Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita
Abstract
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius šiuolaikinės gramatikos įrankius.
Full text
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS
Vilniaus dailės akademija
SINTAKSINIS VEIKSNIO IR TARINIO RYŠYS: SAMPRATOS KAITA
ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksiniai yšiai, eiksnio i a inio sin aksinis yšys, a pusa io sąsaja.
ANOTACIJA
S aipsnyje apž elgiama eiksnio i a inio sin aksinio yšio samp a os lie u ių kalbo y oje
kai a maždaug nuo XX a. idu io iki mūsų dienų. Pa eikiama s a besnių g ama ikos da bų šiuo
klausimu apž alga. Nag inėjama, kaip šį yšį galima aiškin i, pasi elkus eo inius šiuolaikinės
g ama ikos į ankius.
ĮVADAS
S aipsniu no ima a k eip i dėmesį į s a bią eo inę i p ak inę lie u ių kalbos sin aksės
p oblemą, sukel i ginčų i p isidė i, ieškan jos sp endimų. Todėl jame umpai apž elgiami
i e inami s a besnieji, didesnį po eikį lie u ių kalbo y os aidai u ėję sin aksės da bai,
pasi odę nuo sep in ojo p aėjusio amžiaus dešim mečio, ku iuose nag inėjamas sin aksinis
eiksnio i a inio yšys.
Išsamiausiai ši ema išnag inė a Ramunės Vaskelai ės dak a o dise acijoje Sin aksinių
yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje (2009). Šiame s aipsnyje mažiau dėmesio ski iama
į ai iems sin aksinių yšių e minijos dalykams, ski s ymo nenuoseklumams i jų p iežas ims,
o iš yškinami bend ieji eo inių ap ašymo pama ų ski umai, pa eikiama galima jų samp a os
pe iodizacija, b ėžiama aiški akosky a a p adicinio i naujojo šio yšio pobūdžio aiškinimo,
p a ęs a naujausių šios s i ies da bų apž alga. Galima saky i, kad s aipsnis išbaigia i užaš ina
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
kai ku ias dise acijos pas abas i iš adas. S aipsnio ečiame sky iuje eikiamas umpas
naująja samp a a pa em as šio yšio aiškinimas, išdės omi jį emian ys a gumen ai.
S aipsnyje emiamasi apž alginiams da bams būdinga me odika: nag inėjami,
lyginami i is o iniu bei eo iniu a ž ilgiais e inami pi miniai šal iniai – s a besnieji lie u ių
kalbos sin aksės da bai. Juos iš y us, da omos apibend inamosios iš ados apie sin aksinio
eiksnio i a inio yšio samp a os kai ą lie u ių kalbo y oje.
1. TRILYPIS SINTAKSINIŲ RYŠIŲ SKIRSTYMAS
Sin aksinis eiksnio i a inio yšys lie u ių kalbos sin aksės da buose (p z., DLKG)
ski iamas aukščiausioje sin aksinių yšių ski s ymo pakopoje g e a p ijungimo i sujungimo.
Pag indą ski i šią yšio a mainą eikiausiai da ė ai, kad juo susijusios adinamosios
pag indinės sakinio dalys – eiksnys i a inys. Dėl jomis eiškiamo p edika inio sakinio
cen o są okos sin aksės lygmenyje a p jų bu o įžiū ė as ypa ingas sin aksinis yšys –
de inimu eiškiamas abipusis p iklausymas, a ba a pusa io sąsaja. Tačiau okia jo samp a a
adosi ne iš ka o, o bu o išg ynin a palaipsniui.
S a bu pab ėž i, kad pi mieji bandymai šalia sujungimo i p ijungimo ski i ečią
sin aksinių yšių a mainą kilo ne lie u ių kalbos mokslui sa aime u uliojan is, o jau p a adus
nep iklausomybę i galimybę mąs y i lais ai. Lie u ių kalbo y os adicijų sklaida So ie ų
Sąjungoje bu o apsunkin a, yšiai su išei ijos i Vaka ų mokslininkais nu auk i, o iskas, kas
sklido iš usų mokslo, bu o ska inama i palaikoma.
Tokiomis sąlygomis lie u ių kalbos sin aksės mokslo nuos a a ski i d i sin aksinių
yšių a mainas – p ijungiamuosius i sujungiamuosius san ykius (Damb auskas 1939: 84) –
bu o išs um a mokymo apie is sin aksinių yšių ūšis. Pamažu lie u ių kalbo y oje įsi i ino
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ečios jų ūšies – p edika inio yšio ( ėliau pa adin o labiau sin aksiniais e minais) –
samp a a.
1.1. Veiksnio i a inio yšys kaip seman inis (i sin aksinis) eiškinys
Po An ojo pasaulinio ka o p aėjus kiek laiko, sep in ojo dešim mečio i aš un ojo
dešim mečio p adžios lie u ių sin aksės eikaluose p edika inis yšys bu o su okiamas ne iek
kaip sin aksinis, o eikiau kaip seman inis eiškinys – žodžių seman inis san ykis. Tokį
su okimą a spindi i šio yšio pa adinimas. Tai aiškėja iš B oniaus Kalinausko i Jono
Balke ičiaus da bų.
1.1.1. B. Kalinausko da buose p edika inis yšys su okiamas kaip seman inis san ykis –
jis g e inimas su objek iniais, a ibu iniais i ad e bialiniais san ykiais. Kaip dise acijoje
Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje a k eipia dėmesį Ramunė Vaskelai ė, uo
me u „sin aksinių yšių samp a ai į akos u ėjo adinamųjų a ybinių sin aksės s i ies
specialis ų kel os ling is inės idėjos“ (Vaskelai ė 2009: 13), ad šis e minas i jo samp a a
g eičiausiai i gi y a paim i iš usų kalbo y os. Kad jis da bu o naujas lie u ių kalbo y ai,
ma y i iš B. Kalinausko s aipsnio Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje (Kalinauskas 1963).
