Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės

48 BENDRINĖ KALBA | 95 DAIVA ALIŪKAITĖ, VIOLETA MEILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas doi.org/10.35321/bkalba.2022.95.09 AUTORINIS TARMINIS GRAFOLEKTAS IR JO PERCEPCIJOS GALIMYBĖS ESMINIAI ŽODŽIAI: tarminis grafolektas, percepcija, dialekto perraša. ANOTACIJA Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti tarminiu grafolektu. Straipsnyje pirmiausia analizuojami autorės-informantės ortografiniai sprendimai perteikti skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybes, paskui pristatomas tarminio grafolekto percepcijos tyrimas, analizuojama, kaip paprastiesiems kalbinės bend ruomenės nariams yra perskaitomas ir suprantamas tarminiu grafolektu užrašytas tekstas. ABSTRACT This article discusses a study of written dialecticism, conducted in order to assess how the authorial grapholect conveys oral dialecticism and to analyse the spelling choices made by the author. The dialectal discourse used for this study consists of a number of Facebook posts published in a dialectal grapholect by a female informant. The first part of the article focuses on specific orthographic decisions made by the author-informant to convey the distinct features of her native Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. The second investigative section of the article examines the perception of a dialectal grapholect, looking closely at how ordinary language users read and understand texts written in it. ĮVADAS Tarmėtyrininkai, siekdami pamatuoti tarminių kodų gyvybingumą, įvertinti jų tęstinumą, vis dar daugiausia dėmesį sutelkia į ištartą žodį. Pastangos atskirti autentišką raišką ir tarmiškesnes vs. mažiau tarmiškas simuliacijas tyrėjus skatina įvairinti (regioninių) variantų stebėsenos principus ir tech- DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 49 nologijas (plg. tiesioginio ir netiesioginio stebėjimo metodai, incognito technika ir kt.). Žinoma, tiriamosios medžiagos (sakytinio žodžio) inventorizacijos prieigos užtikrina tiek įvairesnius, tiek ir tikslesnius regioninio variantiškumo tyrimus. Vis dėlto, nepaisant to, kad XXI amžiuje tarms ir tarmiškumo pažinimas yra daugiamatis ir čia turima omenyje ne tik tarmiškumo duomenų kaupimo prieigos, bet ir apskritai tarmiškumo per se pripažinimas (plg. Mikulėnienė 2019: 60–61), vien sakytinio žodžio stebėsena yra nepakankama tiksliam (kiek apskritai gali būti tikslus antrinis diskursas apie žodį) tarmėtyriniam naratyvui plėtoti. Walteris J. Ongas yra kėlęs mintį, kad rašymas suteikia grafolektui galią, gerokai viršijančią bet kurio žodinio dialekto galią (Ong 2002: 8). Taigi, neabejotina, kad rašytinio tarmiškumo tyrimai gali ne tik įteisinti naują tarmėtyrinių duomenų sluoksnį, bet ir suteikti naujų perspektyvų, pirma, vertinti paprastojo paskiros bendruomenės nario vaidmenį konkretaus tarminio kodo gyvybingumo istorijoje, antra, išsiaiškinti relevantines tarminių kodų ypatybes pačių bendruomenės narių požiūriu, trečia, apskritai įvertinti tarminio grafolekto funkcionalumą, kitaip – naujų grafolektų perspektyvą ir komunikacinę vertę bendruomenėje. Taigi, šiame straipsnyje sutelkiamas dėmesys į rašytinį tarmiškumą, t. y. pristatomas autorinio tarminio grafolekto tyrimas. Pristatysimo tyrimo tikslas dviaspektis: pirma, siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu ir, antra, siekta jį vertinti percepcijos požiūriu, t. y. į kokią auditoriją pretenduojama rašant tarminiu grafolektu. Tiriamoji medžiaga – vienos iš rytų aukštaičių panevėžiškių atstovių Danutės Montvilaitės feisbuko įrašai, paskelbti tarminiu grafolektu. Danutė Motvilaitė – Paežerio kaime (Panevėžio r.) gimusi, Vilniaus universitete biologiją studijavusi, vėliau Joniškėlyje biologiją dėsčiusi, o paskui grįžusi į Panevėžį rašytoja. Bendrine kalba yra publikavusi pora autobiografinių knygelių (Pakelių žydėjimo šviesa, 2018; Prisiminimai apie Bernotus; Prie ežerėlio, 2010), feisbuko Suskalbėjimų grupėje aktyviai rašo aktualiomis visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo, švenčių temomis panevėžiškių patarme. Galima teigti, kad tokia autorė-informantė1 atitinka vadinamojo vietinio (angl. indigenes) pateikėjo charakteristikas (plg. Chambers 2000: 181, taip pat žr. Aliūkaitė ir kt. 2014: 57). Išskyrus studijų metus, informantė visą gyvenimą praleido patarmės areale. Neturint papildomos informacijos 1 Siekiant tarmėtyrinio diskurso nuoseklumo, straipsnyje vartojami tiek paskiri terminai autorius, informantas, tiek ir autorius-informantas. 