Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne

Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 105 Daiva MurMulaitytė Lietuvių kalbos institutas doi.org/10.35321/bkalba.2022.95.05 Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalBos žodyne EsMiniai žoDžiai: žodynas, leksema, semantinė struktūra, žodyninis straipsnis, filiacija, poreikšmis. anotacija Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų gausu ir bendrojoje kasdienėje vartosenoje. nors dauguma šių žodžių nėra naujažodžiai (jau praeito amžiaus paskutiniais dešimt mečiais kai kuriuos teikė lietuviški tarptautinių žodžių žodynai, įvairios enciklopedijos), bendruosiuose lietuvių kalbos žodynuose laminatas ir laminuoti pasirodė vos prieš metus – 2021 m. išėjusiame aštuntajame dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidime. Straipsnyje aptariama leksikografijos šaltinių ir vartosenos lietuvių kalboje tyrimų pagrindu suformuota semantinė laminatas, laminuoti ir kitų šio lizdo žodžių struktūra, morfologinės charakteristikos ir pristatomas jų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. abStract judging by the usage on the internet, laminatas ‘laminate’ and its cognates lami nuoti ‘to laminate’, laminavimas ‘lamination’, laminuotas, ‑a ‘laminated’, etc. not only are frequently used as terms in the texts of certain fields (construction and repair, wood processing, textiles, aesthetic dentistry, cosmetology) but are also abundantly used in general everyday usage. although most of them are not neologisms (in the last decades of the last century, some of them were provided by Lithuanian dictionaries of international words and various encyclopedias), the words laminatas and laminuoti appeared in the general dictionaries of the Lithuanian language just a year ago – in the 8th edition of the dictionary of the Modern lithuanian language (dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2021). the article discusses the semantic structure of laminatas, laminuoti, and other words of this family, based on research on the lexico- 106 bEndrinĖ kaLba | 95 graphic sources and their usage in the Lithuanian language, as well as the morphological characteristics of some of them. as a result of this research, the dictionary entries of mentioned words in the dictionary of the standard lithuanian language (Bend rinės lietuvių kalbos žodynas) are presented. ĮvadaS Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (bLkž) – plačiajai visuomenei skirtas norminamasis leidinys, kuriame teikiama dabartiniu laikotarpiu funkcionuojanti leksika, parodoma taisyklinga bendrinės kalbos žodžių vartosena. jis rengiamas „atsižvelgiant į nuolat kintančią kalbos padėtį, naujus žinių visuomenės ir prestižinės kalbos vartojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezultatus, paskelbtą ar kitaip pareikštą kitų žodynų bei rengiamų šio žodyno tekstų kritiką“1. taigi, skaitytojas bLkž turi rasti ir aktualią pakankamai dažnai vartojamą kitur dar nefiksuotą leksiką. Lamin šaknies žodžiai (laminatas, laminuoti ir kt.) bendruosiuose lietuvių kalbos žodynuose iki šiol nebuvo teikiami arba teikti, šių dienų akimis žvelgiant, ne itin tiksliai semantikos ir vartosenos atžvilgiu (plačiau žr. 1.5 sk.). atlikto tyrimo aktualumą sudaro poreikis reaguojant į vartosenos pokyčius (minėtų giminiškų žodžių plitimą, dažnumą, semantikos, darybos pokyčius ir kt.) tiksliau ir išsamiau šaknies laminžodžius pateikti bLkž. tyrimo objektas – skolinys laminatas ir jo darybos lizdo žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a, laminatė. tyrimo tikslas – išnagrinėti šiuos žodžius semantiškai, morfologiškai, darybiškai ir sukurti jų leksikografinius straipsnius. tikslui pasiekti reikia palyginti šių žodžių pateikimą lietuvių ir kitų kalbų leksikografiniuose šaltiniuose bei duomenų bazėse, ištirti jų vartoseną ir šios dažnį internete, išsiaiškinti semantinius ir darybinius šių žodžių ryšius, ištirti jų semantinę struktūrą ir atlikti filiaciją2, taip pat suformuluoti leksinių reikšmių apibrėžtis. Sprendžiant šiuos uždavinius, tyrimo metu naudotos semantinė ir žodžių darybos analizės, analitinis, aprašomasis, lyginamasis ir skaičiavimo metodai. 1 https://ekalba.lt/bendrineslietuviukalboszodynas/apie/bLk%c5%bd%20bendros%20 % c5%bEinios%20apie%20%c5%bEodyn%c4%85 (žiūrėta 2022 m. spalio 15 d.). 2 Filiacija – leksikografinio žodžio struktūros skaidymas. Svarbu nustatyti, kiek reikšmių turi antraštinis žodyninio straipsnio žodis, kaip jos tarpusavyje susijusios ir kaip turi būti išdėstytos straipsnyje, kaip turi būti pažymėta jų specifika (jakaitienė 2005: 90–91). Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 107 šalia pagrindinio tikslo keltas ir šalutinis. norėta praverti bLkž kūrybinės virtuvės duris ir parodyti žodyninio straipsnio atsiradimo scenarijų – vieną iš galimų, nes kiekviena leksema turi savo ypatybių, priklausomai nuo kurių žodynininko darbų eiga, eilės tvarka ir apimtis skiriasi3. toliau straipsnyje apžvelgiamas žodžio laminatas ir keleto kitų tos pačios šaknies žodžių pateikimas įvairiuose leksikografiniuose ir terminografiniuose šaltiniuose (žodynuose, enciklopedijose, duomenų bazėse), vartosena interneto šaltiniuose4, aptariami iškilę filiacijos bei morfologinio pobūdžio klausimai. Pabaigoje apibendrinant tyrimo rezultatus pateikiami sukurti išnagrinėtų žodžių žodyniniai straipsniai. 