Žodžių seman iniai san ykiai jame painiojami su sin aksiniais: „Sakinyje a p žodžių es i
į ai ių sin aksinių san ykių, bū en : p edika inių ( a p eiksnio i a inio), suda ančių loginį
sakinio pag indą, objek inių ( a p a inio i papildinių), a ibu inių ( a p pažyminių i
pažymimųjų žodžių), ad e bialinių ( a p a inio i į ai ių aplinkybių)“ (Kalinauskas 1963: 3).
Be eik po dešim mečio išėjusioje mokymo p iemonėje Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė
(Kalinauskas 1972) p edika iniai sin aksiniai yšiai neminimi, ačiau, ski s an žodžių
junginius pagal p iklausomąjį komponen ą, nu odomi p edika iniai, a ibu iniai, objek iniai
i eliaciniai (a ba ad e bialiniai) junginiai. Sakinio seman inių san ykių nus a ymo s a bą
B. Kalinauskas aiškina aip: „P iklausomieji žodžių junginių komponen ai, p ijung i p ie
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pag indinių komponen ų, įgalina mus iš eikš i am ik us ik o ės eiškinių a daik ų
san ykius, am ik us sp endimus, apibend inimus, nes, ik palygindami eiškinius ienus su
ki ais, mes galim da y i sp endimus apie ik o ę. Š ai dėl ko labai s a bu nus a y i pag indinių
i p iklausomųjų žodžių junginio komponen ų seman inius yšius“ (Kalinauskas 1972: 15–
16). Vadinasi, p edika iniai san ykiai Kalinausko laikomi seman iniu junginius suda ančių
žodžių yšiu. Jais siejami žodžiai sakinyje y a labai s a būs: „Šie žodžių junginiai y a pa ys
s a biausi sakinyje. Jie suda o s a biausio kalbos komunikacinio iene o – sakinio – cen ą“
(Kalinauskas 1972: 16). Nu odoma i s a biausia, pasak B. Kalinausko, sin aksinė ( adinama
g ama ine) p edika inių žodžių junginių sa ybė: „Pag indinė jų g ama inė ypa ybė a, kad
abu okio junginio na iai lygiai gali bū i i pag indiniais, i p iklausomaisiais, žiū in , iš ku io
komponen o kelsime klausimą“. Ši jų sa ybė, pasigau a mokyklos, ėlesniuose
apibend inamuose sin aksės da buose neminima.
Kaip ašo R. Vaskelai ė (2009: 58), ienas pi mųjų eiksnio i a inio yšį a ski ai nuo
p ijungiamųjų yšių ap a ė Jonas Balke ičius.
1.1.2. No s J. Balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje (1963) p edika umas
su okiamas kaip seman inė (loginė) i sin aksinė (g ama inė) sakinio sa ybė, šiedu lygmenys,
a odo, nepakankamai ski iami ienas nuo ki o:
„Teigimo, neigimo a ba klausimo iškėlimas y a esminis, pa s s a biausias sakinio
požymis, adinamas p edika y umu. Sakinio p edika y umą sąlygoja loginiai i
g ama iniai san ykiai, esan ys a p d iejų sakinio dalių, ku ių iena, bū en eiksnys, pasako
ą ik o ės eiškinį, ku į liečia sakinyje iškel as eigimas, neigimas a klausimas, o an oji –
a inys – a skleidžia eigimo, neigimo a klausimo u inį <…>.
Loginiai i g ama iniai eiksnio i a inio san ykiai sin aksėje adinami
p edika y iniais san ykiais, o eiksnys i a inys – sakinio p edika y iniu
cen u“ (Balke ičius 1963: 17).
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
P edika inis yšys eiškiamas de inimu: „p edika y inių san ykių <...>, ku ių
g ama inė iš aiška y a pag indinių sakinio dalių de inimas <...>“ (Balke ičius 1963: 26).
Tačiau, kaip ma y i iš 41 puslapyje pa eik os len elės G ama inis žodžių yšys sakinyje, šis
de inimas ski iamas nuo de inimo kaip p ijungiamojo yšio aiškos būdo.
Vėliau eiksnio i a inio yšys lie u ių kalbos sin aksės da buose bu o su ok as i
apib ėžiamas isų pi ma kaip sin aksinis eiškinys, ka ais nu odan , kad juo pe eikiami
seman iniai p edika iniai san ykiai.
1.2. Veiksnio i a inio yšys kaip sin aksinis eiškinys
P aėjusio amžiaus aš un uoju dešim mečiu, kai pačioje usų kalbo y oje sakinio
p edika inį cen ą siejančio abipusio sin aksinio yšio samp a a apo nebepopulia i
(pa yzdžiui, jos nebesilaikoma 1980 m. išėjusioje Na alijos Š edo os edaguo oje
akademinėje usų kalbos g ama ikoje), lie u ių kalbo y oje p edika inis yšys, im as su ok i
isų pi ma kaip sin aksės eiškinys, pasida ė sa as i įsi i ino. Ieško a jo naują samp a ą
pe eikiančio lie u iško e mino. Vy au o Si au o dise acijoje (1969), akademinėje Lie u ių
kalbos g ama ikoje (1976) i V. Si au o bei Česio G endos sin aksės ado ėlyje (1988) jis da
adinamas p edikaciniu (a ba p edika iniu), ačiau jau Vi o Labučio Žodžių junginių
p oblemose (1976), emian is sin aksiniu yšio pobūdžiu, siūloma jį adin i a pusa io
sąlygojamuoju. Vėliau šį pa adinimą Labu is pakei ė d ipusės sąsajos e minu. Vy au as
Amb azas Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1994) pasi inko a pusa io sąsajos e miną.
