COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose

200 BENDRINĖ KALBA | 95 DITE LIEPA LU La iešu alodas ins i ū s, Rīgas S adiņa uni e si ā e EVIJA LIPARTE Nep iklausoma e ėja doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.06 COVID-19 PANDEMIJA IR KARAS UKRAINOJE: EUFEMIZMŲ IR DISFEMIZMŲ VARTOJIMAS VIEŠAJAME DISKURSE LATVIŲ, LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE1 ESMINIAI ŽODŽIAI: eu emizmai, dis emizmai, COVID-19 pandemija, ka as, iešasis disku sas. ANOTACIJA S aipsnis apima d i leksikos ka ego ijas – eu emizmus i dis emizmus, a o us yks an d iem didžiausiems, nuo 2020 m. isą pasaulį suk ė usiems globalinio mas o į ykiams: COVID-19 pandemijai i Rusijos p adė am ka ui Uk ainoje. Į s aipsnį į auk i eu emizmai i dis emizmai į a dija minė us į ykius la ių, lie u- ių i usų kalbomis. Tiek pandemijos laiko a pio, iek i ka o leksikos analizei pasi ink a po d i leksikos g upes: 1) COVID-19 pandemiją apibūdinan ys žodžiai; suskaldy os isuomenės puses apibūdinan ys žodžiai; 2) Rusijos ka ui p ieš Uk ai- ną į a dy i panaudo os leksemos; ka iaujančias puses apibūdinan ys žodžiai. ABSTRACT This a icle co e s wo lexical ca ego ies: euphemisms and dysphemisms in wo majo global e en s ha shook he wo ld since 2020: he COVID-19 pandemic and he wa ha Russia s a ed in Uk aine. The euphemisms and dysphemisms ea u ed in he a icle a e used o designa e said e en s in he La ian, Li huanian, and Russian languages. Fo he lexical analysis o bo h he ocabula y o he pan- 1 S aipsnio pag indas y a dalis p anešimo, ku is bu o pe skai y as 2022 m. ugsėjo 8 d. Vilniaus uni e si e e ykusioje a p au inėje kon e encijoje Sla ijos pa ibiai XX–XXI a. sandū oje. Kalba– isuomenė–kul ū a– apa ybė. Viena iš s aipsnio au o ių D. Liepa s aips- nį engė pagal La ijos als ybinių y imų p og amos p ojek ą Daba inės la ių kalbos a ojimas i aida (N . VPP-LETONIKA-2022/1-0001). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 201 demic pe iod and ha o he wa ime we e selec ed wo lexical g oups: (1) wo ds ha desc ibe COVID-19 and he sides o he socie y di ided; (2) lexemes used o designa e he Russia-Uk aine wa and he wo ds ha desc ibe he wa ing sides. ĮVADAS IR BENDRAS TEMOS APIBŪDINIMAS Socioling is ė Ina D u ie ė (2021: 7) y a nu odžiusi, kad „XXI amžiaus ečiasis dešim me is p asidėjo naujais išbandymais žmonijai, p ie bend ų globalinių sunkumų – klima o pokyčių, smu inių kon lik ų, pajamų nely- gybės i ki ų – p idėdamas naujo i uso sukel ą pandemiją“. Da nenu imus isuomenės ais oms dėl COVID-19, 2022 m. asa io 24 d. pasaulį suk ė- ė nauja agedija – Rusijos įsi e žimas į Uk ainą. Šie pas a ųjų ejų me ų globalinio mas o į ykiai pa eikė i kalbos a ojimą. Pasak poli inių eu e- mizmų i dis emizmų y ėjo And ejaus Veisbe go, kalbos aiška pasida ė ulga esnė – ai lemia eali si uacija. „Apie Š eiko e imą ečiame–ke - i ame dešim me yje isuomenė aip pa sakė, kad jis y a nepap as ai ne- š ankus i su usišku slengu, be aip jau y a: ka o me u žmonės keikiasi, i ai galima sup as i“ (Valodnieki 2022). Vokiečių kilmės JAV kalbininkas, maledik ologijos2 p adininkas i ba a ų–aus ų keiksmažodžių žodyno su- da y ojas Reinholdas Amanas panašiai ašė apie ka ą ki ame li e a ū os kū inyje: Home o aizduojami did y iai p ieš ko odami ginklais iškone- eikda o ieni ki us (Aman 1975: 160). Keikimąsi jis apibūdina kaip ag e- sy ų žodinį eiksmą, ku is dažniausiai yks a susijaudinus, būna sukel as us acijos (Aman 1975: 153). Emocijoms i eakcijai į si uaciją iš eikš i dažnai ieškoma ne ik slengo žodžių, be i naujažodžių: „<...> kalbos d asia is da gy a. Kalbos sis e- ma is da y a lanks i, žmonės geba eaguo i į ak ualius į ykius ku dami naujus žodžius i kons ukcijas pagal jau esamus modelius. S a biausia – nė a dingę žaidimo kalba i jos kū ybos elemen as. Tai, kad kalboje esama kū ybos, y a ienas iš odiklių, kad ji y a gy ybinga, kad kalban ieji su o- kia kalbą kaip sau p iklausančią, kaip e ybę. Tai pa i ina, kad la ių kalba y a pajėgi p iside in i p ie be kokių sąlygų“ (D u ie e 2022: 202). 2 Maledik ologija ( ok. Maledik ologie, angl. maledic ologie < lo . maledice e ‘keik is, iškone- eik i’) – psicholing is ikos, socioling is ikos i psichologijos s i is, i ian i keikimąsi i pik žodžia imą, . y. leksiką, ku ia ealizuojamas ienas iš ag esy ios kalbėsenos ak ų – kone eikimas. 202 BENDRINĖ KALBA | 95 Šio s aipsnio au o ės į ai ių šalių leidiniuose jau ap a ė pandemijos paska in ą ling is inę kū ybą leksikos i žodžių da ybos aspek u, aip pa ašė apie la ių i lie u ių požiū io į pandemiją i jos ealijas bend umus i ski umus3. Pe pas a uosius ejus me us dėl isuomenės ak y umo ži- niasklaidos p iemonėse, publikacijose, socialinių inklų komen a uose la ių i lie u ių kalbų žodžių isuma papildy a i naujais, i iš seniau žinomais, be ečiau a o ais e minais, aip pa ki ais naujada ais4. Tačiau pandemijos kalbinė pa i is – ik dalis pa i ies. 2022 m. pasaulio kalbų žodynus papildė ka o leksika. Su ja – kaip i su pačiu ka o ak u – isuomenė da ik mokosi gy en i. Daba , kai aki aizdu, kad Uk ainoje yks a ik as ka as, ima aiškė i, kad ka o i ko os leksikos a ojimas pan- demijos me u ne u ėjo objek y aus pag indo. Ko idmečiu medicinos da buo ojų i jų sa ano ių pagalbininkų did y- iškas i pasiaukojamas elgesys (di ban neno muo ą da bo laiką sudė in- gomis, sunkiomis i daugiausia izikingomis sąlygomis) bu o apibūdinamas ka o leksiką i ka o e miniją a ojan pe kel inėmis eikšmėmis, p z.: ko ido on as, on o linija nub ėž a ligoninių ko ido iuose, gydy ojai – ik ie- ji did y iai, ko a apkasų pi mose linijose i pan. Tačiau Rusijai įsi e žus į Uk ainą apo aišku, kad p asidėjo ik as ka as, i žodžiai ka as, on as, apkasai, p iešas u i bū i su okiami iesiogine, o ne pe kel ine p asme (da ž . D u ie e 2022: 202). La ių publicis as Paulas Raudsepas ašė: Pandemija nė a ik as ka as, be ji a čiau ka o nei kas no s, ką didžioji dauguma La ijos gy en ojų y a pa y ę. Užpuolikas nė a ki os als ybės ka iuomenė, be i usas negailes ingas i a kaklus. Kaip i ka e, šio p iešo neįmanoma nugalė i be na saus elgesio i aiškaus su okimo, kad a dan didžiojo ikslo iek poli ikai, iek isuomenė u i bū i pasi yžę auko is (Raudseps 2021). Pandemijos me u ka o leksiką pasi elkda o i poli ikai, i medicinos da buo ojai, jos ne ūko i publicis ikoje. Kyla klausimas, kiek ji bu o in- kama i kaip į ai žiū ė a. Šiuo klausimu nemažai disku uo a: p ieš pasisa- 3 Ž . s aipsnio pabaigoje pa eikiamą li e a ū os są ašą. 4 Ve ėja i kalbininkė E. Lipa ė in e ne o eks uose la ių kalba y a už iksa usi daugiau nei 1 500 pe ko ona i uso pandemiją 2020 m. ak ualizuo ų a ba suku ų daik a a dinių dū- inių (Lipa e 2021a), socioling is ė D. Liepa ka u su sociologe Anda Rožukalne apž elgė 256 pe pi mąjį i an ąjį nepap as osios padė ies laiko a pius (apie juos ž . oliau, 12 išna- šą) La ijos in e ne o naujienų komen a uose a o us naujus dū inius su leksemomis ko- id-, ko on- (Rožukalne, Liepa 2022: 195). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 203 kyda o i medikai, i žu nalis ai, i kalbininkai, i sociologai. Jolan os Za- ba skai ės (2020) Kalbos klube edama diskusija odė, kad pos so ie inėje e d ėje ai gali bū i susiję su p aei ies palikimu – iš so ie mečio a sineš u mąs ymu, kai, gy enan už geležinės uždangos, be koks įp as inio gy e- nimo i mo su ikdymas a ap ibojimas bu o su okiamas kaip p iešas, su ku iuo eikia ko o i5. Šiai minčiai p i a ian , ypač 2022 m. Rusijos i Uk ai- nos ka o kon eks e, is dėl o many ina, kad ik asis on as, p iekinės lini- jos i did y iai y a ka e, odėl s eika os s i yje kalbos kū yba u ė ų bū i ki okia (da ž . Liepa, Lipa e 2022: 66-67). Ka as, p adė as Uk ainoje, ka o leksiką Eu opos als ybėse ak ualiza o iesioginėmis p asmėmis. Abiejose bal ų kalbose – la ių i lie u ių – ji ku į laiką bu o pasy iajame sluoksnyje, nes La ijoje i Lie u oje nuo An ojo pasaulinio ka o pabaigos ak y ių ka inių eiksmų nebu o. Poka io me ais yko Nep iklausomybės i pasip iešinimo ko os – miško b olių judėjimai, disiden ų p o es ai. 1991 m. yko ko a už als ybių nep iklausomybės a - kū imą, ku i iek Lie u oje, iek La ijoje pa eikala o žmonių aukų, be Rusijos p adė as ka as lėmė naują, XXI a. ka o leksiką, iki šiol ne u ėjusią analogo, o ak y ios šios leksikos ka ego ijos y a i eu emizmai bei dis emiz- mai. Kai ki okie kalbos ginklai pe silpni, p asi e žia pasipik inimas, ne il- is i ag esy umas, i dis emizmai čia a lieka i in eikšmingą aidmenį. Sa o uož u ag eso ė Rusija puolimą, galios demons a imą, alios p ime imą, ginkluo as ko as i žudynes, ku ias y a sukėlusi, siekia užmaskuo i a a- din i ki ais a dais – aip iesiogines są okas keičia eu emizmai. Šio s aipsnio ikslas – iš i i eu emizmų i dis emizmų, ku iais iešaja- me disku se apibūdinami kai ku ie COVID-19 pandemijos i ka o Uk ai- noje aspek ai, a ojimą la ių, lie u ių i usų kalbose. Viešuoju disku su šiame s aipsnyje laikomos in e ne o s e ainės, iš ku ių ink a ašy inė i žodinė empi inė medžiaga: naujienų i nuomonių po alų s aipsniai bei jų komen a ai, socialinių inklų i o umų į ašai abiem emomis6. Šios me- džiagos negalima laiky i isa apimančia i baig ine. Tai kin an i, is da papildoma duomenų bazė, ne ibojama konk ečiu šal iniu a laiko a piu. Pa yzdžių inkimą iboja ik izinės galimybės iksuo i isą in e ne o pla- ybėse ap inkamą medžiagą. Kalbininkai medžiagą apie ka o Uk ainoje po eikį kalbai da ik apibend ina, odėl u ė ų bū i įdomūs i e ingi 5 Apie so ie mečio poli inę eu emizaciją da ž . I enos Sme onienės i Danu ės Daučiūnai ės (2014) s aipsnį. 6 Šal inių są ašą ž . s aipsnio pabaigoje. 204 BENDRINĖ KALBA | 95 lyginamųjų y imų ezul a ai (D u ie e 2022: 200). Šis s aipsnis – ienas lyginamųjų y imų. Jame apž elgiami i g e inami iek ski ingų kalbų, iek ski ingos ema ikos pa yzdžiai. Į auk i usų kalbos pa yzdžius pasi ink a sąmoningai, nes jie a skleidžia iek aldančiosios K emliaus poli ikos e o iką, iek Rusijos opozicinės ži- niasklaidos demok a ines pas angas objek y iai apibūdin i ai, kas yks a Rusijoje i Uk ainoje. Be o, usų kalba laiky ina ka o leksikos a ojimo i pli imo p adiniu šal iniu: ka o leksiką usų kalba ci uoja i komen uoja, aiškina i analizuoja iso pasaulio žiniasklaida. O icialioji Rusijos žinias- klaida pandemijos me u ne ik La ijoje i Lie u oje, be i ki ose pasaulio šalyse skleidė ne ikėjimą i abejonę i uso im umu, akcinomis, o Rusijai įsi e žus į Uk ainą nus ebino pasaulį ka o neigimu, apibūdindama jį okiais eu emizmais kaip specialioji ope acija, ypa inga ope acija, ka inė ope acija i ki ais, aip gausindama dezin o macijos kiekį bend ame in o macijos s au- e i didindama emocinę į ampą. Tiek pandemijos laiko a pio, iek ka inės leksikos analizei s aipsnyje pasi ink a po d i leksikos g upes. Analizuojan COVID-19 pandemijos leksiką, ap a iami ligą i si uaciją cha ak e izuojan ys, aip pa suskaldy os isuomenės puses apibūdinan ys žodžiai, o analizuojan Rusijos i Uk ainos ka o leksiką – si uacijai į a dy i panaudo os leksemos i ka iaujančias puses apibūdinan ys žodžiai. Da be keliami šie užda iniai: 1) iksuo i nu ody ų g upių leksikos a ojimą in e ne o s e ainėse, a - enkan eu emizmus i dis emizmus; 2) palygin i eu emizmų i dis emizmų a ojimo a ejus pandemijos i ka o Uk ainoje disku suose. Ty imui naudojami desk ip y inis, komponen ų analizės i iš dalies – g e- inamasis me odai. Lyginan kelių kalbų medžiagą, galima sp ęs i iek apie apž elgiamų ealijų i kalbos eiškinių uni e salumą, iek apie pas a ųjų pe ėmimo galimybes. S aipsnyje a liekama ik kokybinė analizė, nek eipian dėmesio į eu emizmų i dis emizmų skaičių, jų a pusa io p opo cinį san- ykį i a ojimo dažnumą, aip pa kiekybiškai neski ian adicinių dis e- mizmų (įskai an ulga izmus) nuo si uacinių dis emizmų (įskai an nauja- da us). Nea liekama pa yzdžių analizė pagal eu emiza imo (ž .: Kudi ka 2012; Sme onienė, Daučiūnai ė 2014) i dis emiza imo būdus. Tai galė ų bū i a ski o y imo ema, ypač me a o inė nominacija, ku ios pa yzdžių abiejuose apž elgiamuose disku suose isomis imis kalbomis ypač gausu. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 205 1. EUFEMIZMAI IR DISFEMIZMAI: SĄVOKŲ AIŠKINIMAS IR APIBRĖŽIMAI Kaip nu odo Ma ius Sme ona, pag indinė p oblema i ian eu emizmus y a jų nus a ymas i apib ėžimas. Pasak M. Sme onos, esama daugelio šios są o- kos apib ėžčių, „nes isi mokslininkai eu emizmus apib ėžia aip, kaip a ski- iems y imams eikia“ (Sme ona 2015: 6), aigi p ide ina p ie y imo ikslo. Eu emizmo apib ėžimuose la ių kalbo y oje akcen uojamas eu emizmų i jais keičiamų žodžių s ilis inis aspek as, kaip eu emizmų a ojimo iks- lą nu odan ik pakeičiamąją unkciją: eu emizmas – ai „žodis a posakis, ku is a ojamas ie oj abu žodžio, ulga izmo a ki o dėl e inių a ki okių p iežasčių ibo ai a ojamo žodžio“ (VPSVe); ai „emociškai neu alūs žodžiai a azės, a ojami ie oj užgaulių, pe nelyg iesmukiškų a nema- lonių žodžių“ (Veisbe gs 1999: 17). Panašiai i okiečių kalboje – eu emiz- mas apib ėžiamas ik kaip „įžeidų a nemalonų žodį pag ažinan is, užmas- kuojan is, suš elninan is ap ašomasis pasakymas“ (DUDENe). Ki ų kalbų y ėjų pasi elkiamuose apib ėžimuose nu odomi keli eu e- mizmų a ojimo ikslai, a p jų: ealybės pe kū imas, maska imas, ad e- sa o apgaudinėjimas a klaidinimas, įsi eikimas eu emizuojamam asmeniui i k .7 A siž elgdamas į nu odomus ikslus, M. Sme ona s engiasi su o - muluo i isus juos apiman į apib ėžimą: „Eu emizmas y a žodis a žodžių junginys, komunikacijos ak e a ojamas no in įsi eik i eu emizuojamam objek ui i aip pakeis i ik o ę, a ba no in suklaidin i, p i e s i klausy o- ją sup as i ik o ę aip, kaip kalbė ojui eikia, aip pa užkoduoja eu emi- zuojamus objek us, pažeidžiančius pi minius abu i jų olesnio ys ymosi ezul a us, e ike ą, mo alines nuos a as“ (Sme ona 2015: 25). Aus alijos kalbininkė Ka eʼė Bu idgeʼė mano, kad „ am ik ame kon- eks e apie abu emą galima kalbė i nepažeidžian no mų, jei a ojamas eu emizmas, o ne konk e us pa adinimas. Tačiau eu emis inė leksika, ku ios u i okios ling is inės a mainos kaip ka o, poli inis i medicininis ža gonas, p iedangai su eikia i papildomų – klas os i paslap ingumo ma menų. Šiuo a eju eu emizmai a ojami ne iek am, kad neužgau ų jausmų, be i siekian sąmoningai maskuo i, klaidin i“ (Bu idge 2012). Analizuodamos poli inę eu emizaciją publicis inių s aipsnių an aš ėse Lie u oje, I. Sme onienė i D. Daučiūnai ė nu odo, kad eu emizacijos iks- 7 Į ai ių šalių kalbininkų su o muluo ų eu emizmų apib ėžčių apž algą pa eikia R. Kudi ka (2012) i M. Sme ona (2015: 11–17). 