Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 LAIMA JANCAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas PRIEŠDĖLINIŲ LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ LEKSIKALIZACIJA ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikalizacija, žodžių daryba, priešdėliniai veiksmažodžiai, tekstynų lingvistika, semantika, lietuvių kalba. ANOTACIJA Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu ir pamatu. Išsamiau aprašyti leksikalizuotus veiksmažodžius ir būdus, kaip juos galima atpažinti, aktualu, nes šie atvejai svarbūs leksikografams, kuriantiems tekstynais paremtus žodynus, kalbos technologijoms, nes kompiuteriai turi atpažinti išimtinius leksikalizacijos atvejus, ir užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, nes jiems taip pat svarbu suvokti šiuos individualius, išskirtinius žodžių darybos atvejus. Straipsnyje iš pradžių aptariama platesnė leksikalizacijos samprata, kad būtų atskleistas šio reiškinio kontekstas. Tuomet, naudojantis teorine literatūra, nustatomi priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijai, o vėliau keturių dažnų priešdėlinių veiksmažodžių pavyzdžiu parodoma, kaip kriterijai galėtų būti pritaikomi atpažįstant leksikalizaciją tekstynuose. ĮVADAS Leksikalizacija – svarbus su žodžių daryba susijęs procesas, nurodantis žodžių darybos išimtis. Paprastai priešdėlinio veiksmažodžio leksinė reikšmė nedaug skiriasi nuo pamatinio žodžio LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 leksinės reikšmės, tik turi papildomų semantinių požymių. Vis dėlto kartais ji gali būti visiškai kitokia nei pamatinio veiksmažodžio. Tokiu atveju tai – jau semantiškai savarankiškas žodis, nevadintinas vediniu. Taigi jis tik formaliai priešdėlinis veiksmažodis (kitaip – priešdėlėtas), nes yra semantiškai nesusijęs su pamatiniu žodžiu. Pavyzdžiui, veiksmažodis apgauti atrodo kaip veiksmažodžio gauti vedinys, tačiau semantiškai yra su juo nesusijęs (šių žodžių reikšmės labai skiriasi). Kiti pavyzdžiai: ištikti ir tikti; padėti (reikšme „pagelbėti“) ir dėti; pradėti ir dėti ir t. t. Pasitaiko ir taip, kad semantinę sąsają tarp priešdėlinio ir pamatinio veiksmažodžių įžvelgti galima, tačiau priešdėlinis veiksmažodis neturi bendrosios reikšmės, t. y. negali būti susietas su kitais to paties priešdėlio dariniais pagal darybines ar semantines grupes (turi individualią darybos reikšmę, tačiau neturi grupinės darybos reikšmės). Šiuo atveju priešdėlis tik vienam veiksmažodžiui, konkrečiam atvejui, suteikia tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, veiksmažodis persekioti susijęs su pamatiniu žodžiu sekioti, bet, remiantis Jonu Paulausku, „kartu reiškia „neduoti ramybės, stengtis pakenkti ar sunaikinti“, t. y. sekiojimas suprantamas netiesiogiai (Paulauskas 1958: 432–433). Daugiau jokiu kitu atveju priešdėlis pernesuteikia veiksmažodžiui šio reikšmės atspalvio. Leksikalizacijos atvejus reikia detaliai aprašyti ir tirti, kad būtų aišku, kaip leksikalizuotus priešdėlinius veiksmažodžius atskirti nuo įprastų priešdėlinių veiksmažodžių. Išsamiau aprašyti tokius veiksmažodžius ir būdus, kaip juos galima atskirti, aktualu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai svarbu leksikografams, kuriantiems tekstynais paremtus žodynus – ištyrus leksikalizacijos atvejus, juos galima aiškiau aprašyti ir nurodyti žodynuose; taip pat leksikalizacijos tema aktuali ir kalbos technologijoms, nes atliekant kompiuterizuotą analizę reikia atpažinti išimtinius leksikalizacijos atvejus; tai svarbu ir užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, – jiems reikia suprasti lietuvių kalbos darybos dėsningumus ir kartu suvokti išimtis, individualius, išskirtinius atvejus. Šiame straipsnyje aprašoma, kaip leksikalizuotus veiksmažodžius būtų galima atpažinti naudojantis tekstynais; ši analizė naudinga tuo, kad gali paaiškėti, kaip LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 besimokantiesiems atpažinti leksikalizaciją iš vartosenos, kokią vartosenos informaciją leksikografams naudinga pateikti žodynuose ir kaip, atliekant kompiuterizuotą teksto analizę, iš žodžio vartosenos konteksto galima atpažinti leksikalizacijos atvejus. Straipsnyje trumpai apžvelgiama platesnė leksikalizacijos samprata (žr. 1 skyrių), kad būtų matyti platesnis kontekstas – leksikalizacijos sąsajos su įvairiais kalbos reiškiniais, ne tik su žodžių daryba. Išsamiau analizuoti pasirinkta su žodžių daryba susijusią leksikalizaciją ir tiriami būtent priešdėliniai veiksmažodžiai. Ši kalbos dalis yra bene sudėtingiausia, veiksmažodžiai sudaro sakinio centrą, turi daug kaitybinių formų. Apie vedinių leksikalizaciją yra rašęs Saulius Ambrazas (1990), apie veiksmažodžių leksikalizaciją – Aldona Paulauskienė (1994: 37, 41), būtent apie priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizaciją – Jonas Paulauskas (1958), Albertas Ružė (2000). J. Paulauskas apie tai rašė ir Lietuvių kalbos gramatikos antrajame tome Morfologija (1971; toliau – LKG II), skyriuje Priešdėliniai veiksmažodžiai, apie tai rašoma ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (2005; toliau – DLKG) skyriuje Priešdėlių vediniai, parengtame Evaldos Jakaitienės. Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Darbe taikomi metodai – aprašomasis ir tekstynų lingvistikos. Leksikalizacijos atpažinimo kriterijai nustatomi analizuojant teorinę literatūrą, o taikomi pasirinkus 9-is tekstynuose dažnus priešdėlinius veiksmažodžius: apibūdinti, atlikti, išleisti, nustatyti, parduoti, pradėti, priimti, sudaryti, užimti (nors tyrimo rezultatai apibendrinti išanalizavus visus 9-is veiksmažodžius, šiame straipsnyje kriterijų taikymas iliustruojamas 4-iais tam tikromis reikšmėmis vartojamais veiksmažodžiais: nustatyti, išleisti, parduoti, apibūdinti 1 ). Pagrindiniai darbo 1 Išsamiau leksikalizacijos atpažinimo kriterijai aprašyti ir taikomi daugiau veiksmažodžių Laimos Jancaitės magistro darbe Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimas (2020). LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 šaltiniai – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (toliau – DLKT) ir Morfologiškai anotuotas tekstynas (toliau – MATAS). Nors apie leksikalizaciją rašoma teoriniuose darbuose, vis dėlto juose daugiau dėmesio skiriama bendrosioms priešdėlinių vedinių reikšmėms (t. y. priešdėliniai veiksmažodžiai apibendrinami pagal semantines grupes arba aprašomos jų grupinės darybos reikšmės), o leksikalizacija daugiau minima kaip išimtis iš taisyklės. Šiame straipsnyje leksikalizacija aptariama atskirai, be to, rašoma, kaip ji galėtų būti aptinkama naudojantis tekstynais, t. y. objektyvesniu kalbos ištekliumi, o ne remiantis vien kalbos jausmu. 1. PLATESNĖ LEKSIKALIZACIJOS SAMPRATA Leksikalizacija mokslo darbuose ir žodynuose neapribojama tik žodžių darybos atvejais – ja aprėpiama daug įvairių procesų. Šioje dalyje aptariama, kokie procesai gali būti laikomi leksikalizacija. Specialiajame leidinyje – Kalbotyros terminų žodyne (toliau – KTŽ) leksikalizacija aiškinama taip: „Kai kurių kalbos elementų (morfemų, žodžių junginių, raidinių santrumpų ir kt.) virtimas pastoviais kalbos vienetais – žodžių ekvivalentais: ERA – elektrografinis reprodukcijos aparatas ir eros kopija nepakankamai ryški; ranka moti ir ranka moti „nieko nepaisyti“ ir kt.“ (Gaivenis, Keinys 1990). Šia samprata akcentuojamas žodžių ekvivalentų atsiradimas – tai nėra tikri žodžiai, jie tik atlieka žodžio funkcijas; svarbu, kad tokie dariniai atsiranda iš jau kalboje egzistuojančių vienetų. Tarp pateikiamų pavyzdžių – akronimo kaip įprasto žodžio vartojimas. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau – VLEe) pateikiama dar išsamesnė leksikalizacijos samprata (autorė – E. Jakaitienė): „leksikalizãcija, kalbos neleksinio elemento (gramatinės formos, morfemos) ar tokių elementų junginio virtimas savarankišku leksiniu vienetu. Pvz., LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 prieveiksmių radimasis iš linksnių formų (balsu, šuoliais, žaibu, vakarop), daugiskaitos semantinis atsiskyrimas (pieniai ‘žuvų patinų sėkla’, viduriai ‘pilvo vidaus organai’), šauksmininko virtimas jaustuku (varge!), t. p. darybos formanto virtimas atskiru žodžiu (Visi ultros – reakcingų įsitikinimų žmonės; Tautų likimais žaidė ir fašistai, ir stalinistai, ir kitokie istai), kelių žodžių sutraukimas į suaugtinį žodį (sudiev < su Dievu, padėkdie < padėk Dieve). Kartais leksikalizacija laikoma ir laisvųjų žodžių junginių virtimas idiomomis, tropiniais frazeologizmais ar sudėtiniais terminais, įvardijančiais vieną sąvoką (beržinė košė ‘bausmė’, liežuvį pakišti ‘paskųsti’, perkūno oželis ‘tilvikų šeimos paukštis’). Tokio tipo leksikalizacija dažniausiai vadinama sintaksine.“ Matyti, kad tiek KTŽ, tiek VLEe pateikiama panaši samprata – minima, kad ir morfemos, ir žodžių junginiai ar kt. gali tapti žodžių ekvivalentais ir kalboje pradėti būti vartojami kaip vienetai, lygiaverčiai žodžiams. Taigi leksikalizacija gali būti įvairūs procesai. Vis dėlto svarbu ne tik tai, kad ji aprėpia daug procesų, bet ir tai, kad gali būti traktuojama skirtingai. Pavyzdžiui, Jurgita Cvilikaitė rašo, kad leksikalizuota – tai „įvardyta žodžiu“ (Civilkaitė 2005: 34), o Jurgita Girčienė leksikalizacijos procesą sieja su „leksikos variantų integracija į kalbos sistemą“ (Girčienė 2012: 32). Panašiai rašo ir kai kurie užsienio autoriai, pavyzdžiui, Geertas Booijus teigia, kad žodis leksikalizuojasi tada, kai yra įmanomas ir pradedamas gausiai vartoti, prigyja vartosenoje (Booij 2005: 17–18). Šiame darbe orientuojamasi į tai, kad leksikalizacija siejama su tam tikromis semantinėmis išimtimis, kai gramatiniai elementai virsta leksiniais (apie tai rašyta VLEe: leksikalizacija gali įvykti, kai sustabarėja linksnis, kai semantiškai atsiskiria daugiskaita ir t. t.). Straipsnyje dėmesys skiriamas leksikalizacijai, susijusiai su žodžių daryba – atvejais, kai priešdėlinis veiksmažodis tampa semantiškai savarankišku žodžiu. LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 