1.2.1. Vy au o Si au o dise acijoje Veiksmažodinis a inys daba inėje lie u ių kalboje
(1969; išleis a ik 2019) sin aksiniam eiksnio i a inio yšiui ap a i ski iama palygin i nedaug
ie os. Be o, joje daugiausia nag inėjama šio sin aksinio yšio aiška – į ai ūs de inimo i
nede inimo a ba nesude inimo a ejai (V sky ius Dėl eiksmažodinio a inio de inimo). Pačiam
pag indinių sakinio dalių yšiui pa adin i V. Si au as, sekdamas L. Ba chuda o u, pasi inko
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p edikacijos e miną, jį aiškiai ski damas nuo sakinio p edika umo (a ba p edika y umo):
„p edikacija isiškai nesu ampa su p edika y umu. Jeigu šis e minas įsigalė ų, bū ų pa ogus
(dėl sa o umpumo i k .) eiksnio a inio san ykiams apibūdin i“ (Si au as 2019: 68).
P edikacinį sin aksinį yšį jis p iešina p ijungimui i sujungimui. Tai esąs abipusis, „ a pusa io
p iklausomumo“ yšys.
De inimas V. Si au o su okiamas kaip eiksnio i a inio sin aksinio yšio aiškos
p iemonė: „de inimas y a puiki eiksnio i a inio san ykių mani es acija, ačiau aišku i ai,
kad okių san ykių ealizacijai de inimas y a nebū inai eikalingas“ (Si au as 2019: 325);
„No s de inimas nė a bū ina jų [ eiksnio i a inio] san ykių a skleidimo ealizacija (plg. Aš
bėg i), ačiau (sude inimo a eju) ai y a yški pag indinių sakinio dalių ko elia y iškumo, jų
a pusa io p iklausomumo mani es acija“ (Si au as 2019: 327).
1.2.2. Lie u ių kalbos g ama ikos ečiame, sin aksei ski ame, ome, išleis ame
1976 m., žodžių junginio dėmenis siejan is sin aksinis yšys a ski ai nenag inėjamas, ik pagal
yšio pobūdį ski iamos ys junginių a mainos: p ijungiamieji, p edika iniai i sujungiamieji
(LKG 1976: 9). P edika inio yšio suda omų junginių dėmenys „ ienas negali bū i be ki o“;
šie junginiai „ isada suda o sakinius“, ma y , odėl jie iesiog su sakiniais apa inami i a ski ai
žodžių junginių sky iuje nenag inėjami.
Daugiau apie p edika inį yšį sužinome iš ien isinių d ina ių sakinių sky iaus, ku
ap a iama pag indinės sakinio dalies – eiksnio są oka (LKG 1976: 279–280). Jau apib ėžime
sakoma, kad „[V]eiksnys iesiog san ykiauja su a iniu“; šios sakinio dalys „ iena eikalauja
ki os“ (LKG 1976: 279).
G ama ikoje a k eip as dėmesys į ai, kad eiksniu einančio žodžio eikšmė (o iš iesų –
aidmuo), p iklausomai nuo a iniu einančio žodžio aiškos, ski ingai su okiama: „Veiksnys
y a apibūdinamas a inio. Pap as ai eiksnys eiškia eiksmo subjek ą, be jis aip pa gali
eikš i ypa ybės a ba eiksmo objek ą. Veiksnio eikšmė iš dalies p iklauso nuo a inio o mų.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Š ai a inį suda ančios eikiamosios ūšies eiksmažodžių o mos odo, kad eiksnio
eiškiamas daik as y a eiksnio subjek as <…>, o ne eikiamosios ūšies o mos odo, kad
eiksnio eiškiamas daik as eiksmą gauna iš šalies, y a eiksmo objek as <…>.“
G ama ikoje eigiama, kad „[V]eiksnį i a inį suda ančios o mos dažnai de inamos
iena su ki a“. De inimą su okian kaip sin aksinio yšio a mainą, nu odomi du jo a ejai.
Sakiniuose su ien isiniu a iniu „[V]eiksnio a dininkas i a inį suda ančios pi mojo i
an ojo asmens eiksmažodžių o mos de inamos skaičiumi <...>.“ Ki a e us, „[V]eiksnio
a dininkas san ykiauja su a inį suda ančiomis eiksmažodžio o momis i asmens
ka ego ijos a ž ilgiu. Kai eiksnį suda o pi mojo asmens į a džio a dininkas, a iniu eina
pi mojo asmens eiksmažodžio o ma (Aš einu; Mes einame), kai eiksnys y a an ojo asmens
į a džio a dininkas, a iniu eina an ojo asmens eiksmažodžio o ma (Tu eini; Jūs eina e), o
kai eiksnį suda o daik a a džio, ečiojo asmens į a džio a be ku io daik a a diškojo
į a džio a dininkas, a iniu eina ečiojo asmens eiksmažodžio o ma (Tė as, jis, ė ai, jie,
kažkas eina).“ Sakiniuose su sudė iniu a iniu „ eiksnio a dininkas i a inį suda an i
būd a džio a būd a diškojo žodžio o ma y a sude in i gimine, skaičiumi i linksniu <...>“
(LKG 1976: 280). Čia kalbama apie p edika y o (a ba a ininio pažyminio) o mos de inimą
su eiksniu. Sudė inio a inio jung ies aikymas su eiksniu asmens i skaičiaus ka ego ijų
a ž ilgiu neap a iamas.
