Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS Vilniaus dailės akademija SINTAKSINIS VEIKSNIO IR TARINIO RYŠYS: SAMPRATOS KAITA ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksiniai yšiai, eiksnio i a inio sin aksinis yšys, a pusa io sąsaja. ANOTACIJA S aipsnyje apž elgiama eiksnio i a inio sin aksinio yšio samp a os lie u ių kalbo y oje kai a maždaug nuo XX a. idu io iki mūsų dienų. Pa eikiama s a besnių g ama ikos da bų šiuo klausimu apž alga. Nag inėjama, kaip šį yšį galima aiškin i, pasi elkus eo inius šiuolaikinės g ama ikos į ankius. ĮVADAS S aipsniu no ima a k eip i dėmesį į s a bią eo inę i p ak inę lie u ių kalbos sin aksės p oblemą, sukel i ginčų i p isidė i, ieškan jos sp endimų. Todėl jame umpai apž elgiami i e inami s a besnieji, didesnį po eikį lie u ių kalbo y os aidai u ėję sin aksės da bai, pasi odę nuo sep in ojo p aėjusio amžiaus dešim mečio, ku iuose nag inėjamas sin aksinis eiksnio i a inio yšys. Išsamiausiai ši ema išnag inė a Ramunės Vaskelai ės dak a o dise acijoje Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje (2009). Šiame s aipsnyje mažiau dėmesio ski iama į ai iems sin aksinių yšių e minijos dalykams, ski s ymo nenuoseklumams i jų p iežas ims, o iš yškinami bend ieji eo inių ap ašymo pama ų ski umai, pa eikiama galima jų samp a os pe iodizacija, b ėžiama aiški akosky a a p adicinio i naujojo šio yšio pobūdžio aiškinimo, p a ęs a naujausių šios s i ies da bų apž alga. Galima saky i, kad s aipsnis išbaigia i užaš ina ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 kai ku ias dise acijos pas abas i iš adas. S aipsnio ečiame sky iuje eikiamas umpas naująja samp a a pa em as šio yšio aiškinimas, išdės omi jį emian ys a gumen ai. S aipsnyje emiamasi apž alginiams da bams būdinga me odika: nag inėjami, lyginami i is o iniu bei eo iniu a ž ilgiais e inami pi miniai šal iniai – s a besnieji lie u ių kalbos sin aksės da bai. Juos iš y us, da omos apibend inamosios iš ados apie sin aksinio eiksnio i a inio yšio samp a os kai ą lie u ių kalbo y oje. 1. TRILYPIS SINTAKSINIŲ RYŠIŲ SKIRSTYMAS Sin aksinis eiksnio i a inio yšys lie u ių kalbos sin aksės da buose (p z., DLKG) ski iamas aukščiausioje sin aksinių yšių ski s ymo pakopoje g e a p ijungimo i sujungimo. Pag indą ski i šią yšio a mainą eikiausiai da ė ai, kad juo susijusios adinamosios pag indinės sakinio dalys – eiksnys i a inys. Dėl jomis eiškiamo p edika inio sakinio cen o są okos sin aksės lygmenyje a p jų bu o įžiū ė as ypa ingas sin aksinis yšys – de inimu eiškiamas abipusis p iklausymas, a ba a pusa io sąsaja. Tačiau okia jo samp a a adosi ne iš ka o, o bu o išg ynin a palaipsniui. S a bu pab ėž i, kad pi mieji bandymai šalia sujungimo i p ijungimo ski i ečią sin aksinių yšių a mainą kilo ne lie u ių kalbos mokslui sa aime u uliojan is, o jau p a adus nep iklausomybę i galimybę mąs y i lais ai. Lie u ių kalbo y os adicijų sklaida So ie ų Sąjungoje bu o apsunkin a, yšiai su išei ijos i Vaka ų mokslininkais nu auk i, o iskas, kas sklido iš usų mokslo, bu o ska inama i palaikoma. Tokiomis sąlygomis lie u ių kalbos sin aksės mokslo nuos a a ski i d i sin aksinių yšių a mainas – p ijungiamuosius i sujungiamuosius san ykius (Damb auskas 1939: 84) – bu o išs um a mokymo apie is sin aksinių yšių ūšis. Pamažu lie u ių kalbo y oje įsi i ino ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ečios jų ūšies – p edika inio yšio ( ėliau pa adin o labiau sin aksiniais e minais) – samp a a. 1.1. Veiksnio i a inio yšys kaip seman inis (i sin aksinis) eiškinys Po An ojo pasaulinio ka o p aėjus kiek laiko, sep in ojo dešim mečio i aš un ojo dešim mečio p adžios lie u ių sin aksės eikaluose p edika inis yšys bu o su okiamas ne iek kaip sin aksinis, o eikiau kaip seman inis eiškinys – žodžių seman inis san ykis. Tokį su okimą a spindi i šio yšio pa adinimas. Tai aiškėja iš B oniaus Kalinausko i Jono Balke ičiaus da bų. 1.1.1. B. Kalinausko da buose p edika inis yšys su okiamas kaip seman inis san ykis – jis g e inimas su objek iniais, a ibu iniais i ad e bialiniais san ykiais. Kaip dise acijoje Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje a k eipia dėmesį Ramunė Vaskelai ė, uo me u „sin aksinių yšių samp a ai į akos u ėjo adinamųjų a ybinių sin aksės s i ies specialis ų kel os ling is inės idėjos“ (Vaskelai ė 2009: 13), ad šis e minas i jo samp a a g eičiausiai i gi y a paim i iš usų kalbo y