Būti ar nebūti „žingeidžiam“

Bendrinė kalba / Standard Language 2025, Nr. 98, p. 1–16 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2351-7204 (elektroninis / online) Copyright © 2025 Daiva Murmulaitytė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2025-09-09. Accepted: / Priimta: 2025-10-03. 1 BŪTI AR NEBŪTI ŽINGEIDŽIAM Žingeidus – To Be Or Not To Be DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas El. paštas: daiva.murmulait[email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-3826-7272 Mokslinių tyrimų kryptys: žodžių daryba, leksikografija, leksikologija. https://doi.org/10.35321/bkalba.2025.98.07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Straipsnyje aptariamas būdvardžio žingeidus, -i ir jo vedinių atitikimas bendrinės lietuvių kalbos normoms. Šis XIX a. atsiradęs žodis jau daugiau nei 120 metų taisomas dėl kilmės, morfologijos ir semantikos, laikomas lietuvių kalbos darybos taisyklių neatitinkančiu vertalu iš vokiečių, lenkų ar rusų kalbų. Vis dėlto žingeidus, -i tebevartojamas ir turi nemenką giminiškų žodžių būrį. Neretai jo nenormiškumas ginčijamas, daugiausia remiantis tuo, kad siūlomas pakaitas smalsus, -i nėra tapačios reikšmės. Įvertinus būdvardžio žingeidus, -i morfologiją, darybą ir semantiką, sinoniminius santykius, apžvelgus norminimo istoriją ir taisymo motyvus, patyrinėjus dabartinę ne tik paties būdvardžio, bet ir su juo darybiškai susijusių žodžių vartoseną, aiškėja, kad priežasčių įsileisti jį į norminę kalbą pakaktų. Tada žingeidus, -i bei dažniausiai vartojami jo vediniai žingeidžiai, žingeidumas turėtų atsirasti ir norminamajame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Šių žodžių žodyniniuose straipsniuose turėtų atsispindėti jų semantinis santykis su būdvardžiu smalsus, -i ir pastarojo vediniais, jų reikšmės ir vartosenos skirtumai. ESMINIAI ŽODŽIAI: žingeidus, bendrinės kalbos normos, vertinys, vertalas, žodžių daryba, semantika. ABSTRACT The article discusses the adjective žingeidus and its derivatives in relation to the norms of standard Lithuanian. This word, which appeared in the 19th century, has been corrected for more than 120 years due to its origin, morphology, and semantics. It is considered a non-standard calque from German, Polish, or Russian that does not comply with Lithuanian word formation rules. Nevertheless, žingeidus is still in use and has a considerable number of cognates. Its non-standard nature is often disputed because the proposed replacement, smalsus, does not have the same meaning. After evaluating the morphology, derivation, semantics, and synonymic relationships of the adjective žingeidus, reviewing the history of its codification and the reasons for its correction, and examining the current usage of not only the adjective itself but also its derivatives, it becomes clear that there are sufficient reasons to include it in the standard language. Then, žingeidus and its most commonly used derivatives žingeidžiai and žingeidumas should also appear in the Dictionary of the Standard Lithuanian Language. The dictionary entries for these words should reflect their semantic relationship with the adjective smalsus and its derivatives, as well as the differences in their meanings and usage. KEYWORDS: žingeidus ‘inquisitive, curious’, standard language norms, calque, word formation, semantics. 