Kaip ma y i, šioje g ama ikoje sin aksiniams yšiams neski iama daug dėmesio.
T ečioji jų a maina da is adinama seman ikos s i ies e minu – p edika iniu yšiu. Jo
sa i umas g indžiamas de inimu eiškiamu abipusiu p iklausymu.
1.2.3. V. Labučio Žodžių junginių p oblemų (1976) sky iuje „Žodžių yšiai pagal
cha ak e į i pagal yšio k yp į“ į a dijamas žodžių yšių ski s ymo pag indas: „Žodžių yšio
cha ak e iu laikome ai, kaip i kiek sin aksiškai eikia ienas ki ą susie ieji elemen ai. Ryšio
cha ak e is p iklauso nuo o, a siejamieji iene ai y a sin aksiškai nelygia e čiai a
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
lygia e čiai. Taip pa čia s a bu yšio k yp is“ (Labu is 1976: 38). Pagal šiuos du požymius jo
ski iamos ys žodžių yšių a mainos: p ijungimas, sujungimas i a pusa io sąlygojimas.
Pas a ojo yšio pobūdis nusakomas aip: „Sa i as o yšio i sin aksinis cha ak e is: čia
jungiami du sakinio dalių lygmenyje lygia e čiai iene ai (panašiai kaip sujungimo a eju),
be ie iene ai, kaip eiksnys i a inys, ienas ki ą sąlygoja (a ima p ijungimui), yšys čia
y a abipusis <...>. Tas yšys gali bū i adinamas a pusa io sąlygojimu (plg. Bu lako a
1975, 21–22)“ (Labu is 1976: 40–41). Tačiau kaip galimą V. Labu is (bene ienin elis
adicinės k yp ies lie u ių kalbos sin aksės da buose) nu odo i ki okį šio sin aksinio žodžių
yšio aiškinimo būdą: „Seman inės k yp ies sin aksės y inė ojai, g iež ai žiū ėdami žodžių
yšių lygmens bei san ykio su sakinio dalimis, yšį a p subjek o a dininko i eiksmažodžio
laiko p ijungimu, o jo eiškimo būdą – aldymu <…>“ (Labu is 1976: 41).
Be o, Labu is aiškiai ski ia sin aksinį žodžių yšio pobūdį nuo jo aiškos (a ba
žymėjimo) i ją ap ašo sky iuje „Žodžių yšių eiškimo būdai“. Jo ski iamos ke u ios žodžių
yšių aiškos ūšys: de inimas, o mų koo dina imas, aldymas i šliejimas, iš jų an oji y a
būdinga a pusa io sąsajos yšiui: „Iš aiškos a ž ilgiu jį [ . y. a pusa io sąlygojimo yšį]
pa adinome o mų koo dina imu“ (Labu is 1976: 40). „Žodžių o mų koo dina imas – ai
sa a ankiškas ka ego ijas u inčių žodžių galimas (be ne bū inas) abipusis o mų aikymas“
(Labu is 1976: 31).
1.2.4. Vy au o Si au o i Česio G endos ado ėlyje Lie u ių kalbos sin aksė (1988)
ski iami ys g ama inio žodžių yšio ipai: p edika inis, sujungiamasis i p ijungiamasis.
„P edika inis yšys – ai yšys, esan is a p eiksnio ( a dininko) i a inio, dažniausiai jo
asmenuojamosios o mos <…>“ (Si au as, G enda 1988: 37). Veiksnio i a inio sin aksiniai
yšiai ap a iami am ski ame sakinio dalių sky elyje. „Veiksnys su a iniu susiję p edika iniais
san ykiais. Ta sąsaja y a bū ina. Jeigu y a keli iena ūšiai eiksniai i keli iena ūšiai a iniai,
ai kiek ienas eiksnys bū inai susijęs su kiek ienu a iniu <…>. Tai labai s a bus eiksnio i
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a inio san ykių b uožas, a ski ian is nuo ki ų sakinio dalių san ykių. <…>. Ki as b uožas
iš yškėja iš iena ūšių eiksnių san ykio su a iniu, p z.: Uogosnupi k os. G ybai i uogos
nupi k i. G ybai, uogos i isa ki a nupi k a. Tai aki aizdžiai odo, kad eiksnio sudė ies
komponen ai lemia a inio o mas (i ku i giminės o ma y a dominuojan i). Taigi a inys
iesiogiai p iklauso nuo eiksnio. Čia p isimin ina i anks esnė eiksnio i a inio yšių
ko eliacija (Daugelis gamyklų bu usios en abilios / Daugelis ab ikų bu ę en abilūs), iš
ku neabejo inai ma y i pag indinių sakinio dalių abipusis yšys“ (Si au as, G enda 1988: 85).
Be ki a ko, a si p obėgšmais pas ebima: „Veiksnį ne ikslu laiky i ik p iklausomuoju
(a „nep iklausomuoju“) a inio ak an u, be o, „kai iojo“ ak an o są oka da miglo esnė už
eiksnio są oką“ (Si au as, G enda 1988: 85–86). Tai nuo oda į alen ingumo eo iją,
į ai ias jos a mainas. Pi mąja pas aba u ima omenyje pažiū a, kad daik a a dis, sakinyje
einan is eiksniu, y a p iklausomas nuo a iniu einančio eiksmažodžio. Kaip ma y i,
ado ėlio au o iams oks požiū is a odo ne ikslus.