os. Kad jis da bu o naujas lie u ių kalbo y ai, ma y i iš B. Kalinausko s aipsnio Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje (Kalinauskas 1963). Žodžių seman iniai san ykiai jame painiojami su sin aksiniais: „Sakinyje a p žodžių es i į ai ių sin aksinių san ykių, bū en : p edika inių ( a p eiksnio i a inio), suda ančių loginį sakinio pag indą, objek inių ( a p a inio i papildinių), a ibu inių ( a p pažyminių i pažymimųjų žodžių), ad e bialinių ( a p a inio i į ai ių aplinkybių)“ (Kalinauskas 1963: 3). Be eik po dešim mečio išėjusioje mokymo p iemonėje Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė (Kalinauskas 1972) p edika iniai sin aksiniai yšiai neminimi, ačiau, ski s an žodžių junginius pagal p iklausomąjį komponen ą, nu odomi p edika iniai, a ibu iniai, objek iniai i eliaciniai (a ba ad e bialiniai) junginiai. Sakinio seman inių san ykių nus a ymo s a bą B. Kalinauskas aiškina aip: „P iklausomieji žodžių junginių komponen ai, p ijung i p ie ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pag indinių komponen ų, įgalina mus iš eikš i am ik us ik o ės eiškinių a daik ų san ykius, am ik us sp endimus, apibend inimus, nes, ik palygindami eiškinius ienus su ki ais, mes galim da y i sp endimus apie ik o ę. Š ai dėl ko labai s a bu nus a y i pag indinių i p iklausomųjų žodžių junginio komponen ų seman inius yšius“ (Kalinauskas 1972: 15– 16). Vadinasi, p edika iniai san ykiai Kalinausko laikomi seman iniu junginius suda ančių žodžių yšiu. Jais siejami žodžiai sakinyje y a labai s a būs: „Šie žodžių junginiai y a pa ys s a biausi sakinyje. Jie suda o s a biausio kalbos komunikacinio iene o – sakinio – cen ą“ (Kalinauskas 1972: 16). Nu odoma i s a biausia, pasak B. Kalinausko, sin aksinė ( adinama g ama ine) p edika inių žodžių junginių sa ybė: „Pag indinė jų g ama inė ypa ybė a, kad abu okio junginio na iai lygiai gali bū i i pag indiniais, i p iklausomaisiais, žiū in , iš ku io komponen o kelsime klausimą“. Ši jų sa ybė, pasigau a mokyklos, ėlesniuose apibend inamuose sin aksės da buose neminima. Kaip ašo R. Vaskelai ė (2009: 58), ienas pi mųjų eiksnio i a inio yšį a ski ai nuo p ijungiamųjų yšių ap a ė Jonas Balke ičius. 1.1.2. No s J. Balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje (1963) p edika umas su okiamas kaip seman inė (loginė) i sin aksinė (g ama inė) sakinio sa ybė, šiedu lygmenys, a odo, nepakankamai ski iami ienas nuo ki o: „Teigimo, neigimo a ba klausimo iškėlimas y a esminis, pa s s a biausias sakinio požymis, adinamas p edika y umu. Sakinio p edika y umą sąlygoja loginiai i g ama iniai san ykiai, esan ys a p d iejų sakinio dalių, ku ių iena, bū en eiksnys, pasako ą ik o ės eiškinį, ku į liečia sakinyje iškel as eigimas, neigimas a klausimas, o an oji – a inys – a skleidžia eigimo, neigimo a klausimo u inį <…>. Loginiai i g ama iniai eiksnio i a inio san ykiai sin aksėje adinami p edika y iniais san ykiais, o eiksnys i a inys – sakinio p edika y iniu cen u“ (Balke ičius 1963: 17). ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 P edika inis yšys eiškiamas de inimu: „p edika y inių san ykių <...>, ku ių g ama inė iš aiška y a pag indinių sakinio dalių de inimas <...>“ (Balke ičius 1963: 26). Tačiau, kaip ma y i iš 41 puslapyje pa eik os len elės G ama inis žodžių yšys sakinyje, šis de inimas ski iamas nuo de inimo kaip p ijungiamojo yšio aiškos būdo. Vėliau eiksnio i a inio yšys lie u ių kalbos sin aksės da buose bu o su ok as i apib ėžiamas isų pi ma kaip sin aksinis eiškinys, ka ais nu odan , kad juo pe eikiami seman iniai p edika iniai san ykiai. 1.2. Veiksnio i a inio yšys kaip sin aksinis eiškinys P aėjusio amžiaus aš un uoju dešim mečiu, kai pačioje usų kalbo y oje sakinio p edika inį cen ą siejančio abipusio sin aksinio yšio samp a a apo nebepopulia i (pa yzdžiui, jos nebesilaikoma 1980 m. išėjusioje Na alijos Š edo os edaguo oje akademinėje usų kalbos g ama ikoje), lie u ių kalbo y oje p edika inis yšys, im as su ok i isų pi ma kaip sin aksės eiškinys, pasida ė sa as i įsi i ino. Ieško a jo naują samp a ą pe eikiančio lie u iško e mino. Vy au o Si au o dise acijoje (1969), akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje (1976) i V. Si au o bei Česio G endos sin aksės ado ėlyje (1988) jis da adinamas p edikaciniu (a ba p edika iniu), ačiau jau Vi o Labučio Žodžių junginių p oblemose (1976), emian is sin aksiniu yšio