206 BENDRINĖ KALBA | 95 las gali bū i p ideng i, maskuo i a išk aipy i esminius dalykus. Šią unk- ciją a lieka i poli inė eu emizacija, ku ios „pag indinis ikslas kuo š elnes- niais žodžiais i būdais pasaky i ai, kas didžiajai isuomenės daliai gali bū i nep iim ina, nemalonu, sukel i neigiamas emocijas als ybės aldžios a kai ku ių als ybinių ins i ucijų a ž ilgiu“ (Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 122; ci . pagal Mosk in 2001: 63). Vasilijus Mosk inas, ku į ci uoja kalbininkės, aiškiai ski ia poli inę eu emizaciją nuo poli inės dezin o macijos, pas a ąją aiškindamas kaip melą i aki aizdų iesos išk aipymą. Į ykių Uk ainoje klausimais i poli ikai, i žiniasklaidos p iemonės siekia bū i diploma iški, aigi, pasak I. Sme onienės i D. Daučiūnai ės, „ engia adin i dalykus ik aisiais a dais i kalbėdami apie nemalonius į ykius, ne inkamus ki ų šalių eiksmus, y a linkę pag ažin i, suš elnin i ik uosius jų pa adinimus, užmaskuo i su mi imi, smu u, ki omis nelaimėmis susijusius į ykius“ (Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 125). Dis emizmai i gi apib ėžiami į ai iai, nu odan jų s ilis inius aspek us ( ulga umą) i (a ba) ikslus – įskaudin i ad esa ą, pe dė i neigiamus daly- kus i pan. La ių kalbo y oje pa eikiamais apib ėžimais akcen uojama, kad dis emizmas y a „ amilia us, ulga us žodis a žodžių junginys, ku iuo sąmoningai pakeičiamas s ilis iškai i emocionaliai neu alus os pačios e- alijos pa adinimas“ (VPSVe) a ba, kad ai – „įskaudinan ys, įžeidžian ys žodžiai, ku iais sąmoningai sus ip inamos neigiamos są okos, pe dedama ai, ką jų a o ojas no i aizduo i neigiamoje š iesoje“ (Veisbe gs 2002: 54). Apibūdinan nemandagumo aišką nusikal imų disku se, lie u ių kal- bo y oje su o muluo as oks dis emizmų apib ėžimas: „žodžiai a žodžių junginiai, a ojami ie oj š elnesnių, siekian suda y i neigiamą nuomonę, su eik i neigiamą a spal į a ką no s įžeis i“ (Jakimo ienė 2017). Vokiečių kalboje dis emizmo apib ėžimas y a labai pla us i nekonk e us, iškelian is ik jo a ojimo ikslą: „neu alaus a eigiamo žodžio neigiamas, menki- nan is ap ašomasis nusakymas“ (DUDENe). Panašiai ak uojami i keiks- mažodžiai. R. Amanas y a pab ėžęs: „Kiek ienas žodis, ku is a ojamas ag esy iai, y a keiksmažodis“ (Aman 1975: 165). Šią min į plė oja i Johnas E. Josephas: „Kalba ne u i bū i pik žodžiaujan i, neš anki, asis inė, kad bū ų užgauli“ ( e s a iš la ių k., ž . Džoze s 2008: 130). Pasak A. Veisbe go, a sakymo į klausimą, kas y a užgaulus žodis, nė a, nes „žodžio eikšmė slypi ne ik pačiame žodyje. Ją su eikia kalban ysis, ašan ysis, klausy ojas, skai y ojas. Tai eiškia, kad užgaunan is gali bū i be ku is žodis“ (Veisbe gs 2002: 56). Mokslininkas siūlo ski i indi idualius emocinius dis emizmus i „ ik uosius“ dis emizmus – aip pa adina a o- DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 207 jamus iešojoje kalboje minin p iešus, a žo us a ned augus. Tokiais a e- jais aikomi apibend inimai, hipe bolės, a ojami gy ūnų i ligų pa adini- mai, pab ėžiamas a silikimas, bukap o iškumas i . . (Veisbe gs 2002: 56–57). Nag inėdamas poli ikos kalbą, apie eu emizmus A. Veisbe gas ašė aip: „<...> daba inėje in o macijos isuomenėje ylė i neįmanoma – žmonės u i as i būdą, kaip in o muo i i dezin o muo i, pa eisin i, paaiškin i a apgaudinė i. To ali a iniams ežimams šiuo a ž ilgiu bu o leng iau. Jie u ėjo daug ką slėp i iek nuo aplinkinio pasaulio, iek nuo sa o piliečių, ka ais i nuo sa ęs. <...> Kon oliuojan is žiniasklaidą o ali a izmas gali sau leis i nu ylė i, cenzū uo i, p aleis i. Demok a ija u i kalbė i, odėl eu- emizmai joje papli ę daug plačiau“ (Veisbe gs 1999: 17). Čia eikė ų p i- du i, kad demok a inėje isuomenėje labiau papli ę i dis emizmai, nes joje neįmanoma nu ylė i pasipik inimo, pykčio, nusi ylimo, abejojimo a iesiog emocionalumo. Žmonės isa ai eiškia į ai iai: a i ai keikiasi so- cialiniuose inkluose, i oniškai pašiepia i p a a džiuoja ieni ki us in e - ne o s e ainių komen a uose po s aipsniais, paskelbia kokį no s si uacinį dis emis inį naujada ą, ku is p i aukia dėmesį, i . . Šiame da be, ku iame ap a iamos medicininė i ka inė leksikos a mainos, pasi emian apž elg ais apib ėžimais, eu emizmais laikomi žodžiai a posakiai, ku ie a ojami ie oj e iniais a ki okiais sume imais engiamų a o i žo- džių, o dis emizmais – neigiamos kono acijos žodžiai a žodžių junginiai, ku iais sąmoningai pakeičiami s ilis iškai i emociškai neu alūs os pačios ealijos pa adinimai. Be o, šiame s aipsnyje mėginama ski i adicinius i si uacinius dis emizmus. T adiciniais dis emizmais laikomi kalboje jau is o- iškai įsi i inę, į ai iose si uacijose be eik uni e saliai a ojami dis emiz- mai8, įskai an i ulga izmus (p z.: ašis as, okupan as, nusikal ėlis, idio as, unkelis, pida as), o si uaciniais dis emizmais – žodžiai, ku ie suku iami kon- k ečioje si uacijoje9 ( emian is asociaciojimis, kon aminacijos būdu a aikan žaidimą kalba10, p z., pasi elkian one inę de o maciją: ko ona – šmo ona) a ba įgyja dis emis inę kono aciją, kokios pap as ai ne u i (p z., slidinė ojai). Vis dėl o b ėž i g iež ą ibą a p šių d iejų dis emizmų g upių sunku, nes neaišku, kokį laiko a pą a a ojimo dažnumą eikė ų laiky i dis emizmo įsi i inimo k i e ijumi (p z., dis emizmas, a si adęs ik pe COVID-19 8 Apie ai da ž . E. Lipa e (2021b: 87–88). 9 Todėl juos galima adin i i (okaziniais) dis emis iniais naujada ais. 10 Apie žaidimą kalba (la . alodas spēle) la ių šnekamojoje kalboje i jo p iemones ž . V. E ns sone (1997). 208 BENDRINĖ KALBA | 95 pandemiją, gali bū i a ojamas plačiai i į ai iomis eikšmėmis). Da smul- kiau s aipsnyje ap a iami eu emizmai nedi e encijuojami, no s ka ais juos siūloma ski s y i į naujuosius i senuosius11; poli iniai i p opagandiniai eu- emizmai okiu a eju pa ek ų į „naujųjų“ ka ego iją. 2. EUFEMIZMAI IR DISFEMIZMAI, KURIAIS APIBŪDINAMA COVID-19 PANDEMIJA 2.1. Ligos i si uacijos eu emizmai i dis emizmai M. Sme ona kaip yškų asmens i jo a do abu bei eu emizmų a ojimo šiuolaikinėje g ožinėje li e a ū oje pa yzdį mini Joanneʼės K. Rowling omanus apie Ha į Po e į. Bijodami ne ik pik ojo bu ininko Voldemo o, be i a i jo a dą, ki i bu ininkai Voldemo ą adina Pa s žinai kas a ba Tas, ku io ne alia minė i. Ne jo šalininkai mi ies algy ojai sa o aldo o ne adina a - du, į jį k eipiasi kaip į Tamsos aldo ą a ba Šeimininką (Sme ona 2015: 24). La ijoje asociacijas su šiuo pe sonažu žadino pandemijos me u aiky ų g iež ų judėjimo ibojimų o icialus pa adinimas mājsēde12, ku į daugelis žmo- nių su okė ne ik kaip angliško e mino lockdown la išką a ian ą, be i kaip ka inio e mino komandan s unda ‘komendan o alanda’ eu emizmą. Tai odo, pa yzdžiui, 2021 m. p adžioje socialiniame inkle Facebook pa eik as į ašas: Ska os, ka daudziem šie o iciālie apzīmējumi i gluži kā Voldemo s Ha ija Po e a sāgā–„Tas,ku unesauc ā dā“ <...