Au o iai aiškiai ski ia sin aksinius yšius nuo jų mo osin aksinės aiškos. Tai odo ši
pas aba: „Ka ais be eikalo su apa inami eiksnio a inio san ykiai su de inimu, ku is,
žinoma, i gi y a ienas iš ų san ykių odiklių“ (Si au as, G enda 1988: 86).
1.2.5. Vy au o Amb azo edaguo oje Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, ku ios
pi masis leidimas išėjo 1994 m., sin aksinių yšių a mainos ap ašomos, p adedan nuo
a pusa io sąsajos. „Ta pusa io sąsaja adinamas sin aksinis yšys a p sakinio sanda os
iene ų, ku ie sąlygoja ienas ki ą. Ta žodžio o ma, pe ku ią ki a į aukiama į sakinį, sa o
uož u y a g ama iškai p iklausoma nuo pas a osios. Taigi a pusa io sąsajos yšys y a abipusis
<...>. Tipiškais a ejais jis eiškiamas žodžių o mų ko elia imu (abipusiu de inimu)“ (DLKG
1994: 478). Kaip yškiausias šio sin aksinio yšio a ejis nu odomas eiksmažodžio yšys su
daik a a džio a į a džio a dininku i eigiama, kad as a dininkas p iklauso nuo
eiksmažodžio (sakinyje, suda omame beasmenio eiksmažodžio, subjek inio a dininko
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Pab ėžiamas bū inas eikalas sin aksinius yšius ski i nuo jų mo osin aksinių odiklių:
„No in išnag inė i sin aksinių yšių ipus kaip g ynai sin aksinį eiškinį, eikia, žinoma,
a siž elg i į mo osin aksinius eiškinius, kadangi jie a spindi sin aksinius yšius; ačiau
mo osin aksinių eiškinių i sin aksinių yšių su apa in i negalima“ (Hol oe , Judžen is
2003: 12).
2.2. T ečiajame Lie u ių kalbos g ama ikos da bų ome G ama inių unkcijų y imai
(Hol oe , Mikulskas, ed., 2005) į es a sin aksinės p iklausomybės (angliško e mino
dependancy lie u iško a i ikmens) są oka, su ku ia apa inamas p ijungimas. P iklausomybė
apib ėž a kaip „sin aksinio žodžių (a ba ki ų kalbos iene ų) yšio ipas, kai ienas jų
sin aksinėje hie a chijoje užima aukš esnę poziciją už ki ą“ (Hol oe , Judžen is 2005: 11).
Ki aip sakan , p ijungiamojo yšio a eju ieno žodžio sin aksinio junglumo sa ybė,
pa einan i nuo jo žymimo p edika umo, y a s ip esnė nei ki o. Toliau s aipsnyje ikslinami
du ski iami p ijungimo ipai – aldymas i modi ika imas.
2.3. Rolando Mikulsko i Akselio Hol oe o in e ne e skelb ų naujos lie u ių kalbos
g ama ikos apma ų (Hol oe , Mikulskas 2009b) sky iuje „Sin aksinė p iklausomybė“ oliau
ikslinama p ijungimo (o juo laikomi i anksčiau a pusa io sąsajos yšiu adin i a ejai)
samp a a. Jame eigiama, kad p ijungimo k yp is (kas p ie ko p ijungiama) pap as ai
su okiama in ui y iai, ačiau galin i bū i i g iežčiau apib ėžiama (Hol oe , Mikulskas
2009b: 3). Sin aksinio i mo osin aksinio p ijungimo k yp ys ne gali bū i p iešingos
(Hol oe , Mikulskas 2009b: 4).
Sky iuje aip pa pab ėžiama s a ba ski i sin aksinį p ijungimą (p z., no iu ledų) nuo
mo osin aksinio (p z., no iu pasi aikščio i). A k eipiamas dėmesys, kad mo osin aksinis
aldymas pap as ai žymi sin aksinį yšį, o de inimas p ijungimo gali i ne ody i: „de inimas
negali bū i sin aksinės p iklausomybės odiklis“ (Hol oe , Mikulskas 2009b: 6). Tai y a nauja
de inimo kaip mo osin aksinio eiškinio samp a a.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sky iaus au o ių nuomone, p ijungimo ūšis aldymas isada iš eiškia seman inę
žodžių p iklausomybę. Šiuo a eju „sin aksinis yšys y a pama uo as seman inio yšio i jį
a spindi“. Tačiau aip y a ne isada: de inimas seman inį žodžių san ykį žymi dažnai, be
nebū inai. Pa yzdžiui, sakinyje Su ikau Joną susi ūpinusį daly io susi ūpinusį de inimas su
daik a a džiu Joną odo a p jų esan seman inį san ykį, be sin aksinio yšio ne odo (Hol oe ,
Mikulskas 2009b: 7).
2.4. Bene nuodugniausiai adicinės lie u ių g ama ikos ski iamą a ski ą eiksnio i
a inio sin aksinio yšio a mainą Axelis Hol oe as k i ikuoja s aipsnyje „A gumen ų
hie a chijos i g ama inės unkcijos“ (Hol oe 2009a: 26–30). Jis pab ėžia, kad a pusa io
sąsajos yšys DLKG g indžiamas mo osin aksiškai, kai eiksmažodžio de inimas su eiksniu
su okiamas kaip jo p iklausomybės nuo eiksnio požymis. Ki a e us, as pa s eiksmažodis
aldo eiksnio a dininką. Taigi šis yšys, ski iamas aukščiausioje sin aksinių yšių pakopoje,
„apib ėžiamas emian is k i e ijais, ku ie į edami ik žemesnėje klasi ikacijos pakopoje
( aldymu i de inimu)“.