1. Lamin šakniES žodžiai LEkSiko graFiniuoSE ir tErminograFiniuoSE šaLtiniuoSE 1.1. Enciklopedijos žiūrėtose lietuviškose bendrosiose enciklopedijose pateikiami du iš aptariamųjų žodžių – laminatas ir laminavimas, vienoje iš jų – tarybų lietuvos enciklopedijoje (tLE) – abi sąvokos paaiškintos viename straipsnyje (žr. 1 lentelę). iš jos matyti, kaip kito šių sąvokų samprata nuo 1980 iki 2007 m. vėliausiai pasirodžiusioje visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (vLE) skiriamos dvi laminatas ir trys laminavimas leksemos, aiškiau atskiriamas medienos, tekstilės ir popieriaus laminavimas, kaip laminato panaudojimo galimybė paminima ir grindų dangos gamyba – su šios srities laminatais dabartinė plačioji visuomenė, sprendžiant iš aptariamųjų žodžių vartosenos internete, dabar susiduria bene daugiausia5. 3 tarkim, kitokio scenarijaus pavyzdys galėtų būti žodžio kontuzija atvejis, apie kurį bLkž vyriausioji redaktorė danutė Liutkevičienė skaitė pranešimą iv leksikografų dirbtuvėse, vykusiose Lietuvių kalbos institute 2022 m. gegužės 11 d. jame aptarta situacija, kai įvairūs šaltiniai apie aiškinamąją realiją teikia prieštaringą informaciją (pateikta pavyzdžių iš 20 šaltinių, tarp jų ir kitų kalbų žodynų), atkreiptas dėmesys į įvairuojančią rašybą: kontuzija ir kontūzija (plačiau žr. murmulaitytė 2022: 27–28). 4 interneto šaltiniai 2022 m. birželio–lapkričio mėn. naršyti Google paieškos sistema. 5 vLEe žodžių laminatas ir laminavimas straipsniai analogiški pateiktiems popieriniame šios enciklopedijos variante, išskyrus neesmines teksto korektūras (vietoj santrumpų spec., kt., b‑vė ir pan. vartojami nesutrumpinti žodžiai). 108 bEndrinĖ kaLba | 95 1 LEntELĖ. Lamin šaknies žodžiai lietuviškose bendrosiose enciklopedijose žodis apibrėžtis šaltinis laminatas daugiasluoksnė lakštinė medžiaga iš sintetinėmis dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus ar audinio. dervos sudaro 50–70 % sauso r masės. dažniausiai įmirkoma melamino formaldehidinėmis, kartais poliesterinėmis dervomis. Laminatais apdailinami medienos medžiagų paviršiai (↑laminavimas), jie naudojami sport. laivų korpusams, sklandytuvams, radijo ir elektronikos prietaisų spausdintinių schemų pagrindams. LtE vi (1980) laminavimas medienos medžiagų ar gaminių dailinimas ↑ laminatais. Laminuotas paviršius būna blizgantis arba matinis, atsparus šviesai, chem. poveikiams, kietesnis ir stipresnis už kitomis medžiagomis apdailintą. dažniausiai laminuojamos medienos drožlių arba plaušų plokštės, kurių tūrio masė > 720 kg/m3. jos laminuojamos karštuose 140– 180 °c tros ir 1,5–2,5 mPa slėgio presuose, kad laminatas prisiklijuotų prie dailinamo paviršiaus ir polimeriuotųsi ar polikondensuotųsi jame esančios dervos. Lietuvoje laminuotas medienos drožlių plokštes nuo 1976 gamina kazlų rūdos bandomasis medienos dirbinių kombinatas. laminavimas medienos medžiagų ar gaminių dengimas laminatu (daugiasluoksne lakštine medžiaga iš sintetinėmis dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus ar audinio). Lietuvoje laminuotas medienos drožlių plokštes nuo 1976 gamina kazlų rūdos bandomasis medienos dirbinių kombinatas; 1984 pagaminta 1,9 mln. m2. tLE ii (1986) laminatas 1. Sluoksninė lakštinė medžiaga iš sintetinėmis dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus, medienos plaušų, stik lo pluošto ar audinio. dažniausiai įmirkoma alkidinėmis, rečiau poliesterinėmis ar kt. dervomis, kurios sudaro 50–70 % sausos laminato masės. tinka medienos medžiagų ar gaminių paviršiams apdailinti. naudojamas sklandytuvams, sportinių laivų korpusams, grindų dangai, spausdintinėms plokštėms gaminti. 2. Sluoksninis gaminys iš suklijuotų ar patvariai polimerine plėvele sujungtų audinio, mezginio arba neaustinės medžiagos sluoksnių. vLE vii (2007) Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 109 žodis apibrėžtis šaltinis laminavimas 1. medienos medžiagų ar gaminių apdailinimas ↑laminatais 1. dažn. laminuojamos medienos plokštės, fanera. Laminuojama karštuoju (140–180 °c troje) būdu slegiant (1,5–9 mPa) presuose. Laminatas prisiklijuoja prie dailinamo paviršiaus polimerizuojantis dervoms. Laminuotas paviršius būna blizgus arba matinis, atsparus šviesai, mechaniniam poveikiui, kietesnis ir stipresnis negu apdailintas kitomis medžiagomis. Lietuvoje laminuotas medienos drožlių plokštes nuo 1976 gamina kazlų rūdos medienos kombinatas (nuo 1995 uždaroji akcinė bvė Girių bizonas). 2. Sluoksninio gaminio (↑laminato 2) gamyba leidžiant tekstilės medžiagų sluoksnių paketą tarp karštų velenų (kalandro). gaminys suspaudžiamas ir suklijuojamas ar sujungiamas polimerine plėvele. Laminavimu gerinamos medžiagos šiluminės savybės, gaunamos neperšlampamos, standžios medžiagos, kurios naudojamos lengviems viršutiniams drabužiams šiltinti. 3. knygos aplanko, viršelio, atviruko, dokumento ar kt. atvaizdo dengimas plona skaidria plėvele. Laminuojama spec. mašinomis plėvelę klijuojant (klijais dengtas atspaudas su plėvele leidžiamas tarp karštų kalandro velenų, kurie ją prispaudžia prie atspaudo) ir prilydant (prie atspaudo karštais velenais prispaudžiama infraraudonąja spinduliuote pašildyta ir pradėjusi lydytis termoplastinė plėvelė). Suteikia atspaudui veidrodinį blizgesį, tvirtumo, pagyvina spalvas, saugo nuo aplinkos poveikio, mechaninio pažeidimo, klastojimo. naudojamos lavsaninės, acetatinės, poli etileninės, poliamidinės ir kitokios sintetinės plėvelės. vLE vii (2007) 1.2. terminų žodynai Lietuvos respublikos terminų banko (tb) duomenimis (žiūrėta 2022 m. rugsėjo 19 d.), laminatas, laminuotas, ‑a ir laminavimas fiksuoti keturiuose terminų žodynuose ir trijuose standartuose (žr. 2 lentelę). šie žodžiai ir junginiai su jais yra tekstilės (aprangos), medienos apdirbimo pramonės, chemijos sričių terminai. 