>. Tāpēc laikam a ī op isas ās mājsēdes13 u . (Žiū iu, kad daugeliui šie o icialūs pa adinimai y a kaip Voldemo as iš Ha io Po e io sagos – „Tas, ku is ne adinamas a du“ <...>. Ko ge o, odėl i andasi isos os mājsēdes i . .). 11 Apie okią galimybę užsimena R. Kudi ka (2012). 12 Mājsēde „ypa ingas judėjimo ibojimas – eikala imas nepalik i gy enamosios ie os nus a- y u laiku“ (Tēzau s). Tai sin aksinis-mo ologinis dū inys (< māj-a ‘namai’ + sēd-ē ‘sėdė- i’ + galūnė -e; plačiau apie ai ž . E. Lipa e (2021a: 115–116)), pagal eikšmę COVID-19 kon eks e jis a i inka Lie u oje bu usį isos šalies ka an iną. Kaip o icialų e miną mājsēde La ijoje p adė a aiky i nuo an ąka paskelb os nepap as osios padė ies p adžios (2020 m. lapk ičio mėn.), kai bu o į es i g iež i judėjimo ibojimai, įskai an i komendan o alandą. COVID-19 pandemijos me u La ijoje iš iso bū a ijų y iausybės nus a y ų nepap as osios padė ies laiko a pių, ku iais aiky i į ai aus g iež umo ibojimai: 1) nuo 2020-03-12 iki 2020-06-10; 2) nuo 2020-11-09 iki 2021-04-06; 3) nuo 2021-10-11 iki 2022-04-01. 13 Visuose pa eik uose pa yzdžiuose pa yškin a s aipsnio au o ių, išsky us šį žodį, ku į sa o į aše y a pa yškinęs pa s jo au o ius. Pa yzdžiuose i jų e imuose pa aisy os ik šiu kš- čiausios ašybos i sky ybos klaidos, ku ios ukdy ų su ok i u inį. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 215 Nu, ja jau minis s d īks lie o necenzē u leksiku un unā pa „pohujisma“gēnu, ad a u iņam a klā ko jaunu: Aus umei opā i a ī „nahujisma“gēns. Mēs Aus- umei opā sū am a iecīgajā i zienā minis us, ku i g ib mūs pilnībā kon olē un pā ē s isu mūsu dzī i pa koncen ācijas nome ni, s ās o pasakas pa „ ecu cil ēku aizsa dzību no ī usa“ (Na, jeigu jau minis ui galima a o i necenzū inę leksiką i kalbė i apie „pochuizmo“ geną, ada galiu jam a skleis i kai ką naujo: Ry ų Eu- opoje esama i „nachuizmo“ geno. Mes Ry ų Eu opoje siunčiame a i inkama k yp- imi minis us, ku ie no i mus isiškai kon oliuo i i pa e s i isą mūsų gy enimą koncen acijos s o ykla, sekdami pasakas apie „seny ų žmonių apsaugą nuo i uso“). Ki as in e nau as sa o nuomonę iš eiškė aip: šodien minis a kungs lie o ā du „pohujisma“, be ī – „iģiķenahuj“??? (šiandien ponas minis as a oja žodį „pochuizmo“, o y oj – „eiki e nachui30“). Nep aėjo nė pusan - ų me ų, si uacija Eu opoje i pasaulyje d ama iškai pasikei ė, i ši ulga i azė apo spa nuo uoju šūkiu, mo o, su ienijusiu i pačius Uk ainos gy- nėjus, i juos ki u pasaulyje palaikančius žmones. 3. RUSIJOS IR UKRAINOS KARĄ APIBŪDINANTI LEKSIKA 3.1. Si uaciją Uk ainoje žymin ys dis emizmai i eu emizmai Nag inėjan eu emis inę i dis emis inę leksiką, ku ia apibūdinama si ua- cija Uk ainoje po Rusijos įsi e žimo i ka iaujančios pusės, ypa ingą dė- mesį eikia ski i ka o pi momis dienomis pa a o am sakiniui su dis emiz- mu ( usišku keiksmažodžiu) Русский военный корабль, иди нахуй! (Rusų ka inis lai e, eik nachui), ku is žaibo g eičiu apsk iejo isą pasaulį. Kaip pab ėž a diskusijoje, ykusioje 2022 m. balandžio 21 d. La ijos adijo laidoje Ģimenes s udija (Šeimos s udija), kai ku ie keiksmažodžiai pasida ė „ge as onas“, ka o agizmas pa eisina jų a ojimą (Lamu ā di 2022). K eise is Mosk a liūdnai išga sėjo pi momis ka o dienomis, kai pa agi- no Uk ainos pasieniečius Gy ačių saloje pasiduo i, be jie a sisakė ai da- y i i šia aze g ubiai pasiun ė ka inį lai ą. Gy ačių salos gynėjo iš pykčio pasaky a azė i o Uk ainos gynėjų mo o: naudojan ją bu o pe dažy i gy en iečių pa adinimai kelių eismo ženkluose, aip demons uojan po- žiū į į įsib o ėlius. Kai 2022 m. balandžio 14 d. Mosk a nuskendo (nuo Juodąją jū ą saugojusių Uk ainos ake ų Nep un smūgių), uk ainiečiai džiau- 30 Lie . ulg. nachui ‘1. keiksmas, a ojamas kaip pe a as: eik nachui <...>. 2. elniop, ebū- nie. <...>ʼ eina nachui! elniop, kaip blogaiʼ (Zaikauskas 2008: 97). 216 BENDRINĖ KALBA | 95 gėsi, kad lai as nuplaukė en, ku bu o pasiųs as. Vėliau šis šūkis bu o a ojamas ap ašan ai, kas yks a Uk ainoje. Uk ainiečių ašy ojas, o o- g a as i ka ys A emas Čapajus (Артем Чапай) ašė: Tokie dalykai neiš engiami, i eikia s eng is ai sup as i. Vienaip a ki aip, mums isiems y a pasimaišę: neginkluo i žmonės Be dianske siunčia nachui ginkluo us oku- pan us, mo e ys Romnų ajone siunčia nachuiša uo us senius. Kiek ienas da o ką gali. Uk ainiečiai y a mega šaunūs, kaip Do ydas p ieš Galijo ą (Čapajs 2022). Pasakymas su usišku keiksmažodžiu išpopulia ėjo i už Uk ainos ibų, g eičiausiai dėl sa o ling is inio ekp esy umo. La iai jį e čia ik iš dalies, palikdami e imo kalboje o iginalo kalbos cen inį, s ilis iškai žymė ą ele- men ą: K ie u ka akuģi, ej nahuj! (la iškasis a i ikmuo ej di s ‘eik šik ’ bū ų daug š elnesnis). Minė os adijo laidos daly iai, a p jų i A. Veisbe gas, ko- men uodami okią leksiką, neš ankius žodžius adino į ai iais eu emizmais (pagal a i inkamų žodžių pi mas aides), p z., bē- ā di ‘b-žodžiai’, hā-bē-pē ‘ch-b-p’, en- ā di ‘n-žodžiai’, a ba naudojo žodžių junginį āda leksika ‘ okia leksika’, pab ėždami žodį okia. Laidos daly iai disku a o i apie ai, kodėl ka o me u g ubios, neš ankios leksikos andasi daugiau: a i a kon lik inė si uacija, paaš in os emocijos; jei iena pusė a oja okią leksiką, anksčiau a ėliau p iside ins i ki a pusė. Kai s ilis iškai neu ali leksika ne eiksminga (nesuke- lia eakcijos), a ojama s ilis iškai eksp esy i, pa yzdžiui, dis emizmai. Tiesa, lie u ių socialinio inklo Facebook a o ojai šiam pasakymui y a sugal oję eu emis inį, mandagų i šmaikš ų pakai alą: „EIKTUZET!“, – umpas, aiškus, mandagus am ik o augo pe sonažų pasiun- imas paskui usų ka inį lai ą! Ki as eu emizmas pasiųs i lai o k yp imi (pasiųs i paskui lai ą), ku is Lie u oje bu o pasiūly as kaip Me ų posakio kandida as, „šiandien jau pla- čiai a ojamas i sup an amas be jokių kon eks ų“ (U nėžiū ė 2022: 18). 2022 m. asa io 24 d. p adė o ka o, ku is, ik o ės neslepian , adinamas b u aliu ka u p ieš Uk ainą a Rusijos ka u Uk ainoje, Rusijos ado ybė i o icialioji žiniasklaida ne adina ka u, a oja į ai ių eu emizmų. Poli ologas Je gēņijus Roščinas ašo: 2022 m. asa io 24 d. Rusijos p eziden as Vladimi as Pu inas p anešė, kad ykdoma „specialiojika inėope acija“. P idu sime, kad p anešdamas apie „ope aciją“, sa- kinio pabaigoje Pu inas dėjo ašką i nu ylėjo, kad ai ope acija, nuk eip a p ieš ki ą als ybę, bū en Uk ainą. Toliau bu o kalbama apie demili a izacijos i denaci ika- cijos ikslus. Tačiau šiame kon eks e s a bi bū en okia g ama inė s uk ū a – žodis „ope acija“ ne u i papildinio (Roščins 2022). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 217 Apie si uaciją, į ku ią Rusija pas a ė demok a inį pasaulį p adėdama Eu opoje ka ą i jo ne adinama ka u, a odamas į ai ių eu emizmų ie- name sa o elje onų i oniza o jau minė as Sand is Vanzo ičius: Nu Rie umu als is cen ās labi ā i no o mulē , kā nosauk ka u Uk ainā, lai ikai o nenāk os sauk īs ajā ā dā pa ka u – pa mili ā uope āciju,mili ā ukon lik u, a mijasmācībāmka aaps ākļos ai ka aizs ādājumu (Daba Vaka ų als ybės s engėsi g ei osiomis su o muluo i, kaip pa adin i ka ą Uk ainoje, kad ik ne ek ų jo adin i ik uoju a du ka as – ka ine ope acija, ka iniu kon lik u, ka iuomenės mokymais ka o sąlygomis a ka o gaminiu) (Vanzo ičs 2022). Iš p adžių iešajame disku se bū a sumišimo, a o i eu emizmai daba - inė si uacija Uk ainoje, paaš ėję kaimyninių als ybių san ykiai, kon lik as. Tačiau ėliau si uacija im a adin i ik ais a dais: ka u, įsi e žimu, užpuo- limu i pan. Rusijoje a o i žodį ka as d audžiama, i ai kai ku ie opozi- cijos a s o ai iešajame disku se nu odo kaip eu emizmą a odami žodžių junginį užd aus as žodis, p z.: Феминизм как политическая сила <...> не может быть на стороне [запрещен- ноевРФслово] и тем более — [запрещенноевРФслово] оккупационной (Feminizmas kaip poli inė jėga <...> negali p i a i [RF užd aus as žodis], juolab – okupaciniam [RF užd aus as žodis]). Galima saky i, kad eu emizacija šio ka o ema p asidėjo jau 2014 m., i ai y ėjų siejama su K ymo okupacija. I. Sme onienė i D. Daučiūnai ė kaip su okupacija susijusius eu emizmus mini a p au inius žodžius sank- cijos, subjek ai, in e encija, pasi odžiusius publicis inių s aipsnių an aš ė- se Lie u oje (Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 125–126). Pasak mokslininkių, skai y ojams jie ne okie žinomi, daliai ne gi nesup an ami, odėl kelia ne okią neigiamą eakciją kaip iesioginis eiškinio pa adinimas (Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 132), aigi a p au iniai žodžiai puikiai a lieka eu emi- zacijos unkciją. Be eu emis inio e mino ka inė ope acija ( us. военная операция), Pu i- no i gi bu o pasi elkiami du ečiau a ojami, odėl neįp as i i mažiau sup an ami a p au iniai žodžiai: Uk ainos demili a izacija i denaci ikacija. Žodis denaci ikacija ‘nacizmo lik ida imo p iemonės’ (BLKŽ) susijęs su žodžiu nacizmas ‘nacionalsocialis ų pa ijos poli ika i ideologija, okiečių ašizmas’ (DLKŽ). Aiškindami susiklosčiusią padė į, šias są okas a oja į ai ių šalių i s ičių specialis ai. La ių poli ologas Andis Kudo as ašo: Nacisma apka ošanas ēma K ie ijā i ē a isas padomju laika p opagandas dēļ. Un āpēc iņi agad u pina, sako , ka Uk ainā K ie ija ealizē denaci ikācijuun demi- 218 BENDRINĖ KALBA | 95 li a izāciju (Ko os su nacizmu ema Rusijoje y a pa ogi dėl isos so ie mečio p opagandos. Todėl jie daba ją ęsia sakydami, kad Uk ainoje Rusija ykdo de- naci ikaciją i demili a izaciją) (Kudo s 2022). Rusų ašy oja, žu nalis ė, opozicionie ė Julija La ynina (Юлия Латынина), eaguodama į Pu ino a ojamus žodžius, pa eiškė: У меня теперь есть надежда, что вместо денацификации Украины наступит депутинизация России (Daba u iu il ies, kad, užuo ykusi Uk ainos dena- ci ikacija, yks Rusijos depu inizacija) (La yninaTV 2022). P opagandinės kalbos pa yzdžiai y a i eu emis inės pa a azės – pe pa- sakojimai ki ais žodžiais, ku iuos Rusijos o icialioji žiniasklaida plačiai a - oja ka ui Uk ainoje apibūdin i. Pa yzdžiui, Rusijos ka iuomenės a si au- kimas i bėgimas ap ašy i aip: <...> проведена операцияпо свертываниюипереброске <...> войск на тер- риторию ДНР, проведен рядотвлекающихидемонстрационныхмеро- приятийсобозначениемреальныхдействий войск (<...> a lik a ka iuome- nės supaka imo i pe kėlimo <...> į DLR e i o iją ope acija, p i aiky a daugybė dėmesio a i aukimo i pa odomųjų p iemonių, nu odančių ik uosius ka iuomenės eiksmus). Iš okių p iešingos eikšmės žodžiais pa eikiamų si uacijos ap ašymų Uk ainos pusė juokiasi i i onizuodama a si aukimą adina neigiamu puo- limu ( us. отрицательное наступление), o ka o lai ų nuskendimą – nei- giamu išni imu ( us. отрицательное всплытие), . y. eiksmu, p iešingu po andeninio lai o iškilimui į andens pa i šių. Sa o uož u į Rusijos gy- nybos minis e ijos o icialaus a s o o lūpas socialinio inklo Facebook šmaikš- uoliai y a įdėję okią Rusijos ka iuomenės bėgimą apibūdinančią eu emis- inę azę: враг с позором бежит за нами (p iešas gėdingai bėga paskui mus). Rusijos dik a o iaus užmojai, eiškiami poli iniais eu emizmais, daug pla esni. La ijos in e ne o žu nale Pua o (2022) analizuojami Pu ino pa- sisakymai, ku iuose jis p ilygina sa e Rusijos ca ui Pe ui I pe Šiau ės ka ą, o daba inį įsi e žimą į Uk ainą – o, kas p iklausė Rusijai, susig ą- žinimui. „Režimas plačiai a oja eu emizmus – sienų nus ūmimas a e i- o ijos plė imas žymi kaimynų užka ia imą“ (Veisbe gs 2014). Užka ia imas neįmanomas be ka iuomenės, o ji suda oma mobilizuojan iek sa o als ybės, iek užka iau ų k aš ų gy en ojus. Tačiau šiame su dideliais nuos oliais susijusiame ka e mobilizacija šmaikščiai pe adinama mogilizacija, šiuo žodžiu i gi odan dis emišką požiū į, . y. pab ėžian šio p oceso absu - diškumą. Ri a U nėžiū ė (2022: 17) mini šį žodį kaip ieną iš ų, ku ie lie u- DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 219 ių kalboje pe imami iš uk ainiečių a usų kalbų i p ide inami p ie lie u ių kalbos g ama ikos. Leksema mogilizacija ‘mobilizacija (a sa gos ka o p ie o- lininkų šaukimas į ka inę a nybą) kaip iesus kelias į mi į (kapą)ʼ į auk a i į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną, nu odan , kad ai i oniškąjį eksp e- sinį a spal į u in is naujai skolin os šaknies žodis iš usų kalbos могилизация < могила ‘kapas’ + мобилизация ‘mobilizacija’ (LKND). Į ai ių kalbų lek- semą mogilizacija / mogilizaciya / могилизация galima in e p e uo i i kaip suku ą pasi elkus one inę de o maciją ( ieną iš žaidimo kalba ūšių): e - mino мобилизация / mobilizacija aidę б (lo ynišką b) pakeičian aide г (lo yniška g) gaunamas žodis, susijęs su kapais ( us. могила ‘kapas’). Socia- linio inklo Facebook naudo ojai lie u iai i onizuodami apie mogilizaciją siūlo i lie u iškų naujada ų: kapizacija31, kapinizacija, mobilizacija į kapus (< kapai), g abizacija, ka s izacija (< g abas, ka s as), LADizacija, MOSKVi- zacija (< LADA, MOSKVIČ, . y. au omobilių ma kės)32. Vengian žodžių ka as i mobilizacija, Uk ainoje žu usiems ka iams api- būdin i Rusijoje y a naudojama iš isa melagingų eu emizmų plejada: Погиб в качестве акта доброй воли в ходе выполнения заданий в рамках спе- цоперации (Žu o ykdydamas užduo į kaip ge os alios ak ą specialiosios ope a- cijos me u). Toks eks as an kapio nuo aukoje leidžia b ėž i pa aleles su 1947 m. išleis oje okiečių li e a ū os y ėjo, ašy ojo i poli iko Vic o o Klempe e- o knygoje LTI – No izbuch eines Philologen (LTI – ilologo už ašai) pa ei- kiamomis iš adomis apie T ečiojo eicho kalbą. Ap a damas nek ologus „už iu e į i Tė ynę žu usiems ka iams“, au o ius nu odė kelių laipsnių aiš- ką – nuo ža ėjimosi iki ideologinio nep i a imo demons a imo. „Rodan aukščiausio laipsnio iš ikimybę būda o ašoma: „Jis žu o už sa o iu e į“ <...