A. Hol oe as pa odo, kad, emian is Vaka ų kalbo y os eo ija, de inimu gali bū i
žymimas ne ik p iklausomasis, be i pag indinis sin aksinės p iklausomybės dėmuo, . y. ne
eiksnys, o a inys. Ki aip sakan , a inio de inimas su eiksniu odo, kad eiksnys p iklauso
nuo a inio. Taip su okus de inimą, enka a sisaky i ski iamos ečios sin aksinių yšių
a mainos – a pusa io sąsajos, nes nebelieka ją nuo p ijungimo ski iančio požymio.
Toliau da keliamas klausimas, a iš ik ųjų de inimas gali bū i laikomas sin aksinio
yšio odikliu. Remian is Igo iu Mel’čuku i Williamu C o u, pa odoma, kad de inimas žymi
ne sin aksinį, o ik seman inį yšį, jis „ iesiogiai odo į ą žodį ( uos žodžius), su ku iuo
(ku iais) de inamasis žodis u i yšių“ (Hol oe 2009a: 29).
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3. VEIKSNIO IR TARINIO SINTAKSINIO RYŠIO POBŪDIS
Kaip ma y i iš apž algos, naujasis sin aksinių yšių ski s ymas nuo anks esniojo
esmingai ski iasi uo, kad nep ipažįs a ečio sin aksinių yšių ipo – a pusa io sąsajos (a kaip
ki aip adinamo ipo) i laiko jį p ijungimu. Kaip okiu a eju aiškinami eiksnio yšio su
a iniu a ejai?
DLKG duoda du, galima saky i, ipiškus šio yšio pa yzdžius, a spindinčius d i jo
a mainas: sakinio eiksnio i a inio yšį (Mes gailėjomės d augo) i eiksnio yšį su (sudė inio
a inio) jung imi (B olis bu o pik as). Ap a kime juos kiek de aliau.
3.1. Apie pi mąjį pa yzdį DLKG eigiama, kad „Į a džio a dininkas mes šiame
sakinyje p iklauso nuo eiksmažodžio gailėjomės junglumo; pa a oję eiksmažodį pagailo
[ . y. beasmenį eiksmažodį] u ė ume keis i a dininką naudininku, plg.: Mums pagailo
d augo. Tačiau eiksmažodžio gailėjomės asmens i skaičiaus o ma sa o uož u pa enkama
a siž elgian į į a džio o mą mes (plg.: aš gailėjausi, u gailėjaisi, jie gailėjosi), aigi yšys čia
y a abipusis“ (DLKG 1994: 479).
Dėl pi mosios p iklausomybės ( aldymo) pasaky ina, kad nuo eiksmažodžio
p iklauso ne į a džio a dininkas, o pa s į a dis. Kadangi sakinyje jis eina eiksniu, ai
žymimas asmeninio sakinio eiksniui įp as u a dininko linksniu. Veiksmažodžius gailė is i
pagail i sieja ik bend a šaknis i jos eikšmė, o šiaip ai y a du ski ingos eikšmės,
mo ologijos i sin aksinių sa ybių eiksmažodžiai. Todėl ieno kei imas ki u nelabai ką
į odo. Veiksmažodis pagail i aip pa eikalauja subjek inės eikšmės papildymo, ku io
sin aksinis aidmuo beasmeniame sakinyje gali bū i į ai iai aiškinamas (papildinys a ba
ne ipiškas eiksnys), ačiau jis žymimas ne a dininku, o naudininku. Taigi, eiksniu einan is
žodis y a p iklausomas nuo a iniu einančio eiksmažodžio. Tai p ijungimo ūšis aldymas.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Jis žymimas į a džio (ki ais a ejais – daik a a džio a daik a a diškai a ojamo žodžio)
a dininku (a ba jo odikliu eina oks a dininkas).
Dėl ki os k yp ies p iklausomybės – eiksmažodžio asmens i skaičiaus o mos
pa inkimo pagal į a džio o mą naujausioje lie u ių kalbo y oje išsaky a į ai ių nuomonių.
Pasak ienos jų, eiksmažodžio asmens i skaičiaus o ma pa enkama nep iklausomai nuo
eiksniu einančio į a džio pagal bend a imo aplinkybes. Kadangi šios aplinkybės y a os
pačios i pa enkan asmeninį į a dį, ai jo i eiksmažodžio g ama inės asmens i skaičiaus
o mos su ampa. Tokį aiškinimą emia i isiškai galimas, o saky inėje kalboje ne dažniau
a ojamas ą pa į eiginį pasakan is sakinys Gailėjomės d augo. Lie u ių kalbai aip aiškin i
eiksmažodžio o mos pa inkimą isiškai pakak ų. I ik ipologijos duomenys (plg. Hol oe ,
Mikulskas 2009a: 4, 1 išnaša) e čia p ipažin i, kad eiksmažodis šiuo a eju is dėl o y a
de inamas su į a džiu.
A ody ų, kad naujosios lie u ių kalbos g ama ikos au o iai, p ipažindami
eiksmažodžio de inimą su į a džiu, su inka su DLKG pa eik u aiškinimu. Be o, bandydamas
apgin i a pusa io sąsajos yšio idėją, V. Amb azas pasku iniuose da buose siūlė jį su ok i
kaip d igubą, ik ski ingų k ypčių, p ijungimą (Amb azas 2005: 167–168; LKE 2008: 548).
