Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taisliuje Augyminiame‟

AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 175 ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2099-3735 MOksLInIų tyRIMų kRyptys: storia delle terminologie Lituanee, terminija delle scienze naturali, terminografija, terminologijos ištekliai. DOI: doi.org/10.35321/bkalba.2023.96.09 pApRAstųJų ŽODŽIų tERMInIZAVIMAs JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs TAISLIUJE AUGYMINIAME ESMINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Ambraziejus pabrėža, augalų genčių vardai, terminizavimas, motyvacija, metaforiniai terminai. An OtACIJA nell'articolo vengono esaminati Jurgio Ambraziejaus fabbrėža 1843 m. lavoro Taislius prrastuosius to meto šnekamosios kalbos žodžiai. Analizzata augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs motivazione semantica dei nomi gentici dei vegetali, J. A. pabrėžos riportati nomi genziali dei vegetali si paragonano con povilo Matulionio Žolyne, Lietuviškame botanikos žodyne, Lietuvių kalbos žodyne, Botanikos vardų žodyne pateikiamais vardais, indicato, che dal lavoro J. A. pabrėžos pateiktų vardų prigijo dabartinėje vartosenoje. ABstRACt the article deals with the names of the genera of flowering plants given by Jurgis which pabrėža coined by way of terminologisation of colloquial words of Ambraziejus pabrėža in his 1843 work Taislius augyminis (“the system of plants”), that time. the article contains analysis of the semantic motivation behind the names of the genera of plants, in which the names for plant genera he had created are compared with the names in povilas Matulioniss Žolynas (names of plants), Lietuviškas botanikos žodynas (A Lithuanian Dictionary of Botany), Lietuvių kalbos žodynas (A Dictionary of the Lithuanian Language), and Botanikos vardų žodynas (A Dictionary of plant names); also, it lists the names of plant genera in pabrėžas work that have taken root in current usage. 176 BEnDRInĖ kALBA | 96 ĮVADAs Jurgis Ambraziejus pabrėža (1771-1849) è conosciuto come uno dei XIX a. presentato come pirmosios pusės produktyviausių žemaičių autorių, palikusių didžiulį rankraštinį palikimą. Iš jo minėtini pamokslai, botanikos, medicinos, geografijos darbai. „Šiandien J. pabrėža, įvertinus jo iškilų gyvenimą ir veiklą, įžvalgus gamtamokslininkas (botanik, botanikos pradininkas, geografo, autore del primo lietuviško geografijosėlio), jautrus gydytojas (liaudies propaguotojas medicinos), saggio švietėjas (istruti sono principalmente come nuoširdus dvasininkas (kunininkas, tojas, mokslininkas, menininkas, bibliofilas, poetas) ir tik galiausiai, nors pranciškonas tretininkas, pamoksligas, oratorius) (Oželis: 2020 10). J. A. pabrėžai vivente condizione non fu pubblicuito nemmeno uno suo lavoro, solo lingua Lituanea leisto giornala Dirščiova editore kunigo Antano Miluko iniziativa 1900 m. fu stampdita parte del didžiausio J. A. pabrėžai manoscritto, Botaninto pavadika o Taislius auguminis. a. kalbininkės dr. Ritos Šepetytės preparati e pubblicati qualche suo lavoro: Taislius augyminis (I t. 2009, II t. 2014, III t. 2015), Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija (2019), Pamlaioks vairingose materiali, dire Ambroziejaus XXI Pabrėžos (2020). particolarmente dieli J. A. pabrėžos nuopelnai Lithuanian botanikos mokslui, perché lui primo descrisse žemaičių augalus gimtąja kalba, fu primo botanikos terminų žodynų autorius (plačiau žr. Dagys 1972: 1525), primo presentò principi del lavoro dei nomi di piante lenkų kalba parašytame straipsnyje Uwagi tycząkiecesię ułożenia doskonałey Flory Żmudzy. Miłosnikom Flory Żmudzkiey i znawcom języka żmudzkiego, poswięcone (pastabos, tocijące tobulos Žemaičių floros sudarymą, 1834). Minėtą artiklą 19221923 m. Cosmos giornale pubblicavo Jurgis Elisonas, 1921 m. lo trovatoęs kretingos monasterolyno librogyne tra J. A. pabrėžos handraščių. J. A. enfatėža nell'articolo scrive, come dovrebbe creare nomi genziali, che essi corrispondano allo spirito della lingua žemaičių: 1) il nome dovrebbe indicare caratteristici caratteristiche delle specie gentes; 2) il nome può essere vertinys dal latino linguì sistematatikos; 3) latyniškos sistematikos nome genteso vivaąją šnekamąją kalbą, a conoscendo che lo stesso pianta può essere skirtinaugalo proprietà. J. A. pabrėža non volta enfatizza, che il nome dovrebbe indicare però reiktų osservato, che oggi qualche volta difficile stabilire, se il nome della pianta è vertinys, o dei linguaggi lituani darinys, perché maggioranza nomini latyniškų latynų kalboje è motyvuoti, pritaikomas taip, kad jo galūnė ir skambesys atitiktų žemaičių kalbos dvasią; 4) vardas gali būti sudarytas iš būdingo žodžio šaknies ir -iškės (Elisonas 1923: 291). Reikėtų pabrėžti straipsnyje J. A. pabėžos išryškintas svarbias augalų vardų kūrimo nuostatas: pagrindiniu augalų vardų šaltiniu jis laiko riflette caratteristica di quel pianto. m. J. A. pabrėža baigė scrivere la più importante suo gai įvairiose vietose vadinamas, siūlo rinktis, šių laikų terminais kalbant, motyvuotą vardą – priskirti augalui tą vardą, kuris parodo ryškiausias to AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 177 lavoro scientifico Tayslós