Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose

76 BENDRINĖ KALBA | 95 RAMUNĖ VASKELAITĖ Lietuvių kalbos institutas doi.org/10.35321/bkalba.2022.95.01 ASTROLOGINIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS SPAUSDINTUOSE LEIDINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: rašymas, astrologiniai pavadinimai, didžioji raidė. ANOTACIJA Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10 knygų astrologijos tema, siekiama įsitikinti internetinės vartosenos pagrindu ėmusių ryškėti rašymo polinkių universalumu, o kartu labiau pagilinti juos lemiančių veiksnių analizę. ABSTRACT The paper continues the research of writing astrological names. After examining (in Bendrinė kalba) the tendencies of their writing on astrology websites, the focus here is given on writing in printed publications, which are the usual environment for the functioning of the standard language. Based on 10 books on astrology, the aim is to assess the extent to which astrological names writing tendencies are common to websites and printed publications, and at the same time to deepen the analysis of the factors that determine it. ĮVADAS Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išspausdintame straipsnyje Astrologinių pavadinimų rašymas astrologijos svetainėse (Vaskelaitė 2021) atkreiptas dėmesys į visiškai neaptariamą objektą – astrologinių pavadinimų (toliau – ALP) rašymą. Išaiškėjo, kad nemažai ALP yra linkę funkcionuoti kaip tikriniai, bet jų rašymas svyruoja. Tačiau rašymo polinkiai tame straipsnyje nagrinėti tik internete gyvuojančių astrologijos svetainių pagrindu. O internetinei vartosenai, kaip rodo jos tyrimai (pvz.: Miliūnaitė 2008, 2010, 2018; Tamulionienė 2015) ir nesunku įsitikinti iš pačios vartosenos, RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 77 dažnai būdingi tam tikri ypatumai: nepakankamas ar visiškas kalbos neredagavimas, rašybos klaidos, korektūros netvarkymas ir pan. Todėl, nors analizei buvo atsirinktos tik tos svetainės, kurios nėra bendrinės kalbos vartojimo užribis1, ją atlikus kelta mintis, kad nustatytųjų polinkių universalumu labiau būtų galima įsitikinti tik išnagrinėjus ALP rašymą ir kitur, pavyzdžiui, spausdintuose leidiniuose, kurie yra įprastinė bendrinės kalbos funkcionavimo terpė. Šiame straipsnyje tą mintį imamasi įgyvendinti – jame bus nagrinėjamas ALP rašymas spausdintuose leidiniuose, būtent knygose astrologijos tema. Tų knygų esama nevienodų: vienos žinyno pobūdžio, apimančios nemažai astrologijos sąvokų, kitos – labiau orientuotos tik į Zodiako ženklų aiškinimą. Vis dėlto pirmųjų nėra daug, o sąvokų apimama ir kai kuriose pastarosiose, todėl į analizę bus įtraukiama abejopų leidinių. Iš viso imama 10 knygų, kurių keturios yra parengtos lietuvių kalba, o šešios – verstinės. Šios srities knygos į lietuvių kalbą verčiamos ne tik iš anglų kalbos, taigi ir analizei pasirenkami trys vertimai iš vokiečių kalbos, vienas iš prancūzų ir du iš anglų. Visi jie išvardyti šaltinių sąraše. Leidiniai imami ne tik naujausi, bet ir ankstesnio laikotarpio. Tiksliau, apimamas 22 metų laikotarpis: nuo 1998 m., kai išėjo Erikos Sauer Didžioji horoskopų knyga, iki 2020 m., kai išėjo Loretos Stonkutės Astrologijos vadovėlis. Kalbos normos ir jų kodifikacija kinta, todėl kitu atveju rinktis tokią netrumpą laiko atkarpą būtų keblu, nes ankstesnių metų vartosena gali būti nebeaktuali dabartinių bendrinės kalbos normų požiūriu. Bet ALP rašymo kodifikacija nesikeitė, o ir apskritai rašybos lygmens normos laikomos pastovesnėmis už kitų kalbos lygmenų normas (žr. Pupkis 1980: 23), turbūt todėl siekiama jų dažnai nekaitalioti2. Jau ankstesniame straipsnyje 1 Išsamioje Ritos Miliūnaitės monografijoje apie interneto kalbą minima, kad internetas skyla į du centrus – apribotąją vartoseną, kur daugiau dėmesio skiriama saugumui ir patikimumui (interneto žiniasklaida, bankininkystė, internetinė prekyba ir pan.), ir laisvąją vartoseną (socialiniai tinklai, tinklaraščiai); bendrinė kalba vartojama ir labiau prižiūrima pirmojoje (Miliūnaitė 2018: 139). Pateikiant tokį sąlyginį skirstymą, interneto svetainių kaip žanro neminėta, tačiau vien jau atsirenkant astrologijos svetaines ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje spausdintam straipsniui buvo matyti, kad pagal bendrinės kalbos normų laikymąsi internete gyvuojančios astrologijos svetainės nevienodos. 2 Štai ir atnaujintų rašybos taisyklių rinkinyje (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022) paliekamos galioti iki tol galiojusių rašybos taisyklių nuostatos. Tai nurodoma ir komentare: „Patvirtintose atnaujintose rašybos taisyklėse pateikiamos galiojančių taisyklių nuostatos, jos iš esmės nekeičiamos (išskyrus vieną kitą išimtį), o tikslinamos arba papildomos tais atvejais, kurie dar nebuvo reglamentuoti“ (K). 78 BENDRINĖ KALBA | 95 ALP rašymo tema – Astrologinių pavadinimų rašymas astrologijos svetainėse autorės apžvelgta, kad tikrinių pavadinimų rašymo normos yra nustatytos Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje (Vaskelaitė 2021: 5–10), o jos 2-asis pataisytas leidimas išėjo 1992 m., taigi dar prieš pasirodant Erikos Sauer Didžiajai horoskopų knygai. Naujas rašybos lygmens normų rinkinys – Rasuolės Vladarskienės ir Palmiros Zemlevičiūtės Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai paskelbtas ką tik, 2022 m., taigi vėliau nei šiame straipsnyje analizuosimas naujausias (2020 m.) šaltinis. Vadinasi, jei tarp kodifikuotųjų normų ir realiosios vartosenos vyrautų idealioji atitiktis, ALP visose analizei pasirinktose knygose turėtų būti rašomi vienodai, juolab kad jos, kaip įprasta leidyklose leidžiamiems leidiniams, yra redaguojamos kalbos redaktorių. Visuose analizei pasirinktuose šaltiniuose kalbos redaktoriai yra nurodyti. Tačiau atitikties tarp kodifikuotųjų normų ir realiosios vartosenos šiuo atveju negali būti vien jau dėl to, kad ALP rašymo normos nėra kodifikuotos. 