110 bEndrinĖ kaLba | 95 2 LEntELĖ. Lamin šaknies terminai lietuvos respublikos terminų banke terminas Sritis apibrėžtis šaltinis laminatas tekstilės pramonė Laminavimo proceso produktas: sluoksninis gaminys iš patvariai su plėvele sujungto audinio, mezginio arba neaustinės medžiagos. attž laminatas apranga aprangos ar kt. gaminių medžiaga, pvz., oda, audinys ar kt., kurios paviršius dengtas kitokia, plonesne, vieno ar kelių sluoksnių medžiaga, savybėms įvairinti ar pagerinti. kilmė: lot. lamina – plokštelė, juostelė. aatž laminatas chemija dvisluoksnis ar daugiasluoksnis lakštinis kompozitas. chtaž laminatas standartizacija ir met ro logija gaminys, sudarytas iš dviejų ar daugiau medžiagos sluoksnių, pvz., iš poliuretano putplasčio ir poliesterio plėvelės. LSt En 12481:2004 popieriaus laminatas standartizacija ir met ro logija Popierius, kuris yra padengtas arba suklijuotas su viena arba keliomis kitomis medžiagomis, pvz., polietileno plėvele arba aliuminio folija. LSt En 4151:2004+ a1:2009* laminatai medienos pramonė Sluoksniuotos klijuotosios medienos medžiagos, pavyzdžiui, iš lentų suklijuotos sijos, iš siaurų (7 mm ir mažiau) tašelių ir lukšto ar kt. suklijuotos plokštės; sluoksniuotos šildant presuotos medžiagos, pavyzdžiui, getinaksas, tekstolitas, dekoratyvinis popieriaus plastikas ir kt. amtž * LSt En 4151:2004+a1:2009 Pakavimo mašinų sauga. 1 dalis. Pakavimo mašinų ir susijusios įrangos terminija ir klasifikacija (negalioja) (http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=po pieriaus+laminatas&limit=15; žiūrėta 2022 m. rugsėjo 19 d.). Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 111 terminas Sritis apibrėžtis šaltinis laminavimas tekstilės pramonė Laminato sudarymas. Laminuojama suklijuojant medžiagas tarpusavyje terminio kalandravimo būdu, klijais ir kt. Laminuojant siekiama pagerinti medžiagų šilumines savybes, padaryti jas neperšlampamas, sustandinti ar kt. attž laminavimas apranga Plokščios medžiagos (odos, audinio, mezginio ir pan.) paviršiaus dengimas klijavimo ar terminio kalandravimo būdu skaidria ar kitokia, džn. polimerine, plėvele, norint gerinti jos šilumines, izoliacines, estetines ir kt. savybes. aatž laminavimas chemija apdaila laminatu ar polimerine plėvele. chtaž laminavimas standartizacija ir metrologija Permatomos medžiagos prilipinimas prie vieno ar abiejų popieriaus lakšto paviršių, siekiant jį sutvirtinti ir apsaugoti nuo pažeidimų. LSt iSo 5127:2008 laminavimas tir pikliu standartizacija ir metrologija Laminavimas, kai medžiagos sulimpa dėl cheminio poveikio. Pastaba: dažnai laminuojama celiuliozės acetato plėvelę paveikiant tirpik liu – acetonu. LSt iSo 5127:2008 terminis laminavimas standartizacija ir met rologija Laminavimas, kai medžiagos sulipinamos kaitinant ir slegiant. LSt iSo 5127:2008 laminavimo mašina tekstilės pramonė Įrenginys laminatams gaminti. attž laminuota oda apranga dubliuota oda, iš valkčio pusės padengta plona polimerine apsaugine plėvele. aatž laminuota plokštė medienos pramonė vidminė sluoksniuotoji mediena, kurios vidmė pagaminta iš ne storesnių kaip 7 mm kraštais išdėstytų lukštintojo lukšto juostelių, kurios gali būti suklijuotos arba nesuklijuotos. amtž 112 bEndrinĖ kaLba | 95 1.3. tarptautinių žodžių žodynai visuose keturiuose žiūrėtuose lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose (tžž 1985, 2000, 2001, 2013) pateikiami trys aptariamojo žodžių lizdo žodžiai – laminatas, laminuoti ir laminatorius. visur jie aiškinami iš esmės vienodai, gal tik laminuoti apibrėžtis naujausiame iš šių žodynų (tžž 2013) yra reikšmingai patikslinta (plg. 1 pav.). laminãtas ·daugiasluoksnė lakštinė medžiaga iš sintet. dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus arba audinio (tžž 1985, 2001, 2013); ·daugiasluoksnė lakštinė medžiaga iš sintetinėmis dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus arba audinio (tžž 2000) laminúoti ·apdailinti medienos medžiagas arba gaminius laminatais (tžž 1985, 2001); apdailinti medienos medžiagas arba gaminius laminatu ar polimerine plėvele (tžž 2013); ·apdailinti medžio gaminius ar medieną laminatais (tžž 2000) laminãtorius ·įtaisas standžiam popieriui arba kartonui leisti tarp velenų, kad būtų tankesnis ir labiau blizgėtų (tžž 1985, 2001, 2013); ·įtaisas standžiam popieriui arba kartonui leisti tarp velenų, kad būtų tankesnis ir blizgėtų (tžž 2000) 1 Pav. Laminatas lizdo žodžiai lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose 1.4. užsieno kalbų leksikografiniai šaltiniai atliekant tyrimą taip pat buvo gilinamasi į aptariamosios leksikos pateikimą užsienio kalbų – anglų, latvių, rusų – lingvistiniuose žodynuose ir enciklopedijose (aHdEL, ccaLd, cEd, md, mWd, oaLd, oEd, WmWd; LEv, LPE, PLSv, Sv; nSiS, nSZ ir kt.), tačiau tos darbo dalies aprašymas galėtų būti atskiros publikacijos tema ir išsamiõs šių šaltinių apžvalgos bei analizės, siekiant pernelyg neišplėsti šio straipsnio apimties, čia atsisakyta. Labai apibendrintai pasakytina tik tiek, kad šių leksikografijos šaltinių duomenys itin pravertė aiškinantis laminato ir laminavimo procedūros sąvokas, atliekant nagrinėjamų leksemų filiacijas ir kuriant žodžių bei jų poreikšmių Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 113 apibrėžtis. Pastebėtina, kad neleksikografiniuose latvių ir rusų kalbų šaltiniuose (tai įvairūs specialūs atitinkamų sričių tekstai internete) neretai, kaip ir lietuvių kalboje, šios sąvokos aiškinamos daug suprantamiau nei nuo vartosenos jau kiek atsilikusiuose žiūrėtuose žodynuose ir enciklopedijose. anglų kalbos žodynuose fiksuota ir tokių leksemų, kurios kitoms minėtoms kalboms, regis, nebūdingos, pvz., veiksmažodis laminate (liet. laminuoti) reikšmėmis ‘to split or be split into thin sheets’ (cEd); ‘to separate into laminae’; ‘to split into