2 ĮVADAS Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Konsultacijų banke, atsakant į klausimą, ar vartotinas žodis žingeidus, rašoma: „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis žingeidus, -i neteikiamas (6-ame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime žodis žingeidus, -i vertintas kaip neteiktinas, sudarytas kitų kalbų pavyzdžiu, plg. vok. neugierig, rus. liubopytnyj). Kai norima įvardyti žmogų, kuris viskuo domisi, viską nori žinoti, bendrinėje kalboje galima vartoti smalsus, -i ar junginį siekiantis (-i) žinių. Reikšme „linkęs domėtis“ gali būti vartojamas būdvardis domus, -i; reikšme „linkęs galvoti, mąstyti“ – mąslus, -i. 1 Taigi pagrindiniuose norminamuosiuose leksikografijos šaltiniuose būdvardžio žingeidus, -i nėra 2 . Tai rodo, kad šis būdvardis bendrinei kalbai neteiktinas, nes šių dienų norminamieji žodynai (BLKŽ, DLKŽ7, DLKŽ8) neteiktinų ar vengtinų žodžių nepateikia (plg. ankstesnius DLKŽ leidimus, į kuriuos tokie žodžiai buvo įtraukiami pažymėti ntk. (= neteiktinas)) 3 . Jie neįtraukiami į antraštyną, neaiškinami ir neiliustruojami vartosenos pavyzdžiais, neatsižvelgiant į tai, kad vartosenos dažnumo kriterijų atitiktų. Dažna vartosena negali būti priežastis žodžiui tapti norminiam, jei jis neatitinka norminės leksikos reikalavimų – pavyzdžiui, yra netaisyklingai padarytas, netinkamai išsiverstas ar kt. 4 „Vis dėlto kai kurie jau vartosenoje dėl įvairių priežasčių įsigalėję, nors nenorminiais laikomi ar laikyti vertalai dar vis kelia diskusijų dėl normiškumo. Teigiama, kad jų darybą <…> galima paaiškinti lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėmis, arba semantiką – lietuvių kalbos žodžių reikšmių sistema (pavyzdžiui, <…> būdvardžio žingeidus, -i)“ (Miliūnaitė 2022: 160). Visuomenė išties kartkartėmis vis subanguoja nesuprasdama ar pasipiktindama, kodėl šis žodis nepriimamas į bendrinę kalbą. Bemaž kiekviena proga jo pasigenda rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, 2019 m. rašiusi: „Daugelio „didžiųjų kalbos klaidų“ ir „neteiktinų žodžių“ niekada nelaikau klaidomis, o tiesiog gyvąja kalba – rašytojas ar žmogus pats savo nuožiūra sprendžia, kada ir kur ją vartoti. Todėl ir vartosiu žodį „žingeidus“, kiek tik man patinka, nes jis man be galo gražus ir juo prasideda puikus Vytauto Mačernio eilėraštis „Distancijos 1 https://vlkk.lt/konsultacijos/3948-zingeidus; žiūrėta 2025-08-04. 2 Rašant šį straipsnį, BLKŽ dar nėra baigtas, taigi kol kas jame yra ne visa numatyta pateikti leksika. Tačiau ž raide prasidedantys žodžiai jau paskelbti, ir žingeidus, -i tarp jų nėra. 3 Pirmajame DLKŽ leidime (1954) būdvardžio žingeidus, -i straipsnio apskritai nėra. Antrajame leidime (1972) šis žodis pateikiamas nurodytas į smalsus (atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis DLKŽ2 turi dvi reikšmes, antrąja leksema apibūdinamas smaguris). Trečiajame leidime žingeidus, -i turi pažymą ntk. ir nuorodą tik į pirmąją būdvardžio smalsus reikšmę. Nuo septintojo leidimo žingeidus, -i į DLKŽ vėl neįtraukiamas. 4 Plg. „Daug kas vartoja žodį žingeidus vietoje smalsus. Bet nei žmonių šnekamojoje kalboje, nei mūsų senesniuosiuose raštuose šio žodžio neužtinkame, jis pasirodo tik vėliau, pvz. Valančiaus raštuose. Šio būdvardžio daryba yra labai nebūdinga mūsų kalbai. Tai būtų žmogus, kuris "geidžia žinių". Jis greičiausiai bus sudarytas pagal vokiečių neugierig arba rusų liubozna-tel'nyj. Jų tėra labai maža. Mes nelinkę susidarinėti sudėtinių būdvardžių su galūne -us.