2. PRIEŠDĖLINIŲ LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ LEKSIKALIZACIJA TEORINIUOSE DARBUOSE IR LEKSIKALIZACIJOS ATPAŽINIMO KRITERIJAI Šiame skyriuje nagrinėjama, kas teorinėje literatūroje rašoma apie vedinių leksikalizaciją. Apžvelgiamos galimos leksikalizacijos priežastys, priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos tipai ir, svarbiausia, – kaip šią leksikalizaciją atpažinti. S. Ambrazas, rašydamas apie vedinių leksikalizaciją 2 , teigia, kad jos „metu vediniai įgauna naujų, paprastai specialesnių leksinių reikšmių, jau tiesiogiai nesąlygojamų jų darybos“ (Ambrazas 1990: 60). Taigi, S. Ambrazas leksikalizaciją sieja su atvejais, kai vediniai pradedami laikyti nebe vediniais, nes jų leksinė reikšmė pradeda mažiau priklausyti nuo darybos. Autorius rašo apie leksikalizacijos tipus – teigia, kad leksikalizacija gali būti visiška ir dalinė. Pasak jo, visiška leksikalizacija – kai „visai išnyksta vedinio motyvacijos santykis su pamatiniu žodžiu“, o dalinė leksikalizacija – „kai vedinio santykis su pamatiniu žodžiu išlieka ir naujoji leksinė reikšmė neužgožia pirminės darybinės reikšmės“ (Ambrazas 1990: 60–61). Visiškos leksikalizacijos pavyzdys – žodis galas. Pasak S. Ambrazo, dabartinėje kalbotyroje šis žodis jau nebelaikomas vediniu, nors jis padarytas iš veiksmažodžio gelti ir anksčiau turėjo darybos reikšmę „mirtinas įgėlimas, įkandimas“. Kaip dalinės leksikalizacijos pavyzdį autorius nurodo pakitusį galūninės darybos veiksmų pavadinimų santykį su priesagos -imas (-ymas) vediniais. Pasak jo, dabar daugelis galūnių vedinių įgijo specialias reikšmes ir virto atskirų sričių terminais, pavyzdžiui, žodis mūšis, turėjęs reikšmę „mušimas“, įgijo reikšmę „kova, kautynės“. Kaip nurodoma, seniau, XVI–XVII a., galūnių vediniai ir priesagos -imas (-ymas) vediniai žymėjo veiksmo procesus ir būsenas (Ambrazas 1990: 61). Matyti, kad S. Ambrazas kalba apie tam tikrą laipsniškumą: vieni vediniai gali būti 2 Nors S. Ambrazas analizuoja tik priesagų ir galūnių vedinius, jais remiasi ir pateikia jų pavyzdžių, bet mintis apibendrina priešdėlių vedinių neišskirdamas kaip išimčių. LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 leksikalizuoti labiau, o kiti – mažiau. Lingvistas nurodo ir leksikalizacijos priežastį. Pasak jo, leksikalizacija – tai istorinis procesas; semantinė kaita įvyksta pamažu ir, nors dabar semantinių sąsajų tarp pamatinio žodžio ir vedinio kartais sunku įžiūrėti arba to padaryti išvis nepavyksta (taigi, vedinys sinchroniškai nebelaikomas vediniu), seniau semantinės sąsajos buvo matyti. Remiantis S. Ambrazu, galima teigti, kad vedinių leksikalizacija yra istorinė, t. y. vediniai semantinį ryšį su darybos formantais ir pamatu praranda einant laikui. Nors formaliai jie atrodo kaip vediniai, kartais turi neįprastas, vienetines reikšmes, kurių negalima atpažinti iš darybos formantų ir pamato. Jonas Paulauskas, rašydamas apie priešdėlinius veiksmažodžius (Paulauskas 1958: 327– 444), išsamiai aptaria kiekvieno priešdėlio reikšmes (šiame darbe vadovaujamasi požiūriu, kad vienas priešdėlis be veiksmažodžio nevartojamas, todėl tai vadinama priešdėlinių vedinių reikšmėmis). Pavyzdžiui, priešdėlio išreikšmė nurodyta tokia: „Priešdėlis išturi tik vieną pagrindinę reikšmę – krypties reikšmę, kuri sutampa su prielinksnio iš reikšme“ (Paulauskas 1958: 350). Pora iš pateiktų pavyzdžių: Išgarmėjo jau piršliai iš Onytės; Tik neišdribau iš obelies (1958: 351). Aprašytos priešdėlių reikšmės susijusios su daug skirtingų veiksmažodžių, taigi priešdėlis tokią pat reikšmę suteikia ne vienam veiksmažodžiui, ir visi tie veiksmažodžiai sudaro vieną grupę. E. Jakaitienės VLEe pateiktoje leksinės reikšmės apibrėžtyje nurodoma: „Žodžio turinį sudaro įvairaus abstraktumo reikšmės: gramatinė (kalbos dalies, kuriai priklauso žodis), bendroji (darybinių ar semantinių grupių, į kurias įeina žodis) ir individualioji.“ Taigi, galima teigti, kad reikšmė, kurią priešdėlis suteikia daug skirtingų žodžių, yra bendroji 3 . J. Paulauskas nenurodo, ar 3 E. Jakaitienės pasiūlyto bendrosios reikšmės termino nereikėtų painioti su Stasio Keinio (1999: 21) ir Vinco Urbučio (1978: 162–164) vartojamu bendrosios (kategorinės) darybos reikšmės terminu. Pastarieji autoriai bendrąja (kategorine) darybos reikšme vadina reikšmę, kai ne su vienu darybos formantu, o su visu pluoštu „sudaroma artimos darybos reikšmės žodžių“; pavyzdžiui, „veiksmo atlikėjus bei asmenis ar kitas būtybes, kuriems būdinga iš to veiksmo kylanti ypatybė“ įvardija įvairūs skirtingi vediniai: rašytojas, nešikas, piršlys, plepys, saugas ir t. t. (Keinys 1999: 21). Tokią darybos reikšmę S. Keinys (1999: 20–22) ir V. Urbutis (1978: 144–244) pateikia šalia kitų darybos reikšmių – atskirosios (individualiosios) ir grupinės. E. Jakaitienė, rašydama apie bendrąją reikšmę, turi omenyje ne bendrąją LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 aprašo darybinių, ar semantinių grupių reikšmes, tačiau jo aprašomas priešdėlių reikšmes būtų galima sieti su