pobūdžiu, siūloma jį adin i a pusa io sąlygojamuoju. Vėliau šį pa adinimą Labu is pakei ė d ipusės sąsajos e minu. Vy au as Amb azas Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1994) pasi inko a pusa io sąsajos e miną. 1.2.1. Vy au o Si au o dise acijoje Veiksmažodinis a inys daba inėje lie u ių kalboje (1969; išleis a ik 2019) sin aksiniam eiksnio i a inio yšiui ap a i ski iama palygin i nedaug ie os. Be o, joje daugiausia nag inėjama šio sin aksinio yšio aiška – į ai ūs de inimo i nede inimo a ba nesude inimo a ejai (V sky ius Dėl eiksmažodinio a inio de inimo). Pačiam pag indinių sakinio dalių yšiui pa adin i V. Si au as, sekdamas L. Ba chuda o u, pasi inko ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 p edikacijos e miną, jį aiškiai ski damas nuo sakinio p edika umo (a ba p edika y umo): „p edikacija isiškai nesu ampa su p edika y umu. Jeigu šis e minas įsigalė ų, bū ų pa ogus (dėl sa o umpumo i k .) eiksnio a inio san ykiams apibūdin i“ (Si au as 2019: 68). P edikacinį sin aksinį yšį jis p iešina p ijungimui i sujungimui. Tai esąs abipusis, „ a pusa io p iklausomumo“ yšys. De inimas V. Si au o su okiamas kaip eiksnio i a inio sin aksinio yšio aiškos p iemonė: „de inimas y a puiki eiksnio i a inio san ykių mani es acija, ačiau aišku i ai, kad okių san ykių ealizacijai de inimas y a nebū inai eikalingas“ (Si au as 2019: 325); „No s de inimas nė a bū ina jų [ eiksnio i a inio] san ykių a skleidimo ealizacija (plg. Aš bėg i), ačiau (sude inimo a eju) ai y a yški pag indinių sakinio dalių ko elia y iškumo, jų a pusa io p iklausomumo mani es acija“ (Si au as 2019: 327). 1.2.2. Lie u ių kalbos g ama ikos ečiame, sin aksei ski ame, ome, išleis ame 1976 m., žodžių junginio dėmenis siejan is sin aksinis yšys a ski ai nenag inėjamas, ik pagal yšio pobūdį ski iamos ys junginių a mainos: p ijungiamieji, p edika iniai i sujungiamieji (LKG 1976: 9). P edika inio yšio suda omų junginių dėmenys „ ienas negali bū i be ki o“; šie junginiai „ isada suda o sakinius“, ma y , odėl jie iesiog su sakiniais apa inami i a ski ai žodžių junginių sky iuje nenag inėjami. Daugiau apie p edika inį yšį sužinome iš ien isinių d ina ių sakinių sky iaus, ku ap a iama pag indinės sakinio dalies – eiksnio są oka (LKG 1976: 279–280). Jau apib ėžime sakoma, kad „[V]eiksnys iesiog san ykiauja su a iniu“; šios sakinio dalys „ iena eikalauja ki os“ (LKG 1976: 279). G ama ikoje a k eip as dėmesys į ai, kad eiksniu einančio žodžio eikšmė (o iš iesų – aidmuo), p iklausomai nuo a iniu einančio žodžio aiškos, ski ingai su okiama: „Veiksnys y a apibūdinamas a inio. Pap as ai eiksnys eiškia eiksmo subjek ą, be jis aip pa gali eikš i ypa ybės a ba eiksmo objek ą. Veiksnio eikšmė iš dalies p iklauso nuo a inio o mų. ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Š ai a inį suda ančios eikiamosios ūšies eiksmažodžių o mos odo, kad eiksnio eiškiamas daik as y a eiksnio subjek as <…>, o ne eikiamosios ūšies o mos odo, kad eiksnio eiškiamas daik as eiksmą gauna iš šalies, y a eiksmo objek as <…>.“ G ama ikoje eigiama, kad „[V]eiksnį i a inį suda ančios o mos dažnai de inamos iena su ki a“. De inimą su okian kaip sin aksinio yšio a mainą, nu odomi du jo a ejai. Sakiniuose su ien isiniu a iniu „[V]eiksnio a dininkas i a inį suda ančios pi mojo i an ojo asmens eiksmažodžių o mos de inamos skaičiumi <...>.“ Ki a e us, „[V]eiksnio a dininkas san ykiauja su a inį suda ančiomis eiksmažodžio o momis i asmens ka ego ijos a ž ilgiu. Kai eiksnį suda o pi mojo asmens į a džio a dininkas, a iniu eina pi mojo asmens eiksmažodžio o ma (Aš einu; Mes einame), kai eiksnys y a an ojo asmens į a džio a dininkas, a iniu eina an ojo asmens eiksmažodžio o ma (Tu eini; Jūs eina e), o kai eiksnį suda o daik a a džio, ečiojo asmens į a džio a be ku io daik a a diškojo į a džio a dininkas, a iniu eina ečiojo asmens eiksmažodžio o ma (Tė as, jis, ė ai, jie, kažkas eina).“ Sakiniuose su sudė iniu a iniu „ eiksnio a dininkas i a inį suda an i būd a džio a būd a diškojo žodžio o ma y a sude in i gimine, skaičiumi i linksniu <...>“ (LKG 1976: 280). Čia kalbama apie p edika y o (a ba a ininio pažyminio) o mos de inimą su eiksniu. Sudė inio a inio jung ies aikymas su eiksniu asmens i skaičiaus ka ego ijų a ž ilgiu neap a iamas. Kaip ma y i, šioje g ama ikoje sin aksiniams yšiams neski iama daug dėmesio. T ečioji jų a maina da is adinama seman ikos s i ies e minu – p edika iniu yšiu. Jo sa i umas g indžiamas de inimu eiškiamu abipusiu p iklausymu. 