COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose

200 BENDRINĖ KALBA | 95 DITE LIEPA LU Latviešu valodas institūts, Rīgas Stradiņa universitāte EVIJA LIPARTE Nepriklausoma vertėja doi.org/10.35321/bkalba.2022.95.06 COVID-19 PANDEMIJA IR KARAS UKRAINOJE: EUFEMIZMŲ IR DISFEMIZMŲ VARTOJIMAS VIEŠAJAME DISKURSE LATVIŲ, LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE1 ESMINIAI ŽODŽIAI: eufemizmai, disfemizmai, COVID-19 pandemija, karas, viešasis diskursas. ANOTACIJA Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai įvardija minėtus įvykius latvių, lietuvių ir rusų kalbomis. Tiek pandemijos laikotarpio, tiek ir karo leksikos analizei pasirinkta po dvi leksikos grupes: 1) COVID-19 pandemiją apibūdinantys žodžiai; suskaldytos visuomenės puses apibūdinantys žodžiai; 2) Rusijos karui prieš Ukrainą įvardyti panaudotos leksemos; kariaujančias puses apibūdinantys žodžiai. ABSTRACT This article covers two lexical categories: euphemisms and dysphemisms in two major global events that shook the world since 2020: the COVID-19 pandemic and the war that Russia started in Ukraine. The euphemisms and dysphemisms featured in the article are used to designate said events in the Latvian, Lithuanian, and Russian languages. For the lexical analysis of both the vocabulary of the pan1 Straipsnio pagrindas yra dalis pranešimo, kuris buvo perskaitytas 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje Slavijos paribiai XX–XXI a. sandūroje. Kalba–visuomenė–kultūra–tapatybė. Viena iš straipsnio autorių D. Liepa straipsnį rengė pagal Latvijos valstybinių tyrimų programos projektą Dabartinės latvių kalbos vartojimas ir raida (Nr. VPP-LETONIKA-2022/1-0001). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 201 demic period and that of the wartime were selected two lexical groups: (1) words that describe COVID-19 and the sides of the society divided; (2) lexemes used to designate the Russia-Ukraine war and the words that describe the warring sides. ĮVADAS IR BENDRAS TEMOS APIBŪDINIMAS Sociolingvistė Ina Druvietė (2021: 7) yra nurodžiusi, kad „XXI amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo naujais išbandymais žmonijai, prie bendrų globalinių sunkumų – klimato pokyčių, smurtinių konfliktų, pajamų nelygybės ir kitų – pridėdamas naujo viruso sukeltą pandemiją“. Dar nenurimus visuomenės aistroms dėl COVID-19, 2022 m. vasario 24 d. pasaulį sukrėtė nauja tragedija – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Šie pastarųjų trejų metų globalinio masto įvykiai paveikė ir kalbos vartojimą. Pasak politinių eufemizmų ir disfemizmų tyrėjo Andrejaus Veisbergo, kalbos raiška pasidarė vulgaresnė – tai lemia reali situacija. „Apie Šveiko vertimą trečiame–ketvirtame dešimtmetyje visuomenė taip pat sakė, kad jis yra nepaprastai nešvankus ir su rusišku slengu, bet taip jau yra: karo metu žmonės keikiasi, ir tai galima suprasti“ (Valodnieki 2022). Vokiečių kilmės JAV kalbininkas, malediktologijos2 pradininkas ir bavarų–austrų keiksmažodžių žodyno sudarytojas Reinholdas Amanas panašiai rašė apie karą kitame literatūros kūrinyje: Homero vaizduojami didvyriai prieš kovodami ginklais iškoneveikdavo vieni kitus (Aman 1975: 160). Keikimąsi jis apibūdina kaip agresyvų žodinį veiksmą, kuris dažniausiai vyksta susijaudinus, būna sukeltas frustracijos (Aman 1975: 153). Emocijoms ir reakcijai į situaciją išreikšti dažnai ieškoma ne tik slengo žodžių, bet ir naujažodžių: „<...> kalbos dvasia vis dar gyva. Kalbos sistema vis dar yra lanksti, žmonės geba reaguoti į aktualius įvykius kurdami naujus žodžius ir konstrukcijas pagal jau esamus modelius. Svarbiausia – nėra dingę žaidimo kalba ir jos kūrybos elementas. Tai, kad kalboje esama kūrybos, yra vienas iš rodiklių, kad ji yra gyvybinga, kad kalbantieji suvokia kalbą kaip sau priklausančią, kaip vertybę. Tai patvirtina, kad latvių kalba yra pajėgi prisiderinti prie bet kokių sąlygų“ (Druviete 2022: 202). 2 Malediktologija (vok. Malediktologie, angl. maledictologie < lot. maledicere ‘keiktis, iškoneveikti’) – psicholingvistikos, sociolingvistikos ir psichologijos sritis, tirianti keikimąsi ir piktžodžiavimą, t. y. leksiką, kuria realizuojamas vienas iš agresyvios kalbėsenos aktų – koneveikimas. 202 BENDRINĖ KALBA | 95 Šio straipsnio autorės įvairių šalių leidiniuose jau aptarė pandemijos paskatintą lingvistinę kūrybą leksikos ir žodžių darybos aspektu, taip pat rašė apie latvių ir lietuvių požiūrio į pandemiją ir jos realijas bendrumus ir skirtumus3. Per pastaruosius trejus metus dėl visuomenės aktyvumo žiniasklaidos priemonėse, publikacijose, socialinių tinklų komentaruose latvių ir lietuvių kalbų žodžių visuma papildyta ir naujais, ir iš seniau žinomais, bet rečiau vartotais terminais, taip pat kitais naujadarais4. Tačiau pandemijos kalbinė patirtis – tik dalis patirties. 2022 m. pasaulio kalbų žodynus papildė karo leksika. Su ja – kaip ir su pačiu karo faktu – visuomenė dar tik mokosi gyventi. Dabar, kai akivaizdu, kad Ukrainoje vyksta tikras karas, ima aiškėti, kad karo ir kovos leksikos vartojimas pandemijos metu neturėjo objektyvaus pagrindo. Kovidmečiu medicinos darbuotojų ir jų savanorių pagalbininkų didvyriškas ir pasiaukojamas elgesys (dirbant nenormuotą darbo laiką sudėtingomis, sunkiomis ir daugiausia rizikingomis sąlygomis) buvo apibūdinamas karo leksiką ir karo terminiją vartojant perkeltinėmis reikšmėmis, pvz.: kovido frontas, fronto linija nubrėžta ligoninių koridoriuose, gydytojai – tikrieji didvyriai, kova apkasų pirmose linijose ir pan. Tačiau Rusijai įsiveržus į Ukrainą tapo aišku, kad prasidėjo tikras karas, ir žodžiai karas, frontas, apkasai, priešas turi būti suvokiami tiesiogine, o ne perkeltine prasme (dar žr. Druviete 2022: 202). Latvių publicistas Paulas Raudsepas rašė: Pandemija nėra tikras karas, bet ji arčiau karo nei kas nors, ką didžioji dauguma Latvijos gyventojų yra patyrę. Užpuolikas nėra kitos valstybės kariuomenė, bet virusas negailestingas ir atkaklus. Kaip ir kare, šio priešo neįmanoma nugalėti be narsaus elgesio ir aiškaus suvokimo, kad vardan didžiojo tikslo tiek politikai, tiek visuomenė turi būti pasiryžę aukotis (Raudseps 2021). Pandemijos metu karo leksiką pasitelkdavo ir politikai, ir medicinos darbuotojai, jos netrūko ir publicistikoje. Kyla klausimas, kiek ji buvo tinkama ir kaip į tai žiūrėta. Šiuo klausimu nemažai diskutuota: prieš pasisa3 Žr. straipsnio pabaigoje pateikiamą literatūros sąrašą. 4 Vertėja ir kalbininkė E. Lipartė interneto tekstuose latvių kalba yra užfiksavusi daugiau nei 1 500 per koronaviruso pandemiją 2020 m. aktualizuotų arba sukurtų daiktavardinių dūrinių (Liparte 2021a), sociolingvistė D. Liepa kartu su sociologe Anda Rožukalne apžvelgė 256 per pirmąjį ir antrąjį nepaprastosios padėties laikotarpius (apie juos žr. toliau, 12 išnašą) Latvijos interneto naujienų komentaruose vartotus naujus dūrinius su leksemomis kovid-, koron- (Rožukalne, Liepa 2022: 195). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 203 kydavo ir medikai, ir žurnalistai, ir kalbininkai, ir sociologai. Jolantos Zabarskaitės (2020) Kalbos klube vedama diskusija rodė, kad postsovietinėje erdvėje tai gali būti susiję su praeities palikimu – iš sovietmečio atsineštu mąstymu, kai, gyvenant už geležinės uždangos, bet koks įprastinio gyvenimo ritmo sutrikdymas ar apribojimas buvo suvokiamas kaip priešas, su kuriuo reikia kovoti5. Šiai minčiai pritariant, ypač 2022 m. Rusijos ir Ukrainos karo kontekste, vis dėlto manytina, kad tikrasis frontas, priekinės linijos ir didvyriai yra kare, todėl sveikatos srityje kalbos kūryba turėtų būti kitokia (dar žr. Liepa, Liparte 2022: 66-67). Karas, pradėtas Ukrainoje, karo leksiką Europos valstybėse aktualizavo tiesioginėmis prasmėmis. Abiejose baltų kalbose – latvių ir lietuvių – ji kurį laiką buvo pasyviajame sluoksnyje, nes Latvijoje ir Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos aktyvių karinių veiksmų nebuvo. Pokario metais vyko Nepriklausomybės ir pasipriešinimo kovos – miško brolių judėjimai, disidentų protestai. 1991 m. vyko kova už valstybių nepriklausomybės atkūrimą, kuri tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pareikalavo žmonių aukų, bet Rusijos pradėtas karas lėmė naują, XXI a. karo leksiką, iki šiol neturėjusią analogo, o aktyvios šios leksikos kategorijos yra ir eufemizmai bei disfemizmai. Kai kitokie kalbos ginklai per silpni, prasiveržia pasipiktinimas, neviltis ir agresyvumas, ir disfemizmai čia atlieka itin reikšmingą vaidmenį. Savo ruožtu agresorė Rusija puolimą, galios demonstravimą, valios primetimą, ginkluotas kovas ir žudynes, kurias yra sukėlusi, siekia užmaskuoti ar vadinti kitais vardais – taip tiesiogines sąvokas keičia eufemizmai. Šio straipsnio tikslas – ištirti eufemizmų ir disfemizmų, kuriais viešajame diskurse apibūdinami kai kurie COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje aspektai, vartojimą latvių, lietuvių ir rusų kalbose. Viešuoju diskursu šiame straipsnyje laikomos interneto svetainės, iš kurių rinkta rašytinė ir žodinė empirinė medžiaga: naujienų ir nuomonių portalų straipsniai bei jų komentarai, socialinių tinklų ir forumų įrašai abiem temomis6. Šios medžiagos negalima laikyti visa apimančia ir baigtine. Tai kintanti, vis dar papildoma duomenų bazė, neribojama konkrečiu šaltiniu ar laikotarpiu. Pavyzdžių rinkimą riboja tik fizinės galimybės fiksuoti visą interneto platybėse aptinkamą medžiagą. Kalbininkai medžiagą apie karo Ukrainoje poveikį kalbai dar tik apibendrina, todėl turėtų būti įdomūs ir vertingi 5 Apie sovietmečio politinę eufemizaciją dar žr. Irenos Smetonienės ir Danutės Daučiūnaitės (2014) straipsnį. 6 Šaltinių sąrašą žr. straipsnio pabaigoje. 204 BENDRINĖ KALBA | 95 lyginamųjų tyrimų rezultatai (Druviete 2022: 200). Šis straipsnis – vienas lyginamųjų tyrimų. Jame apžvelgiami ir gretinami tiek skirtingų kalbų, tiek skirtingos tematikos pavyzdžiai. Įtraukti rusų kalbos pavyzdžius pasirinkta sąmoningai, nes jie atskleidžia tiek valdančiosios Kremliaus politikos retoriką, tiek Rusijos opozicinės žiniasklaidos demokratines pastangas objektyviai apibūdinti tai, kas vyksta Rusijoje ir Ukrainoje. Be to, rusų kalba laikytina karo leksikos vartojimo ir plitimo pradiniu šaltiniu: karo leksiką rusų kalba cituoja ir komentuoja, aiškina ir analizuoja viso pasaulio žiniasklaida. Oficialioji Rusijos žiniasklaida pandemijos metu ne tik Latvijoje ir Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse skleidė netikėjimą ir abejonę viruso rimtumu, vakcinomis, o Rusijai įsiveržus į Ukrainą nustebino pasaulį karo neigimu, apibūdindama jį tokiais eufemizmais kaip specialioji operacija, ypatinga operacija, karinė operacija ir kitais, taip gausindama dezinformacijos kiekį bendrame informacijos sraute ir didindama emocinę įtampą. Tiek pandemijos laikotarpio, tiek karinės leksikos analizei straipsnyje pasirinkta po dvi leksikos grupes. Analizuojant COVID-19 pandemijos leksiką, aptariami ligą ir situaciją charakterizuojantys, taip pat suskaldytos visuomenės puses apibūdinantys žodžiai, o analizuojant Rusijos ir Ukrainos karo leksiką – situacijai įvardyti panaudotos leksemos ir kariaujančias puses apibūdinantys žodžiai. Darbe keliami šie uždaviniai: 1) fiksuoti nurodytų grupių leksikos vartojimą interneto svetainėse, atrenkant eufemizmus ir disfemizmus; 2) palyginti eufemizmų ir disfemizmų vartojimo atvejus pandemijos ir karo Ukrainoje diskursuose. Tyrimui naudojami deskriptyvinis, komponentų analizės ir iš dalies – gretinamasis metodai. Lyginant kelių kalbų medžiagą, galima spręsti tiek apie apžvelgiamų realijų ir kalbos reiškinių universalumą, tiek apie pastarųjų perėmimo galimybes. Straipsnyje atliekama tik kokybinė analizė, nekreipiant dėmesio į eufemizmų ir disfemizmų skaičių, jų tarpusavio proporcinį santykį ir vartojimo dažnumą, taip pat kiekybiškai neskiriant tradicinių disfemizmų (įskaitant vulgarizmus) nuo situacinių disfemizmų (įskaitant naujadarus). Neatliekama pavyzdžių analizė pagal eufemizavimo (žr.: Kudirka 2012; Smetonienė, Daučiūnaitė 2014) ir disfemizavimo būdus. Tai galėtų būti atskiro tyrimo tema, ypač metaforinė nominacija, kurios pavyzdžių abiejuose apžvelgiamuose diskursuose visomis trimis kalbomis ypač gausu. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 205 1. EUFEMIZMAI IR DISFEMIZMAI: SĄVOKŲ AIŠKINIMAS IR APIBRĖŽIMAI Kaip nurodo Marius Smetona, pagrindinė problema tiriant eufemizmus yra jų nustatymas ir apibrėžimas. Pasak M. Smetonos, esama daugelio šios sąvokos apibrėžčių, „nes visi mokslininkai eufemizmus apibrėžia taip, kaip atskiriems tyrimams reikia“ (Smetona 2015: 6), taigi priderina prie tyrimo tikslo. Eufemizmo apibrėžimuose latvių kalbotyroje akcentuojamas eufemizmų ir jais keičiamų žodžių stilistinis aspektas, kaip eufemizmų vartojimo tikslą nurodant tik pakeičiamąją funkciją: eufemizmas – tai „žodis ar posakis, kuris vartojamas vietoj tabu žodžio, vulgarizmo ar kito dėl etinių ar kitokių priežasčių ribotai vartojamo žodžio“ (VPSVe); tai „emociškai neutralūs žodžiai ar frazės, vartojami vietoj užgaulių, pernelyg tiesmukiškų ar nemalonių žodžių“ (Veisbergs 1999: 17). Panašiai ir vokiečių kalboje – eufemizmas apibrėžiamas tik kaip „įžeidų ar nemalonų žodį pagražinantis, užmaskuojantis, sušvelninantis aprašomasis pasakymas“ (DUDENe). Kitų kalbų tyrėjų pasitelkiamuose apibrėžimuose nurodomi keli eufemizmų vartojimo tikslai, tarp jų: realybės perkūrimas, maskavimas, adresato apgaudinėjimas ar klaidinimas, įsiteikimas eufemizuojamam asmeniui ir kt.7 Atsižvelgdamas į nurodomus tikslus, M. Smetona stengiasi suformuluoti visus juos apimantį apibrėžimą: „Eufemizmas yra žodis ar žodžių junginys, komunikacijos akte vartojamas norint įsiteikti eufemizuojamam objektui ir taip pakeisti tikrovę, arba norint suklaidinti, priversti klausytoją suprasti tikrovę taip, kaip kalbėtojui reikia, taip pat užkoduoja eufemizuojamus objektus, pažeidžiančius pirminius tabu ir jų tolesnio vystymosi rezultatus, etiketą, moralines nuostatas“ (Smetona 2015: 25). Australijos kalbininkė Kateʼė Burridgeʼė mano, kad „tam tikrame kontekste apie tabu temą galima kalbėti nepažeidžiant normų, jei vartojamas eufemizmas, o ne konkretus pavadinimas. Tačiau eufemistinė leksika, kurios turi tokios lingvistinės atmainos kaip karo, politinis ir medicininis žargonas, priedangai suteikia ir papildomų – klastos ir paslaptingumo matmenų. Šiuo atveju eufemizmai vartojami ne tiek tam, kad neužgautų jausmų, bet ir siekiant sąmoningai maskuoti, klaidinti“ (Burridge 2012). Analizuodamos politinę eufemizaciją publicistinių straipsnių antraštėse Lietuvoje, I. Smetonienė ir D. Daučiūnaitė nurodo, kad eufemizacijos tiks7 Įvairių šalių kalbininkų suformuluotų eufemizmų apibrėžčių apžvalgą pateikia R. Kudirka (2012) ir M. Smetona (2015: 11–17). 