“ (1970-05; https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-211970m/1970m-5-geguzis/3200-gimtasis-zodis, žiūrėta 2025-08-07). Čia ir toliau citatų bei autentiškos vartosenos pavyzdžių kalba netaisyta. 3 jausmas“.“ 5 Kiti tiesiog nesupranta, kodėl jis „užsispyrusiai neteiktinas vartoti“ 6 , ar ironiškai pasvarsto: „<…> vienas negeras žodis toks gyvybingas, kad gal jau kalbininkai turėtų pasiduot? <…> su tuo žingeidžiu juk vis dar tebekovojama? Jau daugiau kaip 100 metų; ir vis tiek jo pilna <…>.“ 7 Straipsnio tikslas – peržvelgti būdvardžio žingeidus, -i taisymo istoriją ir motyvaciją ir dar kartą įvertinti, ar jis tikrai ir kaip griežtai taisytinas. Šiam tikslui pasiekti nagrinėta žodžio kilmė, semantinės ir morfologinės ypatybės, daryba, darybiniai ir semantiniai ryšiai, dabartinė vartosena. Sprendžiant šiuos uždavinius taikytas analitinis aprašomasis, skaičiavimo, semantinės bei žodžių darybos analizės metodai. Būdvardis žingeidus, -i yra Motiejaus Valančiaus (1801–1875) naujadaras, rašytojas vartojo ir abstraktą žingeida ‘mokslo, žinių troškimas’ 8 (Skardžius 1996 [1943]: 596; Sabaliauskas 1990: 289). LKŽe žodis pažymėtas kaip naujai atsiradęs tarmėse 9 , pateikiama pirmosios leksemos (‘smalsus’) vartosenos pavyzdžių iš Plungės, Tilžės, Kairių (Šiaulių r.), Utenos, fiksuota šio žodžio vartosenos ir Ylakiuose (Skuodo r.), Žagarėje (Joniškio r.), vedinių – ir kitur Lietuvoje. Vartotas rašytojų – Vinco Kudirkos, Žemaitės, Ievos Simonaitytės. Iš LKŽe ir įvairių taisymų matyti, kad jo darybos lizdo žodžius vartojo ir Vaižgantas, Krėvė, Vincas Pietaris, Lazdynų Pelėda, o ką jau kalbėti apie dabartinius rašytojus, kurių vartosenos LKŽe, baigtinis XVI–XX a. lietuvių leksikos šaltinis, baigtas leisti 2002 m. ir naujais kalbos faktais nebepildomas bei neatnaujinamas, užfiksuoti nespėjo 10 . Neretai vartotas ir vis dar vartojamas šnekamojoje kalboje, nors nuosekliai (tiek aptariamasis būdvardis, tiek jo vediniai), pradedant J. Jablonskiu (Jablonskis 1959: 56, 154, 284, 306, 333 ir kt.), taisomas 11 . 5 https://www.bernardinai.lt/2019-02-18-rasytoja-k-sabaliauskaite-neturiu-karjeros/; žiūrėta 2024-08-05. Vėliau rašytoja yra pasisakiusi ir dar pikčiau: „<…> pavartok gražųjį mačerniškąjį žodį „žingeidus“ ir būsi persekiojamas, nes kažkoks glušius ir už tave, ir už Vytautą Mačernį nusprendė, kad žodis „neteiktinas ir nevartotinas“ (2020-05-07; https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/kristina-sabaliauskaite-priesinkimescenzurai-kasdien-ir-visada-286-1314558; žiūrėta 2024-08-05); „<…> mačerniškasis „žingeidus“ tampa „neteiktinu knyginiu naujadaru“ <…> pati kartą esu ištvėrusi kalbos redaktorės ad hominem užgauliojimus gindama savo teisę naudoti gražų lietuvišką žodį „žingeidus“ – teko nusiųsti jai Vytauto Mačernio eilėraštį „Distancijos jausmas...“ su pirma eilute „Kai kas be galo būna žingeidus...“. Tačiau kalbininkų ir VLKK nuomone – V. Mačernis joks autoritetas, o žodis „žingeidus“ – neteiktinas, nes, cituoju, „yra vengtinas knyginis naujadaras“. Vietoje jo VLKK primygtinai siūlo vartoti „smalsus“ (deja, ne tas pat kaip žingeidus), „siekiantis žinių“ (griozdiškas ir biurokratinis) ir... jų nenatūralų naujadarą „domus“. (2023-11-12; https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2121491/kristina-sabaliauskaitekulturos-karai-ir-paliaubos-lietuviu-kalbos-gresmes; žiūrėta 2024-08-05). 