1.2.3. V. Labučio Žodžių junginių p oblemų (1976) sky iuje „Žodžių yšiai pagal cha ak e į i pagal yšio k yp į“ į a dijamas žodžių yšių ski s ymo pag indas: „Žodžių yšio cha ak e iu laikome ai, kaip i kiek sin aksiškai eikia ienas ki ą susie ieji elemen ai. Ryšio cha ak e is p iklauso nuo o, a siejamieji iene ai y a sin aksiškai nelygia e čiai a ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 lygia e čiai. Taip pa čia s a bu yšio k yp is“ (Labu is 1976: 38). Pagal šiuos du požymius jo ski iamos ys žodžių yšių a mainos: p ijungimas, sujungimas i a pusa io sąlygojimas. Pas a ojo yšio pobūdis nusakomas aip: „Sa i as o yšio i sin aksinis cha ak e is: čia jungiami du sakinio dalių lygmenyje lygia e čiai iene ai (panašiai kaip sujungimo a eju), be ie iene ai, kaip eiksnys i a inys, ienas ki ą sąlygoja (a ima p ijungimui), yšys čia y a abipusis <...>. Tas yšys gali bū i adinamas a pusa io sąlygojimu (plg. Bu lako a 1975, 21–22)“ (Labu is 1976: 40–41). Tačiau kaip galimą V. Labu is (bene ienin elis adicinės k yp ies lie u ių kalbos sin aksės da buose) nu odo i ki okį šio sin aksinio žodžių yšio aiškinimo būdą: „Seman inės k yp ies sin aksės y inė ojai, g iež ai žiū ėdami žodžių yšių lygmens bei san ykio su sakinio dalimis, yšį a p subjek o a dininko i eiksmažodžio laiko p ijungimu, o jo eiškimo būdą – aldymu <…>“ (Labu is 1976: 41). Be o, Labu is aiškiai ski ia sin aksinį žodžių yšio pobūdį nuo jo aiškos (a ba žymėjimo) i ją ap ašo sky iuje „Žodžių yšių eiškimo būdai“. Jo ski iamos ke u ios žodžių yšių aiškos ūšys: de inimas, o mų koo dina imas, aldymas i šliejimas, iš jų an oji y a būdinga a pusa io sąsajos yšiui: „Iš aiškos a ž ilgiu jį [ . y. a pusa io sąlygojimo yšį] pa adinome o mų koo dina imu“ (Labu is 1976: 40). „Žodžių o mų koo dina imas – ai sa a ankiškas ka ego ijas u inčių žodžių galimas (be ne bū inas) abipusis o mų aikymas“ (Labu is 1976: 31). 1.2.4. Vy au o Si au o i Česio G endos ado ėlyje Lie u ių kalbos sin aksė (1988) ski iami ys g ama inio žodžių yšio ipai: p edika inis, sujungiamasis i p ijungiamasis. „P edika inis yšys – ai yšys, esan is a p eiksnio ( a dininko) i a inio, dažniausiai jo asmenuojamosios o mos <…>“ (Si au as, G enda 1988: 37). Veiksnio i a inio sin aksiniai yšiai ap a iami am ski ame sakinio dalių sky elyje. „Veiksnys su a iniu susiję p edika iniais san ykiais. Ta sąsaja y a bū ina. Jeigu y a keli iena ūšiai eiksniai i keli iena ūšiai a iniai, ai kiek ienas eiksnys bū inai susijęs su kiek ienu a iniu <…>. Tai labai s a bus eiksnio i ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 a inio san ykių b uožas, a ski ian is nuo ki ų sakinio dalių san ykių. <…>. Ki as b uožas iš yškėja iš iena ūšių eiksnių san ykio su a iniu, p z.: Uogosnupi k os. G ybai i uogos nupi k i. G ybai, uogos i isa ki a nupi k a. Tai aki aizdžiai odo, kad eiksnio sudė ies komponen ai lemia a inio o mas (i ku i giminės o ma y a dominuojan i). Taigi a inys iesiogiai p iklauso nuo eiksnio. Čia p isimin ina i anks esnė eiksnio i a inio yšių ko eliacija (Daugelis gamyklų bu usios en abilios / Daugelis ab ikų bu ę en abilūs), iš ku neabejo inai ma y i pag indinių sakinio dalių abipusis yšys“ (Si au as, G enda 1988: 85). Be ki a ko, a si p obėgšmais pas ebima: „Veiksnį ne ikslu laiky i ik p iklausomuoju (a „nep iklausomuoju“) a inio ak an u, be o, „kai iojo“ ak an o są oka da miglo esnė už eiksnio są oką“ (Si au as, G enda 1988: 85–86). Tai nuo oda į alen ingumo eo iją, į ai ias jos a mainas. Pi mąja pas aba u ima omenyje pažiū a, kad daik a a dis, sakinyje einan is eiksniu, y a p iklausomas nuo a iniu einančio eiksmažodžio. Kaip ma y i, ado ėlio au o iams oks požiū is a odo ne ikslus. Au o iai aiškiai ski ia sin aksinius yšius nuo jų mo osin aksinės aiškos. Tai odo ši pas aba: „Ka ais be eikalo su apa inami eiksnio a inio san ykiai su de inimu, ku is, žinoma, i gi y a ienas iš ų san ykių odiklių“ (Si au as, G enda 1988: 86). 1.2.5. Vy au o Amb azo edaguo oje Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, ku ios pi masis leidimas išėjo 1994 m., sin aksinių yšių a mainos ap ašomos, p adedan nuo a pusa io sąsajos. „Ta pusa io sąsaja adinamas sin aksinis yšys a p sakinio sanda os iene ų, ku ie sąlygoja ienas ki ą. Ta žodžio o ma, pe ku ią ki a į aukiama į sakinį, sa o uož u y a g ama iškai p iklausoma nuo pas a osios. Taigi a pusa io sąsajos yšys y a abipusis <...