>, o Tė ynė neminė a. <...> Jei kas no s nacizmui isiškai nep i a ė i no ėjo iš eikš i, pa ody i nep i a imą, galbū ne neapykan ą, o ka u nepa ek i a p opo- zicijos, nes aip oli d ąsa nesiekia, gedulo p anešimas būda o o muluojamas ši aip: „Vienin elis mūsų aikas žu o už Tė ynę“, i nebūda o minimas iu e is. <...> 31 Šis žodis aip pa į auk as į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną, su a pačia eikšme kaip mogilizacija i nuo oda, kad ai hib idinis da inys, e inys (LKND). 32 Pas a ieji pa adinimai susiję su Uk ainos ele izijos ansliuo u siuže u: k i usio usų ka io ė ai už kompensaciją, gau ą už žu usį sūnų, nusipi ko jo mėg ą au omobilį LADA i daba išdidžiai ažinėja pas sūnų į kapus. Socialinio inklo Facebook šmaikš uoliai šią emą išplė ojo oliau: žodis sūnus į ai iose kalbose panašus (uk . син, lenk. syn, angl. son), o usiškai – лaдa. 220 BENDRINĖ KALBA | 95 P ipažįs an ne ek į nebu o leidžiama sė i ne imo a p ie inių. Tokiais a ejais T ečiojo eicho s e eo ipinė o mulė bu o: „Dėl agiško likimo užmokėjo sa o gy ybe...“ ( e s a iš la ių k., ž . Klempe e s 2004: 126–127). Taigi, Rusija i šioje ka o si uacijoje naudoja melą i dezin o maciją – kalbėdama iek apie sa o ik uosius eiksmus i ikslus, iek apie ka o eigą i jame žu usiuosius. Ki a e us, Rusijos sukel as ka as bal ų i ki ose kalbose suak ualino adinamųjų jau ių žodžių (p z.: okupacija, okupuo i) a ojimą naikinan anks esnę pla aus mas o eu emizaciją. A ga usios ne- p iklausomybę Bal ijos als ybės su didžiąja kaimyne s engėsi ku i paga - bius san ykius, p aei ies sk iaudų neminė i. Š ai Līga Romānė-Kalniņa dak a o dise acijoje Cons uc ion and Rep esen a ion o Na ional Iden i y in he Speeches o he P esiden s o he Bal ic S a es: Co pus-Assis ed C i ical Discou se Analysis (lie . Nacionalinės apa ybės kons a imas i ep ezen a- imas Bal ijos als ybių p eziden ų kalbose – ko pusu pa em a k i inė disku - so analizė) pab ėžia, kad p eziden ų kalbose, ypač iška po šalių nep iklau- somybės a kū imo 1990 m., pasi emian bend a poli ine p aei imi i s en- gian is eng i So ie ų Sąjungos i Rusijos neigiamo aidmens Bal ijos šalių is o ijoje minėjimo, dažnai būda o a ojami eu emizmai (Romāne-Kalniņa 2022: 33). Kalbos eu emizacija, įsi eikimas yko iek aldžios, iek isuo- menės lygmeniu. Tokio poli inio ko ek iškumo p iežas is i pasekmes ana- lizuoja poli ologas A. Kudo as: Poli ko ek uma ašanās iemesli ne ienmē bijuši ļauni. Ei opā esam u u iens o am dzī ojoši – as na kā kau ku s epēs dzī ojo . Esam isi saspies i un, lai spē u sadzī o , cen īsimies neaizska iens o u. Diemžēl esam aizgājuši galējībā ne ikai La ijā, be Ei opā kopumā: cil ēki pā auc unā o, ko iņi domā. No- iek izdabāšana un liekuļošana (Poli inio ko ek iškumo p iežas ys ne isada blogis. Eu opoje esame gy enę a i ienas ki o – ai ne kažku s epėse gy enan . Visi esame suspaus i i , kad sugebė ume sugy en i, žiū ime, kaip ienas ki o neužgau- i. Deja, ne ik La ijoje, be Eu opoje apsk i ai esame nuėję į k aš u inumą: žmo- nės liaujasi kalbėję ai, ką jie gal oja. Vyks a įsi eikimas i eidmainia imas) (Ku- do s 2022). Pasak Līgos Romānės-Kalniņos, daba kalbos eu emizacija komunikaci- joje su Rusija jau nebe yks a: Lie u os p eziden ai po šalies nep iklausomybės a kū imo 1990 me ais dėjo daug ilčių į naują besiskleidžiančią Rusijos demok a iją, ku i leis ų als ybėms bend a- da biau i, ačiau me ams bėgan šios il ys išsisklaidė, i ai pa i ina [p eziden ų] kalbų lyginamąja analize nus a y i u inio, disku sinio i ling is inio ma menų pokyčiai (Romāne-Kalniņa 2022: 33). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 221 3.2. Ka iaujančias puses žymin ys dis emizmai i eu emizmai Uni e saliais dis emizmais laiky inos leksemos ašis ai i nacis ai (naciai)33. Pas a asis žodis i in plačiai a ojamas Rusijos o icialiajame iešajame dis- ku se, siejan jį su jau minė a denaci ikacija, da gi paaiškinan , kad dena- ci ikacija eiškia deuk ainizaciją. Po Cha ki o gy enamųjų ajonų bomba - da imo J. La ynina i oniza o: Кто погиб, тот нацист (Kas žu o, as nacis as) (La yninaTV 2022). A. Veisbe gas 2014 m. pabaigoje apie į ykius K yme i jų nuš ie imą žiniasklaidoje ašė: „Plačiausiai a ojami pa adi- nimai ašizmas i ašis ai. Žodis jau seniai usų kalboje y a įgijęs labai neigiamą a spal į, be o, u i neaiškią p asmę – jis a ojamas kalban apie iską, kas nea i inka K emliaus pageida imų, o ypač jei kažkas su okiama kaip an i usiška“ (Veisbe gs 2014)34. Uk ainiečiai i jų sąjungininkai usų įsib o ėlius ne e ai adina ne ik ašis ais, be i ašis ais (kon aminaciniu da iniu, pada y u iš als ybės pa- adinimo R-ossija i žodžio -ašis ai). Rusijos o icialiojoje žiniasklaidoje i po aluose uk ainiečiai i jų sąjungininkai dažnai į a dijami dis emizmais ašis ai, uk ainiečių ašis ai, aip pa a ojama pasy ūs nacis ai i nacis ų bend ininkai, nacis ų ežimas, usiškai a ojami pa adinimai укронацики, секретные укро-фашистские лаборатории (slap os uk o ašis inės labo a- o ijos). Reikia p idu i, kad okia leksika pa enka i į iešąjį disku są ki o- mis kalbomis – a ojama į ai iuose in e ne o po aluose spausdinamuose s aipsniuose, p z.: lie . uk o ašis ai (al a.l ), la . uk o ašis i (del i.l , la.l ). Kaip dis emizmai iešajame disku se iek Rusijoje, iek jos okupuo ose Uk ainos e i o ijose (da nuo 2014 m.) a ojami i išk aipy i Uk ainos a jos gy en ojų pa adinimai, p z., us. Kpaiна; укропы (an oji leksema g a- iškai i one iškai su ampa su k apų pa adinimu). Žodis uk opas ‘ usiško- 33 Abu šie dis emizmai i su jais suda y i dū iniai bei žodžių junginiai bu o a ojami i COVID-19 pandemijos disku se, be ik ienai pusei – als ybių o icialų ku są palaikan iems asmenims i aldžios a s o ams – žymė i. Lie . ašis ai i naciai į auk i į ieną iš s aips- nyje jau minė ų R. Žiliukai ės suda y ų są ašų, o la iškai už iksuo a okių pa yzdžių: co- id ašis u banda ‘COVID ašis ų gauja’, „medicīniskā ašisma“ ežīms ‘„medicininio ašizmo“ ežimas’ i k . 34 Čia eikia p idu i, kad da ge okai p ieš K ymo aneksiją Pu inas dėl sa o ambicijų y a pa adin as Pu le iu (< Pu -inas + Hi -le is), o jo šalininkai į ai iomis kalbomis adinami ne ik dis emizmais pu inis ai, pu inoidai i pan., be i – pu le is ai, pu le oidai, pu le ašis ai. Šie pa adinimai sa o ak ualumo nė a p a adę i daba . Sa o uož u, Facebook naudo ojai lie u iai ieną iš Rusijoje eikiančių pionie ių o ganizacijų 2022 m. pa asa į p aminė pu- injugendu (pagal analogiją su hi le jugendu). 