laminae’ (WnWd); ‘to separate into laminae’; ‘to divide into laminae’ (mWd), ‘to divide into thin layers’; ‘to split into thin layers or sheets’ (aHd) (liet. ‘pa(si)dalinti į (plonus) sluoksnius, atskirti ar būti atskirtam sluoksniais’); daiktavardis laminate reikšme ‘the blade is suitable for cutting plastics or laminates’ (liet. ‘peilis plastikui ar laminatui pjauti’) (oaLd) ir kt. 1.5. aiškinamieji lietuvių kalbos žodynai 1.5.1. Lietuvių kalbos žodynas lietuvių kalbos žodynas (Lkž) „yra baigtinis Xvi–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas“ – skelbiama Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje e. kalba6. Popierinis Lkž baigtas leisti 2002 m., 7asis tomas (l–mėlti) išėjo 1966 m. tuo metu, XiX a. septintajame dešimtmetyje, laminavimas ir kiti aptariamieji žodžiai, jei ir buvo, tai, matyt, pernelyg siaurai vartojami, kad reikėtų juos pateikti didžiajame žodyne (bent jau Lietuvoje laminuoti baldai, dokumentai ir dantys tikrai nebuvo kasdienė realija, taigi, ir žodžiai jiems pavadinti ar apibūdinti taip pat nebuvo įprasti kasdienėje vartosenoje). tačiau Lkž Papildymų kartotekoje7 (Lkž Ppk) yra viena veiksmažodžio laminuoti abstrakto (veiksmo pavadinimo) laminavimas kortelė, kurioje pateikiamas vartosenos pavyzdys dar iš XX a. aštuntojo dešimtmečio spausdintinės žinia sklaidos: iš visų medienos drožlių plokščių apdailos būdų plačiausiai taikomas laminavimas (sluoksniavimas) (mokslas ir technika, 1976, 12, 56). 6 https://ekalba.lt/lietuviukalboszodynas (žiūrėta 2022 m. rugsėjo 26 d.). 7 rengiant pataisyto Lkž elektroninę versiją (2005 m.), kaip nauji antraštiniai žodžiai iškelti tik tie žodžiai, kurie anksčiau buvo pavartoti iliustraciniuose vartosenos pavyzdžiuose, bet per klaidą nebuvo iškelti kaip antraštiniai. kiti nauji žodžiai iš Lkž Ppk neįtraukti (https:// ekalba.lt/lietuviukalboszodynas/apie/Lk%c5%bde%20bendros%20%c5%bEinios%20 apie%20%c5%bEodyn%c4%85; žiūrėta 2022 m. rugsėjo 26 d.). 120 bEndrinĖ kaLba | 95 vyzdžių, tinkančių kelioms leksemoms iliustruoti, atsisakoma, pateikiami tik tokie, kurie leidžia aiškiai atskirti reikšmes ar poreikšmius, t. y. tiksliai atitinka vienos kurios leksemos apibrėžtį. Laminato ir jo giminiškų žodžių filiacijos atveju reikia atsižvelgti į šiuos dalykus: 1) minėtas kelias šių žodžių vartojimo sritis; 2) laminatu gali būti vadinama tiek žaliava, tiek produktas (laminavimo rezultatas)18; 3) esminė sema yra ‘sluoksniai’. dėl pastarosios primintina, kad laminatas kildinamas iš anglų kalbos žodžio laminate ‘sluoksniuota medžiaga; valcuotas metalas’ (aLkž), kuris savo ruožtu remiasi lotynų kalbos žodžiu lamine ‘plokštelė, juostelė’ (LtE 1980: 344, plg. aatž). 4. morFoLoginių duomEnų kLauSimai Pateikiant morfologinius aptariamųjų žodžių duomenis, iškilo keli klausimai: kokia kalbos dalis turi būti pažymėta žodžio laminuotas, ‑a straipsnyje – būdvardis ar dalyvis (1) ir kurios giminės bei kurio skaičiaus daiktavardžiu (laminatas, laminatai, laminatė, laminatės) norminiame žodyne turi būti pateikiamas odontologijos terminas, kuriuo įvardijama tam tikra dantų plokštelė (2). (1) laminuotas, ‑a pagal kilmę yra neveikiamasis būtojo kartinio laiko dalyvis, t. y. veiksmažodžio forma, padaryta su kaitybos priesaga -tas, ‑a. iš pirmo žvilgsnio jis primena būdvardžius su priesaga ‑(i)uotas, ‑a, plg.: privilegijuotas, ~a ‘kuris turi privilegijų’: ~a klasė, partija ar rezervuotas, ~a 1. ‘pa liktas atsargai’: ~a vieta. 2. ‘santūrus’: r. požiūris (dLkž8). kai tokie būdvarсинтагматических и парадигматических характеристик, поскольку они имеют спектр закрепленных общественной практикой контекстов употребления и вступают в собственные антонимические и синонимические отношения <…>, ни на основании грамматических особенностей <…>. Это обстоятельство вынуждает рассматривать любые семантические модификации слова как его самостоятельные ЛСВ, хотя и разной зрелости, функциональной активности и содержательной актуальности“ (olchovskaja 2011: 78–79; plačiau apie daugiareikšmiškumą leksikografijoje žr. olchovskaja 2013 ir ten nurodytą lit.). aloyzo gudavičiaus teigimu, „[k]adangi pati reikšmė neturi griežtų ribų, tai ir daugiareikšmių žodžių pateikimas žodynuose nėra nuoseklus. dėl reikšmės ribų neapibrėžtumo dažni atvejai, kai aiškinamuosiuose žodynuose skiriasi tų pačių ar analogiško turinio žodžių traktavimas – pateikiamas nevienodas reikšmių skaičius. dar dažniau skirtingai pateikiama ekvivalentiškų skirtingų kalbų žodžių semantinė struktūra“ (gudavičius 2013: 71). 18 Plg. laminate n. 1. ‘a laminated product, such as plywood’; 2. ‘a thin sheet of material, or the material itself, such as plastic, used to laminate something’ (aHdEL); ‘a product made by laminating’ (mWd). Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 121 džiai turi giminiškų daiktavardžių, su kuriais galėtų būti susiję ir tiesioginės semantinės motyvacijos ryšiais (ir kurie gali būti naudojami jų reikšmių apibrėžtyse), jų darybą, žiūrint vien formos, būtų galima interpretuoti dvejopai. minėtus būdvardžius būtų galima laikyti priesagos ‑(i)uotas, ‑a vediniais, kurių pamatiniai žodžiai yra daiktavardžiai privilegija ir rezervas. Sudėtingiau būtų paaiškinti jų semantinę motyvaciją ir darybos reikšmę (nors šie daiktavardžiai ir yra ar gali būti naudojami formuluojant būdvardžių privilegijuotas, ‑a, rezervuotas, ‑a reikšmių apibrėžtis). žinia, kiekvienas darinys priklauso kokiam nors darybos tipui (kategorijai), taigi turi atitikti tipišką darinių sudarymo modelį (jakaitienė 1988: 88). vadinasi, jis turi tą pačią darybos reikšmę kaip ir kiti to tipo (kategorijos) dariniai. daiktavardiniai priesagos ‑(i)uotas, ‑a