50 BENDRINĖ KALBA | 95 apie jos tėvų kilmę ir gyvenamą vietą, informantės regioniškumo indeksas (angl. regionality index; dėl regioniškumo indekso daugiau žr. Chambers 2000: 178–181) apibendrintinas kaip 1–3, kitaip – tai tikrųjų vietinių statusą turinti bendruomenės narė. Medžiagai kaupti taikytas tiesioginio stebėjimo technikos invariantas. Reikia pripažinti, kad regioninio variantiškumo tyrimuose tiesioginio stebėjimo metodo (angl. direct method) ir netiesioginio stebėjimo metodo (angl. indirect method) skirtis, pažymint tyrėjo vaidmenį kaupiant medžiagą vienu ar kitu būdu (plg. pirmu atveju – tiesioginio vykdytojo, antru – tam tikro medžiagos kaupimo instrumento (anketos, užduotyno) kūrėjo ir labiau tyrimo vadybininko2), įvertinant medžiagos autentiškumo abiem atvejais rizikas (plg. pirmu atveju įtraukiant stebėtojo paradokso (angl. observer’s paradox)3 veiksnį, antru atveju – tarminių duomenų užrašymo patikimumą ir pan.), konceptualizuota remiantis sakytinio tarmiškumo stebėsenos idėja. Vis dėlto pačių tyrėjų vykdoma nestandartinės rašybos tekstų paieška, taip pat kaip ir tarminių kodų atstovų kalbinimas, interviu įrašymas, siekiant gauti pirminę tarmėtyrinę medžiagą, atitiktų tiesioginio stebėjimo prieigą. Taigi, orientuojantis į rašytinį tarmiškumą tuo aspektu netgi praplečiama tiesioginio stebėjimo metodo samprata, t. y. toks medžiagos kaupimo būdas numato ne tik sakytinės, bet ir rašytinės medžiagos kaupimą. Tiriamoji medžiaga kaupta 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. Per tą laiką tarminio grafolekto autorės-informantės paskelbti 39 įrašai. Įrašų medžiaga (pavyzdžius žr. 1 lentelėje) yra pagrindas plėtoti tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų kritinį diskursą. Antrasis tiriamosios medžiagos sluoksnis – autorinio tarminio grafolekto percepcijos užduoties duomenys. Tokia medžiaga vertinga, siekiant praplėsti rašytinio tarmiškumo vertinimą ir kartu pradėti plėtoti diskursą dėl tarminio grafolekto funkcionalumo. Žvalgomoji autorinio tarminio grafolekto percepcijos užduotis sukonstruota metodologiškai pasiremiant Marburgo lingvistinės geografijos mokyklos pagrindėjo Georgo Wenkerio kelta netiesioginio stebėjimo metodo idėja. G. Wenkeris, siekdamas surinkti medžiagą atlasui (Sprachatlas des Deutschen Reichs), parengė 404 sakinių 2 Dėl metodų žr.: Seiler 2010: 502–506; Van Keymeulen 2018: 49–50. 3 Dėl termino žr. Labov 2006: 86. 4 Pridurtina, kad G. Wenkeris, tirdamas dialektus Šiaurės Vokietijoje (Prūsų Reino srityje) 1876 m., pirmiausia naudojosi 42 sakiniais. Vėliau kurį laiką tyrimams ėmė 38 sakinių rinkinį ir tik 1881 m. išgrynino tuos 40 sakinių, kurie iki šių dienų yra naudojami pirmiausia vokiečių dialektų tyrimams ne tik Vokietijoje. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 51 1 LENTELĖ. Autorinio tarminio grafolekto pavyzdžiai Įrašo laikas 2022 09 04 Įrašas Įrašo perraša Gamt su mum atsisveikin tykė, iš palungva. Įrašo laikas 2022 05 22 Įrašas Įrašo perraša BARAVYKS. Buva matyt untr vasaras puse. Kiek tad turėjo metelių neatamen, ale api mukyklė da kalbas nebuva. A nutikims visiškė paprasts. Tete baisė mėga grybaut. Ka tik nutaikis kiek liusesnė valundo, ja jo i nėra, unt miško išlėkės. Tas mišks panašė už kilometra, gal kiek dagiau. Kiek prašydavo ait kart, ale nelaisdava, sakydava - da ne tau tinai grybaut. Mūsų miškė mišrūs, šlap, žulėt, sunk vaikščiut. Pask tik pavargs, nebepais, bus bėd iš tukes grybautujes. <...> 52 BENDRINĖ KALBA | 95 standartine vokiečių kalba (pvz.: 1. Im Winter fliegen die trockenen Blätter in der Luft herum; 2. Es hört gleich auf zu schneien, dann wird das Wetter wieder besser; 3. Tu Kohlen in den Ofen, damit die Milch bald zu kochen anfängt) (žr.: Chambers, Trudgill 2004: 15–16; Schrambke 2010: 88–90), kuriuos informantai turėjo išversti į gimtuosius dialektus. Nesiplėtojant išsamiau dėl G. Wenkerio ir jo pasekėjų tyrimų, atkreiptinas dėmesys, kad autorinio grafolekto percepcijos užduočiai parengti reikšminga pati dialekto vertimo idėja. Tik, kitaip negu lingvistinės geografijos atstovų (ar vėliau – apskritai dialektologų) užduotys, autorinio grafolekto percepcijos užduotis paprastiesiems kalbinės bendruomenės nariams yra išversti rašytinio tarmiškumo atvejus į bendrinę kalbą, kitaip – perrašyti tarminį grafolektą bendrinės kalbos kodu (atliktos užduoties pavyzdį žr. 1 pav.). Percepcijai teikti du rašytinio tarmiškumo atvejai: Nu i ronkij tuos ubalėls. Pakėlo galvo pažiūrėt a da dauk unt medže likė (Nu i rankioj(a) tuos obuolėlius. Pakėliau galvą pažiūrėt(i), ar dar daug ant medžio likę) iš 2022 m. Įrašo laikas 2022 01 22 ĮrašasĮrašo perraša Mūsų