augumyynis kóremy taalpynas augimys ligszioł raastosys teyp būdingas augalo savybes. kaip galimą jis nurodo lotyniško vardo vertinį, muusosys kayp nekorios swetszaalys só prijungymó abładny prawa weykała yr sóraaśźima waarduu 1843 paprastuuju teyp źemaytyszku, kaypo pruusyszku, łaatyszku, yr Z. T. Prączyszkaus yszdóuts meetusy 1843 (~ taislius augyminis, nel quale talpinasi augymės ligšiol rastos così mūsuose come nekurios svetšalės su prijungimu abladniai prajovo veikalo e surašimo nomų paprastų taip žemaitiškų, kaip prūsiškų, latviškų, irų vardų taislinių žemaitiškų su latyniškais. per kunigą Ambrozėjų pabrežą buvusį koznadiejų ir mokytojį kretingos mokslinyčioje, tercijoro Z. sz. pranciškaus rilasciato duranteose 1843). waarduu tayslyyniu źemaytyszku só łotiinyszkays. Par kónyga Ambroziejó Paabreźa bówósiiy koznadyiy yr mookitojii Kretingos mokslyniićźioy, tercyorió quest'operato verrà qui di seguito chiamato abbreviati Taislius augyminis1. patį manuscriptį, che costituisce 1042 pagine (LXII p. pratarmės e 980 p. testo), la seconda loro titolare. Scrivendo botaniką, iniziata dalla morfologia. così fece e J. A. emphėža: la sua Taisliaus įžanginė parte è morfologia delle piante, o organografija (Dagys 1972: 16). La seconda parte del manoscritto di 980 pagine dedicata alle piante sistematiche, in cui descritte 643 specie di piante ziedine e 158 specie di piante sporine e funghi. Žiedinių augalų genčių vardus, raccontus Taisliuje augyminiame, esaminò Robertas Gedrimas. Egli ha abbastanza dettagliatamente analizzato sudurtinių e preesaginių žiedinių planteų genčių J. A. pabrėža kūrė apie aštuonerius metus (1835–1843)“ (subačius 2009: 10). Jau iš veikalo pavadinimo galima suprasti, kad jame pateikta augalų sistema, kuri apima ne tik pas mus augančius augalus, bet ir kai kuriuos svetimšalius, duodami žemaitiški, lotyniški, prūsiški ir latviški jų vardai. kaip pastebi botanikas Jonas Dagys, botanikos „terminija susideda iš 2 dalių: morfologinės ir sistematinės. pirmoji reikalinga augalams aprašyti, vardų darybą (Gedrimas 2004: 182196; 2005: 8192). 1 Il titolo del manoscritto, che iscritto non J. A. pabrėžos manco (Šepetytė 2009: 7), įsivėlė errore, ją pirmas pastebėjo Giedrius subačius. Būdvardžio augyminis fondinis parola è J. A. pabrėžos vartota augymė. J. A. pabrėžò la lingua e scritybà più largamente riguardo. G. subačiaus (1996: 10–113; 2009: 9–28) straipsnius. 178 BEnDRInĖ kALBA | 96 J. A. pabrėža žiedini piante scorsestè in 23 gaujas (klases), e 24-ojoje gaujoje descritè bežiedžius, t. i. sporinius piante e fungus. J. A. pabrėža rėmėsi in tre principali modi di creazione dei termini: 1) terminizavimu, 2) naujadarų daryba, 3) prestinimusi da altri lingue. terminiziati semplici di quel meto schnekamosa delle parole e schnekamojoje del linguaggio vartati dei nomi delle piante sono per 28 proc. di tutti gli žiedini delle piante genčius nomi. principale J. A. fabbrėžola metodo di creazione dei nomi delle piante fu naujadarų daryba (žr. Gedrimas 2004: 185). In questo articolo vengono esaminati quelli Taisliaus vegetiminio žiedini delle piante genčių nomda, che J. A. pabrėža ha creato terminizavęs prustatuosius schnekamosios lingua parole, t. y. suoi tarmės parole. modo creato così dei nomi genziali di piante Taisliuje augyminiame è molto pochi, nell'articolo analizzata solo 20 genziali nomi. La maggior parte della J. A. pabrėžos terminizuoti genčių vardų costituisce schnekamojoje calboje usare liaudiniai nomi di piante, che non sono l'oggetto di questo articolo. Atskiro dello studio, destinato J. A. pabrėžos nomi delle piante, creatiim modo terminizazione, fino adesso non è stata effettuata, tad in questo articolo nuovo è che vengono esaminati J. A. pabrėžos nomi delle piante, che egli ha creato terminiziando pronttuosius parole del linguaggio. Gedrimas, che solo analizzando J. A. pabrėžos guida della geografia terminus, discussé terminizavimą semplici parole a vari concetti di geografia inseriti (Ged rimas L'obiettivo di questo articolo 2003: 121–126). determinare, quali sono i nomi dei genti di piante fiedine che J. A. pabrėža ha creato terminizuando semplici a quel meto schnekam language, e scopo di raggiungere i seguenti compiti: J. A. Botan botan botanics analizza la motiva dei geniti delle piante da esaminare, confrontando i nomi dei geniti di piante di Lituania con i nomi dei povilo Matulionio, Lituviškės, Jodyne, Jodyne, Jodyne, Jodyne, Jodyne, Jodyne, Jodyne. esaminando i nomi delle piante applicati descritomassi, gretinamassi, semantiche analisi metodi. 