6 Arune tau (https://www.facebook.com/kalbosredaktore.lt/posts/ar-vartotinas-%C5%BEodis-%C5%BEingeidus-pagal-el-dabartin%C4%97s-lietuvi%C5%B3-kalbos-%C5%BEodyn%C4%85-vilnius/469783089855396/?locale=lt_LT; žiūrėta 2024-05-05). 7 https://virginijusg.blogspot.com/2016/12/925-uzparaste-cxxvi-sis-tas-is-1907-ais.html; žiūrėta 2024-08-05. 8 Pastarasis abstraktas LKŽe apibrėžiamas kiek kitaip: 1 מ ngeida sf. (1) NdŽ; M, L, Rtr smalsumas: Skaityme raštų šventų tankiai mumis kliudo mūsų žingeida, arba ciekavastis M. Valanč. (https://ekalba.lt/paieska/detalioji/?paieska=%C5%BEingeid*&p=1&d=50&i=a73a6910-d11b-4cd3-ab1c-084688b76c32; žiūrėta 202508-05). 9 SŽ jis turi pažymą knyg., t. y. knyginis, ne gyvosios kalbos žodis (https://ekalba.lt/sinonimu-zodynas/domus?paieska=domus&i=5ac97e12-cb7f-4992-9ec0-dbc574c8eeed; žiūrėta 2025-08-10). 10 DLKT matyti, kad žingeidus, -i darybos lizdo žodžiai fiksuoti ir Romo Gudaičio, Eugenijaus Ignatavičiaus, Vytenio Rožuko, Viktoro Katiliaus, Herkaus Kunčiaus, Jono Mikelinsko, Algirdo Pociaus, Aistės Ptakauskaitės bei kt. rašytojų kūryboje. O Jurga Ivanauskaitė ne tik vartojo būdvardį žingeidus, -i, bet ir sukūrė naujadarą žingeidėjas: Į jo vienuolyną – „Vaivorykštinio Meilenio Buveinę“ – ėmė keliauti žingeidėjai iš tolimiausių Himalajų kampelių (Jurga Ivanauskaitė, Sapnų nublokšti. Tyto alba, 2000; http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/from_table.search?word=%C5%BEingeid%C4%97jai&hitsPerPage=300&corpus1=Gro&size=50&opt=starts; žiūrėta 202508-10). 11 Tarp daugelio kitų žr. Pupkis (1980: 109), Buivydienė (1984: 16–17), Piročkinas (1990: 82), Mataitytė (1994: 22; 1995: 11; 1997: 14), Keinys (1995: 2), Klimavičius (1995: 12), Pribušauskaitė (1998: 14), Būda (1999). Vienu kitu atveju žingeidus, -i netinkamumas norminei kalbai ginčijamas, pavyzdžiui, Prano Kniūkštos (1994: 13), Algirdo Malakausko (1997: 12) ir kt. 4 Žymusis normintojas pirmą kartą žingeiddarybos pamato žodžius sukritikavo ir atmetė 1904 m., išsamiau taisymų istoriją žr. Būda 1999: 5–6. Norminei lietuvių kalbai žingeidus, -i iki šiol buvo netinkamas dėl trijų priežasčių – kilmės (yra verstas), morfologijos ir darybos (sudurtiniams būdvardžiams nebūdingos galūnės) bei semantikos. 1. KILMĖ 1.1. Žingeidus, -i lietuvių kalboje, matyt, atsirado ne tiesiog spontaniškai sudūrus atitinkamą sudurtinį žodį iš junginio 12 žinių geisti (geidė) ar pan., prireikus įvardinti ką nors, trokštantį žinoti, geidžiantį žinių, o pasižiūrint į kitų kalbų panašios semantikos žodžius, labiausiai – dūrinius, ar galbūt net pirmiausia turint tikslą tuos kitus žodžius išversti 13 . Atkreiptinas dėmesys ir į antrąją jo reikšmę ‘įdomus’, LKŽe fiksuotą ne kaip gyvosios vartosenos (tarmių), o spaudos (1885 m. „Aušra“, 1895 m. „Varpas“ ir kt.) ir Aleksandro Kuršaičio „Lietuviškai–vokiško žodyno“ (I–IV, 1968–1973 m.) faktą 14 . Praktiškai leksema žingeidus, -i ‘įdomus’ dabar nevartojama, nors kartais būdvardis įdomus, -i siūlomas kaip taisytino žingeidus, -i pakaitas (Jablonskis 1959: 154, Piročkinas 1990: 82 ir kt.) 15 . Ši leksema neturi tokios aiškios darybinės motyvacijos ir ryšio su žinių geidimu, tarsi savaime neišplaukia, semantiškai neišsirutulioja iš pirmosios, tiesioginės reikšmės, bet yra būdinga minėtiems kitų kalbų – lenkų, rusų atitikmenims (plg. любопытный человек ‘smalsus žmogus’ ir любопытный случай ‘įdomus atsitikimas’, любопытная история ‘įdomi istorija’; ciekawe