Trisdešimt Jono Jablonskio konferencijų

Bend inė kalba / S anda d Language 2025, N . 98, p. 1–23 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2351-7204 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 I ena Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-12-03. Accep ed: / P iim a: 2025-12-11. 1 TRISDEŠIMT JONO JABLONSKIO KONFERENCIJŲ Thi y Con e ences o Jonas Jablonskis IRENA SMETONIENĖ Vilniaus uni e si e as Taikomosios kalbo y os ins i u as ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5165-8078 h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.09 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Skai an apie isdešim Jono Jablonskio a du pa adin ų kon e encijų, gali kil i klau- simas, kodėl joms pasi ink as bu o bū en Jablonskio, o ne ki o iškilaus kalbininko a das. Jablonskį bu o įp as a sie i su no minimu, odėl y a ekę gi dė i iš k i ikų, esą ai siau am kalbos dalykui ski os idinės kon e encijos, a giai galinčios pasiek i a p au inį lygį. Tačiau kon e encijų o ganiza o iai į odė, kad aip e inan ys Jablonskį neišmano jo isos eiklos, jo jėgų, a iduo ų Lie u os mokslui, kalbai i isuomeniniam gy enimui. Š ai is o ikas Eligijus Raila pag indiniais šiuolaikinės lie u ybės ideologijos kū ėjais i mode niojo lie u iškumo s ulpais laiko Joną Basana ičių, Vincą Kudi ką i Joną Jablonskį, ik pas a ojo isuomeninė i poli inė eikla iki šiol bu o ap a iama p abėgom (ž . G iga a ičius 2021). Šią sp agą šiek iek užpildė Algi do G iga a ičiaus pa eng a knyga „Jonas Jablonskis poli ikoje i isuomenėje“ (2022). Be abejo, Jablonskis siejamas su lie u iškos pedagogikos p adžia i eo iniu jos pag indimu. Jis daly a o konku sinėse komisijose, sp endžiančiose lie u iškų ado ėlių kokybės klausimą, kėlė ado ėlių klausimą spaudoje, ašė jų ecenzijas. Jablonskis pa engė pi mą o icialią lie u ių kalbos p og amą p adinei mokyklai. Aišku, Jablonskis ne i už Lie u os ibų žinomas kaip lie u ių kalbos kū ėjas, no min ojas puoselė ojas, mokslininkas. 150-osioms kalbininko gimimo me inėms ski a 2010 m. a p au inė mokslinė kon e encija „Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is“ ap ėpė daugelį Jablonskio eiklos aspek ų, ad šiandien į šią iškilią asmenybę ž elgiama daug plačiau, odėl jo a du pa adin- os kon e encijos apo a pdisciplininės, įdomios ne ik ling is ams. P ieš konk ečių kon e encijų apž algą da bū ina pasaky i, kad ai y a bend a Vil- niaus uni e si e o i Lie u ių kalbos ins i u o inicia y a. Iš p adžių kon e encijos eng os bend ai, ėliau, joms išaugus į a p au ines, pamečiui. Išsky us 4-ąją, isos kon e encijos yko a ba Vilniaus uni e si e e, a ba Lie u ių kalbos ins i u e i maždaug uo pačiu laiku: ugsėjį, spalį, lapk i į. 2 1993 m. Jono Jablonskio kon e encija „Linksnio ka ego ija i linksnių a o- jimas“ Kaip „Gim osios kalbos“ K onikos sky elyje 1994 m. pi mame nume yje ašė Ri a Miliūnai ė, „[B]end omis Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os i Lie u ių kalbos ins i u o kalbininkų pas angomis spalio 11 d. Uni e si e o ilologijos akul e e į yko Jono Jablonskio kon e encija „Linksnio ka ego ija i linksnių a ojimas“. Tai da y i bu o suma- ny a p ieš ge okus me us i k uopščiai eng asi. S a s y a, kokią k yp į pasi ink i šiam – ikė ina, neka iniam enginiui, kuo jis u ė ų ski is nuo ki ų panašių e ka čiais engiamų i u bū adicinėmis apsiančių Būgos, Balčikonio, Kazlausko i ki ų kon e encijų“ (Mi- liūnai ė 1994). Pi mojoje Jablonskio kon e encijoje s eng asi sude in i g ama ikos eo iją i p ak iką, odėl kon e encijos p anešimai (jų bu o pe skai y a 13) suski s y i į d i dalis. Pi moje dalyje A. Valeckienė kalbėjo apie pi mines i an ines linksnių unkcijas, V. Labu is – apie linksnių o mų asime iją su unkcijomis bei seman iniais aidmenimis, A. Paulauskienė – apie šauksmininką kaip linksnių pa adigmos na į, J. Šukys – apie neiginio i ikslo kilmininką Donelaičio „Me uose“, S. Valen as – apie linksnio ka ego iją poezijoje, A. Vidžiūnas – apie J. Jablonskio požiū į į į ai ius mo ologinių o mų s y a imus, g e ybių e inimą. An oje dalyje kon e encijos daly iai klausėsi P. Kniūkš os p anešimo „Ypa ingesnės s e imžodžių o mos“, L. G umadienė kalbėjo apie linksnių a ojimą Punsko šnek oje, E. Valiuly ė paly- gino kons ukcijų p o i pe su galininku a oseną i jų san ykį su no ma, anglis ė I. Šeškauskienė g e ino kai ku ių anglų i lie u ių kalbos p ielinksnių seman iką. 1994 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos no mos i a osena“ Kon e encija yko lapk ičio 11 d., pe skai y a 20 p anešimų, p anešėjai a yko i iš Šiaulių, i iš Kauno (Vileikienė 1995). Bend ajame posėdyje skai y i p anešimai „G ama inės no mos unkcijų a ž ilgiu“ (V. Labu is), „Kalbos kul ū os dės ymo sa i umai echnikos p o- ilio aukš ojoje mokykloje“ (L. Ba zdžiukienė), „Ką laimime i ko ne enkame no mindami kalbą“ (P. Kniūkš a), „Ling is inė inka“ (L. G umadienė), su nauju Lie u ių kalbos ins i u- o Kalbos kul ū os sky iaus da bu – kalbos a kybos in o macine baze – supažindino J. Vi- leikienė. Du p anešimai bu o ski i kalbos kul ū ai užsienyje. Tai E. Jakai ienės p anešimas „Bend inės kalbos ugdymo p oblemos No egijoje“ i L. Laužikai ės „Danų bend inės kalbos p iežiū a“. Da bą ęsė ne d i sekcijos, ski os p ak iniams no mos dalykams. Anali- zuo as neapib ėž o kiekio i isumos sky imas bei aiška (J. Š amba y ė), kons ukcijų užmi š i ką i apie ką san ykis su no ma (E. Valiuly ė), kalbų kon ak ų į aka dalykiniam s i- liui (R. K ašy ė), e d ės p ielinksnių a ojimas i jų eikšmės lie u ių bei anglų kalbose (I. Šeškauskienė), p ekių i pa iekalų pa adinimai algia aščiuose (A. Kupčinskai ė), eiks- mažodžio p iduo i a ojimas (D. Vainauskienė), padaly io a ojimo klaidos diplominiuose da buose (V. Žilienė), p iešdėlinių žodžių klaidos echnikos kalboje (V. Celiešienė). V. Ga liauskas kalbėjo apie Suginčių pa apijos ie o a džių no minimą i a oseną, V. Rimša – apie įsi aizduojamą bend inę bal ų kalbą, A. Malakauskas – apie ki čia imo g e ybes ečiajame DLKŽ leidime, sis eminius ki čia imo klausimus g ildeno V. Vi kauskas, p iesaginių a dažodžių ki čia imo no mas – A. Vidžiūnas. 1995 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos kul ū os diegimo p ak ika i me odika“ Nuosekliai plė ojama min is, kad kalbos eiškinių negalima ma uo i ienu ma u. P. Kniūkš a eigė: „Kalbos kul ū os da be bū ina ski i ik ąsias (didžiąsias) kalbos sis emos i kodi ikacijos klaidas. Iš an ųjų nede a da y i mi inų nuodėmių, juo labiau dėl jų niekin i i užgaulio i kalbos a o ojų, kaip dažnai da oma“ (KTTS 1995: 5). Kalbė a i apie ai, kad 3 no in ge- in i lie u ių kalbos būklę eikia y imų, kokia y a kalba ap a iamuoju me u, kas lemia kalbos kokybę (V. Labu is). Palies i eikšmės skolinių a ankos (D. Mikulėnienė), kalbos konsul acijų (A. Kupčinskai ė), kancelia inės kalbos duomenų kompiu e iza imo (D. Vainauskienė), kalbos kul ū os diegimo Lie u os ele izijoje (I. Sme onienė), s e im a- džių ašymo (M. Tamošiūnas) klausimai. L. G umadienė p is a ė anglišką kodų eo iją, ku- ią galima p i aiky i i lie u ių kalbai, J. Š amba y ė pasiūlė į kalbos kul ū ą žiū ė i kaip į madą i ją o muo i. G ilden a i no min ojams ak uali ema – isuomenės požiū is į kalbininkus (R. Miliūnai ė, L. Vaicekauskienė). Daug dėmesio ski a i specialybės kalbos mokymui aukš osiose mokyklose (J. Pab ėža, Z. Alaunienė, L. Ba zdžiukienė, V. Žulienė i R. Žukienė, E. Moly ė, V. Liolienė, L. Pečku ienė i V. Žilinskienė). 