1. tEORInIs pAGRInDAs nello standard internazionale Terminology work principles and methods (terminologijos darbas principai ir metodai) come uno dei terminų kūrimo metodų indicato l'uso delle forme esistenti del linguaggio, e le forme esistenti possono essere utilizzate per nuovi termini kurti utilizzando tali metodi dei terminų kūrimo come konversija, terminizavimas, semantinis perkėlimas e AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 179 skolinimasis. terminizazione è un processo, quando commrinesa espressione linguistica trasformata in un termine (IsO 704; 2022: 6768). similamente terminizavimas definìbile e di altri autori stranieri, indicando che durante questo processo una parola o frazė della comunrinesa patturiamo termine, reiškiančiu concetto a specialiojoje kalboje (žr. Valeontis, Mantzari 2006: 7; Gt; Eurotermbank). La terminologia liteva definisce il concetto di terminizazione più ampiamente che nelle menzionate opere di autori stranieri: descrùdinando terminizavimą si parla non solo di semplici parole del linguaggio comune, ma anche di termin termin terminazioni di parole o posakias pavertimă, e questo processo comprende tutti i consuasti modi di cambiamento dei significati di parola (perkeltinės reikšmės formavimą(si), significazioni e siapausimą) (žr.: keinys: 1991; klimavičius: 4; 2006: 5512; kaulakien: 2001: 28; Gedrimas 2003: 64; kvašytė 2005: Šalka terminologijos ir lietuviškoji terminologijos (1925, 1927, 1934), che ha pubblicato 76; Jakaitienė 2010: 191; Gaivenis 2014[1983]: 131–135; 2014[1996]: 26–27; 2014[1997]: 4–7; 2002: 51–53). Jau pirmame teoriniame lietuvių terminologijos darbe – filosofo stasio quattro numeri di terminologia. Diciendosi tre principali fonti dei termini, come il primo indica adattamento delle parole della lingua delle persone alla questione della terminigia e distingue quaturis modi, come le parole della lingua delle persone sono introdotte in una terminija scientifica: a) del termine della lingua delle persone; (b) prolestimo del significato della parola; c) restringimento del significato del termine; d) elevnojimento del significato della parola secondo analogiją (Šalkauskis 1927: 12). tiktina attenzione, che i terminologi dal XX a. 8-oio decenni, diversamente da s. Šalkauskis, distingue solo tre modi di cambio dei significativi delle parole, e tale distinzione può essere spiegata nel fatto che sia la parola significativi prplėtimas, sia il restringimento terminizzando una parola è la sua precisazione. In qualsiasi caso le parole semplici, entekę nel sistema dei termini, ottengono specialią, definita significanza (keinys 1980: 64). Nei lavori dei terminologhi Lituani, discussi al processo, quando la semplice parola pervertita termine, inseriti usati termini varia: terminologizzazione (keinys 1980; Gaivenis 2002), terminologizavimas (Gaivenis 1983, 2006; stunžinas 2007, 2018), terminizavimas (klimavičius 1996; Gedrimas 2002), terminizacija (Gaivenis 1997, 1996; kaulakienė 2001; klimavičius 2003; kvašytė 2005; LtB; Jakaitienė 2010). Reginas kvašytės ritiene, per parlar di parole pavertimą terminii sarebbe meglio basarsi conceptoka termini- 180 BEnDRInĖ kALBA | 96 nija, t. y. terminų visuma, todėl logiška ir trumpumo reikalavimą atitinkanti forma esti terminizzazione (o hibridina forma con lietuviška preesaga susiformavo e la loro terminizavimas)“ (kvašytė 2013: 134). Manau, kad minimi termino variantai terminizacija2 ir terminizavimas yra sistemiškesni, galima sakyti, kad jau tradizione di consumo, tad articolo vartoju terminą terminizavimas, solo citazioni presentati autorių vartoti terminai. come osserva kazimieras Gaivenis, terminologizzazione più spesso strurina piuttosto che platina ekstenzione di parola, lo rende concretesissimo (Gaivenis 2002: 29). questo notiamo e analizzando J. A. pabrėžos lavoro presentati i nomi delle piante, terminų motyvaciją e la sua importanza regardima nevienodai3. alcuni terminologi particolarmente nes J. A. pabrėža terminizuotiems paprastiesiems žodžiams suteikia konkrečią specialią reikšmę – pagal panašumą ar kokį nors kitą požymį įvardija konkrečią augalų gentį. Aiškinantis, kaip ir kokiu būdu buvo sukurtas terminas, paprastai ieškoma įvardijimo motyvų, tad kyla motyvacijos klausimas. terminologijoje į enfatizzano l'importanza della motivazione, ad esempio, sabela Fernández-silva, adeguamissimo tipos terminò, poiché essi non solo ampiamente rappresentano il concetto, ma anche la loro forma Judit Freixa ir Maria teresa Cabré nurodo, kad motyvuoti terminai atrodo mostra parte del concetto (Fernández-silva et kt. 2009: 21), i moty termini aprirono la porta alla comprensione dei concetti, poiché permettono il concetto di essere rapidamente ed efficacemente identificato (Fernández-silva et kt. 2009: 24). sergiusz Grinev-Griniewiczius ritiene che la motivazione aiuta più facilmente a capire e imparare la corrispondente concezione. secondo lui, creando nuovi terminus più ampiamente sono utilizzate strutturali e semantica motivazioni. strutturūd, la loro struttura indica il loro significato. semantica motivazione si verifica in parole, che contengono un significato secondario, che può essere preveduta sulla base del significato primario rinė motyvacija matoma žodžiuose, sudarytuose iš jau žinomų reikšminių (Grinev-Griniewicz 2011: 34). terminizazione modo creati termini a termini struttururinè o darybos motyvacija nebūdinga, perché terminim essi sono diventati non darybos modo, tad darybos sintomi di non hanno. In questo caso possiamo parlare solo di semantica motivazione, 2 Jonas klimavičius scrisse che terminus terminografija, terminizzazione, transterminizzazione, determinizzazione 1970 m. rudenį parvežęs iz kijevo (klimavičius 2002: 133). termini di creazione di domande (Myking 2009: 3953; 2020: 630). Motivazioni classificazioni o ją turim allora, quando la parola viene utilizzato perkeltine senso, cosa denominato non semplicemente, e griebiantis già esamo parola, nesudaromas nuova parola, k. Gaivenis terminų motyvacijai molto significazioni neteikia. secondo lui, motivati i 3 Johanas Mykingas, nagrinėdamas įvairių autorių teorinius terminų kūrimo modelius ir aspektus, savo darbuose gana išsamiai analizavo motyvacijos sąvoką kaip vieną iš svarbių termini più facilmente innamorati e più velocemente determinati il loro posto nei microsistemi apžvalgas dar žr.: Gaivenytė 2000: 19–25; Gritėnienė 2006: 24–29; Lubienė 2015. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 181 terminia. però in generale motivacia terminijoje non ha dediamo vaidmens, perché puikiausiai usati e completamente non mottivi termini, così come svetimžodžiai, la cui motivacija ci completamente tik atsiranda nauja (metaforinė ar metoniminė) reikšmė (Urbutis 2009: 73). non capita. […]...> motivazione più importante a termini specifici che a ginnetici (Gaivenis 1998: 91). Secondo me, nella terminologia la motivazione è importante, perché il termine motivato è facilmente comprensibile e be definities, tuttavia bisogna riconoscere che non di tutti i termini terminiziati la motivazione è aiški e la possiamo capire. qualche volta diventa difficile risalire i motivi dell'avvenimentamento di alcuni concetti a causa individualaus approccio dei loro creatori o solo loro conosciuta analogia, secondo la quale essi scelgono terminizzare il comune linguaggio parola. indagando la motivazione dei nomi delle piante nord panevėžiškių patarmėje, Aurelija Gritėnienė enfatizza, che la motivazione del nome spesso letta lo stesso innominatiamois cosa, le piante hanno particolarmente molti distintibili attributi, tad e le loro denominazioni motivazione è molto diversa. tuttavia anche in questo caso, quando la categoria stessa costituisce presupposto motivazione diversirovei, spesso è così che la scelta del nome decide non solo l'essenziale distintivo tratto della pianta, ma anche casuali associazioni, laki fantasia e creatività dei nagrinėjant J. A. pabrėžos sukurtus augalų vardus galima ne tik atsekti jų sukūrimo motyvus pagal būdingus požymius, bet ir pamatyti autoriaus fantaziją ir kūrybingumą. „paprastų terminologizuotų žodžių turinys gali gerokai pakisti. terminas consumatori (Gritėnienė 2006: 27). quest'ultima scienziatrice minčia c'ebbe da neretai tokie terminai, nepaisant vieno iš tradicinės terminologijos reikalavimų – stilistinio neutralumo, yra ekspresyvūs ir skiriami prie metaforinių terminų. k. Gaivenis pabrėžia, kad terminologijoje vaizdingumo dažniausiai nevengiama tada, kai siekiama išryškinti skiriamąją (distinktyvinę) terappoggiare, perché įgaina speciali dei semă, cui la semplice parola non ha (Gaivenis 2002: 53). minų funkzione. Espressivi termini spesso vengono creati kitos, dažnai griebiamasi vaizdingo lyginimo. Vaizdingumo neišvengiama nella terminologia sistematica, perché qui, per separare una pianta o animale specie o gentì da e quando, al distintivo trait viene considerato tyrėjo impressionis, che gli fanno 182 BEnDRIn kALBA | 96 denominato pianta o animale, oppure soggettivamente valutate delle quale caratteristica di pianta o animale (Gaivenis 2002: 4546)4. przemysławas Dębowiak e Jadwiga Waniakowa, analizuandosi semantica motivazione dei nomi delle piante, sottolineano che metaforiniai nomi delle piante, quindi gausu botanikos nomenklatūroje, sono antriniai nomi, cui quantilocina classificazione: 1) aspetto delle piante; 2) proprietà delle piante; 3) luogo di diffusione delle piante; 4) consumo delle piante (Dębowiak, Waniakowa nu atveju reikėtų iššifruoti metaforos pagrindą, t. y. pirminę motyvaciją. Jie pateikia keturis pagrindinius veiksnius, lemiančius augalų vardų seman2019: 175176). 2.AUGALų GEnČIų NARDAI, sUkURtI tERMINIZUOJAnt pApRAstUOsIUs kALBOs VOŽIUs Augalų genčių vardai, J. A. pabrėžos creare terminizzando smarrtuosius parole del linguaggio, sono metaforiniai terminai, poiché, sulla base del pianto propriybėmis o di un certo similitudine in un oggetto, cui questo segno è caratteristico, il nome dell'oggetto viene trasferito al pianto. Aiškinantis dei generi di piante esaminati įvardijimo motyvus pirmiausia žiūrėta, kuo ta augalų gentis išsiskiria, kurią paprastojo žodžio reikšmę ėmė J. A. pabrėža, kuriuos augalo būdingus bruožus jis iškėlė, ar tą motyvaciją galima paremti išleistuose augalų vardynuose ir kitoje botanikos literatūroje pateikta informacija. J. A. pabrėža terminizavo paprastuosius žodžius augalų gentims pavadinti pagal augalų išvaizdą, naudojimą ir savybes. 2.1. Nomi, creati in base all'aspetto della pianta Maggiormente parte a discussi piante nominare, anche cinquolikai da ventisimmi, J. A. pabrėža prėmė i semplici parole del linguaggio, con cui metaforiamente avvicinò piante in base žiedų, žiedynų, vaisių, semi e fogli da sembianza. Nomi, motyvuoti žiedų e žiedynų ispaizda. è la più abbondante gruppiella di gene di piante. Josus nomi J. A. pabrėža ha creato basandosiis žiedų e žiedynų forma e colore. La maggior parte dei parole semplici terminizzata secondo žiedų e žiedynų forma: 4 Circa vari settori lietuviškus metaforini terminus già non poche scritta, cfr. : Baltrūnaitė 1998: 3647; Gaivenytė 2000: 1925; stunžinas 2006: 6273; 2018: 5692; Vladarskienė baydikła 2012: 8392 e kt. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 183 (~baidykla). Himantoglossum. (Zungenorchis. Willd.) (tA 639/ II 4615). questo è orchidei famiglia gentis, la cui žiedų lūpa composta da tre parti, e la parte mediana è benissimo ilgesnė rispetto altra e sustortuusi, quindi žiedas sembra abbastanza striso. Matyt, J. A. pabrėžai egli trovava negražus, perciò così e chiamò questa pianta, zr. MnE; plg. 2 baidykla zr. baidyklė: 4. p bot. Himantoglossum LkŽe; Himantoglossum žr. Aceras (Gudžinskas 1999: 80), Aceras beragis (Gudžinskas 1999: 21); bóbórółs (~burbulas). Trollius. (Kugelranunkel. Bluff.) (tA 38 II 219/1). A questa pianta nominare J. A. pabrėža scelse la parola burbulas a causa della forma degli žiedai, questo conferma e Lietuviškas botanikos žodynas (LBŽ): Tróllius europaeus (lat. trulleum apvalus indas, sen. germanai chiamavano questa semplice pianta Rolla, Goldrolla, taigi visurė pabrėžiamas appendimismo di apvalus, poiché gli žiedai della pianta sono apvalus, rutuliški) asis burbulis (Mln), sin. burbulo (F6) LBŽ 355; burbulo 6. Rs bot. burbulis, potvinkis (Trollius europaeus): krp7 LkŽe; ancora sr. Gritėnienė 2006: 6465; kooćźiéłs (~kočėlas). Alopecúrus (tA 51/ I 185), plg. Alopecúrus (gr. alopex lapė, ura uodega; žiedynas remena lapės uodegą) pašiaušėlis (Mln), sin. kočėlas (p) LBŽ 16; kočėlas (brus. кaчaлa) [k], J, R 3. LBŽ bot. varpinių famiglia piantaas, pašiaušėlis (Alopecurus): p LkŽe. S'i genčiai chiamini presota šnekamojoj kalboje vartot slavizmas. si nota che J. A. emphėža lo ha scelto non seguendo il termine latyniško motyvacija; plg. Aloperus (35) soprannominato kočėlu per l'aspetto žiedyno (d'adesso norminis nome gentes pašiaušėlis) (Jankevičienė 2009: 35); kraamy (~kramė). Échium (tA 143/I 279). Questa genties nome, creato terminizavus tarmės parola, motyvacija coincide con latyniško pialo nomo motyvacija, plg. Échium vulgáre (gr. echis gyvatė, giallys; nome gr. echion sono stati chiamati varieirūs Borraginaceae famiglia 5 po fonti santrumpos tA duodamas manraščio pagpagio numberis, e po pasvirojo brūkšnio pubblicuoto lavoro tomas e pagpagis. 6 F = J. Fiedorowicz. Katalog roślin dziko rosnących i niektórych przyswojonych około Iłłukszty przez X. Jozefa Fiedorowicza od roku 1818 aż dotąd postrzezonych i zadeterminowanych, według Układu Linneusza roku 1851 napisany. Nazwiska roślin po łacinie, po polsku i po litewsku (rankraštis). 7 po dvitaškio vengono fornite località di, da cui dizodyne data esempi, santrumpos. BEnDRIN KALBA 190 | 96 Paragonando discussi J. A. pabrėžos sukurtų žiedinių augalų genčių vardų motyvaciją su loro latininiškų vardų motyvacija, si può notare che solo šešių vardų motyvacija sutampa (žr. 1 lentelę), però dire che in tali casi J. A. pabrėža sekė latyniškais vardais, perché sia latyniški, sia J. A. pabrėžos creare vardai indica il principale segno vegetalo. 1 LEntEL. Lotyniški e lietuviški nomi di gene di piante, la cui motivazione coincide Lotyniškas cognome Lietuviškas cognome Įvardijimo motto Trollius burbulas Apvali žiedų forma. Échium kramė Gli Ziedai simili sono in vivio testa. Lýchnis fuocora Ryški žiedų coloreva. Corispérmum blakė Vaisiai similiūs in blakes. Senecio žilė peržydėjusio augalo sėklų skirstukų spalva panaši į žilų plaukų spalvą. Rúbia rauda Dal pianto chicnei ottenuto redones dažas. Da aptartų J. A. pabrėžos Taisliuje augyminiame pateiktų augalų genčių vardų, che ha creato terminizavęs prasstuosius šnekamosios kalbos žodžius, pusė vardų prigijo e ora forniti come ufficiieji di quei genčių vardi. tre nomi di gene delle piante žiedine utilizzati sono quelli stessi come e riportati J. A. pabrėžos lavoro: blizgė, gaiva e žilė. Šešių genčių vardų pakeista galūnė, essi già considerateitini galūnių vediniais: aklė, burbulis, geltė, pentinius, raudė, žydrė, zr. 2 lentelę. Attentino, che tale forma di nomi di queste piante, eccetto uno žydra, data già povilo Matulionio in plants vardyne Žolynas. Dalys II. Lithuanian plantsą žodynas ir augalų taislas (1906), questo primo Lituania stampdito dizionario botanico. p. Matulionis dicodyno prakalboje indicò delle fonti, con cui utilizzava, lista, e tra loro come primo primo la pubblicata 1900 m. in America J. A. pabrėžos Dictionary Botanika o Taislius auguminis (plačiau sr. Auksoriūtė 2019). tuttavia, come visto 2 tabella, p. Matulionis leggermente cambiò J. A. fabbrėžos nomi. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 191 2 LEntELĖ. Augalų genčių vardai terminografiniuose šaltiniuose J. A. pabrėžos Taislius J. A. pabrėžos vegetyminis Botanika oppure Taislius auguminis (1900) p. Matulionio Žolynas (1906) Lietuviškas botanikos žodynas (1938) Botanikos vardų žodynas (1998) blyzgy blizgė ria (~blizgė). (tA 451/ II Lunábliz273) 115 38 gė blizge 204 183 blizgė gaywa (~gaiva). sana (tA Lápgaiva 631/ II 453) gaiva 124 35 189 gaiva 171 źyly gaiva (~žilė). Senecio (tA 600/ II 422) žilė žile 14 žilė žilė 54 aklis 320 (~aklis). 