dziecko ‘smalsus vaikas’ ir ciekawy film dla dzieci ‘įdomus filmas vaikams’). Tai irgi galėtų rodyti, kad būdvardžiui žingeidus, -i (ne vienai leksemai, pagrindinei reikšmei, o visai semantinei struktūrai) atsirasti padėjo svetimi būdvardžiai 16 . Vis dėlto rėmimasis kitų kalbų žodžių darybos pavyzdžiais savaime nėra blogas dalykas, svarbu, kad naujasis darinys atitiktų savos kalbos darybos modelius ir dėsningumus. Pagal tai skiriami vertiniai – sistemiškai prie indigenių darinių pritampantys naujadarai – ir vertalai – 12 „Sudurtiniai būdvardžiai, kaip ir sudurtiniai daiktavardžiai, remiasi dviejų žodžių junginiu“ (Paulauskienė 1994: 196). 13 Plg. formuluotę „žingeidus yra nevykusiai sudarytas būdvardis versti vok. neugierig, rus. liubopytnyj ar lenk. ciekawy <…>“ (KP 1939: 141), tarsi atspindinčią poreikį lietuviškai įvardinti sąvoką, kuriai kitos kalbos jau turi minimus žodžius. 14 Šia reikšme žingeidus, -i vartotas ir vėlesnėje, ne tik Lietuvos, bet ir išeivių spaudoje, pavyzdžiui: Pasiklausysite gražių musų liaudies daineliu ir muzikos, taipgi išgirsite kas dedasi Makalų šeimynoje, kurioj nuolatos buna žingeidžių momentų; Šitie žingeidųs Naujienų pranešimai yra girdimi per radio visoj Chicagoj, o taipgi šiose lietuvių kolonijose: Argo, Aurora, Batavia <…> (1935-03-09, Naujienos / The Lithuanian Daily News 58, 5; https://www.spauda.org/naujienos/archive/1935/1935-03-09-NAUJIENOS.pdf; žiūrėta 2025-09-01); Visgi tai labai žingeidus prisipažinimas (1957-09-04, Laisvė / The Lithuanian Daily 171, 1; https://www.spauda2.org/laisve/archive/1957/1957-09-04-LAISVE.pdf; žiūrėta 2025-09-01). 15 Sinonimiškai viena kitą pakeisti gali tik šių būdvardžių vadinamosios bevardės giminės formos žingeidu ir įdomu, kurių semantikoje tarsi niveliuojamas ypatybės objekto ir subjekto aspektas. Plg. sakinį „Žingeidu, delko niekam nieko nesakė“ J. Jablonskis 1914 m. taisė „Įdomu (malonu būtų žinoti), delko niekam nieko nesako“ (Jablonskis 1959: 154). Tačiau būdvardžio vyriškosios ir moteriškosios giminės formos žingeidus, žingeidi vargiai gali būti pakeistos atitinkamomis būdvardžio įdomus, įdomi formomis, kai turimas galvoje kažkuo besidomintis subjektas. Įdomus lietuvių kalboje gali būti tik tas ar tai, kas kelia susidomėjimą (objektas), o ne tas, kas kažkuo domisi (subjektas; nebent būtent šiuo aspektu jis kelia susidomėjimą, bet tokiu atveju jis yra susidomėjimo objektas), plg. šio būdvardžio apibrėžtį ‘keliantis domesį, patraukiantis, įstabus; vertas domėtis’ (LKŽe). Tas pats pasakytina ir apie prieveiksmį žingeidžiai bei jo semantinį sinoniminį santykį su įdomiai. Ir abstraktas žingeidumas nereiškia ‘įdomumo’, LKŽe šis daiktavardis fiksuotas tik kaip vedinys iš žingeidus, -i ‘smalsus’. Šiaip ypatybių pavadinimų, padarytų su priesaga -umas, darybos tipas yra gana reguliarus ir tokie abstraktų pavadinimai potencialiai galimi bene iš kiekvieno kokybinio laipsniuojamo būdvardžio (DLKG 2006: 100). 16 Nors J. Jablonskis apie šių reikšmių ryšį rašė kitaip – nieko keista (ir iš tarmių žinoma), kad yra įdomus daiktas ir įdomus žmogus (Jablonskis 1959: 58), – tačiau aptariamojo būdvardžio žingeidus, -i atveju nereikėtų išleisti iš akių ir jo darybos opozicijos, ryšio su darybos pamatu. 