1996 m. Jono Jablonskio kon e encija „Ties kalbos kul ū os i s ilis ikos iba“ Spalio 4 d. Ma ijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje yko 4-oji Jono Jablonskio kon- e encija. Šįka pasi ink a ema „Ties kalbos kul ū os i s ilis ikos iba“, kon e encija bu o ski a J. Pikčilingio 70-osioms gimimo me inėms paminė i (RE 1997). P anešimus skai ė aukš ųjų mokyklų i Lie u ių kalbos ins i u o kalbos kul ū os bei s ilis ikos specialis ai: K. Župe ka, R. Koženiauskienė, R. Ma cinke ičienė, J. Šukys, J. Ba auskai ė, G. Čepai ienė, N. Linke ičienė, V. Labu is, A. D uk einis, L. G umadienė, A. Kupčinskai ė, P. Kniūkš a, R. Vlada skienė, V. Žilinskienė, Vilniaus m. kalbos a ky oja A. Šiupienienė i LTV kalbininkė I. Sme onienė. Kon e encijoje bu o nag inėjamos šiuolaikinės kalbos p oblemos, s iliaus i kul ū os są eika, kalbos no mų ak ualumas: s iliaus kul ū os samp a a J. Pikčilingio da buose (K. Župe ka), kalbos i s iliaus klaidų a ibojimo k i e ijai (A. D uk einis), e o inės elokucijos san ykis su kalbos kul ū a i s ilis ika (R. Koženiauskienė), eu emizacija (R. Ma cinke ičienė) i k . 1997 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos kul ū a: adicija i daba is“ Spalio 3 d. į yko penk oji Jono Jablonskio kon e encija. Kaip ašo Ramunė Vas- kelai ė 70-ojo žu nalo „Kalbos kul ū a“ nume yje, „į Vilniaus uni e si e o Kazimie o Būgos audi o iją padisku uo i susi inko nemažas bū ys senojo uni e si e o, ki ų aukš ųjų mokyklų, Lie u ių kalbos ins i u o, Kalbos komisijos bei Kalbos inspekcijos kalbininkų, edak o ių“ (Vaskelai ė 1997: 32) Kon e encijos engėjų pasi ink a ema – „Kalbos kul ū a: adicija i daba is“. Ne i- si p anešimai bu o o ien uo i į adicijos i daba ies sanki ą a p iešs a ą, daly asi min imis i apie kalbos kul ū os dės ymo bei p iežiū os dalykus, o diskusijose po kiek ieno p anešimo nuola k yžia osi adicijos i naujo ių klausimai (Vaskelai ė 1997). Kalbė a, kad andasi daug s e imų žodžių lie u ių kalboje, ačiau is da nesu o muluo i aiškūs s e imybių no - minimo k i e ijai, odėl sunku kalbė i apie jų su a kymą, ne gi pa s e minas s e imybė į ai- iuose kalbos no minamuosiuose leidiniuose ak uojamas ne ienodai (J. Gi čienė). Akcen uo a, kad naujo požiū io eikia ne ik į s e imybes, be i į šnekamąją kalbą, ūks a pas a osios y imų, eks ynų i apsk i ai požiū io į šią kalbos a mainą (L. Vaicekauskienė). A. Ryklienės p anešimas bu o ski as didžiausiai eks ynų ling is ikos eigiamybei, . y. juo- se sukaup ų kalbos duomenų au en iškumui, ku io aip s okoja no minamieji lie u ių kalbos p ak ikos eikalai, odėl jų pa yzdžiai aisyklingi, be nena ū alūs, gal dėl šios p iežas ies nep iim ini a o ojams. Kon e encijoje s a s y i i konk e esni kalbos dalykai. J. Š amba y ė kalbėjo apie a p au inių žodžių eikšmių plė imąsi, R. Vlada skienė – apie ikslumo sin aksinę aišką als- ybės dokumen ų kalboje, A. Paulauskienė – apie nuosakos ka ego iją. P. Kniūkš a ap a ė žodžių au inis i nacionalinis, als ybinis i als ybės a osenos polinkius bei poslin- kius. Kalbos komisijos pi mininko pa aduo oja D. Mikulėnienė supažindino su Komisijos da bais i eikla, Kalbos inspekcijos a s o ė E. Mikulėnai ė apž elgė ele izijos žu nalis ų 4 da omas klaidas. Kalbė a i apie specialybės kalbos ku są aukš osiose i aukš esniosiose mokyklose – jo s a bą i p oblemas (V. Labu is, Z. Alaunienė, E. Moly ė). 1998 m. Jono Jablonskio kon e encija „Nauji kalbos eiškiniai i jų e inimas“ Nusis o i adicija Jono Jablonskio kon e encijas eng i spalio p adžioje. Šį ka ą kon e encijoje pe skai y a 19 į ai ių p anešimų, kilo įdomių diskusijų. „Min imis dalijosi i didelę mokslinę pa i į u in ys kalbininkai, i dok o an ai, asis en ai bei kalbos eikalais su- si ūpinę žmonės“ (Vileikienė 1998: 95). P anešėjų kel i klausimai: kaip kel i kalbos p es ižą, ką da y i, kad lie u ių kalba nebū ų sup an ama kaip an a ūšė, kaip planingai eik i bend inės kalbos ki imą, kaip sup as i kalbos ekologiją (D. Mikulėnienė), kaip išlaiky i pu- siaus y ą, kad pe s ip iai s abdan naujų dalykų adimąsi kalboje nebū ų pažeidžiamas p igim inis kalbos aidos polinkis (R. Miliūnai ė). Pas a oji p anešėja pa eikė acionalius i logiškus kalbos naujo ių no minimo e apus, ku ie nė a p a adę s a bos i šiandien: naujo ių iksa imas, s ebėjimas i yšių su panašiais eiškiniais nus a ymas; p oblemos o mula imas; sp endimas, a eiškinį palik i na ū aliajai a ankai, a mėgin i eik i jo unkciona imą; e- komendacija, jei iška negalima kodi ikuo i, a ba aiški eigiamoji a ba neigiamoji kodi ikaci- ja; eikinio diegimas a osenoje. „Ka ais eikė ų daugiau pa a i bei ekomenduo i, ne ien aisy i“, – sakė V. Labu is, kalbėdamas apie p oblemas, kai eikia paaiškin i nedidelius no mų pažeidimus. Kalbė a apie e minų a kybą, s e imybes i jų a i ikmenis, nekai omus žodžius lie u ių kalboje (J. Gi čienė, L. Vaicekauskienė, A. Ryklienė), eks ynus i au oma i- zuo as paieškas juose (J. Mikelionienė), eklamos kalbą (I. Sme onienė), poe inės kalbos sky ybą (J. Aba a ičius), dokumen ų o maliąją i sin aksinę s uk ū ą (R. Vlada skienė), ilia y o a oseną publicis ikoje (R. Vaskelai ė). 1999 m. Jono Jablonskio kon e encija „No mų kai a i a osena“ Kon e encijoje pe skai y a 15 p anešimų, ap a a nemažai p oblemiškų dalykų. Daug diskusijų sukėlė Kalbos komisijos pi mininkės D. Mikulėnienės p anešimas „Viešoji kalba: no ma i a osena“, iškel a a ies mokymo p oblema, disku uo a, kas apsk i ai y a aisy- klinga kalba, a ko ek iška kalba gali bū i i ne isai aisyklinga (Vileikienė 2000b). Kon- e encijoje aip pa kalbė a apie „Bend inės lie u ių kalbos žodyną“ i kalbos no minimo p oblemas ( a ian ai ne u i bū i palaikomi a a me ami emian is gim ąja kalbininko a me a ki ais indi idualios a osenos polinkiais, no mos u i bū i nus a omos objek y iai, k uopščiai iš y us ealią a oseną), žodyno eikšmę i pa auklią jo o mą – elek oninį a i- an ą (G. Nak inienė, D. Mu mulai y ė). Nag inė a sa i a elek oninės kalbos aiška, ši kalba y a iek s iliaus, iek no mos požiū iu labai ne ienoda, bū ini sp endimai, kaip ji bus e - inama, kaip no minama (A. Ryklienė). Apie no minimo lanks umą, a ian ų galimybę, kalbos eiškinių e inimo p incipus „Kalbos pa a ėjuje“ s a s y a R. Miliūnai ės p anešime „Kalbos eiškinių e inimo laipsniai „Kalbos pa a ėjuje“. V. Labu is p anešime kėlė klau- simą, kas y a daba inė kalba, kaip ją u ė ume su ok i i a iskas, kas andama lie u ių kalba pa ašy uose eks uose, ik ai p iklauso lie u ių kalbai. Ki as sin aksės specialis as J. Šukys eigė, kad nyks a a dažodinės bend a ies a osena, ją išsaugo i u ė ų padė i kalbos kon oliuo ojai, aisy ojai i moky ojai. Kaip isada, dalis p anešimų ski a konk e- iems a osenos a ejams: būsenos nusakymui įnagininku (P. Kniūkš a), p ielinksnio pe a osenai su galininku (V. M. Knabikai ė), ie- ininko a ojimui su daik a a džiais (R. Vaskelai ė), eisės dokumen ų kalbai (D. Če niauskienė), aisyklingam ki čia imui mo- kan p o esinės kalbos (V. Žilinskienė, D. Vainauskienė), s e imžodžių no minimui (J. Gi čienė), e minų s anda iza imui (S. Zajankauskas), kabučių eikšmei i a osenai (J. Aba a ičius). 5 2000 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos no mų i a osenos lygme- nys“ Janinos Vileikienės „Gim osios kalbos“ „Ak ualijų“ skilčiai pa eng oje apž algoje ašoma: „Tęsdama pe nykš ės kon e encijos diskusiją dėl bend inės šnekamõsios kalbos, Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus y esnioji mokslinė bend ada bė Ri a Mi- liūnai ė bend inę šnekamąją kalbą apibūdino joje unkcionuojančių į ai ių eiškinių – s e imybių, a mybių, ža gonybių i pan. – požiū iu. Daba inė bend inė šnekamoji kalba, palygin i su ašomąja, labai ne ienaly ė, pas a uoju me u ji is labiau a ėja p ie adinamo- sios ga ės kalbos. Kalbos specialis ų ekomendacijų daugiau paisoma ašomojoje kalboje, o šnekamajai jos ne isada gali bū i p i aikomos. Bū ina ska in i bend inės kalbos a o ojus ieško i sa ų bend inės šnekamosios kalbos aiškos p iemonių“ (Vileikienė 2000a: 15). Kon- e encijoje kalbė a i apie s iliaus no mų sa i umą (K. Župe ka), s ilis ikos e minų a ian us (V. M. Knabikai ė), eklamos kalbos nuk ypimus nuo no mos (D. Blažinskai ė), s e imybes saky inėje i ašy inėje a osenoje (J. Gi čienė, A. Ryklienė), a minės kalbos į ai a imo p iežas is (L. G umadienė), seman inės da ybos i e ybos klausimus (A. Kaulakienė), als ybių gy en ojų pa adinimus (D. Liu ke ičienė), one ikos eo ijos i p ak ikos su- sidū imus (R. Pe ke ičienė), keiksmažodžius jaunimo kalboje (R. Apana ičius). Kel i ku- iamo „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ eikalai: kokie žodžių a ankos k i e ijai, kaip u ė ų bū i pa eik a mokslinė leksika (G. Nak inienė i D. S e ikienė, L. Puzinienė). Keli p anešimai ski i kalbos no mų p ak ikai: ie ininko a osena eiklos s ičiai eikš i (P. Kniūkš a), iena ūšių eiksnių i a inio de inimas dokumen uose (R. Vlada skienė), da- ybinių sinonimų a osena (J. Vaskelienė). 2001 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos a osena i a kyba“ Pag indiniame p anešime R. Koženiauskienė kalbėjo apie eli inę kalbą. P anešėja pab ėžė, kad eli inei kalbai no minimo aspek o nepakanka, jai bū ini komunikacinis i e inis aspek ai. P anešime iš a dy i eli inės kalbos b uožai i pada y a iš ada, kad jos a ei is p i- klauso nuo žiniasklaidos požiū io i a sakomybės. Ki uose p anešimuose kalbė a apie ealiąją bend inės kalbos a oseną, no mų laužymą, p i ačiosios i iešosios kalbos ibos dilimą (L. G umadienė, J. Gi čienė, A. Ryklienė). P. Kniūkš a a k eipė dėmesį, kad kalbos a kyba da osi is labiau adminis acinė, sp audžiama į ėmus i biu ok a inama, ačiau iš ki o p anešimo aiškėja, kad ūkumų neiš engia i pap as oji kalbos a kyba (E. Rimku ė). R. Miliūnai ė in o ma o, kaip a osenos polinkis bus pa ody as „Kalbos p ak ikos pa a imuose“, samp o a o, kas apsk i ai y a no ma. Iš kelių p anešimų bu o ma y i, kad esama nekodi ikuo ų kalbos eiškinių, susijusių su s e imomis į akomis: pe a ai (G. Akelai is), ak onimai (R. Ma cinke ičienė), s e imžodžiai (V. Zubai ienė). Iš ki ų kalbos eiškinių ap a i a ibu iškai a ojami būd a džiai (L. Vaičiuly ė-Semėnienė), s iliaus a kybos samp a a J. Pikčilingio „Lie u ių kalbos s ilis ikoje“ (V. Knabikai ė). Kaip kon- e enciją apibend ino Ramunė Vaskelai ė, „naujos a osenos s i ys i a mainos, nauji eiški- niai ne ik ak y ina kalbos a kybos da bą, be e čia pe s a s y i no mos i bend inės kalbos samp a ą, iš naujo apib ėž i no minės kalbos ibas“ (Vaskelai ė 2001: 113). S a bu i ai, kad kon e encijos daly iai iš eiškė ne imą dėl Eu opos Sąjungos dokumen ų e imo i nu a ė paskelb i k eipimąsi į aldžios ins i ucijas i isuomenę. K ei- pimesi siūloma į dokumen ų engimo i e imo da bus į auk i k ali ikuo us kalbos specia- lis us, nes daba iniai dokumen ai ne isada y a no minės kalbos, o ai da o į aką iešajai a osenai. Reikia p ipažin i, kad kalbininkų eikala imai po kiek laiko bu o išgi s i i Eu opos Sąjungos ins i ucijose ėmė di b i kalbos edak o iai. 2002 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inės kalbos ibos“ T adiciškai skai y a apž alginiai i p obleminiai p anešimai. Vieni iš jų apėmė eo i- nius klausimus, ki i konk ečius kalbos eiškinių e inimus, e i kalbos a kybos eikalus, 6 ke i i kalbos a o ojų nuos a as. Į adinio posėdžio p anešimai (V. Labu is, J. Klima ičius) ski i bend inės kalbos i jos ibų sup a imui, L. G umadienės p anešime keliama min is apie kin ančią kalbos poli iką, kaip ją pa eiks būsima na ys ė Eu opos Sąjungoje. Vėlesniuose p anešimuose kel a i daugiau p oblemų bei klausimų: lie u ių bend inės kalbos a ies iš a- kos i aidos endencijos (R. Pe ke ičienė), bend inės kalbos no mų i unkcinių s ilių no mų san ykis (K. Župe ka), lie u ių i la ių s ilis ikos pa alelės (R. K ašy ė), eks ų ipo- logijos bū inybė (A. Bi inienė), kalbos pliu alizmas elek oninėje e pėje (A. Ryklienė), sko- linių p iėmimo a a me imo ealijos (J. Gi čienė), p ielinksnio i š į eisinimas bend inėje kalboje (P. Kniūkš a), ilia y o sk e bimasis iš adminis acinės kalbos į ki us o icialiuosius s ilius (R. Vlada skienė), me a o os i okaziniai da iniai eklamos eks uose (I. Sme onienė), ad esan o i ad esa o san ykio aiška iename ė o S anislo o pamoksle (G. Čepai ienė). Kalbė a i apie kalbos unkciona imą isuomenėje. R. Miliūnai ė pab ėžė, kad kalbos eiški- nių e inimas nė a ien d ejopas – a ba no ma, a ba klaida, – no mos i klaidos ibos ne isada leng ai apib ėžiamos, odėl no min ojams s a bu aiškiai a ibo i no mą nuo klaidos, o a pinius a ian us e in i lanksčiau. E. Zaikauskas a k eipė dėmesį į ža gono sk e bimąsi i jo egzis a imą šalia bend inės kalbos, R. Koženiauskienė – į okių žodžių kaip au o i e as, ga senybė, įžymybė, pažiba i pan. a ojimą išk eip a eikšme, G. Akelai is ap a ė kalbos mados są oką, į kalbos no minimo i kasdieninės a kybos yšius paž elg a D. Smalinsko i R. Kanišauskai ės p anešimuose. 2003 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inė lie u ių kalba i skolin i žodžiai“ Jau pačioje kon e encijos p adžioje a k eip as dėmesys į ai, kad gal i ne isai aiškūs e minai skolinys, s e imybė, s e imžodis, pa eikalau a a sakingiau juos a o i i konk ečiau apib ėž i (Rudze ičius 2003). Kel a min is, kad 1997 m. pa i in as Ne a o inų naujųjų s e imybių są ašas nė a oks jau obulas, g eičiau – p oblemiškas. S a s y i skolinių no mi- nimo, a ankos, e inimo k i e ijai i jų aikymas ekomendacijose, skolinių no minimo p incipai (R. Miliūnai ė, D. Mikulėnienė, L. Vaicekauskienė, R. U nėžiū ė). L. G umadienė pa odė lie u ių kalbos skolinimosi pobūdį pasaulio kalbų kon eks e, iš p anešimų paaiškėjo, kad ne ik plin a skoliniai, be i įp as i a p au iniai žodžiai imami a o i mums nebūdingomis eikšmėmis (J. Klima ičius, R. Vlada skienė, P. Kniūkš a), muzikos k yp ys ne mokslo da buose į a dijamos s e imais žodžiais (V. Če niu ė), delsiama a sisaky i skoli- nių žodynuose (A. Malakauskas), ypač jus i skolinių i jų a i ikmenų konku encija saky inėje kalboje (J. Gi čienė). Kon e encijoje pa eik a daug konk ečių s e imybių a osenos pa- yzdžių, ad disku uo a, kokie galimi jų a i ikmenys. 2004 m. Jono Jablonskio kon e encija „Lie u ių kalbos naujada a“ Kaip pab ėž a P. Kniūkš os įžanginėje kalboje, naujada a sup an ama labai plačiai, ji apima ne ik naujų žodžių da ymą, be i apsk i ai naujus kalbos eiškinius, naujus kalbos p ocesus, polinkius (Blažinskai ė 2004: 201). Kon e encijos p anešimuose ap a as kogni y- inis leksikos skolinimosi p iežasčių modelis (L. Vaicekauskienė), naujažodžių adimosi būdai i jų a ojimo ikslas (J. Gi čienė, P. Rudze ičius), e minų naujada a (J. Klima ičius), mais o gaminių pa adinimų ašymas (P. Kniūkš a). R. Vlada skienė a k ei- pė dėmesį į Eu opos Sąjungos dokumen ų kalbos į aką lie u ių adminis acinei kalbai: pa- gausėjo a p au inių žodžių, g emėzdiškų pa adinimų, daik a a dinės kons ukcijos s elbia lie u ių kalbai būdingą eiksmažodinę aišką. R. Koženiauskienė nag inėjo bū iną e o inių puošmenų saiką dalykiniuose eks uose, D. Blažinskai ė – e mininių i s ilis inių naujada ų a ojimą eklamoje, I. Sme onienė – eklamos s ilis inę sky ybą. R. Miliūnai ės p anešime g ilden as eks o spaudimas kaip naujų kalbos polinkių adimosi p ielaida. A. Ryklienė 7 p anešime gilinosi į kon eks inius su umpinimus elek oninėje kalboje, E. Bondzinskienė – į žu nalis ų ne aisyklingą ki čia imą. 2005 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inė kalba i isuomenė“ Pi mą ka ą kon e encija apo a p au inė. Pe skai y a 18 p anešimų, 7 iš jų – s ečių iš užsienio (No egijos, Š edijos, Es ijos, La ijos). Kon e encijos ema ika pla i, apiman i i kalbos poli ikos, kalbos plana imo eikalus, i nuodugnius a osenos a kalbė ojų nuos a ų y imus, ad „leido ne ik iškel i i ap a i lie u ių kalbininkams ūpimas p oblemas, be i pasidaly i pa i imi, padisku uo i su ki ų, ypač kaimyninių, šalių mokslininkais“ (Blažinskai ė 2005: 275). Be Lie u os kalbos poli ikos besikeičiančioje isuomenėje, engiamos naujos Kalbos įs a ymo edakcijos (I. Sme onienė), kon e encijos daly iai supažindin i su No - egijos kalbos poli ika i kalbos no minimu (R. V. Fjeld), š edų kalbos poli ika (B. Lindg en), isuomenės požiū iu į no minimą I alijoje (S. M. Lanza), es ų kalbos ins i- u o eikiamomis konsul acijomis (S. Mäea u), es ų an oponimijos i oponimijos a kyba (P. Päll), naujo ipo es ų kalbos žodynu (T. Leeme s i M. Raadik), s ilis iškai žymė ais la - ių i usų kalbų eiksmažodžiais (S. Polko niko a) bei ekspe imen u su ikalbių sa i u pasaulio aizdu (M. Za jalo a). Ap a os i lie u ių kalbos ak ualijos: iešųjų už ašų san ykis su ki omis už ašų a mainomis (P. Kniūkš a), kodi ikacijos i a osenos san ykis daba inėje lie u ių kalboje (R. Miliūnai ė), kaip a o ojai sup an a są oką bend inė kalba i kaip e ina pačią kalbą (L. G umadienė, M. Ramonienė), anglų kalbos po eikis ele izijų eklamoms (L. Vaicekauskienė), aikiškoji kalba (L. Kamanduly ė, I. Sa ickienė) i ne kabučių a ose- na (R. Ma cinke ičienė). Kalbos konsul acijoms, iksliau – elek oniniam VLKK konsul a- cijų bankui, ski as L. Mu inienės p anešimas. 2006 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inė kalba i ki os kalbos a mai- nos“ Kon e encijos po emės apėmė gana pla ų spek ą: nuo bend inės kalbos iš akų iki da- ba ies, ap a os bend inė kalba i a mės, bend inės kalbos unkcinė sklaida (Rudze ičius 2006: 291). Z. Zinke ičiaus p anešime pa eik a gana išsami ašomosios i šnekamosios lie u- ių bend inės kalbos is o ija, eig a, kad bend inės kalbos iš akų eikė ų ieško i XIII a. idu- yje, ka aliaus Mindaugo laikais, P. V. Subačius nag inėjo „Anykščių šilelio“ poli eks ą, V. Zubai ienė – kiek i kokios seman inės in o macijos apie lie u ių kalbos žodžius pa eikia- ma senuosiuose žodynuose. R. Koženiauskienė a k eipė dėmesį, kad kalbos kul ū os są oka u i i pla esnę eikmę, mokan kalbos kul ū os eikia neužsida y i eo inių s a s ymų a e. Ap a as bend inės kalbos i a mės san ykis (Joniškėlio a ejis) (M. Ramonienė), Kazlų Rūdos šnek a (A. Pupkis), a mės i bend inės kalbos kon lik as (I. Balčiūnienė), k azis anda o p oblema (D. Aliūkai ė), emą papildė A. G i ėnienės p anešimas apie augalų pa adinimus a mėse i R. Miliūnai ės ap a iami plunksnų pa adinimai mokinių akimis. Po- emėje „Bend inės kalbos unkcinė sklaida“ skai y i p anešimai apie a p au inę leksiką e - minijoje (A. Čižikai ė), no mų pa ibio eiškinius adminis acinėje kalboje (P. Kniūkš a, R. Vlada skienė), unkcinių s ilių sandū ą spaudoje (A. Leona ičienė), mokymąsi lie u ių kalbos kaip s e imosios (L. Čubaje ai ė). 2007 m. Jono Jablonskio kon e encija „Naujieji skoliniai i jų no minimas“ Ši kon e encija bu o ski a „bene jud iausiam šiuo me u (2007 m. – au . pas .) leksi- kos sluoksniui – naujiesiems skoliniams i juos eguliuojančiai kalbos poli ikai“ (Be - aša ičiū ė 2007: 192). S a s y a i pa eik a nemažai ak ualių klausimų. Vienas iš jų – s e imų kalbų į aka i jos kon olia imas (P. Kniūkš a), kai susidu iama su ki okiomis gy e- nimo ealijomis: požiū is į usybes bu o au os sa igydos o ma, o naujieji skoliniai iš Va- ka ų plin a lais ai, nes nesusiję su p ie a a. Z. Babickienė apž elgė no minimo ak ualijas 8 ling is inėje li e a ū oje, L. Ne inskai ė – kalbos no minimą i ekomendacijų sklaidą ko- munikacijos eo ijos požiū iu, no minimo klausimai kel i i L. Vaicekauskienės p anešime „Konse a y umas i mode numas skolinių no minimo poli ikoje“. A siliepian į anks esnių kon e encijų kel us klausimus, kon e encijoje kalbė a apie adminis acinę kalbą (R. Vlada skienė), Eu opos Komisijos eks ų e imus (J. Mo kus i E. Zaikauskas), naujuo- sius skolinius adijo i ele izijos laidose (R. Kanišauskai ė). T ečiajame posėdyje g ilden i speci iniai naujųjų skolinių a ojimo a ejai: senieji skoliniai daba ies kon eks e (L. Kalėdienė), sū ius į a dijan ys skoliniai (D. Liu ke ičienė), žodžių su dėmeniu echno- a osena i no ma (J. Mikelionienė), skolinių a osena diskusijų o umuose (G. Tamaše ičius). Kon e encijos me u yko diskusija „Kalbos no minimas Lie u oje: po- eikiai, p iemonės, nuos a os“, joje s a s y os skolinių no minimo i ealiosios a osenos nea i ikimo p iežas ys, a ian iškumas, nesėkmingos kodi ikacijos a ejai, s e imžodžių adap a imo p oblema, konk e ūs naujos kul ū os žodžiai, jų a osena i no ma (I. Sme onienė, N. Ka delis, S. D azdauskas, S. Žukas). 2008 m. Jono Jablonskio kon e encija „Socioling is iniai lie u ių kalbos y- imai“ Tai jau 16-oji Jono Jablonskio kon e encija. Skai y ais p anešimais, ašoma E ikos Ja- sio-ny ės apž algoje (2008), siek a paska in i socioling is inius lie u ių kalbos y imus, soci- oling is ikos emomis sudomin i akademinę jaunuomenę, a skleis i į ai ius socioling is inių y imų me odologijos aspek us. Šį ka ą pe skai y i ik 7 p anešimai, pabaigoje su eng a dis- kusija. Pi majame p anešime (M. Ramonienė) kon e encijos daly iai supažindin i su a p au- iniu p ojek u, ku io ikslas – išanalizuo i didžiuosiuose Lie u os mies uose a ojamų kalbų, ki ų kalbos a mainų i au inės apa ybės san ykį. Ki i p anešimai bu o ski i į ai ių kalbos a mainų am ik iems ypa umams iš yškin i. Nag inė a inkla aščių kalba (R. Miliūnai ė), manipuliacijos azeologizmais, kalbos žaidimų galimybės i iš o kylan is ling is inių eks- pe izių po eikis (R. Koženiauskienė), šnekamajai kalbai būdinga leksika, jos a osena i san ykis su lie u ių kalbos žodynais, šnekamosios kalbos žodžių i jų eikšmių galimas į au- kimas į „Daba inės lie u ių kalbos žodyną“ (G. Tamaše ičius), a minio kalbėjimo nuos a os (D. Aliūkai ė), y ų i mo e ų kalbos ski umai (L. Simona ičienė), ges ų kalba (D. Man imas). „Kon e encijos pabaigoje pasidaly a nuomonėmis i pa a imais, kaip ykdy- i socioling is inius y imus“ (Zubai ienė 2008: 322). 2009 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos a ian iškumas i kalbinės nuos a os“ 17-ojoje kon e encijoje ėl nemaža dėmesio ski a socioling is ikos klausimams, su- pažindin a su naujausiais šios mokslo šakos y imais i ezul a ais (Aleksand a ičiū ė 2009: 351). Pi moje dalyje p is a y as bend as lie u ių i la ių p ojek as „Bal ų socioling is ika: kalbinė isuomenės sa imonė Lie u oje i La ijoje“ (L. Vaicekauskienė, I. D u ie e, L. Lauze, J. Gi čienė, L. Ne inskai ė, R. Vlada skienė). An ajame posėdyje p is a y as ki as p ojek as – „Kalbų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose“ (M. Ramonienė, K. Geben, L. Kalėdienė, A. Lichačio a). Mokslininkės iš La ijos p is a ė La ijoje aikomą kalbinių kompe encijų e inimo sis emą (R. Zaue e), ap a ė La ijos bend ojo la inimo įs aigose a ojamų k eipinių o mų i socioling is inių eiksnių ko eliacijas (A. Blūmane). Kalbė a ne ik apie a minius kodus (D. Aliūkai ė i E. Me ky ė), be i apie gi dinčiųjų i su ikusios klausos bend uomenės na ių kalbines nuos a as (B. Sušinskai ė), bui inio s iliaus ap aiškas iešojoje kalboje i iešuosiuose už ašuose, poli ikų kalbose (R. Koženiauskienė, G. Tamaše ičius), palies os i nep iesaginės mo e ų pa a dės (R. Miliūnai ė). 9 2010 m. a p au inė Jono Jablonskio kon e encija „Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is“ Kon e encija ski a 150-osioms Jono Jablonskio gimimo me inėms – a minimui įp asmin i, bend inių kalbų kū imosi i aidos ypa umams ap a i, ak ualioms no minimo p oblemoms i a ei ies pe spek y oms nag inė i (Aleksand a ičiū ė 2010). Ta p daly ių – 7 p anešėjai iš užsienio. Pi moje dalyje pasako a apie laiškų i a siminimų knygą „Kons ancija i Jonas Jablonskiai“ (J. Jablonskio p o aikai ė E. Lukėnai ė-G iciu ienė), J. Jablonskio kalbinę, pedagoginę, mokslinę i isuomeninę eiklą (A. Pi očkinas, V. Labu is, G. Čepai ienė, V. Sakalauskienė, G. Akelai is, I. Čiužauskai ė, V. Bui ydienė, L. Lapinskienė), dėmesį s i- liui (R. Koženiauskienė). Eu opos bend inėms kalboms i jų aidai ski oje kon e encijos dalyje s ečiai iš už- sienio apž elgė bend inės okiečių kalbos aidą i daba inę padė į (G. S ickel), S. Wal onas supažindino su no egų ašomosios kalbos kū ėjo I. Aaseno biog a ija i da bais, K. Up onas ap a ė anglų kalbos no minimą, Dz. Šulce’ė – ki ų kalbų ik inių a dų a ojimą la ių kalboje, V. Laugale’ė – mokyklų pa adinimų no minimo p oblemas, P. Pällas – es ų kalbą eglamen uojančius dokumen us, jo kolegės T. Pae i T. Rehemaa – es ų „Ta p au inių žodžių žodyno“, ieno populia iausių Es ijoje, engimo is o iją, žodžių klasi ikacijos pagal kilmę p oblemas, iš yškino pag indinius naujojo leidimo pa obulinimus. Taip pa kalbė a apie lie u ių kalbai ak ualius dalykus: kaip ki o bend inės kalbos no min ojų samp a a nuo Jablonskio laikų (R. Miliūnai ė), a dininko aisymo is o iją nuo Jablonskio „Linksnių i p ielinksnių“ iki šių dienų (I. Sme onienė i B. Damb auskai ė), s u- den ų kalbos kul ū os žinias i a osenos įgūdžius (K. B edelis), mokinių kalbines nuos a as (D. Aliūkai ė i J. Jončai ė). 2011 m. kon e encija nebu o su eng a. Lie u ių kalbos ins i u e įkū us Bend inės kalbos sky ių, 2012 m. ėl a naujin a i pakai omis bend omis jėgomis oliau engiama abie- jose ins i ucijose: Lie u ių kalbos ins i u e i Vilniaus uni e si e e. 2012 m. 19-oji Jono Jablonskio kon e encija, ski a „Lie u ių kalbos sin aksės“ šim mečiui paminė i Šį ka ą kon e encija ikslinė, ji ski a 1911 m. Seinuose išleis os Rygiškių Jono (J. Jablonskio) „Lie u ių kalbos sin aksės“ šim mečiui. Pe skai y i penki sin aksės eo ijai i p ak ikai ski i p anešimai: kalbė a apie žodžių, žodžių junginių i sakinių a oseną, ap a i sin aksės aidos polinkiai. Pab ėž a lie u ių kalbos sin aksės, pa adin os do ana lie u ių kalbai, nauda i s a ba mokykloms: iki ol ado ėlių, ku iuose bū ų sin aksės dalis, labai ūko. V. Labu is p anešime „Rygiškių Jono Lie u ių kalbos sin aksės I dalies pa yzdžiai, jų šal iniai, paski is, pa eikimo būdai“ ap a ė 110 puslapių leidinyje pa eik us daugiau nei 2900 pa yzdžių iš šnekamosios i ašomosios kalbos, dalis jų nieku ki u iksuo i nebu o. Apie kalbė ojo in enciją i an inių sakinių suda ymą kalbėjo A. D uk einis, apie bū io aiškos kons ukcijas – R. Miliūnai ė. R. Vlada skienė nag inėjo sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimą, D. Š eikauskienė iškėlė p oblemą, kad lie u ių kalba Eu opoje y a iena iš mažiausiai kompiu e izuo ų. Lie u oje eks ynų, ku iuose bū ų nu ody os i sin aksinės unkcijos, da nesuku a, o pasaulyje okie eks ynai y a labai populia ūs, ad siūly a eng i lie u ių kalbos sin aksinį eks yną (Tamašauskai ė 2012: 230–231). 16 b andos egzamino kai os bū inumo, supažindin a su naujausių y imų ezul a ais i įž algo- mis dėl mokinių nuos a ų i ki ų kalbų po eikio mokinių lie u ių kalbai, ap a as yšys a p kalbos a ojimo, mokymo i mokymosi (Z. Nauckūnai ė, N. Pode ienė i S. Vaičiakaus- kienė, A. Tamulionienė). Šiame posėdyje išklausy i da du kalbos p oblemoms ski i p anešimai: L. Mu inienės — apie ju idinių asmenų pa adinimus i jų kalbinį no miškumą i A. Aleksai ės — apie emocinę-eksp esinę leksiką Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. 2022 m. 27-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „(Kalbos) a ian iškumas, kai a, s anda iza imas“ Kon e encija į yko po d ejų me ų pe aukos. Siek a ęs i 25-osios Jono Jablonskio kon e encijos ema iką: oliau gilin is į a ian iškumo p oblemas, g e a g ildenan ki us su uo susijusius aspek us – kalbos kai ą i s anda iza imą. Kon e encijoje sp ęs i į ai ūs klau- simai: kalbinė į ai o ė kalbose, a mėse i kalbinėse bend uomenėse; kalbos ki imai; kalbos a osenos ypa umai i no minimas; bend inės kalbos i a mių bei ki ų kalbos a mainų san- y-kiai; kalbos poli ikos i s anda iza imo ak ualijos. Į kon e enciją į auk a i kalbos ech- nologijų s i is, aip pa kalbos i apa ybės klausimai (Judžen y ė-Šinkūnienė 2022: 27). Renginyje iesiogiai i nuo oliu daly a o 27 y ėjai iš užsienio i 22 iš Lie u os ins i ucijų, di b a 5 sekcijose: Dialek ologijos i onologijos, Kalbos i apa ybės, Kalbos į ai o ės i s anda iza imo, Senosios aš ijos i kalbos aidos, Va ian ų i no mų. Pi majame plena i- niame posėdyje išklausy i p anešimai apie p obleminius kalbos kai os i s anda iza imo yšius (P. Cuzzolin), kalbos s anda iza imo modelį, daugiakalbys ės ie ą kalbos s anda i- za imo eks e (N. McLelland). Dialek ologijos i onologijos sekcijoje g ilden i empi inės dokumen acijos eikalai, p obleminiai ko puso o ma imo aspek ai (V. Ka delis), s a s y a, a galima as i a mišku- mo a chy iniuose eismo dokumen uose (Ch. Schneide ), ap a a Kauno ma ių e i o ijoje bu usių kaimų gy en ojų kalba (Ž. Šidlauskas), pie ų žemaičių aseiniškių a miškos ypa- ybės (D. Damb auskienė), šiau ės žemaičių pa a mės soma onimai (J. Lubienė i D. Pakalniškienė), lie u ių i lenkų kalbų są eika Rodūnios apylinkėse (N. Tuomienė), aku- s inė lie u ių i la ių kalbų ki čio s uk ū a (E. Š age is), ijų giminių sis ema Ry ų Kam- panijos a mėje (G. Visco). Kalbos i apa ybės sekcijoje ap a a demok a ijos samp a a (I. Sme onienė), su Kalėdomis susijusi Ry ų Lenkijoje a ojama leksika i adicijos (D. K. Rembiszewska), pa- io izmo samp a a aikos i ka o sąlygomis (M. Sme ona), Ba acko Obamos kaip cha izma- iško poli iko į aizdis žiniasklaidoje (M. Boičenko), Lie u os diaspo os Ry uose i jų apa- ybė: Už olgio i Kazachs ano a ejai (L. Vilkienė), ką Lenkijos dzūkai mano apie sa o kal- bą, kokia kalba kalbėdami jie jaučiasi ge iausiai (P. G ablunas i J. Niewulis-G ablunas). Wandalino Scukiewicziaus mokslinį pa eldą kaip naują i iamąją medžiagą sla ų i bal ų kalbų bend uomenei Lie u os, Bal a usijos i Lenkijos pasienyje i i p is a ė K. Konczewska. Senosios aš ijos i kalbos aidos sekcijoje nag inė a p ūsų kalba (P. U. Dini, I. Lemeškin), lie u ių leksikos kai a XIX i XX a. sandū oje (V. Zubai ienė), daba inės i bend inės lie u ių kalbos žodynų aida nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. (V. Sakalauskienė), Giuseppe Mezzo an i ank aš iniame a chy e as o kū inio „Poesia in lingua Bi u a“ au o- ys ė (D. A doino), La ijos namų pa adinimai (A. T umpa), Kip ijono Lukausko ank aščio sudė inės dalys i pamokslas „Kada wisa łaymibe Kiemioniszku moniu…“ (J. Pajėdienė). Kalbos į ai o ės i s anda iza imo sekcijos p anešimų emos apėmė nuo eo inių įž algų iki p ak inių dalykų. Kalbė a apie Vilniaus i Kauno konku enciją jaunųjų aukš aičių i žemaičių men aliniuose žemėlapiuose (D. Aliūkai ė), Podhalės a mę (A. Mlekodaj), d ikalbės Mal os si uaciją i ie inės kalbos kelią iki s anda o (J. M. B inca ), als ybinės 17 lie u ių kalbos šim me į (A. An anai is), kalbos a ojimą emian is ekonomiškumo p incipu (I. U bano iča), kalbos unkcionalumo k i e ijų i jo s a bą kodi ikacijoje (A. D uk einis), La ių kalbos agen ū os kalbos konsul an ų pa i į (E. Zilgal e). Va ian ų i no mos sekcijoje gilin asi į asmen a džių i augalų pa adinimų yšį (L. Balode), Lie u os a dyno a ian us i no mas (K. Ga š a), daly ių o mų a ojimą lie- u ių saky inėje kalboje (J. T. Ramonai ė), kodėl i kada kalban ysis enkasi „suš elnin ą“ san ykio su objek u aišką (L. Vaičiuly ė-Semėnienė), žodyno mokymo klausimus, kilusius engian lie u ių kalbos kaip s e imosios mokymo ado ėlius i mokomąją medžiagą (A. Kaškele ičienė), kas i kodėl laikoma klaida, mokan is i alų kalbos kaip an osios (A. Miglio elli), g įžusių iš užsienio mokinių kalbinę apa ybę (A. Tamulionienė), g įžusių emig an ų aikų kalbos leksiką i jos a ojimo ypa umus (N. Pode ienė). An ajame (baigiamajame) plena iniame posėdyje J. D. Fleische is ap a ė a eališkumą i kon ak ą daugiakalbiame dialek o kon inuume, J. Gelumbeckai ė i K. Chia cos p is a ė a pdisciplininį p ojek ą „PosTiMe“, ski ą senosioms lie u iškoms liu e onų pos ilėms. 2023 m. 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje“ Kon e encija išsisky ė a pdiscipliniškumu ‒ p anešimus skai ė kalbininkai, li - e a ū ologai i is o ikai, jie g ildeno okias emas kaip ik o ės kons a imas i kalba, imi- g an ų i au inių mažumų kalbinė i kul ū inė in eg acija, kalba i isuomenė, kalbos poli i- ka i kalbos ideologija, kalba i apa ybė i k . (Vaičiuly ė-Semėnienė 2023). D iejų dienų ukmės kon e encijoje p anešimus pe skai ė 48 mokslininkai iš užsienio i Lie u os ins i u- cijų. Pi mosios dienos plena iniame posėdyje išklausy i ys p anešimai: I. D u ie ė kalbėjo apie Bal ijos šalių kalbas naujosios daugiakalbys ės e oje, B. Klaas-Lang – apie kal- bos poli iką Ta u uni e si e e, I. Ko olio as – apie į ai ius pabėgėlių k izių aizdinius an- glakalbės, uk ainie iškos i lie u iškos žiniasklaidos in e ne o s e ainėse i aizduojamajame mene bei poezijoje. Toliau da bas yko ne 9 sekcijose. Vienoje iš jų, ski oje ik o ės kons a imo i kalbos klausimams ap a i, kalbė a apie poka io lie u ių kalbo y ą (D. Mikulėnienė), so ie - mečiu publicis ikoje ku ą žmonių ge o, laimingo gy enimo pa eikslą (A. G i ėnienė), a puka io Lie u os pa a džių lie u inimo kampaniją i jos ikslą (D. Mačiulis), lie u iškojo pasaulio kū imą „Ausz oje“ (A. Ma išiū ė-Lina ienė). Imig an ų, au inių mažumų kalbinės i kul ū inės in eg acijos sekcijoje gilin asi į leng ai sup an amos kalbos eikšmę am ik ai daliai isuomenės (L. Vilkai ė-Lozdienė), kaip lie u ybę sup an a imig an ai (A. Peccini), kaip Lie u oje gy enan ys enesueliečiai e ina lie u ių kalbos mokymo p og amą, ski ą jų kalbinei in eg acijai Lie u oje (Y. S a odub i M. I. De Po es ad), kalbė a apie asmens apa ybės aišką kalboje, emian is au inių mažumų (lenkų i usų) Lie u os mokyklose y imo ezul a ais (A. Tamulionienė), k eip as dėmesys į lie u ių kalbos mokymo p oblemas, su ku iomis susidu ia au inių mažumų mokyklose di ban ys moky ojai li uanis ai (S. Vaičiakauskienė). Sekcijoje, ski oje žiniasklaidos kalbai: p opagandai, mi ams i ik o ei, analizuo a p opagandoje a ojama la ių, usų i anglų kalbų leksika, ašizmo i libe alizmo a spindžiai poli iniame na a y e (A. Veisbe gs), s ilis iniu aspek u — Rim ydo Vala kos pe 2022 m. paskelb i 44 komen a ai apie Rusijos i Uk ainos ka ą (A. Aleksai ė), neįgaliųjų į aizdis La - ijos žiniasklaidoje (V. Polinska i D. Liepa), la ių kalbos kokybė socialinėje žiniasklaidoje (L. Lauze). Kalbos i isuomenės aidos sekcijoje skai y i p anešimai apie pe iodinio leidinio „Ausz a“ kalbą, jo a mę i o og a iją (J. Venckienė), leksines neišplė o os 5–6 m. aikų kalbos ypa ybes (L. Kamanduly ė-Me eldienė), so ie mečio i daba inio laiko a pio lie u- ių kaip gim osios kalbos ugdymo p og amų i ado ėlių p adinei mokyklai aš ingumo 18 samp a ą (R. Čiči kai ė), kalbinius a o ojų įsi ikinimus, susijusius su kalbos e ės sup a i- mu, – lygin a Eu opos Sąjungos i Indijos Respublikos pa i is (V. Poža no a). Kalbos poli ikos i kalbos ideologijos sekcijoje s a s y a kalbos aisyklingumo i unkciona imo samp a a Vals ybinės kalbos įs a yme, kalbos aisyklingumo i unkcionalu- mo yšys su į ai iomis iešosios kalbos a ojimo s i imis (R. Miliūnai ė), kaip lie u ių i ki ų kalbų š ie imo poli ika a spindi š ie imą eikiančias ideologijas, ku ios o muoja lie u- ių kalbos, kaip mokymo i mokymosi objek o, u inį, e ybines nuos a as i als ybės apa ybę, lemia sociokul ū inius pokyčius isuomenėje (N. Pode ienė), aip pa ap a as pa- adoksas, kai dekla uojan , kad lie u ių kalba y a auso ina i puoselė ina e ybė, siekiama keis i jos s uk ū ą pagal ki ų, iš esmės isiškai s uk ū iškai s e imų, kalbų modelį (V. Meiliūnai ė), ap a a i ik inių žodžių pe aša iš užsienio kalbų į lie u ių kalbą (K. Ga š a). Kalbos a mainų sekcijoje ap a as Pie yčių Lie u os gy en ojų apa ybės klodas (N. Tuomienė), kokias ie o a džių one ines i mo ologines ypa ybes XX a. 4-ajame dešim me yje anke as pildę moky ojai i gi ininkai laikė a minėmis, kokius p incipus jie aikė ie ų a dus už ašydami bend ine kalba i kokios p iežas ys galėjo lem i jų pasi inkimą (D. Tamulai ienė), aps a s y a šiau ės žemaičių a minė di e enciacija k e ingiškių i elšiškių pa a mių pa ibio a s o ų požiū iu (S. Vyniau ai ė), nag inė i Žaslių, Papa čių i Kaugonių šnek os ik i one iniai, mo ologiniai i ki i požymiai (A. Leskauskai ė). Seman inio kalbos lygmens daba inėje isuomenėje sekcijoje kel as klausimas, kuo i kaip spekuliuojama – kaip kin a lie u ių kalbos eiksmažodžio spekuliuo i eikšmės i kas pokyčiui u i į akos (A. Gaidienė), p is a y a iš os, iščiuko, gaidžio pa adinimų nominacijos i mo y acijos į ai o ė ne ik onomasiologiniu, semasiologiniu, be i e noling is iniu aspek u (Ž. Šala iejū ė), žodžio duk a asociacijų lauko y imas (S. Papau ėly ė-Klo ienė), uk ainie iškų ek i alen ų ling okul ū inis komponen as d ikalbiame „Lie u ių–uk ainiečių kalbų žodyne“ (S. H ycenko), kokiomis kalbinėmis p iemonėmis i kokiais aspek ais eali- zuojamos nužmoginimą a skleidžiančios koncep ualiosios me a o os ŽMOGUS – ŽALIAVA (MAISTAS) (E. Lipa e), klaidingas idiomų in e p e a imas e imuose iš anglų, p ancūzų kalbų į la ių kalbą (E. Ki sakmene), la ės aizdinys Daba inės lie u ių kalbos eks yne (V. Čižik-P okaše a). Į ai ių kalbos lygmenų klausimams ski oje sekcijoje kalbė a apie lie u ių kalbos so- nan ų pe cep y inį y imą, kai sonan ai a pažįs ami ik emian is pa ies p iebalsio spek u (J. U bana ičienė), emian is legendomis apie ka alių A ū ą kalbė a apie legendų p ozo- dines p iemones i jų ypa ybes, galinčias į aigiai eik i ad esa o pasąmonę i pe eik i eks o emocinį i p agma inį k ū į (L. Ta anenko), kokiomis kalbos p iemonėmis ski ingų socio- kul ū inių g upių pašneko ai anglų kalba iš eiškia d audimo kalbos ak ą (O. Isniuk), aip pa kalbė a apie komunikacines s a egijas i hie a chinius e balinių i ne e balinių p iemonių kompleksus, padedančius cha izma iškam kalbė ojui in a ian inėse komunikacijos si uacijose maksimaliai ak ualizuo i kalbos p agma inį po encialą: pe eik i sa o iziją i žinią audi o i- jai, da y i jai į aką, užmegz i su audi o ija emocinį yšį (M. Boichenko), apie da ybos p oduk y umą e-mian is Jung inio lie u ių kalbos eks yno duomenimis (J. Pake ys, V. Dadu ke ičius i A. Na ickai ė-Klišauskienė). Kalbos i apa ybės sekcijoje daly asi min imis, a (kaip) didmies is keičia a mišku- mo aizdinius (D. Aliūkai ė i A. Čižikai ė), apie pie ų žemaičių aseiniškių bend uomenių dydžių i jų s abilumo a dinamiškumo ko eliaciją su gy en iečių in as uk ū os išsi ys y- mu (D. Damb auskienė), lenkų i lie u ių kalbų konku enciją XXa. p .–XXI a. p . Die- eniškių apylinkėse (A. Gudai is), už indy o Nemuno slėnio, daba inių Kauno ma ių dugno, plo o a minį sa i umą bei dinamiškumą (Ž. Šidlauskas), Va ėnos geolek ą (D. Valen uke ičienė). 19 Baigiamajame posėdyje kon e encijos daly iai klausėsi M. Kasne p anešimo „P a- kalbin i mies o e d ę: Lukiškių aikš ė i Va šu os Pilsudskio aikš ė“, kon e encijoje aip pa p is a y i du s endiniai p anešimai, su eng a diskusija „Šiandienos ik o ę o muojan i kalba: są yšiai, ski ys, endencijos“. 2024 m. 29-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Saky inė i ašy inė kalba: sinch onija i diach onija“ „29- ą ka ą su eng oje kon e encijoje s eng asi išlaiky i Jono Jablonskio y imų d a- sią: pak ies a susi elk i į saky inę i ašy inę kalbą iš sinch oninės i diach oninės pe spek- y os. Jonas Jablonskis akcen a o gy osios, „žmonių kalbos“ s a bą, ja emdamasis eikė kalbos no mas, kū ė naujažodžius. Kon e encijoje ne ka ą pab ėž a, kad i i saky inę kalbą, jos san ykį su ašy ine kalba ebeak ualu iki šių dienų. 29- ą ka ą su eng oje kon e encijoje s eng asi išlaiky i Jono Jablonskio y imų d asią: pak ies a susi elk i į saky inę i ašy inę kalbą iš sinch oninės i diach oninės pe spek y os. Kon e encijoje ne ka ą pab ėž a, kad i i saky inę kalbą, jos san ykį su ašy ine kalba ebeak ualu iki šių dienų“ (Jasiony ė- Mikučionienė 2024: 30). Renginyje daly a o pe 50 mokslininkų iš Lie u os i užsienio šalių. Iš iso bu o p is a y as 51 žodinis p anešimas; be plena inių posėdžių, da bas yko abi dienas sekcijose: Dialek ologijos i onologijos, Žodžių da ybos, Senosios aš ijos i kalbos aidos, Kalbinių nuos a ų, Kalbos i apa ybės bei Kalbos a ian ų. Pi mosios dienos plena iniuose posėdžiuose klausy asi P. U. Dini p anešimo „Saky- inis žodis ašy iniame eks e: Liu e io samp a os i bal iški e imai“, aip pa A. Kalnačos p anešimo apie oka y o o mų a oseną la ių kalboje i a osenos a ian ų san ykį su no ma, aka iniame posėdyje – p anešimų apie mašininio mokymo aikymą ykdan is- o inės socioling is ikos y imus (Ch. Schneide ) i apie saky inės kalbos ap aiškas la ių i lie u ių ie o a džių i asmen a džių žodynuose (L. Balode). Dialek ologijos i one ikos sekcijoje kalbė a apie deik inių į a džių sis emas skuodiškių pa a mėje (G. Judžen y ė-Šinkūnienė), K. Būgos laiškus J. Ge uliui i J. Ge ulio laiškus, ašy us J. Būgienei bei Lie u os uni e si e o Humani a inio akul e o adminis acijai jau po K. Būgos mi ies (D. Mikulėnienė), pie ų žemaičių a niškių „Lie u ių kalbos a laso“ punk ų bend uomenių judėjimo geog a inėje e d ėje p iežas is (D. Damb auskienė), eiks- mažodžio g ama inio a ian iškumo endencijas eiliuo ame a miniame g a olek e, palygin i XIX a. pabaigos i XXI a. p adžios eilė aščiuose iksuojamo eiksmažodžio o mų a i- an iškumo panašumai i ski umai (A. Balčiūnienė), kalbė a apie balsių ukmę lemiančius ak o ius i jų in e akcinius, hie a chinius yšius (J. U bana ičienė), o man inę balsių s uk ū ą eikiančių ak o ių yšius, p is a y i ž algomojo bend inės lie u ių kalbos ilgųjų i umpųjų balsių y imo ezul a ai (E. Š age is), kalbė a apie konsonan ų ukmę la ių kal- boje (I. Ind ičāne i S. Čei āne), lie u ių kalbos a mėse paliudy us eiksmažodžių su p iesaga -uo i ki čia imo a ian us, emian is „Lie u ių kalbos žodynu“ (S. Lukšai ė- Ramonienė). Žodžių da ybos sekcijoje p is a y as bandomasis p iesaginių daik a a džių i pa- ma inių jų žodžių są ašo a ian as, suda y as naudojan is Jung inio lie u ių kalbos eks yno medžiaga (J. Pake ys, V. Dadu ke ičius i A. Na ickai ė-Klišauskienė), Sep yniakalbio žo- dyno okiškosios dalies daik a a džių dū inių i jų lie u iškų da ybinių a i ikmenų analizės duomenys (D. Ja mala ičius i J. Puke ičiū ė), ne ipinė submo eminė da yba lie u ių ne- ologijoje (G. B azai y ė), sinoniminių e minų seman inis nuo olis (A. Mi ke ičienė), būd a džių da ybos modeliai su neo-, ul a-, mega-, hipe - i supe - la ių kalboje (D. Deksne), kai ku ių eiksmažodžių su p ielinksniais i p ie eiksmiais yšiai la ių kalboje (I. Auziņa), šnekamosios kalbos y imai socioling is iniu požiū iu La ijoje i jų eikšmė (L. Lauze). Senosios aš ijos i kalbos aidos sekcijoje g ilden i umpojo okalizmo lie u ių kal- bos in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių su šaknies į kilmės i da ybos klausimai 20 (D. Pakalniškienė), Kip ijono Lukausko „His o ia labay g azi“ i jos e imo šal inis (XVIII a.) (J. Pajėdienė), pe ikopės „A elykio skai ymas“ eks ologiniai ypa umai (K. Kaza ino a), p ūsų e nonimas „P ezzun“ i ank aš is, ku iame jis bu o už iksuo as (D. A doino), au oma inės šal inių paieškos galimybės anks y uosiuose liu e oniškuose eks- uose lie u ių kalba (L. Buazu), eiksmažodžių asmena imo ipų ano a imas senųjų lie u iš- kų liu e oniškų pos ilių eks yne (PosTiMe) (M. D ach), umeikos kalba, ku ia kalba g aikų mažuma Uk ainoje p ie Azo o jū os (J. Lebe ska), g e in as Bazelio kolo onas su P ahos amžininku – XIV a. an osios pusės P ahos kolo onu (I. Lemeškin). Kalbinių nuos a ų sekcijoje aiškin asi apie in e ne o naujienų po aluose eiškiamas kalbines nuos a as lie u ių kalbos a ž ilgiu (E. Guda ičienė), Lie u os žmonių nuos a as usų kalbos a ž ilgiu ka o aki aizdoje (I. Hilbig i S. I ano ai ė), s uden ų kalbines nuo- s a as gim osios (kinų manda inų i lie u ių) i anglų kalbos a ž ilgiu (K. Jakai ė- Bulbukienė), kokiu mas u, Lie u os gy en ojų požiū iu, lie u ių i anglų kalbos laikomos inkamomis į ai iose gy enimo s i yse ( e slo, š ie imo, paslaugų) (L. Vilkienė), kalbė a apie egioninių a ian ų es e inę e ę (D. Aliūkai ė i A. Čižikai ė), jaunųjų y ų aukš aičių – anykš ėnų, kupiškėnų i u eniškių – a minės kalbos aizdinius (L. B azai ienė), p is a y as šiau ės žemaičių pa a mės soma onimų ankų eminio pog upio holis inis seman inis y imas (D. Pakalniškienė i J. Lubienė). Kalbai i apa ybei ski oje sekcijoje nag inė i koncep ai PAKANTA (I. Sme onienė), PILIETIŠKUMAS (M. Sme ona), MOTINA (S. Papau ėly ė-Klo ienė), MIEŽIS (V. Sakalauskienė). Pe skai y i du p anešimai iš e minologijos: G. E. Klimenkos — apie ezo e izmo e - minijos a osenos p oblemas Ka alikų Bažnyčios pas o acijoje Lie u oje i E. Lipa e apie okazinius naujada us su komponen ais ko id-, co id-, ko on-, co on-, k oņ-, ka an in-, pan- dem- lie u ių i la ių kalbose. Kalbos a ian ų sekcijoje kalbė a apie a minės i ne a minės kalbos są eiką Rumšiškėse (Ž. Šidlauskas), La galos daugiakalbys ę, jos egzis a imo, palaikymo i išnykimo mechanizmus (P. G ablunas), ap a a, a pasi ink ų Kauno ajono gimnazijų 10–12 klasių mokiniai ski ia išplės inius pažyminius i šalu inius pažyminio dėmenis, a a ski ia šiuos du sky ybos a ejus (E. Rimku ė), kaip i kodėl 1–4 klasių mokiniai daugiausia ašo emdamiesi saky ine kalba (R. Čiči kai ė), aip pa kalbė a apie s anda inės i saky inės kalbos są eiką, emian is ienos iš la ių a mių (malėnų) a s o ų kalba (D. Ma kus), saky inės kalbos ap aiškas J. K. Rowling knygoje „Ha is Po e is i Išmin ies akmuo“ i jos e imuose į su- omių, š edų i a e ų kalbas (D. Ebne ), kaip saky inės kalbos elemen ai, p ozodiniai i pa a- ling is iniai ženklai koduojami la iškuose eks uose (S. Ķauķī e), apie kinų i ie namiečių kalbų kon ak us (M. Schwa z). Baigiamajame plena iniame posėdyje A. Ce i analiza o apib ėž umo ka ego iją i jos aišką senuosiuose lie u ių i la ių kalbos eks uose, V. Še e is nag inėjo K is ijono Donelaičio okiškus au og a us, J. Niewulis-G ablunas p anešime „Pasaky a – pa ašy a“ pasakojo apie Punsko–Seinų–Su alkų k aš o lie u ių, ku ių dauguma y a dzūkai, kalbą, ypač ašy inę jos o mą, bei kalbų maišymo a ejus. 2025 m. 30-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Kalba i kalbo y a: adicijos ęs inumas i naujos k yp ys“ Kaip ašoma o ganiza o ių p anešime, šios kon e encijos ikslas – ap a i adicijos i daba ies sąsajas, p is a y i naujas kalbos eiškinių in e p e acijas, susijusias su daba ies so- ciokul ū iniais pokyčiais i naujomis kalbos y imų eo inėmis p ieigomis. Iš iesų kon e en- cijoje a liepiamos bu usių kon e encijų emos i p oblemos bei p is a omos naujos k yp ys – 21 di b inis in elek as i kalbos y imai. Pe skai y a 60 Lie u os i užsienio y ėjų iš ski ingų pasaulio šalių p anešimų. Pi mojo plena inio posėdžio p anešimai bu o įžanga į kon e enciją: J.Venckienė kalbėjo apie lie u ių bend inę kalbą XIX a. pabaigoje – XX a. p adžioje, aip pa Jablonskio indėlį į šį bend inės kalbos o ma imosi p ocesą, K. Ru ko ska, emdamasi sa o e noling is iniais y imais, pa eikė ak ualių įž algų apie kalbos i kul ū os yšį bei šios sąsajos y imus. An osios dienos y iniame plena iniame posėdyje nag inė i ipologijos da- lykai (M. Go don), me a o ų eo ija (G. S een), didžiųjų kalbos modelių (LLM) ie a se- man ikos is o ijoje (D. Gee ae s). Sekcijoje, ski oje Jono Jablonskio eikšmei lie u ių kalbai i als ybei, skai y i p anešimai apie J. Jablonskio i K. Būgos pa aleles XX a. p adžios li uanis ikoje (D. Mikulėnienė), J. Jablonskio ka o ekos eikšmę pag indinių lie u ių aiškinamųjų žodynų engimui (V. Sakalauskienė), J. Jablonskio i P. Bū ėno yšį (L. Lapinskienė). Kalbos sis emos i a osenos (sin aksės) sekcijoje s a s y i konk e ūs kalbos klau- simai: eiksmažodžių disku uo i, dispu uo i junglumas (L. Vaičiuly ė-Semėnienė), daik- a a džio pyk is alen ingumas (V. Čižik-P okaše a), p ijungiamojo yšio cha ak e is ikos lie u ių kalbos sin aksėje (D. Š eikauskienė). Fone ikos i onologijos a šakoje – akus iniai azių pabaigos požymiai skai omoje i spon aninėje kalboje (E. Kalašinskai ė-Za išienė), one inė bend inės lie u ių kalbos ki čio aiška ski ingomis in onacinėmis sąlygomis (E. Š age is), lyde ių iešųjų kalbų ekspe imen inio- one inio y imo me odologija (M. Boichenko). Žodžių i žodynų sekcijos p anešimai g ildeno eikšmių pokyčius „Bend inės lie u- ių kalbos žodyne“ (A. G i ėnienė), e minų apib ėžčių pinkles ame pačiame žodyne (A. Gaidienė), gy ūnų pa adinimų eikšmes (Ž. Šala iejū ė), lie u ių kalbos naujažodys ės ypa ybes (R. Miliūnai ė), skolinio pa kingas i jo a i ikmenų a oseną nekilnojamojo u o skelbimuose (A. Aleksai ė), mandagumo p agma emas d ikalbiuose žodynuose (E. Sido o ič). Kalbos i apa ybės sekcijoje ap a as lie u ių kalbos gy ybingumas mokinių kalbinėje aplinkoje (A. Tamulionienė), mais ą eiškian ys žodžiai mokan lenkų kalbos kaip užsienio kalbos (M. Ha enbe ge ), ling is inės i kul ū inės s udijos (D. Gocół). J. Jablonskio kon e encijoje įsi i ino e nolig is ikos y imų p is a ymas. Šį ka ą p is a y i koncep ai TĖVAS (S. Papau ėly ė-Klo ienė), LAIKAS sis eminiuose duomenyse i pa emijose (I. Snukiškienė), BAŽNYČIOS aizdas Šalčininkų k aš o gy en ojų au obiog a- iniuose pasakojimuose (V. Š aiko skaja), DARBAS kaip e ybė i kul ū ema žemaičių kalbėjime ( emian is XIX a. I pusės i XX a. II pusės šal iniais) (J. Pajėdienė). Dialek ologijos i geoling is ikos sekcijoje dėmesys su elk as į a minius aspek us: ap a a, kam būdingas dialek o (ne isa e iškumo) kompleksas (D. Aliūkai ė), nag inė i ga - ė a džių ie iškumo aspek ai (Rumšiškių a ejis) (Ž. Šidlauskas), pie ų žemaičių a niškių a minis nehomogeniškumas XX a. 6–7 dešim mečių ank aš iniuose šal iniuose (S. Vyniau ai ė), leksikos kai a ak y ių kalbinių kon ak ų zonose (A. Leskauskai ė). An os dienos oje pačioje sekcijoje p anešimus p is a ė s ečiai: T. K ól ( lamandų dialek as a imiso ų (ang. wymyso ys) kalba)?, K. Konczewska (e nog a ijos i dialek ologijos me odų de inimas i ian bal ų i sla ų pasienio egioną), M. Jankowiakas (bal iškų skolinių adap aci- ja bal a usių a mėse Lie u oje), K. Zagłoba (a muziejuose y a ie os ie inei a mei?). Kalbų is o ijos i są eikos sekcijos p anešimuose koncen uo asi į apelia y inius oi- konimus daugiakul ū iame egione (P. Sko upa), kon lik us dėl lie u ių i lenkų kalbų a - ojimo ka alikų bažnyčiose Lie u os Respublikoje (1918–1940 m.) (D. Mačiulis), bal iškus oponimus Dniep o upės egione (A. Iliadi). Sekcijoje, ski oje kalbos unkciona imui isuomenėje, dėmesys su elk as į lie u ių kalbos s anda iza imą Mažosios Lie u os pasienyje XX a. p adžioje, emian is pe iodiniu leidiniu „S ečias“ (G. Judžen y ė-Šinkūnienė), mul imodaliąją a gumen aciją lie u iškoje 22 socialinėje eklamoje (E. Gab ėnai ė i V. Nausėdai ė), iešųjų kalbų emocinio pa auklumo pasąmoninį po encialą (L. Ta anenko i A. Kaly a). D iejų sekcijų (Kalbos duomenų sankaupos i jų analizė, Di b inis in elek as i kalbos y imai) p anešimai o ien uo i į naujo es i į a ei ies y imus: A. U ka kalbėjo apie naujausius Lie u os uni e si e uose yks ančius p ojek us, ku ie ski i lie u ių kalbos iš ekliams gausin i, su ikslesnio mo ologinio ano a o iaus da bais supažindino M. Žem ie ė; V. Zubai ienė, I. Rizgelienė i N. Maliuke ičius p is a ė p opagandinių eks ų y imus, J. Ko ale skai ė – kolokacijų naudą ilius uojan žodžių a oseną aiškinamuosiuo- se žodynuose. J. Kapočiū ė-Dzikienė, T. Be gmanis i M. Pinnis kalbėjo, kaip didieji kalbos modeliai sup an a mažąsias kalbas (lie u ių, la ių, es ų), M. Glebus pasakojo, kaip didžiuo- sius kalbos modelius galima panaudo i naujažodžiams ap ik i i a am į akos u i kabu ės, J. Mand a ickai ė nag inėjo dezin o macijos i pa ikimų naujienų san ykį, G. Valūnai ė- Oleške ičienė, R. Žiū ienė i S. Kim pa eikė s uden ų požiū į į di b inio in elek o naudo- jimą uni e si e inėse s udijose. Baigiamojo posėdžio p anešime apž elg os 30 J. Jablonskio kon e encijų (I. Sme- onienė). A sig ęžus į 1993 me us ma y i, kaip nuo kolegiško pasidalijimo min imis apie kalbo- y ą i y imus nuei a iki didžiulių a p au inių kon e encijų, ku iose s a s omi pasaulinei kalbo y ai s a būs eo iniai da bai i p ak iniai y imai, p anešimų daly ių sulaukiama iš olimų pasaulio šalių. 25-osios J. Jablonskio kon e encijos plena inio posėdžio p adžioje sak- iau, kad „šiandien Jablonskis iškeliaus į daugybę pasaulio šalių, jis u bū gy as būdamas nesi ikėjo okio p ipažinimo“. Daba sakau – jis iškelia o į daug pasaulio šalių i jo a das y a žinomas pasaulio mokslininkams, neabejoju, kad s uden ams i pla esnei isuomenei. P ie in o macijos sklaidos, be abejo, p isidėjo i ai, kad p anešimų pag indu pa eng i s ai- psniai bu o spausdinami „Kalbos kul ū oje“, ėliau — „Bend inėje kalboje“, elek oniniame mokslo žu nale „Lie u ių kalba“ i ki u , 2025 m. leidyklos „Camb idge Schola s Publi- shing“ išleis as s aipsnių inkinys „Language Va ia ion, Change and S anda disa ion“ ( ed. G. Judžen y ė-Šinkūnienė). 30 kon e encijų – ne pabaiga, Lie u ių kalbos ins i u o Bend i- nės kalbos y imų cen o i Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e o Taikomosios kalbo y- os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed os mokslininkai pasi yžę i oliau eng i J. Jablonskio kon e encijas, kasme s ebin i emų į ai o e i įdomiais y imais. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aleksand a ičiū ė Skais ė 2009: Sep yniolik oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 82, 351–354. Aleksand a ičiū ė Skais ė 2010: Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is. – Gim oji kalba 11, 20–22. Be aša ičiū ė Rima 2007: 15-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 80, 192–194. Blažinskai ė Dalia 2004: 12-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 77, 201– 204. Blažinskai ė Dalia 2005: 13-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 78, 275– 279. G iga a ičius Algi das 2021: Jonas Jablonskis lie u iškoje poli ikoje. P ieiga in e ne e: h ps://www.be na dinai.l /jonas-jablonskis-lie u iskoje-poli ikoje/. Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė-Šinkūnienė Gin a ė 2019: Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas. 26-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Bend inė kalba 92, 1–12. 23 Jasiony ė E ika 2008: Šešiolik oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 11, 16– 17. Jasiony ė-Mikučionienė E ika 2024: K onika. Kon e encijos. – Gim oji kalba 11, 30– 33. Judžen y ė Gin a ė 2016: E noling is ikos p oblemos 23-iojoje Jono Jablonskio kon e encijoje „Reikšmė kalboje i kul ū oje“. – Sla is ica Vilnensis 61, 429–434. Judžen y ė Gin a ė 2018: 25-oji – jubiliejinė – Jono Jablonskio kon e encija „Va ian iškumas kalbose i jų a mainose“. – Gim oji kalba 10, 20–24. Judžen y ė-Šinkūnienė Gin a ė 2022: K onika. – Gim oji kalba 10, 27–30. KTTS 1995: Kalbos a kybos ikslai i s a egija. Kalbos kul ū os diegimo p ak ika i me odika, p anešimų ezės, Vilnius; Vilniaus uni e si e as. Labanauskienė Sol i a 2015: D idešim an oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 10, 10–15. Miliūnai ė Ri a 1994: K onika. – Gim oji kalba 1, 23–24. RE: Renginiai, ekspedicijos. – Gim oji kalba 6, 30. Rudze ičius Po ilas 2003: 11-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 76, 179–180. Rudze ičius Po ilas 2006: 14-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 79, 291–293. Tamašauskai ė Ugnė 2012: 19-oji Jono Jablonskio kon e encija „Lie u ių kalbos sin aksės“ šim mečiui paminė i. – Kalbos kul ū a 85, 230–231. Tamulionienė Au elija 2013: Lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje isuomenėje. – Kalbos kul ū a 86, 317–321. Tamulionienė Au elija 2014: Šiuolaikinės kalbos y imai i p oblemos. 21-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Bend inė kalba 87. Tamulionienė Au elija 2015: Lie u ių kalba šiuolaikinėje mokykloje. 22-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Bend inė kalba 87, 1–3. Tamulionienė Au elija 2017: Kalbų i skai meninių echnologijų sandū oje. – Gim oji kalba 10, 22–24. U nėžiū ė Ri a 2002: Dešim oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 10, 19–23. U nėžiū ė Ri a, Valskys Vidas 2013: D idešim oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 10, 21–24. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2023: 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje“. – Bend inė kalba 96, 237–244. Vaskelai ė Ramunė 1997: Penk oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 70, 32–35. Vaskelai ė Ramunė 2001: Jono Jablonskio kon e encija: lais ėjan i a osena, g iež ėjan i a ka. – Kalbos kul ū a 74, 113–119. Vileikienė Janina 1998: Šeš oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 71, 95–97. Vileikienė Janina 1995: K onika. – Gim oji kalba 2, 22. Vileikienė Janina 2000a: Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 11, 15–17. Vileikienė Janina 2000b: Sep in oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 73, 123–127. Zubai ienė Vilma 2008: Šešiolik oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 81, 319–322.