Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ Lietuvių kalbos institutas SANTRUMPŲ VERTIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTUOSE: KRITERIJAUS KLAUSIMAS ESMINIAI ŽODŽIAI: raidinė santrumpa, skiemeninė santrumpa, tikrinis pavadinimas, bendrinis pavadinimas, simbolinis pavadinimas. ANOTACIJA Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie nei rašybos skyriuose, nei juolab kitus kalbos lygmenis apimančiuose darbuose plačiau neaptariami. Santrumpų pastaruoju metu vis gausėjant, įskaitant ir nelietuviškas santrumpas, kurių sudarymo, kaitymo, rašymo ypatumai su minimais lietuvių kalbos rašybos skyriuose sutampa tik iš dalies, vartosenoje kyla įvairių neaiškumų. Šiame straipsnyje, pasitelkus Europos Sąjungos teisės aktų vertimus į lietuvių kalbą, nagrinėjamas vienas iš jų – nelietuviškų santrumpų vertimo klausimas. ĮVADAS Bendrinės lietuvių kalbos normas teikiantys darbai, o ir tie, kuriuose normos labiau perteikiamos nei teikiamos (vadovėliai, žinynai ir pan.), rodo, kad santrumpos yra laikomos rašybos lygmens objektu: tiek norminėje Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje (toliau – LKRS), RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 tiek ir kitus kalbos lygmenis apimančiuose darbuose jos minimos rašybos skyriuose. Vis dėlto iš trumpo tuose skyriuose pateikiamo santrumpų aptarimo aiškėja, kad jos nėra susijusios vien su rašybos lygmeniu. Antai LKRS pateikiama skiltis Raidiniai pavadinimų sutrumpinimai, arba santrumpos (LKRS 1992: 73–74) atskleidžia, kad santrumpos gali būti kaitomos linksniais. Pavardijus tokių, kurios sudarytos iš pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių, nurodoma, kad kai kurios iš jų esant būtinam reikalui linksniuojamos, galūnes rašant po brūkšnelio ar apostrofo (TASS-o arba TASS’o pranešimas), o paminėjus iš kelių pirmųjų raidžių ar skiemenų sudarytas santrumpas (Elfa ir Kuzbasas) pasakoma, kad jos linksniuojamos dažnai. Taip kartu užkliudomas santrumpų sandaros klausimas: vienos sudarytos iš pirmųjų raidžių, kitos iš kelių pirmųjų raidžių ar pirmųjų skiemenų. Rašyti pastarąsias teikiama kitaip nei raidines – tik pirma didžiąja raide, taigi kaip tikrinius žodžius, o kitur – jau kaip simbolinius pavadinimus: „Euratomas“, „Eurostatas“, „Unikodas“ ir kt. (Kazlauskienė 2008: 73). Vadinasi, aktualus ir santrumpų santykio su pavadinimais ar simboliniais pavadinimais klausimas. Kai kuriuose rašybos skyriuose užsimenama apie pasiskolinamas ar tarptautines santrumpas (Linkevičienė 2013: 29), ir taip aiškėja, kad santrumpų gali būti nevienodų pagal kilmę. Taigi, net ir trumpuose rašybos skyriuose užkliudoma įvairiausių aspektų, bet plačiau jais santrumpos neaptariamos. Ir tai suprantama – ne tokia rašybos skyrių paskirtis. Tačiau kitus kalbos lygmenis apimančiuose norminamojo pobūdžio darbuose santrumpos išvis neaptariamos, ir taip jos šiais aspektais lieka išsamiau neaptartos niekur 1 . Gal išsamesnis aptarimas ir nebūtų per 1 Atsakymų dėl pavienių santrumpų vartojimo pateikiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke: http://www.vlkk.lt/konsultacijos. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 daug reikalingas, jei ne santrumpų gausa ir įvairovė, vis didėjanti iš esmės pasikeitus lietuvių kalbos gyvavimo aplinkybėms: anglų kalboje, bent jau administracinio ir mokslinio stiliaus tekstuose, jų vartojama daug, o sudarymo, rašymo, kaitymo toje kalboje ypatumai su aprašomais lietuvių kalbos rašybos skyriuose nesutampa. Tai vartosenoje kelia didelių neaiškumų. Į neaiškumus dėmesys yra atkreiptas. Antai Gintautas Grigas dviejose publikacijose aptarė neaiškumus, kuriuos kelia kompiuterijos terminijoje plintančios angliškos santrumpos (Grigas 2006, 2011), šio straipsnio autorė – neaiškumus, keliamus ekonomikos tekstuose vartojamų nelietuviškų santrumpų (Vaskelaitė 2011). Studijoje apie simbolinius pavadinimus atskleistas santrumpų ir simbolinių pavadinimų santykio neaiškumas (Vaskelaitė 2019: 10–15, 40–45), o Rūta Marcinkevičienė, į santrumpas žvelgdama kaip į akronimus, 2003 m. straipsnyje kaip problemišką kėlė santrumpos ir žodžio santykio klausimą. To straipsnio pabaigoje teigta, kad su akronimais susijusių „klausimų daug, ir į juos atsakyti reikia greitai“ (Marcinkevičienė 2003: 92), bet ir po penkerių metų skelbtame straipsnyje, jau kitos autorės, daroma išvada, kad „būtina tuos dalykus kuo skubiau svarstyti ir pateikti rekomendacijas“ (Kazlauskienė 2008: 74). Kaip vienas būtinų svarstyti klausimų minimas akronimų vertimas: „Kalbos normintojai turėtų pasvarstyti, kuriuos jų versti, o kuriuos palikti neverstus“ (Marcinkevičienė 2003: 92). A. Kazlauskienė minėjo lietuvinimo klausimą, bet jį irgi konkretino kaip klausimą, „kurios santrumpos turi būti verčiamos, kurios – ne“ (Kazlauskienė 2008: 74). Vis dėlto šis klausimas tik keliamas, o nagrinėti jo kalbos normų požiūriu nesiimama. Šiuo požiūriu jis paliestas tik poroje G. Grigo publikacijų (2006, 2011), tačiau jose susitelkta į specifines santrumpas – kompiuterijos terminus, be to, santrumpų vertimas minėtas tik kaip vienas iš nelietuviškų santrumpų pateikimo lietuviškame tekste būdų. Juolab vertimo būdų kontekste santrumpos minimos vertimo teorijos ir praktikos darbuose, kaip antai išsamiajame Liongino Pažūsio veikale Kalba ir vertimas, – čia jos RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 minimos aptariant eksplikacinio pobūdžio pakeitimus ar pridėjimus (Pažūsis 2014: 550–553; 557–558). Šiame straipsnyje, spausdinamame kalbos normų bei vartosenos tyrimus skelbiančiame žurnale, į santrumpų vertimą, žinoma, bus žvelgiama ne iš vertimo teorijos pozicijų, o kaip į lietuvių bendrinės kalbos normų bei vartosenos objektą. Šiuo požiūriu aktuali problema – kriterijaus klausimas. Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose pripažįstama, kad lietuviškuose tekstuose santrumpų gali būti vartojama ir nelietuviškų, tačiau kriterijaus, kada vartotinos lietuviška, o kada – nelietuviška santrumpa, dažnai neformuluojama. Tam tikras kriterijus yra suformuluotas norminę galią turinčiame VLKK nutarime, bet jis gana bendro pobūdžio, apima tik raidines santrumpas ir nėra orientuotas į verčiamus tekstus. Verčiamuose tekstuose šį kriterijų keblu taikyti, o kylant keblumų vartosenoje ieškoma savų kriterijų. Į tuos kriterijus ir bus sutelkta ši analizė. Pasirinkta analizei vartosena – Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų vertimai. Tačiau tai nereiškia, kad bus nagrinėjamos siauros srities santrumpos, nes ES teisės aktuose vartojama daug tokių, kurios paplitusios ar veikiau paplinta ir kitose administracinės kalbos vartojimo srityse, taip pat mokslinio, publicistinio stiliaus tekstuose, apskritai bendrojoje vartosenoje. O jei kurios ir paplitusios siauriau, vis tiek yra sudarytos kuriuo nors iš rašybos skyriuose minimų arba straipsniuose iškeliamų sudarymo būdų. Vis dėlto net jei aptarsimos santrumpos ir nebus specifinės, jų vartojimo sritis tam tikrais ypatumais pasižymi, o jie gali turėti įtakos santrumpų vartojimo polinkiams. Todėl straipsnio tikslas bus nukreiptas ne į santrumpų vertimą apskritai, o į jų vertimą ES teisės aktuose. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, koks kriterijus ar kriterijai lemia lietuviškos ar nelietuviškos santrumpos vartojimą ES teisės aktų vertimuose. Uždaviniai – iš pasirinktos RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 imties išrinkti visas raidines ir skiemenines santrumpas ir, lyginant lietuviškąsias bei nelietuviškąsias įvairiais lingvistiniais požiūriais (pagal apimtį, trumpinamo pavadinimo rūšį, pavadinamą objektą, santrumpos sudarymo būdą ir kt.), nustatyti, koks veiksnys ar veiksniai turi įtakos lietuviškos ar nelietuviškos santrumpos pasirinkimui. Kiekvienu aspektu santrumpas vertinant atskirame skyriuje, turėtų išryškėti pagrindinis kriterijus ar kriterijai, o jų apibendrinimas bus pateikiamas išvadose. Tokia analizė aktuali kalbos norminimo požiūriu, bet kartu ji turėtų būti pravarti tekstų rengėjams, redaktoriams ir vertėjams, apskritai visiems santrumpų kūrėjams ir vartotojams. Nors formuluojant norminamąjį kriterijų minimas ne santrumpų, o pavadinimų vertimas ir santrumpos darymas iš išversto pavadinimo, kitur kalbama apie santrumpų vartojimą, straipsnyje operuoti tokiais terminais būtų ne tik nepatogu, bet ir netikslu, nes jie suponuoja kitą tiriamąjį objektą. Dėl šių priežasčių bus nevengiama vartoti termino santrumpų vertimas, juolab kad jis jau vartotas R. Marcinkevičienės, A. Kazlauskienės, G. Grigo straipsniuose, o atitinkamai bus vartojami ir terminai santrumpų vertimo kriterijai, verčiamos (išverstos) santrumpos, neverčiamos (neišverstos) santrumpos. Tik, žinoma, terminu santrumpų vertimas bus apimami ne visi įmanomi originalo kalboje pavartotų santrumpų pateikimo vertimo tekste būdai, o tik nelietuviškos santrumpos keitimas ar nekeitimas lietuviška santrumpa. Tuo šis terminas skirsis nuo vertimo teorijos darbuose vartojamo termino, kuris, vertimą suprantant kaip teksto viena kalba (pa)keitimą tekstu kita kalba išlaikant tą pačią ar beveik tą pačią reikšmę, apimtų ir kitokius santrumpos perteikimo būdus – praleidimą, pakeitimą, pridėjimą ar pan. (Pažūsis 2014: 550– 553; 557–558). Tokių būdų pasitaiko ir tirsimoje vartosenoje, bet jie nebus šio straipsnio objektas. Kitas pagrindinis šio straipsnio terminas – santrumpos, taip pat vartojamas ne visų vienodai, bus vartojamas kaip ir ankstesniuose autorės straipsniuose (Vaskelaitė 2011, 2020), t. y. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 juo bus apimamos pavadinimų santrumpos, o ne žodžių sutrumpinimai (doc., pirm., apyl., vlsč.) ar simboliai (km, h, kW, Eur, EUR, €) 2 . 1. VARTOSENOS YPATUMAI Suprantama, teisės aktai yra ne autoriniai kūriniai, o institucijos rengiami tekstai, taigi jų rengimas turėtų būti reglamentuojamas ir koordinuojamas. Tai rodo ir daug ES institucijų interneto puslapiuose skelbiamų tekstų rengimo ar vertimo išteklių. Tačiau ES teisės aktai rengiami ne vienoje, o keliose institucijose (Europos Parlamente, Taryboje, Europos Komisijoje ir kt.), taigi ir koordinavimo esama ne tik institucinio, bet ir tarpinstitucinio. Vienas tarpinstitucinį koordinavimą rodančių šaltinių yra Institucijų leidinių rengimo vadovas (toliau – LV), kuriuo orientuojamasi tiek į Oficialiojo leidinio 3 , kuriame skelbiami ES teisės aktai, tiek į kitų leidinių, leidžiamų ES institucijų, rengėjus. Oficialiajame leidinyje skelbiami ir lietuviški teisės aktų vertimai, tad suprantama, kad LV formuluojamų nuostatų turi laikytis ne tik tekstų rengėjai, bet ir vertėjai. O tos nuostatos apima tiek reikalavimus dėl teisės akto sandaros (pirma dalis) ar leidinio rengimo (antra dalis), tiek ir rašybos bei skyrybos dalykus. Štai trečiojoje dalyje skelbiamos visoms ES oficialiosioms kalboms bendros taisyklės, apimančios tokius rašybos dalykus kaip išnašų nurodymas, adresų ar telefono numerių rašymas, o ir kitų kalbos lygmenų dalykus, kaip antai nurodymas, kad teisiniuose dokumentuose bendros ES valiutos pavadinimo vardininko forma būtų rašoma euro (vienas euro). Ketvirtoje šio 24 oficialiomis kalbomis 2 Beje, viename iš anksčiau skelbtų straipsnių pateikiama ir išsami termino vartojimo apžvalga (Vaskelaitė 2011: 61–66). 3 Visas pavadinimas – Europos Sąjungos oficialusis leidinys. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 skelbiamo vadovo dalyje jau pateikiamos nacionalinės kalbos taisyklės, lietuviškojoje versijoje – lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklės. Iš įvadinių LV dalių aiškėtų, kad jis yra ne tik koordinuojamojo, bet ir reglamentuojamojo pobūdžio: „Vadove nustatytos bendros taisyklės iš esmės yra viršesnės už kitur nustatytas ar anksčiau taikytas taisykles; jos turi būti taikomos visuose rašytinės procedūros etapuose.“ Labiau koordinavimo nei reglamentavimo siekį atskleistų ES vertėjų naudojamos terminologijos duomenų bazės IATE apibūdinimas. Iš jo matyti, kad sąvokas į šią bazę įrašo patys vertėjai (ir terminologai), ir jas gali įrašyti laisvai – tas, „kurios, jų nuomone, jiems yra naudingos darbe“ (DUK 2020). O ir naudotis šia baze siūloma palyginti laisvai – atsižvelgiant į čia žymimą termino patikimumą: „svarbu, kad kiekvieną sprendimą vertintumėte pagal jo privalumus. Jei nurodytas žemas termino patikimumas ir apie jį nepateikta jokios papildomos informacijos – tikriausiai neverta juo aklai pasikliauti. Kita vertus, jei pateikta termino apibrėžtis ir patikimos nuorodos bei kita informacija, juo veikiausiai galite pasitikėti. Vertindami terminų patikimumą remkitės savo nuomone ir minėtais kriterijais“ (DUK 2020). Dar viena koordinuojamojo pobūdžio 4 priemone ar ištekliumi orientuojamasi jau tiesiogiai į vertėjus. Tai ES institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas (toliau – VV), kuris ne tik skelbiamas elektronine forma, bet ir yra išleistas atskiru leidiniu 5 . Išleistasis, kaip ir LV ketvirtoji dalis, daugiausia apima lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos dalykus, tačiau, kaip nurodoma įvade, jis yra tęstinis ir bus pildomas (VV 2014: 6). 4 Tarpinstitucinio koordinavimo siekį atskleidžia įvadas: „daugelio ES institucijų vertimo į lietuvių kalbą skyriai ar departamentai turi pasirengę didesnių ar mažesnių vertimo vadovų, gairių ar nurodymų. Norint pasidalyti sukaupta patirtimi, suvienodinti visų institucijų nuostatas ir pateikti tai, kas išties aktualu vertėjams, imtasi rengti bendrą ES institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovą“ (VV 2014: 6). 5 ES institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas, Liuksemburgas, 2014. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Taigi, tarpinstituciniu lygmeniu koordinuojami ir reglamentuojami ne tik tekstų rengimo, bet ir kalbos dalykai, tačiau kartu aiškėja tai, kad jie nėra nustatomi be vertėjų žinios. Antai VV, kaip nurodyta pratarmėje (VV 2014: 5), yra suderintas tarp visų ES institucijų vertėjų (ir redaktorių, teisininkų lingvistų). LV apibūdinamas kaip „unikalus kalbinių redakcijų derinimo rezultatas“, o konkrečiau nurodoma, kad jam rengti buvo suburtas Tarpinstitucinis valdymo komitetas, kuris paskyrė kiekvienos institucijos ir kalbos atstovus, ir šie dirba vadovaujami Leidinių biure veikiančios koordinavimo grupės. Vis dėlto nors minimi tik atstovai, teikti pasiūlymus kviečiami visi (autoriai, redaktoriai, teisininkai lingvistai, terminologai, korektoriai), įskaitant ir vertėjus. Visi besinaudojantys LV kviečiami reikšti nuomonę, siųsti naudingą informaciją, pranešti apie kiekvieną klaidą ar praleidimą. Nesant ES institucijų darbuotoju, sunkiau būtų spręsti, kiek rengiant visą šią medžiagą gali turėti įtakos lietuvių kalbos specialistai. Iš VV įvado matyti, kad jį rengė Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas, apsvarstė speciali VLKK pakomisė (VV 2014: 6), taigi šis leidinys ir rengtas, ir svarstytas lietuvių kalbos specialistų. Tame įvade nurodyta ir tai, kad glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvių kalbos departamentu parengta ir LV ketvirtoji dalis, taip pat apimanti lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles. Tačiau neaišku, kiek lietuvių kalbos specialistai gali turėti įtakos kitoms LV dalims. Iš LV įvado matyti, kad šiuo 24 oficialiosiomis ES kalbomis rengtu vadovu derinti įvairių kalbų reikalavimai, ir tai apibūdinta kaip sunkus darbas: „Suvienodinti tokiam dideliam kalbų skaičiui taikomus kalbinius reikalavimus atrodė utopija. Nepaisant to, šis sunkus darbas užbaigtas sėkmingai, o jo rezultatas – Institucijų leidinių rengimo vadovas – 24 oficialiosiomis kalbomis pateikiamas internete.“ Dar aiškėja, kad vadovą rengiant vadovautasi „institucijų daugiakalbystės principu, pagal kurį visomis oficialiosiomis kalbomis parengti tekstai turi ne tik atitikti kiekvienos kalbos ypatumus, bet ir RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 būti palyginami.“ Ko gero, šis daugiakalbystės principas, poreikis derinti skirtingų kalbų reikalavimus ir bus pagrindinis nagrinėsimos vartosenos ypatumas, ją skiriantis nuo Lietuvoje rengiamų teisės aktų ar kitų lietuviškų tekstų, kuriuos rengiant poreikio laikytis tokių principų nekyla. Santrumpų vartojimo dalykų apimama visuose paminėtuose šaltiniuose. Štai LV pateikiama skiltis Sutrumpinimai ir santrumpos, kurioje santrumpos suskirstomos į akronimus (arba raidines santrumpas) ir skiemenines santrumpas. Santrumpų pateikiama ir kituose skyriuose, pavyzdžiui, vardijant ES institucijų ir organų oficialiuosius pavadinimus, o LV prieduose pateikiamas pagrindinių akronimų ir santrumpų sąrašas (2 priedas). Į vertimus orientuotame VV formuluojamos skiemeninių santrumpų rašymo taisyklės. Bazėje IATE santrumpų irgi pateikiama, ir iš šalia teikiamų nesutrumpintų pavadinimų matyti, kad vienos jų lietuviškos, kitos – sudarytos iš nelietuviškų pavadinimų. O visai neseniai paskelbta ir dar viena priemonė, orientuota tiesiogiai į santrumpų vertimą –Santrumpų vartojimo į lietuvių kalbą verčiamuose ES dokumentuose praktika ir rekomendacijos (toliau – SVPR). Joje vardijami santrumpų vartojimo ES dokumentuose būdai, net formuluojami lietuviškos ar nelietuviškos santrumpos pasirinkimo kriterijai, tačiau šios rekomendacijos – ne norminamasis veikalas, o vertėjams skirta darbo priemonė, taigi ir formuluojamieji kriterijai veikiau yra vertėjams patogiu būdu dėstomos gairės, nuorodos, o lingvistiniu požiūriu jie vieni kitus tarsi dubliuoja ir ne visi yra lingvistiniai. Antraštėje užrašyta data – 2020 04 08 – rodo, kad priemonė paskelbta neseniai, bet kartu antraštė – praktika ir rekomendacijos – rodytų, kad joje gali būti apibendrinama jau ir iki tol taikyta praktika. Kaip matyti, santrumpų vartojimą ES institucijose numatančių priemonių esama ne vienos, taigi, nesant ES institucijų vertėju ar tekstų rengėju, sunku būtų spręsti, kokia tvarka jomis RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Suprantama, ES teisės aktuose vartojama ne tik steigiamų objektų pavadinimų, taigi paplitimo kriterijus tarsi galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl jų trumpinimo. Kad toks kriterijus tam tikros įtakos gali turėti, tarsi rodytų ir SVPR, kur vardijami 7 santrumpų pasirinkimo kriterijai (šaltinis, tradicija, atpažįstamumas, simbolinė reikšmė, paplitimas, glaustumas ir garsinė sandara, žymimas objektas), ir kaip antrasis paminima tradicija. Tiesa, jis neaiškinamas, tik pateikiama po pora lietuviškų ir nelietuviškų santrumpų pavyzdžių (ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, PSO – Pasaulio sveikatos organizacija ir NATO, UNESCO), o iš jų sunku spręsti, ar turima omenyje santrumpos vartojimo tradicija apskritai, ar tradicija ES teisės aktuose. Šiaip ar taip, kaip pirmasis kriterijus minimas šaltinis, o iš jo konkretinimo aiškėja, kad santrumpas verčiant pirmiausia privalu paisyti steigiamųjų dokumentų, kitų teisės aktų, kompetentingų subjektų nurodymų ar oficialių pareiškimų. Tai pabrėžiama ir pastaba: „Europos Sąjungos agentūrų ir įstaigų pavadinimų santrumpos vartojamos tokios, kokios nurodytos steigiamuosiuose dokumentuose. Kadangi visų agentūrų ar įstaigų pavadinimų santrumpų steigiamuosiuose dokumentuose nėra, rekomenduojama jas tikrinti duomenų bazėje IATE, kur pateikiama naujausia informacija ir kompetentingų subjektų nurodymai ar oficialūs pareiškimai“ (SVPR 2020: 12). Taip aiškėja metalingvistinio veiksnio svarba – santrumpos turi būti vartojamos tokios, kokios yra nurodytos kompetentingų subjektų, pavartotos dokumentuose. Tiesa, tai nereiškia, kad jos turi būti tik nelietuviškos. Antai kad ir LV, kuriuo vertėjams taip pat nurodoma vadovautis (SVPR 2020: 12), vienos pavadinimų santrumpos yra nelietuviškos (EASO – Europos prieglobsčio paramos biuras, EUIPO – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba), kitos – lietuviškos kilmės (EIB – Europos investicijų bankas, EAA – Europos aplinkos agentūra, EIVT – Europos išorės veiksmų tarnyba). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Beje, paplitimo kriterijus SVPR irgi minimas (kaip penktasis), tačiau jis formuluojamas ne kaip pavadinimo, o kaip santrumpos paplitimas, ir ne kaip paplitimas lietuvių kalboje, o kaip paplitimas kitose kalbose: „Skolintinė santrumpa gali būti pasirenkama, jei ji plačiai vartojama kitose kalbose (pagal IATE duomenis)“ (SVPR 2020: 13). Lietuvių kalbos norminamojo pobūdžio darbuose toks kriterijus neformuluojamas, tačiau kai kurių interpretacijos galimybių sudaro jau aptarto norminamojo kriterijaus formulavimo kontekstas. Minėtame skyrelyje Dėl raidinių santrumpų pateiktu pirmuoju papunkčiu pasakyta, kad iš lotyniškų raidžių sudarytos nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos rašytinos taip, kaip originalo kalboje, ir, šio papunkčio nesiejant su trečiuoju, galima pasidaryti išvadą, kad taip gali būti rašomos visos nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos. Net jei šiuo atveju skliaustai ir rodo ne sąvokų tapatinimą, o tikslinimą (kad iš „nelietuviškų“ vartotinos tik „tarptautinės“), vis dėlto nei šiame nutarime, nei kur kitur terminas tarptautinė santrumpa neaiškinamas. Nepaaiškintas jis sudaro terpę įvairioms interpretacijoms, kad ir tarptautinės santrumpos ir tarptautinio žodžio tapatinimui, o pastarojo dabar jau esama ne vienos sampratos. Antai Lietuvių kalbos enciklopedijoje terminas tarptautiniai žodžiai aiškinamas kaip „bendrinei kalbai priimtini (nelaikomi barbarizmais) skoliniai, kurių svetimą kilmę aiškiai patvirtina bent dalis svarbiausiųjų tarptautinių bendravimo (arba ir klasikinių) kalbų ir kurie neturi neabejotinų skolinimo iš kurios nors gretimos kalbos pėdsakų“ (LKE 2008: 547) 14 . Ėmus santrumpoms taikyti tokią analogiją, išties išeitų, kad užtenka kelių kalbų, kuriose pavartota angliška santrumpa, ir jos jau galima neversti, nors, pavyzdžiui, LKRS kaip tarptautinės minimos tik santrumpos PS ar P.S. (lot. post scriptum), NN ar N.N. (lot. nomen 14 Praktiškai tokia samprata jau yra pritaikyta naujausiame tarptautinių žodžių žodyne (TŽŽ 2013). Išsamią tarptautinio žodžio sampratų apžvalgą prieš aptardama tarptautinius kompiuterijos ir informatikos terminus pateikia P. Zemlevičiūtė (2018: 153–154). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 nescio), MDS ar M.D.S. (lot. misce, da, signa arba misceatur, detur, signetur), taigi lotyniškų posakių ar žodžių pagrindu sudarytos santrumpos (LKRS 1992: 74). Kiek tarptautinės santrumpos ir tarptautinio žodžio analogija galima, geriau parodytų santrumpos ir žodžio santykio tyrimai, bet šis klausimas, jei turėsime omenyje R. Marcinkevičienės straipsnį, kol kas ne tirtas, o veikiau tik keltas. SVPR vardijant šaltinius, tik po steigiamojo dokumento, kito teisės akto, kompetentingo subjekto nurodymo ar oficialaus pareiškimo paminimas norminamasis šaltinis, kuriam čia atstovauja IATE, Lietuvos Respublikos terminų bankas, enciklopedija, žodynas, vadovėlis ir pan. (SVPR 2020: 12). Taigi, vien tai rodo, kad ES institucijose taikomi santrumpų vertimo kriterijai su norminamuoju kriterijumi, nustatytu VLKK nutarime, nesutampa. Kaip aiškėja, nagrinėjamą vartoseną turėtų gerokai reguliuoti nelingvistinis, arba metalingvistinis, veiksnys, bet ar joje neišryškėja lingvistinio pobūdžio dėsningumų? Tai toliau ir bus aiškinamasi. 3. APIMTIS Raidinių, t. y. iš pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių sudarytų, santrumpų 100 teisės aktų rasta 214 (skaičiuotos tik nesikartojančios santrumpos). Tris iš jų vertinti vertimo požiūriu keblu, nes lietuviško ir angliško pavadinimo žodžių pirmosios raidės sutampa: VIS (Vizų informacinė sistema ir Visa Information System), ESI (Europos struktūriniai ir investicijų ir European Structural and Investment) fondai ir ETSI (Europos telekomunikacijų standartų institutas ir European Telecommunications Standards Institute). Kadangi santrumpos, kaip jau apžvelgta, tekstuose pateikiamos po pavadinimo, kuris bet kuriuo atveju yra verčiamas, nėra kaip išsiaiškinti, RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 kurio pavadinimo pagrindu yra sudarytos šios trys santrumpos. Taigi, toliau vertimo požiūriu bus vertinama 211 santrumpų. Dviraidžių santrumpų grupė akivaizdesnių polinkių neišryškina. Nelietuviškos rastos tik dvi, būtent CV (Curriculum Vitae) ir SE (Europos bendrovės), tačiau ir lietuviškųjų rasta tik 6: JT (Jungtinės Tautos), ES (Europos Sąjunga), IT (informacinės technologijos), EB (Europos Bendrija), OL (Oficialusis leidinys) ir viename teisės akte pateikta MA (mokėjimo apimtis). Visos lietuviškos dviraidės santrumpos, išskyrus paskutinę, vartojamos pavadinimo nepateikiant, EB paprastai eina nurodomų teisės aktų antraščių dalimi, pvz.: jie atitinka dabartines bankininkystės sektoriaus ir Direktyvos 2004/39/EB taisykles ir tvarką. Santrumpa OL (Oficialusis leidinys) vartojama išnašose, minint cituojamų teisės aktų paskelbimo šaltinį, pvz.: OL L 25, 2009, 1, 29, p. 28. Sprendžiant iš SVPR, toks menkas dviraidžių santrumpų rinkinys gali būti siekio jų vengti rezultatas – vertėjams nurodoma, kad jei žodžių junginį sudaro tik du dėmenys arba jį įmanoma sutrumpinti iki dviejų dėmenų, lietuviškuose dokumentuose santrumpos geriau nevartoti (SVPR 2020: 10). Ilgų raidinių santrumpų irgi pasitaiko tik pavienių. Iš šešiaraidžių nelietuviškųjų rasta CEIOPS (Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas), iš lietuviškųjų – EŽŪOGF (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas), EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) ir KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai). Septynraidė santrumpa tik EDPPPIK (Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas). Kaip gausiausi išsiskiria triraidžių ir keturraidžių santrumpų rinkiniai (žr. 1 lent.). Pastarasis akivaizdesnio dėsningumo neišryškina: lietuviškų raidinių santrumpų rasta 40 (AIFV, BEPS, BIAS, FPKG, ECBS, EDVF, EIFT, ESĮI, ETPB, EŽKA, PINO, SESV, SVKI, ŽOFI ir kt.), RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 nelietuviškų – 35 (ACER, BBAN, CISE, EEPR, EPER, EIPA, EMAS, EMSA, EPPO, ETSC, EURI, FADO, GATT, GMES ir kt.) 15 , įskaitant prancūziškų pavadinimų pagrindu sudarytas OLAF ir CIFE, kurios, beje, yra vienintelės pasirinktoje imtyje ne anglų kalbos pagrindu sudarytos raidinės santrumpos 16 . Tačiau triraidžių santrumpų rinkinys išryškina akivaizdžią lietuviškų santrumpų persvarą: nelietuviškų triraidžių santrumpų pavartota 19 (BIC, CPA, CPC, GEO, EMA, ISO, SMS, DNR, WAL, WAM ir kt.), lietuviškų – daugiau nei keturiskart gausiau: 79 (AIF, AIS, BKI, BPM, DPS, EEB, EEE, EBI, EIB, EPF, GMO, IRT, MPT, MVĮ, NCB, OPS, UŽT ir kt.), ir tai gausiausia lietuviškų raidinių santrumpų grupė. 1 LENTELĖ. Raidinės santrumpos pagal sudėtį Lietuviškos Nelietuviškos Iš viso Dviraidės 6 2 8 Triraidės 79 19 98 Keturraidės 40 35 75 Penkiaradės 11 14 25 Šešiaraidės 3 1 4 Septynraidės 1 – 1 Iš viso 140 71 211 15 Skaičiuojant trys minėtos išimtys, būtent santrumpos EPPB ir EASO, EVPRI ir ESMA, EDPPI ir EIOPA, įtraukiamos ir į lietuviškų, ir į nelietuviškų santrumpų rinkinius. 