5 nekūrybiškai, pamorfemiui išsiversti žodžiai, neatitinkantys kalbos, į kurią jie patenka, žodžių darybos dėsningumų ir visos kalbos sistemos apskritai (Miliūnaitė 2022: 158–159) 17 . Žingeidus, -i taisytas laikant jį vertalu (Pupkis 1980: 108–109) 18 . Įrodžius, kad tai vertinys, t. y. kad jo daryba (morfologija) neprieštarauja lietuvių kalbos sistemai, verstumo faktas normos prasme nebūtų itin svarus ar ką lemiantis. Dar žr. 2.2 sk. 2. DARYBA (MORFOLOGIJA) 2.1. Taisant būdvardį žingeidus, -i argumentuojama, kad „mes paprastai nelinkstame sudarinėti sudėtinius būdvardžius su galūne -us“ (KP 1939: 141). Vis dėlto tokia daryba nėra visiškai neįmanoma. Sudurtiniai būdvardžiai daromi iš dviejų sintaksiškai ir reikšmiškai susijusių žodžių ir paprastai turi galūnę -is, -ė (plg. LKG 1965: 595; DLKG 2006: 228; PBLKG 2024: 439). Tačiau tiek gramatikose, tiek kituose būdvardžių darybos aprašuose, pavyzdžiui, Aldonos Paulauskienės (1983: 150, 2007: 50), Stasio Keinio (1999: 81) ir kt., rašoma, kad yra sudurtinių būdvardžių ir su galūnėmis -as, -us (keturpėsčias, keliaklupsčias, pusiausviras, trišakas; akivaizdus, akilandus, lygiagretus), nors tai ir retos išimtys. Paprastai rašoma apie apskritai sudurtinių būdvardžių galūnes, o ne atskirai kokio nors darybos tipo 19 . Šių tipų yra keliolika. Sudurtiniai būdvardžiai, kaip ir daiktavardžiai, į juos skirstomi pagal pamatinių žodžių kalbos dalis, pirmiausia orientuojantis į antrąjį dūrinio sandą, taigi – vardažodį arba veiksmažodį (LKG 1965: 595–603; DLKG 2006: 238; PBLKG 2024: 440–441). Būdvardžio žingeidus, -i atveju aktualus dūrinių iš daiktavardžio (žinios) ir veiksmažodžio (geisti) tipas. Jis buvo gana darus XX a. vidurio tyrimų duomenimis (LKG 1965: 601) 20 . Žingeidus, -i net atitiktų vieną iš šiam tipui būdingų darybos reikšmių – ‘verčiasi tuo, daro ir mėgsta tai, ką reiškia pirmasis sandas’ 21 , kurią turi, pavyzdžiui, druskamėgis (vyras), saulėvengiai (augalai) ir pan. Tiesa, gramatikos iliustruoja šį tipą dėsningiausiais dūriniais su galūnėmis -is, -ė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į būdvardį akilandus, -i (ir pagal jo analogiją padarytą akivaizdus, -i). LKG (1965: 600) jie „neginčijamai“ laikomi dūriniais su antruoju būdvardiniu sandu (t. y. akilandus < akys, landus, -i). DLKG (2006: 234) jau teigiama, kad šiuos sudurtinius būdvardžius sudarančių sandų reikšmių santykis yra pakitęs, neberyškus. Bet, būdvardį akilandus, -i ‘kuris lenda į akis, landus’ motyvuojant žodžių junginiu į akis lįsti (lend a, lindo), galima čia įžvelgti ir veiksmažodinį antrąjį sandą. Jei taip, tai ir žingeidus, -i šalia visai tinka. LKŽe pateikta kelios dešimtys (apie 55) sudurtinių būdvardžių su galūne -us, -i. Iš jų tik keli gali būti pamatuoti daiktavardžio ir veiksmažodžio junginiais, tai minėtieji akilandus, -i, akivaizdus, -i, taip pat kraugėrus, -i ‘kraugeriškas (?)’, kraulakus, -i ‘kuris trokšta kraujo, kraugeriškas’, vaišnorus, -i ‘mėgstantis vaišinti, gerai vaišinantis, vaišingas’ 22 . Formaliai žiūrint, gali kilti klausimų, ar negalėtų žingeidus, -i, taip pat ir akilandus, -i, savimylus, -i, mėsėdrus, -i, nevalus, -i ir pan., būti kildinami iš tokiomis savybėmis pasižyminčių subjektų pavadinimų akilanda, savimyla, žingeida, mėsėdra, nevala ir pan. Tačiau 17 Plg. vertalą neužilgo (rus. незадолго) ir norminį vertinį įtaka (plg. rus. влияние, lenk. influentia, vok. Einfluss, angl. influence, lot. influentia ir kt.). 18 J. Jablonskis šį žodį kartu su s auvalia, svavalia, lygsvara vadino žodžiais kaltiniais arba nei šiaip nei taip atsiradusiais mūsų kalboje (plg. Jablonskis 1959: 332–333). 