206 BENDRINĖ KALBA | 95 las gali būti pridengti, maskuoti ar iškraipyti esminius dalykus. Šią funkciją atlieka ir politinė eufemizacija, kurios „pagrindinis tikslas kuo švelnesniais žodžiais ir būdais pasakyti tai, kas didžiajai visuomenės daliai gali būti nepriimtina, nemalonu, sukelti neigiamas emocijas valstybės valdžios ar kai kurių valstybinių institucijų atžvilgiu“ (Smetonienė, Daučiūnaitė 2014: 122; cit. pagal Moskvin 2001: 63). Vasilijus Moskvinas, kurį cituoja kalbininkės, aiškiai skiria politinę eufemizaciją nuo politinės dezinformacijos, pastarąją aiškindamas kaip melą ir akivaizdų tiesos iškraipymą. Įvykių Ukrainoje klausimais ir politikai, ir žiniasklaidos priemonės siekia būti diplomatiški, taigi, pasak I. Smetonienės ir D. Daučiūnaitės, „vengia vadinti dalykus tikraisiais vardais ir kalbėdami apie nemalonius įvykius, netinkamus kitų šalių veiksmus, yra linkę pagražinti, sušvelninti tikruosius jų pavadinimus, užmaskuoti su mirtimi, smurtu, kitomis nelaimėmis susijusius įvykius“ (Smetonienė, Daučiūnaitė 2014: 125). Disfemizmai irgi apibrėžiami įvairiai, nurodant jų stilistinius aspektus (vulgarumą) ir (arba) tikslus – įskaudinti adresatą, perdėti neigiamus dalykus ir pan. Latvių kalbotyroje pateikiamais apibrėžimais akcentuojama, kad disfemizmas yra „familiarus, vulgarus žodis ar žodžių junginys, kuriuo sąmoningai pakeičiamas stilistiškai ir emocionaliai neutralus tos pačios realijos pavadinimas“ (VPSVe) arba, kad tai – „įskaudinantys, įžeidžiantys žodžiai, kuriais sąmoningai sustiprinamos neigiamos sąvokos, perdedama tai, ką jų vartotojas nori vaizduoti neigiamoje šviesoje“ (Veisbergs 2002: 54). Apibūdinant nemandagumo raišką nusikaltimų diskurse, lietuvių kalbotyroje suformuluotas toks disfemizmų apibrėžimas: „žodžiai ar žodžių junginiai, vartojami vietoj švelnesnių, siekiant sudaryti neigiamą nuomonę, suteikti neigiamą atspalvį ar ką nors įžeisti“ (Jakimovienė 2017). Vokiečių kalboje disfemizmo apibrėžimas yra labai platus ir nekonkretus, iškeliantis tik jo vartojimo tikslą: „neutralaus ar teigiamo žodžio neigiamas, menkinantis aprašomasis nusakymas“ (DUDENe). Panašiai traktuojami ir keiksmažodžiai. R. Amanas yra pabrėžęs: „Kiekvienas žodis, kuris vartojamas agresyviai, yra keiksmažodis“ (Aman 1975: 165). Šią mintį plėtoja ir Johnas E. Josephas: „Kalba neturi būti piktžodžiaujanti, nešvanki, rasistinė, kad būtų užgauli“ (versta iš latvių k., žr. Džozefs 2008: 130). Pasak A. Veisbergo, atsakymo į klausimą, kas yra užgaulus žodis, nėra, nes „žodžio reikšmė slypi ne tik pačiame žodyje. Ją suteikia kalbantysis, rašantysis, klausytojas, skaitytojas. Tai reiškia, kad užgaunantis gali būti bet kuris žodis“ (Veisbergs 2002: 56). Mokslininkas siūlo skirti individualius emocinius disfemizmus ir „tikruosius“ disfemizmus – taip pavadina varto- DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 207 jamus viešojoje kalboje minint priešus, varžovus ar nedraugus. Tokiais atvejais taikomi apibendrinimai, hiperbolės, vartojami gyvūnų ir ligų pavadinimai, pabrėžiamas atsilikimas, bukaprotiškumas ir t. t. (Veisbergs 2002: 56–57). Nagrinėdamas politikos kalbą, apie eufemizmus A. Veisbergas rašė taip: „<...> dabartinėje informacijos visuomenėje tylėti neįmanoma – žmonės turi rasti būdą, kaip informuoti ir dezinformuoti, pateisinti, paaiškinti ar apgaudinėti. Totalitariniams režimams šiuo atžvilgiu buvo lengviau. Jie turėjo daug ką slėpti tiek nuo aplinkinio pasaulio, tiek nuo savo piliečių, kartais ir nuo savęs. <...> Kontroliuojantis žiniasklaidą totalitarizmas gali sau leisti nutylėti, cenzūruoti, praleisti. Demokratija turi kalbėti, todėl eufemizmai joje paplitę daug plačiau“ (Veisbergs 1999: 17). Čia reikėtų pridurti, kad demokratinėje visuomenėje labiau paplitę ir disfemizmai, nes joje neįmanoma nutylėti pasipiktinimo, pykčio, nusivylimo, abejojimo ar tiesiog emocionalumo. Žmonės visa tai reiškia įvairiai: atvirai keikiasi socialiniuose tinkluose, ironiškai pašiepia ir pravardžiuoja vieni kitus interneto svetainių komentaruose po straipsniais, paskelbia kokį nors situacinį disfemistinį naujadarą, kuris pritraukia dėmesį, ir t. t. Šiame darbe, kuriame aptariamos medicininė ir karinė leksikos atmainos, pasiremiant apžvelgtais apibrėžimais, eufemizmais laikomi žodžiai ar posakiai, kurie vartojami vietoj etiniais ar kitokiais sumetimais vengiamų vartoti žodžių, o disfemizmais – neigiamos konotacijos žodžiai ar žodžių junginiai, kuriais sąmoningai pakeičiami stilistiškai ir emociškai neutralūs tos pačios realijos pavadinimai. Be to, šiame straipsnyje mėginama skirti tradicinius ir situacinius disfemizmus. Tradiciniais disfemizmais laikomi kalboje jau istoriškai įsitvirtinę, įvairiose situacijose beveik universaliai vartojami disfemizmai8, įskaitant ir vulgarizmus (pvz.: fašistas, okupantas, nusikaltėlis, idiotas, runkelis, pidaras), o situaciniais disfemizmais – žodžiai, kurie sukuriami konkrečioje situacijoje9 (remiantis asociaciojimis, kontaminacijos būdu ar taikant žaidimą kalba10, pvz., pasitelkiant fonetinę deformaciją: korona – šmorona) arba įgyja disfemistinę konotaciją, kokios paprastai neturi (pvz., slidinėtojai). Vis dėlto brėžti griežtą ribą tarp šių dviejų disfemizmų grupių sunku, nes neaišku, kokį laiko tarpą ar vartojimo dažnumą reikėtų laikyti disfemizmo įsitvirtinimo kriterijumi (pvz., disfemizmas, atsiradęs tik per COVID-19 8 Apie tai dar žr. E. Liparte (2021b: 87–88). 9 Todėl juos galima vadinti ir (okaziniais) disfemistiniais naujadarais. 10 Apie žaidimą kalba (latv. valodas spēle) latvių šnekamojoje kalboje ir jo priemones žr. V. Ernstsone (1997). 208 BENDRINĖ KALBA | 95 pandemiją, gali būti vartojamas plačiai ir įvairiomis reikšmėmis). Dar smulkiau sraipsnyje aptariami eufemizmai nediferencijuojami, nors kartais juos siūloma skirstyti į naujuosius ir senuosius11; politiniai ir propagandiniai eufemizmai tokiu atveju patektų į „naujųjų“ kategoriją. 2. EUFEMIZMAI IR DISFEMIZMAI, KURIAIS APIBŪDINAMA COVID-19 PANDEMIJA 2.1. Ligos ir situacijos eufemizmai ir disfemizmai M. Smetona kaip ryškų asmens ir jo vardo tabu bei eufemizmų vartojimo šiuolaikinėje grožinėje literatūroje pavyzdį mini Joanneʼės K. Rowling romanus apie Harį Poterį. Bijodami ne tik piktojo burtininko Voldemorto, bet ir tarti jo vardą, kiti burtininkai Voldemortą vadina Pats žinai kas arba Tas, kurio nevalia minėti. Net jo šalininkai mirties valgytojai savo valdovo nevadina vardu, į jį kreipiasi kaip į Tamsos valdovą arba Šeimininką (Smetona 2015: 24). Latvijoje asociacijas su šiuo personažu žadino pandemijos metu taikytų griežtų judėjimo ribojimų oficialus pavadinimas mājsēde12, kurį daugelis žmonių suvokė ne tik kaip angliško termino lockdown latvišką variantą, bet ir kaip karinio termino komandantstunda ‘komendanto valanda’ eufemizmą. Tai rodo, pavyzdžiui, 2021 m. pradžioje socialiniame tinkle Facebook pateiktas įrašas: Skatos, ka daudziem šie oficiālie apzīmējumi ir gluži kā Voldemorts Harija Potera sāgā–„Tas,kurunesaucvārdā“ <...