būdvardžiai, priklausantys vidinės ypatybės būdvardžių darybos kategorijai, žymi ypatybės gausumą, pvz., speiguota ‘su dideliais speigais’ žiema (dLkg 2006: 199; plg. Lkg 1965: 563)19. žodžio privilegijuotas, ‑a darybos reikšmėje, jei laikytume jį padarytu iš daiktavardžio, nėra turimos ypatybės gausumo semos, galima būti privilegijuotam turint ir vieną privilegiją. taip pat ir rezervuotas, ‑a yra tiesiog ‘turintis rezervo, rezervą’, nebūtinai to rezervo turi būti daug. taigi, pagal darybos semantiką privilegijuotas, ‑a ir rezervuotas, ‑a greičiausiai yra ne priesagos ‑(i)uotas, ‑a būdvardžiai, o neveikiamieji būtojo laiko dalyviai, t. y. veiksmažodžių privilegijuoti ‘(su)teikti išimtinių teisių, lengvatų’, rezervuoti ‘palikti atsargai’ formos. taip pat ir aptariamasis žodis laminuotas, ‑a, kurio darybos dvejopai interpretuoti negalima jau vien dėl to, kad nėra daiktavardžio, kuris galėtų eiti jo pamatiniu žodžiu (daiktavardis laminatas turi morfemą at, kurios neturi laminuotas, ‑a). taigi, jis negali būti laikomas priešdėliniu būdvardžiu nei formos, nei reikšmės atžvilgiu. tokių akivaizdžiai veiksmažodinės kilmės žodžių dLkž8 fiksuota nemažai: koncentruotas, ~a 1. ‘sutelktas’: k. smūgis. 2. ‘sutirštintas’: k. tirpalas. 3. ‘sod rintas’: ~a rūda. 4. ‘turintis daug maistingų medžiagų’: k. pašaras; neraliuotas, ~a šnek. ‘nemokantis tinkamai elgtis’: Jos tokios ~os20; pamatuotas, ~a ‘pagrįstas’: ~a išvada; pavėluotas, ~a ‘ne laiku atliktas, vėlai pasirodęs’: P. dar‑ 19 Plg. būdvardinius būdvardžius, kurie žymi šiek tiek sustiprintą pamatiniu žodžiu žymimą daikto ypatybę. šie paprastai daromi iš spalvas reiškiančių būdvardžių ir savo reikšmėmis mažai skiriasi nuo pamatinių žodžių, pvz., rainuotas ‘rainas’ sijonas (ten pat). 20 Plg. pateikimą Lkže, iš kurio geriau matyti reikšmės perkėlimas (nors dvi reikšmės formaliai ir nėra išskirtos): neraliúotas, -a adj. (1) ‘nemokantis tinkamai elgtis’: Galvijas neraliúotas (visai nemokytas, nepratęs; jam nėra dar nė piemens raliavę) j.jabl. tos mergos tokios daba neraliúotos šln. 122 bEndrinĖ kaLba | 95 bas. P. veikalo pasirodymas; rafinuotas, ~a 1. ‘valytas’: r. cukrus. 2. prk. ‘įmant rus; rinktinis; išlavintas’: r. skonis. ~os manieros; stilizuotas, ~a ‘padarytas, taikant stilizaciją’; važiuotas, ~a ‘vykstantis važiuokle’: Pilnas kelias ~ų ir pėsčių ir kt. kitas dalykas, kad šios veiksmažodinės formos yra subūdvardėjusios ir būtent taip – kaip būdvardžiai – nuo seno pateikiamos dLkž. „būdvardžiams kalbos dalis nežymima, nes ją rodo dvi duodamos galūnės“ (dLkž8 Xii). bLkž antraštinių žodžių kalbos dalys žymimos nuosekliai, todėl iš šio žodyno į popierinio dLkž8 papildymų priedą (elektroninio – korpusą) pa te kęs naujažodis karamelizuotas, ‑a kalbos dalies pažymą turi: kara me lizúotas, ~a bdv. (1) ‘padengtas kaitinto cukraus glaistu’21. analizuojant žodžio laminuotas, ‑a vartosenos pavyzdžius matyti, kad aiškiai atsiskiria būdvardinė (a) ir veiksmažodinė (b) vartosena, pastarajai būdingas išlaikytas sintaksinis valdymas (kuo?): a) virtuvėje – jokių sintetinių stalviršių ir laminuotų plokščių; plačiai naudojamos ir „tetra top“ pakuotės, pagamintos iš laminuoto popieriaus ir plastiko; statybinės medžiagos: laminuotas dvisluoksnis stiklas su savaime nusivalančia plėvele; žymių žmonių laminuoti plakatai; laminuoti klaviatūros lipdukai; 6 populiarūs klaidingi požiūriai į skydinius ir laminuotus fanerinius namus; specialus Classen paklotas vinilinėms ir laminuotoms grindims; triFlunex yra beveik baltos spalvos milteliai supakuoti laminuotuose paketėliuose, sudėtuose į kartono dėžutes; trys plyšių atsiradimo priežastys klijuotuose laminuotuose medienos namuose; grąžtas aklų skylių gręžimui medienoje ir laminuotose medžiagose; b) plastiku laminuota kortelė; minėtasis aukščiausiosios tarybos deputato pažymėjimas yra 75x110 mm dydžio kortelė, laminuota plėvele; veltinis ir audiniai su veltinio pamušalu, apvilkti, padengti arba laminuoti guma, oda arba kita medžiaga, dažniausiai naudojami karšimo juostoms; plokštės iš abiejų pusių laminuotos stiklo veltiniu; išorinio pastato kiauto dvisluoksnis stiklas laminuotas pusiau veidrodine plėvele; langai pagaminti iš medžio imitacijos plėvele laminuotų profilių; popierius laminuotas apsauginiu, matiniu arba blizgiu laminatu; tekstilės audeklai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti plastikais; parduodame tašelius laminuotus ažuolo lukštu arba apdailinius skydus su jais; medžiaga, panaši kt, bet laminuota armuota aliuminio folija, t. y. garui nelaidžiu sluoksniu ir kt. 21 https://ekalba.lt/dabartineslietuviukalboszodynas/karamelizuotas?paieska=karamelizuot as&i=dc0747fa982a48b58bd7b067a5a68ae0 (žiūrėta 2022 m. rugsėjo 22 d.). Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 123 tuo pagrindu bLkž skiriama dalyvinė laminuoti forma, kuri pateikiama šio veiksmažodžio straipsnyje, iliustraciniuose vartosenos pavyzdžiuose, ir subūdvardėjęs dalyvis laminuotas, ‑a, pateikiamas atskiru straipsniu (žr. 2 pav.). (2) dLkž8 matyti, kad iš pradžių medicinos srities terminas, pavadinantis estetinės odontologijos priemonę – tam tikrą ploną, ant danties priekinio paviršiaus tvirtinamą keramikos plokštelę, buvo teikiamas vyriškosios giminės forma – laminatas. tačiau šiuokart patyrinėjus vartoseną paaiškėjo, kad ši forma praktiškai nevartojama22, beveik visuose estetinės odontologijos kontekstuose vartojama laminatė, paprastai daugiskaita (nes daugiausia pasitaiko kalbant apskritai apie tokį gydymo būdą, visumą, o ne vieno konkretaus danties laminavimą) – laminatės. tai vienintelis naujažodis lamin šaknies žodžių lizde, todėl jį pateikia tik nd ir dLkž8, seniau leistose enciklopedijose ir žodynuose šį sąvoka dar nebuvo aiškinama23. tad bLkž, skirtingai nuo dLkž8, nutarta teikti moteriškosios giminės daiktavardį laminatė. Lema yra vienaskaitos formos, nes šis daiktavardis nėra daugiskaitinis, laminate gali būti dengiamas ir vienas dantis (žr. 2 pav.). 