųjų į a džiuo inių daly ių (p z., ašomasis, -oji), a p au inių žodžių (p z.: a mos e a, 4 Dėkoju Eglei Bugenienei už leidimą skelb i. 5 Laidų pa adinimai ank aščiuose pab auk i. Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 epocha), ie o a džių (p z.: P aha, Roma). Kilda o i a ies klausimų, p z., kie ąjį a minkš ąjį l a i žodžiuose kelkis, gulkis, ilkis, ilkikas, aiškin asi dėl ilgųjų i umpųjų balsių, e a p au iniuose žodžiuose a imo. Tei au asi i apie lie u iškų (p z.: ymas, eisena) bei a p au inių (p z.: kolosas, š o mas) žodžių eikšmes, a ojimą (p z., eliumas) i kilmę (p z., pe kūnas). Klaus a i apie šnekamosios kalbos skolinius (p z.: mažu, da ai). Da iena klausimų g upė – žodžių da ybos p oblemos, pa yzdžiui, kaip pa adin i gy en ojus pagal jų gy enamąją ie o ę, a inkamai suda y i žodžiai (p z.: o okinop ekės, sa i a is). Iš gausių klausimų apie nelie u iškų ik inių a dų i pa adinimų a ojimą ma y i, kad ši p oblema kalbos a o ojams bu o ak uali i anksčiau, o iš klausimų o muluočių galima sp ęs i, kad i uo me u bū a aiškiai p ieš a ingų nuomonių. Tei au asi apie inkamas nelie u iškų ik inių a dų o mas, adap a imą, g ama inimą, lie u ių– usų i usų–lie u ių kalbų ik inių žodžių ansk ipciją, nep i a a s e im a džių lie u inimui; aip pa s ebė asi, kodėl bal a usiški ik iniai pa adinimai ansk ibuojami iš usų, o ne bal a usių kalbos. Nemažai užduo a klausimų, susijusių su asmen a džiais. Klaus a apie mo e ų pa a džių suda ymą (p z.: Senkienė a Senku ienė); apie aisyklingas pa a džių o mas bend inėje kalboje (p z.: Na man as a Na mon as); apie pa a džių daugiskai ą (p z.: Mažeikai, Daukšai, jeigu ienaskai os o mos Mažeika, Daukša), apie ža goninį a dų umpinimą (p z.: Lionka, Gedma, Ju ka, Milka); aiškin asi, ku i mažybinė o ma – Pe ukas a Pe iukas – ge esnė, domė asi ie o a džių (p z.: Balsupiai, Ska dupiai, Balsė, Pab adė) kilme. Klausy ojams ūpėjo ašybos klausimai: ie o a džių ašymas (p z.: Biliakiemis, Ne ėžis), ga so j ašymas a p au iniuose žodžiuose (p z.: pa iljonas, milijonas, legionas), klaus a, a ne e ė ų a sisaky i nosinių aidžių. Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Domė asi aisyklingu linksnių i p ielinksnių a ojimu, p z.: apo moky oju a moky ojas, klausiu jį a klausiu jo, k ėpuo i p o nosį a p o nosį. Paskaičius adijo alandėlių ank aščius p adeda aiškė i i K. Ul ydo eikiamų kalbos ekomendacijų a gumen acija. Pap as ai kalbininkas gana plačiai aiškinda o ap a iamą kalbos eiškinį, emdamasis panašiais analogiškais pa yzdžiais, jei ikda o, duoda o i ki ų kalbų pa yzdžių. Siūlydamas aisymus pa eikda o ne ieną aisyklingą a i ikmenį, pa yzdžiui, kalbai ne eikalingą skolinį biskį (biškį) siūlė keis i pluoš u g ažiausių lie u iškų žodžių: upu is, upu ėlis, upu y is, upučiukas, mažumėlė, k uopelė, k uopely ė, k uopeliū ė (1963 04 17). K. Ul ydas ne e ai p ipažino o mų g e ybes, p z.: įsi p i i išsi p i, daugiskai os kilmininko galūnes ašų i ašių. Jo nuomone, ku i o ma laiky ina no ma, neįmanoma pasaky i, nes ai nenusis o ėjęs „pe eiginis“ eiškinys, odėl eikė ų ole uo i abi o mas (1963 04 17), ačiau apie žodyno g e ybes sakė, kad absoliučios žodyno g e imybės kalboje nemėgs amos, nes suda o am ik ų keblumų, ypač s engiamasi nusik a y i g e u inių e minų, eiškiančių į ai ias mokslo s i ies są okas. Kalbininkas ne ik pa s išsamiai nag inėjo kalbos aiškos aisyklingumą, be i ska ino klausy ojus pačius domė is kalbos dalykais i p oblemas mėgin i aiškin is žodynuose a ki okiuose leidiniuose: „Kai kyla klausimų dėl ku io a p au inio žodžio eikšmės, bū inai eikia im i į ankas a p au inių žodžių žodyną.“ (1963 12 06). Ka ais iesiog nu odyda o knygas i jų sky ius, ku galima pasiskai y i ūpimais klausimais. Ne eikalingiems aisymams nep i a ė, nes manė, kad aisy i a keis i kalboje eikia ik ai, kas iš ik ųjų aisy ina, o nepag įs i aisymai ik klaidina skai y ojus i menkina kalbos aisy ojų au o i e ą. Todėl ne ienoje alandėlėje kan iai i a gumen uo ai klausy ojams aiškino jų Rasuolė Vlada skienė. Kazys Ul ydas – kalbos kul ū os puoselė ojas | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.16 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 nepag įs us siūlymus aisy i. Pa yzdžiui, emdamasis no mos pas o umo k i e ijumi eigė, kad „jeigu įp as us, isuo inai p igijusius pasakymus skambin i (paskambin i) ele onu im ume keis i žodžiu ele onuo i, kalbai nė kiek nepa a nau ume, o ik išklibin ume jau p igijusią i isuo inai papli usią no mą“ (1978 04 15). K ie ė klausy ojus pagal išgales p isidė i p ie gim osios kalbos žodžių u o inkimo Lie u ių kalbos žodynui – ai adino pa io ine pa eiga: „jei isuomenė įsisąmonin ų žodžių lobio inkimo s a bą au os kul ū ai, o su ink o lobio s a bą a einančioms ka oms, ji umpu laiku galė ų a lik i iesiog žygda bį lie u ių kul ū os is o ijoje – ji galė ų išgelbė i nuo žū ies bei užma š ies kasme ūks ančius g ažiausių žodžių bei posakių“ (1978 09 09). Ve a paminė i i ai, kad kalbininkas kalbos kul ū ą su okė ne ik kaip aisyklingą, be i kaip kul ū ingą, mandagų kalbėjimą, odėl klausy ojus mokė, kad „[R]aš e i kalboje ne eikia šykš ė i mandagumo, am ik o š elnumo p iemonių, nes jos ge ina žmonių san ykius. Lie u ių kalboje nė a mandagumo bei š elnumo o mulių pe ekliaus, odėl ne enkime ka ais pasimoky i iš ki ų kalbų, pa yzdžiui, lenkų, usų, anglų i ypač p ancūzų“ (1978 06 24). Akimis pe bėgus pluoš ą Kazio Ul ydo adijo alandėlių, es ų p ieš kele ą dešim mečių, ank aščių ma y i, kad skai y ojams ūpėjo i abejonių kėlė panašūs klausimai, dėl ku ių ak y iai disku uojama i daba (dėl ašybos, ki čia imo, nelie u iškų ik inių a dų ašymo i pan.). Kalbininko a sakymai į keliamus klausimus leidžia susida y i aiškesnį aizdą apie jo nuoši džiai i a sakingai di b ą kalbos no minamąjį da bą i ekomendacijų eikimo k i e ijus. Labiausiai yškėja aisymų nuosaikumas, a sa gumas: „No in , kad aisymai bū ų į ikinamesni i duo ų naudos, aisy i eikia labai a sa giai i ik ai, kas ik ai klaidinga bei aisy ina“ (Daugiau a sa gumo kalbos aisymuose. Kalba Vilnius, 1977, 21). Taisymai bu o g indžiami kalbos sis emos ypa umais,