19 Plg. „<…> lietuvių kalbos sudurtiniai būdvardžiai nėra u kamieno (II linksniuotės), tad šie žodžiai (žingeidus, sav istovus, savimylus, savivaldus – aut. past.) ne tik verstiniai, bet ir pažeidžia morfologijos sistemą“ (Piročkinas 1986: 105). 20 Naujadarų, iki 2019 n. sukauptų L ietuvių kalbos naujažodžių duomenyne , tyrimas rodo, kad tai dariausias sudurtinių būdvardžių su veiksmažodiniu antruoju dėmeniu tipas, tačiau apskritai naujadarų su juo nėra gausu (plg. Aleksaitė 2022: 154). PBLKG rašoma, kad dūrinių su antruoju veiksmažodiniu sandu yra daug mažiau nei su vardažodiniu (2024: 235). 21 Formuluotėje ‘verčiasi tuo, daro ir mėgsta tai, ką reiškia antrasis sandas’ (DLKG 2006: 235), akivaizdu, įsivėlusi klaida, nes veiksmo objektas šiuo atveju reiškiamas ne antruoju, o pirmuoju sandu. 22 Taip pat daiktavardinį ir veiksmažodinį sandus turintis veidmainus, -i ‘būdingas veidmainiui, apsimestinis’ galbūt nėra sudurtinis, o remiasi būdvardžiu ar daiktavardžiu veidmainis, -ė. 6 paisant šių žodžių darybos reikšmės akivaizdu, kad darybos kryptis yra atvirkščia – būtent iš būdvardžių yra padaryti jais žymimų ypatybių turėtojų pavadinimai (akilandus, -i > akilanda) arba tai yra tos pačios darybos pakopos, tuo pačiu darybos pamatu besiremiantys dariniai, t. y. tiek žingeidus, -i, tiek žingeida ar akilandus, -i ir akilanda remiasi tais pačiais žodžių junginiais – atitinkamai žinių geisti (geidė) ar į akis lįsti (lenda, lindo). Tas pats pasakytina ir apie abstraktus žingeida ‘žingeidumas’, savimyla ‘savimeilė’ ir pan. (plg. daiktavardžio ir veiksmažodžio dūrinius akistata, širdgėla ir kt. (DLKG 2006: 162, 164)). 2.2. Taigi, grįžtant prie žingeidus, -i kilmės aspekto, pasakytina – todėl (kad daryba nėra visiškai neįmanoma) žingeidus, -i, matyt, laikytinas vertiniu, ne vertalu. Šalia vokiečių wissbegierig, neugierig dar atkreiptinas dėmesys į latvių kalbos būdvardžius ziņkārīgs, -a, ziņkārs, -a (ir bendrašaknius žodžius ziņkāre, ziņkārība, ziņkārīgums, ziņkārot), ypač antrąjį, padarytą iš daiktavardžio ziņas ‘žinios, informacija’ 23 bei veiksmažodžio kārot ‘labai geisti (norėti), trokšti (ko)’ (LLV), ir visiškai atitinkantį lietuviško būdvardžio darybą. Šitie atitikmenys artimiausi M. Valančiui ir geografiškai. Teigiant, kad žingeidus, -i padarytas pagal rusų любознательный (Piročkinas 1986: 105 (apie J. Jablonskio taisymus)), išleidžiama iš akių, kad dūrinio sandai lietuvių kalboje, palyginti su rusų, sudėti atvirkščiai, su žiniomis susijęs eina pirmasis (kaip vokiečių ar latvių k. atitikmenų). Rusų liubopytnyj ar lenkų ciekawy (plg. brus. цікаўны) yra tolimesni ir dėl dūrinio sandų semantikos (rus.) arba darybos būdo (lenkiškas žodis nėra dūrinys). LKŽe pateikiami giminiški aptariamojo būdvardžio žodžiai žingeidis, -ė, žingeidys, -ė ‘smalsuolis’ yra įprastos darybos, taisyklingi daiktavardžio ir veiksmažodžio dūriniai (plg. tam pačiam darybos tipui priklausančius puodlaižis, -ė, tvarkdarys, -ė ir kt. (DLKG 2006: 163)), tačiau ir jie pažymėti kryžiuku, kaip kiti „dabartinėje kalboje nevartotini žodžiai“. Vadinasi, čia kliūva ne daryba, o kažkas kita. 3. SEMANTIKA 3.1. Darybos pamato semantika Būdvardžio žingeidus, -i taisymo istorijoje semantikos atžvilgiu kliuvo abu sandai, tiksliau – abu pamatiniai žodžiai: tiek daiktavardis žinios, tiek veiksmažodis geisti (Būda 1999: 5–8). 