Tačiau ai ik apgaulingas įspūdis. Ma de inimas naujosios g ama ikos apma uose nelaikomas
sin aksinio yšio odikliu (Hol oe , Mikulskas 2009a: 6). Jis odo ik seman inį eiksmažodžio
san ykį su jo eikalaujamu papildymu, ačiau sin aksinio yšio nežymi (Hol oe , Mikulskas
2009a: 7). Taigi, sin aksinis yšis a p eiksnio i a inio y a ienos k yp ies – a inys eikalauja
eiksnio, o ai y a būdinga p ijungimo ypa ybė.
Bend osios sin aksės pag induose A. Hol oe as da pa ikslino anksčiau išdės y ą
de inimo samp a ą. Tai esan i pag indinio i šalu inio junginio na io žymėjimo p iemonė.
De inimas deik iškai nu odo eiksmažodžio a gumen us a ba disku so daly ius, aigi
de inimas nė a sin aksinio yšio žymėjimo būdas (plg. Hol oe 2009b: 130). A. Hol oe as
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
emiasi Ch is ianu Lehmannu, ku is eigia, kad „de inimas iš p igim ies y a e e encijos
nus a ymo p iemonė: kopijuodami sa o a gumen ų g ama inius požymius – asmenį, skaičių,
giminę – eiksmažodžiai padeda nus a y i jų e e enciją“ (Hol oe 2009b: 129).
3.2. An asis DLKG pa yzdys šioje g ama ikoje aiškinamas labai panašiai kaip pi masis.
Jung is bū i aip pa lemian i daik a a džio a dininko o mą, nes „[P]akei us asmenuojamąją
o mą ne eikiamuoju daly iu a bend a imi, a dininką i gi bū ina keis i ki u linksniu, plg.:
B olio bū a pik o, (Kaip) b oliui bū i pik am. Tuo a pu jung imi einančio eiksmažodžio
asmens i skaičiaus o ma pa enkama a siž elgian į eiksnio a dininką, plg. Mes bu ome
pik i; Aš bu au pik as“ (DLKG: 479).
Jung is bū i eikalauja papildymų ( aldo) aip pa kaip i ki i eiksmažodžiai. Taigi, ji
p isijungia daik a a dį (o ne jo a dininką). P iklausomai nuo kalbėjimo aplinkybių, nuo
no imos pasaky i min ies, pa enkama jung ies g ama inė o ma, o jos a gumen ai
(p iklausiniai) žymimi ski ingais linksniais. Beasmenė bū ojo laiko daly io o ma bū a ki aip
pa eikia kalbėjimo me u esančias aplinkybes, odėl i jos eikalaujamas eiksnys žymimas
ne ipiškai – kilmininko linksniu. Tas pa pasaky ina i apie bend a į bū i, ku i p isijungia
daik a a dį, sakinyje einan į eiksniu (a ba papildiniu). Jis žymimas naudininko linksniu.
Apie ai, kad skaičiaus i asmens a ž ilgiu jung is de inama su eiksniu einančiu
žodžiu, jau kalbė a anksčiau. Da ka ą pab ėž ina, kad šis de inimas ne odo da ieno
sin aksinio yšio (a ba ki os jo k yp ies), o ik da ka ą nu odo seman inį daik a a džio
p iklausymą nuo eiksmažodžio, ku į žymi i daik a a džio linksnio pa inkimas. Ki aip
sakan , šis p iklausymas sakinyje pažymė as du ka us: sin aksinis – daik a a džio linksnio
pa inkimu ( a dininku), o seman inis – eiksmažodžio skaičiaus bei asmens sude inimu su
uo daik a a džiu.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
4. FACIT
T umpai apibend in i sin aksinio eiksnio i a inio yšio samp a os kai ą lie u ių
kalbo y oje galima aip. Įsigalėjęs d ina is sin aksinių yšių ski s ymas šeš uoju–sep in uoju
p aėjusio amžiaus dešim mečiais keičiamas ina iu, eiksnio i a inio yšiui su eikian sakinio
p edika umo pe eikimo aidmenį. Iš p adžių jis bu o su ok as kaip neapib ėž as seman inis
i sin aksinis yšys, ėliau, aš un ojo dešim mečio an oje pusėje, bu o išg ynin a jo sin aksinė
p igim is, a i inkamai pakeis as i pa adinimas. Kadangi nebu o aiškiai apib ėž i sin aksinių
yšių ski s ymo pag indai, eiksnio i a inio yšio p igim is liko iki galo nea skleis a.
P ieš a inga eiksnio i a inio yšio samp a a daug ku lie u ių kalbo y oje e čiamasi iki šiol.
Šio šim mečio p adžioje bu o pasiūly as naujas sin aksinių yšių ski s ymo būdas,
ku is iš esmės p a ęsia nep iklausomos Lie u os kalbos mokslo d ina io sin aksinių yšių
ski s ymo adiciją, ik emiasi nauju Vaka ų kalbo y os eo inės min ies lygmeniu. Pagal jį,
eiksnio i a inio sin aksinis yšys laikomas p ijungiamuoju: eiksmažodis p isijungia ( aldo)
jo subjek iniu a gumen u einan į a dažodį, o pa s y a su juo de inamas asmeniu i (ne isada)
skaičiumi, aip iš eiškian seman inį p edika o i jo a gumen o san ykį.
Nepaisan , kaip su okiamas asmeninio sakinio a inio o mos de inimas, naujasis
sin aksinių yšių ski s ymas p anašesnis už anks esnįjį ben ienu dalyku: ski iama iena
sin aksinio yšio a maina mažiau nei anks esniuose sin aksės da buose. Ben jau eo inių
g ama ikos ap ašo pag indų a ž ilgiu ai y a aki aizdžiai aupiau. Be o, naujoji eo ija
aupesnė i sin aksinių yšių ski s ymo pag indų a ž ilgiu: ji emiasi ik ienu ski s omų
eiškinių požymiu. Anks esnis ski s ymas, kaip bu o pa ody a, emiasi ben d iem požymiais
(jau nekalban apie ai, kad jie de amai nea ski iami).