1992 m. laidos Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos leidime tikrinių pavadinimų rašymo normos yra nustatytos, bet jos orientuojamos į pavadinamųjų objektų grupes, o tokia grupė kaip ALP neskiriama ir tarp skiriamųjų grupių tokių pavadinimų neminima, todėl ir lieka neaišku, pagal kurią iš formuluojamų tikrinių pavadinimų rašymo taisyklių ALP rašyti. Šis neaiškumas jau iškeltas ir įžvelgtas kaip vartosenos svyravimų veiksnys (Vaskelaitė 2021). Tačiau ALP, išskyrus Zodiako ženklų pavadinimus, neminimi nė naujajame rašybos taisyklių rinkinyje (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022), taigi jų rašymo klausimas lieka aktualus – tiek kodifikacijos, tiek ir kalbos vartojimo praktikos požiūriu. Todėl ir nusprendžiama jį nagrinėti toliau, dabar jau remiantis spausdintų leidinių medžiaga. Analizė turėtų būti aktuali ne tik ALP, bet ir apskritai tikrinių pavadinimų rašymo kodifikacijos ir vartojimo praktikos požiūriu. Autorės jau atkreiptas dėmesys, kad lietuvių kalbotyroje terminai pavadinimas ir vardas vartojami gana nevienodai – tiek sinonimiškai, tiek kaip skirtingi terminai, skirtį darant nevienodu pagrindu (Vaskelaitė 2021: 3–4)3. 3 Štai simbolinių pavadinimų rašymo taisyklėse vartojamas terminas pavadinimai, čia minint simbolinius pavadinimus ir tiesioginės reikšmės pavadinimus (VŽ 2004). Leksikologijos darbuose skiriami gyvų objektų vardai ir negyvų objektų vardai (Jakaitienė 2010: 269–270). Naujajame rašybos taisyklių rinkinyje vardus ir pavadinimus lyg ir mėginama skirti pagal tai, ar vartojamas gimininis žodis, bet kartu pažymima, kad vardo ir pavadinimo reikšmių skirtis sąlygiška ir kad bendrinėje kalboje vardo ir pavadinimo reikšmės labai artimai susijusios, iš dalies sutampa (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022: 96). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 79 Šiame straipsnyje pasirenkamas vienas terminas, t. y. astrologiniai pavadinimai, sutrumpintai – ALP. Juo bus apimami astrologijai būdingi tikriniai ar kaip tikriniai rašomi pavadinimai, įskaitant ir individualius vardus (terminas vardas bus vartojamas tik jei toks vartojamas minimame šaltinyje). Tikrinius pavadinimus įprasta skirstyti į tiesioginės reikšmės pavadinimus ir simbolinius pavadinimus (rašomus kabutėse)4, bet pastarieji nebus apimami, juolab kad simbolinių ALP, kaip matyta iš svetainių ir matyti iš šiam darbui pasirinktų šaltinių, beveik nevartojama. Darbo tikslas – išnagrinėti ALP rašymo polinkius leidiniuose astrologijos tema ir įvertinti, kiek jie atitinka internetinės vartosenos pagrindu išryškėjusius polinkius ir jų veiksnius. Taigi, šios analizės atspirties taškas – ankstesnioji analizė, išryškinusi, kad vieni ALP rašomi tik didžiąja raide, o kitų rašymas svyruoja. Pagal tai ALP ir bus nagrinėjami šiame straipsnyje: pirmajame jo skyriuje bus aptariami tik didžiąja raide ALP, t. y. nevariantiško rašymo atvejai, o antrajame – svyruojančio ALP rašymo atvejai. Tiek vieni, tiek kiti bus lyginami su interneto svetainių pagrindu išryškėjusiais rašymo atvejais, ir tai turėtų išryškinti rašymo svetainėse ir leidiniuose polinkių bendrumą arba skirtumus, o kartu patvirtinti arba atmesti svetainių pagrindu darytas išvadas apie ALP rašymo polinkius lemiančius veiksnius, taip pat analizę papildyti naujomis įžvalgomis. Kaip aiškėja, pagrindiniai šio darbo metodai bus analizė ir lyginimas, o apibendrinimai bus daromi taikant sintezę. 1. NEVARIANTIŠKAS RAŠYMAS Iš astrologijos svetainių kaip visiškai nevariantiški didžiosios raidės vartojimo požiūriu išryškėjo Zodiako ženklų ir planetų pavadinimai. Nors internetinei kalbos vartojimo terpei gali būti būdinga jau minėtų ypatybių, matyta, kad šių dviejų grupių pavadinimai svetainėse rašomi tik didžiąja, net jei jie, kaip ir kiti ALP, numatant tikrinių pavadinimų rašymą didžiąja raide ir neminimi. Zodiako ženklų pavadinimai plačiai vartojami ir visuose 10 leidinių, ir čia taip pat rašomi tik didžiąja, taigi užteks pateikti tik vieną kitą pavyzdį: 4 Naujajame rašybos taisyklių rinkinyje skiriami dar ir mišrieji tikriniai pavadinimai – mišrios sandaros pavadinimai, kuriuos sudaro ir tiesioginės reikšmės, ir simbolinis pavadinimas, pvz., Alytaus plaukimo klubas „Dzūkijos vandenis“ (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022: 96). 80 BENDRINĖ KALBA | 95 Kai Žuvys kalba, sunku įsiterpti TT 270; Kad ir kaip ten būtų, Jautis, Avinas ir Skorpionas– daugiausiai vaikų susilaukiantys Zodiako ženklai AKK 38; Beje, Stalinas (Šaulys) pasiruošimą savo baisiajai karjerai pradėjo nuo teologijos mokslų vienuolyne TT 168; Iš čia atsirado Zodiako ženklų pavadinimai: Avinas,Jautis,Dvyniai,Vėžys,Liūtas,Mergelė,Svarstyklės,Skorpionas, Šaulys,Ožiaragis,VandenisirŽuvys DAŽ 22. Leidiniuose Zodiako ženklų pavadinimai irgi vartojami dviem reikšmėmis: taip įvardijamos Zodiako dalys ir kartu – tam tikri apibendrinti charakterio ar elgsenos ypatybių tipai, Vakarų astrologijoje nustatomi pagal tai, kurioje iš Zodiako dalių žmogui gimstant buvo Saulė (žr. Vaskelaitė 2021: 19). Bet raidės pavidalas nėra šių dviejų reikšmių diferencijavimo priemonė. Pavyzdžiui, didžiąja rašoma tiek sakinyje Mėnuliui esant Jautyje, labai jautri gerklė <...> MP 85, kur minima Zodiako dalis, kurioje tam tikrais laikotarpiais būna Mėnulis, tiek ir sakinyje Tada Jautis pajunta, kad gyventa ne veltui AKK 37, kur minimas Saulei būnant Jaučio ženkle gimęs žmogus, o tiksliau – apibendrintas tuo metu gimusių žmonių tipas. Reikšmės, kaip ir svetainėse, kai kur diferencijuojamos sintaksinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Zodiako dalis įvardijama dvižodžiu junginiu (Labai gerai, jeigu šios žolelės žiedai surinkti Mėnuliui esant Jaučioženkle MP 85), o tipas, ypač ankstesnio laikotarpio leidiniuose, – vardažodiniais junginiais (Reikia pripažinti, kad vyrai–Liūtai elgiasi kaip tikri džentelmenai DHK 111; Žmogus–Avinas yra geras darbininkas DHK 49) ar kitaip (Dėl šios savybės žmonės, gimępoJaučioženklu, yra patikimi ir apdairūs bičiuliai DAŽ 64; Sielos būklė Vėžiožmogui visada yra prioritetas TT 140). Vis dėlto dažnai tokie sintaksiniai reikšmių diferencijavimo būdai netaikomi, ir tiek Zodiako dalis, tiek tipas yra vienažodis pavadinimas, dar plg.: Saulė atkeliauja į pirmąjį Zodiako ženklą – Aviną TT 95 ir Silpniausia Avino vieta yra galva DAŽ 57; Šiuo metu Saturnas Ožiaragyje, tad beveik visiems Ožiaragiams šis laikas yra labai sunkus AV 354. Tiek vartojami vieni, tiek žodžių junginiuose pavadinimai Avinas, Jautis, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys rašomi tik didžiąja raide. Tik didžiąja raide, kaip ir svetainėse, rašomi ir planetų pavadinimai. Planetos irgi yra vienas pagrindinių astrologijos objektų, taigi jų pavadinimai leidiniuose ypač dažni, pvz.: Taigi Merkurijus valdo Mergelės ženklą, Jupiteris– Žuvų