kaimyns Ladze turėje baužo karvė. Nurėje parduot. Abud su bubel jo gerokė septinto dešimty. Pincijėls gaun, kam jiem tas klapats. Kasdien liuobt, melžt, niekur neatsitraukt. Užteks, viska krautuvė nusipirks. Su saul negivens. Nu i skelbe skelbe, turgavoje turgavoje. Kupčė vis važiava. Ale pasižiūr i saka - karve kėp karve, ale nepriprast. Tukes nesam turėjė, nu ne fasons i gana, brukaulyv. I išvažiuoj. Vakar uličio susitiko Ladzienė. Paklausio, gal jo karvė pardave. Saka - vis bėd ne dil karves, ale, kad kupče razumna nebuva. Karve sveik, piening, nesen. Kas iš ta fasona, grože, kad naudas, kėp iš ože. Ale durnam razuma su šaukšt neįkrės. Tė i pasilikam lig pavasare. Gal unt šviežes žolas atsiras razumnesnių kupčių. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 53 rugpjūčio 24 d. autorės-informantės feisbuko įrašo; Gyvenam tam laiki katra viss mets labjaus laukiam. Gal ne viss mets, a viso gyvenimo (Gyvenam(e) tam(e) laike katro visus metus labiaus(ia) laukiam(e). Gal ne visus metus, o visą gyvenimą) iš 2022 m. birželio 12 d. autorės-informantės feisbuko įrašo) (žr. 1 pav.). Jie tiriamųjų ne tik versti ir perrašyti bendrine kalba, bet ir vertinti pagal perceptyviosios dialektologijos (plg. Preston 1999: XXXIV– XXXV) tyrimų tradicijai būdingus tarminio kodo vertinimo parametrus: suprantamumą, estetiką ir taisyklingumą. Kaip matyti iš 1 paveikslo, aiškinantis tarminio kodo parametrus, taikyta penkiabalė semantinio balo skalė. Percepcijai atrinkti sąlygiškai nesudėtingi tarminio grafolekto fragmentai, antra, parenkant sakinius žiūrėta, kad juose būtų reprezentuojamos skiriamosios rytų aukštaičių ypatybės (plg. dvigarsių an, am, en, em ir nosinių balsių ą, ę neišlaikymas), taip pat patarmės charakteristikos (plg. galūnės balsių redukcija). Autorinio tarminio grafolekto percepcijos tyrime dalyvavo 20 studenčių (21–28 metų). Homogeniška tiriamųjų grupė formuota tikslingai, tikimasi, kad homogeniškos grupės percepcijos rezultatai bus pagrindas pirminėms vertinamosioms įžvalgoms formuluoti. Be jau užsimintų elementų, percepcijos duomenims svarstyti yra svarbūs ir tarminio kodo kompetencijos įsivertinimo ir aplinkos žymėtumo įvertinimo klausimų-užduočių atsakymai (žr. 2 pav.) 1 PAV. Autorinio tarminio grafolekto vertimo pavyzdys 54 BENDRINĖ KALBA | 95 Straipsnyje teikiama autorinio grafolekto analizė vertintina kaip kokybinė-žvalgomoji. Tikimasi fiksuoti bendruosius principus – ar autorinis tarminis grafolektas yra nuoseklus ir susiformavęs (ar besiformuojąs) kaip vientisa ortografijos sistema, ar toks grafolektas gali būti sėkmingas komunikaciniu požiūriu. Vertinant tiriamojo objekto – rašytinio tarmiškumo plačiąja prasme – ištirtumą, reikia pripažinti, kad nuoseklių analitinių diskursų tradicija lietuvių tarmėtyroje dar tik pradeda formuotis, todėl ir pateikiamasis tyrimas vertintinas ne kaip baigtinis, o labiau kaip modelio pristatymas – kaip gali būti įtraukiama rašytinio tarmiškumo, netgi paskiro autoriaus (ar tarmėtyrine terminologija – informanto), medžiaga į tarmėtyrinę analizę, kodėl tokia medžiaga įtrauktina, kokios tokio objekto apibendrinimo rizikos ir pan. Iš atliktų tyrimų galima paminėti Violetos Meiliūnaitės (2015: 248–258; taip pat 2019) darbus, kuriuose tyrėja, vertindama kai kuriuos Antano Baranausko užrašytų tekstų netikslumus, yra aptarusi šnekamosios kalbos užrašymo specifiką. Vadinasi, galima pripažinti, kad iš esmės keltas tarminio grafolekto klausimas. Paskirų įžvalgų dėl tarminio kodo autofiksacijos teikė ir kiti tyrėjai (Balčiūnienė ir kt. 2019). Šio straipsnio autorės kartu yra pradėjusios nuoseklesnį šiuolaikinio rašytinio tarmiškumo kritinį diskursą. Analizuojant rytų aukštaičių tekstus, 2 PAV. Tiriamojo instrumento fragmentas DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 55 publikuotus almanachuose Bundanti versmė (2013, 2014), nagrinėta, ar rašytinis tarmiškumas yra tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo indikacija, taip pat apžvalgiai vertinta, kaip tarminiuose grafolektuose perteikiamos skiriamosios rytų aukštaičių ypatybės (Aliūkaitė, Meiliūnaitė 2022). Galima teigti, kad šiuo – autorinio tarminio grafolekto – tyrimu tęsiamas pradėtas diskursas, tiek plėtojant konceptualias įžvalgas dėl rašytinio tarmiškumo ir jo vertės tarmėtyrinių tyrimų tradicijai, tiek tvirtinant tam tikras metodologines nuostatas, tiek vertinant autorinį tarminį grafolektą per percepcijos perspektyvą, kitaip – komunikaciniu požiūriu. 