16 ES tekstų rengėjams ir vertėjams skirtose priemonėse pasitaiko ir viena kita prancūziškos kilmės raidinė santrumpa, pvz.: SA (société anonyme), TGV (train à grande vitesse), ASBL (association sans but lucratif). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Iš penkių raidžių sudarytų santrumpų vartojama daug mažiau, ir bent jau ši imtis rodytų, kad dažnesnės nelietuviškos. Jų rasta 14: BEREC, CSIRT, GEOSS, ECMWF, ECRIS, EONIA, EIOPA, ETIAS, ICSMS, IOSCO, LIBOR, NARIC, TDAWN, SIENA. Lietuviškųjų pavartota 11: BDANP, BKKMN, EDAPP, EFPIS, EJRŽF, EKSSG, ENADS, EOEVT, EŽŪGF, EDPPI ir EVPRI. Tačiau nuo EDPPI, kaip jau rašyta, linkstama pereiti prie EIOPA, nuo EVPRI – prie ESMA, taigi, atmetus šias santrumpas, lietuviškų penkiaraidžių santrumpų rinkinys dar sumažėtų. Vis dėlto pateikiant šiuos skaičiavimus įtraukiamos tik grynuoju raidiniu būdu sudarytos santrumpos, t. y. tos, kurios sudarytos iš pavadinimo visų žodžių pirmųjų raidžių, įskaitant kelias, aptariant raidines santrumpas paprastai minimas kaip atskirus atvejus. Štai Kanceliarinės kalbos patarimuose nurodoma, kad kartais žodžio pradžia gali būti žymima dviem raidėmis, ir teikiami pavyzdžiai LST (Lietuvos standartas), VšĮ (viešoji įstaiga) (KancKP 1998: 277). Analizuojamuose šaltiniuose rastos dvi tokios santrumpos: NVO (nevyriausybinės organizacijos) ir BPeM (bendras pertvarkymo mechanizmas). Tačiau rašybos darbuose nei tarp raidinių, nei tarp skiemeninių neminima santrumpų, sudarytų kai kuriuos pavadinimo žodžius praleidžiant, o tokių nagrinėjamoje medžiagoje daug, daugiausia nelietuviškų: EASA – European Union Aviation Safety Agency, EQAR – European Quality Assurance Register for Higher Education, ECVET – European Credit System for Vocational Education and Training, EQAVET – European Quality Assurance Reference Framework for Vocational Education and Training, LETS – European Law Enforcement Training Scheme, MREL – minimum requirement for own funds and eligible liabilities, TRIPS – Trade-Related Aspects of Intellectual Property ir kt. Iš lietuviškų taip sudarytų santrumpų rastos tik trys: ESS (Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema), BLS (Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų sistema) ir CASS (centrinė ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla). Pirmosios RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 dvi pasidarytos sekant originalu – jame santrumpos irgi sudarytos iš trijų raidžių, pavadinimo žodžius praleidžiant. O ir trečioji rodytų originalo paisymą – ji sudaryta iš tiek pat raidžių, tik verčiant pavadinimą prireikia daugiau žodžių (plg. CASS – centrinė ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla ir CRRS – central repository for reporting and statistics). Tai keltų santrumpų sudarymo būdų lietuviškumo ir nelietuviškumo klausimą. Galbūt ir atsakymo neaiškumas prisideda, kad nagrinėjamoje medžiagoje tokių lietuviškų santrumpų negausu. Išskyrus tris jau paminėtas išimtis, kitos perrašomos tokios, kokios pavartotos originale, pvz.: Tarybos Generalinis sekretoriatas autentiškus dokumentus taip pat viešai paskelbė Autentiškų kelionės ir tapatybės dokumentų internete viešame registre, žinomame kaip PRADO. Įtraukus į raidinių santrumpų skaičiavimus ir tokias santrumpas, ilgesniųjų nelietuviškų rinkiniai padidėtų ir lietuviškuosius nusvertų. Tačiau jos bus aptariamos vėliau, o iš tipiniu raidiniu būdu sudarytų santrumpų aptarimo aiškėja, kad vien tik apimtis ribos tarp verčiamų ir neverčiamų santrumpų nebrėžia – visose apimties grupėse, išskyrus septynraides santrumpas, pasitaiko tiek lietuviškos, tiek nelietuviškos kilmės santrumpų, nors apskritai pirmųjų dukart daugiau nei antrųjų, atitinkamai 140 ir 71. Vis dėlto akivaizdžiai matyti triraidžių lietuviškų santrumpų persvara (79 ir 19), o tai ženklas, kad jos verčiamos dažniausiai, ir paskata raidines santrumpas nagrinėti kitais lingvistiniais aspektais. 4. PAVADINIMO RŪŠIS Aprašant raidines santrumpas rašybos skyriuose, daugiausia pateikiama tik trumpinamų tikrinių pavadinimų pavyzdžių, tokių kaip JT (Jungtinės Tautos), LDK (Lietuvos Didžioji RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Kunigaikštystė) ar KAD (Krašto apsaugos departamentas), tačiau tarp jų pasitaiko ir bendrinio pavadinimo pagrindu sudarytų santrumpų, pvz.: UAB – uždaroji akcinė bendrovė, PVM – pridėtinės vertės mokestis (LKŽin 1998). Net ir tiesiogiai pasakoma, kad trumpinami gali būti ne tik tikriniai, bet ir bendriniai pavadinimai: „Keliažodžiai pavadinimai, tiek tikriniai, tiek bendriniai, trumpinami visus savarankiškus žodžius žymint pirmosiomis didžiosiomis raidėmis“ (LKRS 1992: 73). Panagrinėjus ES teisės aktuose dažniausiai verčiamų raidinių santrumpų grupę – triraides santrumpas, aiškėja, kad vyrauja sudarytos bendrinio pavadinimo pagrindu. Iš 79 lietuviškųjų tokios yra 48: AIF – alternatyvaus investavimo fondai, AKM – atvirasis koordinavimo metodas, DFP – daugiametė finansinė programa, DPS – daugiašalės prekybos sistemos, DTD – daugybinių tapatybių detektorius, IUS – institucinės užtikrinimo sistemos, MKR – mokumo kapitalo reikalavimas, MPV – mokėjimo nacionaliniai centriniai bankai, OPS – organizuotos prekybos sistemos, PSO – perdavimo sistemų operatoriai, PSŠ – pagrindinės sandorio šalys, SUB – savininkų užimti būstai, UŠT – užjūrio šalys ir teritorijos, BPeM – bendras pertvarkymo mechanizmas ir kt. Viena verstinė santrumpa, EKS, yra sudaryta įtraukiant tikrinių žodžių – Èltetò-Köves-Szulc paritetai, bet visas pavadinimas yra bendrinis. Nemažai lietuviškų bendrinio pavadinimo pagrindu sudarytų santrumpų pasitaiko ir tarp keturraidžių: tarp 36 lietuviškųjų – 17: AIFV (alternatyvaus investavimo fondų valdytojai), BEPS (bendra Europos prieglobsčio sistema), BIAS (bendra informacijos apie aplinką sistema), BŽŪP (bendra žemės ūkio politika), CVPD (centriniai vertybinių popierių depozitoriumai), GPPB (grynųjų pinigų pervežimo bendrovės), KIJT (konsoliduotos informacinės juostos tiekėjai), ŽOFI (žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas) ir kt. Tarp 11 penkiaraidžių rastos tik dvi: BDANP (biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga) ir BKKMN (bendros kredito RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 kainos metinė norma). Tačiau tai nereiškia, kad bendrinio pavadinimo pagrindu sudarytos keturraidės ar penkiaraidės santrumpos neverčiamos. Tarp nelietuviškųjų jų irgi beveik nepasitaiko. Antai tarp 14 penkiaraidžių tokios tik CSIRT (reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybos), ELTIF (Europos ilgalaikių investicijų fondai) ir NARIC (nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai). Tarp 35 keturraidžių tokios tik BBAN (pagrindinis banko sąskaitos numeris), IBAN (tarptautinis banko sąskaitos numeris), PEPP (visos Europos asmeninės pensijos produktas) ir, jei paisoma pavadinimo rašymo vertime principo, CISE (bendra dalijimosi informacija aplinka), FADO (suklastotų ir autentiškų dokumentų internete sistema), GMES (globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema). Taigi, keturraidžių ir penkiaraidžių bendrinio pavadinimo sudarytų santrumpų mažiau vartojama, mažiau ir verčiama. Mažesnį jų skaičių rodo ir visa imtis: iš 211 raidinių santrumpų bendrinio pavadinimo pagrindu yra sudarytos 89, tikrinio pavadinimų pagrindu – 120 (santrumpų DNS ir BGP, pavartotų nepateikiant viso pavadinimo, sudarymo pagrindas nenustatytas). Tačiau tarp bendrinio pavadinimų pagrindu sudarytų santrumpų akivaizdžiai nusveria lietuviškosios – iš 89 lietuviškųjų tokia yra 71 (žr. 2 lent.). Nelietuviškųjų yra tik 18 (CV, SE, SCE, BIC, CSIRT, ELTIF, NARIC, PEPP, BBAN, IBAN ir kt.), įskaitant ir kelių mažąja raide užrašytų sistemų pavadinimų santrumpas (FADO, CISE ir GMES). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Raidinės santrumpos pagal pavadinimo rūšį Lietuviškos Nelietuviškos Iš viso Sudarytos iš bendrinio pavadinimo 71 18 89 Sudarytos iš tikrinio pavadinimo 61 59 120 Iš viso 132 77 209 Tačiau tikrinio pavadinimo pagrindu sudarytų lietuviškų ir nelietuviškų santrumpų pasiskirstymas apylygis. Trys šios grupės santrumpos, t. y. EPPB, EVPRI ir EDPPI, pavartotos ir lietuviškos, ir nelietuviškos (EASO, ESMA ir EIOPA), o iš kitų 117 lietuviškos kilmės yra 61: EGA – Europos gynybos agentūra, EMT – Europos mokėjimų taryba, EPP – Europos paieškos portalas, JPKG – Jungtinė parlamentinė kontrolės grupė, EIVT – Europos išorės veiksmų tarnyba, SESV – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kt. Kitos 59 yra nelietuviškos kilmės, pvz.: GEO – Žemės stebėjimo grupė, ISO – Tarptautinė standartizacijos organizacija, SIS – Šengeno informacinė sistema, EIPA – Europos viešojo administravimo institutas, EMSA – Europos jūrų saugumo agentūra, GATT – Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, ACER – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, BEREC – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija. Taip aiškėja, kad versti labiausiai linkstama trumpas iš bendrinio pavadinimo sudarytas santrumpas, tačiau lieka neaišku, kodėl apylygiai vertimo požiūriu yra pasiskirsčiusios tikrinio pavadinimo pagrindu sudarytos raidinės santrumpos. Taigi, reikalinga tolesnė analizė. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 32 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Tačiau daugumoje kitų SVPR pagal žymimąjį objektą skiriamų grupių minima ir lietuviškų, ir skolintinių santrumpų. Iš šio vertėjams skirto leidinio aiškėja metalingvistinio veiksnio svarba, bet ji, kaip būtų galima spręsti, didesnė tik organizacijų pavadinimų santrumpoms, o vis dėlto įvairuoja kone visų mėginamų skirti grupių santrumpos. Pamėgimus santrumpas skirstyti žymimojo objekto pagrindu, galiausiai aiškėja, kad kone kiekvienoje iš jų gali būti tiek lietuviškų, tiek skolintinių santrumpų. Tai gali rodyti, kad pačioje vartosenoje veikiama kitų veiksnių, tarp santrumpų brėžiančių ribą kitu pagrindu. 6. SUDARYMO BŪDAS SVPR tarp kriterijų visiškai neminimas santrumpos sudarymo būdas. Vardijant kiekvieną kriterijų, pateikiama ir raidinių, ir skiemeninių santrumpų pavyzdžių, tarp jų nedarant skirtumo, o tai rodo, kad santrumpos sudarymo būdas nelaikomas svarbiu. Pavyzdžiui, pagal žymimojo objekto kriterijų išskyrus Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto komisijų pavadinimų pogrupį, kaip pavyzdys pateikiama tiek raidinė santrumpa CCMI, tiek skiemeninė COTER (SVPR 2020: 17–18). Arba skiriant sistemų pavadinimų santrumpas minima ne tik grynuoju raidiniu būdu sudaryta SITC, praleidžiant žodžius iš raidžių sudaryta PRADO, bet ir TRACES (Trade Control and Expert System) – įtraukiant skiemenį sudaryta santrumpa (ESRV 2020: 21). Tiesa, sudarymo būdo veiksnys neminimas ir formuluojant norminamąjį kriterijų. Jis iliustruojamas tik raidinių santrumpų pavyzdžiais (TO – Jungtinių Tautų Organizacija, NVS – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, ES – Europos Sąjunga), o ir formuluojamas nutarimo RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 33 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 skyrelyje Dėl raidinių santrumpų (VLKK 1997). Nutarimas Dėl raidinių santrumpų buvo priimtas jau 1989 m. (KK 1989), tik vėliau perkeltas (kiek papildžius) į rašybos ir skyrybos taisyklių visumą apimantį 1997 m. nutarimą, o tai rodytų, kad formuluojama nuostata greičiausiai yra radusis iš būtinybės pateikti pačias bendriausiais nelietuviškų santrumpų rašymo taisykles, kai lietuvių kalboje rusiškas santrumpas ėmė keisti angliškos santrumpos. Trumpame skyrelyje visi santrumpų vartojimo aspektai negalėjo būti aprėpti, o ir išsamiai santrumpų klasifikacijai nutarime ne vieta. Tačiau rašybos darbuose klasifikacija pagal sudarymo būdą populiari ir reikšminga – ji brėžia ribą tarp santrumpų rašymo ir linksniavimo. Tiesa, rašybos darbuose santrumpos vertimo požiūriu neaptariamos, taigi neaišku, ar ši riba svarbi ir vertimui. Santrumpų skirstymo pagal sudarymo būdą užuomazga lietuvių kalbotyroje veikiausiai yra 1964 m. Kalbos kultūroje paskelbtas straipsnis, kuriame mėginama pateikti visų kalboje vartojamų sutrumpinimų klasifikaciją. Daugiausia susitelkiama į pavadinimais einančių žodžių junginių trumpinimą, ir jo skiriami keturi būdai, atitinkamai – keturi rezultatai, kuriuos siūloma vadinti santrumpomis. Kaip du minimi raidinės santrumpos (TSKP, LTSR, VLKJS) ir garsinės santrumpos (jas tariant garsai suliejami į vieną žodį: VRES, HES, TASS, nepas (naujoji ekonominė politika), FIBA), o kartu jas siūloma vadinti inicialinėmis santrumpomis. Kiti du rezultatai susiję su sudėtinio pavadinimo trumpinimu iki vieno žodžio: kaip vienas aptariamas trumpinimo imant žodžio pradžią ir kitą žodį rezultatas (agitpunktas – iš agitacinis punktas, profsąjunga – profesinė sąjunga), tai vadinama sudurtiniais sutrauktiniais žodžiais. O kaip kitas trumpinimo būdas ir rezultatas aptariami įvairūs žodžių darybos taisyklių neatitinkantys atvejai, kai suduriamos dviejų žodžių pradžios (krikdemas – krikščionis demokratas, partorgas – partinis organizatorius), vieno imamas du skiemenis apimantis dėmuo (Kominternas – Komunistų Internacionalas, Proletkultas – Proletarinė kultūros-švietimo organizacija) ar kamieną apimantis RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 34 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 dėmuo (gruporgas – grupės organizatorius, vietkomas – vietos komitetas). Visus tokius žodžių darybos taisyklių neatitinkančius atvejus čia pasiūloma vadinti skiemeninėmis santrumpomis, o apskritai čia siūloma tokia klasifikavimo schema: skirti sudurtinius sutrauktinius žodžius ir žodžių santrumpas, ir pastarąsias skirstyti į skiemenines ir inicialines, numatant galimybę inicialines skirstyti į raidines ir garsines. Taigi, viena schema mėginama aprėpti du aspektus – garsinę sandarą ir santrumpos sudarymo būdą. Kaip matyti iš tame straipsnyje teikiamų pavyzdžių, dauguma jų yra tuo metu buvusios aktualios rusiškos santrumpos. Tačiau jų svetimumas įvardijamas ir tiesiogiai: apie skiemenines santrumpas pasakoma, kad tai „dažniausiai kitose kalbose susidarę žodžiai, pritaikyti prie lietuvių kalbos gramatinės sandaros“ (Klimavičius 1964: 40), o apie garsines santrumpas (TASS, VRES, FIBA) – kad jos „tiesiog paimtos iš kitų kalbų arba yra verstinės. Lietuvių kalboje nelabai mėgstama sulieti pirmuosius garsus į žodį, pvz., JAV netariame jav. Mat lietuvių kalboje natūralus junginys, nepaisant tarimui patogaus balsių ir priebalsių išsidėstymo, tegali būti tik su galūne. Todėl linkstama skaityti, pridedant lietuviškas galūnes, ir tokias santrumpas, kaip hesas, Tasas, šecas, vrecas, zilas“ (Klimavičius 1964: 41). Taip aiškėtų, kad lietuvių kalbai būdingesnėmis laikomos tik raidinės santrumpos, o tos, kurios rodo panašumą į žodį (garsinės ir skiemeninės), laikomos daugiausia atėjusiomis iš kitų kalbų. Taip pat aiškėja, kad klasifikavimo schema siekiama aprėpti tiek lietuviškas, tiek ir lietuvių kalbai nebūdingas santrumpas, kurioms anuometinėmis lietuvių kalbos gyvavimo aplinkybėmis atstovavo rusiškos santrumpos. Vėliau jau skiemeninės santrumpos ir išties skiriamos. LKRS pateikiamame skyrelyje daugiausia aptariamos raidinės, tačiau, jas aptarus, paminima, kad yra tokių, kurias „sudaro pavadinimo kiekvieno žodžio pirmosios dvi arba trys raidės arba pirmieji skiemenys“, ir priduriama, kad jas tiksliau būtų vadinti skiemeninėmis (LKRS 1992: 74). Nors toks aptarimas RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 35 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 lyg ir nerodytų, kad skiemeninės santrumpos visiškai atribojamos nuo raidinių, bet nurodoma, kad jos dažniausiai rašomos pirma didžiąja raide ir dažnai yra linksniuojamos (Elfa ir Kuzbasas), taigi sudarymo būdo pagrindu iš esmės brėžiama tiek rašymo, tiek linksniavimo riba. Aptariamosios raidinės santrumpos čia rašomos didžiosiomis raidėmis ir pridėti galūnę siūloma tik kai kurioms, būtent skaitomoms tariant raidžių žymimus garsus santrumpoms (TASS-o pranešimas arba TASS‘o pranešimas), taigi, minėtame 1964 m. straipsnyje aptartoms kaip garsinės. Tiesa, terminas garsinės santrumpos LKRS nevartojamas, visos iš raidžių sudarytos santrumpos vadinamos raidinėmis. Vadinasi, kaip pagrindinė iš LKRS ryškėtų santrumpų klasifikacija pagal sudarymo būdą. Vėlesniuose darbuose skiemeninės santrumpos jau aiškiai skiriamos nuo raidinių, ir kaip tokio skyrimo pagrindas aiškėtų santrumpos sudarymo būdas, kitoks rašymas ir linksniavimas: „Skiemeninės santrumpos sudaromos iš žodžių pirmųjų dviejų ar trijų raidžių arba pirmųjų skiemenų. Dažnai skiemeninės santrumpos sudaromos ne iš visų pavadinimo žodžių. Tokių santrumpų tik pirmoji raidė rašoma didžioji, jos dažnai turi galūnes ir yra linksniuojamos, pvz.: „Euratomas“ (Europos atominės energijos bendrija), „Eurostatas“ (Europos Sąjungos statistikos tarnyba), „Europolas“ (Europos policija), „Unikodas“ (angl. Unicode)“ (Kazlauskienė 2008: 73). Tačiau tuose darbuose, kitaip nei LKRS, skiemenines santrumpas dar ir teikiama rašyti kabutėse, o taip jos nuo raidinių tolinamos. Bene pirmą kartą tokia mintis iškeliama A. Kazlauskienės straipsnyje: „Manyčiau, kad tokias santrumpas būtų galima rekomenduoti rašyti kabutėse, jie kalboje funkcionuoja kaip simboliniai pavadinimai“ (Kazlauskienė 2008: 73). Kituose darbuose rašymas kabutėse jau formuluojamas kaip taisyklė: „Tokių santrumpų tik pirmoji raidė rašoma didžioji, o pati santrumpa rašoma kabutėse“ (Linkevičienė 2013: 29). Beje, jis taip formuluojamas ir vertėjams skirtame VV: „Kabutėmis išskiriamos skiemeninės RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 36 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 santrumpos (jos prilyginamos simboliniams dirbtiniams pavadinimams ir rašomos didžiąja raide)“ (VV 2014: 20). Tiesa, kelioms santrumpoms (Europolas, Interpolas, Euratomas, Eurojustas ir Eurostatas) daroma išimtis – jas teikiama rašyti pirma didžiąja raide ir linksniuoti iš tradicijos. Apskritai matyti, kad nors skiemeninės santrumpos skiriamos kaip santrumpų rūšis, pagal rašybą jas linkstama vertinti veikiau kaip pavadinimų rūšį – simbolinius pavadinimus. Taip iš rašybos