>. Tipiškais a ejais jis eiškiamas žodžių o mų ko elia imu (abipusiu de inimu)“ (DLKG 1994: 478). Kaip yškiausias šio sin aksinio yšio a ejis nu odomas eiksmažodžio yšys su daik a a džio a į a džio a dininku i eigiama, kad as a dininkas p iklauso nuo eiksmažodžio (sakinyje, suda omame beasmenio eiksmažodžio, subjek inio a dininko ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Pab ėžiamas bū inas eikalas sin aksinius yšius ski i nuo jų mo osin aksinių odiklių: „No in išnag inė i sin aksinių yšių ipus kaip g ynai sin aksinį eiškinį, eikia, žinoma, a siž elg i į mo osin aksinius eiškinius, kadangi jie a spindi sin aksinius yšius; ačiau mo osin aksinių eiškinių i sin aksinių yšių su apa in i negalima“ (Hol oe , Judžen is 2003: 12). 2.2. T ečiajame Lie u ių kalbos g ama ikos da bų ome G ama inių unkcijų y imai (Hol oe , Mikulskas, ed., 2005) į es a sin aksinės p iklausomybės (angliško e mino dependancy lie u iško a i ikmens) są oka, su ku ia apa inamas p ijungimas. P iklausomybė apib ėž a kaip „sin aksinio žodžių (a ba ki ų kalbos iene ų) yšio ipas, kai ienas jų sin aksinėje hie a chijoje užima aukš esnę poziciją už ki ą“ (Hol oe , Judžen is 2005: 11). Ki aip sakan , p ijungiamojo yšio a eju ieno žodžio sin aksinio junglumo sa ybė, pa einan i nuo jo žymimo p edika umo, y a s ip esnė nei ki o. Toliau s aipsnyje ikslinami du ski iami p ijungimo ipai – aldymas i modi ika imas. 2.3. Rolando Mikulsko i Akselio Hol oe o in e ne e skelb ų naujos lie u ių kalbos g ama ikos apma ų (Hol oe , Mikulskas 2009b) sky iuje „Sin aksinė p iklausomybė“ oliau ikslinama p ijungimo (o juo laikomi i anksčiau a pusa io sąsajos yšiu adin i a ejai) samp a a. Jame eigiama, kad p ijungimo k yp is (kas p ie ko p ijungiama) pap as ai su okiama in ui y iai, ačiau galin i bū i i g iežčiau apib ėžiama (Hol oe , Mikulskas 2009b: 3). Sin aksinio i mo osin aksinio p ijungimo k yp ys ne gali bū i p iešingos (Hol oe , Mikulskas 2009b: 4). Sky iuje aip pa pab ėžiama s a ba ski i sin aksinį p ijungimą (p z., no iu ledų) nuo mo osin aksinio (p z., no iu pasi aikščio i). A k eipiamas dėmesys, kad mo osin aksinis aldymas pap as ai žymi sin aksinį yšį, o de inimas p ijungimo gali i ne ody i: „de inimas negali bū i sin aksinės p iklausomybės odiklis“ (Hol oe , Mikulskas 2009b: 6). Tai y a nauja de inimo kaip mo osin aksinio eiškinio samp a a. ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sky iaus au o ių nuomone, p ijungimo ūšis aldymas isada iš eiškia seman inę žodžių p iklausomybę. Šiuo a eju „sin aksinis yšys y a pama uo as seman inio yšio i jį a spindi“. Tačiau aip y a ne isada: de inimas seman inį žodžių san ykį žymi dažnai, be nebū inai. Pa yzdžiui, sakinyje Su ikau Joną susi ūpinusį daly io susi ūpinusį de inimas su daik a a džiu Joną odo a p jų esan seman inį san ykį, be sin aksinio yšio ne odo (Hol oe , Mikulskas 2009b: 7). 2.4. Bene nuodugniausiai adicinės lie u ių g ama ikos ski iamą a ski ą eiksnio i a inio sin aksinio yšio a mainą Axelis Hol oe as k i ikuoja s aipsnyje „A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos“ (Hol oe 2009a: 26–30). Jis pab ėžia, kad a pusa io sąsajos yšys DLKG g indžiamas mo osin aksiškai, kai eiksmažodžio de inimas su eiksniu su okiamas kaip jo p iklausomybės nuo eiksnio požymis. Ki a e us, as pa s eiksmažodis aldo eiksnio a dininką. Taigi šis yšys, ski iamas aukščiausioje sin aksinių yšių pakopoje, „apib ėžiamas emian is k i e ijais, ku ie į edami ik žemesnėje klasi ikacijos pakopoje ( aldymu i de inimu)“. A. Hol oe as pa odo, kad, emian is Vaka ų kalbo y os eo ija, de inimu gali bū i žymimas ne ik p iklausomasis, be i pag indinis sin aksinės p iklausomybės dėmuo, . y. ne eiksnys, o a inys. Ki aip sakan , a inio de inimas su eiksniu odo, kad eiksnys p iklauso nuo a inio. Taip su okus de inimą, enka a sisaky i ski iamos ečios sin aksinių yšių a mainos – a pusa io sąsajos, nes nebelieka ją nuo p ijungimo ski iančio požymio. Toliau da keliamas klausimas, a iš ik ųjų de inimas gali bū i laikomas sin aksinio yšio odikliu. Remian is Igo iu Mel’čuku i Williamu C o u, pa odoma, kad de inimas žymi ne sin aksinį, o ik seman inį yšį, jis „ iesiogiai odo į ą žodį ( uos žodžius), su ku iuo (ku iais) de inamasis žodis u i yšių“ (Hol oe 2009a: 29). ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3. VEIKSNIO IR TARINIO SINTAKSINIO RYŠIO POBŪDIS Kaip ma y i iš apž algos, naujasis sin aksinių yšių ski s ymas nuo anks esniojo esmingai ski iasi uo, kad nep ipažįs a ečio sin aksinių yšių ipo – a pusa io sąsajos (a kaip ki aip adinamo ipo) i laiko jį p ijungimu. Kaip okiu a eju aiškinami eiksnio yšio su a iniu a ejai? DLKG duoda du, galima saky i, ipiškus šio yšio pa yzdžius, a spindinčius d i jo a mainas: sakinio eiksnio i a inio yšį (Mes gailėjomės d augo) i eiksnio yšį su (sudė inio a inio) jung imi (B olis bu o pik as). Ap a kime juos kiek de aliau. 3.1. Apie pi mąjį pa yzdį DLKG eigiama, kad „Į a džio a dininkas mes šiame sakinyje p iklauso nuo eiksmažodžio gailėjomės junglumo; pa a oję eiksmažodį pagailo [ . y. beasmenį eiksmažodį] u ė ume keis i a dininką naudininku, plg.: Mums pagailo d augo. Tačiau eiksmažodžio gailėjomės asmens i skaičiaus o ma sa o uož u pa enkama a siž elgian į į a džio o mą mes (plg.: aš gailėjausi, u gailėjaisi, jie gailėjosi), aigi yšys čia y a abipusis“ (DLKG 1994: 479). Dėl pi mosios p iklausomybės ( aldymo) pasaky ina, kad nuo eiksmažodžio p iklauso ne į a džio a dininkas, o pa s į a dis. Kadangi sakinyje jis eina eiksniu, ai žymimas asmeninio sakinio eiksniui įp as u a dininko linksniu. Veiksmažodžius gailė is i pagail i sieja ik bend a šaknis i jos eikšmė, o šiaip ai y a du ski ingos eikšmės, mo ologijos i sin aksinių sa ybių eiksmažodžiai. Todėl ieno kei imas ki u nelabai ką į odo. Veiksmažodis pagail i aip pa eikalauja subjek inės eikšmės papildymo, ku io sin aksinis aidmuo beasmeniame sakinyje gali bū i į ai iai aiškinamas (papildinys a ba ne ipiškas eiksnys), ačiau jis žymimas ne a dininku, o naudininku. Taigi, eiksniu einan is žodis y a p iklausomas nuo a iniu einančio eiksmažodžio. Tai p ijungimo ūšis aldymas. ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Jis žymimas į a džio (ki ais a ejais – daik a a džio a daik a a diškai a ojamo žodžio) a dininku (a ba jo odikliu eina oks a dininkas). Dėl ki os k yp ies p iklausomybės – eiksmažodžio asmens i skaičiaus o mos pa inkimo pagal į a džio o mą naujausioje lie u ių kalbo y oje išsaky a į ai ių nuomonių. Pasak ienos jų, eiksmažodžio asmens i skaičiaus o ma pa enkama nep iklausomai nuo eiksniu einančio į a džio pagal bend a imo aplinkybes. Kadangi šios aplinkybės y a os pačios i pa enkan asmeninį į a dį, ai jo i eiksmažodžio g ama inės asmens i skaičiaus o mos su ampa. Tokį aiškinimą emia i isiškai galimas, o saky inėje kalboje ne dažniau a ojamas ą pa į eiginį pasakan is sakinys Gailėjomės d augo. Lie u ių kalbai aip aiškin i eiksmažodžio o mos pa inkimą isiškai pakak ų. I ik ipologijos duomenys (plg. Hol oe , Mikulskas 2009a: 4, 1 išnaša) e čia p ipažin i, kad eiksmažodis šiuo a eju is dėl o y a de inamas su į a džiu. A ody ų, kad naujosios lie u ių kalbos g ama ikos au o iai, p ipažindami eiksmažodžio de inimą su į a džiu, su inka su DLKG pa eik u aiškinimu. Be o, bandydamas apgin i a pusa io sąsajos yšio idėją, V. Amb azas pasku iniuose da buose siūlė jį su ok i kaip d igubą, ik ski ingų k ypčių, p ijungimą (Amb azas 2005: 167–168; LKE 2008: 548). Tačiau ai ik apgaulingas įspūdis. Ma de inimas naujosios g ama ikos apma uose nelaikomas sin aksinio yšio odikliu (Hol oe , Mikulskas 2009a: 6). Jis odo ik seman inį eiksmažodžio san ykį su jo eikalaujamu papildymu, ačiau sin aksinio yšio nežymi (Hol oe , Mikulskas 2009a: 7). Taigi, sin aksinis yšis a p eiksnio i a inio y a ienos k yp ies – a inys eikalauja eiksnio, o ai y a būdinga p ijungimo ypa ybė. Bend osios sin aksės pag induose A. Hol oe as da pa ikslino anksčiau išdės y ą de inimo samp a ą. Tai esan i pag indinio i šalu inio junginio na io žymėjimo p iemonė. De inimas deik iškai nu odo eiksmažodžio a gumen us a ba disku so daly ius, aigi de inimas nė a sin aksinio yšio žymėjimo būdas (plg. Hol oe 2009b: 130). A. Hol oe as ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 emiasi Ch is ianu Lehmannu, ku is eigia, kad „de inimas iš p igim ies y a e e encijos nus a ymo p iemonė: kopijuodami sa o a gumen ų g ama inius požymius – asmenį, skaičių, giminę – eiksmažodžiai padeda nus a y i jų e e enciją“ (Hol oe 2009b: 129). 