1. NUO STANDARTINĖS RAŠYBOS IKI NESTANDARTINIŲ UŽRAŠYMO SPRENDIMŲ 1.1. Užrašymo sprendimai Tyrėjų nurodoma, kad esminė nestandartinės rašybos sąlyga – standartinės ortografijos egzistavimas (plg. Bowdre 1964: 8). Taigi, viena vertus, pozicionuojant dialektus, nukrypstama nuo standartinės ortografijos, kita vertus, kuriamas naujas grafolektas. Vadinasi, tai prasmingas destruktyvumas, nors tyrėjų diskursuose pasitaiko, kad nestandartinės ortografijos atvejai tiek grožinėje literatūroje, tiek elektroniniame diskurse įvardijami kaip klaidingas užrašymas (angl. misspelling) ar neraštinga rašyba (angl. an ‘illiterate’ spelling) (plg. Leech, Short 2007: 135). Kaip bus matyti analitinėje straipsnio dalyje, tokia kategorizacija iš pirmo žvilgsnio turi pagrindo, ypač jei nestandartinę ortografiją vertiname per percepcijos perspektyvą. Bet apie tai kiek toliau straipsnyje. Analizuojant tiek regioninių, tiek socialinių variantų perteikimo nestandartinės rašybos sprendimus, dažniausiai taikoma Denniso R. Prestono 1985 m. pristatyta trinarė sakymo užrašymo tipologija, t. y. vadinamasis allegro kalbėjimas (angl. allegro speech), akių (regimasis) dialektas (angl. eye-dialect) ir dialekto perraša (angl. dialect respelling) (Preston 1985: 328–329; daugiau žr. Aliūkaitė, Meiliūnaitė 2022). Pirmasis tipas – allegro kalbėjimas – siejamas su žodžių trumpinimo, žodžių ar skiemenų suplakimo, perteikimu (plg. Beal 2006: 84). Antrasis tipas, kaip taikliai perteikia įvardijimas akių dialektas, tik vizualiai kuria skirtumo nuo standartinės ortografijos iliuziją. Pavyzdžiui, angl. ‘sez’ atitinka ‘says’ (liet. sako), vadinasi, akių dialektu užrašytos formos jokios fonologinės skirties 56 BENDRINĖ KALBA | 95 neperteikia, taigi akių dialektas yra labiau neraštingumo pozicionavimas stilistiniais ar kitais sumetimais (plg. Adamson 1999: 600). Trečiasis tipas – dialekto perraša, priešingai nei akių dialektas, yra pagrįstas faktinių skirtumų perteikimu. Pratęsiant metaforinę terminologiją būtų galima vardyti, kad dialekto perraša atitinka ausies dialektą, t. y. perskaičius dialekto perrašos tekstą, ausis girdi (ir atpažįsta) skirtumus (plg. Preston 1985: 328–329; taip pat žr. Aliūkaitė, Meiliūnaitė 2022). Taigi, akių dialektas tik perteikia įspūdį, kad tarimas nestandartiškas, o ausies dialektu (dialekto perraša) užfiksuotas variantas de facto yra kitas. Kadangi nestandartinė ortografija yra aprėpus objektas, siejamas ne tik su regioninių variantų grafolektais, tyrėjai yra išskyrę ir kitokių užrašymo tipų. Be jau paminėtų klaidingo užrašymo ar neraštingos rašybos tipų (plg. Leech, Short 2007: 135), tyrėjų išskiriamas pusiau fonetinis užrašymas (angl. semi-phonetic spelling), regionalizmų (angl. regionalisms) užrašymas (plg. Beal 2006: 84). Atskirai paminėtinas Janniso K. Androutsopoulo atliktas vokiškų fanzinų5 tyrimas, kuriame pateikiama viena iš detaliausių nestandartinės rašybos tipologijų. Analizuojant fanzinus išskiriami šeši nestandartinės rašybos tipai: fonetinė rašyba (angl. phonetic spellings), šnekamosios kalbos rašyba (angl. colloquial spellings), regiolektinė rašyba (angl. regiolectal spellings), prozodinė rašyba (angl. prosodic spellings), tarpkalbinė rašyba (angl. interlingual spellings), homofoninė rašyba (angl. homophone spellings), apimanti leksinę substituciją (leksinius pakaitalus; angl. lexical substitutions) ir grafemų substituciją (grafemų pakaitalus; angl. grapheme substitutions) (daugiau žr. Androutsopoulos 2000: 521–522). Dėl žanro specifiškumo, žinoma, ne visos fanzinų tekstuose taikomos strategijos gali būti vertingos rašytinio tarmiškumo analizei. Pavyzdžiui, tas pasakytina dėl homofoninės rašybos. Realizuojant leksinę substituciją vietoje tam tikrų žodžių ar žodžių segmentų užrašomi homofoniški žodžiai ar skaitmenys, pvz., vokiečių kalba skaitmuo 1 pakeičia skiemenį /ain/ žodyje ‘Eintritt’ – 1-tritt (liet. įėjimas) (Androutsopoulos 2000: 522). Vis dėlto kai kurie tokios metodologinės prieigos elementai gali būti vertingi ir peržiūrint autorinį tarminį grafolektą. Žinoma, būtina pridurti, kad gretinant D. R. Prestono trinarę ir J. K. Androutsopoulo šešianarę nestandartinės rašybos sistemas6 fiksuotina ir dalykinė atitiktis, plg., vadinamoji dialekto perraša turi sąsajų 5 Fanzinai – tai specializuota įvairių subkultūrų spauda (plg. Liubinienė 2009: 199–220). 6 J. K. Androutsopoulas kaip ir D. R. Prestonas tik pateikė sistemas, tačiau tai ne jų autoriniai modeliai, tyrėjai apibendrino tyrimų tradicijas ir atvejus. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 63 3 PAV. Tarminio kodo vartosenos ir percepcijos patirties galimybės Atskirai pastebėtina dėl taisyklingumo įverčių. Reikia pripažinti tam tikrą metodologinę klaidą formuluojant šią užduotį. Tiriamosioms nepatikslinta, ar jos prašomos vertinti užrašymo taisyklingumą, todėl ypač šis įvertis gali būti siejamas tiek su principine nuostata dėl tarminio kodo apskritai, tiek su nuostata dėl nestandartinės rašybos. Taigi, galima tik 64 BENDRINĖ KALBA | 95 samprotauti, kad tiriamosios taip kritiškai vertinti tekstus galėjo ir dėl, Geoffrey’iaus Leecho, Micko Shorto terminais tariant (Leech, Short 2007: 135), neraštingos rašybos. Tęsiant straipsnio 2.1 skyriuje pradėtą diskursą dėl tarminiu grafolektu užrašytų tekstų paskaitomumo ir supratimo, vis dėlto reikia pripažinti, kad dialekto perraša, perteikianti tarmiškumą, neturinčiam tarminio kodo patirties ar turinčiam nedidelę percepcinę patirtį yra įveikiama tik iš dalies. Žinoma, kaip yra pastebėjusi Gladis Massini-Cagliari, „[K]iekvienas kalbėtojas būtinai yra savo gimtosios kalbos „poliglotas“ (Massini-Cagliari 2004: 16)8. Vis dėlto, nors holistiniu požiūriu sakinių prasmė suprasta, vertimai iš dialekto į bendrinę kalbą nėra visiškai tikslūs (žr. 2 lentelę). Dialekto vertimo tikslumas vs. netikslumas įvertintas per paskirų skiriamųjų ir būdingųjų panevėžiškių ypatybių perspektyvą (žr. 3 lentelę). Taigi, verstuose sakiniuose stebėta variantiška dialekto perrašos rekonstrukcija į bendrinę kalbą. 8 Taip rašo mokslininkė, tyrusi kalbinę situaciją Brazilijoje – analizavusi portugalų kalbos ir 200 kitų gyvuojančių kalbelių (tarp kurių 170 vietinių kalbelių-dialektų) santykius: kiekvienas gimtakalbis, išmokęs savo kalbą, išmoksta skirti ir kalbos variantus, kiekvienas kalbėtojas būtinai yra gimtosios kalbos „poliglotas“, be to, gimtakalbis žino, kurie posakiai priklauso jauniems asmenims, kurie tinka tik neoficialioms situacijoms ir t. t. (Massini-Cagliari 2004: 3–23). 4 PAV. Tarminiu grafolektu užrašytų tekstų vertinimas DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 65 2 LENTELĖ. Dialekto vertimai į bendrinę kalbą TiriamojiPirmas fragmentas. Nu i ronkij tuos ubalėls. Pakėlo galvo pažiūrėt a da dauk unt medže likė (Nu i rankioj(a) tuos obuolėlius. Pakėliau galvą pažiūrėt(i), ar dar daug ant medžio likę). Antras fragmentas. Gyvenam tam laiki katra viss mets labjaus laukiam. Gal ne viss mets, a viso gyvenimo (Gyvenam(e) tam(e) laike katro visus metus labiaus(ia) laukiam(e). Gal ne visus metus, o visą gyvenimą). 1. 2. 3. ADG_M01 Renku obuolius. Pakėliau galvą pažiūrėti, ar dar daug ant medžio liko. Gyvename tokiais laikais, kai kiekvienų metų vis labiau laukiam. Gal ne metų, o viso gyvenimo. ADG_M02 Na ir renka tuos obuoliukus. Pakėlė galvą pažiūrėti, ar dar daug ant medžio liko. Gyvenam tame laike, kurio visus metus labiausiai laukiam. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M03 Na ir renku tuos obuolėlius. Pakeliu galvą pažiūrėti ar dar daug liko. Gyvenam tuo laiku, kai kiekvienų metų vis labiau laukiam. Gal ne visų metų, o viso gyvenimo. ADG_M04 Na ir renki tuos vabalėlius. Pakėlė galvą pažiūrėti, ar dar daug ant medžių likę. Gyvename laiku, kurio visus metus labiausia laukėm. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M05 Nu imk į ranką tuos obuolėlius. Pakėlė galvą pažiūrėt ar dar daug ant medžio likę. Gyvenam tam laike, kurio visus metus labiausiai laukiam. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M06 Nu ir rinki tuos obuolius. Pakelk galvą, pažiūrėk ar dar daug ant medžio likę. Gyvenam tam laike kuomet visus metus rytojaus laukiam. Gal ne visų metų, o viso gyvenimo. ADG_M07 Pakėliau galvą pažiūrėti ar dar daug ant medžio likę. Gyvename tame laike, kurio vis metai iš metų labiausiai laukėme. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M08 Na ir renku tuos obuolius. Pakėliau galvą pažiūrėt ar dar daug ant medžio liko. Gyvenam tame laike, kur visus metus labai laukiam. Gal ne visų metų, o viso gyvenimo. ADG_M09 Nu ir rankioja tuos obuolius. Pakėliau galvą pažiūrėt ar daug dar ant medžio likę. Gyvename tame laike, kuriame laukiam metų vis labiau. Gal ne viso meto, o viso gyvenimo. 66 BENDRINĖ KALBA | 95 1. 2. 3. ADG_M10 Na ir rankiok tuos obuolius. Pakėlė galvą pažiūrėt ar dar daug ant medžio likę. Gyvenam tam laike katrą visus metus labiausiai laukiam. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M11 Na ir bręsta tie obuolėliai. Pakėliau galvą pažiūrėti, ar dar daug ant medžio liko. Gyvename tuo laiku, kurio visais laikais labiausiai laukiame. Gal ne visais laikais, bet visą gyvenimą. ADG_M12 Na ir renki tuos obuoliukus. Pakėlė galvą pažiūrėti ar dar daug ant medžio likę. Gyvename tame laike, kuomet visada kažko laukiame. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M13 Na ir renki tuos obuolius. Pakelk galvą pažiūrėt ar dar daug ant medžių liko. Gyvename tokiame laike, kuriame vis labiau metų laukiame (?) Gal ne visų metų, o viso gyvenimo. ADG_M14 Na ir rinkti tuos obuolius. Pakėlė galvą pažiūrėti ar daug ant medžio likę. Gyvename tame laike, kurio visais metais labiausiai laukėm. Gal ne visais metais, o visą gyvenimą. ADG_M15 Na ir rankoj tas gabalėlis. Pakėliau galvą pažiūrėt ar dar daug ant medžio likę. Gyvenam tam laike, visais metais labiau laukiam. Gal ne visais metais, o visą gyvenimą. ADG_M16 Na ir rinko tuo obuolėlius. Pakėlė galvą pažiūrėti, ar dar daug ant medžio likę. Gyvename tam tikrame laike, kurio visus metus labiausiai laukiam. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M17 Nurinkau tuo obuolėlius. Pakėliau galvą pažiūrėti, dar daug ant medžių likę. Gyvename tuo laiku, kurio visus metus labiausiai laukiame. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M18 Na ir renka (rankioja) obuolėlius. Pakėlė galvą apžiūrėti, ar dar daug ant medžio liko. Gyvenam tame laike, kurio visus metus labiausiai laukiame. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M19 Na ir renku tuos obuolėlius. Pakėliau galvą pažiūrėti, ar dar daug ant medžio likę. Gyvename tame laike, kurio labiausiai laukiame visus metus. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. ADG_M20 Na ir renka tuos obuolius. Pakėlė galvą pasižiūrėti, ar dar daug ant medžio likę. Gyvename tame laike, kuriame visus metus labiausiai laukiame. Gal ne visus metus, o visą gyvenimą. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 67 3 LENTELĖ. Autoriniu dialekto grafolektu perteiktų skiriamųjų ypatybių percepcija ir vertimas Tiriamoji ronkij ← rankioj(a) galvo ← galvą likė ← likę viso gyvenimo ← visą gyvenimą viss mets ← visus metus ADG_M01 renku galvą liko viso gyvenimo vis metų ADG_M02 renku galvą liko visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M03 renku galvą liko viso gyvenimo kiekvienų metų visų metų ADG_M04 renki galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M05 ranką galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M06 rinki galvą likę viso gyvenimo visus metus visų metų ADG_M07 – galvą likę visą gyvenimą vis metai iš metų visus metus ADG_M08 renku galvą liko viso gyvenimo visus metus visų metų ADG_M09 rankioja galvą likę viso gyvenimo metų vis viso meto ADG_M10 rankiok galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M11 bręsta galvą liko visą gyvenimą visais laikais visais laikais ADG_M12 renki galvą likę visą gyvenimą visada (?) visais laikais ADG_M13 renki galvą liko viso gyvenimo vis labiau metų visų metų ADG_M14 rinkti galvą likę visą gyvenimą visais metais visais metais ADG_M15 rankoj galvą likę visą gyvenimą visais metais visais metais 68 BENDRINĖ KALBA | 95 Tiriamoji ronkij ← rankioj(a) galvo ← galvą likė ← likę viso gyvenimo ← visą gyvenimą viss mets ← visus metus ADG_M16 rinko galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M17 nurinkau galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M18 renka (rankioja) galvą liko visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M19 renku galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus ADG_M20 renka galvą likę visą gyvenimą visus metus visus metus Galima apibendrinti, kad skiriamosios rytų aukštaičių ypatybės – dvigarsio an panevėžiškiams būdingo atliepinio on – dialekto perrašą į bendrinę kalbą tiksliai išvertė trys tiriamosios. Tiksliausiai – ADG_M09 tiriamoji, perrašiusi rankioja; ADG_M18 užrašė su pasitikslinimu: renka (rankioja). Vertinant ADG_M10 tiriamosios užrašymą rankiok, galima pridurti, kad, nors atliepinio on rekonstrukcija nepasirodė sudėtinga, dėl neatpažintos tarminiu grafolektu užrašytos veiksmažodžio formos tiriamoji šiek tiek netiksliai suprato sakinį. Manytina, kad ir rekonstrukciniai variantai ranką (ADG_M05) ar rankoj (ADG_M15) rodo atliepinio an→on tikslų perskaitymą, tačiau užrašymas ronkij tiems, kurie nėra tiriamojo tarminio kodo atstovai, yra neįveikiamas. Minėta, kad rašant tarminiu grafolektu tikimasi, kad adresatas bus pakankamai kompetentingas, o jei taip nėra, perskaitymas būna kiek klaidus. Manytina, kad taip nutikta ir šiuo atveju. Supratimo požiūriu nelaikytini klaidingais ir variantai renku, renki, rinkti, manytina, kad tai labiau holistinės percepcijos dalykas, žodis atpažįstamas kaip visuma. Grafolekto autorė-informantė ą ir ę tarminiams atliepiniams – susiaurėjusiems garsams – perteikti naudoja grafemas o ir ė, percepcijai teiktuose sakiniuose tiriamosios suprasti ir bendrine kalbą perrašyti turėjo šiuos žodžius: galvo, likė ir viso gyvenimo. Visos tyrimo dalyvės tiksliai rekonstravo ą iš tarminio varianto o – galvą←galvo. 