>. Tāpēc laikam arī top visas tās mājsēdes13 utt. (Žiūriu, kad daugeliui šie oficialūs pavadinimai yra kaip Voldemortas iš Hario Poterio sagos – „Tas, kuris nevadinamas vardu“ <...>. Ko gero, todėl ir randasi visos tos mājsēdes ir t. t.). 11 Apie tokią galimybę užsimena R. Kudirka (2012). 12 Mājsēde „ypatingas judėjimo ribojimas – reikalavimas nepalikti gyvenamosios vietos nustatytu laiku“ (Tēzaurs). Tai sintaksinis-morfologinis dūrinys (< māj-a ‘namai’ + sēd-ēt ‘sėdėti’ + galūnė -e; plačiau apie tai žr. E. Liparte (2021a: 115–116)), pagal reikšmę COVID-19 kontekste jis atitinka Lietuvoje buvusį visos šalies karantiną. Kaip oficialų terminą mājsēde Latvijoje pradėta taikyti nuo antrąkart paskelbtos nepaprastosios padėties pradžios (2020 m. lapkričio mėn.), kai buvo įvesti griežti judėjimo ribojimai, įskaitant ir komendanto valandą. COVID-19 pandemijos metu Latvijoje iš viso būta trijų vyriausybės nustatytų nepaprastosios padėties laikotarpių, kuriais taikyti įvairaus griežtumo ribojimai: 1) nuo 2020-03-12 iki 2020-06-10; 2) nuo 2020-11-09 iki 2021-04-06; 3) nuo 2021-10-11 iki 2022-04-01. 13 Visuose pateiktuose pavyzdžiuose paryškinta straipsnio autorių, išskyrus šį žodį, kurį savo įraše yra paryškinęs pats jo autorius. Pavyzdžiuose ir jų vertimuose pataisytos tik šiurkščiausios rašybos ir skyrybos klaidos, kurios trukdytų suvokti turinį. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 215 Nu, ja jau ministrs drīkst lietot necenzētu leksiku un runāt par „pohujisma“gēnu, tad varu viņam atklāt ko jaunu: Austrumeiropā ir arī „nahujisma“gēns. Mēs Austrumeiropā sūtam attiecīgajā virzienā ministrus, kuri grib mūs pilnībā kontrolēt un pārvērst visu mūsu dzīvi par koncentrācijas nometni, stāstot pasakas par „vecu cilvēku aizsardzību no vīrusa“ (Na, jeigu jau ministrui galima vartoti necenzūrinę leksiką ir kalbėti apie „pochuizmo“ geną, tada galiu jam atskleisti kai ką naujo: Rytų Europoje esama ir „nachuizmo“ geno. Mes Rytų Europoje siunčiame atitinkama kryptimi ministrus, kurie nori mus visiškai kontroliuoti ir paversti visą mūsų gyvenimą koncentracijos stovykla, sekdami pasakas apie „senyvų žmonių apsaugą nuo viruso“). Kitas internautas savo nuomonę išreiškė taip: šodien ministra kungs lieto vārdu „pohujisma“, bet rīt – „iģiķenahuj“??? (šiandien ponas ministras vartoja žodį „pochuizmo“, o rytoj – „eikite nachui30“). Nepraėjo nė pusantrų metų, situacija Europoje ir pasaulyje dramatiškai pasikeitė, ir ši vulgari frazė tapo sparnuotuoju šūkiu, moto, suvienijusiu ir pačius Ukrainos gynėjus, ir juos kitur pasaulyje palaikančius žmones. 3. RUSIJOS IR UKRAINOS KARĄ APIBŪDINANTI LEKSIKA 3.1. Situaciją Ukrainoje žymintys disfemizmai ir eufemizmai Nagrinėjant eufemistinę ir disfemistinę leksiką, kuria apibūdinama situacija Ukrainoje po Rusijos įsiveržimo ir kariaujančios pusės, ypatingą dėmesį reikia skirti karo pirmomis dienomis pavartotam sakiniui su disfemizmu (rusišku keiksmažodžiu) Русский военный корабль, иди нахуй! (Rusų karinis laive, eik nachui), kuris žaibo greičiu apskriejo visą pasaulį. Kaip pabrėžta diskusijoje, vykusioje 2022 m. balandžio 21 d. Latvijos radijo laidoje Ģimenes studija (Šeimos studija), kai kurie keiksmažodžiai pasidarė „geras tonas“, karo tragizmas pateisina jų vartojimą (Lamuvārdi 2022). Kreiseris Moskva liūdnai išgarsėjo pirmomis karo dienomis, kai paragino Ukrainos pasieniečius Gyvačių saloje pasiduoti, bet jie atsisakė tai daryti ir šia fraze grubiai pasiuntė karinį laivą. Gyvačių salos gynėjo iš pykčio pasakyta frazė virto Ukrainos gynėjų moto: naudojant ją buvo perdažyti gyvenviečių pavadinimai kelių eismo ženkluose, taip demonstruojant požiūrį į įsibrovėlius. Kai 2022 m. balandžio 14 d. Moskva nuskendo (nuo Juodąją jūrą saugojusių Ukrainos raketų Neptun smūgių), ukrainiečiai džiau30 Liet. vulg. nachui ‘1. keiksmas, vartojamas kaip pertaras: eik nachui <...>. 2. velniop, tebūnie. <...>ʼ eina nachui! velniop, kaip blogaiʼ (Zaikauskas 2008: 97). 216 BENDRINĖ KALBA | 95 gėsi, kad laivas nuplaukė ten, kur buvo pasiųstas. Vėliau šis šūkis buvo vartojamas aprašant tai, kas vyksta Ukrainoje. Ukrainiečių rašytojas, fotografas ir karys Artemas Čapajus (Артем Чапай) rašė: Tokie dalykai neišvengiami, ir reikia stengtis tai suprasti. Vienaip ar kitaip, mums visiems yra pasimaišę: neginkluoti žmonės Berdianske siunčia nachui ginkluotus okupantus, moterys Romnų rajone siunčia nachuišarvuotus senius. Kiekvienas daro ką gali. Ukrainiečiai yra mega šaunūs, kaip Dovydas prieš Galijotą (Čapajs 2022). Pasakymas su rusišku keiksmažodžiu išpopuliarėjo ir už Ukrainos ribų, greičiausiai dėl savo lingvistinio ekpresyvumo. Latviai jį verčia tik iš dalies, palikdami vertimo kalboje originalo kalbos centrinį, stilistiškai žymėtą elementą: Krievu karakuģi, ej nahuj! (latviškasis atitikmuo ej dirst ‘eik šikt’ būtų daug švelnesnis). Minėtos radijo laidos dalyviai, tarp jų ir A. Veisbergas, komentuodami tokią leksiką, nešvankius žodžius vadino įvairiais eufemizmais (pagal atitinkamų žodžių pirmas raides), pvz., bē-vārdi ‘b-žodžiai’, hā-bē-pē ‘ch-b-p’, en-vārdi ‘n-žodžiai’, arba naudojo žodžių junginį tāda leksika ‘tokia leksika’, pabrėždami žodį tokia. Laidos dalyviai diskutavo ir apie tai, kodėl karo metu grubios, nešvankios leksikos randasi daugiau: atvira konfliktinė situacija, paaštrintos emocijos; jei viena pusė vartoja tokią leksiką, anksčiau ar vėliau prisiderins ir kita pusė. Kai stilistiškai neutrali leksika neveiksminga (nesukelia reakcijos), vartojama stilistiškai ekspresyvi, pavyzdžiui, disfemizmai. Tiesa, lietuvių socialinio tinklo Facebook vartotojai šiam pasakymui yra sugalvoję eufemistinį, mandagų ir šmaikštų pakaitalą: „EIKTUZET!“, – trumpas, aiškus, mandagus tam tikro raugo personažų pasiuntimas paskui rusų karinį laivą! Kitas eufemizmas pasiųsti laivo kryptimi (pasiųsti paskui laivą), kuris Lietuvoje buvo pasiūlytas kaip Metų posakio kandidatas, „šiandien jau plačiai vartojamas ir suprantamas be jokių kontekstų“ (Urnėžiūtė 2022: 18). 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo, kuris, tikrovės neslepiant, vadinamas brutaliu karu prieš Ukrainą ar Rusijos karu Ukrainoje, Rusijos vadovybė ir oficialioji žiniasklaida nevadina karu, vartoja įvairių eufemizmų. Politologas Jevgēņijus Roščinas rašo: 2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad vykdoma „specialiojikarinėoperacija“. Pridursime, kad pranešdamas apie „operaciją“, sakinio pabaigoje Putinas dėjo tašką ir nutylėjo, kad tai operacija, nukreipta prieš kitą valstybę, būtent Ukrainą. Toliau buvo kalbama apie demilitarizacijos ir denacifikacijos tikslus. Tačiau šiame kontekste svarbi būtent tokia gramatinė struktūra – žodis „operacija“ neturi papildinio (Roščins 2022). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 217 Apie situaciją, į kurią Rusija pastatė demokratinį pasaulį pradėdama Europoje karą ir jo nevadinama karu, vartodamas įvairių eufemizmų viename savo feljetonų ironizavo jau minėtas Sandris Vanzovičius: Nu Rietumu valstis centās labi ātri noformulēt, kā nosaukt karu Ukrainā, lai tikai to nenāktos saukt īstajā vārdā par karu – par militāruoperāciju,militārukonfliktu, armijasmācībāmkaraapstākļosvai karaizstrādājumu (Dabar Vakarų valstybės stengėsi greitosiomis suformuluoti, kaip pavadinti karą Ukrainoje, kad tik netektų jo vadinti tikruoju vardu karas – karine operacija, kariniu konfliktu, kariuomenės mokymais karo sąlygomis ar karo gaminiu) (Vanzovičs 2022). Iš pradžių viešajame diskurse būta sumišimo, vartoti eufemizmai dabartinė situacija Ukrainoje, paaštrėję kaimyninių valstybių santykiai, konfliktas. Tačiau vėliau situacija imta vadinti tikrais vardais: karu, įsiveržimu, užpuolimu ir pan. Rusijoje vartoti žodį karas draudžiama, ir tai kai kurie opozicijos atstovai viešajame diskurse nurodo kaip eufemizmą vartodami žodžių junginį uždraustas žodis, pvz.: Феминизм как политическая сила <...> не может быть на стороне [запрещенноевРФслово] и тем более — [запрещенноевРФслово] оккупационной (Feminizmas kaip politinė jėga <...> negali pritarti [RF uždraustas žodis], juolab – okupaciniam [RF uždraustas žodis]). Galima sakyti, kad eufemizacija šio karo tema prasidėjo jau 2014 m., ir tai tyrėjų siejama su Krymo okupacija. I. Smetonienė ir D. Daučiūnaitė kaip su okupacija susijusius eufemizmus mini tarptautinius žodžius sankcijos, subjektai, intervencija, pasirodžiusius publicistinių straipsnių antraštėse Lietuvoje (Smetonienė, Daučiūnaitė 2014: 125–126). Pasak mokslininkių, skaitytojams jie ne tokie žinomi, daliai netgi nesuprantami, todėl kelia ne tokią neigiamą reakciją kaip tiesioginis reiškinio pavadinimas (Smetonienė, Daučiūnaitė 2014: 132), taigi tarptautiniai žodžiai puikiai atlieka eufemizacijos funkciją. Be eufemistinio termino karinė operacija (rus. военная операция), Putino irgi buvo pasitelkiami du rečiau vartojami, todėl neįprasti ir mažiau suprantami tarptautiniai žodžiai: Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija. Žodis denacifikacija ‘nacizmo likvidavimo priemonės’ (BLKŽ) susijęs su žodžiu nacizmas ‘nacionalsocialistų partijos politika ir ideologija, vokiečių fašizmas’ (DLKŽ). Aiškindami susiklosčiusią padėtį, šias sąvokas vartoja įvairių šalių ir sričių specialistai. Latvių politologas Andis Kudoras rašo: Nacisma apkarošanas tēma Krievijā ir ērta visas padomju laika propagandas dēļ. Un tāpēc viņi tagad turpina, sakot, ka Ukrainā Krievija realizē denacifikācijuun demi- 218 BENDRINĖ KALBA | 95 litarizāciju (Kovos su nacizmu tema Rusijoje yra patogi dėl visos sovietmečio propagandos. Todėl jie dabar ją tęsia sakydami, kad Ukrainoje Rusija vykdo denacifikaciją ir demilitarizaciją) (Kudors 2022). Rusų rašytoja, žurnalistė, opozicionierė Julija Latynina (Юлия Латынина), reaguodama į Putino vartojamus žodžius, pareiškė: У меня теперь есть надежда, что вместо денацификации Украины наступит депутинизация России (Dabar turiu vilties, kad, užuot vykusi Ukrainos denacifikacija, vyks Rusijos deputinizacija) (LatyninaTV 2022). Propagandinės kalbos pavyzdžiai yra ir eufemistinės parafrazės – perpasakojimai kitais žodžiais, kuriuos Rusijos oficialioji žiniasklaida plačiai vartoja karui Ukrainoje apibūdinti. Pavyzdžiui, Rusijos kariuomenės atsitraukimas ir bėgimas aprašyti taip: <...> проведена операцияпо свертываниюипереброске <...> войск на территорию ДНР, проведен рядотвлекающихидемонстрационныхмероприятийсобозначениемреальныхдействий войск (<...> atlikta kariuomenės supakavimo ir perkėlimo <...> į DLR teritoriją operacija, pritaikyta daugybė dėmesio atitraukimo ir parodomųjų priemonių, nurodančių tikruosius kariuomenės veiksmus). Iš tokių priešingos reikšmės žodžiais pateikiamų situacijos aprašymų Ukrainos pusė juokiasi ir ironizuodama atsitraukimą vadina neigiamu puolimu (rus. отрицательное наступление), o karo laivų nuskendimą – neigiamu išnirimu (rus. отрицательное всплытие), t. y. veiksmu, priešingu povandeninio laivo iškilimui į vandens paviršių. Savo ruožtu į Rusijos gynybos ministerijos oficialaus atstovo lūpas socialinio tinklo Facebook šmaikštuoliai yra įdėję tokią Rusijos kariuomenės bėgimą apibūdinančią eufemistinę frazę: враг с позором бежит за нами (priešas gėdingai bėga paskui mus). Rusijos diktatoriaus užmojai, reiškiami politiniais eufemizmais, daug platesni. Latvijos interneto žurnale Puaro (2022) analizuojami Putino pasisakymai, kuriuose jis prilygina save Rusijos carui Petrui I per Šiaurės karą, o dabartinį įsiveržimą į Ukrainą – to, kas priklausė Rusijai, susigrąžinimui. „Režimas plačiai vartoja eufemizmus – sienų nustūmimas ar teritorijos plėtimas žymi kaimynų užkariavimą“ (Veisbergs 2014). Užkariavimas neįmanomas be kariuomenės, o ji sudaroma mobilizuojant tiek savo valstybės, tiek užkariautų kraštų gyventojus. Tačiau šiame su dideliais nuostoliais susijusiame kare mobilizacija šmaikščiai pervadinama mogilizacija, šiuo žodžiu irgi rodant disfemišką požiūrį, t. y. pabrėžiant šio proceso absurdiškumą. Rita Urnėžiūtė (2022: 17) mini šį žodį kaip vieną iš tų, kurie lietu- DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 219 vių kalboje perimami iš ukrainiečių ar rusų kalbų ir priderinami prie lietuvių kalbos gramatikos. Leksema mogilizacija ‘mobilizacija (atsargos karo prievolininkų šaukimas į karinę tarnybą) kaip tiesus kelias į mirtį (kapą)ʼ įtraukta ir į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, nurodant, kad tai ironiškąjį ekspresinį atspalvį turintis naujai skolintos šaknies žodis iš rusų kalbos могилизация < могила ‘kapas’ + мобилизация ‘mobilizacija’ (LKND). Įvairių kalbų leksemą mogilizacija / mogilizaciya / могилизация galima interpretuoti ir kaip sukurtą pasitelkus fonetinę deformaciją (vieną iš žaidimo kalba rūšių): termino мобилизация / mobilizacija raidę б (lotynišką b) pakeičiant raide г (lotyniška g) gaunamas žodis, susijęs su kapais (rus. могила ‘kapas’). Socialinio tinklo Facebook naudotojai lietuviai ironizuodami apie mogilizaciją siūlo ir lietuviškų naujadarų: kapizacija31, kapinizacija, mobilizacija į kapus (< kapai), grabizacija, karstizacija (< grabas, karstas), LADizacija, MOSKVizacija (< LADA, MOSKVIČ, t. y. automobilių markės)32. Vengiant žodžių karas ir mobilizacija, Ukrainoje žuvusiems kariams apibūdinti Rusijoje yra naudojama ištisa melagingų eufemizmų plejada: Погиб в качестве акта доброй воли в ходе выполнения заданий в рамках спецоперации (Žuvo vykdydamas užduotį kaip geros valios aktą specialiosios operacijos metu). Toks tekstas antkapio nuotraukoje leidžia brėžti paraleles su 1947 m. išleistoje vokiečių literatūros tyrėjo, rašytojo ir politiko Victoro Klemperero knygoje LTI – Notizbuch eines Philologen (LTI – filologo užrašai) pateikiamomis išvadomis apie Trečiojo reicho kalbą. Aptardamas nekrologus „už fiurerį ir Tėvynę žuvusiems kariams“, autorius nurodė kelių laipsnių raišką – nuo žavėjimosi iki ideologinio nepritarimo demonstravimo. „Rodant aukščiausio laipsnio ištikimybę būdavo rašoma: „Jis žuvo už savo fiurerį“ <...>, o Tėvynė neminėta. <...> Jei kas nors nacizmui visiškai nepritarė ir norėjo išreikšti, parodyti nepritarimą, galbūt net neapykantą, o kartu nepatekti tarp opozicijos, nes taip toli drąsa nesiekia, gedulo pranešimas būdavo formuluojamas šitaip: „Vienintelis mūsų vaikas žuvo už Tėvynę“, ir nebūdavo minimas fiureris. <...> 31 Šis žodis taip pat įtrauktas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, su ta pačia reikšme kaip mogilizacija ir nuoroda, kad tai hibridinis darinys, vertinys (LKND). 32 Pastarieji pavadinimai susiję su Ukrainos televizijos transliuotu siužetu: kritusio rusų kario tėvai už kompensaciją, gautą už žuvusį sūnų, nusipirko jo mėgtą automobilį LADA ir dabar išdidžiai važinėja pas sūnų į kapus. Socialinio tinklo Facebook šmaikštuoliai šią temą išplėtojo toliau: žodis sūnus įvairiose kalbose panašus (ukr. син, lenk. syn, angl. son), o rusiškai – лaдa. 220 BENDRINĖ KALBA | 95 Pripažįstant netektį nebuvo leidžiama sėti nerimo tarp vietinių. Tokiais atvejais Trečiojo reicho stereotipinė formulė buvo: „Dėl tragiško likimo užmokėjo savo gyvybe...“ (versta iš latvių k., žr. Klemperers 2004: 126–127). Taigi, Rusija ir šioje karo situacijoje naudoja melą ir dezinformaciją – kalbėdama tiek apie savo tikruosius veiksmus ir tikslus, tiek apie karo eigą ir jame žuvusiuosius. Kita vertus, Rusijos sukeltas karas baltų ir kitose kalbose suaktualino vadinamųjų jautrių žodžių (pvz.: okupacija, okupuoti) vartojimą naikinant ankstesnę plataus masto eufemizaciją. Atgavusios nepriklausomybę Baltijos valstybės su didžiąja kaimyne stengėsi kurti pagarbius santykius, praeities skriaudų neminėti. Štai Līga Romānė-Kalniņa daktaro disertacijoje Construction and Representation of National Identity in the Speeches of the Presidents of the Baltic States: Corpus-Assisted Critical Discourse Analysis (liet. Nacionalinės tapatybės konstravimas ir reprezentavimas Baltijos valstybių prezidentų kalbose – korpusu paremta kritinė diskurso analizė) pabrėžia, kad prezidentų kalbose, ypač iškart po šalių nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pasiremiant bendra politine praeitimi ir stengiantis vengti Sovietų Sąjungos ir Rusijos neigiamo vaidmens Baltijos šalių istorijoje minėjimo, dažnai būdavo vartojami eufemizmai (Romāne-Kalniņa 2022: 33). Kalbos eufemizacija, įsiteikimas vyko tiek valdžios, tiek visuomenės lygmeniu. Tokio politinio korektiškumo priežastis ir pasekmes analizuoja politologas A. Kudoras: Politkorektuma rašanās iemesli ne vienmēr bijuši ļauni. Eiropā esam tuvu viens otram dzīvojoši – tas nav kā kaut kur stepēs dzīvojot. Esam visi saspiesti un, lai spētu sadzīvot, centīsimies neaizskart viens otru. Diemžēl esam aizgājuši galējībā ne tikai Latvijā, bet Eiropā kopumā: cilvēki pārtrauc runāt to, ko viņi domā. Notiek izdabāšana un liekuļošana (Politinio korektiškumo priežastys ne visada blogis. Europoje esame gyvenę arti vienas kito – tai ne kažkur stepėse gyvenant. Visi esame suspausti ir, kad sugebėtume sugyventi, žiūrime, kaip vienas kito neužgauti. Deja, ne tik Latvijoje, bet Europoje apskritai esame nuėję į kraštutinumą: žmonės liaujasi kalbėję tai, ką jie galvoja. Vyksta įsiteikimas ir veidmainiavimas) (Kudors 2022). Pasak Līgos Romānės-Kalniņos, dabar kalbos eufemizacija komunikacijoje su Rusija jau nebevyksta: Lietuvos prezidentai po šalies nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais dėjo daug vilčių į naują besiskleidžiančią Rusijos demokratiją, kuri leistų valstybėms bendradarbiauti, tačiau metams bėgant šios viltys išsisklaidė, ir tai patvirtina [prezidentų] kalbų lyginamąja analize nustatyti turinio, diskursinio ir lingvistinio matmenų pokyčiai (Romāne-Kalniņa 2022: 33). DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 221 3.2. Kariaujančias puses žymintys disfemizmai ir eufemizmai Universaliais disfemizmais laikytinos leksemos fašistai ir nacistai (naciai)33. Pastarasis žodis itin plačiai vartojamas Rusijos oficialiajame viešajame diskurse, siejant jį su jau minėta denacifikacija, dargi paaiškinant, kad denacifikacija reiškia deukrainizaciją. Po Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimo J. Latynina ironizavo: Кто погиб, тот нацист (Kas žuvo, tas nacistas) (LatyninaTV 2022). A. Veisbergas 2014 m. pabaigoje apie įvykius Kryme ir jų nušvietimą žiniasklaidoje rašė: „Plačiausiai vartojami pavadinimai fašizmas ir fašistai. Žodis jau seniai rusų kalboje yra įgijęs labai neigiamą atspalvį, be to, turi neaiškią prasmę – jis vartojamas kalbant apie viską, kas neatitinka Kremliaus pageidavimų, o ypač jei kažkas suvokiama kaip antirusiška“ (Veisbergs 2014)34. Ukrainiečiai ir jų sąjungininkai rusų įsibrovėlius neretai vadina ne tik fašistais, bet ir rašistais (kontaminaciniu dariniu, padarytu iš valstybės pavadinimo R-ossija ir žodžio f-ašistai). Rusijos oficialiojoje žiniasklaidoje ir portaluose ukrainiečiai ir jų sąjungininkai dažnai įvardijami disfemizmais fašistai, ukrainiečių fašistai, taip pat vartojama pasyvūs nacistai ir nacistų bendrininkai, nacistų režimas, rusiškai vartojami pavadinimai укронацики, секретные укро-фашистские лаборатории (slaptos ukrofašistinės laboratorijos). Reikia pridurti, kad tokia leksika patenka ir į viešąjį diskursą kitomis kalbomis – vartojama įvairiuose interneto portaluose spausdinamuose straipsniuose, pvz.: liet. ukrofašistai (alfa.lt), latv. ukrofašisti (delfi.lv, la.lv). Kaip disfemizmai viešajame diskurse tiek Rusijoje, tiek jos okupuotose Ukrainos teritorijose (dar nuo 2014 m.) vartojami ir iškraipyti Ukrainos ar jos gyventojų pavadinimai, pvz., rus. Kpaiна; укропы (antroji leksema grafiškai ir fonetiškai sutampa su krapų pavadinimu). Žodis ukropas ‘rusiško33 Abu šie disfemizmai ir su jais sudaryti dūriniai bei žodžių junginiai buvo vartojami ir COVID-19 pandemijos diskurse, bet tik vienai pusei – valstybių oficialų kursą palaikantiems asmenims ir valdžios atstovams – žymėti. Liet. fašistai ir naciai įtraukti į vieną iš straipsnyje jau minėtų R. Žiliukaitės sudarytų sąrašų, o latviškai užfiksuota tokių pavyzdžių: covidfašistu banda ‘COVID fašistų gauja’, „medicīniskā fašisma“ režīms ‘„medicininio fašizmo“ režimas’ ir kt. 34 Čia reikia pridurti, kad dar gerokai prieš Krymo aneksiją Putinas dėl savo ambicijų yra pavadintas Putleriu (< Put-inas + Hit-leris), o jo šalininkai įvairiomis kalbomis vadinami ne tik disfemizmais putinistai, putinoidai ir pan., bet ir – putleristai, putleroidai, putlerfašistai. Šie pavadinimai savo aktualumo nėra praradę ir dabar. Savo ruožtu, Facebook naudotojai lietuviai vieną iš Rusijoje veikiančių pionierių organizacijų 2022 m. pavasarį praminė putinjugendu (pagal analogiją su hitlerjugendu). 222 BENDRINĖ KALBA | 95 se socialinėse medijose vartojamas niekinamasis ukrainiečio, besiorientuojančio į Vakarų Europą, pavadinimas’ vartojamas ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, jis įtrauktas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną kaip skolinys, niekinamąjį ekpresinį atspalvį turinti žargonybė (LKND). Latviška leksema ukropi aptikta interneto naujienų komentaruose ir socialiniuose tinkluose. Dar aštresni disfemizmai skirti kitų šalių atstovams, kovojantiems drauge su Ukrainos gynėjais. Štai Donbaso analitinė tarnyba (rus. Аналитическая служба Донбасса) aiškina, kad, siekdami sustabdyti rusų ataką, ukrainiečiai meta į kovą menkavertes pajėgas – gruzinus, vakariečius ir panašias šiukšles (rus. Бросают именно те силы, которые им малоценны – грузин,западенцевиподобныймусор). Kita vertus, Ukrainos ir kitų šalių viešuosiuose diskursuose, be Rusijos kariuomenę tiesiogiai pavadinančių sąvokų Rusijos armija, okupantų armija, okupantai, okupantų kariuomenė, rusų okupantai, irgi netrūksta prieš agresorę nukreiptų disfemizmų, kurie yra deformuotas Rusijos pavadinimas, pvz., русня, arba leksemos, susijusios su agresyviomis, žiauriomis būtybėmis, pvz., orkai (rus. орки). Latvijos fantazijos ir fantastikos draugijos (latv. Latvijas Fantāzijas un fantastikas biedrība) svetainėje pateiktas toks verstinis sąvokos orkai (latv. orki) aiškinimas: įvairūs ištvermingi į žmones panašūs kariaujantys padarai kūriniuose fantastikos temomis. <...> Orkai dažniausiai vaizduojami kaip apsigimę žmonės, turintys brutalumo, sadizmo, taip pat baugštumo polinkių <...>, kaip už žmones fiziškai stipresni ar silpnesni, bet visada susitelkę dideliais būriais (Gustavsone 2022)35. Į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną įtraukta ne tik leksema orkas ‘rusų kareivis – demoralizuotas žiaurus agresorius Rusijos kare Ukrainoje 2022 m.ʼ, kilusi iš anglų k. orc ‘brutalia jėga ir menku protu pasižymintis fantastinių būtybių rasės atstovas maginės fantastikos kūriniuose, ypač J. R. R. Tolkien’o Žiedų valdoveʼ, bet ir niekinamąjį ekspresinį atspalvį turintys kontaminaciniai dariniai su komponentu ork-: orkupantas ‘demoralizuotas žiaurus kareivis iš okupacinės Rusijos kariuomenės kare Ukrainoje 2022 m.ʼ (< ork-as +o-kupantas); orktarakonis ‘rusų kareivis – demoralizuotas žiaurus agresorius Rusijos kare Ukrainoje 2022 m.ʼ (< ork-as + tarakon-as + galūnė -is); Orkistanas ‘„orkų“ gyvenama šalis (t. y. Rusija)ʼ (LKND). Pastarasis žodis šiame duomenyne pateiktas kaip naujai skolintos šaknies žodis, nurodant 35 Vertimas iš rusų k. iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 223 ir kitų kalbų atitikmenis: ukr. оркистан; rus. оркистан. Kitos dvi leksemos į duomenyną įtrauktos kaip lietuviškos kilmės dariniai. Kaip lietuvių reakcijas atspindintį karo meto naujadarą žodį orkupantai apibūdina ir Rita Urnėžiūtė (2022: 18). Tačiau šio straipsnio autorių surinkta kitų kalbų medžiaga rodo, kad lietuvių kalbos naujadaras yra tik orktarakonis (jis duomenyne pažymėtas kaip „pavienis“ ir neaptiktas interneto šaltiniuose kitomis kalbomis), o kiti du žodžiai greičiausia yra perimti iš rusų kalbos, plg.: rus. ОРКУпанты / оркупанты, latv. orkupanti; latv. Jūs arī orkistānas propogandas upuris? (Ar jūs irgi [esate] orkistano propagandos auka?). Kitas iš fantastikos kūrinių paimtas eufemistinis Rusijos pavadinimas, pradėtas vartoti dar 2015 m., yra Mordoras (latv. Mordora, rus. Mopдор) – blogį įkūnijanti šalis. Latvijos žiniasklaida rašė: Kovo pirmomis dienomis didelis būrys žmonių Rusijos kariuomenės okupuotame Melitopolyje išreiškė savo požiūrį į „orkus plėšikus“. Tą patį mėnesį, kiek vėliau, Ukrainos gynybos ministras oficialioje kalboje žadėjo, kad Ukrainos kariai „atlaikys Mordoro ataką“ (Lelū 2022). Posakis vaizdingas, ir jam sukurti panaudota aliuzija į jau minėtą J. R. R. Tolkien’o kūrinį Žiedų valdovas: Vai tās būtu ukraiņu amatpersonu runas, preses izdevumi vai sociālās platformas, šis salīdzinājums parādās ik uz soļa: mierīgā, „Gredzenu pavēlniekā“ aprakstītajai Dalienai līdzīgā Ukraina aizstāvas pret tīro ļaunumu, Mordoras karapūļiem līdzīgo Krievijas armiju, ko no Maskavas vada Sauronalīdzinieks Vladimirs Putins (Ar tai būtų ukrainiečių pareigūnų kalbos, spaudos leidiniai, ar socialinės platformos, šis palyginimas pasirodo kiekviename žingsnyje: taiki, į Žiedų valdove aprašytą Dalieną panaši Ukraina ginasi nuo grynojo blogio, nuo Mordoro ordą primenančios Rusijos armijos, kuriai iš Maskvos vadovauja Saurono atgamas Vladimiras Putinas) (Lelū 2022). COVID-19 pandemijos metu Latvijoje asociacijas su J. Rowling romanų personažu Voldemortu, kurio nevalia vadinti vardu, žadino neįprasti naujųjų realijų pavadinimai (žr. aukščiau), o karo kontekstas daugelyje šalių sustiprino supratimą, kad Voldemortas yra konkretus asmuo kaip blogio įsikūnijimas. Tai ryškėja iš lietuvių filosofo Aldžio Gedučio straipsnio apie tai, kaip gimsta sąmokslo teorijos: Akivaizdu, kad dabartiniam Voldemorto avatarui žiobarai nerūpi nei Ukrainoje, nei Afrikoje, nei juolab Rusijoje ar kur kitur pasaulyje. Taip, Voldemortas grįžo ir apsigyveno mūsų rytinėje kaimynėje, o jo slapyvardis Vladimiras (Gedutis 2022). 224 BENDRINĖ KALBA | 95 Ukrainos kariai fronte kariaujančius mobilizuotus rusų karius suskirstė į dvi grupes – mobikus ir čmobikus36. Eufemizmo čmobikai (latv. čmobiki, rus. чмобики) pirmoji raidė č (ч) atitinka rusų kalbos žodžio частично ‘dalinai’ pirmą raidę, ir šiuo eufemizmu įvardijami tie, kurie šaukiami į karą pagal dalinę mobilizaciją. Apie žodžio kariai keitimą kitais žodžiais kaip politinę eufemizaciją yra rašiusios ir I. Smetonienė su D. Daučiūnaite (2014: 127–128). Tačiau žodį чмобики galima interpretuoti ir kitaip – kaip disfemistinį vedinį iš rusų kalbos žodžio чмо37. Palyginti su šiurkščiais abiejų kariaujančių pusių viena kitai taikomais disfemizmais, paprastos atrodo visiems žinomos sąvokos – binarinę opoziciją žymintys eufemizmai geriukai ir blogiukai, kuriuos savo Twitter paskyroje yra panaudojęs vienas iš keturių Latvijoje vykstančios akcijos Tvitera konvojs iniciatorių, ryšių su visuomene konsultantas Reinis Pozņakas: Nenogurdināmie lielceļu lauvas ziņo, ka Tvitera konvojs ar 21 vienību nogādāts pāri robežai un nodots labajiem, lai tie sadod ļaunajiem. Slava Ukrainai! (Nenuilstantys greitkelių liūtai praneša, kad 21 vieneto tviterio vilkstinė pergabenta per sieną ir perduota geriukams, kad jie iškarštų kailį blogiukiams. Šlovė Ukrainai! (ir.lv). APIBENDRINIMAS 2020 m. pasaulį sukrėtusi pandemija suskaldė visuomenę pagal žmonių požiūrį į virusą, vėliau – į skiepijimą nuo viruso. Dėl pandemijos keliskart nustatyta nepaprastoji padėtis, kuri Lietuvoje vadinta karantinu, Latvijoje – „sėdėjimu namuose“ (mājsēde; čia periodiškai taikant ir komendanto valandą), buvo susijusi su judėjimo ribojimais, o tai sukėlė didelį dalies visuomenės nepasitenkinimą. Vykstant vakcinavimui visuomenė dar akivaizdžiau pasidalijo į dvi nesutaikomas stovyklas: vakcinavimo palaikytojus ir jam nepritariančius. Naujoms realijoms žymėti bei susidariusioms situacijoms apibūdinti 36 Šiuos pavadinimus komercinės žiniasklaidos priemonės TV24 specialioje laidoje apie Rusijos sukeltą karą aiškino Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų kapitonas Jānis Slaidiņis: „Mobikai yra tie, kurie yra Luhanske ir Donecke kaip reguliariosios pajėgos, o čmobikai – tie, kurie šaukiami dabar“ (Slaidiņš 2022). 37 Plg. latvių žargonybę – disfemizmą čmo ‘purvinas žmogus, kuris landžioja po sąvartynus’ (Tēzaurs). Į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną įtrauktas ir kontaminacinis darinys čmobilizacija ‘Rusijoje karo su Ukraina metu paskelbta dalinė mobilizacija, per kurią kariauti imami tam nepasirengę ir moralumu nepasižymintys vyrai’ su kilmės nuoroda: „rusų, чмобилизация < частичная мобилизация ‘dalinė mobilizacija’; plg. чмо žarg. ‘fiziškai ir morališkai smukęs žmogus, „mėšlas“’ (LKND). Dar plg. R. Urnėžiūtės (2022: 18) publikaciją apie Facebook naudotojų lietuvių mėginimus versti ironiškus ukrainietiškus ar rusiškus dūrinius, tarp jų rus. bomžgvardija – versta vargetarmija. DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 231 ginning of the war. However, in the democratic world, as well as in Ukraine, Russia‘s official euphemistic style of speech has been met with ridicule, leading to the creation of new euphemisms and dysphemisms. During situations of physical aggression, both sides also use verbal aggression and irony. Thus, the usage of political euphemisms and dysphemisms will not see any sort of decline, especially in a state of war. The euphemisms and dysphemisms featured in the article are used to designate said events – the pandemic and the war in Ukraine – in the Latvian, Lithuanian, and Russian languages. A juxtaposition of the specific euphemisms and dysphemisms has established that some of them are common in both discourses: that of the pandemic and of the war (for example, Voldemort: ‘something that others are afraid to call by its real name’, putinistai // putleristai // vatnikai: ‘users and disseminators of Russian propaganda’). Only with the discourse of COVID-19, the universal dysphemism is covidiot, which is widely used to describe any person who, during the pandemic, behaves differently than the person using this dysphemism acts or thinks. However, used dysphemically, lexemes fascists, Nazis are considered universal only in the discourse of the war in Ukraine, because the two warring sides apply them and derivatives and compounds thereof (e.g., Ukrofascists, Nazi regime vs. Fascists, ruscists) with reference to one another. In the discourse of the pandemic, derivatives and compounds with these lexemes (e.g. Latvian covidfašistu banda ‘covid-fascist gang’) were applied only to government representatives and persons supporting the official line of the state (the alleged ‘dictatorship’). Various new words (situational dysphemisms) have also been created to describe the realities of both the pandemic and the war in Ukraine. A comparison of material from the three languages highlights both the universal nature of the reviewed language phenomena, and the possibility of their adoption. KEywOrDS: euphemisms, dysphemisms, COVID-19 pandemic, war, public discourse. DITE LIEPA LU Latviešu valodas institūts, Rīga, Kalpaka bulvāris 4, LV-1050, Latvija [email protected] Rīgas Stradiņa universitāte Rīga, Dzirciema iela 16, C korp. 1B kab., LV-1007, Latvija [email protected] EVIJA LIPARTE [email protected] 232 BENDRINĖ KALBA | 95 DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE COVID-19 PANDEMIJA IR KARAS UKRAINOJE: EUFEMIZMŲ IR DISFEMIZMŲ VARTOJIMAS VIEŠAJAME DISKURSE LATVIŲ, LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE Santrauka XXI a. trečiasis dešimtmetis yra prasidėjęs naujais išbandymais žmonijai – COVID-19 pandemija ir Rusijos sukeltu karu Ukrainoje. Šie pastarųjų trejų metų globalinio masto įvykiai paveikė ir kalbos vartojimą: demokratinėje visuomenėje apie tai, kas vyksta, reikia kalbėti, aiškinti ir informuoti, be to, kalba į šiuos įvykius aktyviai reaguoja. Pandemija visuomenę suskaldė pagal žmonių požiūrį į virusą: jo šalininkus ir neigėjus. Prasidėjus vakcinavimui, visuomenė dar akivaizdžiau pasidalijo į dvi nesutaikinamas stovyklas: vakcinų palaikytojus ir neigėjus. Kalboje radosi naujų žodžių, didėjo emocinis ekspresyvumas ir žodinė agresija, o apibūdinant priešingas puses būdavo plačiai vartojamos dvi poliariškos kalbos priemonės – eufemizmai ir disfemizmai. Kovido pandemijai nepasibaigus, pasaulį sukrėtė kita tragedija – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Brutalus karas ir ukrainiečių įnirtingas priešinimasis suaktyvino eufemizmų ir ypač – politinių disfemizmų vartojimą. Pastarieji ilgai (po SSRS žlugimo ir nepriklausomybės atkūrimo Latvijoje ir Lietuvoje) buvo leksikos pasyviajame sluoksnyje. Straipsnio empirinė medžiaga rodo, kad viena pusė stengiasi dalykus vadinti tikraisiais vardais, nevengdama ir įvairių disfemizmų, o kita tai daro selektyviai, naudodama melą ir dezinformaciją, gausiai vartodama ir eufemizmus, ir disfemizmus, karo pradžioje bandžiusi visus priversti juos vartoti. Tačiau demokratiniame pasaulyje, taip pat Ukrainoje, iš Rusijos oficialiojo eufemistinio kalbos stiliaus šaipomasi, tad gimsta nauji eufemizmai ir disfemizmai. Fizinės agresijos aplinkybėmis abi pusės taiko ir žodinę agresiją, ir ironiją. Taigi, politinių eufemizmų ir disfemizmų vartojimas, ypač karo sąlygomis, nemažės. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai įvardija minėtus įvykius – pandemiją ir karą Ukrainoje – latvių, lietuvių ir rusų kalbomis. Gretinant konkrečius eufemizmus ir disfemizmus, konstatuota, kad kai kurie iš jų yra bendri abiejuose – ir pandemijos, ir karo diskursuose (pvz.: Voldemortas ‘kažkas, ko bijoma vadinti tikruoju varduʼ; putinistai, putleristai, vatnikai ‘Rusijos propagandos vartotojai ir skleidėjaiʼ). Tik COVID-19 diskurse universalus yra disfemizmas kovidiotas, plačiai taikytas apibūdinti bet kuriam asmeniui, pandemijos metu besielgiančiam kitaip, nei elgiasi ar galvoja disfemizmą vartojantis žmogus. Disfemiškai vartojamos leksemos fašistai, nacistai laikomos universaliomis tik karo Ukrainoje DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose 233 diskurse, nes jas bei vedinius ir junginius su jomis (pvz.: ukrofašistai, nacistų režimas vs. fašistai, rašistai) viena kitai taiko abi kariaujančios pusės. Pandemijos diskurse vediniai ir junginiai su šiomis leksemomis (pvz., latv. covidfašistu banda) būdavo skiriami tik valdžios atstovams ir valstybių oficialų kursą (atseit, diktatūrą) palaikantiems asmenims pavadinti. Ir pandemijos, ir karo Ukrainoje realijoms pavadinti sukurta ir įvairių naujadarų (situacinių disfemizmų). Palyginus trijų kalbų medžiagą, išryškėja tiek apžvelgiamų kalbos reiškinių universalumas, tiek jų perėmimo galimybė. ESMINIAI ŽODŽIAI: eufemizmai, disfemizmai, COVID-19 pandemija, karas, viešasis diskursas. DITE LIEPA LU Latviešu valodas institūts, Rīga, Kalpaka bulvāris 4, LV-1050, Latvija [email protected] Rīgas Stradiņa universitāte Rīga, Dzirciema iela 16, C korp. 1B kab., LV-1007, Latvija [email protected] EVIJA LIPARTE [email protected]