3.2. An asis DLKG pa yzdys šioje g ama ikoje aiškinamas labai panašiai kaip pi masis. Jung is bū i aip pa lemian i daik a a džio a dininko o mą, nes „[P]akei us asmenuojamąją o mą ne eikiamuoju daly iu a bend a imi, a dininką i gi bū ina keis i ki u linksniu, plg.: B olio bū a pik o, (Kaip) b oliui bū i pik am. Tuo a pu jung imi einančio eiksmažodžio asmens i skaičiaus o ma pa enkama a siž elgian į eiksnio a dininką, plg. Mes bu ome pik i; Aš bu au pik as“ (DLKG: 479). Jung is bū i eikalauja papildymų ( aldo) aip pa kaip i ki i eiksmažodžiai. Taigi, ji p isijungia daik a a dį (o ne jo a dininką). P iklausomai nuo kalbėjimo aplinkybių, nuo no imos pasaky i min ies, pa enkama jung ies g ama inė o ma, o jos a gumen ai (p iklausiniai) žymimi ski ingais linksniais. Beasmenė bū ojo laiko daly io o ma bū a ki aip pa eikia kalbėjimo me u esančias aplinkybes, odėl i jos eikalaujamas eiksnys žymimas ne ipiškai – kilmininko linksniu. Tas pa pasaky ina i apie bend a į bū i, ku i p isijungia daik a a dį, sakinyje einan į eiksniu (a ba papildiniu). Jis žymimas naudininko linksniu. Apie ai, kad skaičiaus i asmens a ž ilgiu jung is de inama su eiksniu einančiu žodžiu, jau kalbė a anksčiau. Da ka ą pab ėž ina, kad šis de inimas ne odo da ieno sin aksinio yšio (a ba ki os jo k yp ies), o ik da ka ą nu odo seman inį daik a a džio p iklausymą nuo eiksmažodžio, ku į žymi i daik a a džio linksnio pa inkimas. Ki aip sakan , šis p iklausymas sakinyje pažymė as du ka us: sin aksinis – daik a a džio linksnio pa inkimu ( a dininku), o seman inis – eiksmažodžio skaičiaus bei asmens sude inimu su uo daik a a džiu. ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 4. FACIT T umpai apibend in i sin aksinio eiksnio i a inio yšio samp a os kai ą lie u ių kalbo y oje galima aip. Įsigalėjęs d ina is sin aksinių yšių ski s ymas šeš uoju–sep in uoju p aėjusio amžiaus dešim mečiais keičiamas ina iu, eiksnio i a inio yšiui su eikian sakinio p edika umo pe eikimo aidmenį. Iš p adžių jis bu o su ok as kaip neapib ėž as seman inis i sin aksinis yšys, ėliau, aš un ojo dešim mečio an oje pusėje, bu o išg ynin a jo sin aksinė p igim is, a i inkamai pakeis as i pa adinimas. Kadangi nebu o aiškiai apib ėž i sin aksinių yšių ski s ymo pag indai, eiksnio i a inio yšio p igim is liko iki galo nea skleis a. P ieš a inga eiksnio i a inio yšio samp a a daug ku lie u ių kalbo y oje e čiamasi iki šiol. Šio šim mečio p adžioje bu o pasiūly as naujas sin aksinių yšių ski s ymo būdas, ku is iš esmės p a ęsia nep iklausomos Lie u os kalbos mokslo d ina io sin aksinių yšių ski s ymo adiciją, ik emiasi nauju Vaka ų kalbo y os eo inės min ies lygmeniu. Pagal jį, eiksnio i a inio sin aksinis yšys laikomas p ijungiamuoju: eiksmažodis p isijungia ( aldo) jo subjek iniu a gumen u einan į a dažodį, o pa s y a su juo de inamas asmeniu i (ne isada) skaičiumi, aip iš eiškian seman inį p edika o i jo a gumen o san ykį. Nepaisan , kaip su okiamas asmeninio sakinio a inio o mos de inimas, naujasis sin aksinių yšių ski s ymas p anašesnis už anks esnįjį ben ienu dalyku: ski iama iena sin aksinio yšio a maina mažiau nei anks esniuose sin aksės da buose. Ben jau eo inių g ama ikos ap ašo pag indų a ž ilgiu ai y a aki aizdžiai aupiau. Be o, naujoji eo ija aupesnė i sin aksinių yšių ski s ymo pag indų a ž ilgiu: ji emiasi ik ienu ski s omų eiškinių požymiu. Anks esnis ski s ymas, kaip bu o pa ody a, emiasi ben d iem požymiais (jau nekalban apie ai, kad jie de amai nea ski iami). Kaip aiškėja iš šiame s aipsnyje pa eik os apž algos, a pusa io sąsajos yšys ( uome adin as p edika iniu) lie u ių sin aksės da buose im as ski i ik okupa us Lie u ą i ne be ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 usiškų g ama ikų po eikio (da plg. Vaskelai ė 2009: 13). A siž elgian į ai, jau bū ų laikas a sisaky i šio lie u ių sin aksės eo ijos so ie izmo, nelais os sąmonės aisiaus i g įž i p ie Vaka ų mokslinės min ies, ku ios sa aiminę sklaidą Lie u oje g ubiai nu aukė so ie ų okupacija. LITERATŪRA Amb azas Vy au as 2005: Axel Hol oe , A ū as Judžen is, ed., Sin aksinių yšių y imai [ ec.]. – Ac a linguis ica Li uanica 52, 167–170. Balke ičius Jonas 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Balke ičius Jonas 1998: Lie u ių kalbos p edika inių kons ukcijų sin aksė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Damb auskas Leona das 1939: Žodžių san ykis sakinyje. – Gim oji kalba 6, 84–86. DLKG 1994 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, 4-oji pa aisy a laida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Hol oe Axel 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška, ed. Hol oe A., Mikulskas R., Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 1–36. Hol oe Axel 2009b: Bend osios sin aksės pag indai [Biblio heca Salensis IV]. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“. Hol oe Axel, Judžen is A ū as, 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai, ed., Ho oe A., Judžen is A., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35. ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i pa ikslinimai. – G ama inių unkcijų y imai, ed. Hol oe A., Mikulskas R., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38. Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009a: G ama inės unkcijos ( ank aš is). P ieiga in e ne e: h p://old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/G ama ines%20 unk cijos.pd . Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009b: Sin aksinė p iklausomybė. P ieiga in e ne e: h p://old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/P iklausomybe.pd . Hol oe Axel, Judžen is A ū as, ed., 2003: Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1: Sin aksinių yšių y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas, ed., 2005: Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3: G ama inių unkcijų y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas, ed., 2009: G ama inių unkcijų p igim is i aiška [Ac a Salensia I], Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“. Kalinauskas B onius 1963: Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje. – Kai ku ie g ama ikos i s ilis ikos klausimai, Kaunas: Vals ybinė pedagoginės li e a ū os leidykla, 3–23. Kalinauskas B onius 1972: Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė: mokymo p iemonė, Vilnius. Labu is Vi as 1976: Žodžių junginių p oblemos, Vilnius: Vilniaus als ybinis uni e si e as. Labu is Vi as 1994: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Labu is Vi as 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, 2-as pa ais. leidimas, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-as pa iksl. i papild. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, y . ed. K. Ul ydas, V. Amb azas, A. Valeckienė, Vilnius: Mokslas. Si au as Vy au as 2019: Veiksmažodinis a inys daba inėje lie u ių kalboje [Biblio heca ac o um humani a ico um uni e si a is Saulensis 18]. Šiauliai: Li e a. Si au as Vy au as, G enda Česys 1988: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Mokslas. Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje:humani a inių mokslų dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as. Gau a 2020 11 29 P iim a 2020 12 30 THE RELATION BETWEEN SYNTACTIC SUBJECT AND PREDICATE: CONCEPTUAL CHANGES Summa y The a icle e iews he de elopmen o he concep and classi ica ion o he ela ion be ween syn ac ic subjec and p edica e du ing he las se en decades in Li huanian linguis ics. This ype o syn ac ic ela ions was singled ou only in he So ie pe iod, i s sepa a ion was in luenced by he wo ks o Russian syn ax. Ini ially, i s concep did no clea ly dis inguish be ween he seman ic and syn ac ic le els o sen ence analysis, i was called a ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 p edica i e ela ionship. La e , e ms mo e syn ac ic by na u e (mu ual dependency, in e dependency) we e p oposed. A emp s we e made o explain his ype o ela ions, bu i ailed o do his on he basis o one c i e ion. Bo h he di ec ion o ela ion and i ’s mo phosyn ac ic no a ion ha e been elied upon, o en wi hou p ope dis inc ion be ween hese c i e ia. A he beginning o his cen u y, wi h he apid enewal o Li huanian g amma heo y, he e was a come back o he dual di ision o syn ac ic ela ions based on one ea u e – syn ac ic equi alence. The e m in e dependency was abandoned; i s cases we e in e p e ed as subo dina ion, ma ked a mo phological le el by he selec ion o case o he a gumen wo d. The seman ic ela ion be ween he e b and i s a gumen is also ma ked on he e b ha is ag eed in pe son (and numbe ) wi h his a gumen . A he end o he a icle, i is shown how se e al examples o he ela ion be ween syn ac ic subjec and p edica e a e in e p e ed in he Li huanian g amma and how hey could be in e p e ed on he basis o he heo e ical g ounds common o Wes e n linguis ics. KEYWORDS: syn ac ic ela ions, ela ion be ween syn ac ic subjec and p edica e, in e dependency. ARTŪRAS JUDŽENTIS Vilniaus dailės akademija Mai onio g. 6, LT-01124 Vilnius [email p o ec ed]