Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas KNYGA ŽEMAITIŠKAI MOKANTIEMS IR BESIMOKANTIEMS Recenzija: Šiaurės žemaičiai kretingiškiai: mokomoji knyga, sudarė Jūratė Lubienė, Asta Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020, 283 p. ISBN 978-609-411-273-7. Lietuvių kalbos instituto leidykla 2020 metais išleido net kelias žemaičių kalbai skirtas knygas: Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos (1771–1849) pamokslų rinkinį 1 ir dvi mokomąsias, skirtas šiaurės žemaičių kretingiškių ir pietų žemaičių raseiniškių patarmių savitumui suvokti. Panorus mokytis žemaičių kalbos ar ją tyrinėti, su visomis žemaičių (pa)tarmėmis 2 , ryškiausiomis jų kalbinėmis ir žemaičių kultūros istorijos ypatybėmis dabar jau galima susipažinti išsamiau 3 , nes serijoje Lietuvių kalbos tarmės mokyklai yra pasirodę jau ir kiekvienai (pa)tarmei skirti leidiniai: Vakarų žemaičiai (2006, sud. Jonas Bukantis, Asta Leskauskaitė, Vilija Salienė), Pietų žemaičiai varniškiai (2017, sud. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vida Marcišauskaitė), Pietų žemaičiai raseiniškiai (2020, sud. Gintarė Judžentytė, Vida Marcišauskaitė), Šiaurės žemaičiai telšiškiai (2013, sud. Juozas Pabrėža, Vida Marcišauskaitė, 1 Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambroziejaus Pabrėžos, parengė Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. 2 Pagal tradicinį požiūrį, kai kalbama apie visos Lietuvos tarmių sistemą, žemaičių tarmė skirstoma į tris – vakarų, šiaurės ir pietų – patarmes (apie skiriamąsias šių patarmių ypatybes žr.: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sudarė Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004, 195–284). Kalbant vien apie žemaičių ploto kalbos sistemą, gali būti skiriamos trys – vakarų, šiaurės, pietų – žemaičių tarmės ir dvi patarmės: šiaurės žemaičių – telšiškių ir kretingiškių – ir pietų žemaičių – varniškių ir raseiniškių (apie tokį reliatyviai suvoktiną žemaičių ploto skirstymą žr.: Juozas Pabrėža Žemaičių kalba ir rašyba, Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2017, 47–48). 3 Dabartinę žemaičių tarmės (tarmių grupės) situaciją atspindinčių ypatybių aprašą žr.: Daiva Aliūkaitė, Rima Bakšienė, Jurgita Jaroslavienė, Gintarė Judžentytė, Asta Leskauskaitė, Jūratė Lubienė, Violeta Meiliūnaitė, Dalia Pakalniškienė, Vilija Ragaišienė, Regina Rinkauskienė, Janina Švambarytė-Valužienė, Jolita Urbanavičienė, Daiva Vaišnienė. Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas, sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 2014, 129–146. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.12 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Asta Leskauskaitė) 4 . Kiekvienoje iš jų rasime ne tik skiriamųjų (pa)tarmės ypatybių ir krašto kultūrinio gyvenimo išskirtinumo aprašus, (pa)tarmių užimamo ploto apibūdinimą, gyvenamųjų vietų (punktų) sąrašus ir žemėlapius, bet ir tarmiško kalbėjimo mokymui ar mokymuisi pravarčių metodinių patarimų, nurodymų, pastabų. Šiose knygose esama žemaitiško kalbėjimo tekstų transkribuota ir transponuota pateiktimis (kiekvieną knygą lydinčioje elektroninėje laikmenoje randame ir garso įrašų – tai tekstų atsiradimo pagrindas), meninės žodinės kūrybos, informacijos apie iš to krašto kilusius rašytojus bei rašančiuosius – literatus, kalbininkus, istorikus – ir jų kūrybos pavyzdžių. Knygų struktūra nėra visiškai vienoda, varijuojama tarp vadovėlio ir chrestomatijos. Šį gausų rinkinį 2020 metais papildė dar viena knyga – Šiaurės žemaičiai kretingiškiai. Kaip ir kiti serijos Lietuvių kalbos tarmės mokyklai leidiniai, taip ir Šiaurės žemaičiai kretingiškiai turi du pavidalus – tai knyga, parengta doc. dr. Jūratės Lubienės, ir elektroninė garso įrašų laikmena, kurią parengė dr. Asta Leskauskaitė. Skaitant knygą akivaizdu, kad įprastinis terminas sudarytoja(s) šiuo atveju turi būti suprantamas ne pažodžiui, o kiek plačiau, kaip apimantis ne tik į knygą sudėtų tekstų ir iliustracijų paieškos, atrankos, parengimo darbus, bet ir nemenkos apimties teksto rašymą, taigi ir tikrąją autorystę. J. Lubienės plunksnai priklauso Pratarmė (p. 7–9), tarminės medžiagos dėstymo bendrąją metodiką apimančios dalys Metodiniai patarimai (p. 10–25), Įvadas (p. 26–51) ir pasirinktosios patarmės specifiką atskleidžiantis Šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės aprašas (p. 52–97), taip pat skaitytojo dėmesį aktyvinantys po dažno teorinio skyrelio (p. 44, 50–51, 62–65, 73, 76–80) ir kiekvieno patarmės teksto (žr. Šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės tekstai, p. 98–189) ar tekstų grupės (žr. Tarminė poezija, p. 190–226) pateikiami Klausimai ir užduotys, pagal poreikį knygoje pabarstyti mažesni ar didesni skyrelio Ar žinote? trupiniai (žr., pvz., p. 43–44, 49–50, 102– 103, 163–165). Pastarieji skyreliai, palyginti su jau minėtomis žemaičių (pa)tarmes pristatančiomis knygomis, yra J. Lubienės sumanyta naujovė. Juose pateikiama informacija žadina skaitytojo – tarmės mokyti(s) ketinančio arba ją mokančio – pastabumą ir padeda atkreipti dėmesį į išskirtinesnius žemaičių istorijos ir kalbos dalykus (plg., pavyzdžiui, p. 72 esančią pastabą apie kai kurių bendrinėje kalboje įprastų vardų žemaitišką kilmę, p. 159–160 4 Nurodytieji leidiniai išleisti Lietuvių kalbos instituto leidykloje. Paramą leidinių rengimui ir leidybai skyrė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos ir Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011– 2020 metų programos lėšų. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.12 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 pateiktas pastabas apie žydų gyvenimą Žemaitijoje). Po knygą išbarstyti skirsniai Ar žinote? leidžia autorei pasidalinti ne tik bendrosiomis žiniomis, bet ir savuoju matymu, pavyzdžiui, nuomone apie dažnai tik susitarimu pagrįstą sąvokų kalba ir tarmė skirtumą 5 , galimą šiaurės žemaičių patarmės kilmę (p. 72) ir pan. Tiesa, laikantis vadovėlinio principo prie šiuose skirsniuose teikiamų bendrojo ar specialiojo pobūdžio žinių ne visada būna pateikta informacijos šaltinio, kuriuo remtasi, nuoroda. Panašu, kad taip daroma tik tais atvejais, kai remiamasi literatūra iš knygos pabaigoje duodamo literatūros sąrašo (žr. Literatūra apie tarmes, p. 282–283), nes perteikiant ne tarmėtyros, o etnologijos, etimologijos, mitologijos tyrimų įdomybes naudotų literatūros šaltinių nuorodos yra pateikiamos (plg., pvz., p. 142; 154; 164– 165). Vis dėlto kiek trikdo jas pateikiant taikomas apibendrinamojo citavimo, kai nurodomas tik leidinys, kuriuo remtasi, būdas, taikytas, beje, ir 2006 m. išėjusioje knygoje Vakarų žemaičiai 6 . Tikėtina, kad tokį pasirinkimą nulėmė itin geranoriška didaktinė šių knygų autorių prielaida, kad, neturėdami konkrečių nuorodų, skaitytojai panorės ieškoti ir susiras daugiau informacijos. Dar viena naujovė, kuria J. Lubienės knyga išsiskiria nurodytų mokomųjų žemaitiškų knygų grupėje, yra Teminis tarminių žodžių žodynėlis (p. 265–279) 7 . Nors šiaurės žemaičių leksika su puikiomis kalbėjimo iliustracijomis gana nuodugniai perteikta dviejuose žodynuose (apie juos rašoma ir aptariamoje knygoje, p. 75) 8 , kiekvienas žemaitiškų žodžių žodynėlis, o ypač teminis, naudingas tiek (besi)mokančiam, tiek ir skaitytojui, kuriam ta tarmė yra jo gimtoji kalba. Teminis žodynėlis padeda prisiminti senovinius, rečiau vartojamus tarminius 5 Plg.: „<...> riba tarp kalbos ir tarmės – susitarimo dalykas. Seniau kriterijus buvo paprastas: jei žmonės nebesupranta vieni kitų, vadinasi, šneka skirtingomis kalbomis. Moderniame pasaulyje, ypač Europoje, vyrauja požiūris, kad kalba ir valstybė yra susijusios, kad sava kalba yra esminis valstybės bruožas. Taigi Lietuvoje šnekame lietuvių kalba, turinčia įvairių vartojimo variantų, tarp kurių yra ir tarmės. Lietuvių dialektologija tiria lietuvių kalbos tarmes, patarmes, šnektas, pašnektes. Tačiau jei turime omenyje ne visą lietuvių kalbą, o tik vieną tarmę, pavyzdžiui, žemaičių, galime vadinti ją kalba. <...> Kalbant apie namus <...>, gimtinę, taip pat pasakoma: mano gimtoji kalba (vietoje tarmė) – žemaičių <...>“ (p. 49–50). 6 Knygose Šiaurės žemaičiai telšiškiai (2013), Pietų žemaičiai varniškiai (2017), Pietų žemaičiai raseiniškiai (2020) pasirinktas tikslusis citavimas, supaprastinantis norimos papildomos informacijos paiešką. 7 Knygoje Pietų žemaičiai varniškiai (2017, p. 130–143) pateiktas mokytojos Adelės Urbaitės (1926–2014) sudarytas abėcėlinis žodynėlis Švėkšnoje ir Švėkšnos apylinkėse XX a. vartoti ir tebevartojami žodžiai. 8 Žr. Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynas (2011; sud. Danguolė Mikulėnienė, Daiva Vaišnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas) ir Birutės Vanagienės Šiaurės vakarų žemaičių žodynas. Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos, A–O; P–Ž (2014–2015; moksliniai redaktoriai: Danguolė Mikulėnienė, Juozas Pabrėža, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.12 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 žodžius (pvz.: geronkštis ~ geránkštis ,krūminis dantis‘, kondouls ~ kánduolas ,riešuto branduolys‘, p. 269, 278), suvokti kai kurių žodžių kilmę (plg. pastalčios ~ pastálčius ,stalčius‘, p. 274) ar tarpusavio sąsajas (plg.: krėtė – kr tė ,kelnių dugnas, užpakalinė sėdimoji dalis‘ ir sosėkrėtiuotė – susikričióti, -ó(ja), -ójo ,drabužio, ppr. marškinių, kraštus sukišti į kelnes‘, p. 275), pastebėti, kad, pavyzdžiui, ne tik kiek retesnis šondrėika ~ šùndrieka ,pataisas‘, bet ir tokie įprasti augalų pavadinimai kaip trauklapis ~ traũklapis ,gyslotis‘, vaivorā ~ vaivórai ,girtuoklės (uogos)‘ yra tarmybės (žr. p. 278) 9 . Skaitant apie leksinių, semantinių, morfologinių, darybinių, morfoneminių tarmybių savitumus (p. 74–75) darosi akivaizdu, kad tarminiai žodžiai tos pačios (pa)tarmės ar šnektos gimtakalbiams priimtini skirtingu lygmeniu. Tokio skirtingo priimtinumo, taigi ir vartojimo, iliustracija yra c rọlis / cīrolis ~ crulis ,vyturys‘, kurį aptariamos knygos autorė suvokia kaip įprastą tarmybę (žr. p. 74, 278), nors kitiems, net ir iš gretimų vietovių kilusiems, žemaičiams šis žodis gali būti kur kas mažiau įprastas, visai retas, svetimas ar bent suvokiamas kaip skolinys 10 . Apie daugelio žemaičiams įprastų skolinių natūralumą ir specialias pastangas jų beveik neteikti Teminiame tarminių žodžių žodynėlyje rašo ir pati J. Lubienė (p. 266–267). Beje, skaitant knygą akivaizdžiai matyti, kad teminis žodynėlis atsirado labai natūraliai, knygos autorei pamažu kuriant savąją žemaičių kalbos dėstymo metodiką, nes didaktikai skirtuose knygos skyreliuose gausu individualaus ir grupinio darbo užduočių, siūlančių remiantis skaitytu tekstu sudaryti gimtosios tarmės (p. 104) ar žemaitiškų žodžių (pvz., p. 108, 114, 118) žodynėlį. Kalbant apie žodynėlį, paminėtinas kiek per siauras morfoneminės tarmybės silkinis, -ė 11 reikšmės nusakymas junginyje sėlkėnė košė ~ silkinė košė vien apibūdinimu ,košė iš perlinių kruopų su bulvių tarkiais‘, nekartojant pavadinime esančio ,šilkinė‘ (gretiminė žodžių sėlkėnė košė ~ silkinė košė ir sėlksoltė ~ siksultė ,silkių rasalas‘ pozicija žodynėlyje kliudo suvokti žodžio silkinis ryšį su ankstesnėje teminėje grupėje nurodytu sėlks ~ sikas ,šilkas‘, p. 275). Pabaigoje ypač svarbu paminėti išskirtinumu labiausiai pasižyminčią ir reikšmingiausią aptariamo leidinio (kaip ir kitų mokomųjų knygų apie žemaičių tarmes) dalį – tarminius 9 Dar vieną teminį žemaitiškų tarminių žodžių sąrašą žr.: Pabrėža Juozas. Min. veik. 2017, p. 105–113. 10 Apie kuršišką tokių žodžių kaip cyrulis ,vieversys‘, pylė ,antis‘, pūrai, kūlis ,akmuo‘ kilmę ir didelį vientisą žodžių krupis, cyrulis, pūrai arealą Žemaitijos ir Latvijos teritorijose žr. Pabrėža Juozas. Min. veik. 2017, p. 108. Dar plg. aprašą „cīrulis – vieversys, vyturys, cyrulis dial.“ leidinyje Latvių-lietuvių kalbų žodynas / Latviešulietuviešu vārdnīca (2003; sud. Alvydas Butkus, Kaunas: ÆSTI, p. 141). 11 Apie silkinis ,šilkinis‘ reikšmę žr.: Vanagienė Birutė. Min. veik. 2015, p. 183. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.12 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 tekstus. Akivaizdu, kad jie parinkti tikslinei auditorijai ir atitinka mokymo(si) poreikius (apie tekstus lydinčias užduotis jau buvo užsiminta 12 ). Bet labiausiai jie vilioja ne tuos susivokusius sąmoninguosius, o pačius nuoširdžiausius šios serijos knygų skaitytojus – gimtakalbius emigrantus, kurie, kaip sako Algirdas Ruškys, ne tik nuo tarmės „atitolsta pavilioti didelių miestų“, bet ir „labiausiai jos pasiilgsta“, nes jiems „tarmės pasaulyje – kitos gyvybės prasmės“ (p. 247–248). Profesionaliai pateikti tarmės tekstai jiems suteikia didžiausią skaitymo (klausymo) malonumą ir paguodą, kad viskas ir tarmėje, ir jų pačių gimtosios kalbos suvokime tebėra taip kaip buvę. Skyriuje Šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės tekstai (p. 98–189) skelbiami 24 pokalbiai yra sugrupuoti pagal temas, į kurias nukrypsta istorijų pasakotojų dėmesys – į skirtingų gyvenimo tarpsnių (vaikystė, jaunystė, branda) ir laikotarpių (karas, tremtis) pãtirtis, kasdienybę, papročius, tikėjimą, pramanus, išmonę, mitologinio suvokimo atspindžius. Knygoje pateikti tekstai atkartoja garso įrašus, darytus 1964 (3 vnt.), 1973 (4 vnt.), 1974 (5 vnt.), 1980 (1 vnt.), 1993 (2 vnt.), 2011 (7 vnt.) ir 2012 (2 vnt.) metais. Šių tekstų autoriai – vyresniosios kartos atstovai: jų amžius svyruoja nuo 51 iki 92 metų (gimę 1890–1940 m.) 13 , tai daugiausia moterys, tik keturi pasakotojai – vyrai. Visi perrašai yra daryti J. Lubienės, jie tikslūs 14 , skelbiami pirmą kartą. Neabejotina, kad šie tekstai aktualūs ne tik dėl mokymo(si) ir skaitymo ar klausymo malonumo – jų duomenys bus panaudoti ir moksliniuose tyrimuose. Tekstai puikiai atspindi liaudiško žemaitiško dialogo (su specifiniais intarpais, kreipiniais, palyginimais), sakinio, frazės ypatumus, o klausantis malonu pagauti vos juntamus (transkripcijoje visiškai ar beveik neatsispindinčius) respondentų iš skirtingų, vienas nuo kito labiau nutolusių punktų, kurių yra trisdešimt penki 15 (žr. p. 280–281 pateikiamą Kretingiškių gyvenamųjų vietų (punktų) sąrašą ir p. 53 pateikiamą žemėlapį Šiaurės žemaičiai kretingiškiai 16 ), 12 Čia dar tiktų nurodyti, kad užduotys kartais (pvz., p. 136, 151) dar susiejamos ir su skyriuje Lietuvių kalbininkai – šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės atstovai (p. 227–264) pateiktų tekstų skaitymu. 13 Tik 1964 m. darytų įrašų pateikėjų gimimo data nežinoma (nenurodyta). 14 Perrašuose tik keletas neatitikimų: pasakojime Apie kaukus trūksta frazės niès dat rẹs ’nesi patyręs‘ (plg. p. 171 ir įrašo 3:41–3:42 atkarpą); trūksta žodžio nuod ejẹ (p. 174) teksto Pirmojo pasaulinio karo kareivio prisiminimai frazėje bàtọr ejâu nuod ejẹ ọnt‿sã˙ a gèrũo(s) sve˙kã˙tas ~ beturėjau nodieją (’viltį‘) ant sávo gerõs sveikãtos (plg. įrašą ties 02:29); trūksta sakinio išbọvâu m enesi i kèl s t n savâitẹs / nepẹlnâ dọ mienesọ ~ Išbuvau mėnesį ir kelias ten savaites. Nepilnai du mėnesiu(s) teksto Apie trėmimą į Vokietiją pabaigoje (p. 188, plg. įrašą 04:30–04:35 atkarpoje). Dar minėtina korektūros klaida transponuojant vaitsų (–> vaistų) (p. 148). 15 Sąraše įsivėlusi korektūros klaida: paskutine rodo ne 35-ą, o 37-ą poziciją (p. 281). 16 Jei būtų leidimo kartojimo galimybė, reikėtų taisyti iš kito leidinio perkeltame žemėlapyje įsivėlusią 252-o punkto pavadinimo klaidą. Kitur (p. 7, 281) Žadvaina (Plungės r., Pelaičių sen.) užrašyta teisingai. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.12 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 kalbėjimo savitumo ir tarties niuansus 17 . Tarminius tekstus prasminga skelbti atsižvelgiant į skirtingus parametrus – ne tik į pasakojamų istorijų savitumą, teminę raišką, literatūrinę prasmę, bet ir į skirtingą įrašų darymo laiką, respondentų amžių, kilmę (gyvenamąją vietą), lytį ir pan. Reikšmingi yra ne tik ankstesnio, bet ir dabartinio laikotarpio įrašai, rodantys realiąją kalbos (tarmės) situaciją. Gaila, kad mokomosios knygos žanras, leistinoji ir numatytoji apimtis sumažino tokių tekstų skaičių. Gãlima tik vltis, kad į šią knygą netilpę jau atrasti vertingi tekstai ir tie, kurie dar nepastebėti tūno garso įrašų saugyklose ir archyvuose ar bus įrašyti ateityje, pateks į būsimų J. Lubienės kūrybinių užmačių lauką. Gauta 2021 12 29 Priimta 2021 12 31 17 Teksto Laumalių kaimo vardas garso įrašas (trukmė 2 min 33 s) laikmenoje defektuotas.