ženklą Z 77; Palanki Jupiterio padėtis reiškė garbę bei turtus, tokia pat Saturno– neribotą valdžią pradžioje, o po to – kritimą žemyn DAŽ 21. Jie irgi daugiausia funkcionuoja kaip vienažodžiai, o tokių pavar- RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 81 tojimo atvejų kaip Manoma, kad yra priemonių sugrąžinti žmogui aktyvumą – reikia sustiprinti jo saitus su Marsoplaneta TT 64 retai pasitaiko. Jau rašyta, kad astrologijoje planeta yra laikoma ir Saulė, kuri astronomijoje vadinama žvaigžde, taip pat ir Mėnulis, kuris astronomijoje vadinamas Žemės palydovu, ir atkreiptas dėmesys, kad šie skirtingi požiūrio taškai rašymo skirtumų nelemia – Saulė ir Mėnulis didžiąja rašomi ir kaip astrologinių planetų pavadinimai (Vaskelaitė 2021: 13–14). Leidinių medžiaga tai visiškai patvirtina, pvz.: Iš tikrųjų vaikai labai gerai jaučia tuos suaugusiuosius, kurie turi stiprią Saulę, su jais jie visada nori pažaisti AV 65; Yra žmonių, kurių horoskope Mėnulis stipresnis už SaulęTT 38. Kitokių dangaus kūnų, be planetų, ne tik astrologijos svetainėse, bet ir spausdintuose leidiniuose nurodoma nedaug, o jei nurodoma, tai jų pavadinimai rašomi tik didžiąja, pavyzdžiui, asteroidų pavadinamai: Bet Chironą astrologai žinojo jau III amžiuje AV 35; Kai Prozerpina atsistojo į kvadratūrą su Plutonu (1933–1934), pasaulį ištiko susinaikinimo grėsmė AV 166. Planetos ir Zodiako ženklai leidiniuose, kaip ir svetainėse, paminimi ir kaip realūs dangaus kūnai, taigi kaip astronominiai objektai, pvz.: Mėnulis– Žemės palydovas TT 39; Merkurijus yra planeta, esanti arčiausiai Saulės DHK 219; Zodiako žvaigždynai kyla dangumi tokia tvarka: Avinas,Jautis,Dvyniai <...> Z 24. Kadangi astronominių pavadinimų, kitaip nei ALP, rašymo norma yra kodifikuota, numatant jų rašymą didžiąja raide, ankstesniame darbe svarstyta, kad šis veiksnys galėtų prisidėti prie planetų ir Zodiako ženklų pavadinimų rašymo nuoseklumo ir astrologijos tekstuose (žr. Vaskelaitė 2021: 5–10). Vis dėlto jau iš svetainių tekstų aiškėjo, kad juose dangaus kūnai minimi ne tik astronomine, bet ir mitologine prasme (Vaskelaitė 2020: 12), taigi rašymo nuoseklumo veiksnys gali būti ne tik astronominių, bet ir mitologinių vardų rašymo normos kodifikavimas ar rašymo tradicija. Glaudi astrologijos ir mitologijos sąsaja ryškėja ir iš leidinių. Štai Jupiteris apibūdinamas ir kaip didžiausia Saulės sistemos planeta, ir kaip aukščiausias romėnų mitologijos dangaus, audros dievas, kurio atitikmuo graikų mitologijoje yra Dzeusas (AV 85), Saturnas – kaip romėnų mitologijos laiko ir žemdirbystės globėjas, graikų mitologijos Chronas (AV 42), Venera – kaip romėnų meilės, aistros ir sodų deivė, graikiškoji Afroditė (AV 31) ir t. t. Net pavardijama mitologinių atitikmenų kitose kultūrose, kaip antai Urano vibraciją indų kultūroje atitinkantis Šiva (TT 72), Jupiterio atitikmuo lietuviškasis Perkūnas, skandinavų Toras (TT 85) ir t. t. Viename leidinyje, kur Zodiako ženklai aptariami kaip archetipai, nurodoma 82 BENDRINĖ KALBA | 95 ir Zodiako ženklų mitologinių atitikmenų, pavyzdžiui, indų simbolikoje Aviną įkūnijantis Parabrachmanas (TT 98). Tokių dievybių ar kitokių būtybių vardai rašomi tik didžiąja, kaip antai Jūs – tiesos riteris, kovojantis prieš piktąsias jėgas ir neteisybę tarsi Prometėjas <...> AKK 102, Merkurijaus mitologinis simbolis – nimfa Maja MP 19 ar Jaučio energija susijusi su deive Lakšme, dievo Višnausžmona AV 55, įskaitant ir sutampančius su planetų ar kitų dangaus kūnų pavadinimais, pvz.: Romėnų mitologijoje tai dievas Saturnas, jis buvo laiko ir žemdirbystės globėjas AV 42; Romėnų mitologijoje Merkurijus yra prekybos, iškalbos, keliautojų, komercijos dievas AV 79; Dievas Marsas buvo pavasario, žemdirbystės, taigi ir karo dievas AV 25. Ne išimtis ir Saulė bei Mėnulis – ne tik šie pavadinimai, bet ir jų atitikmenys kitose kultūrose rašomi tik didžiąja, pvz.: Todėl jis dažnai vaizduojamas kaip Saulėsdievas, pavyzdžiui, Mitra TT 16; Graikų Mėnulio deivė buvo Selena AV 48; Indijoje Mėnuliodievas yra Soma arba Čandra AV 48. Mitologinių būtybių vardų rašymo norma yra kodifikuota, irgi numatant rašymą didžiąja raide, ir šie vardai turi ilgą vartojimo tradiciją, o tai lyg ir turėtų būti ne mažesnis šių ALP rašymo nuoseklumo veiksnys nei astronominių pavadinimų rašymo normos kodifikavimas. Tačiau jau iš astrologijos svetainių aiškėjo, kad pagal reikšmę ALP nesutampa nei su astronominiais, nei su mitologiniais pavadinimais, nebūtinai sutampa ir pagal raišką (Vaskelaitė 2021: 11–22)5. Astrologijos tekstuose tiek planetos, tiek Zodiako ženklai plačiausiai aptariami ne astronomine ar mitologine, o astrologine prasme – kaip tam tikri simboliai, o tiksliau, simbolinių reikšmių sankaupos. Leidiniuose ši simbolika ypač plačiai aiškinama, pvz.: Astrologijoje Jupiterio planeta simbolizuoja laimę plačiąja pras me. Jis yra didysis geradaris. Išmintis, religingumas ir idealas, bet taip pat – garbė ir turtai DHK 231; Astrologijoje Venera, kaip ir bendravardė graikų deivė, yra meilės, seksualumo, harmonijos ir grožiosimbolis DHK 223; Jautis simbolizuoja apvaisinimą ir kūrybą TT 114; Juk Vėžys– artumo, šilumos ir geros dvasinės savijautos simbolis AKK 58. Taigi, simboliškumas taip pat gali būti veiksnys, palaikantis šių pavadinimų rašymo nuoseklumą. Tokią prielaidą, neformuluotą nagrinėjant ALP rašymą astrologijos svetainėse, skatintų kelti leidiniuose pavartojamų rytietiškosios astrologijos pavadinimų rašymas. Svetainėse jų pasitaikė nedaug, nes orientuotasi į 5 Plačiau ALP ir astronominių pavadinimų reikšmių skirtumai atskleidžiami autorės straipsnyje apie astrologijos terminus (Vaskelaitė 2020). Tiesa, jame daugiausia aptariami bendriniai ALP. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 83 plėtojančias Vakarų astrologiją, o leidiniuose pavartojama daugiau. Tiesa, viename nurodoma, kad išdėstyti pagrindinius kinų astrologijos principus daug sudėtingiau nei vakarietiškos astrologijos principus, nes kinų astrologijai turėjo įtakos skirtingos filosofinės religinės sistemos, daugelio Kinijoje gyvenančių tautelių išpažįstamos gamtos religijos, todėl ta astrologija nevienalytė (DAŽ 166)6. Kaip viena iš seniausių minima Mėnulio keliavimu pagrįsta sistema: Mėnulis keliauja trajektorijos atkarpomis, arba Mėnulio namais, kurie taip pat turi gyvūnų vardus: Krokodilas, Drakonas, Barsukas, Lapė, Šuo, Kiškis, Žiurkė, Leopardas, Tigras, Kiaulė ir kt. (DAŽ 172–176). Akivaizdu, kad gyvūnų pavadinimai yra simboliai, ir šių ALP rašymą didžiąja raide veikiausiai lemia poreikis juos skirti nuo bendrinių gyvūnų pavadinimų. Didžiąja rašoma nuosekliai, pvz., Iš apgaubtų rūku lygumų Žiurkė kils į šviesa nutviekstas aukštumas <...