darbų ryškėja dvejopa skiemeninių santrumpų traktuotė: LKRS paminėta rašyba jos labiau vertinamos kaip tiesioginės reikšmės, o rašymu kabutėse – labiau kaip simbolinės reikšmės pavadinimai. Remiantis šiomis traktuotėmis sprendžiant vertimo klausimą, rezultatas turėtų būti skirtingas. Tiesioginės reikšmės pavadinimus įprasta versti, o simboliniai perrašomi originalo rašyba. Tiesa, dalis tiesioginės reikšmės pavadinimų, būtent asmenvardžiai ir vietovardžiai, irgi gali būti rašomi originalo rašyba (VLKK 1997, 2016), tik niekur nėra pasakyta, kad skiemeninės santrumpos prilygintinos vietovardžiams ar asmenvardžiams. LKRS pateikiami du skiemeninių santrumpų pavyzdžiai Elfa (elektros fabrikas, elektrotechnikos fabrikas Vilniuje) ir Kuzbasas (Kuznecko akmens anglies baseinas) atsakymo į šį klausimą nepateikia, o ir nepaaiškina, ar skiemeninės santrumpos verstinos, nes pirmasis pavyzdys yra lietuviškos kilmės santrumpa, o antrojo sudarymo pagrindas lietuvių ir rusų kalbose sutampa (Kuznecko akmens anglies baseinas ir Кузнецкий угольный бассейн). Beje, dviejose kalbose sutampančiais pavyzdžiais iliustruojamas ir skiemeninių santrumpų aptarimas, grindžiamas jau angliškos kilmės santrumpomis. Štai tokia yra 2000 m. VLKK nutarime tarp raidinių santrumpų patekusi skiemeninė santrumpa Euratomas (Europos atominės energijos bendrija ir European Atomic Energy Community) ar paprastai minimos Eurostatas (Europos Sąjungos statistikos tarnyba ir European Statistics), Europolas (Europos policija ir European Police Office). Tokie pavyzdžiai neatsako ir į klausimą dėl fonetinio adaptavimo. Tiesa, tiek jie, tiek ir formuluojamosios taisyklės RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 37 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 rodo, kad skiemeninės santrumpos turėtų būti adaptuojamos morfologiškai, t. y. rašomi su lietuviškomis galūnėmis. Nelietuviški simboliniai pavadinimai fonetiškai neadaptuojami – jie rašomi originalo rašyba (VLKK 1997). Kaip rodytų 1997 m. VLKK nutarimas, jie neadaptuotini nė morfologiškai, t. y. gali būti rašomi be galūnių 18 , tačiau 2007 m. priimtame nutarime be galūnių jau teikiama rašyti tik einančius po nomenklatūrinio žodžio simbolinius pavadinimus (Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos), o einančius prieš jį rekomenduojama linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės (VLKK 2007). Beje, kai kur tai nurodoma ir kalbant būtent apie skiemenines santrumpas: „Šios santrumpos paprastai turi galūnes ir yra linksniuojamos (pvz., „Sodra“, „Sodros“, „Sodrai“); perimant iš kitų kalbų taip pat pridedamos reikiamos lietuvių kalbos linksnių galūnės, pvz.: „Euratomas“ – Europos atominės energijos bendrija; „Eurostato“ (Europos Sąjungos statistikos tarnybos) duomenys; perduota „Europolui“ (Europos policijai); „Unikodas“ – standartas, apibrėžiantis beveik visų kalbų abėcėlių bei papildomų simbolių kodavimą kompiuteriuose, ir pan.“ (Linkevičienė 2014: 29). Šiaip ar taip, net jei galimybė skiemenines santrumpas rašyti kaip simbolinius pavadinimus ir numatyta, jų morfologinio adaptavimo klausimas nėra aiškus. Nagrinėjamoje vartosenoje skiemeninės santrumpos nei fonetiškai, nei morfologiškai neadaptuojamos, išskyrus Europolas, Interpolas, Euratomas, Eurojustas ir Eurostatas – šios, kaip nurodyta ir VV, rašomos pirma didžiąja raide ir su galūnėmis, pvz.: Europolas, Eurojustas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra gali skirti po vieną atstovą į SIS II patariamąją grupę; 18 „Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų nelietuviški periodinių leidinių, organizacijų, sporto, meno ir kitokių kolektyvų, firmų, firminių gaminių ir kiti oficialiai vartojami simboliniai pavadinimai (dažnai su numeriais ar kitomis specialiomis nuorodomis) rašomi originalo rašyba be lietuviškų galūnių“ (VLKK 1997). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 38 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Kai operatyviniai asmens duomenys perduodami iš Eurojusto Interpolui ir valstybėms, kurios yra paskyrusios Interpolo narius, turėtų būti taikomas šis reglamentas, visų pirma nuostatos dėl tarptautinio duomenų perdavimo. O kitos santrumpos rašomos didžiosiomis raidėmis, pvz.: Komisija sudaro su EUMETSAT įgaliojimo susitarimą; Todėl derėtų aiškiai apibrėžti, koks yra CEDEFOP veiklos pobūdis; SOLVIT yra veiksmingas neteisminis problemų sprendimo mechanizmas; ECOICOP taip pat turėtų būti suderintas su Jungtinių Tautų COICOP – tarptautiniu standartu individualaus vartojimo išlaidoms pagal paskirtį klasifikuoti, todėl ECOICOP turėtų būti pritaikytas, siekiant jį suderinti su JT COICOP pakeitimais. Taip rašomos net ir santrumpos EUROFOUND, EUROSUR ar EURODAC, nors jos sudarytos kaip ir Europolas, Eurostatas ar Eurojustas, t. y. iš dėmens Euroir kito žodžio pradžios, pvz.: nuo 1975 m., kai buvo įsteigtas, EUROFOUND atlieka svarbų vaidmenį padėdamas gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas visoje Sąjungoje; Agentūra turėtų teikti EUROSUR kūrimui ir naudojimui, įskaitant sistemų sąveikumą, būtiną paramą. Išeitų, kad šie trumpiniai laikomi veikiau santrumpomis nei tiesioginės ar simbolinės reikšmės pavadinimais. Tačiau simboliniai pavadinimai gali būti rašomi didžiųjų raidžių šriftu, tai nurodoma ir ES teisės aktų rengėjams skirto LV ketvirtojoje dalyje. Vadinasi, rašymas didžiosiomis raidėmis gali rodyti, kad ES teisės aktų vertimuose skiemeninės santrumpos prilyginamos simboliniams pavadinimams. Vis dėlto tikrieji simboliniai pavadinimai čia kabutėse rašomi, plg.: įgyvendinti programos „Copernicus“ paslaugų komponentą Komisija gali pavesti kompetentingiems subjektams, pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūrai (EEA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) ir Europos Sąjungos palydovų centrui (SATCEN); tuo tikslu Institucija turėtų bendradarbiauti su kitų susijusių Sąjungos iniciatyvų vykdytojais ir tinklais, visų pirma su Europos RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 39 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, Europos įmonių tinklu, „Border Focal Point“, SOLVIT ir Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu. O kabutėse rašomų skiemeninių santrumpų rasti vos keli atvejai, pvz.: Europolas taip pat gali skirti atstovą į VIS, „Eurodac“ ir AIS-ETIAS patariamąsias grupes. Priežasčių, kodėl skiemeninių santrumpų nelinkstama rašyti kaip simbolinių pavadinimų, gali būti įvairių. Kaip aptarta, esama norminamųjų neaiškumų. Be to, oficialiojo dalykinio stiliaus tekstuose, kur siekiama kuo tiksliau perteikti oficialiuosius pavadinimus, adaptavimas galėtų būti suvokiamas kaip oficialaus pavadinimo iškraipymas (Vaskelaitė 2011: 72). Iš kai kurių atvejų būtų galima spręsti, kad įtakos turi kontekstas, t. y. aplinkinės raidinės santrumpos, pvz.: Šiuo reglamentu kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/818 (34) sukuriama sistema, kuria užtikrinamas atvykimo ir išvykimo sistemos (toliau – AIS), Vizų informacinės sistemos (toliau – VIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (toliau – ETIAS), EURODAC, Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) ir trečiųjų šalių piliečiams skirtos Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (toliau – ECRIS-TCN) sąveikumas. Kadangi tekstai verstiniai, poveikio turbūt turi ir originalas – teisės aktuose anglų kalba tokie trumpiniai irgi dažnai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: EUROSUR is necessary; In addition, the Commission should also rely on the European Organisation for the Exploitation of Meteorological Satellites (EUMETSAT) for the operation of dedicated missions in accordance with its expertise and mandate. O jei ir nerašomi, kabutėmis neskiriami, pvz.: Eurofound should also take account of the mediumand long-term perspectives in that context; The ESP should also be established to support the objectives of the EES, VIS, ETIAS, Eurodac, SIS, ECRIS-TCN and Europol data. Be to, tekste tiek rašomi didžiosiomis raidėmis, tiek jomis nerašomi trumpiniai vartojami kaip santrumpos – parašius visą pavadinimą pateikiami skliaustuose, pvz.: The HICP and the harmonised index of consumer prices at constant RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 40 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 tax rates (HICP-CT) should be broken down into categories of the European classification of individual consumption according to purpose (ECOICOP). O ir toliau vartojami kaip raidinės santrumpos – atstoja visą pavadinimą: The ECOICOP should also be consistent with the UN COICOP, which is the international standard classifying individual consumption according to purpose, therefore the ECOICOP should be adapted to align it with changes to the UN COICOP. Pateikiant visą pavadinimą, jų papildomai aiškinti neprireikia, taigi nevartojama nė paaiškinamųjų žodžių, kurių paprastai prireikia vartojant tokias santrumpas neverstiniuose tekstuose (Vaskelaitė 2011), o tai irgi neleidžia šioms santrumpoms išryškėti kaip simboliniams pavadinimams. Be to, dėl tokios pozicijos paprastai matoma ir santrumpos sąsaja su visu pavadinimu, kuris yra tiesioginės reikšmės, pvz.: CEDEFOP (pranc. Centre européen pour le développement de la formation professionnelle), ECOFIN (Economic and Financial Affairs), EUMETSAT (European Organisation for the Exploitation of Meteorological Satellites). Tiesa, esama ir tokių trumpinių, kuriuos su pavadinimu tesieja vienas skiemuo, kaip antai SOLVIT (Market Problem Solving Network) ar RAPEX (Rapid Alert System for dangerous non-food products), tačiau dėl originale ryškaus polinkio pateikti visą pavadinimą matyti ir jų sąsaja su visu pavadinimu. Taigi, kaip simboliniai pavadinimai nerašomi nė šie dariniai, nors juos su ilgesniu pavadinimu veikiau sieja simbolinė sąsaja, ir tas simboliškumas, kaip būtų galima spręsti iš SVPR, yra suvokiamas. Antai kaip ketvirtasis kriterijus SVPR minimas simbolinė reikšmė: „Skolintinė santrumpa pasirenkama, jei originalo kalba ji sudaryta sąmoningai siekiant santrumpai suteikti simbolinę reikšmę, o išversta simbolinės reikšmės netektų“ (SVPR 2020: 13). Vis dėlto skirti kabutėmis nė šių maža bendrybių su ilgesniu pavadinimu teturinčių santrumpų SVPR nesiūloma. Paisant sudarymo būdo, tarp skirtingais būdais sudarytų santrumpų tektų brėžti ribą, o ir rašybos darbuose skiemeninių santrumpų rašyba numatoma bendra visoms skiemeninėms santrumpoms. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 41 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Visos skiemeninės santrumpos, išskyrus kelias jau minėtas išimtis, rašomos vienodai ir nagrinėjamoje medžiagoje, tik pasirenkamas rašymas didžiosiomis raidėmis, o ne kabutėse, ir tai rodytų, kad jos labiau traktuojamos kaip santrumpos nei kaip simboliniai pavadinimai. Pagal LKRS numatytą skiemeninių santrumpų rašymo taisyklę šių darinių irgi nelinkstama rašyti, nors originalo rašyba kai kuriais atvejais tai lyg ir skatintų. Priežastys, be jau minėtų, galėtų būti su fonetiniu adaptavimu susiję norminamieji neaiškumai. Be to, LKRS pasakyta, kad skiemeninės santrumpos tik dažniausiai rašomos pirma didžiąja raide ir tik dažniausiai linksniuojamos. Šis leidinys daugiau orientuotas į bendrąją vartoseną, taigi ir iš rašymo Elfa, Kuzbasas matoma santrumpų vertimo tikriniais žodžiais galimybė jame gali būti formuluojama orientuojantis daugiau į bendrosios vartosenos tekstus, o ne į specializuotą vartoseną. Be to, ir originale, kuris verčiamiems tekstams gali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio, šie trumpinimo būdu sudaryti pavadinimai pirma didžiąja raide parašomi tik kai kuriais atvejais – kitais atvejais jie rašomi didžiosiomis raidėmis, taigi traktuojami kaip santrumpos. Tačiau ir tais kitais atvejais lietuviškuose tekstuose taikomas rašymas didžiosiomis raidėmis, plg.: Inspire should be based on the infrastructures for spatial information ir INSPIRE turėtų būti grindžiama valstybių narių sukurtomis erdvinės informacijos infrastruktūromis; As the three tripartite agencies, namely Eurofound, the European Agency for Safety and Health at Work (EU OSHA) and the European Centre for the Development of Vocational Training (Cedefop), address issues <...> close coordination among them is required) ir kadangi trys trišalės agentūros, t. y. EUROFOUND, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (toliau – ES-OSHA) ir Europos profesinio mokymo plėtros centras (toliau – CEDEFOP), nagrinėja <...> klausimus, reikia, kad jos tarpusavyje glaudžiai koordinuotų savo veiklą. Tai, žinoma, gali rodyti vienos ar kitos santrumpos rašymo RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 48 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 pavadinimą (LKRS 1992: 74). Tai rodytų šių santrumpų artimumą skiemeninėms santrumpoms 21 , o kartu rodytų, kad garsinės sandaros kriterijus tarp santrumpų brėžia kitą ribą, nei ji čia pat brėžiama pagal sudarymo būdą: panašumo į žodį neturinčios santrumpos (skaitomos raidiškai) ir labiau žodinės santrumpos, apimančios skaitomas suliejant garsus raidines santrumpas ir skiemenines santrumpas. O vienas klasifikacijos ištakas paaiškinantis straipsnis, rašytas anuometinėmis lietuvių kalbos gyvavimo aplinkybėmis, rodytų, kad pastaruosius du pogrupius sieja dar ir nelietuviška kilmė, arba nebūdingumas lietuvių kalbai. Santrumpų aptarimas jau šiomis kalbos gyvavimo aplinkybėmis (Marcinkevičienė 2003; Kazlauskienė 2008; Vaskelaitė 2011, 2020) rodo, kad suliejant garsus galimos perskaityti raidinės santrumpos, kaip antai SEPA, OPEC, EONIA, jau yra tapusios įprastinėmis, o rusiškais pavyzdžiais iliustruotos ir nebūdingomis lietuvių kalbai laikytos skiemeninės yra aktualios ir pakitus kalbos gyvavimo aplinkybėms, gal net tapusios aktualesnėmis (plg. LKRS pateikiamą vienintelį skolintinės pavyzdį Kuzbasas ir XXI a. darbuose paprastai pateikiamus pavyzdžius Eurostatas, Europolas, Unikodas, Euratomas, ECOFIN, TARGET, BUCOM ir kt.). Tokioms santrumpoms plintant, kaip būtų galima spręsti iš 2003 m. rašyto R. Marcinkevičienės straipsnio, kuriame, remiantis daugiausia nelietuviškomis santrumpomis ir nelietuviška jų samprata, kelta mintis vienodai vertinti visas kaip žodžius galimas tarti santrumpas, aktualesnis nei sudarymo būdas turėtų tapti garsinės sandaros aspektas. Išnagrinėtoji vartosena, su nelietuviškomis santrumpomis turinti tiesioginę sąsają, rodo, kad jis išties tampa aktualus – nors formuluojama 21 Vėlesniuose darbuose šią išimtį linkstama naikinti: A. Kazlauskienės straipsnyje tokiu būdu sudarytas raidines santrumpas siūloma rašyti kaip ir kitas raidines, pavyzdžiui, BAFTA-os (Kazlauskienė 2008: 73), o kitame darbe toks rašymas minimas kaip pagrindinis (Linkevičienė 2013: 29). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 49 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 įvairiausių šią vartoseną reguliuojančių kriterijų, vis dėlto vertimo požiūriu riba tarp santrumpų brėžiama daugiausia garsinės sandaros pagrindu. Žinoma, išnagrinėtoji vartosena yra rašytinės kalbos vartojimo sritis, taigi jai turėtų būti aktualu ne patogumas santrumpą tarti, o tai, kad tokios santrumpos, būdamos panašios į žodžius, kaip ir tikriniai žodžiai atlieka įvardijamąją, individualizuojamąją funkciją (plg. Jakaitienė 2010: 264) – leidžia atskirti to paties tipo objektus vienus nuo kitų. IŠVADOS Nors naujesniuose lietuvių kalbos rašybos darbuose ribą tarp santrumpų daugiausia mėginama brėžti sandaros pagrindu, ištyrus jų vertimo polinkius aiškėja, kad ta riba veikiau brėžiama garsinės sandaros, lemiančios sanrumpos panašumą ar nepanašumą į žodį, pagrindu. Ištirtoji vartosena turi tiesioginę sąsają su angliškomis santrumpomis, kurioms šis aspektas itin aktualus, tačiau jį, nors ir netiesiogiai, atspindi ir lietuvių kalbos rašybos skyriuose pateikiamas santrumpų aptarimas: nors pagal sandarą (ir rašybą, kaitymo galimybes) skiriamos raidinės ir skiemeninės santrumpos, bendrų rašymo ir kaitymo galimybių numatoma galimoms tarti suliejant garsus, taigi panašioms į žodį, santrumpoms ir skiemeninėms santrumpoms. Tiesa, iš vieno ankstesniu laikotarpiu rašyto straipsnio irgi aiškėja, kad pastarosios santrumpos daugiausia yra svetimkilmės. Taip pat aiškėja, kad lietuvių kalbos rašybos skyriuose teikiamą santrumpų klasifikaciją veikiausiai yra nulėmęs siekis apimti tiek lietuviškas, tiek nelietuviškos kilmės, bet lietuvių kalboje vartojamas santrumpas. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 50 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Tačiau kilmės požiūriu santrumpos rašybos skyriuose neklasifikuojamos ir neaptariamos, taigi nė nelietuviškųjų santrumpų vertimo kriterijaus juose neformuluojama. Suformuluotas norminamąją galią turinčiame VLKK nutarime, orientuotas į trumpinamojo pavadinimo paplitimą, apima tik raidines santrumpas, nėra orientuotas į verčiamus tekstus ir pakankamai aiškus. Aiškumo trūkstant, o santrumpų vartojimui smarkiai išsiplėtus, vartosenoje ieškoma savų kriterijų. Išnagrinėtoje vartosenoje suformuluotą norminamąjį kriterijų keblu taikyti ir dėl jos ypatumų – tai teisės aktai, kurių rengimas yra reglamentuojamas ir koordinuojamas, ir reglamentuojama ne Lietuvos, o daugiakalbės aplinkos lygmeniu. Tokiomis sąlygomis funkcionuojanti vartosena atskleidžia, kad ir santrumpų vartojimą reguliuoja ne tik lingvistiniai, bet ir instituciniai veiksniai. Tačiau, kaip matyti iš santrumpų vartojimo praktiką ES institucijose apibendrinančio ir rekomendacijas vertėjams teikiančio darbo, ieškoma ir lingvistinių kriterijų, juos mėginama derinti tarpusavyje. Vis dėlto iš pačios vartosenos, t. y. teisės aktų vertimų į lietuvių kalbą, kaip ryškiausias iškyla santrumpos garsinės sandaros kriterijus, lemiantis panašumą ar nepanašumą į žodį: galimas ištarti kaip vienskiemenį ar iš daugiau skiemenų sudarytą žodį santrumpas vertimo požiūriu linkstama traktuoti vienodai ir skirti nuo tokių galimybių nesudarančių santrumpų. Šis kriterijus aktualus anglų kalbai, kurioje vadinamuosius akronimus linkstama sudaryti siekiant galimo tarti garsų derinio – beprasmio ar sudarančio tikrą žodį. Rašytinei kalbai taip sudarytos santrumpos aktualios tuo, kad, būdamos panašios į žodžius, kaip ir tikriniai žodžiai atlieka įvardijamąją, individualizuojamąją funkciją – leidžia skirti to paties tipo objektus. Tačiau kartu jos turi ir ilguosius atitikmenis, t. y. vartojamos kaip ilgesnių pavadinimų santrumpos. Kadangi verčiamame originale tie atitikmenys visada pateikiami, o iš jų matyti RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 51 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 trumpinamojo pavadinimo ir trumpinio sąsaja, ES teisės aktų vertimuose net ir su ilguoju pavadinimu maža sąsajų teturinčių trumpinių pagal rašybą nelinkstama atriboti nuo raidinių santrumpų. Kitaip tariant, rašybos požiūriu vienodai traktuojamos visos santrumpos. Tam įtakos gali turėti šis originalo ypatumas, taip pat norminamieji neaiškumai ar kiti veiksniai, tačiau svarbi priežastis gali būti ir vertimo išryškinamas kriterijus: kaip svarbiausiam ryškėjant garsinės sandaros (žodiškumo) kriterijui, vadovaujantis sudarymo būdo kriterijumi tarp santrumpų lietuvių kalbos rašybos darbuose linkstama brėžti riba tampa nebeadekvati. ŠALTINIAI 122 Europos Centrinio Banko reglamentai (EB) Nr. 1745/2003 (EB) Nr. 2548/2000 (ES) 2017/1539 (ES) 2020/2004 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 2006/123/EB (ES) 2019/879 2006/43/EB 22 ES teisės aktų pavadinimai pateikiami sutrumpinti. Teisės akto priėmimo datą rodo prieš pasvirąjį brūkšnį ar po jo parašyti metai. 2001/29/EB 2007/2/EB 2004/48/EB 2009/65/EB BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 2011/61/ES 2014/17/ES 2014/65/ES (EB) 2516/2000 (EB) Nr. 1082/2006 (EB) Nr. 1161/2005 (EB) Nr. 1221/2002 (EB) Nr. 1221/2009 (EB) Nr. 1445/2007 (EB) Nr. 451/2008 (EB) Nr. 924/2009 (ES) 2015/2219 (ES) 2016/1037 (ES) 2016/2135 (ES) 2016/792 (ES) 2016/794 (ES) 2016/942 (ES) 2017/1131 (ES) 2017/1601 (ES) 2018/1727 (ES) 2018/1860 (ES) 2018/1971 (ES) 2019/1024 (ES) 2019/1156 (ES) 2019/1238 (ES) 2019/127 (ES) 2019/128 (ES) 2019/1896 (ES) 2019/515 (ES) 2019/816 (ES) 2019/817 (ES) 2019/881 (ES) 2020/1041 (ES) 2020/1043 (ES) 2020/1503 (ES) 2020/2092 (ES) 2020/2220 (ES) 2020/2221 (ES) 2020/2222 (ES) 2020/2224 (ES) 2020/493 (ES) 2020/558 (ES) 2020/698 (ES) 2020/852 (ES) 2020/873 (ES) Nr. 1052/2013 (ES) Nr. 1092/2010 (ES) Nr. 1094/2010 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 53 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 (ES) Nr. 1173/2011 (ES) Nr. 1233/2011 (ES) Nr. 1287/2013 (ES) Nr. 1288/2013 (ES) Nr. 1304/2013 (ES) Nr. 2015/760 (ES) Nr. 236/2012 (ES) Nr. 260/2012 (ES) Nr. 331/2014 (ES) Nr. 377/2014 (ES) Nr. 472/2013 (ES) Nr. 603/2013 (ES) Nr. 604/2013 (ES) Nr. 806/2014 (ES) Nr. 909/2014 (ES) Nr. 912/2010 (ES) Nr. 978/2012 (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 2009/138/EB Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1889/2002 (EB) Nr. 264/2000 (EB) Nr. 27/2004 (EB) Nr. 498/2007 (ES) 2020/1434 (ES) 2020/2008 (ES) 2020/2097 (ES) Nr. 220/2010 (EB) 10/2008 Tarybos direktyvos 2001/115/EB 2008/9/EB (EB) Nr. 2012/2002 (EB) Nr. 479/2009 (EB) Nr. 58/2003 (ES) 2020/521 (ES) 2020/672 (ES) 2020/699 (ES) Nr. 1024/2013 (ES) Nr. 407/2010 (ES, Euratomas) 2020/2093 (EB) Nr. 2182/2004 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 LITERATŪRA DUK 2020: Dažnai užduodami klausimai apie IATE. Prieiga per internetą: https://iate.europa.eu/faq [žiūrėta 2020 12 20]. Grigas Gintautas 2006: Santrumpos terminijoje. – Terminologija 13, 194–199. Grigas Gintautas 2011: Kompiuterijos santrumpos: skolinimasis, vertimas, tarimas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/kompiuterijos-santrumposskolinimasis-vertimas-tarimas [žiūrėta 2020 11 06]. IATE 2020: IATE. European Union Terminology. Prieiga internete: https://iate.europa.eu. KancKP 2000: Kanceliarinės kalbos patarimai, 4-asis (2-asis patais. ir papild.) leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas. Kazlauskienė Asta 2008: Santrumpos, sutrumpinimai, simboliai. – Specialybės kalba: terminija ir studijos, Vilnius: MRU leidykla, 69–75. KK 1989: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl raidinių santrumpų“ (1989 m. kovo 23 d.). – Kalbos kultūra 59, 9–10. Klimavičius Jonas 1964: Žodžių ir žodžių junginių trumpinimo būdai. – Kalbos kultūra 6, 39–43. LKRS 1992: Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, 2-asis patais. fotogr. leid. Vilnius: Mokslas. LKŽin 1998: Lietuvių kalbos žinynas, Kaunas: Šviesa. LV – Institucijų leidinių rengimo vadovas. Prieiga internete: http://publications.europa.eu/code/lt/lt-000900.htm [žiūrėta 2019 12 20]. Marcinkevičienė Rūta 2003: Santrumpos – akronimai – nauji žodžiai. – Kalbos kultūra 76, 89–93. Pažūsis Lionginas 2014: Kalba ir vertimas, Vilnius: Vilniaus universitetas. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 55 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 SVPR – Santrumpų vartojimo į lietuvių kalbą verčiamuose ES dokumentuose praktika ir rekomendacijos. 2020 04 08. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/lithuanian-resourcesguideline_abbreviations_in_eu_documents.pdf [žiūrėta 2020 12 20]. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2013. Vaskelaitė Ramunė 2011: Santrumpos: samprata ir sintaksinė vartosena. – Kalbos kultūra 84, 60–97. Vaskelaitė Ramunė 2019: Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lki.lt. Vaskelaitė Ramunė 2020: Santrumpos. Klausimai ir atsakymų paieškos. – Gimtoji kalba 2020, 3–9. VLKK 1997: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (1997 m. birželio 19 d., Nr. 60). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt. VLKK 2000: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl Europos bendrijų pavadinimų ir valstybių Europos Sąjungos narių bendradarbiavimo sričių pavadinimų santrumpų“ (2000 m. spalio 26 d., Nr. 2 (76). Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai. VLKK 2004: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ (2004 vasario 2 d., Nr. N-2 (91). Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai. VLKK 2007: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“ (2007 m. balandžio 5 d., Nr. N-1(110). Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 56 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 VLKK 2016: Protokolinis nutarimas dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ (2016 m. gegužės 26 d., Nr. Pn-3). Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-delautentisku-asmenvardziu-gramatinimo. VV – Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/about_the_european_commission/what_the_eu ropean_commission_does/documents/interinstitutional_translation_guide_lt.pdf [žiūrėta 2020 12 20]. Zemlevičiūtė Palmira 2018: Kitų kalbų poveikis lietuviškai informatikos ir kompiuterijos terminijai. – Albina Auksoriūtė, Jolanta Gaivenytė-Butler, Solvita Labanauskienė, Asta Mitkevičienė, Robertas Stunžinas, Alvydas Umbrasas, Palmira Zemlevičiūtė. Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai, 150–307. Gauta 2020 11 20 Priimta 2020 12 28 RAMUNĖ VASKELAITĖ. Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas | 57 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.14 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 TRANSLATION OF ABBREVIATIONS IN EU LEGISLATION: CRITERION ISSUE Summary Abbreviations in the normative linguistic work are considered as an orthography level object, therefore they are discussed in orthography sections. However, this discussion alone makes it clear that it is difficult to restrict it to the level of an orthography – the structure of abbreviations, origin, relationship with names and other issues are dealt with as well. The purpose of the orthography sections in their turn is to provide orthographic rules, so these questions are just touched instead of being analyzed in a more detailed manner. Moreover, they are not dealt with in the works focused on other linguistic levels. The recent use of abbreviations is extremely abundant, including non-Lithuanian abbreviations, the peculiarities of which in their formation, declension and orthography coincide with the mentioned sections of the Lithuanian language orthography only partially, leads to various uncertainties in use. The article analyzes one of the uncertainties: the issue of translation of abbreviations and acronyms. As the texts of administrative style, namely translations of EU legal acts (directives and regulations) were selected for the analysis, attention is focused on the translation criteria, i.e. seeks to find out what leads in a translation to the selection of a Lithuanian or non-Lithuanian abbreviation. In this respect, two types of abbreviations are considered in the works of the Lithuanian language orthography: Abbreviations (acronyms) formed from the first letters of the words of the name (EU, ECB, OECD) and abbreviations formed by several first letters or syllables of a name (Eurostat, Eurodac, Interpol). It becomes clear that various factors may influence