65 proc. tiriamųjų rekonstravo tiksliai – likę, 35 proc. tiriamųjų užrašė liko. 95 proc. taip pat tiksliai užrašė bendrine DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 69 kalba visą gyvenimą, tik viena tiriamoji paliko viso gyvenimo. ADG_M13 tiriamoji apskritai nesuprato antro vertinto fragmento (žr. 2–3 lenteles). Balsių redukcijos atvejus viss mets atkurti į bendrinę kalbą tiksliai pavyko 55 proc. tiriamųjų (2–3 lenteles). Manytina, kad kitoms tiriamosios pritrūko kokio nors žymėtumo. Galima daryti prielaidą, kad tais atvejais, kai bendrinės kalbos rašto sistema galima remtis nuosekliai, tarminis grafolektas suprantamas tiksliau, o to negalima pasakyti apie galūnių redukcijos atvejus. Vis dėlto apibendrintai vertinant reikia pripažinti, kad komunikaciniu požiūriu tirtuoju atveju autorinio tarminio grafolekto fragmentai tiriamosioms buvo informatyvūs. IŠVADOS Atlikus autorinio tarminio grafolekto tyrimą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų ir percepcijos požiūriu, formuluotinos tokios apibendrinamosios įžvalgos: 1. Rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės autorės-informantės tarminis grafolektas yra gana sistemingas – perrašoma dažniausiai remiantis fonetiniu principu, morfologiniu principu remiamasi tais atvejais, kai kalbama apie pozicinius kiekybinius balsių pokyčius; atskirose žodžio formose atsirandantis įvairavimas rašte nėra fiksuojamas. Autorė-informantė remiasi bendrinei kalbai būdingu grafemų inventoriumi – specifiniams panevėžiškių garsams atspindėti naujų grafemų nei kuriama, nei skolinamasi iš kitų kalbų ortografijos rinkinių. 2. Autorės-informantės kalbinėje gimtinėje kirčio atitraukimas dažnai yra viena iš galūnių redukcijos priežasčių, tačiau kai rašte nežymimas nei kirtis, nei nukritus balsiui likusi priebalsio palatalizacija, skaitytojui, ypač atstovaujančiam kitam lietuvių kalbos variantui (tarminiam ar bendrinės kalbos), tampa pernelyg sunku aiškiai nustatyti, kokia gramatinė forma autorės-informantės fiksuota. Tai atskleidė ir percepcijos tyrimas. Autorinio tarminio grafolekto percepcijos tyrimo dalyvėms, vertinant jų sociolingvistinius portretus, aktyvios vartosenos požiūriu tarminis kodas yra labiau svetimas nei savas, tačiau būta galimybių įgyti percepcinės sakytinio tarminio kodo patirties. Vis dėlto, nors autorinis tarminis grafolektas joms holistiniu požiūriu ir buvo suprantamas, jo išversti į bendrinę kalbą visiškai tiksliai nepavyko. Dialekto perrašos (tiek pirmo, tiek 70 BENDRINĖ KALBA | 95 ir antro tirto fragmento) variantiškas vertimas į bendrinę kalbą atskleidžia rašytinio tarmiškumo komunikacinį ribotumą. Būtina pabrėžti, kad tai nėra kritinis autorinio tarminio grafolekto įvertinimas, nes komunikacinis ribotumas turi ne tik trūkumų, bet ir pranašumų. Tarminis grafolektas atskirdamas pažymi, kitaip tariant, nesuprastas ar iš dalies suprastas tarminis grafolektas už varianto bendruomenės ribų, bendruomenėje veikia (gali veikti) kaip visavertis kodas, kuriam netgi būdinga savotiška savireguliacija. Žinoma, šiuo aspektu rašytinio tarmiškumo tyrimas plėstinas ir gilintinas. 3. Tirtojo atvejo pavyzdžiu galima grįsti įžvalgas dėl paprastojo paskiros bendruomenės nario vaidmens konkretaus tarminio kodo gyvybingumo istorijoje. Tam tikru autorės-informantės ortografiniu sprendimu „sustingdytas“ panevėžiškių tarmiškumas, reprezentuojąs ir skiriamąsias, ir būdingąsias ypatybes, nebūtinai yra stebimojo laiko tarminio kodo gyvybingumo paliudijimas, nors tokį vertinimą grįstų tame pačiame diskurso fragmente koegzistuojančios tarminės ir netarminės ypatybės, nes rašoma taip, kaip tariama, o tariama įvairiai. Bet kokiu atveju reikia pripažinti, kad lokalus, t. y. pasiekiamas bendruomenėje (kad ir dalies jo narių), tirtuoju atveju – skaitant feisbuke, tarminių ypatybių „konservavimas“, kitaip nei kokie nors tarmių žodynai, gali turėti poveikį ypatybių sklaidai. Žinoma, siekiant tokių prielaidų patvirtinimo, reikalingi didesnės aprėpties tyrimai. LITERATūRA Adamson Sylvia 1999: Literary Language. – The Cambridge History of the English Language 4, ed. S. Romaine, Cambridge, UK: Cambridge University Press, 589–692. Aliūkaitė Daiva, Jaroslavienė Jurgita, Meiliūnaitė Violeta 2014: Teoriniai medžiagos rinkimo pagrindai. Anketų (klausimynų) sudarymo principai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 49–62. Aliūkaitė Daiva, Meiliūnaitė Violeta 2022: Tarminiai grafolektai XXI amžiaus pradžioje kaip tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo apraiška. – Verbum 13, 1–15. Androutsopoulos Jannis K. 2000: Non-Standard Spellings in Media Texts: The Case of German Fanzines. – Journal of Sociolinguistics 4, 514–533. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės 71 Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Barton David 2007: Literacy: An Introduction to the Ecology of Written Language, 2nd ed., Oxford, UK: Blackwel. Beal Joan C. 2006: Language and Region, London, New York: Routledge. Blanchet Philippe, Armstrong Nigel 2006: The Sociolinguistic Situation of ‘Contemporary Dialects of French’ in France Today: An Overview of Recent Contributions on the Dialectalisation of Standard French. – French Language Studies 16, 251–275. Bowdre Paul Hull Jr., 1964: A Study of Eye Dialect: daktaro disertacija, Florida: University of Florida. Chambers Jack K. 2000: Region and Language Variation. – English WorldWide 21, 169–199. Chambers Jack K., Trudgill Peter 2004: Dialectology, 2nd ed., Cambridge: Cambridge University Press. Girdenis Aleksas 2001: Visa lietuvių kalba! – Kalbotyros darbai 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 456–469. Inoue Fumio 2022: Style, Prestige, and Salience in Language Change in Progress. – Handbook of Japanese Sociolinguistics 8, eds. Y. Asahi, M. Usami, F. Inoue, Berlin, Boston: De Gruyter Mouton, 113–149. Labov William 2006: The Social Stratification of English in New York City, 2nd ed., Cambridge: Cambridge University Press. Leech Geoffrey, Short Mick 2007: Style in Fiction: A Linguistic Introduction to English Fictional Prose, 2nd ed. Harlow: Pearson Longman. Liubinienė Neringa 2009: Metalo muzikos gerbėjų fanzinai: subkultūrinės grupės tapatybės kodai. – Grupės ir aplinkos: tarpdisciplininis mokslo darbų 1, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 199–220. Massini-Cagliari Gladis 2004: Language Policy in Brazil: Monolingualism and Linguistic Prejudice. – Language Policy 3, 3–23. Meiliūnaitė Violeta 2015: Antano Baranausko tarmių tekstai – kvaziautentiškų tekstų chrestomatija. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 4, sud. V. Ragaišienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 248–258. Meiliūnaitė Violeta 2019: Tarmių gyvybingumo matmenys XXI a. pradžioje. – Res Humanitariae 26, 50–59. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. – Respectus Philologicus 35(40), 51–62. Ong Walter J. 2002: Orality and Literacy: The Technologizing of the Word, London, New York: Routledge. 72 BENDRINĖ KALBA | 95 Preston Dennis R. 1985: The Li’l Abner Syndrome: Written Representations of Speech. – American Speech 60(4), 328–336. Preston Dennis R. 1999: Introduction. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. D. R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXXIV–XXXV. Redling Erik 2006: “Speaking of Dialect”: Translating Charles W. Chesnutt’s Conjure Tales Into Postmodern Systems of Signification, Würzburg: Königshausen. Sankoff Gillian 2006: Age: Apparent Time and Real Time. – Elsevier Encyclopedia of Language and Linguistics 1, ed. K. Brown, 2nd ed., Oxford: Elsevier, 110–116. Schrambke Renate 2010: Language and Space: Traditional Dialect Geography. – Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation, Volume 1: Theories and Methods. HSK Handbücher zur Sprachund Kommunikationswissenschaft, eds. P. Auer, J. E. Schmidt, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 87–101. Seiler Guido 2010: Investigating Language in Space: Questionnaire and Interview. – Language and Space: An International Handbook of Linguistic Variation 1: Theories and Methods. HSK Handbücher zur Sprachund Kommunikationswissenschaft, eds. P. Auer, J. E. Schmidt, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 512–527. Unseth Peter 2005: Sociolinguistic Parallels Between Choosing Scripts and Languages. – Written Language & Literacy 8(1), 19–42. Van Keymeulen Jacques 2018: The Dialect Dictionary. – The Handbook of Dialectology (Blackwell Handbooks in Linguistics), eds. Ch. Boberg, J. Nerbonne, D. Watt, Hoboken NJ: John Wiley & Sons, 39–56. Gauta 2022 11 25 Priimta 2022 12 30 DAIVA ALIŪKAITĖ, VIOLETA MEILIŪNAITĖ THE AUTHORIAL DIALECT GRAPHOLECT AND THE POSSIBILITIES OF ITS PERCEPTION Summary This article discusses a study of written dialecticism, conducted in order to assess how the authorial grapholect conveys oral dialecticism and to analyse the spelling choices made by the author. The dialectal discourse used for this study consists of a number of Facebook posts published in a dialectal grapholect by a female