> DAŽ 178. Tiesa, kaip ir vakarietiškojo Zodiako dalių pavadinimai, kinų Zodiako dalių pavadinimai vartojami ir kaip įvardijantys charakterio tipą, o tokiais atvejais juolab kyla poreikis skirti simbolinio ir realaus gyvūno pavadinimą. Taigi, rašoma tik didžiąja, pvz.: Paslaptingoji kinų astrologija pasakys, ar jūs esate drąsus Tigras, ištikimas Šuo, lėtas, ramus Jautis ar linksma Beždžionė DAŽ 165; Tarp šio tipo Gyvačių nemažai yra meno žinovų ir muziejų darbuotojų DAŽ 201; Kiniečiams visuomet būna didelis džiaugsmas, kai šeimoje gimsta Kiškis DAŽ 198; Išvykite juos, Kiaule RVA 7; Jei jūsų vaikas yra Drakonas, jis mėgs įsakinėti <...> RVA. Viename leidinyje kinų ir vakarietiškojo Zodiako ženklai jungiami, o tai ypač išryškina vienodą pavadinimų rašymą didžiąja, pvz.: Esate Avinas pagal vakarų astrologiją ir Tigraspagal kinų astrologiją RVA ; Visos Gyvatės labai gražios, bet toji su Jaučio ragais tokia reta ir egzotiška, kad net sunku apsakyti RVA. Kadangi gyvūnų vardais yra pavadinti ir kinų kalendoriaus metai, vartojama dvižodžių metų pavadinimų, o juos rašant, kaip ir rašant dvižodžius vakarietiškojo horoskopo Zodiako ženklų pavadinimus (Dvynių ženklas, Žuvų ženklas ir kt.), didžioji raidė išlaikoma, pvz.: Tačiau jei jūsų verslo partneris gimęs Kiškiometais, tai jau visiškai kitas reikalas <...> RVA 10; Pavyzdžiui, 1999 metai (Katinometai) buvo švenčiami vasario 16 dieną; 2000 (Drakono metai) – vasario 5 dieną; 2001 metai (Gyvatėsmetai) – sausio 24 dieną; 2002 metai (Arklio) – vasa6 „Jei atidžiau pažvelgsime nors keletą kinų astrologijos knygų, pastebėsime, kad jos ryškiai skiriasi viena nuo kitos“ (DAŽ 166). 7 Dėl šio leidinio ypatumų ne visur nurodomi puslapiai, todėl ir jį cituojant puslapiai ne visur bus nurodyti. 84 BENDRINĖ KALBA | 95 rio 12 dieną MP 24. Beje, kaip simboliai vieni ir kiti pavadinimai apibūdinami ir tiesiogiai: Rytų astrologija tiesiogiai susijusi su jūsų gimimo metais ir 12 gyvūnų. Vakarų astrologija, kurios pradininkai buvo babiloniečiai, taip pat remiasi 12 simbolių, tačiau čia viskas priklauso nuo jūsų gimimo mėnesio RVA 12. Avestoje8 gyvūnų (ir kitokių dvasių) vardais vadinamos Mėnulio mėnesio dienos, taigi minima dvižodžių dienų pavadinimų, o juos rašant didžioji taip pat išlaikoma, pvz.: Būtent Gaidžiodieną Pitagoras laikydavosi tylos AV 235; Tarkime, žmogus gimė Leopardodieną <...> AV 332. Kitame leidinyje vardijami zoroastrizmo horoskopo totemai ir antitotemai, o tas minėjimas irgi rodo rašymą didžiąja: Kobra, Vilkolakis, Rupūžė, Musė, Gyvatė, Žuvėdra, Kurmis, Žiurkė, Kaspinuotis, Šoklys G 149–150. O jei vakarietiškojo ar rytietiškojo Zodiako dalių ar charakterio tipų ypatumams atskleisti pasitelkiamas lyginimas su atitinkamu gyvūnu ar daiktu, to gyvūno ar daikto pavadinimas rašomas mažąja, plg.: Jūsų Mėnulis yra Skorpiono ženkle, o jūsų indas – tylus ir paslaptingas <...> ir Skorpiono Zodiako ženklas siejamas su voragyviu – skorpionu AKG 208; Nepriklausomybės poreikis verčia Liūtą protestuoti prieš visuomenės valią, senas tradicijas. Tačiau liūtas – žvėrių valdovas, ne žmonių TT 172. Arba štai apibūdinant Leopardo dieną pagal Avestos tradiciją rašoma Dieną tikrai atspindi leopardasšuolyje AV 231, apibūdinant Fontano dieną – Kaip fontanas aukštyn purškia pats savo vandenį, taip ir žmogus šią dieną iškelia tai, kas glūdi jame pačiame AV 237. Taigi, didžioji raidė šiais atvejais yra būtinoji reikšmių skyrimo priemonė, ir greičiausiai todėl rašymas didžiąja toks nuoseklus. Tačiau rašant daugumą kitų ALP susidaro didesnių ar mažesnių svyravimų. 2. SVYRUOJANTIS RAŠYMAS ALP rašymas svetainėse atskleidė trejopų svyravimų – susijusių su tikrinių ir bendrinių pavadinimų riba, numatomų stilistinio rašymo galimybės ir susijusių su kodifikacijos neaiškumais. Žinoma, tam tikro pavadinimo rašymo svyravimas gali būti lemiamas ir kelių veiksnių. Taigi, pirmiausia ALP aptarsime pagal svetainėse ėmusius ryškėti veiksnius, o apibendrinamajame skyriuje paieškosime veiksnių sąsajų ar bendrumų. 8 Avesta – zoroastrizmo šventraštis, senovės persų religinių tekstų rinkinys. Išliko penkios knygos, apimančios Zaratustros himnus, kosmogoninius mitus, maldas dievybėms, giesmes gamtos stichijoms ir kt. (VLEe). Astrologijos tekstuose Avesta minima kaip persų astrologija. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 91 Svyravimų išryškina ir dar vienos ALP grupės pavadinimų rašymas, nors svetainių pagrindu jų beveik neišryškėjo. Tik spėta, kad rašymas didžiąja raide gali būti būdingas horoskopo taškų pavadinimams (Vaskelaitė 2021: 17), o leidiniai, ypač ankstesnio laikotarpio, šį polinkį išties išryškina. Juose didžiąja rašoma tiek Ascendentas, tiek priešingą horoskopo tašką pavadinantis Descendentas, pvz.: Svarbiausias horoskopo ekliptikos taškas yra Ascendentas DHK 40; Horizontali ašis eina per AscendentąirDescendentą DHK 270; Pirmasis namas prasideda patekėjimo taške, kuris yra ypač reikšmingas ir todėl vadinamas Ascendentu, sutrumpintai Asc, lotyniškai aescendum reiškia kilti DAŽ 152; Jo viršūnė vadinama Descendentu, sutrumpintai DC, lotyniškai descendere reiškia nusileisti DAŽ 152. Kai kuriuose leidiniuose didžiąja raide parašomas ir tarp planetų susidarančius kampus apibendrintai įvardijantis terminas Aspektai, pvz.: Kol mes dar nepradėjome nagrinėti visų smulkmenų apie Saulės horoskopą su dvylikos Zodiako tipų charakteristikomis ir aptarinėti planetas, Ascendentus, Aspektus ir namus (būstus), norėtume duoti keletą patarimų, kaip pačiam susidaryti horoskopą DHK 43; Konjunkcija yra Aspektas, kai žvaigždynai turi tą pačią ilgumą <...