5. kiti Lamin šakniES žodžiai remiantis jau parengtais žodyniniais straipsniais, bus kuriami kitų šaknies lamin žodžių ir su jais sudarytų junginių straipsniai. kol kas į bLkž dar neįtraukta daugiau šio darybos lizdo žodžių, daugiausia padarytų su priešdėliais ar priesagomis, pvz.: laminuotojas, a, laminatinis, ‑ė, įlaminuoti, išlaminuoti, perlaminuoti, užlaminuoti, laminatorius. neįtraukti ir žodžių junginiai laminuotos blakstienos (antakiai), blakstienų (antakių) laminavimas ir kt. šių vedinių vartosena dar nėra pakankamai dažna. (be to, kol nebuvo sukurtas pamatinio veiksmažodžio laminuoti žodyninis straipsnis, nebuvo galima tinkamai pateikti ir jo priešdėlinių vedinių, nes pastarųjų semantinė struktūra ir filiacija remiasi pamatinio žodžio reikšmėmis ir jų tarpusavio ryšiais). Su blakstienų ir antakių laminavimo terminais yra atvirkščiai – žodžių junginiai blakstienų laminavimas, laminuotos blakstienos ir pan. grožio industrijos, kosmetologijos srities tekstuose vartojami pakankamai dažnai, tačiau vien 22 Plg. paieškos sistemos Google 2022 m. spalio 30 d. pateiktus rezultatus (ieškant tikslios frazės, tik vienaskaitos vardininko formos): dantų laminatai – 604, dantų laminatės – 20 200. 23 Plg. rusų kalbos naujažodžių žodyną, apimantį XX a. paskutinio dešimtmečio naująją leksiką (nSZ), kuris pateikia tik statybinės medžiagos ir apsauginės plėvelės reikšmes turintį ламинат ir jo vedinį ламинатный, ‑ая. odontologinė plokštelė rusiškai vadinama ламинаты, tačiau šis žodis į minėto laikotarpio naujažodžius fiksuojantį žodyną neįtrauktas. 124 bEndrinĖ kaLba | 95 šio atrankos kriterijaus negana, kad jie būtų pateikti šiame žodyne. kol kas neaišku, kuris iš minėtų junginių – įvardijantis procesą ar rezultatą – įtrauktinas, kaip jį susieti su pamatiniu veiksmažodžiu laminuoti. Su juo tuos žodžių junginius, be abejo, sieja pagrindinė ‘sluoksnių, sluoksniavimo’ sema (siekiant blakstienas padaryti riestesnes, tankesnes, ilgesnes, laminuojant jos paeiliui tepamos keliomis kosmetinėmis maitinamosiomis, stiprinamosiomis ir kt. priemonėmis), tačiau kol kas bLkž nepateikta tokia veiksmažodžio leksema, kuria tiesiogiai būtų galima paremti šias su blakstienų, antakių gražinimu susijusias laminuotas, ‑a ar laminavimas leksemas. kai kurie rasti vartosenos pavyzdžiai rodo, kad laminuojama gali būti ne tik grindų danga, audiniai, popierius, dantys, blakstienos, bet ir kas kita. Pavyzdžiui, tai rodo dLkt rastas pavyzdys: <...> vienas dujas ar garus praleisti, kitas sulaikyti ir taip užtikrinti ilgiausią produkto išsilaikymo trukmę. tai pasiekiama polimerines medžiagas laminuojant, t. y. darant daugiasluoksnes medžiagas (plėveles, butelius, indelius), taip pat medžiagas padengiant purškimo ar kitais būdais (mokslas ir gyvenimas, 1996; pabraukta cituojant – aut. past.). tokių atvejų semantikos ir vartojimo normos tyrimas taip pat būtų atliekamas tik sukaupus pakankamai vartosenos pavyzdžių ir įsitikinus, kad vartosena nėra reta, atsitiktinė ir, be abejo, ji yra norminė. aPibEndrinimaS Susipažinus su lamin šaknies žodžių pateikimu lietuviškuose ir užsienio kalbų leksikografijos šaltiniuose (žodynuose ir bendrosiose ekciklopedijose, taip pat duomenų bazėse), išnagrinėjus dabartinę jų vartoseną, daugiausia interneto šaltiniuose, išsprendus kilusius semantikos ir morfologijos duomenų pateikimo klausimus, sukurti šie žodžių laminatas, laminuoti, laminavimas ir laminuotas, ‑a žodyniniai straipsniai (2 pav.). laminãtas dkt. (2) 1. sluoksninė lakštinė medžiaga iš sintetinėmis dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus, medienos plaušų, stiklo pluošto ar audinio: laminatù dengtà mẽdžio drožli plõkštė. laminãtas tiñka medenos mẽdžiagų a gamini pavi šiams apdalinti. laminãtas prisiklijúoja priẽ pavišiaus polimerizúojantis dervóms. ddelio slgio laminatù dažniáusiai laminúojami stálviršiai i j krašta [briaũnos]. | laminuojant (1 r.) padaryta sluoksniuota būsto ar baldų apdailos plokštinė medžiaga, naudojama paviršiams dengti: laminãto atsparùmo klãsės. Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 125 laminãtų asortimeñtas. klóti laminãtą. Grindis deñgti [išklóti] laminatù. laminãtas daba yrà populiariáusia grind dangà, paprasta sudarýta š keturi slúoksnių – apatnio, pagrindnio, dekoratỹvinio, apsaugnio. laminãto plõkščių stõris gãli svyrúoti nuõ šeši ik dvýlikos milimètrų. kap sujùngti laminãtą i plytelès? laminãtas pukiai tiñka betòninių láiptų ãpdailai. 2. iš tokios sluoksniuotos medžiagos (laminato 1 r.) padarytas, tokia medžiaga dengtas daiktas (stalviršis, grindys, laiptai ar kt.): laminãto prežiūra nėrà sudėtnga. añt plastiknių kėdži ratùkų rekia pritvrtinti pamnkštinimus – laminãtui apsáugoti nuõ subráižymo. laikýdamiesi prežiūros rekomendãcijų, laminatù džiaũgsitės lgus metùs. Butè visuosè kambariuosè laminãtas, tk virtùvėje i voniojè kerãminės plytẽlės (apie grindis). laminatè atsirãdo plyši. 