273 Galeópsis (421 II 243) aklys aklė 110 29 149 aklė aklė 137 bóórbółs (~burbulas). burbulas Trollius. burbulis (389/ II 211) burbulis 116 59 355 burbulis 302 gełta (~gelta). Serrátu- (573/II 395) la gelta 125 54 321 274 gelte pętyns geltė (~pentinas). geltė pentinas pentinius Delphínipentinius um (374/ II pentinius 196) 142 23 116117 109 źiidra rauda (~rauda). – Rúbia (101/ I 237) rauda 146 raude 51 raudė 301 raudė 259 (~žydra). Muscari (244/ II 66) žydra 163 žydra 41 žydrė 226 žydrė 199 gaysra (~gaisra). – Lýchnis (tA 312/ II 134) gaisra 124 gaisrana 205 gaisrana 205 gaisrena 185 Separatamente discussibile il nome di genere gaysra (~gaisra). Lýchnis (312 II 134). Ora questa gentis è chiamata preesagos -ena vedinu gaisrena, plg. gaisrenaŽ BV 185. p. Matulionio Žolyne daodamas nome gaisrana su indicoda, J. A. pabrėžos raštų paimtas vardas, tas pats vardas pateiktas ir Lietuviškame che questo da botanikos ordodyne, solo con p. Matulionio nuoroda, e come sinonimo riportato J. A. pabrėžos gaisra, plg. gaisrana (Mln), sin. fuoco (p) LBŽ 205. 192 BEnDRIN KALBA | 96 IŠVADOs 1. Schnekamosios lingua parole terminizavimas J. A. pabrėžos Taisliuje augyminiame è secondoasi secondo produtvumą il suo applicato metodo di creazione dei nomi delle piante. Tredicinta trattati nell'articolo nomi di gene delle piante žiedine, creurtų terminando semplici schnekamosios lingua parole, costituiscono circa 12 proc. di tutti terminizuiti nomi di gene delle piante žiedine. 2. considerati ai nomi delle piante caratteristica semantinė motyvacija, essi distintiini presso metaforinių terminų. Molte piante genziali nomi, sukurtų terminizzando pronttuosi parole del linguaggio, motyvazione è aiški, solo dei nomi, che creare terminizzando abstrakčiuosius daiktavardžius (gaiva, meilė), inseritimo mottvai spėtini. 3. La maggior parte dei nomi delle piante J. A. pabrėža ha creato basandosi sull'aspetto della pianta anche quindici, e nove di loro motivarati uno dei più importanti caratteristica delle piante žiedì e žiedynì aspetto: forma (p.g.: burbulas, karūna, pentinas) e colore (p.g.: fuocora, žydra). cinque parole semplici terminiziate piante dei gentim innominati secondo i frisią o semi esepdą (blakė, blizgė, sraigė, tamsa, žilė) e uno secondo le foglie esepdą (lielė). solo due nomi di motivazione chiaramente legati all'uso delle piante (gelta, rauda). terminizuoti paprastieji žodžiai nurodo ne tiesioginį augalo naudojimą, bet jo rezultatą – iš augalo dalių gaunamą spalvą. Analizuojant augalų vardų motyvaciją atsiskleidžia J. A. pabrėžos kūrybiškumas, ypač tada, kai augalai pavadinami pagal paties autoriaus įspūdį ar asociaciją (aklis, baidykla, kazokas). 4. svarbu pastebėti, kad dauguma įvardijimo motyvų pasirinkta pagal būdingą augalo požymį, nesekant lotyniškais augalų vardais. nors šešių J. A. pabrėžos sukurtų vardų motyvacija ir sutampa su lotyniškų atitikmenų motyvacija, tačiau kai kurie jo terminizuoti paprastieji vardai non indica diretto seguimo ai nomi latiniškai (burbulas, kramė, fuoco). 5. metà discussi J. A. pabrėžos sukurtų žiedinių augalų genčių vardų (10 roje. notevole iš 20) vartosenoje prigijo ir yra oficialiai vartojami augalų nomenklatūche tre nomi fino ai nostri giorni giunse nepakitė, tali, quali siūlė J. A. pabrėža: blizgė, gaiva, žilė, penkių Taisliuje augyminiame pateiktų vardų galūnės afiksas buvo pakeista (burbulis, geltė, pentė, raudė, žydrė) e a uno dei nomi pridinius Matulesaga -ana (gaisrana, ora Matulrė) già nel 1906 p. in Lituania si aggiunse il nome di piante p. Žionio Žolyne, e žydrė su pakeista galūnefiksuotas Lietuviškės LLB (nome botanico 1938). AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 193 ŠALtInIAI LBŽ – Lietuviškas botanikos žodynas, red. J. Dagys. kaunas, 1938. LkŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas paulauskas, Ritutė petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). prieiga internete: www.lkz.lt. tA I – J. A. pabrėža Taislius augyminis. I–223, par. O. kažukauskaitė, R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. tA II – J. A. pabrėža Taislius augyminis. 224–776, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. tA III – J. A. pabrėža Taislius augyminis. 777–980, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. LItERAtŪRA Auksoriūtė Albina 2019: povilo Matulionio „Žolyne“ pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai. – Bendrinė kalba 92. prieiga internete: https:// journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/406. Baltrūnaitė Renata 1998. Metaforiniai terminai. – Terminologija 5, 36–47. BVŽ – Botanikos vardų žodynas, sud. R. Jankevičienė, Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1998. Dagys Jonas 1972: J. pabrėžos gyvenimas ir darbai. – Jurgis Pabrėža (1771– 1849), Vilnius: Mintis, 8–26. Dębowiak przemysław, Waniakowa Jadwiga 2019: semantic Motivation of plant names as a part of their Etymology. – The Landscape of Lexicography, eds. A. Villalva, G. Williams, Lisboa-Aveiro: Centro de Linguística da Universidade de Lisboa, Centro de Línguas, Literaturas e Culturas da Universidade de Aveiro, 173–200. prieiga internete: https:// shs.hal.science/halshs-02309857/file/DicionaristicaVI_tHELAnDsCApEOFLEXICOGRApHy.pdf. Elisonas Jurgis 1923: Iš pabrėžos nespausdintų botanikos raštų. – Kosmos: Gamtotyros ir jos šalimų mokslų laikraštis 3, 283–292. kaunas. Eurotermbank – Federated Network. prieiga internete: https://eurotermbank. com/. Fernández-silva sabela, Freixa Judit, Cabré Maria teresa 2009: Multiple Motivations in the Denomination of Concepts: the Case of „production area“ in the trminology of Aquaculture in French and Galician. – Terminology Science & Research 20, 21–38. prieiga internete: https://journal-eaft-aet.net/index.php/tsr/article/view/5845. BEnDRIn kOLPA 194 | 96 Gaivenis kazimieras 2014[1971]: qualche nomi di piante da J. pabrėžos raštų. Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 259260. Gaivenis kazimieras 2014[1983]: Questo quello da lietuviškos liaudinės specialiosios leksikos. Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 122136. Gaivenis kazimieras 2014[1996]: kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai. Terminologia 3, 2638. Gaivenis kazimieras 2014[1997]: terminizzazione e determinizzazione. – Terminologia 4, 47. Gaivenis kazimieras 1998: qualche pensazione sulla terminologia. Terminologia 5, 8992. Gaivenis kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: LkI leidykla. Gaivenytė Jolanta 2000: motivazione dei termini compositivi di fisica. Lituanistica 3-4(43/44), 1925. Gedrimas Robertas 2003: J. A. pabrėžos geografijos vadovėlio terminai. – Terminologia 10, 117134. Gedrimas Robertas 2004: sudurtini nomi di piante žiedine Jurgio Ambraziejaus fabbrėžos negozioale tayslós augumyynis. Terminologia di storia e orati problemi, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 182 196. Gedrimas Robertas 2005: priesaginiai žiedinių augalų pavadinimai Jurgio Ambraziejaus pabrėžos veikale Tayslós augumyynis (1843). – Archivum Lithuanicum 7, 8192. Grinev-Griniewicz sergiusz 2011: terminological Methods in the History of terminology science Terminologija 18, 2742. Gritėnienė Aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gt Bruno de Bessé, nkwenti-Azeh Blaise, sager Juan s. Glossary of Terms Used in Terminology. accesso internet: https://benjamins.com/catalog/ term.4.1.08bes. Gudžinskas Zigmantas 1999: Lietuvos induočiai augalai, Vilnius: Botanikos instituto leidykla. Gudžinskas Zigmantas 2010: Tradiciniai Lietuvos darželių augalai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. IsO 704:2022: International Standard: Terminology Work Principles and Methods. Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija, 2o pakart. ed., Vilnius: Vilniaus keinys stasys 1980: Terminologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. universiteto leidykla. AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 195 Jankevičienė Ramunėlė 1987: Vasarą žydintys augali, Vilnius: Mokslas. Jankevičienė Ramunėlė 2009: Jurgio Ambraziejaus fabrėžos Taisliaus botaniniai commenti e spiegazioni. Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis. I-223, Vilnius: Lithuanian Language Institute, 2947. kaulakienė Angelė 2001: terminazione: semantiniai dariniai ir vertiniai. – Terminologia 8, 2833. klimavičius Jonas 1996: dalla liaudies terminijos presso scientifica. Terminologia 3, 425. klimavičius Jonas 2006: Sukti, vyti, vynioti e loro vedinių sinonimija e polisemija gyvojoje kalboje, norminimo e terminizacijos bandymai. Terminologia 13, 4861. klimavičius Jonas 2002: kazimieras Gaivenis. Terminologija Lietuvių: teorie e gestkybos metmenys. Vilnius: LkI edykla, 2002, 148 p. Terminologija 9, 129147. kvašytė Regina 2005: Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: Šiaulių kvašytė universiteto leidykla. Regina 2013: Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi terminmikrosistema. Terminologia 20, 123139. Lekavičius Algirdas 1989: Vadovas vegetam conoscere, Vilnius: Mokslas. LtB Lietuvos Respublikos terminų bankas. accesso internet: https://terminai. vlkk.lt/. Lubienė Jūratė 2015: Mikonimai della Lituania: nominazione e motivativa. klaipėda: università di klaipėda editrice. Matulionis povilas 1906: Žolynas. Dalys II. Lituano dictionario di piante e piante di taislas, Vilnius: M. kutkos paustuvė, 1906. Myking Johan 2009: (yet another) taxonomy of Motivations. Terminology Science & Research 20, 3953. Myking Johan 2020: term Formation Is there a state of the Art? – Terminologia 27, 630. MnE Monaco Nature Encyclopedia. accesso internet: https://www.monaconatureencyclopedia.com/himantoglossum-hircinum/?lang=en. Oželis Remigijus 2020: kristocentrizmas kun. Jurgio pabrėžos pamokslų rinkinyje pamokslai vairingose materialiose. Insegnlai vairingose materiali, sakiti Ambroziejaus Pabrėžos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, pabrėža 9–25. Ambroziejus 1900: Botanika arba Taislius Auguminis, shenandoah, pa. stunžinas Robertas 2006: Lietuviški metaforiniai statybos terminai. – Terminologia 13, 6273. 196 BEnDRInĖ kALBA | 96 stunžinas Robertas 2007: 1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (delle risorse disponibili). Terminologia 14, 125134. Labanauskienė solvita, stunžinas Robertas 2018: terminizuotieji ir metaforiniai informatikos ir kompiuterijos terminai. – Auksoriūtė Albina, Gaivenytė-Butler Jolanta, Mitkevičienė Asta, stunžinas Robertas, Umbrasas Alvydas, Zemlevičiūtė palmira. Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. subačius Giedrius 1996: Jurgio Ambraziejaus fabrėžos žemaičių kalba. Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 8: Asmuo: tra nautos ir valstybės, terminija. Logos: Filosofia giornalista 1, 132. Šepetytė Rita 10–113. subačius Giedrius 2009: Jurgio Ambraziejaus pabrėžos Taislius augyminis (1843). – Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis. I–223, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–28. Šalkauskis stasys 1927: terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos 2009: pratarmė. Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius auUrbutis Vincas 2009: Verodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. gyminis. I–223, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 7. Valeontis kostas, Mantzari Elena 2006: the Linguistic Dimension of terminology: principles and Methods of term Formation. 1st Athens International Conference on Translation and Interpretation Translation: Between Art and Social Science, 1314 October. accesso internet: https: www.researchgate.net/publication/253024944_tHE_LInGUIstIC_DIMEntERM_FORMAtIsIOn_OF_tERMInOLOGy_pRInCIpLEs_AnD_MEtHODs_OF_ On#fulltextFileContent. Vladarskienė Rasuolė 2012: Metaforiniai ekonomikos terminai. Terminologia 19, 8392. VLEe Visuotinė lietuvių enciklopedija (variante elettronica), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 20012023. accesso internet: https:// www.vle.lt. Ricevuta 2023 11 16 accettata 2023 12 18 AlbinA Auksoriūtė. Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taisliuje augyminiame 197 ALBINA AUKSORIŪTĖ tERMInOLOGIsAtIOn OF COMMOn WORDs In JURGIs AMBRAZIEJUs pABRĖŽA’s TAISLIUS AUGYMINIS summary the article analyzes the names of the genera of flowering plants created by Jurgis which he coined by way of terminologisation of colloquial words of that time. In pabrėžas Taislius augyminis, terminologisation of the Ambraziejus pabrėža in his 1843 work Taislius augyminis (“the system of plants”), words of spoken language is his second most productive way of creating the names of plants. the twenty names of the genera of flowering plants created by way of terminologisation of colloquial words that this paper examined, account for about 12 per cent of all names of the genera of flowering plants created in this way. Research mostrò that the plant names analyzed are characterized by semantic motivation and can be attributed to metaphorical terms. the motivation for most names of plant genera created by terminologisation of common words is clear. nine plant names were created by pabrėža on the basis of the appearance of the plant: the shape and colour of the flowers and inflorescences (e.g., burbulas, karūna, pentinas, gaisra, žydra), five common words were made into terms to designate plant genera by the appearance of their fruits or seeds (blakė, blizgė, sraigė, tamsa, žilė), and one by the appearance of its leaves (lielė); the motivation behind two names is clearly linked to the use of the plants in questions (gelta, rauda), and the motivation for three names can only be guessed (aklis, gaiva, meilė). Half (ten out of twenty) of pabrėžas names of the genera of flowering plants discussed in the article have been adopted and are officially used in the nomenclature of plants. KEYWORDS: Jurgis Ambraziejus pabrėža, plant genera names, terminologisation, motivation, metaphorical terms. ALBInA AUksORIŪtĖ Lietuvių kalbos institutas petro Vileišio g. 5, Lt-10308 Vilnius [email protected] BEnDRIN KALBA 198 | 96 ALBINA AUKSORIŪTĖ pApRAstųJų ŽODŽIų tERMInIZAVIMAs JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs TAISLIUJE AUGYMINIAME sintrauka articolo analizzatiami Jurgio Ambraziejaus pabrėžos 1843 m. lavoro Taislius prrastuosius to meto šnekamosios kalbos žodžiai. Šnekamosios lingua augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs parole terminizavimas J. A. pabrėžos Taisliuje augyminiame è secondoasi secondo produtvumą suo modo di creazione dei nomi delle piante. Venticinti trattati nell'articolo nomi genziali di piante žiedine, creurtų terminando semplici parole della schnekamosios lingua, costituiscono circa 12 percenti di tutti terminizuiti nomi genziali di piante žiedine. lo studio mostrò che ai nomi delle piante in esame è caratteristica semantinė monis tyvacija, jie skirtini prie metaforinių terminų. Daugumos augalų genčių vardų, sukurtų terminizuojant paprastuosius kalbos žodžius, motyvacija yra aiški. Devynomi delle piante J. A. pabrėža ha creato in base all'esvaizda della pianta: forma e colore (p.g.: burbulas, krūna, pentinas, gaisra, žydra), cinque semplici parole terminisuate dei generi delle piante inseriti per i frisi (blakė, blizgė, sraigė, tamsa, žilė) e uno per la lapvaizdė (lieli), la motivazione di due nomi è chiaramente legata all'uso delle piante (gelta, rauda) e la motivazione di tre nomi (akelis, gaiva, meilė). metà discussi J. A. fabbrėžos sukurtų žiedinių augalų genčių vardų (10 di 20) vartosenoje prigijo e sono ufficialmente usati nella nomenklatūroje delle piante. ESMINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Ambraziejus pabrėža, augalų genčių vardai, terminizavimas, motyvacija, metaforiniai terminai. ALBInA AUksORIŪtĖ Lietuvių kalbos institutas petro Vileišio g. 5, Lt-10308 Vilnius [email protected]