222 BENDRINĖ KALBA | 95 se socialinėse medijose a ojamas niekinamasis uk ainiečio, besio ien uo- jančio į Vaka ų Eu opą, pa adinimas’ a ojamas i Lie u os in e ne inėje žiniasklaidoje, jis į auk as į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną kaip skolinys, niekinamąjį ekp esinį a spal į u in i ža gonybė (LKND). La iš- ka leksema uk opi ap ik a in e ne o naujienų komen a uose i socialiniuo- se inkluose. Da aš esni dis emizmai ski i ki ų šalių a s o ams, ko ojan iems d au- ge su Uk ainos gynėjais. Š ai Donbaso anali inė a nyba ( us. Аналитическая служба Донбасса) aiškina, kad, siekdami sus abdy i usų a aką, uk ainiečiai me a į ko ą menka e es pajėgas – g uzinus, aka iečius i panašias šiukšles ( us. Бросают именно те силы, которые им малоценны – грузин,запа- денцевиподобныймусор). Ki a e us, Uk ainos i ki ų šalių iešuosiuose disku suose, be Rusijos ka iuomenę iesiogiai pa adinančių są okų Rusijos a mija, okupan ų a mija, okupan ai, okupan ų ka iuomenė, usų okupan ai, i gi ne ūks a p ieš ag e- so ę nuk eip ų dis emizmų, ku ie y a de o muo as Rusijos pa adinimas, p z., русня, a ba leksemos, susijusios su ag esy iomis, žiau iomis bū ybė- mis, p z., o kai ( us. орки). La ijos an azijos i an as ikos d augijos (la . La ijas Fan āzijas un an as ikas bied ība) s e ainėje pa eik as oks e s inis są okos o kai (la . o ki) aiškinimas: į ai ūs iš e mingi į žmones panašūs ka iaujan ys pada ai kū iniuose an as ikos emomis. <...> O kai dažniausiai aizduojami kaip apsigimę žmonės, u in ys b u alumo, sadizmo, aip pa baugš umo polinkių <...>, kaip už žmones iziškai s ip esni a silpnesni, be isada susi elkę dideliais bū iais (Gus a sone 2022)35. Į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną į auk a ne ik leksema o kas ‘ usų ka ei is – demo alizuo as žiau us ag eso ius Rusijos ka e Uk ainoje 2022 m.ʼ, kilusi iš anglų k. o c ‘b u alia jėga i menku p o u pasižymin is an as i- nių bū ybių asės a s o as maginės an as ikos kū iniuose, ypač J. R. R. Tol- kien’o Žiedų aldo eʼ, be i niekinamąjį eksp esinį a spal į u in ys kon a- minaciniai da iniai su komponen u o k-: o kupan as ‘demo alizuo as žiau- us ka ei is iš okupacinės Rusijos ka iuomenės ka e Uk ainoje 2022 m.ʼ (< o k-as +o-kupan as); o k a akonis ‘ usų ka ei is – demo alizuo as žiau us ag eso ius Rusijos ka e Uk ainoje 2022 m.ʼ (< o k-as + a akon-as + galūnė -is); O kis anas ‘„o kų“ gy enama šalis ( . y. Rusija)ʼ (LKND). Pas a asis žo- dis šiame duomenyne pa eik as kaip naujai skolin os šaknies žodis, nu odan 35 Ve imas iš usų k. iki Rusijos įsi e žimo į Uk ainą. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 223 i ki ų kalbų a i ikmenis: uk . оркистан; us. оркистан. Ki os d i leksemos į duomenyną į auk os kaip lie u iškos kilmės da iniai. Kaip lie u ių eak- cijas a spindin į ka o me o naujada ą žodį o kupan ai apibūdina i Ri a U - nėžiū ė (2022: 18). Tačiau šio s aipsnio au o ių su ink a ki ų kalbų medžia- ga odo, kad lie u ių kalbos naujada as y a ik o k a akonis (jis duomenyne pažymė as kaip „pa ienis“ i neap ik as in e ne o šal iniuose ki omis kalbo- mis), o ki i du žodžiai g eičiausia y a pe im i iš usų kalbos, plg.: us. ОРКУпанты / оркупанты, la . o kupan i; la . Jūs a ī o kis ānas p opo- gandas upu is? (A jūs i gi [esa e] o kis ano p opagandos auka?). Ki as iš an as ikos kū inių paim as eu emis inis Rusijos pa adinimas, p adė as a o i da 2015 m., y a Mo do as (la . Mo do a, us. Mopдор) – blogį įkūnijan i šalis. La ijos žiniasklaida ašė: Ko o pi momis dienomis didelis bū ys žmonių Rusijos ka iuomenės okupuo ame Me- li opolyje iš eiškė sa o požiū į į „o kus plėšikus“. Tą pa į mėnesį, kiek ėliau, Uk ainos gynybos minis as o icialioje kalboje žadėjo, kad Uk ainos ka iai „a laikys Mo do o a aką“ (Lelū 2022). Posakis aizdingas, i jam suku i panaudo a aliuzija į jau minė ą J. R. R. Tolkien’o kū inį Žiedų aldo as: Vai ās bū u uk aiņu ama pe sonu unas, p eses izde umi ai sociālās pla o mas, šis salīdzinājums pa ādās ik uz soļa: mie īgā, „G edzenu pa ēlniekā“ ap aks ī ajai Da- lienai līdzīgā Uk aina aizs ā as p e ī o ļaunumu, Mo do as ka apūļiem līdzīgo K ie- ijas a miju, ko no Maska as ada Sau onalīdzinieks Vladimi s Pu ins (A ai bū ų uk ainiečių pa eigūnų kalbos, spaudos leidiniai, a socialinės pla o mos, šis paly- ginimas pasi odo kiek iename žingsnyje: aiki, į Žiedų aldo e ap ašy ą Dalieną panaši Uk aina ginasi nuo g ynojo blogio, nuo Mo do o o dą p imenančios Ru- sijos a mijos, ku iai iš Mask os ado auja Sau ono a gamas Vladimi as Pu inas) (Lelū 2022). COVID-19 pandemijos me u La ijoje asociacijas su J. Rowling omanų pe sonažu Voldemo u, ku io ne alia adin i a du, žadino neįp as i nau- jųjų ealijų pa adinimai (ž . aukščiau), o ka o kon eks as daugelyje šalių sus ip ino sup a imą, kad Voldemo as y a konk e us asmuo kaip blogio įsikūnijimas. Tai yškėja iš lie u ių iloso o Aldžio Gedučio s aipsnio apie ai, kaip gims a sąmokslo eo ijos: Aki aizdu, kad daba iniam Voldemo o a a a ui žioba ai ne ūpi nei Uk ainoje, nei A ikoje, nei juolab Rusijoje a ku ki u pasaulyje. Taip, Voldemo as g įžo i apsi- gy eno mūsų y inėje kaimynėje, o jo slapy a dis Vladimi as (Gedu is 2022). 224 BENDRINĖ KALBA | 95 Uk ainos ka iai on e ka iaujančius mobilizuo us usų ka ius suski s ė į d i g upes – mobikus i čmobikus36. Eu emizmo čmobikai (la . čmobiki, us. чмобики) pi moji aidė č (ч) a i inka usų kalbos žodžio частично ‘dalinai’ pi mą aidę, i šiuo eu emizmu į a dijami ie, ku ie šaukiami į ka ą pagal dalinę mobilizaciją. Apie žodžio ka iai kei imą ki ais žodžiais kaip poli inę eu emizaciją y a ašiusios i I. Sme onienė su D. Daučiūnai e (2014: 127–128). Tačiau žodį чмобики galima in e p e uo i i ki aip – kaip dis emis inį edinį iš usų kalbos žodžio чмо37. Palygin i su šiu kščiais abiejų ka iaujančių pusių iena ki ai aikomais dis emizmais, pap as os a odo isiems žinomos są okos – bina inę opozi- ciją žymin ys eu emizmai ge iukai i blogiukai, ku iuos sa o Twi e pasky- oje y a panaudojęs ienas iš ke u ių La ijoje yks ančios akcijos T i e a kon ojs inicia o ių, yšių su isuomene konsul an as Reinis Pozņakas: Nenogu dināmie lielceļu lau as ziņo, ka T i e a kon ojs a 21 ienību nogādā s pā i obežai un nodo s labajiem, lai ie sadod ļaunajiem. Sla a Uk ainai! (Nenuils an ys g ei kelių liū ai p aneša, kad 21 iene o i e io ilks inė pe gaben a pe sieną i pe duo a ge iukams, kad jie iška š ų kailį blogiukiams. Šlo ė Uk ainai! (i .l ). APIBENDRINIMAS 2020 m. pasaulį suk ė usi pandemija suskaldė isuomenę pagal žmonių po- žiū į į i usą, ėliau – į skiepijimą nuo i uso. Dėl pandemijos keliska nu- s a y a nepap as oji padė is, ku i Lie u oje adin a ka an inu, La ijoje – „sė- dėjimu namuose“ (mājsēde; čia pe iodiškai aikan i komendan o alandą), bu o susijusi su judėjimo ibojimais, o ai sukėlė didelį dalies isuomenės nepasi enkinimą. Vyks an akcina imui isuomenė da aki aizdžiau pasida- lijo į d i nesu aikomas s o yklas: akcina imo palaiky ojus i jam nep i a ian- čius. Naujoms ealijoms žymė i bei susida iusioms si uacijoms apibūdin i 36 Šiuos pa adinimus kome cinės žiniasklaidos p iemonės TV24 specialioje laidoje apie Ru- sijos sukel ą ka ą aiškino La ijos nacionalinių ginkluo ųjų pajėgų kapi onas Jānis Slaidiņis: „Mobikai y a ie, ku ie y a Luhanske i Donecke kaip egulia iosios pajėgos, o čmobikai – ie, ku ie šaukiami daba “ (Slaidiņš 2022). 37 Plg. la ių ža gonybę – dis emizmą čmo ‘pu inas žmogus, ku is landžioja po są a ynus’ (Tēzau s). Į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną į auk as i kon aminacinis da inys čmo- bilizacija ‘Rusijoje ka o su Uk aina me u paskelb a dalinė mobilizacija, pe ku ią ka iau i imami am nepasi engę i mo alumu nepasižymin ys y ai’ su kilmės nuo oda: „ usų, чмо- билизация < частичная мобилизация ‘dalinė mobilizacija’; plg. чмо ža g. ‘ iziškai i mo- ališkai smukęs žmogus, „mėšlas“’ (LKND). Da plg. R. U nėžiū ės (2022: 18) publikaciją apie Facebook naudo ojų lie u ių mėginimus e s i i oniškus uk ainie iškus a usiškus dū inius, a p jų us. bomžg a dija – e s a a ge a mija. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 231 ginning o he wa . Howe e , in he democ a ic wo ld, as well as in Uk aine, Russia‘s o icial euphemis ic s yle o speech has been me wi h idicule, leading o he c ea ion o new euphemisms and dysphemisms. Du ing si ua ions o phys- ical agg ession, bo h sides also use e bal agg ession and i ony. Thus, he usage o poli ical euphemisms and dysphemisms will no see any so o decline, espe- cially in a s a e o wa . The euphemisms and dysphemisms ea u ed in he a icle a e used o designa e said e en s – he pandemic and he wa in Uk aine – in he La ian, Li huanian, and Russian languages. A jux aposi ion o he speci ic euphemisms and dysphe- misms has es ablished ha some o hem a e common in bo h discou ses: ha o he pandemic and o he wa ( o example, Voldemo : ‘some hing ha o he s a e a aid o call by i s eal name’, pu inis ai // pu le is ai // a nikai: ‘use s and dis- semina o s o Russian p opaganda’). Only wi h he discou se o COVID-19, he uni e sal dysphemism is co idio , which is widely used o desc ibe any pe son who, du ing he pandemic, beha es di e en ly han he pe son using his dys- phemism ac s o hinks. Howe e , used dysphemically, lexemes ascis s, Nazis a e conside ed uni e sal only in he discou se o he wa in Uk aine, because he wo wa ing sides apply hem and de i a i es and compounds he eo (e.g., Uk o as- cis s, Nazi egime s. Fascis s, uscis s) wi h e e ence o one ano he . In he discou se o he pandemic, de i a i es and compounds wi h hese lexemes (e.g. La ian co id ašis u banda ‘co id- ascis gang’) we e applied only o go e nmen ep esen a i es and pe sons suppo ing he o icial line o he s a e ( he alleged ‘dic a o ship’). Va ious new wo ds (si ua ional dysphemisms) ha e also been c e- a ed o desc ibe he eali ies o bo h he pandemic and he wa in Uk aine. A compa ison o ma e ial om he h ee languages highligh s bo h he uni e sal na u e o he e iewed language phenomena, and he possibili y o hei adop ion. KEywO DS: euphemisms, dysphemisms, COVID-19 pandemic, wa , public discou se. DITE LIEPA LU La iešu alodas ins i ū s, Rīga, Kalpaka bul ā is 4, LV-1050, La ija [email p o ec ed] Rīgas S adiņa uni e si ā e Rīga, Dzi ciema iela 16, C ko p. 1B kab., LV-1007, La ija [email p o ec ed] EVIJA LIPARTE [email p o ec ed] 232 BENDRINĖ KALBA | 95 DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE COVID-19 PANDEMIJA IR KARAS UKRAINOJE: EUFEMIZMŲ IR DISFEMIZMŲ VARTOJIMAS VIEŠAJAME DISKURSE LATVIŲ, LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE San auka XXI a. ečiasis dešim me is y a p asidėjęs naujais išbandymais žmonijai – COVID-19 pandemija i Rusijos sukel u ka u Uk ainoje. Šie pas a ųjų ejų me ų globalinio mas o į ykiai pa eikė i kalbos a ojimą: demok a inėje isuomenėje apie ai, kas yks a, eikia kalbė i, aiškin i i in o muo i, be o, kalba į šiuos į ykius ak y iai eaguoja. Pandemija isuomenę suskaldė pagal žmonių požiū į į i usą: jo šalininkus i neigėjus. P asidėjus akcina imui, isuomenė da aki aizdžiau pasidalijo į d i nesu aikinamas s o yklas: akcinų palaiky ojus i neigėjus. Kalboje adosi naujų žodžių, didėjo emocinis eksp esy umas i žodinė ag esija, o apibūdinan p iešin- gas puses būda o plačiai a ojamos d i polia iškos kalbos p iemonės – eu emiz- mai i dis emizmai. Ko ido pandemijai nepasibaigus, pasaulį suk ė ė ki a agedija – Rusijos įsi e - žimas į Uk ainą. B u alus ka as i uk ainiečių įni ingas p iešinimasis suak y ino eu emizmų i ypač – poli inių dis emizmų a ojimą. Pas a ieji ilgai (po SSRS žlugimo i nep iklausomybės a kū imo La ijoje i Lie u oje) bu o leksikos pa- sy iajame sluoksnyje. S aipsnio empi inė medžiaga odo, kad iena pusė s en- giasi dalykus adin i ik aisiais a dais, ne engdama i į ai ių dis emizmų, o ki a ai da o selek y iai, naudodama melą i dezin o maciją, gausiai a odama i eu- emizmus, i dis emizmus, ka o p adžioje bandžiusi isus p i e s i juos a o i. Tačiau demok a iniame pasaulyje, aip pa Uk ainoje, iš Rusijos o icialiojo eu e- mis inio kalbos s iliaus šaipomasi, ad gims a nauji eu emizmai i dis emizmai. Fizinės ag esijos aplinkybėmis abi pusės aiko i žodinę ag esiją, i i oniją. Taigi, poli inių eu emizmų i dis emizmų a ojimas, ypač ka o sąlygomis, nemažės. Į s aipsnį į auk i eu emizmai i dis emizmai į a dija minė us į ykius – pan- demiją i ka ą Uk ainoje – la ių, lie u ių i usų kalbomis. G e inan konk ečius eu emizmus i dis emizmus, kons a uo a, kad kai ku ie iš jų y a bend i abiejuo- se – i pandemijos, i ka o disku suose (p z.: Voldemo as ‘kažkas, ko bijoma adin i ik uoju a duʼ; pu inis ai, pu le is ai, a nikai ‘Rusijos p opagandos a o- ojai i skleidėjaiʼ). Tik COVID-19 disku se uni e salus y a dis emizmas ko idio- as, plačiai aiky as apibūdin i be ku iam asmeniui, pandemijos me u besielgian- čiam ki aip, nei elgiasi a gal oja dis emizmą a ojan is žmogus. Dis emiškai a ojamos leksemos ašis ai, nacis ai laikomos uni e saliomis ik ka o Uk ainoje DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose 233 disku se, nes jas bei edinius i junginius su jomis (p z.: uk o ašis ai, nacis ų e- žimas s. ašis ai, ašis ai) iena ki ai aiko abi ka iaujančios pusės. Pandemijos disku se ediniai i junginiai su šiomis leksemomis (p z., la . co id ašis u banda) būda o ski iami ik aldžios a s o ams i als ybių o icialų ku są (a sei , dik a ū ą) palaikan iems asmenims pa adin i. I pandemijos, i ka o Uk ainoje ealijoms pa adin i suku a i į ai ių naujada ų (si uacinių dis emizmų). Palyginus ijų kalbų medžiagą, iš yškėja iek apž elgiamų kalbos eiškinių uni e salumas, iek jų pe ėmimo galimybė. ESMINIAI ŽODŽIAI: eu emizmai, dis emizmai, COVID-19 pandemija, ka as, iešasis disku sas. DITE LIEPA LU La iešu alodas ins i ū s, Rīga, Kalpaka bul ā is 4, LV-1050, La ija [email p o ec ed] Rīgas S adiņa uni e si ā e Rīga, Dzi ciema iela 16, C ko p. 1B kab., LV-1007, La ija [email p o ec ed] EVIJA LIPARTE [email p o ec ed]