grupinėmis darybos reikšmėmis (plg.: Urbutis 1978: 145; Keinys 1999: 21). Tačiau J. Paulauskas rašo ir apie „išskirtines reikšmes“ (Paulauskas 1958: 432) – šie atvejai yra kitokie nei aprašytos bendrosios priešdėlių reikšmės, nes jų negalima susieti su daugiau nei vienu veiksmažodžiu, šie veiksmažodžiai neturi bendrosios reikšmės (grupinės darybos reikšmės). Lingvistas termino leksikalizacija nemini, tačiau jo aprašomas išskirtines reikšmes galima sieti su leksikalizacija. Taip ryškėja vienas leksikalizacijos atpažinimo kriterijus – priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuotas, jei jis neturi bendrosios (grupinės darybos ar semantinių grupių) reikšmės, t. y. jei priešdėlinis vedinys negali būti priskirtas prie tam tikrą bendrąją reikšmę turinčių veiksmažodžių grupės. Rašydamas apie išskirtines reikšmes, J. Paulauskas teigia, kad „[P]riešdėliai gali turėti įtakos kai kurių paprastųjų veiksmažodžių šaknies reikšmei, ją daugiau ar mažiau pakeisdami“ (Paulauskas 1958: 432). Kaip ir S. Ambrazas, autorius rašo, kad yra dvi šių, išskirtinių, reikšmių rūšys: „Priešdėliai suteikia kai kuriems paprastiesiems veiksmažodžiams kokį nors naują, konkretų atspalvį, neišplečiamą kitiems veiksmažodžiams“ (taigi, kaip minėta, su jais padaryti veiksmažodžiai neturi grupinės darybos reikšmės), o „[K]itais atvejais priešdėliai visai pakeičia paprastojo veiksmažodžio šaknies reikšmę“ (Paulauskas 1958: 433). Iš to aiškėja dar vienas leksikalizacijos darybos reikšmę, o reikšmę kaip žodžio turinio dalį. Tiesa, ji užsimena, kad ši reikšmė gali būti ir darybinių grupių, į kurias įeina žodis, reikšmė. Nors S. Keinio ir V. Urbučio pateikti terminai E. Jakaitienės nevartojami, būtų galima suprasti, kad jos turima omenyje grupinė darybos reikšmė, t. y. minima bendroji reikšmė gali būti arba grupinė darybos reikšmė, arba semantinių grupių reikšmė. Kad pagal abstraktumo laipsnį būtent grupinė darybos reikšmė yra tarp leksinės ir gramatinės reikšmės, rašo ir V. Urbutis (1978: 144–145). Taigi, šiame darbe remiamasi E. Jakaitienės pateiktu bendrosios reikšmės apibūdinimu ir S. Keinio bei V. Urbučio pateiktu grupinės darybos reikšmės apibūdinimu (Keinys 1999: 21; Urbutis 1978: 145). Kaip nurodo V. Urbutis, grupinė darybos reikšmė būdinga „visiems kurio nors darybos tipo ar šiaip artimų darinių grupės (kalbos dalies viduje) atstovams“ (Urbutis 1978: 145). S. Keinys pateikia pavyzdžių su priesagos -tojas vediniais: dūsautojas, keliautojas, prašytojas, tarnautojas turi grupinę darybos reikšmę „tas, kas atlieka pamatiniu veiksmažodžiu žymimą veiksmą“ (Keinys 1999: 21). LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 atpažinimo kriterijus – priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuotas, jeigu jis semantiškai nesusijęs su pamatiniu veiksmažodžiu, t. y. priešdėlinio veiksmažodžio reikšmė visiškai kita nei pamatinio veiksmažodžio. Taigi, sinchroniškai priešdėlinis veiksmažodis nelaikytinas vediniu – jis tik turi vedinio formą (nors J. Paulauskas rašo, kad pakeičiama veiksmažodžio šaknies reikšmė, tačiau viena šaknis nevartojama, todėl šiame straipsnyje linkstama teigti, kad kitokia yra pamatinio žodžio reikšmė). Kaip dalinės leksikalizacijos pavyzdį J. Paulauskas pateikia veiksmažodį įsakyti: nors pamatinio veiksmažodžio sakyti reikšmė semantiškai panaši į veiksmažodžio įsakyti reikšmę, bet priešdėlis „suteikia naują – liepimo, reikalavimo atspalvį“ (Paulauskas 1958: 432). Kaip visiškos leksikalizacijos pavyzdžiai minimi veiksmažodžiai apleisti, apgauti, nusiminti ir t. t. (Paulauskas 1958: 433–434). Taigi, remiantis J. Paulausku, taip pat galima teigti, kad esama tam tikro leksikalizacijos laipsniškumo. Tačiau J. Paulauskas nurodo, kad neaiški riba, kai pamatinio veiksmažodžio reikšmė keičiama tik šiek tiek (veiksmažodis neturi bendrosios reikšmės, priešdėlis tik suteikia jam kokią nors reikšmę, tam tikrą reikšmės atspalvį) ir kai ji keičiama visiškai (t. y. veiksmažodis visiškai leksikalizuojasi, sinchroniškai nebelaikomas vediniu) (Paulauskas 1958: 433). Vadinasi, sunku nustatyti objektyvius visiškos ir dalinės leksikalizacijos atpažinimo kriterijus. Dėl šios priežasties taikant leksikalizacijos atpažinimo kriterijus nuspręsta leksikalizacijos į visišką ir dalinę neskirstyti, nes juk abiem atvejais ji yra tam tikros išimtys iš taisyklių (kaip rašo J. Paulauskas, išskirtinės reikšmės). Taikant šiuos kriterijus, reikia turėti omenyje, kad priešdėlinis veiksmažodis yra leksikalizuotas, jeigu neįžiūrima jo semantinė sąsaja su pamatiniu veiksmažodžiu, o tais atvejais, kai semantinė sąsaja įžiūrima, priešdėlinis veiksmažodis laikytinas leksikalizuotu, jeigu neturi bendrosios reikšmės. J. Paulauskas mini ir dar vieną priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijų – dviejų priešdėlių vartojimą: „Antrasis priešdėlis pridedamas prie tokių priešdėlėtų veiksmažodžių, kurių pirmasis priešdėlis yra glaudžiai suaugęs su veiksmažodžiu ir sudaro naujos LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ir tekstyne MATAS (tai morfologiškai anotuotas tekstynas, kurį sudaro 1,6 mln. žodžių; jame gerai išryškėja gramatinė informacija, kuri gali būti svarbi atpažįstant leksikalizaciją). Kaip nurodo J. Paulauskas, leksikalizuoti dažniausiai būna plačiai vartojami, turintys daug reikšmių žodžiai, todėl tikrinti leksikalizacijos kriterijus pasirinkta dažniausiai vartojamų veiksmažodžių (apibūdinti, atlikti, išleisti, nustatyti, parduoti, pradėti, priimti, sudaryti, užimti) pagrindu. Šiame straipsnyje tokia patikra iliustruojama keturių iš nagrinėtų veiksmažodžių – apibūdinti, išleisti, nustatyti, parduoti – pavyzdžiu. Dažniniame rašytinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DRLKŽ), sudarytame 1 mln. žodžių morfologiškai anotuoto tekstyno pagrindu, nurodyta, kad veiksmažodis nustatyti – dažniausias veiksmažodis su priešdėliu nu- (tai 107-as žodis pagal dažnumą), veiksmažodis išleisti – dažniausias veiksmažodis su priešdėliu iš- (204-as žodis pagal dažnumą), veiksmažodis parduoti – dažniausias su priešdėliu par- (725-as žodis pagal dažnumą), veiksmažodis apibūdinti – antras pagal dažnumą su priešdėliu api- (602-as žodis pagal dažnumą). Reikia turėti omenyje, kad veiksmažodis gali būti leksikalizuotas visomis arba tik kai kuriomis reikšmėmis. Pavyzdžiui, veiksmažodis pradėti yra leksikalizuotas tik reikšme „imti ką daryti, duoti pradžią“, nurodoma Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ7i), ir neleksikalizuotas kaip reikšmės „nepataikyti padėti į vietą“ (DŽ7i) veiksmažodis; veiksmažodis nutuokti, kaip nurodoma DŽ7i, turi vieną reikšmę – „numanyti, suprasti“, ir vartojamas šia reikšme yra leksikalizuotas. Tačiau šiame straipsnyje siekiama ne išnagrinėti veiksmažodžių reikšmes ir nustatyti, kurių reikšmių veiksmažodžiai yra leksikalizuoti, o remiantis minėtais veiksmažodžiais iliustruoti, kaip tekstyne galėtų būti taikomi leksikalizacijos atpažinimo kriterijai. Pirmas taikytas kriterijus – priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuotas, jeigu pamatinis veiksmažodis dabartinėje kalboje nevartojamas. Šį kriterijų patogu taikyti pirmą, nes jį lengva patikrinti, tereikia kuo didesnio tekstyno. Nustatoma, kad, pavyzdžiui, veiksmažodis apibūdinti (jo reikšmė, kaip nurodoma DŽ7i, yra „nusakyti būdingąsias žymes, charakterizuoti“) DLKT pavartotas LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 14 958 kartus. Tekstyne rasti tik du pamatinio veiksmažodžio būdinti vartosenos atvejai: Vaižgantas pateikia sąrašą visų veikėjų, kurie išvardijami su antrašte „Būdinamieji asmens“; Ypač vaizdžiai, visašališkai būdindavo vadovaujančius asmenis, politikus. Pirmas vartosenos atvejis – iš senesnės kalbos: tai Vaižganto teksto pavadinimo dalis. Kaip minėta 2-ame skyriuje, apie leksikalizaciją reikia spręsti remiantis dabartinės, o ne senesnės kalbos faktais. Atsižvelgiant į tekstyno apimtį, du vartosenos atvejai vertintini kaip statistiškai nereikšmingi (jų rasti tik du, priešdėlinio veiksmažodžių vartosenos atvejų – daug daugiau). Taigi, galima teigti, kad veiksmažodis apibūdinti – leksikalizuotas, nes jo pamatinis veiksmažodis būdinti dabartinėje kalboje nevartojamas (veiksmažodis dabartinėje kalboje nebelaikomas vediniu). Antras taikytas kriterijus – priešdėlinio veiksmažodžio gebėjimas prisijungti antrą priešdėlį. Kaip jau aptarta, priešdėlinis veiksmažodis laikomas leksikalizuotu, jeigu jis gali prisijungti dar vieną priešdėlį. Šį kriterijų patogu taikyti antrą, nes jis taip pat lengvai patikrinamas. Nors šiuo kriterijumi nenustačius leksikalizacijos dar nereiškia, kad veiksmažodis neleksikalizuotas, jis svarbus, nes leidžia leksikalizacijos atpažinimo procesą automatizuoti – kad automatiškai bus atpažinti du priešdėliai, tikimybė labai didelė. Šį kriterijų, kaip ir pirmąjį, reikėtų tikrinti dideliame tekstyne. Pavyzdžiui, DLKT yra vartojama tokių veiksmažodžio parduoti (pamatinis žodis – duoti) vedinių: išparduoti, išsiparduoti, perparduoti (vedinys išparduoti paminėtas ir DRLKŽ). Taigi, galima teigti, kad veiksmažodis parduoti – leksikalizuotas pamatinio žodžio duoti atžvilgiu (sinchroniškai nebelaikomas vediniu), nes gali prisijungti dar vieną priešdėlį. Jei patikrinus šiuos du kriterijus leksikalizacijos neaptikta, taikytas tolesnis kriterijus, orientuotas į bendrąją reikšmę. Jei priešdėlinis veiksmažodis turi bendrąją reikšmę, jis turi turėti semantinių sąsajų su pamatiniu veiksmažodžiu (sinchroniškai yra vedinys) – priešdėlis prideda pamatiniam veiksmažodžiui semantinių komponentų, bet reikšmę keičia nedaug. Jei semantinių sąsajų tarp priešdėlinio ir pamatinio veiksmažodžio nėra, galima teigti, kad priešdėlinis LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 veiksmažodis bendrosios reikšmės neturi. Taigi, svarbu patikrinti, ar priešdėlinis ir pamatinis veiksmažodžiai turi semantinių sąsajų. Tai tikrinant, verta atsižvelgti į veiksmažodžio vartosenos aplinką 5 . Pavyzdžiui, jeigu tam tikra reikšme vartojamo priešdėlinio veiksmažodžio leksinis junglumas labai skiriasi nuo pamatinio veiksmažodžio visų reikšmių leksinio junglumo, galima teigti, kad tas priešdėlinis veiksmažodis semantiškai labai nutolęs nuo pamatinio veiksmažodžio reikšmių. Antai veiksmažodis nustatyti, vartojamas reikšme „patvirtinti faktais, išaiškinti“ (DŽ7i), linkęs prisijungti abstraktų leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius: Apžiūrėdami akis, galime nustatyti akių paraudimą ir sausumą (DLKT). Šiuo atveju prisijungiami kolokatai paraudimas ir sausumas. Veiksmažodis nustatyti, vartojamas reikšme „iš anksto nužymėti, nuskirti“ (DŽ7i), irgi linkęs prisijungti abstraktų leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius: Veterinarinių vaistų tyrinėjimo tvarką nustato Valstybinė veterinarijos tarnyba (DLKT). Šiuo atveju prisijungiamas kolokatas tvarka. Kad veiksmažodis nustatyti, vartojamas šiomis reikšmėmis, linkęs prisijungti abstraktų leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius, nustatyta tekstyne MATAS išnagrinėjus ir palyginus priešdėlinio veiksmažodžio nustatyti ir jo pamatinio veiksmažodžio statyti konkordansus. Išanalizavus pamatinio veiksmažodžio statyti konkordansą, paaiškėjo, kad jis linkęs prisijungti konkrečius daiktavardžius: Stato butelį į kampą, markstosi, nusišluosto akis; Užsienyje lietuviai stato gyvenamuosius ir pramonės objektus; mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis (DLKT). Šiuo atveju prisijungiami kolokatai butelis, gyvenamieji ir pramonės objektai, mopedai ir dviračiai. Atvejų, kai veiksmažodis statyti prisijungia abstraktų leksinei semantinei grupei 5 Apie tai, kad iš vartosenos aplinkos galima nustatyti žodžių reikšmes, yra rašyta, pavyzdžiui, Rūtos Marcinkevičienės: norint suprasti žodį, reikia atsižvelgti į vartosenos kontekstą, nes negalima žinoti, ką reiškia žodis, kol jo neišgirdome ar neperskaitėme tekste (Marcinkevičienė 2011: 9). Johnas Sinclairis rašė apie išplėstinį reikšmės vienetą – dažniausiai ne žodis turi reikšmę, o kalbos vienetas, didesnis už žodį (Sinclair 1996: 114, cit. iš Marcinkevičienė 2000: 42). LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 priklausančius daiktavardžius, nerasta. Kadangi veiksmažodžio nustatyti, vartojamo reikšmėmis „patvirtinti faktais, išaiškinti“ ir „iš anksto nužymėti, nuskirti“, leksinis junglumas labai skiriasi nuo pamatinio veiksmažodžio leksinio junglumo, galima teigti, kad veiksmažodis nustatyti, vartojamas šiomis reikšmėmis, semantiškai labai nutolęs nuo pamatinio veiksmažodžio ir yra leksikalizuotas. Taigi, ieškant leksikalizacijos atvejų ir vertinant veiksmažodžių leksinį junglumą, patogu atsižvelgti į leksines semantines grupes, tačiau kartais reikia atsižvelgti į kolokatus. Pavyzdys galėtų būti veiksmažodis išleisti, vartojamas reikšme „parengti, išmokyti“ (DŽ7i). Veiksmažodžio išleisti, vartojamo šia reikšme, vartosenos pavyzdžių tekstyne MATAS pasitaikė nedaug, todėl jo ir pamatinio žodžio leisti konkordansai tikrinti DLKT. Remiantis DRLKŽ, atrinktos trys dažniausios veiksmažodžio išleisti formos – išleido, išleisti, išleista – ir jų konkordansai lyginti su atitinkamomis pamatinio žodžio formomis – leido, leisti, leista. Paaiškėjo, kad veiksmažodis išleisti, vartojamas reikšme „parengti, išmokyti“, prisijungia žmonių leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius, kaip ir pamatinis veiksmažodis leisti, vartojamas tam tikromis reikšmėmis. Vis dėlto veiksmažodis išleisti labai dažnai linkęs prisijungti kolokatus absolventai ir laida: Iki 1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas išleido 3790 absolventų; 1919 m. gruodžio 16 d. karo aviacijos mokykla išleido pirmąją bei paskutiniąją laidą (DLKT). Veiksmažodis leisti tokių kolokatų prisijungti nelinkęs. Taigi, kartais į leksines semantines grupes atsižvelgti neužtenka – leksikalizaciją galima atpažinti iš kolokatų. Galima teigti, kad šis atpažinimo kriterijus svarbus, tačiau subjektyvus: analizuojant tekstyną tenka atsirinkti, pagal ką bus tikrinamas leksinis junglumas – pagal leksines semantines grupes (jeigu taip, tai pagal kokias) ar pagal kolokatus. Jeigu priešdėlinio veiksmažodžio semantinių sąsajų su pamatiniu veiksmažodžiu randama ir priešdėlinio bei pamatinio veiksmažodžio leksinis junglumas panašus, tai dar nereiškia, kad priešdėlinis veiksmažodis nėra leksikalizuotas – jis gali neturėti bendrosios (grupinės darybos ar semantinių grupių) reikšmės. Taigi reikia tikrinti toliau. Vienas iš būdų – atsižvelgti į gramatinį LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 junglumą. Veiksmažodžiams, turintiems tam tikrą bendrąją reikšmę, būdingas tam tikras gramatinis junglumas. Taigi svarbu išsiaiškinti, koks gramatinis junglumas būdingas veiksmažodžiams, turintiems tam tikrą bendrąją reikšmę. Jeigu veiksmažodžiui būdingas kitoks gramatinis junglumas nei bendrąją reikšmę turintiems veiksmažodžiams, galima teigti, kad jis bendrosios reikšmės neturi (gali turėti kitą bendrąją reikšmę arba neturėti nė vienos iš bendrųjų reikšmių) ir yra leksikalizuotas. Pavyzdžiui, veiksmažodis nustatyti, vartojamas reikšme „sureguliuoti“, linkęs prisijungti daiktų leksinei semantinei grupei priklausančių daiktavardžių galininką: tikslius astronomijos prietaisus galite lengvai nustatyti; sudėti daiktus į vietas ir nustatyti laikrodžius (DLKT). Panagrinėjus veiksmažodžių su priešdėliu nubendrąsias reikšmes, matyti, kad šio priešdėlio vediniai linkę prisijungti daiktų leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius: „Priešdėlio nuvediniai žymi pagrindiniu žodžiu pasakomo veiksmo išplitimą erdvėje ar ko nors paviršiuje.“ (LKG 1971: 208). Tačiau minint to priešdėlio veiksmažodžius LKG kaip pavyzdys pateikiamas Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą kepina saulė nenaudingą plotą (LKG 1971: 208). Taip aiškėja, kad daiktų leksinei semantinei grupei priklausantys daiktavardžiai prie vedinio nukloti prijungiami įnagininko, o ne galininko linksniu. Vienos reikšmės veiksmažodis nustatyti tokią bendrąją reikšmę turi – ne „sureguliuoti“, o „daug pridėlioti“ (DŽ7i). DŽ7i pateikiami tokie pavyzdžiai: Nustatyti stalą valgiais ir, kai veiksmažodis vartojamas kaip sangrąžinis, – Visus kampus nusistatė vazonais. DLKT rastas pavyzdys – Stalai šampanu ir konjaku nustatyti. Kaip matyti, veiksmažodis nustatyti, vartojamas reikšme „daug pridėlioti“, daiktų leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius prisijungia įnagininko linksniu, todėl galima teigti, kad jis turi LKG nusakomą bendrąją reikšmę: „Priešdėlio nuvediniai žymi pagrindiniu žodžiu pasakomo veiksmo išplitimą erdvėje ar ko nors paviršiuje“ (LKG 1971: 208). Veiksmažodis nustatyti, vartojamas reikšme „sureguliuoti“, daiktų leksinei semantinei grupei priklausančius daiktavardžius linkęs prisijungti galininko linksniu, taigi jis šios bendrosios reikšmės neturi. LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Taip tikrinta, ar veiksmažodis turi nors vieną bendrąją reikšmę. Tam tikro priešdėlio vediniams gali būti būdinga ne viena bendroji reikšmė, taigi reikia tikrinti, ar priešdėlinis veiksmažodis neturi nė vienos iš jų. Jeigu nė vienos bendrosios reikšmės nenustatoma, veiksmažodis laikomas leksikalizuotu. Taip prieinama prie išvados, kad veiksmažodis nustatyti, vartojamas reikšme „sureguliuoti“, yra leksikalizuotas. Tai objektyvesnis leksikalizacijos atpažinimo kriterijus, jį patogu tikrinti tekstyne. Taigi, leksikalizacijos atpažinimo kriterijai tekstyne gali būti taikomi tokia tvarka (jeigu leksikalizacija nustatoma, tolesnio kriterijaus taikyti nebereikia). Pirmiausia tikrinama, ar yra vartojamas rūpimo priešdėlinio veiksmažodžio pamatinis veiksmažodis ir, jeigu jis nevartojamas, priešdėlinis veiksmažodis laikomas leksikalizuotu. Tada tikrinama, ar priešdėlinis veiksmažodis gali prisijungti dar vieną priešdėlį ir, jeigu tokių atvejų randama, vieno priešdėlio vedinys laikomas leksikalizuotu. Po to tikrinama, ar priešdėlinio veiksmažodžio leksinis junglumas panašus į pamatinio veiksmažodžio leksinį junglumą ir, jeigu šis junglumas skiriasi, priešdėlinis veiksmažodis laikomas leksikalizuotu. Galiausiai remiantis gramatiniu junglumu tikrinama, ar priešdėlinis veiksmažodis turi kurią nors bendrąją reikšmę. Jeigu gramatinis junglumas kitoks nei kitų bendrąsias reikšmes turinčių veiksmažodžių, priešdėlinis veiksmažodis laikomas leksikalizuotu. IŠVADOS Leksikalizacija yra plačios aprėpties, ne vieną kalbos lygmenį apimantis ir ne visiškai vienodai suprantamas reiškinys. Priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacija siejama su vedinio semantiniu savarankiškumu ir reikšmės individualumu: veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu ir nebėra tik žodžių darybos rezultatas arba kai jis turi tik LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 individualią darybos reikšmę, bet neturi bendrosios (grupinės darybos ar semantinių grupių) reikšmės. Straipsnyje aprašyta, kokie priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijai išryškėjo iš teorinių darbų, ir kaip šiuos kriterijus mėginta taikyti tekstynuose. Dviejų tekstynų pagrindu išanalizavus 9-ių priešdėlinių veiksmažodžių (apibūdinti, atlikti, išleisti, nustatyti, parduoti, pradėti, priimti, sudaryti, užimti) leksikalizavimąsi ir 4-ių iš jų (nustatyti, išleisti, parduoti, apibūdinti) leksikalizavimosi polinkius aprašius šiame straipsnyje, aiškėja tam tikras leksikalizacijos kriterijų taikymo eiliškumas: jei taikant vieną kriterijų leksikalizacija atpažįstama, kito kriterijaus taikyti nereikia. Pirmiausia didelės apimties tekstyne tikrinta, ar vartojamas priešdėlinio veiksmažodžio pamatinis veiksmažodis: jeigu jis nevartojamas, priešdėlinis veiksmažodis laikomas leksikalizuotu. Šį kriterijų paranku taikyti pirmą, nes jis nesunkiai patikrinamas. Tada didelės apimties tekstyne tikrinta, ar priešdėlinis veiksmažodis gali prisijungti dar vieną priešdėlį: jeigu gali, priešdėlinis veiksmažodis su vienu priešdėliu laikomas leksikalizuotu (išimtis – veiksmažodis išpasakyti). Šį kriterijų taip pat patogu taikyti, nes jis irgi nesunkiai patikrinamas. Po to tikrinta, ar priešdėlinis veiksmažodis turi semantinių sąsajų su pamatiniu veiksmažodžiu: jeigu neturi, teigiama, kad priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuotas. Tekstyne semantinės sąsajos tikrintos lyginant leksinį junglumą: analizuoti priešdėlinio ir pamatinio veiksmažodžio konkordansai, atsižvelgta į tai, ar priešdėlinis ir jo pamatinis veiksmažodis prisijungia toms pačioms leksinėms semantinėms grupėms priklausančius žodžius ir tokius pačius kolokatus. Nors šis leksikalizacijos atpažinimo kriterijus subjektyvokas, jis labai svarbus. Jį patikrinti užtrunka nemažai laiko (reikia peržvelgti nemažus konkordansus), todėl kriterijus taikytas trečias. LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Galiausiai tikrinta, ar priešdėlinis veiksmažodis turi bendrąją reikšmę: jeigu neturi nė vienos bendrosios reikšmės, veiksmažodis laikytas leksikalizuotu. Tai tikrinta atsižvelgiant į gramatinį junglumą: jeigu priešdėlinio veiksmažodžio gramatinis junglumas kitoks nei bendrąsias reikšmes turinčių veiksmažodžių gramatinis junglumas, šis veiksmažodis laikytas leksikalizuotu. Tai objektyvesnis kriterijus, jį patogu taikyti, tačiau užtrunka nemažai laiko (reikia peržvelgti nemažai konkordanso). Nors šiuos leksikalizacijos atpažinimo kriterijus tekstynuose galima taikyti, paaiškėjo, kad kiekvieno veiksmažodžio leksikalizacijai atpažinti gali prireikti skirtingų kriterijų, taigi universalių kriterijų nėra. Taip pat gali būti tokių atvejų, kai remiantis šiais kriterijais leksikalizacija gali būti neatpažinta (gali reikėti daugiau kriterijų, leidžiančių atpažinti, kad priešdėlinis veiksmažodis neturi bendrosios reikšmės). Tada leksikalizacijos galima ieškoti ne tekstyne arba nagrinėti, kokių dar kriterijų gali būti, kuriuos būtų galima taikyti tekstyne. Priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijų tyrimas naudingas semantikos mokslui. Šiame darbe kriterijai susisteminti ir aprašyti, teoriniuose leidiniuose daugiau dėmesio skirta bendrosioms reikšmėms, o ne išimtiniams leksikalizacijos atvejams. Toliau būtų galima tirti kitus leksikalizacijos atvejus (pavyzdžiui, linksnių stabarėjimą, daugiskaitos semantinį atsiskyrimą ir t. t.). ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio mėn.–2020 m. gegužės mėn.]. LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 DRLKŽ – Dažninis rašytinės lietuvių kalbos žodynas. A. Utka, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2009. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/Dazninis_zodynas.pdf. DŽ7i – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. S. Keinys, 7-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis. MATAS – Lithuanian Morphologically Annotated Corpus – MATAS v1.0. E. Rimkutė, A. Bielinskienė, V. Dadurkevičius, J. Kovalevskaitė, A. Utka, L. Boizou, 2019: Prieiga internete: https://clarin.vdu.lt/xmlui/handle/20.500.11821/33. LITERATŪRA Ambrazas Saulius 1990: Lietuvių kalbos istorinės žodžių darybos principai. – Lituanistica 1, 59– 65. Booij Geert 2005: Grammar of Words: An Introduction to Linguistic Morphology, Oxford: Oxford University Press. Cvilikaitė Jurgita 2005: Leksinės ertmės: anglų kalbos „A Pet“ ir jo lietuviškų atitikmenų analizė. – Žmogus kalbos erdvėje: mokslinių straipsnių rinkinys 4, Kaunas: Vilniaus universiteto leidykla, 34–46. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB0001:J.04~2005~1367153653318/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. 4-as patais. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Girčienė Jurgita 2012: Naujoji lietuvių kalbos leksika: teorija ir praktika: metodinė priemonė, Vilnius: Edukologija. Prieiga internete: http://talpykla.elaba.lt/elabafedora/objects/elaba:4331816/datastreams/MAIN/content. Jancaitė Laima 2020: Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimas: magistro darbas. Vadovė prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. LAIMA JANCAITĖ. Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.05 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Keinys Stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. LKG 1971 – Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Marcinkevičienė Rūta 2000: Tekstynų lingvistika: teorija ir praktika. – Darbai ir dienos 24, 7–64. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/marcinkeviciene.pdf. Marcinkevičienė Rūta 2011: Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/208/1/ISBN9789955127543.pdf. Paulauskas Jonas 1958: Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje. – Literatūra ir kalba 3, 301–453. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Ružė Albertas 2000: Priešdėlinių veiksmažodžių semantika. – Paradigmatika, sintagmatika ir kalbos funkcijos: tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga, Kaunas: Vilniaus universitetas, 160–162. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija (elektroninis variantas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt. Gauta 2020 06 02 Priimta 2020 10 30