3. sluoksninis tekstilės gaminys iš suklijuoto ar patvariai polimerine plėvele sujungto audinio, mezginio arba neaustinės medžiagos sluoksnių: striùkės sù trij slúoksnių laminatù [pagamntos š trisluõksnio laminãto] pasižỹmi patvarumù, yrà skrtos nepalankióms óro i aplinkõs slygoms. vidurnis šiõ áudinio slúoksnis – laminãtas, kurs yrà atsparùs vándeniui i laidùs órui. 4. plona skaidri plėvelė, skirta apsaugos ar estetiniais sumetimais dengti atvaizdams dokumentuose, kt. popieriniuose gaminiuose: skaidrùs lipnùs laminãtas. spausdnti añt laminãto. atspausdntus fotoplakatùs pageidáujant laminúojame blizgiù arbà mãtiniu laminatù. asmeñs tapatýbės korteės pavišių deñgia reljèfinis laminãtas. daugumà pasè ẽsančių skaitmennių atvaizd bna apsáugoti laminatù. Gyvno augntinio pasè pùslapiai, kuriuosè pateiktà mikroschèmoje ẽsanti infor‑ mãcija, bùs padengt laminatù. Põ laminãto slúoksniu ẽsantis vandeñs žénklas yrà òptiškai iškrapomas i mẽs põpieriuje mãtome tk tamsiàs arbà šviesiàs dėmès. laminãtė dkt. (2) neišimama plona keramikos plokštelė, tvirtinama ant danties priekinio paviršiaus estetiniams jo trūkumams paslėpti: laikinà [nuolatnė] laminãtė. Porceliãno laminatè pàdengtas dants. laminãtėmis restaurúoti [atnaũjinti] dañtys. kiekvienà laminãtė gamnama individualia, atsižvegiant  numatýtą spavą, fòrmą, reljèfą i blizgùmą. kokias ãtvejais tikslnga naudóti dant laminatès? laminãtėmis padengt dañtys niekuõ nesskiria nuõ jsų natūrali dant, tàd i j prežiūra yrà tokia pat. laminúoti, laminúoja, laminãvo vksm. (ką, kuo) 1. daryti klijais, dideliu slėgiu, karščiu ar kitaip plokštumomis sujungiant vienos ar daugiau medžiagų sluoksnius: laminúojama suklijúojant mẽdžiagas teminiu būdù, klijas. dvisluõksnis stklas laminúotas pusiáu veidrodne plėvelè. | ppr. medienos medžiagas ar gaminius apdailinti laminatais (1 r.): laminúokite durs šià specialià plėvelè. 126 bEndrinĖ kaLba | 95 2. daryti leidžiant tekstilės sluoksnių paketą tarp karštų velenų, sujungiant ar suklijuojant juos polimerine plėvele: laminúojant gẽrinamos mẽdžiagos šilumnės savýbės. Mẽdžiaga nepéršlampama, stand, nès laminúota. vis kombinezòno užtrauktùkai yrà laminúoti, todl nepraladūs vándeniui. 3. padengti poliesterio ar pan. plėvele, siekiant apsaugoti nuo pažeidimų, drėgmės, pagerinti (ppr. atvaizdo popieriuje) savybes: kai kuriuõs dokumentùs laminúoti draũdžiama. laminúojamas dokumeñtas aptráukiamas pérmatoma arbà spalvóta drgmei atsparià plėvelè i tap apsáugomas nuõ netikto sugadnimo. laminúojant šaltúoju būdù, spaudinỹs neprarañda pradnio minkštùmo i elastingùmo. laminúojame ik šito šešiasdešimtiẽs centimètrų plõčio, neribóto igio spaũdinius. laminãvimas dkt. ppr. vns. (1) 1. → laminuoti 1: Mẽdžio drožli plõkščių laminãvimas. Šs slúoksninis gaminỹs yrà laminãvimo procèso prodùktas. 2. → laminuoti 2: laminãvimo mašinà. Polimèrinės plėvẽlės yrà venos š dažniáusiai naudójamų tekstlės laminãvimo premonių. laminãvimas – būdas pagẽrinti mẽdžiagos šiluminès savýbes, gáuti nepéršlampamas, standžiàs mẽdžiagas. 3. → laminuoti 3: karštàsis [šaltàsis] laminãvimas. Põpieriaus laminãvimo plėvẽlė [vokẽlis]. Procèsas, ka popiernis dokumeñtas š abiej pùsių arbà vienõs pùsės apklijúojamas lipnià plėvelè, vadnamas laminãvimu. laminúotas, laminúota bdv. (1) 1. padarytas laminuojant (1 r.): laminúota grind dangà. laminúota mẽdžio drožli plõkštė – venas pigesni badinių pavišių. tap stikl (stiklo sluoksnių) ẽsanti plėvẽlė neléidžia džtančiam laminúotam stklui subyrti  šukès. 2. padarytas iš laminato (1 r.), dengtas laminatu: laminúoti láiptai [baldai]. laminúotos griñdys. kap prižiūrti [valýti] laminúotus stálviršius? 3. padarytas laminuojant (2 r.), padengtas specialia plėvele ar pan.: laminúoti audinia. vienkartnis laminúotas nepéršlampamas kombinezònas pagamntas š polipropilèno, deñgtas polietilenù. slidinjimo kélnių kišẽnės tùri laminúotus, vandeñs nepraléidžiančius užtrauktukùs. Šiõs striùkės išornė mẽdžiaga yrà laminúota – priẽ jõs priklijúota vándeniui nelaid, kvėpúojanti membranà. | padarytas naudojant laminatą (3 r.): laminúota striùkė. tókios laminúotos kélnės pukiai tks medžiõklei. 4. apsaugant padengtas lipnia plona skaidria plėvele: daũgelis laminúotų dokumeñtų nepraladūs vándeniui, atspãrūs įplėšmams. svečiáms bùvo įteikt laminúoti veno lto banknòtai. • plg. laminatas 3. 2 Pav. Lamin šaknies žodžių straipsniai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 127 bLkž, kaip minėta, nuolat pildomas ir koreguojamas vertinant vartosenos pokyčius, tad ateityje šie leksikografiniai straipsniai gali keistis. tikėtina, kad jie gali būti tikslinami ir pateikus žodyne priešdėlinių veiksmažodžių, išvestų iš laminuoti, taip pat kitų darinių, padarytų iš jau pateiktųjų lamin šaknies žodžių, straipsnius. šaLtiniai aatž – aiškinamasis aprangos terminų žodynas: daugiau kaip 6000 terminų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis, aut.: S. a. ratautas, E. Strazdienė, a. gulbinienė, kaunas: technologija, 2014. aHdEL – the american Heritage dictionary of the english language. Prieiga internete: https://www.ahdictionary.com/word/search.html?q (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). aLkž – anglų–lietuvių kalbų žodynas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ anglulietuviukalbuzodynas/ (žiūrėta 2022 liepos mėn.). attž – aiškinamasis tekstilės terminų žodynas: su vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis, aut.: r. Čiukas, j. katunskis, a. kaulakienė ir kt., kaunas: technologija, 2001. bLkž – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas), vyr. red. d. Liutkevičienė, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrineslietuviukalboszodynas (žiūrėta 2022 m. liepos mėn.). ccaLd – Collins CoBuild advanced learner’s dictionary. Prieiga internete: https://www.collinsdictionary.com/dictionary/english (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). cEd – Collins english dictionary. Prieiga internete: https://www.collinsdictionary.com/dictionary/english (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). chtaž – Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, aut.: k. daukšas, j. barkauskas, v. daukšas ir kt., 2asis patais. ir papild. leid., vilnius: mokslo ir encik lopedijų leidybos institutas, 2003. dLkt – dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas. vdu.lt/tekstynas (žiūrėta 2022 m. birželio–rugpjūčio mėn.). dLkž8 – dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. keinys, 8as patais. ir papild. leid., vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. dLkž8e – dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. keinys, 8as patais. ir papild. leid., vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021 (elektroninis varian tas). Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartineslietuviukalboszodynas (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). LEv – lielā enciklopēdiskā vārdnīca, rīga: jumava, 2003. Prieiga internete: https://tezaurs.lv/ (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). 128 bEndrinĖ kaLba | 95 Lkž vii – lietuvių kalbos žodynas 7 (L–mėlti), ats. red. j. kruopas, vilnius: mintis, 1966. Lkže – lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. g. naktinienė, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviukalboszodynas (žiūrėta 2022 m. liepos mėn.). Lkž Ppk – lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartoteka. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lkzpapildymukartoteka (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). LPE – latvijas padomju enciklopēdija 1–10(2), rīga: galvenā enciklopēdiju redakcija, 1981–1988. LtE vi – lietuviškoji tarybinė enciklopedija 6 (kombinacija–lietuvos), vilnius: mokslas, 1980. LSt En 12481:2004 – LSt En 12481:2004 lipniosios juostos. terminija. LSt En 4151:2004+a1:2009 – LSt En 4151:2004+a1:2009 Pakavimo mašinų sauga. 1 dalis. Pakavimo mašinų ir susijusios įrangos terminija ir klasifikacija (negalioja). LSt iSo 5127:2008 – LSt iSo 5127:2008 informacija ir dokumentavimas. aiškinamasis žodynas (tapatus iSo 5127:2001). md – Macmillan dictionary. Prieiga internete: https://www.macmillandictionary.com (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). mtž – aiškinamasis medienos terminų žodynas: 3020 terminų lietuvių k., anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k., ats. redaktorius b. Papreckis, 3ioji patais. ir papild. laida, kaunas: technologija, 2014. mWd – Merriam‑Webster.com dictionary. Prieiga internete: https://www.merriamwebster.com (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). nd – lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], aut. r. miliūnaitė, a. aleksaitė, sud. r. miliūnaitė, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). nSiS – novyj slovar‘ inostrannych slov: 25 000 slov i slovosočetanij, avt.: E. Zacharenko, L. komarova, i. nečaeva, moskva: azbukovnik, 2003. nSZ ii – novyje slova i značenija: slovar‘‑spravočnik po materialam pressy i literatury 90‑ch godov XX veka 2 (klient‑bank – Parketnyj), pod. red. Т. bucevoj, Е. Levašova, SankPeterburg: dmitrij bulanin, 2014. oaLd – oxford advanced learner‘s dictionary. Prieiga internete: https://www. oxfordlearnersdictionaries.com/definition/english (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). oEd – online etymology dictionary. Prieiga internete: https://www.etymonline.com (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). PLSv – Preses lasītāja svešvārdu vārdnīca, sast. i. rozenvalde, rīga: nordik, 2004. Daiva MurMulaitytė. Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 129 Sv – svešvārdu vārdnīca – vairāk nekā 16000 citvalodu cilmes vārdu un termi‑ no loǧisku vārdkopu, aut. j. baldunčiks, rīga: jumava, 1999; 3. izdevums, rīga: jumava, 2007. tb – lietuvos respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai. vlkk.lt (žiūrėta 2022 m. birželio mėn.). tLE ii – tarybų lietuvos enciklopedija 2 (grūdas–Marvelės), vilnius: vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. tžž 1985 – tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. v. kvietkauskas, vilnius: vyriausioji enciklopedijų redakcija. tžž 2000 – tarptautinių žodžių žodynas 2 (L–ž), aut. v. vaitkevičiūtė. vilnius: žodynas. tžž 2001 – tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. a. kinderys, vilnius: alma littera. tžž 2013 – tarptautinių žodžių žodynas, red. a. kaulakienė ir kt., vilnius: alma littera. vLE vii – visuotinė lietuvių enciklopedija 7 (kremacija–lenzo), vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. vLEe – visuotinė lietuvių enciklopedija (elektroninis variantas), vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001–2020. Prieiga internete: https:// www.vle.lt (žiūrėta 2022 m. liepos mėn.). WnWd – Webster‘s new World dictionary, 3rd college Edition, cleveland, new York: Webster‘s new World, 1988. LitEratŪra dLkg – dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. v. ambrazas, 4as patais. leid., vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. gudavičius aloyzas 2013: žodžio semantinė struktūra nominacijos požiūriu. – Filologija 18, 70–85. jakaitienė Evalda 2005: leksikografija, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. jakaitienė Evalda 1988: leksinė semantika, vilnius: mokslas. Lkg i – lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija, vyr. red. k. ulvydas, vilnius: mintis, 1965. murmulaitytė daiva 2016: naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. – acta linguistica lithuanica 75, 46–66. murmulaitytė daiva 2022: konferencijos, renginiai [iv leksikografų dirbtuvių apžvalga]. – Gimtoji kalba 7, 26–29. olchovskaja aleksandra 2011: Leksičeskaja mnogoznačnost’ v aspekte slovarnoj leksikologii. – lingua mobilis 1 (27), 74–91. Prieiga internete: