Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taisliuje Augyminiame‟

AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 175 ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2099-3735 MOksLIų tyRIMų kRyptys: história das terminologias lituanas, terminija das ciências naturais, terminografija, terminologijas issoflhas. DOI: doi.org/10.35321/bkalba.2023.96.09 pApRAstųJų ŽODŽIų tERMInIZAVIMAs JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs TAISLIUJE AUGYMINIAME ESMINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Ambraziejus pabrėža, augalų genčių vardai, terminizavimas, motyvacija, metaforiniai terminai. An OtACIJA artigo examinados Jurgio Ambraziejaus fábrica de 1843 m. trabalho Taislius simples do idioma de chnekamosios daquele tempo. Analiza-se semantina de augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs nomes genéticos de plantas, J. A. pabrėžos apresentados nomes genéticos de plantas comparam-se com povilo Matulionio Žolyne, Lietuviškame botanikos žodyne, Lietuvių kalbos žodyne, Botanikos vardų žodyne pateikiamais vardais, indica-se, que a partir de J. A. pabrėžos work pateiktų vardų prigijo dabartinėje vartosenoje. ABstRACt the article deals with the names of the genera of flowering plants given by Jurgis which pabrėža coined by way of terminologisation of colloquial words of Ambraziejus pabrėža in his 1843 work Taislius augyminis (“the system of plants”), that time. the article contains analysis of the semantic motivation behind the names of the genera of plants, in which the names for plant genera he had created are compared with the names in povilas Matulioniss Žolynas (names of plants), Lietuviškas botanikos žodynas (A Lithuanian Dictionary of Botany), Lietuvių kalbos žodynas (A Dictionary of the Lithuanian Language), and Botanikos vardų žodynas (A Dictionary of plant names); also, it lists the names of plant genera in pabrėžas work that have taken root in current usage. 176 BEnDRInĖ kALBA | 96 ĮVADAs Jurgis Ambraziejus (1791-1849) é conhecido como um dos líderes do século XIX. apresentado pirmosios pusės produktyviausių žemaičių autorių, palikusių didžiulį rankraštinį palikimą. Iš jo minėtini pamokslai, botanikos, medicinos, geografijos darbai. „Šiandien J. pabrėža, įvertinus jo iškilų gyvenimą ir veiklą, como įžvalgus gamtamokslininkas (botanik, botanikos pradininkas, geógrafo, primeiro autor da geografia lituaniška), jautrus gydytojas (liaudies propaguotojas medicinos), sábio švietėjas (aprendidas são primariamente como nuoširdus dvasininkas (kunininkas, tojas, mokslininkas, menininkas, bibliofilas, poetas) ir tik galiausiai, nors pranciškonas tretininkas, pamoksligas, oratorius) (Oželis: 2020 10). J. A. pabrėžai vivo sendo não foi publicuoto nenhum um seu trabalho, só língua Lituânica leisto jornal Dirščiova editório kunigo Antano Miluko iniciativa 1900 m. foi impresso parte didžiausio J. A. pabrėžai manuscrício, Botaninto pavadika ou Taislius auguminis. a. kalbininkės dr. Ritos Šepetytės preparar e publicar alguns dos seus trabalhos: Taislius augyminis (I t. 2009, II t. 2014, III t. 2015), Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija (2019), Pamlaioks vairingose materijose, dizer Ambroziejaus XXI Pabrėžos (2020). particularmente digeli J. A. pabrėžos nuopelnai Lithuanian botanikos mokslui, porque ele primeiro descreveu terrasaičių plantasus gimtąja kalba, foi primeiro botanikos terminų žodynų autorius (plačiau žr. Dagys 1972: 1525), primeiro apresentou princípios de criação de nomes de plantas lenkų kalba parašytame straipsnyje Uwagi tycząkiecesię ułożenia doskonałey Flory Żmudzy. Miłosnikom Flory Żmudzkiey i znawcom języka żmudzkiego, poswięcone (pastabos, tociantes tobulos Žemaičių floros formação, 1834). Minėtą artigo 19221923 m. Cosmos revista publicava Jurgis Elisonas, 1921 m. o encontrando kretingos monolyno livrogyne entre J. A. pabrėžos handraščių. J. A. enfatêža escreve no artigo, como deveria criar nomes de gentes, para que eles correspondessem ao espírito da língua žemaičių: 1) o nome deveria indicar características características das espécies de gentes; 2) o nome pode ser vertinys de latynų kalbos sistematikos; 3) latynyškos sistematikos genties nomea vivaąją šnekamąją kalbą, e conhecendo que o mesmo planta pode ser skirtinaugalo propriedades. J. A. enfatêža não vez enfatiza, que o nome deveria indicar porém reiktų notar-se, que hoje às vezes é difícil determinar, se o nome da planta é vertinys, ou da língua lituãs darinys, pois a maioria dos nomes latyniškų latynų kalboje é pritaikomas taip, kad jo galūnė ir skambesys atitiktų žemaičių kalbos dvasią; 4) vardas gali būti sudarytas iš būdingo žodžio šaknies ir -iškės (Elisonas 1923: 291). Reikėtų pabrėžti straipsnyje J. A. pabėžos išryškintas svarbias augalų vardų kūrimo nuostatas: pagrindiniu augalų vardų šaltiniu jis laiko motyvuoti, refliti caracteristicas daquela planta. m. J. A. pabrėža acabou de escrever o gai įvairiose vietose vadinamas, siūlo rinktis, šių laikų terminais kalbant, motyvuotą vardą – priskirti augalui tą vardą, kuris parodo ryškiausias to AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 177 mais importante seu trabalho científico Tayslós augumyynis kóremy taalpynas augimys būdingas augalo savybes. kaip galimą jis nurodo lotyniško vardo vertinį, ligszioł raastosys teyp muusosys kayp nekorios swetszaalys só prijungymó abładny prajoowa weykała yr sóraaśźima waarduu 1843 paprastuuju teyp źemaytyszku, kaypo pruusyszku, łaatyszku, yr Z. T. Prączyszkaus yszdóuts meetusy 1843 (~ taislius augyminis, no qual talpinasi augymės ligšiol rastos tão mūsuose como nekurios svetšalės com prijungimu abladniai prajovo veikalo e surašimo nomes simples dos tão zemaitiškų, como prūsiškų, latviškų, irų vardų taislinių zemaitiškų su latyniškais. per kunigą Ambrozėjų pabrežą buvusį koznadiejų e mokytojį kretingos mokslinyčioje, tercijoro Z. sz. pranciškaus waarduu tayslyyniu źemaytyszku só łotiinyszkays. Par kónyga Ambroziejó Paabreźa bówósiiy koznadyiy yr mookitojii Kretingos mokslyniićźioy, tercyorió emitido duranteose 1843). esta estação será aqui a seguir denominada abreviadamente Taislius augyminis1. patį manuscriptį, que constitui 1042 páginas (LXII p. pratarmės e 980 p. texto), a segunda lhes intitular. Escrevendo botaniką, começa-se a partir morfologia. assim fez e J. A. enfatêža: sua Taisliaus įžanginė parte é plantas morfologia, ou organografija (Dagys 1972: 16). A segunda parte do manuscrito de 980 páginas dedicada plantas de sistematica, nela descritas 643 plantas žiedinas e 158 sporinių plantas e fungos gentys. Žiedinių augalų genčių vardus, pateiktus Taisliuje augyminiame, analisou Robertas Gedrimas. Ele bastante detalhadamente analisou sudurtinių e preesaginių žiedinių plantas de genčių J. A. pabrėža kūrė apie aštuonerius metus (1835–1843)“ (subačius 2009: 10). Jau iš veikalo pavadinimo galima suprasti, kad jame pateikta augalų sistema, kuri apima ne tik pas mus augančius augalus, bet ir kai kuriuos svetimšalius, duodami žemaitiški, lotyniški, prūsiški ir latviški jų vardai. kaip pastebi botanikas Jonas Dagys, botanikos „terminija susideda iš 2 dalių: morfologinės ir sistematinės. pirmoji reikalinga augalams aprašyti, vardų darybą (Gedrimas 2004: 182196; 2005: 8192). 1 No título do manuscrício, que inscrito não J. A. pabrėžos ramo (Šepetytė 2009: 7), įsivėlė engano, ela primeiro notou Giedrius subačius. Būdvardžio augyminis fundinis palavra é J. A. pabrėžos vartota augymė. J. A. pabrėžos sobre a linguagem e escrita mais amplamente sr. G. subačiaus (1996: 10–113; 2009: 9–28) straipsnius. 178 BEnDRInĖ kALBA | 96 J. A. pabrėža žiedinius plantas subkirstė em 23 gaujas (klases), e 24-ojoje gaujoje descreve bežiedžius, i. i. sporinius plantas e fungus. J. A. pabrėža rėmėsi três principais terminos modos de criação: 1) terminizavimu, 2) naujadarų daryba, 3) emprinimusi de outros idiomas. terminizuídos simples das que meto šnekamosios língua palavras e šnekamojoje falboje vartados nomes de plantas estão por 28 proc. de todos žiedinių plantas de genčių vardų. principal J. A. fábrica de criação de nomes de plantas método foi novosadaros daryba (žr. Gedrimas 2004: 185). Neste artigo examinam-se aqueles Taisliaus augiminio žiedinių augalų genčių vardas, que J. A. pabrėža criou terminizavęs prraputuosius šnekamosios kalbos žodžiai, t. i. seus tarmės žodžiai. deste modo criados de plantas genciais nomes Taisliuje no augyminiame é muito poucos, artigo analisada apenas 20 genciais nomes. A maior parte da J. A. pabrėžos terminizuados genčių vardų constitui šnekamojoje kalboje vartoti liaudiniai augalų vardai, que não são o objeto deste artigo. Atskiro do estudo, para J. A. pabrėžos nomes de plantas, criados por modo terminizamento, até šiol não foi realizada, tadeste artigo novo é que são examinados J. A. pabrėžos nomes de plantas, que ele criou terminizuando pronttuosos palavras do idioma. notar que só R. Gedrimas, analisando J. A. pabrėžos terminos de guiões de geografia, abordou terminizavimą de palavras simples para vários conceitos de geografia em nomear (Ged rimas O objetivo deste artigo determinar, quais são os nomes 2003: 121–126). de gêneros de plantas florescientes que J. A. pabrėža criou terminizuando simples do que meto botânico, e qual é a forma de nomes de gêneros de plantas que J. A. pabrėžos apresentou no trabalho atual. examinando nomes de plantas aplicam-se descritomassi, gretinamassi, semantines analises métodos. 1. tEORInIs pAGRInDAs no internacional standard Terminology work principles and methods (terminologijos darbas principai ir metodai) como um dos terminos criação métodosų indica-se o uso de formas existentes de linguagem, e as formas existentes podem ser usadas para novos terminos kurti aplicando tais modos de terminos criação como konversija, terminizavimas, semantinis transferêlimas e AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 179 empreningamento. terminizavimas é o processo, quando comunrinesa expressão de linguagem transforma-se em terminá (IsO 704; 2022: 6768). semelhante terminizavimas define-se e de outros autores estrangeiros, indicando que durante este processo uma palavra ou frazê de língua comunrinesa pôrciam um termo, reiškiančiu conceito a specialiojoje falboje (žr. Valeontis, Mantzari 2006: 7; Gt; Eurotermbank). terminologia Lituânia o conceito de terminizavão é definido mais amplamente do que nos mencionados trabalhos de autores estrangeiros: descrúdiant terminizavimą não se trata apenas de simples palavras de língua comum, mas também de termin terminos de palavras ou posagios pavertimá terminis, e este processo inclui todos os modos convenustos de mudança de significados de palavra (perkeltinės reikšmės forma (si), significância e siapausimą) (žr.: 1991; climate 121; 1996; 46; 2006: 125; kaulakien 2001: 28; Gedrimas 2003: 64; kvašytė 2005: Šalka terminologijos ir lietuviškoji terminologijos (1925, 1927, 1934), 76; Jakaitienė 2010: 191; Gaivenis 2014[1983]: 131–135; 2014[1996]: 26–27; 2014[1997]: 4–7; 2002: 51–53). Jau pirmame teoriniame lietuvių terminologijos darbe – filosofo stasio que ele lançou num número de quatro em termos da Universidade de Logos. Abordando três principais fontes de termos, como o primeiro indica adaptação de palavras de língua humana ao assunto da terminologia e distingue quatris maneiras, como palavras de língua humana são introduzidas em terminologia científica: a) precisão de palavra de língua humana; (b) praplėtimo do significado da palavra; (c) estreitamento do significado da palavra; d) elevnojamento do sentido da palavra segundo analogiją (Šalkauskis 1927: 12). tiktina atenção, que terminologos a partir do XX a. 8-o decenmecio, diferentemente do s. Šalkauskis, distingue apenas três modos de mudança de significâncias de palavras, e tal divergência pode explicar-se pelo que tanto a palavra praplėtimas de significância, tanto o estreurinamento terminizando a palavra é a sua precisão. Em qualquer caso as palavras simples, caekem em sistema de termos, recebem especial a, definição a significado (keinys 1980: 64). Nos trabalhos terminologos Lituães discutidos ao processo, quando a simples palavra pôr-se em termo, introduzir os termos usados varia: terminologização (keinys 1980; Gaivenis 2002), terminologizavimas (Gaivenis 1983, 2006; stunžinas 2007, 2018), terminizavimas (klimavičius 1996; Gedrimas 2002), terminizacija (Gaivenis 1997, 1996; kaulakienė 2001; klimavičius 2003; kvašytė 2005; LtB; Jakaitienė 2010). Reginas kvašytės considera que falando sobre palavras pavertimą terminis seria melhor basear-se concepvoka termin- 180 BEnDRInĖ kALBA | 96 nija, t. y. terminų visuma, todėl logiška ir trumpumo reikalavimą atitinkanti forma esti terminização (ou híbrida forma com lietuviška preesaga susiformavo e sua terminizavimas)“ (kvašytė 2013: 134). Manau, kad minimi termino variantai terminizacija2 ir terminizavimas yra sistemiškesni, galima sakyti, kad jau tradição de consumo, tad artigo vartoju terminą terminizavimas, só citações apresentam autores de consumir termininai. como observa kazimieras Gaivenis, terminologização mais frequentemente estreurina do que platina ekstenção da palavra, torna-o mais concretetes (Gaivenis 2002: 29). isso notamos e analisando J. A. pabrėžos trabalho apresentados nomes de plantas, terminos motivação e sua importância žiūrima nevienodai3. alguns terminologistas particularmente enfatizam a nes J. A. pabrėža terminizuotiems paprastiesiems žodžiams suteikia konkrečią specialią reikšmę – pagal panašumą ar kokį nors kitą požymį įvardija konkrečią augalų gentį. Aiškinantis, kaip ir kokiu būdu buvo sukurtas terminas, paprastai ieškoma įvardijimo motyvų, tad kyla motyvacijos klausimas. terminologijoje į importância da motivação, por exemplo, sabela Fernández-silva, mais adequam tipo de termos, pois eles não só amplamente representam o conceito, mas também em sua forma mostram parte do Judit Freixa ir Maria teresa Cabré nurodo, kad motyvuoti terminai atrodo conceito (Fernández-silva e kt. 2009: 21), moty termininai abrem a porta ao entendimento do conceito, pois eles permitem que o conceito seja rapidamente e efetivamente identificado (Fernández-silva e kt. 2009: 24). sergiusz Grinev-Griniewiczius acredita que a motyvação ajuda mais facilmente a entender e aprender a correspondente concepção. segundo ele, criando novos terminos mais amplamente são usadas estruturárias e semantina motyvações. estruturaūd, suas estrutura indica sua significância. semantinė motyvacija ocorre em palavras, contendo um significado secundário, que pode ser previsto com base no significado primário (Grinev-Griniewicz rinė motyvacija matoma žodžiuose, sudarytuose iš jau žinomų reikšminių 2011: 34). terminizamento modo criados termos estruturada ou doybos motivação nebūdinga, porque terminim eles tornaram não doybos modo, tad doybos atributos não tem. Neste caso podemos falar apenas sobre semantina motivação, 2 Jonas klimavičius escrevo que terminus terminografija, terminização, transterminização, determinização 1970 m. rudenį parvežęs iš kijevo (klimavičius 2002: 133). criação de termos (Myking 2009: 3953; 2020: 630). Motivações classificações o ją turim então, quando a palavra é usado perkeltine sentido, o assunto nomeado não simplesmente, e griebiantis já esamo palavra, nesudaromas novas palavra, k. Gaivenis terminos motyvacijai muito significações neteikia. segundo ele, motivuoti termos mais facilmente inscrevidos e mais rapidamente 3 Johanas Mykingas, nagrinėdamas įvairių autorių teorinius terminų kūrimo modelius ir aspektus, savo darbuose gana išsamiai analizavo motyvacijos sąvoką kaip vieną iš svarbių estabelecidos seu lugar em microsistemas terminiais. porém em geral motivação terminijoje não apžvalgas dar žr.: Gaivenytė 2000: 19–25; Gritėnienė 2006: 24–29; Lubienė 2015. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 181 tem dediamo vaidmens, pois puikiausiai usados e completamente nemotivuoti termos, também bemimžodžiai, cujos motivação nos completamente não entendeama. […]...> motyvação mais tik atsiranda nauja (metaforinė ar metoniminė) reikšmė (Urbutis 2009: 73). importante para termos específicos do que gêmeos (Gaivenis 1998: 91). Na minha opinião, terminologicamente a motyvação é importante, pois o termo motivvuot é facilmente compreensível e without definities, porém é preciso reconhecer que não de todos terminizuot terminos motyvação é aiški e a podemos entender. às vezes fica difícil traçar os motivos da invariância de alguns conceitos devido ao individualous ponto de vista de seus criadores ou só lhes conhecida analogia, segundo a qual eles optam por terminisuar o comum discurso palavra. estudando a motivação dos nomes de plantas nórdicos panevėžiškių patarmėje, Aurelija Gritėnienė enfatiza que a motivação do nomeamento muitas vezes lembra o próprio introduzível, as plantas têm particularmente muitos distintivos atributos, tad e suas denominações motivação é muito diversa. porém mesmo neste caso, quando a mesma categoria constitui pressuposto de motivação à diversidade, muitas vezes é o caso de que a escolha do nome decida não só o essencial traço distintivo da planta, mas também aleatórias associações, laki fantasia e criatividade dos nagrinėjant J. A. pabrėžos sukurtus augalų vardus galima ne tik atsekti jų sukūrimo motyvus pagal būdingus požymius, bet ir pamatyti autoriaus fantaziją ir kūrybingumą. „paprastų terminologizuotų žodžių turinys gali gerokai pakisti. terminas consumidores da linguagem (Gritėnienė 2006: 27). últimaja cientininkes minčiai neretai tokie terminai, nepaisant vieno iš tradicinės terminologijos reikalavimų – stilistinio neutralumo, yra ekspresyvūs ir skiriami prie metaforinių terminų. k. Gaivenis pabrėžia, kad terminologijoje vaizdingumo dažniausiai nevengiama tada, kai siekiama išryškinti skiriamąją (distinktyvinę) terreiktų a concorrer, pois įgaja especiais dos semų, cujo palavra simples não tem (Gaivenis 2002: 53). minas função. Expressivos termos são muitas vezes kitos, dažnai griebiamasi vaizdingo lyginimo. Vaizdingumo neišvengiama criados terminologia sistemática, porque aqui, para separar uma planta ou animal espécie ou gênia de e quando, o distintivo considerado investigou impressūdis, que lhe faz 182 BEnDRIn kALBA | 96 nomeada planta ou animal, ou subjectivamente avaliadas qual qual característica de planta ou animal (Gaivenis 2002: 4546)4. przemysławas Dębowiakas e Jadwiga Waniakowa, analisuando semantina planta de nomes de motivação, enfatizam que metaforiniai nomes de plantas, portanto gausu botanikos nomenklatūroje, são antriniai nomes, cuja quantolocina classificação: 1) plantas emvaizda; 2) Propriedades das plantas; 3) local de disseminação das plantas; 4) consumo de plantas (Dębowiak, Waniakowa nu atveju reikėtų iššifruoti metaforos pagrindą, t. y. pirminę motyvaciją. Jie pateikia keturis pagrindinius veiksnius, lemiančius augalų vardų seman2019: 175176). 2. AUGALų GEnČIų NARDAI, sUkURtI tERMINIZUOJAnt pApRAstUOsIUs kALBOs VOODŽIUs Augalų genčių vardai, J. A. pabrėžos criar terminizando simplictuosos palavras de linguagem, são metaforiniai termininai, pois, baseado propriedadeis de planta ou a certo semelhança em um objeto, ao qual este atributo é característico, o nome do objeto transfilia-se à planta. Aiškinantis das raças de plantas consideradas įvardijimo motyvus pirmiausia žiūrėta, kuo ta augalų gentis išsiskiria, kurią paprastojo žodžio reikšmę ėmė J. A. pabrėža, kuriuos augalo būdingus bruožus jis iškėlė, ar tą motyvaciją galima paremti išleistuose augalų vardynuose ir kitoje botanikos literatūroje pateikta informacija. J. A. pabrėža terminizavo paprastuosius žodžius augalų gentims pavadinti pagal augalų išvaizdą, naudojimą ir savybes. 2.1. Nomes, criados com base a aparência da planta Maiormente porti a discutidos plantas nomear, até cincoolikai de vintešimti, J. A. pabrėža paėmė simplestuosos palavras do idioma, pelos quais metaforiquement įvardio plantasos segundo žiedų, žiedynų, vaisių, sementes e folhas em exibaisdo similitude. Nomes, motyvuoti žiedų e žiedynų exaizda. é a mais abundante grupelha de plantas. Seus nomes J. A. pabrėža criou baseando-se žiedų e žiedynų forma e corva. A maioria das palavras simples terminizada segundo žiedų e žiedynų forma: 4 Sobre vários ámbitos lietuviškus metaforinius terminus já bastante escrita, cf. : Baltrūnaitė 1998: 3647; Gaivenytė 2000: 1925; stunžinas 2006: 6273; 2018: 5692; Vladarskienė 2012: 8392 e kt. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 183 baydikła (~baidykla). Himantoglossum. (Zungenorchis. Willd.) (tA 639/ II 4615). é orchidėjos família gentis, cuja žiedos lūpa comparyta de três partes, e a parte mediana é bem mais ilgesnė do que outra e suscurtuusi, portanto žiedas parece bastante queixo. Matyt, J. A. pabrėžai ele parecia negražus, portanto assim e nomeou esta planta, zr. MnE; plg. 2 baidykla zr. baidyklė: 4. p bot. Himantoglossum LkŽe; Himantoglossum žr. Aceras (Gudžinskas 1999: 80), Aceras beragis (Gudžinskas 1999: 21); bóbórółs (~burbulas). Trollius. (Kugelranunkel. Bluff.) (tA 38 II 219/1). Nomear a esta planta J. A. pabrėža optou a palavra burbulas devido à forma de žiedos, isso confirma e Lietuviškas botanikos žodynas (LBŽ): Tróllius europaeus (lat. trulleum apvalus indas, sen. germanai chamavam esta planta Rolla, Goldrolla, taigi visur pabrėžiamas simples sinal de apvalidade, pois os žiedai da planta são apvalus, rutuliški) asis burbulis (Mlūsn), sin. burbula (F6) LBŽ 355; burbula 6. Rs bot. burbulis, potvinkis (Trollius europaeus): krp7 LkŽe; ainda sr. Gritėnienė 2006: 6465; kooćźiéłs (~kočėlas). Alopecúrus (tA 51/ I 185), plg. Alopecúrus (gr. alopex lapė, ura uodega; žiedynas remena lapės uodegą) pašiaušėlis (Mln), sin. kočėlas (p) LBŽ 16; kočėlas (brus. кaчaлa) [k], J, R 3. LBŽ bot. varpinių família plantais, pašiaušėlis (Alopecurus): p LkŽe. Šiai genčiai intitulir tomado šnekamojoje falboje vartot slavizmas. observe-se que J. A. enfatêža o escolheu não seguindo o termo latinisko motyvacija; plg. Aloperus (35) nomeado kočėlu devido à exibição žiedyno (daber norminis nome de gentes pašiaušėlis) (Jankevičienė 2009: 35); kraamy (~kramė). Échium (tA 143/I 279). Esta gentes nome, criurto terminizavus tarmės palavra, motyvacija coincide com latyniško plantao nome motyvacija, plg. Échium vulgáre (gr. echis gyvatė, amarelos; no nome gr. echion foram chamados diversos Borraginaceae família 5 po fonte santrumpos tA duodamas manraščio págino numberis, e po pasvirojo brūkšnio publikuoto trabalho tomas e páginis. 6 F = J. Fiedorowicz. Katalog roślin dziko rosnących i niektórych przyswojonych około Iłłukszty przez X. Jozefa Fiedorowicza od roku 1818 aż dotąd postrzezonych i zadeterminowanych, według Układu Linneusza roku 1851 napisany. Nazwiska roślin po łacinie, po polsku i po litewsku (rankraštis). 7 po dvitaškio apresentadas locais de, dos quais dicodyne dada exemplos, santrumpos. BEnDRIN KALBA 190 | 96 Comparando discutidos J. A. pabrėžos sukurtų žiedinių augalų genčių vardų motyvaciją su jų lotyniškų vardų motyvacija, pode-se notar que apenas šešių vardų motyvacija sutampa (žr. 1 lentelę), porém dizer, que nessas ocasiões J. A. pabrėža sekė latyniškais vardais, porque nem latyniški, nem J. A. pabrėžos sukurti vardai indica o principal požymį de planta 1 LEntEL. Lotyniški e lietuviški plantas de genčių vardas, cujo motyvação coincida Lotyniškas sobrenome Lietuviškas sobrenome Įvardijimo motivo Trollius burbulas Apvali žiedos forma. Échium kramė Jeiros semelhantes à cabeça de vivo. Lýchnis fogora Ryški žiedų corva. Corispérmum blakė Vaisiai semelhantes em blakes. Senecio žilė peržydėjusio augalo sėklų skirstukų spalva panaši į žilų plaukų spalvą. Rúbia ruuda Do raiz da planta obtido vermelão dažas. Dos aptartos J. A. pabrėžos Taisliue augyminiame pateiktos plantas de nomes genciais, que ele criou terminizavês prumpucios palavras de šnekamosios língua, pusê nomes prigijo e agora fornecidos como oficiais os nomes daqueles gencios. três nomes genciais de plantas žiedárias usados são os mesmos como e fornecidos J. A. pabrėžos trabalho: blizgė, gaiva e žilė. Šešių genčių nomos mudista galūnė, eles já considerytini galūnių vediniais: aklė, burbulis, geltė, pentinius, raudė, žydrė, zr. 2 lentelę. Attortável atenção, que tal forma desses nomes de plantas, exceto um žydra, dada já povilo Matulionio plantas de vardyne Žolynas. Dalys II. Lithuanian plantsą žodynas ir augalų taislas (1906), isso primeiro na Lituânia imprimdito diccionário botânico. p. Matulionis profili no prakalbio, indicou uma lista de fontes, pelas quais utilizava, e entre elas como o primeiro apresentou a Botanika ou Taislius auguminis (pl. ver Auksoriūtė 2019) da J. A. pabrėžos, impressa em 1900 na América. porém, como visto 2 tabela em, p. Matulionis ligeiramente mudou J. A. fabrėžos nomes. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 191 2 LEntELĖ. Augalų genčių vardai terminografiniuose šaltiniuose J. A. pabrėžos Taislius J. A. pabrėžos vegetyminis Botanika ou Taislius auguminis (1900) p. Matulionio Žolynas (1906) Lietuviškas botanikos žodynas (1938) Botanikos vardų žodynas (1998) blyzgy blizgė ria (~blizgė). (tA 451/ II Lunábliz273) 115 38 gė blizge 204 183 blizgė gaywa (~gaiva). sana (tA Lápgaiva 631/ II 453) gaiva 124 35 189 gaiva 171 źyly gaiva (~žilė). Senecio (tA 600/ II 422) žilė žile 14 žilė žilė 54 aklis 320 (~aklis). 273 Galeópsis (421 II 243) aklys aklė 110 29 149 aklė aklė 137 bóórbółs (~burbulas). burbulas Trollius. burbulis (389/ II 211) burbulis 116 59 355 burbulis 302 gełta (~gelta). Serrátu- (573/II 395) la gelta 125 54 321 274 gelte pętyns geltė (~pentinas). geltė pentinas pentinius Delphínipentinius um (374/ II pentinius 196) 142 23 116117 109 źiidra rauda (~rauda). – Rúbia (101/ I 237) rauda 146 raude 51 raudė 301 raudė 259 (~žydra). Muscari (244/ II 66) žydra 163 žydra 41 žydrė 226 žydrė 199 gaysra (~gaisra). – Lýchnis (tA 312/ II 134) gaisra 124 gaisrana 205 gaisrana 205 gaisrena 185 Separadamente aborda-se o nome do gênero gaysra (~gaisra). Lýchnis (312 II 134). Agora esta gentis é chamada preesagos -ena vediniu gaisrena, plg. gaisrena BVŽ 185. p. Matulionio Žolyne dáodamas o nome gaisrana com J. A. pabrėžos raštų paimtas vardas, tas pats vardas pateiktas ir Lietuviškame referência, que isso é de botânica vocodyne, só com p. Matulionio nuoroda, e como sinónimo informado J. A. pabrėžos gaisra, plg. gaisrana (Mln), sin. incêndio (p) LBŽ 205. 192 BEnDRIN KALBA | 96 IŠVADOs 1. Šnekamosios linguagem palavras terminizavimas J. A. pabrėžos Taisliuje augyminiame é segundoás segundo produktivvumą ele aplicado métodos de criação de nomes de plantas. Vintezentos artigos analisados de nomes de gências de plantas žiedárias, criurtos terminizando simplestoos palavras da língua šnekamosios, constituem cerca de 12 proc. de todos terminizuídos nomes de gências de plantas žiedárias. 2. considerados nomes de plantas característica semantinė motyvacija, eles distinguin para metaforinių terminų. Muitas plantas de genciais nomes, criurtos terminizando pronttuosos palavras do idioma, motyvação é aiški, só de dois nomes, que criados terminizando abstrakčiuosius daiktavardžius (gaiva, meilė), introduzirimo motyvai spėtini. 3. A maioria dos nomes das plantas J. A. pabrėža criou baseando-se em aparência da planta até quinze, e nove deles motivar um dos mais importantes atributos das plantas cíedos e cíedynas aparência: forma (pvz.: burbulas, karūna, pentinas) e cor (pvz.: fogora, žydra). cinco palavras simples terminisuar plantas de gentims encaminhar por frisias ou sementes exaestdą (blakė, blizgė, sraigė, tamsa, žilė) e um por folhas exaestdą (lielė). apenas dois nomes motivação claramente relacionada com o uso de plantas (gelta, rauda). terminizuoti paprastieji žodžiai nurodo ne tiesioginį augalo naudojimą, bet jo rezultatą – iš augalo dalių gaunamą spalvą. Analizuojant augalų vardų motyvaciją atsiskleidžia J. A. pabrėžos kūrybiškumas, ypač tada, kai augalai pavadinami pagal paties autoriaus įspūdį ar asociaciją (aklis, baidykla, kazokas). 4. svarbu pastebėti, kad dauguma įvardijimo motyvų pasirinkta pagal būdingą augalo požymį, nesekant lotyniškais augalų vardais. nors šešių J. A. pabrėžos sukurtų vardų motyvacija ir sutampa su lotyniškų atitikmenų motyvacija, tačiau kai kurie jo terminizuoti paprastieji vardai não indica diretamente seguimo em nomes latiniskas (burbulas, kramė, fogora). 5. pusê abordados J. A. pabrėžos sukurtų žiedinių augalų genčių vardų (10 roje. iš 20) vartosenoje prigijo ir yra oficialiai vartojami augalų nomenklatūobservável que três nomes até nossos dias vieram nepakité, tais, quais siūlė J. A. pabrėža: blizgė, gaiva, žilė, penkių Taisliuje augyminiame pateiktų vardų galūnės afiksas foi mudado (burbulis, geltė, pentė, raudė, žydrė) e a um nome pridinius Matulesaga -ana (gaisrana, agora Matulrė) já em 1906 p. primeiro na Lituânia. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 193 ŠALtInIAI LBŽ – Lietuviškas botanikos žodynas, red. J. Dagys. kaunas, 1938. LkŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas paulauskas, Ritutė petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). prieiga internete: www.lkz.lt. tA I – J. A. pabrėža Taislius augyminis. I–223, par. O. kažukauskaitė, R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. tA II – J. A. pabrėža Taislius augyminis. 224–776, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. tA III – J. A. pabrėža Taislius augyminis. 777–980, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. LItERAtŪRA Auksoriūtė Albina 2019: povilo Matulionio „Žolyne“ pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai. – Bendrinė kalba 92. prieiga internete: https:// journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/406. Baltrūnaitė Renata 1998. Metaforiniai terminai. – Terminologija 5, 36–47. BVŽ – Botanikos vardų žodynas, sud. R. Jankevičienė, Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1998. Dagys Jonas 1972: J. pabrėžos gyvenimas ir darbai. – Jurgis Pabrėža (1771– 1849), Vilnius: Mintis, 8–26. Dębowiak przemysław, Waniakowa Jadwiga 2019: semantic Motivation of plant names as a part of their Etymology. – The Landscape of Lexicography, eds. A. Villalva, G. Williams, Lisboa-Aveiro: Centro de Linguística da Universidade de Lisboa, Centro de Línguas, Literaturas e Culturas da Universidade de Aveiro, 173–200. prieiga internete: https:// shs.hal.science/halshs-02309857/file/DicionaristicaVI_tHELAnDsCApEOFLEXICOGRApHy.pdf. Elisonas Jurgis 1923: Iš pabrėžos nespausdintų botanikos raštų. – Kosmos: Gamtotyros ir jos šalimų mokslų laikraštis 3, 283–292. kaunas. Eurotermbank – Federated Network. prieiga internete: https://eurotermbank. com/. Fernández-silva sabela, Freixa Judit, Cabré Maria teresa 2009: Multiple Motivations in the Denomination of Concepts: the Case of „production area“ in the trminology of Aquaculture in French and Galician. – Terminology Science & Research 20, 21–38. prieiga internete: https://journal-eaft-aet.net/index.php/tsr/article/view/5845. BEnDRIN KALBA 194 | 96 Gaivenis kazimieras 2014[1971]: alguns nomes de plantas de J. fabrėžos raštų. Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 259260. Gaivenis kazimieras 2014[1983]: Este aquele de lietuviškos liaudinės specialiosios leksikos. Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 122136. Gaivenis kazimieras 2014[1996]: kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai. Terminologia 3, 2638. Gaivenis kazimieras 2014[1997]: terminização e determinização. – Terminologia 4, 47. Gaivenis kazimieras 1998: alguns pensamentos sobre terminologia. Terminologia 5, 8992. Gaivenis kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: LkI leidykla. Gaivenytė Jolanta 2000: motivação de terminos compostos de física. Lituanistica 3-4(43/44), 1925. Gedrimas Robertas 2003: J. A. pabrėžos geografias manualêlio terminai. – Terminologia 10, 117134. Gedrimas Robertas 2004: sudurtiniai nomes de plantas žiedíneas Jurgio Ambraziejaus fábrica de loja tayslós augumyynis. Terminologias históricas e agoraties problemos, Vilnius: Lituvių kalbos instituto leidykla, 182 196. Gedrimas Robertas 2005: priesaginiai žiedinių augalų pavadinimai Jurgio Ambraziejaus pabrėžos veikale Tayslós augumyynis (1843). – Archivum Lithuanicum 7, 8192. Grinev-Griniewicz sergiusz 2011: terminological Methods in the History of terminology science Terminologija 18, 2742. Gritėnienė Aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gt Bruno de Bessé, nkwenti-Azeh Blaise, sager Juan s. Glossary of Terms Used in Terminology. acesso na internet: https://benjamins.com/catalog/ term.4.1.08bes. Gudžinskas Zigmantas 1999: Lietuvos induočiai augalai, Vilnius: Botanikos instituto leidykla. Gudžinskas Zigmantas 2010: Tradiciniai Lietuvos darželių augalai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. IsO 704:2022: International Standard: Terminology Work Principles and Methods. Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija, 2o pakart. publ., Vilnius: Vilniaus keinys stasys 1980: Terminologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. universiteto leidykla. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 195 Jankevičienė Ramunėlė 1987: Vasarą žydintys augalai, Vilnius: Mokslas. Jankevičienė Ramunėlė 2009: Jurgio Ambraziejaus pabrėžos Taisliaus botaniniai comentários e explicações. Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis. I-223, Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2947. kaulakienė Angelė 2001: terminização: semantiniai dariniai e vertiniai. – Terminologia 8, 2833. Jonas klimavičius 1996: desde liaudies terminijos até científica. Terminologia 3, 425. klimavičius Jonas 2006: Sukti, vyti, vynioti e seus vedinių sinonimija e polisemija gyvojoje kalboje, norminimo e terminizações tentativas. Terminologia 13, 4861. Jonas klimavičius 2002: kazimieras Gaivenis. Lituvians terminologija: teorias e tratkybos metmenys. Vilnius: LkI editora, 2002, 148 p. Terminologija 9, 129147. kvašytė Regina 2005: Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: Šiaulių kvašytė universiteto leidykla. Regina 2013: Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi terminmikrosistema. Terminologia 20, 123139. Lekavičius Algirdas 1989: Vadovas plantas para conhecer, Vilnius: Mokslas. LtB Banco terminų da República da Lituânia. acesso na internet: https://terminai. vlkk.lt/. Lubienė Jūratė 2015: Mikonimai da língua Lituânia: nominação e motyvação. klaipėda: publicação da universidade klaipėda. Matulionis povilas 1906: Žolynas. Dalys II. Lithuanian plantsą žodynas ir augalų taislas, Vilnius: M. kutkos paustuvė, 1906. Myking Johan 2009: (yet another) taxonomy of Motivations. Terminology Science & Research 20, 3953. Myking Johan 2020: term Formation Is there a state of the Art? – Terminologia 27, 630. MnE Monaco Nature Encyclopedia. acesso na internet: https://www.monaconatureencyclopedia.com/himantoglossum-hircinum/?lang=en. Oželis Remigijus 2020: cristocentrism kun. Jurgio pabrėžos pamokslų rinkinyje pamokslai vairingose materialiose. Ensinlai vairingose materiali, sakiti Ambroziejaus Pabrėžos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, pabrėža 9–25. Ambroziejus 1900: Botanika arba Taislius Auguminis, shenandoah, pa. stunžinas Robertas 2006: Lietuviški metaforiniai statybos terminai. – Terminologia 13, 6273. 196 BEnDRInĖ kALBA | 96 stunžinas Robertas 2007: 1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (dos recursos disponíveis). Terminologia 14, 125134. Labanauskienė solvita, stunžinas Robertas 2018: terminizuotieji ir metaforiniai informatikos ir kompiuterijos terminai. – Auksoriūtė Albina, Gaivenytė-Butler Jolanta, Mitkevičienė Asta, stunžinas Robertas, Umbrasas Alvydas, Zemlevičiūtė palmira. Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. subačius Giedrius 1996: Jurgio Ambraziejaus fabrica de terras da língua. Lituvians Atgimimo historijos studios 8: Asmuo: entre nautos e estado, terminija. Logos: Jornal da Filosofia 1, 132. Šepetytė Rita 2009: 10–113. subačius Giedrius 2009: Jurgio Ambraziejaus pabrėžos Taislius augyminis (1843). – Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis. I–223, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–28. Šalkauskis stasys 1927: terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos pratarmė. Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius auUrbutis Vincas 2009: Verodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. gyminis. I–223, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 7. Valeontis kostas, Mantzari Elena 2006: the Linguistic Dimension of terminology: principles and Methods of term Formation. 1st Athens International Conference on Translation and Interpretation Translation: Between Art and Social Science, 1314 October. acesso na internet: https: www.researchgate.net/publication/253024944_tHE_LInGUIstIC_DIMEntERM_FORMAtIsIOn_OF_tERMInOLOGy_pRInCIpLEs_AnD_MEtHODs_OF_ On#fulltextFileContent. Vladarskienė Rasuolė 2012: Metaforiniai economia termininai. Terminologia 19, 8392. VLEe Visuotinė lietuvių enciklopedija (variante eletrônico), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 20012023. acesso na internet: https:// www.vle.lt. Recebido 2023 11 16 recebido 2023 12 18 AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 197 ALBINA AUKSORIŪTĖ tERMInOLOGIsAtIOn OF COMMOn WORDs In JURGIs AMBRAZIEJUs pABRĖŽA’s TAISLIUS AUGYMINIS summary the article analyzes the names of the genera of flowering plants created by Jurgis which he coined by way of terminologisation of colloquial words of that time. In pabrėžas Taislius augyminis, terminologisation of the Ambraziejus pabrėža in his 1843 work Taislius augyminis (“the system of plants”), words of spoken language is his second most productive way of creating the names of plants. the twenty names of the genera of flowering plants created by way of terminologisation of colloquial words that this paper examined, account for about 12 per cent of all names of the genera of flowering plants created in this way. Research showed that the plant names analyzed are characterised by semantic motivation and can be attributed to metaphorical terms. the motivation for most names of plant genera created by terminologisation of common words is clear. nine plant names were created by pabrėža on the basis of the appearance of the plant: the shape and colour of the flowers and inflorescences (e.g., burbulas, karūna, pentinas, gaisra, žydra), five common words were made into terms to designate plant genera by the appearance of their fruits or seeds (blakė, blizgė, sraigė, tamsa, žilė), and one by the appearance of its leaves (lielė); the motivation behind two names is clearly linked to the use of the plants in questions (gelta, rauda), and the motivation for three names can only be guessed (aklis, gaiva, meilė). Half (ten out of twenty) of pabrėžas names of the genera of flowering plants discussed in the article have been adopted and are officially used in the nomenclature of plants. KEYWORDS: Jurgis Ambraziejus pabrėža, plant genera names, terminologisation, motivation, metaphorical terms. ALBInA AUksORIŪtĖ Lietuvių kalbos institutas petro Vileišio g. 5, Lt-10308 Vilnius [email protected] BEnDRIN KALBA 198 | 96 ALBINA AUKSORIŪTĖ pApRAstųJų ŽODŽIų tERMInIZAVIMAs JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs TAISLIUJE AUGYMINIAME sumrauka artigo analisados Jurgio Ambraziejaus pabrėžos 1843 m. trabalho Taislius prrastuosius to meto šnekamosios linguagem palavras. Šnekamosios augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs língua palavras terminizando J. A. pabrėžos Taisliuje augyminiame é segundoás segundo produktivvumą seu método de criação de nomes de plantas. Vintezentos artigos tratados de nomes de gências de flores plantas, criurtos terminizando os simples palavras da língua šnekamosios, constituem cerca de 12 percentos de todos terminizuados nomes de gências de flores plantas. estudo mostrou que os nomes de plantas em questão são característicos tyvacija, jie skirtini prie metaforinių terminų. Daugumos augalų genčių vardų, sukurtų terminizuojant paprastuosius kalbos žodžius, motyvacija yra aiški. Devysemantinė monis nomes de plantas J. A. pabrėža criou baseando-se em planta isvaizdą: forma e cor (pg.: burbulas, coroūna, pentinas, fogo, žydra), cinco simples palavras terminizadas de plantas gentims insumidos por fruisias ou sementes isvaizdą (blakė, blizgė, sraigė, tamsa, žilė) e um por lapvaizdą (li), a motivação de dois nomes está claramente relacionada com o uso de plantas (gelta, rauda) e apenas três nomes (akelis, gaiva, meilė). metade abordados J. A. fabrėžos sukurtos žiedines plantas de genčių nomes (10 de 20) vartosenoje prigijo e é oficialmente usados plantas de nomenklatūroje. ESMINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Ambraziejus pabrėža, augalų genčių vardai, terminizavimas, motyvacija, metaforiniai terminai. ALBInA AUksORIŪtĖ Lietuvių kalbos institutas petro Vileišio g. 5, Lt-10308 Vilnius [email protected]