> DHK 39; Saulės ir Mėnulio savitarpio harmoniją, papildymą ar tarp jų atsiradusią įtampą astrologijoje apibrėžia tam tikros taisyklės, vadinamasis mokymas apie Aspektus MP 12. Tiesa, čia pat parašoma ir mažąja, bet iš didžiosios viename leidinyje rašomi netgi aspektų rūšių pavadinimai, pvz.: Apsiribokite savo nagrinėjimų pradžioje didžiausiais aspektais – Trigonu,Sekstiliu,Kvadrantu,OpozicijairKonjunkcija DAŽ 161; Jei, pavyzdžiui, čia Mėnulis sudaro Konjunkcijąsu Descendentu, tai jis yra laikomas ypatingai stipriu DAŽ 162. Kitų horoskopo elementų pavadinimai taip pat parašomi iš didžiosios, pvz.: Šis nukrypimas vadinamas Orbisu DAŽ 157. Kaip minėta, ne visi leidiniai yra žinyno pobūdžio, todėl ne visuose juose tokie terminai pavartojami, bet apskritai aiškėja, kad astrologijos leidiniuose paplitęs horoskopo elementų pavadinimų rašymas didžiąja raide. Kalbant apie horoskopą, didžiąja parašomi net ir tokie žodžiai kaip ekliptika, horizontas ar kiti, pvz.: Mums tereikia žinoti, kiek toli ji yra nutolusi nuo Ekliptikos nulinio taško, t. y. kokia ilguma DAŽ 158; Sudarant gimimo horoskopą, svarbu žinoti gimimo vietos geografinės ilgumos ir platumos laipsnių reikšmes, kad ant Meridiano, kertančio Zodiako ženklą arba Ekliptiką, būtų galima nustatyti atitinkantį gimimo laiką MediumCoeli DHK 270; Pirmasis namas, kaip ir sekantys šeši, yra po Horizontu. Septintasis prasideda Horizonto Vakaruose DAŽ 152. 92 BENDRINĖ KALBA | 95 Toks rašymas būdingesnis ankstesnio laikotarpio (1998 ir 1999 m.) leidiniams12, ir tai tarsi rodytų, kad nuo jo pereinama prie rašymo mažąja raide. Vis dėlto kažin ar šiuos atvejus galima vertinti kaip tikrinio pavadinimo virtimo bendriniu procesą. Viena, tą procesą aptariant, paprastai minimi individualią reikšmę praradę vardai, pavyzdžiui, asmenvardžiai (donkichotas, donžuanas, brailis), mitologinių būtybių vardai (fortūna, flora, fauna), gyvūnų vardai (brisius) (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022: 81), o šie žodžiai – individualios reikšmės neturintys pavadinimai. Tai labiau ryškintų polinkį astrologinių objektų pavadinimus, kaip ir astronominių objektų pavadinimus, rašyti didžiąja. Kita, net jei toks rašymas ir ryškesnis ankstesnio laikotarpio leidiniuose, naujesniuose svyravimo atvejų irgi esama. Štai 2020 m. išleistame Astrologijos vadovėlyje irgi rašoma tiek Kas yra ascendentas? AV 176, Visgi didžiausią įtaką išvaizdai turi ascendentas AV 264, tiek Visgi dažniausiai Ascendentas veikia AV 264, Čia pakliuvęs Ascendentas tuos bruožus išryškins labiausiai AV 264. Ir priešingai – ankstesnio laikotarpio leidiniuose esama rašymo mažąja atvejų, pvz.: Dvyniai gali būti mažakalbiai, užsidarę savyje, jei jų Saulė stovi viena, o Mėnulis ir ascendentas yra Ožiaragio ženkle DAŽ 53; Šį tariamą Saulės kelią astrologas vadina ekliptika DHK 21; Labai svarbu, kokiame Zodiako ženkle yra konjunkcija DHK 276. O tai labiau ryškintų neaiškumą, kaip ALP rašyti. Nuostata, kad terminai rašytini mažąja raide, suformuluota tik naujajame rašybos taisyklių rinkinyje (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022: 105–106). Kita vertus, santykis tarp termino ir tikrinio pavadinimo (tikrinio vardo) ne tik rašybos taisyklių rinkiniuose, bet ir apskritai nenagrinėjamas ir neįvardijamas. Ankstesniame darbe, atkreipus dėmesį į dviejų horoskopo taškus įvardijančių žodžių junginių, kurie vartojami kaip neadaptuoti lotynizmai, rašymą ir glaudžią astrologijos terminijos sąsają su lotynų kalba, spėta, kad įtakos didžiosios raidės vartojimui gali turėti lotyniškoji pavadinimų rašymo rišlaus ar nerišlaus pobūdžio tekstuose tradicija (Vaskelaitė 2021: 18). Šie lotynizmai vartojami ir leidiniuose, pvz.: Daugelis astrologų MediumCoeli (sutrumpintai MC) laiko antru svarbiu dalyku po Ascendento <...> DHK 269; Marsas ir MediumCoeli leidžia lengvai pasiekti tikslą DHK 295. Viename iš leidinių pa12 Ir būtų galima spręsti, kad jis gana senas, nes didžiąja raide daug tokių pavadinimų rašoma ir 1994 m. išėjusioje Saulės Katiliūtės-Jonynienės Astrologijoje, pvz.: Lietuvos Ascendentas Vėžio ženkle apibūdina Lietuvos žmones; tai šeimyniški, emocingi, kombinacijoje su Vandeniu – draugiški A 108; Apskaičiuojant horoskopo laiką, žmogui, gimusiam pietuose, žemiau Pusiaujo(Ekvatoriaus), vartokite tą pačią formulę A 101. Šis leidinys tarp analizei pasirinktų šaltinių nepatenka, nes siekta atsirinkti tik tuos šaltinius, kuriuose nurodytas kalbos redaktorius. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 93 teikiamas ir dar vieno horoskopo taško lotyniškas pavadinimas: Gyvenimo taškas (ParsVitae) nuo gimimo akimirkos pradeda savo kelią nuo Avino nulinio laipsnio <...> AV 218. Tačiau leidiniuose pavartojama ir šių lotynizmų lietuviškos ar nelietuviškos kilmės atitikmenų. Matyti, kad minint lietuviškos kilmės atitikmenis didžiąja raide parašomas tik pirmas žodis arba net abu žodžiai rašomi mažąja, pvz.: Dešimtoji namo (būsto) viršūnė vadinama sutrumpintai MC arba Medium Coeli, dangausvidurys, o priešais esanti ketvirto namo (būsto) viršūnė – IC arba Imum Coeli, t. y. dangausapačia DAŽ 152. Tačiau nelietuviškos kilmės atitikmenys rašomi tik didžiąja, pvz.: Taigi Medium Coeli yra Zenitasdangaus skliaute statmenai virš mūsų DHK 269; Pavyzdžiui, vidurdienį jis yra Zenite virš mūsų gimimo vietos ant didžiojo apkritimo (kitaip vadinamo Meridianu), kuris eina per polių ir būtent šį Zenitą DHK 269; Priešingas MC taškas vadinamas Imum Coeli (sutrumpintai IC) arba Nadyru DHK 270. O tai leistų spėti, kad įtakos rašymui didžiąja gali turėti ne tik lotyniškų pavadinimų rašymo tradicija, bet ir horoskopo taškų pavadinimų ar apskritai ALP rašymo kitose kalbose polinkiai, juolab kad daug astrologijos knygų – verstinės. Žinoma, šiai prielaidai patvirtinti ar atmesti reikėtų atskiro tyrimo. Kaip akivaizdesnį tikrinio pavadinimo virtimo bendriniu pavyzdį būtų galima laikyti pavadinimą Efemeridžių lentelės. Tai lentelės, kuriose nurodoma tiksli planetų vieta Zodiake kiekvieną dieną (DAŽ 158). Oficialus dvižodis pavadinimas rašomas pirmą žodį pradedant didžiąja raide. Bet vartojamas ir vienažodis pavadinimas, o jis rašomas mažąja, pvz.: Norint sužinoti planetų padėtį, mums reikia specialių lentelių, vadinamų efemeridėmis, iš kurių mes galime atitinkamai sužinoti priklausantį žvaigždžių laiką DHK 44. Tiesa, svyravimų irgi pasitaiko, pvz.: Žvaigždynai, žiūrint iš Žemės, sudaro vienas su kitu kampus, kuriuos galima išmatuoti laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, naudojant Efemerides DHK 273. Vis dėlto šio pavadinimo vartojimas gana retas, nes juo pavadinamas objektas – astrologų naudotas įrankis horoskopams sudaryti – tampa nebeaktualus. Dabar horoskopai sudaromi astrologinėmis programomis. 2.2. Stilistinio rašymo veiksnys Jau astrologijos svetainių tekstų tyrimas išryškino tokią astrologijos tekstams būdingą ypatybę kaip didžiosios raidės vartojimas stilistiniais sumetimais, t. y. didžiąja yra rašomi žodžiai, kurių žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė ar pagarba (Vaskelaitė 2021: 28–31). Leidiniuose taip pat daug atve- 94 BENDRINĖ KALBA | 95 jų, kai didžiąja rašoma iš tokių paskatų, pvz.: Vaikas gimsta, kai Likimas įjungia kosminį laikrodį MP 128; Aukštesniųjų Būtybių nuosprendį turime priimti Z 48; Medicininės astrologijos požiūriu žmogus yra mikrokosmoso dalelė, gyvenanti pagal Karmos ir Makrokosmosoįstatymus MP 106; Matydami Jupiterio išmintį, aplinkiniai žmonės laiko jį savo Mokytoju ir autoritetu AV 83; Mes turime vieną Motiną, vieną Tėvynę ir vieną Saulędanguje... TT 25. Ši astrologijos tekstų ypatybė skatino kelti prielaidą, kad stilistinio rašymo veiksnys gali turėti įtakos ir bent jau kai kurių ALP rašymo polinkiams, o rašymo leidiniuose polinkiai tokią prielaidą patvirtintų. Štai ir leidiniuose Saulė ar Mėnulis minimi ne tik kaip astrologinės, bet ir kaip svarbiausios planetos (pvz., Astrologai nuolat susiduria su paslaptinga Mėnulio įtaka žmogaus jausmams. Nuo seno jis priskiriamas vienam iš dviejųpagrindiniųplanetų– šviesulių (kitas yra Saulė) DHK 215), o tai taip pat gali prisidėti prie šių žodžių rašymo didžiąja raide. Pagarbos veiksnys turbūt prisideda ir prie polinkio didžiąja rašyti Žemė. Stilistinio rašymo galimybė sudaro prieštarą tikrinių žodžių virtimo bendriniais galimybei, ir tai taip pat paaiškintų, kodėl astrologijos tekstuose pastarąją sunku taikyti. Kai kurie žodžiai didžiąja raide rašomi, ko gero, vien tik dėl stilistinio rašymo veiksnio. Pavyzdžiui, vienoje knygoje taip rašoma Dangus: Kai vaikas pirmąkart surinka, Dangus ant jo eterinio kūno uždeda antspaudą ir nustato horoskopą, kuriame užrašytas visas likimas Z 16. Specialis astrologinės reikšmės lyg ir neturi žodis Visata, turbūt todėl jis dažniau nei Saulė, Mėnulis ar Žemė parašomas mažąja (pvz.: Žmogus formavosi drauge su visata Z 23; Meilė yra visatos pagrindinė „valiuta“ AV 63), bet daug ir rašymo didžiąja atvejų, pvz.: Gali jausti vienybę su Visata AV 159; Argi, stovėdama(s) po žvaigždėtu dangumi, nejunti, kad esi mažutė galingos Visatos dalis? TT 11; Tačiau žmogus – didelio, gyvo organizmo, t. y. Visatos dalelė. Norėdamas būti laimingas ir sveikas, jis privalo išmokti atitikti kosminį ritmą, Visatosharmonijos dėsnius MP 4. Didžiąja dažnai rašoma ir Kosmosas, Gamta, pvz.: Žmonės, gyvenantys Žemėje, naiviai galvoja, kad Kosmose nėra gyvybės, nėra protingų būtybių MP 18; Koks tolimas ir paslaptingas tas mirguliuojantis Kosmoso pasaulis TT 11; Pagrindinis Kosmosoelementas – Zodiako ženklas MP 106; Mat Gamta – didžioji mūsų mokytoja AKK 34; Visi juk esame Gamtos,Visatos, Kosmoso dalelės MP 4. Viename leidinyje didžiąja parašomas net ir žodis žvaigždės (pvz., Saulės, Mėnulio ir Žvaigždžių magnetinių laukų srovės, praeidamos per naujagimio kūną, visam gyvenimui savitai išdėsto elektronus bei RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 95 protonus kūno, kraujo ir kaulų atomuose MP 95), nors kitur jis, kaip ir žvaigždynas, planeta ar asteroidas, funkcionuoja kaip bendrinis, plg.: Tas, kuris turi žvaigždžių sankaupą viename iš Vandens ženklų, gali sėkmingai žengti pasirinktos profesijos keliu <...> DHK 34. Stilistinio rašymo galimybė leidiniuose taikoma ne tik žodžiams, bet ir jų junginiams, pvz.: Ji siejama su KosmineUgnimiMP 125; Jau pirmą mėnesį vaikelyje, dar neturinčiame nei veido, nei galūnių, plaka širdis, lemianti jo GyvenimoKelią MP 125; Tegul tos jūsų mintys bus apie Kosminę Meilę– ir jūsų kūdikį aplankys harmonija MP 128. Tiesa, jie rašomi nevienodai – kitų didžiąja raide pradedamas tik pirmasis žodis, pvz.: Štai kodėl Avinas vadinamas Šviesoskariu AV 106; Tokiems padeda Aukščiausioji jėga TT 282. Toks nevienodas rašymas išryškėjo ir iš astrologijos svetainių (Vaskelaitė 2021: 30–31), o kartu išryškėjo ir norminamieji neaiškumai bei netolygumai (8–10). Bet leidiniuose gausiai vartojama dar ir įvairių mitologinių, biblinių pavadinimų, taigi ne taip paprasta nustatyti, kuriuo atveju didžioji raidė vartojama stilistiniais sumetimais, o kuriuo – dėl mitologinio vardo ar pavadinimo rašymo taisyklės taikymo. Sakykim, žodžio Chao sas rašymas didžiąja veikiausiai skatinamas pastarojo veiksnio (pvz., Taigi mitai skelbia, kad pasaulis atsirado iš Chaoso, o gyvybė gimė vandenyje TT 278), bet, pavyzdžiui, rašymas Kosmosas ar Visata didžiąja gali būti skatinamas tiek vieno, tiek kito veiksnio. 2.3. Svyravimai, susiję su kodifikacijos neaiškumais Iki šiol aptarti ALP rašymo svyravimai ir jų veiksniai daugiausia susiję su pavadinimo pirmuoju žodžiu. Tačiau ankstesniame straipsnyje apžvelgti polinkiai išryškino, kad astrologijos tekstams būdingi ir su kitų ALP žodžių rašymu susiję svyravimai. Aiškėjo, kad rašant keliažodžius pavadinimus svyruojama dėl to, kurią tikrinių pavadinimų rašymo taisyklę taikyti. Ten apžvelgta, kad rašybos normas teikiančioje Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje buvo numatytos dvi pagrindinės taisyklės: didžiąja rašytinas pirmas žodis (ir į jį įeinantys tikriniai žodžiai) ir didžiąja rašytinas kiekvienas pavadinimo žodis (žr. Vaskelaitė 2021: 5–10). Jų taikymo kriterijus – pavadinamasis objektas: dauguma pavadinimų rašytini pirmuoju būdu (pvz.: Didysis šiaurės karas, Naujieji metai, Motinos diena), o asmenų ir mitologinių būtybių, gyvūnų, geografinių, topografinių ir astronominių objektų vardai – antruoju (pvz.: Žanas Žakas Ruso, Dievas Tėvas, Dzeusas Griausmavaldis, 96 BENDRINĖ KALBA | 95 Didieji Grįžulo Ratai, Paukščių Takas)13. Šis principas lieka galioti ir atnaujintose rašybos taisyklėse – R. Vladarskienės ir P. Zemlevičiūtės Lietuvių kalbos rašyboje. Iš kodifikacijos darbų būtų galima spręsti, kad universalesnė yra pirmojo žodžio rašymo didžiąja taisyklė, o kiekvieno žodžio rašymas didžiąja raide yra tam tikroms pavadinimų grupėms daroma išimtis, nors jos motyvas ir neaiškus. Šiaip ar taip, vardijant pagal vieną ar kitą taisyklę rašytinų pavadinimų grupes, ALP grupė kodifikacijos darbuose neminima, todėl ir neaišku, kurią taisyklę taikyti. Ankstesniame straipsnyje, grindžiamame astrologijos svetainių medžiaga, autorės tai įvardyta kaip kodifikacijos neaiškumas, tiksliau – ALP rašymo kodifikacijos stygius, ir tai vertinta kaip galimas keliažodžių pavadinimų rašymo svyravimų veiksnys (Vaskelaitė 2021). Tuos svyravimus ypač išryškino dvi pavadinimų grupės, būtent vienažodžius Rahu ir Ketu atitinkantys sudėtiniai horoskopo taškų pavadinimai, kurie parašomi tiek Kylantis Karminis Mėnulio mazgas, Besileidžiantis Karminis Mėnulio mazgas, tiek ir Kylantis karminis Mėnulio mazgas, Besileidžiantis karminis Mėnulio mazgas, taip pat ir kylantis karminis Mėnulio mazgas, besileidžiantis karminis Mėnulio mazgas (Vaskelaitė 2021: 14–18), ir metų pavadinimai pagal kinų kalendorių, kurie parašomi tiek Baltojo metalinio buliaus metai, tiek ir Metalinio Baltojo Buliaus metai (Vaskelaitė 2021: 27). Leidiniuose keliažodžių metų pavadinimų pagal kinų kalendorių nepasitaiko (pasitaiko tik minėtųjų dvižodžių: Kiškio metai ir kt.), o Rahu ir Ketu atitinkančių keliažodžių pavadinimų pavartojama. Tiesa, jų rašymas labiau ryškintų svyravimą dėl pavadinimo pirmojo žodžio, plg.: Iki karminės brandos žmogui patariama gyventi pagal jo asmeninį Ketu(besileidžiantįkarminįMėnuliomazgą)horoskope <...> AV 223 ir Dieną, kai Mėnulis eina per Nusileidžiantįjįmazgą, daugelis laiko nelaiminga MP 159, Pasviręs į Tekančiojomazgopusę, žmogus gali paneigti savo sukauptą patirtį, savo šaknis MP 158, Todėl judėjimas į viršų – pagal Tekantįjį ir žemyn – pagal Nusileidžiantįjįįgavo karminę traktuotę MP 157. Tačiau šie terminai vartojami ne visuose leidiniuose, o ir vartojamieji, kaip matyti iš pavyzdžių, trumpinami, taigi gali būti, kad svetainių išryškinto nevienodo kitų pavadinimo žodžių rašymo atvejų nesusidaro dėl šių aplinkybių. 13 Straipsnyje apžvelgta Rekomendacija dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide (VLKK 2004) rodytų, kad pagal pastarąją taisyklę rašytina ir dauguma religinių pavadinimų, pvz.: Naujasis Testamentas, Geroji Naujiena, Vetus Latina, Eucharistijos Sakramentas, Pirmoji Komunija (Vaskelaitė 2021: 5–10). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 97 Tačiau leidiniuose sinonimiškai vartojama ir daugiau Rahu ir Ketu atitikmenų, o juos rašant nevienodumų išryškėja. Vartojamoji pora šiaurinis Mėnulio mazgas ir pietinis Mėnulio mazgas, tiesa, irgi terodo svyravimą dėl pirmojo žodžio, plg.: Šiuos susikirtimo taškus vadiname PietiniubesileidžiančiuMėnuliomazgu (arba karmine planeta Ketu) ir Šiauriniukylančiu Mėnuliomazgu (arba karmine planeta Rahu) AV 168 ir Mėnulio mazgai juda prieš laikrodžio rodyklę: šiaurinisMėnuliomazgas (taškas arčiausiai Šiaurės ašigalio) kitaip dar vadinamas kylančiuoju, arba Rahu, o pietinis (taškas arčiausiai Pietų ašigalio) –besileidžiančiuoju, arba Ketu AS. Tačiau dar vienos Rahu ir Ketu atitikmenų poros nevienodai rašomas antrasis žodis, plg.: Yra kylantieji Mėnulio mazgai, vadinami Drakonogalva, ir besileidžiantieji – Drakonouodega DAŽ 51, 12ame name gal rasime ir mafiją; Drakonouodega čia, o Plutonas Vėžyje susikryžiavęs su Marsu Svarstyklėse A 109 ir DrakonoGalvos dominavimas rodo evoliuciją, sunkų dvasinio vystymosi kelią, o DrakonoUodega, atvirkščiai, ritimąsi žemyn, sielos involiuciją MP 157–158. Šis svyravimas lyg ir galėtų būti susijęs su neaiškumu dėl kodifikacijos numatomos išimties gimininiam žodžiui. Mat tikrinių pavadinimų rašymo taisyklė, numatanti kiekvieno žodžio rašymą didžiąja raide, numato ir tai, kad į pavadinimo sudėtį įeinantis gimininis žodis rašytinas mažąja, pavyzdžiui, Mėlynoji Ramybės jūra. Taigi, rašytina Didieji Grįžulo Ratai, Paukščių Takas, bet Šiaurės žvaigždė, Andromedos ūkas, Kuršių nerija, nes jūra, žvaigždė, nerija yra gimininiai žodžiai, o Ratai, Takas nėra, nors tiek vieni, tiek kiti yra bendriniai žodžiai (žr. Vaskelaitė 2021: 7). Rašymas vienur Drakono Galva, kitur Drakono galva galėtų rodyti sunkumą gimininį žodį skirti nuo bendrinio. Bet kiti vartojami dvižodžiai pavadinimai tokių sunkumų lyg ir nerodo. Štai ir dažnai vartojamo pavadinimo Mėnulio mazgas antrasis žodis didžiąja nerašomas. Iš 1 skyriaus buvo matyti, kad nesvyruojama ir rašant dvižodžius Zodiako ženklų pavadinimus (Mergelės ženklas ir kt.), taip pat laikotarpių pavadinimus pagal rytietiškas tradicijas (Kiškio metai, Leopardo diena ir kt.). Astrologinių laikotarpių pavadinimų leidiniuose pavartojama ir daugiau, o jų gimininis žodis taip pat rašomas mažąja, pvz.: Prieš Žuvų erą buvusią Avinoerą ženklino Mozės religija, prieš ją Jaučio erą– Egipto, Babilono religijos Z 107; Astrologiniame kalendoriuje ypač didelis dėmesys skiriamas Mėnuliodienoms, kurių aiškinimas šiuo metu labai paplito per knygas ir įvairias publikacijas MP 45; Jo pagrindą sudaro Saulės metaiMP 19. 98 BENDRINĖ KALBA | 95 Tiesa, nėra aišku, ar šie pavadinimai rašomi pagal išimtį gimininiam žodžiui numatančią taisyklę, ar pagal pirmojo žodžio rašymo didžiąja taisyklę, nes dvižodžių pavadinimų rašymas pagal abi taisykles sutampa, ir tai ankstesniame straipsnyje įžvelgta kaip palyginti nuoseklaus jų rašymo veiksnys (Vaskelaitė 2021: 27). Kuri iš dviejų taisyklių taikoma, neleistų nustatyti ne tik laikotarpių, bet ir horoskopo taškų ar figūrų dvižodžių pavadinimų rašymas, pvz., J. Assange’o horoskope matome ir Didįjįtrikampį iš raudonų linijų, kurios sujungia Venerą, Marsą ir Prozerpiną AV 202, Ypač jautri Taukvadrato planeta, kuri yra stačiojo kampo viršūnėje AV 388, Tai vadinamasis Fiksuotaskryžius AV 73, Astrologijoje yra skaičiuojamas Gyvenimotaškas G 49, Paieškokite žmonių, kurie turi savo horoskope Meilės formulę AV 375, Paieškokite porų, kurios turi Laimės arba Nelaimėsant spaudus AV 375, juolab vienažodžių horoskopo taškų pavadinimų rašymas (Ascendentas, Aspektas, Nadiras ir kt.), nes vienažodžių pavadinimų rašymas pagal abi taisykles irgi sutampa. Kad svyruojama tarp dviejų taisyklių, išryškino tik svetainėse vartojami ilgesni pavadinimai, tokie kaip Kylantis Karminis Mėnulio mazgas ir Kylantis karminis Mėnulio mazgas. Jei jau kyla tas neaiškumas, tai ir rašymas Drakono Galva, bet Didysis trikampis ar Laimės antspaudas gali būti dėl jo. Kadangi Rahu ir Ketu įvardijami ne tik kaip horoskopo taškai, bet ir kaip fiktyvios (neegzistuojančios) planetos ir astrologijos tekstuose aiškinami taip pat ir astronominiu požiūriu, ankstesniame darbe kelta mintis, kad Rahu ir Ketu keliažodžių atitikmenų rašymą kiekvieną žodį pradedant didžiąja gali skatinti astronominių pavadinimų rašymo analogija. Astronominis aiškinimas pateikiamas ir leidiniuose, pvz.: Mėnulio mazgai nėra dangaus kūnai; tai taškai, kuriuose susikerta Mėnulio, besisukančio apie Žemę, ir Žemės, besisukančios apie Saulę, orbitos AS; Tenai, kur Mėnulio orbita kerta Žemės orbitą tai palįsdama po Žemės orbitos plokštuma, tai išlįsdama iš po jos, yra vadinamieji Mėnulio mazgai. Palenda – Nusileidžiantysis, išlenda – Tekantysis MP 159. Taigi astronominių pavadinimų rašymo analogija gali veikti ir tokių Rahu ir Ketu atitikmenų kaip Drakono galva, Drakono uodega rašymą. Tačiau leidiniai atskleistų ir dar vieną veiksnį – mitologinių pavadinimų taisyklės taikymą. Dviejuose leidiniuose šie pavadinimai tiesiogiai susiejami su mitologija. Viename nurodoma, kad Drakonas – Vakarų astrologijos iš Rytų astrologinių mokyklų perimtas mitologinis simbolis (MM 157–158), o kitame paaiškinama, kad tai demono kūno dalys pagal indų mitologiją: Ketu – demono kūnas, RAMUNĖ VASKELAITĖ. Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose 99 Rahu – jo galva (AV 168)14. Taigi, rašant šiuos du pavadinimus gali būti mėginama taikyti ne astronominių, o mitologinių vardų rašymo taisyklę, kuri išimties gimininiam žodžiui nenumato, plg.: Dievas Tėvas, Dzeusas Griausmavaldis, Kalėdų Senelis (LKRS 1992: 60–62)15. Juolab kad ir dar vienos horoskopo taškų poros, kuri taip pat aiškinama mitologiškai, dvižodžiai pavadinimai rašomi taip pat, pvz.: Astrologijoje šiuos du pliusus simbolizuoja dvi planetos – BaltasisMėnulis(Selenė)irJuodasisMėnulis(Lilit) MP 140; Žmogus tarnauja blogiui, o JuodojoMėnulio grįžimo momentais jis gauna atpildą MP 144; Graikų Mėnulio deivė buvo Selena. Jos vardu dabar astrologijoje vadinamas BaltasisMėnulis AV 4816. Tiesa, jų antrasis žodis yra astrologijos tekstuose didžiąja raide rašomas pavadinimas. Bet taip rašomi ir dvižodžiai totemų bei antitotemų pavadinimai (Auksaragis Elnias, Kalnų Avinas, Baltoji Meška, Rudasis Lokys, Karpuota Rupūžė, Džiunglių Katė, Katinas Žmogėdra, Juodoji Našlė ir kt. G 148–150) ar kitame leidinyje pavartojamas pavadinimas Gorgonė Medūza (pvz., Simbolis – deivė Gorgonė, pagimdžiusi GorgonęMedūzą MP 39). Taigi, ir rašant Drakono Galva, Drakono Uodega gali būti taikoma mitologinių būtybių vardų rašymo taisyklė. Tačiau kitų iš dviejų ar kelių žodžių sudarytų mitologinių būtybių pavadinimų rašymas svyruoja. Vienų visi žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz., Labiausiai garbinama senovinėje žmonų kultūroje, žinoma, buvo DidžiojiDeivėMotina MP 42, Yra daugybė priežasčių, patvirtinančių ryšį tarp DidžiosiosDeivės ir Mėnulio MP 42, bet net tame pačiame leidinyje parašoma ir Laukinė liūtė yra DidžiosiosMotinos simbolis TT 166, ir Žuvų prigimtis siejama su Didžiosiosmotinos archetipu <...> TT 283, dar plg.: Mitologijoje šį vaidmenį atlieka Dangaustėvas, skirtingose šalyse įvairiai vadinamas TT 232; Ezoterinėje tradicijoje šis stipruolis yra didis kovotojas su Juoduoju drakonu <...> T 114. Juolab nevienodai parašomi objektų pavadinimai, plg.: Dvyniai, trečias Zodiako ženklas, simbolizuoja ir kosminio proceso fazę – PermainųRatą, t. y. akimirką, kai grynoji kūrybinė jėga skyla į dvi dalis taip, kad viena ima vyrauti, o kita sutrūkinėja į daugybę įvairiausių reiškinių 14 Pieno vandenyno plakimo mite šis demonas pagrobęs nemirtingumo gėrimą, spėjęs jo gurkštelėti, bet tai išvydęs Višnus sviedęs savo ginklą ir nukirtęs jam galvą. Kadangi nemirtingumo gėrimas demono galvą jau buvo palietęs, ji likusi nemirtinga (AV 168). 15 Ji nekeičiama nė atnaujintose rašybos taisyklėse: dievybių, mitologinių būtybių ir religinių asmenų vardai (Afroditė, Hadas, Uranija, Dievas Tėvas), taip pat ir antriniai ar metaforiniai, tokie kaip Dievo Avinėlis, Gerasis Ganytojas, Švenčiausioji Dievo Motina Marija, Dzeusas Griausmavaldis, rašytini didžiąja (Vladarskienė, Zemlevičiūtė 2022: 78–79). 16 Selena įvardijama kaip antikinės mitologijos personažas (MP 6, 37), o Lilit – kaip moteriškosios lyties demonas, kartu – pirmoji Adomo žmona (MP 142). 100 BENDRINĖ KALBA | 95 TT 124, Tik nuo paties žmogaus, jo švaros priklauso, kokį vaisių jis nuskins nuo PažinimoMedžio AV 232 ir Pradžios knyga praneša, kad Edenosodas, Rojus, buvo apsodintas visokiais medžiais, bet paminimi tik du: Gyvybėsmedis ir Gėrioirblogiopažinimomedis Z 65, Pirminisvandenynas, arba Pasaulinisokeanas, yra žmonijos lopšys TT 278. Mitologinių būtybių vardų rašymo norma yra kodifikuota, numatant kiekvieno žodžio rašymą didžiąja raide, taigi toks rašymas kaip Dangaus tėvas ar Didžioji motina rodytų kylančius jos taikymo sunkumus. Tačiau kodifikuota tik vardų rašymo norma, o mitologiniai objektai, kaip ir astrologiniai objektai, kodifikuojant tikrinių pavadinimų rašymo normas neminimi, taigi jų pavadinimų rašymo svyravimus gali kelti kodifikacijos trūkumas. Rekomendacija dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide (VLKK 2004) apima tik religinių pavadinimų rašymą, be to, kaip jau aptarta ankstesniame darbe (žr. Vaskelaitė 2021: 89), ji taip pat kelia neaiškumų. Leidiniai astrologijos tema išryškina glaudžią astrologinių ir mitologinių pavadinimų sąsają, taigi prie ALP rašymo svyravimų gali prisidėti ir šis kodifikacijos neaiškumas. APIBENDRINIMAS Spausdintų leidinių medžiaga grindžiama ALP rašymo analizė iš esmės patvirtina polinkius, išryškėjusius iš astrologijos svetainių tekstų tyrimo. Tai rodo, kad šie polinkiai lemiami ne internetinei kalbos vartojimo terpei galinčių būti būdingų ypatumų, tokių kaip rašybos, korektūros klaidos, kalbos neredagavimas, nepakankamas redagavimas ar pan. Tuos polinkius patvirtindama, leidinių medžiaga patvirtina ir internetinės vartosenos pagrindu darytas išvadas dėl polinkių veiksnių, o kartu leidžia veiksnių analizę pagilinti. Ir iš šio duomenų šaltinio aiškėja, kad dalies ALP rašymas svyravimų nesudaro. Tai astrologijos tekstuose plačiai vartojami Zodiako ženklų ir planetų pavadinimai: Dvyniai, Vėžys, Liūtas ir kt.; Merkurijus, Venera, Jupiteris ir kt. Nors jų sintaksinių variantų pasitaiko, didžiosios raidės vartojimo požiūriu jie laikytini nusistovėjusiais. Kadangi šie pavadinimai turi tiek astronominių, tiek astrologinių atitikmenų, nusistovėjimo veiksniu galima laikyti astronominių ir mitologinių vardų rašymo tradiciją ar kodifikaciją. Tačiau leidiniai, išryškindami ir rytietiškoms astrologijos tradicijoms būdingus pavadinimus (Kiškis, Gyvatė, Kiaulė ir kt.), išryškina dar vieną rašymo nuoseklumą lemiantį veiksnį – raidės pavidalo atliekamą skiriamąją funkciją.