Kaip aiškėja iš šiame s aipsnyje pa eik os apž algos, a pusa io sąsajos yšys ( uome
adin as p edika iniu) lie u ių sin aksės da buose im as ski i ik okupa us Lie u ą i ne be
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
usiškų g ama ikų po eikio (da plg. Vaskelai ė 2009: 13). A siž elgian į ai, jau bū ų laikas
a sisaky i šio lie u ių sin aksės eo ijos so ie izmo, nelais os sąmonės aisiaus i g įž i p ie
Vaka ų mokslinės min ies, ku ios sa aiminę sklaidą Lie u oje g ubiai nu aukė so ie ų
okupacija.
LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2005: Axel Hol oe , A ū as Judžen is, ed., Sin aksinių yšių y imai
[ ec.]. – Ac a linguis ica Li uanica 52, 167–170.
Balke ičius Jonas 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
Balke ičius Jonas 1998: Lie u ių kalbos p edika inių kons ukcijų sin aksė, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Damb auskas Leona das 1939: Žodžių san ykis sakinyje. – Gim oji kalba 6, 84–86.
DLKG 1994 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, 4-oji pa aisy a
laida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Hol oe Axel 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų
p igim is i aiška, ed. Hol oe A., Mikulskas R., Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
asociacija „Academia Salensis“, 1–36.
Hol oe Axel 2009b: Bend osios sin aksės pag indai [Biblio heca Salensis IV]. Vilnius: Vilniaus
uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“.
Hol oe Axel, Judžen is A ū as, 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai,
ed., Ho oe A., Judžen is A., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i
pa ikslinimai. – G ama inių unkcijų y imai, ed. Hol oe A., Mikulskas R., Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009a: G ama inės unkcijos ( ank aš is). P ieiga in e ne e:
h p://old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/G ama ines%20 unk
cijos.pd .
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009b: Sin aksinė p iklausomybė. P ieiga in e ne e:
h p://old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/P iklausomybe.pd .
Hol oe Axel, Judžen is A ū as, ed., 2003: Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1: Sin aksinių
yšių y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas, ed., 2005: Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3:
G ama inių unkcijų y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas, ed., 2009: G ama inių unkcijų p igim is i aiška [Ac a
Salensia I], Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“.
Kalinauskas B onius 1963: Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje. – Kai ku ie g ama ikos i
s ilis ikos klausimai, Kaunas: Vals ybinė pedagoginės li e a ū os leidykla, 3–23.
Kalinauskas B onius 1972: Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė: mokymo p iemonė,
Vilnius.
Labu is Vi as 1976: Žodžių junginių p oblemos, Vilnius: Vilniaus als ybinis uni e si e as.
Labu is Vi as 1994: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Labu is Vi as 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, 2-as pa ais. leidimas, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-as pa iksl. i
papild. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, y . ed. K. Ul ydas, V. Amb azas,
A. Valeckienė, Vilnius: Mokslas.
Si au as Vy au as 2019: Veiksmažodinis a inys daba inėje lie u ių kalboje [Biblio heca ac o um
humani a ico um uni e si a is Saulensis 18]. Šiauliai: Li e a.
Si au as Vy au as, G enda Česys 1988: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Mokslas.
Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje:humani a inių
mokslų dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo
uni e si e as.
Gau a 2020 11 29
P iim a 2020 12 30
THE RELATION BETWEEN SYNTACTIC SUBJECT AND PREDICATE:
CONCEPTUAL CHANGES
Summa y
The a icle e iews he de elopmen o he concep and classi ica ion o he ela ion
be ween syn ac ic subjec and p edica e du ing he las se en decades in Li huanian
linguis ics. This ype o syn ac ic ela ions was singled ou only in he So ie pe iod, i s
sepa a ion was in luenced by he wo ks o Russian syn ax. Ini ially, i s concep did no clea ly
dis inguish be ween he seman ic and syn ac ic le els o sen ence analysis, i was called a
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p edica i e ela ionship. La e , e ms mo e syn ac ic by na u e (mu ual dependency,
in e dependency) we e p oposed. A emp s we e made o explain his ype o ela ions, bu
i ailed o do his on he basis o one c i e ion. Bo h he di ec ion o ela ion and i ’s
mo phosyn ac ic no a ion ha e been elied upon, o en wi hou p ope dis inc ion be ween
hese c i e ia.
A he beginning o his cen u y, wi h he apid enewal o Li huanian g amma
heo y, he e was a come back o he dual di ision o syn ac ic ela ions based on one ea u e
– syn ac ic equi alence. The e m in e dependency was abandoned; i s cases we e in e p e ed
as subo dina ion, ma ked a mo phological le el by he selec ion o case o he a gumen
wo d. The seman ic ela ion be ween he e b and i s a gumen is also ma ked on he e b
ha is ag eed in pe son (and numbe ) wi h his a gumen .
A he end o he a icle, i is shown how se e al examples o he ela ion be ween
syn ac ic subjec and p edica e a e in e p e ed in he Li huanian g amma and how hey could
be in e p e ed on he basis o he heo e ical g ounds common o Wes e n linguis ics.
KEYWORDS: syn ac ic ela ions, ela ion be ween syn ac ic subjec and p edica e,
in e dependency.
ARTŪRAS JUDŽENTIS
Vilniaus dailės akademija
Mai onio g. 6, LT-01124 Vilnius
[email p o ec ed]