3.1.1. Teigta, kad žinios nevartotinas mokslo, mokėjimo ar pan. reikšme. Kalbos praktikos patarimuose (1985) taisyta: „žinios – kai kur geriau mokslas, išsilavinimas, išmanymas, mokėjimas, mokymasis...“ 24 . Vytauto Pranciškaus Būdos nuomone, „net viename kitame žodyne pasitaikantis šis žodis anaiptol dar neįrodo, kad jis geras, norminis“ (1999: 7). Tačiau žinios šia ar panašia reikšme pateikiamas visuose DLKŽ leidimuose, apibrėžiant ir iliustruojant vartosenos pavyzdžiais šitaip (čia ir toliau teksto vietos, į kurias atkreiptinas dėmesys, cituojant pabrauktos – aut. past.): ‘pažinimas, mokėjimas, mokslas’: Politinių ir Mokslinių Žinių Skleidimo Draugija (DLKŽ1); ‘pažinimas, mokslas’: Istorinės, teorinės ~ios. Skleisti ~ias. ~ių troškimas. Tikrinti mokinių ~ias. Gilinti savo ~ias 23 Plg. ziņas ‘Tas (piemēram, dati, fakti, skaitļi, zināšanu kopums), kas ir zināms, uzzināts (par ko); arī informācija1’ (‘tai (pavyzdžiui, duomenys, faktai, skaičiai, žinių visuma), kas yra žinoma, sužinota (apie ką); informacija’); zināšanas ‘Informācijas kopums, ko cilvēks ieguvis pieredzē, izziņas rezultātā; arī sistematizēts ziņu kopums (piemēram, kādā nozarē)’ (‘informacija, kurią žmogus įgijo kaip patirties, pažinimo rezultatą; taip pat sisteminga informacijos visuma (pavyzdžiui, apie tam tikrą sritį)’) (https://tezaurs.lv/zi%C5%86a:1, https://tezaurs.lv/zin%C4%81%C5%A1ana:1; žiūrėta 2025-08-10). 24 https://ekalba.lt/kalbos-patarimai/%C5%BEinios?paieska=%C5%BEinios&i=2e04dd98-dd7e-4462-b90100fda8c14ff5; žiūrėta 2025-08-29. 7 (DLKŽ2); ‘mokėjimo, išsilavinimo turinys, informacija’: Daug ~ių pateikiama žinynuose, enciklopedijose. Istorijos ž. Turi ~ių, bet silpnai mąsto (DLKŽ3 – DLKŽ8). LKŽe ši leksema turi pažymą kng. (t. y. knyginis žodis) ir apibrėžiama ‘kaupiami ar sukaupti mokslo duomenys’: <…> Turinčiam mažiau specialių kalbinių žinių ypač sunkiai įmanoma pagauti žemaičių tarmių kirtis LKV193 25 . <…> Jo (A. Baranausko) praktinis tikslas buvo tapti liaudies gerbiamu dvasiškiu, tačiau šalia to jį stūmė ten žinių ir mokslo geidimas LKXIX425. Dar plg. pateikimą MLKŽ 2010: ‘mokėjimas’: Mokinių žinios vertinamos pažymiais. Ir VLEe „mokslo“ sąvoka aiškinama vartojant daiktavardį žinios būtent ta reikšme, kuria semantiškai remiasi aptariamasis būdvardis žingeidus, -i, plg.: mókslas (lot. scientia – žinojimas, mokėjimas), žmonių intelektinė veikla, kurios tikslas yra suprasti ir paaiškinti tikrovės reiškinius ir taikyti visuomenės poreikiams; šia veikla sukauptos žinios apie tikrovę – vienas pagrindinių kultūros komponentų; <...> Šiuolaikine prasme žodis mokslas pradėtas vartoti tik 19 amžiuje. Iki tol gamtos mokslų žinių sistema buvo vadinama gamtos filosofija. <…> Mokslo žinių atskyrimo nuo ne mokslo kriterijus siūlo mokslo filosofija. <...> Siekiant objektyvių žinių apie tikrovės reiškinius moksliniai tyrimai grindžiami racionaliais samprotavimais, stebėjimais ir eksperimentais. Mokslo metodologijos svarbiausias bruožas – nuolatinis jau įgytų žinių kritinis vertinimas. Dėl visų naujų aplinkybių ir argumentų mokslo sukauptos žinios yra neišsamios ir kintamos. <…> Mokslo sukauptos žinios klasifikuojamos nuolat ir vadovaujantis besikeičiančiais principais. <…> 26 Matyt, vis dėlto teisus buvo Pranas Kniūkšta, 1994 m. rašęs, kad tiek būdvardis žingeidus, -i, reiškiantis ne paprastą smalsumą, o norėjimą žinoti, tiek mokslo ar faktų reikšme vartojamos žinios išsikovojo egzistavimo teisę (Kniūkšta 1994: 13). Dar plg. minėtą VLKK konsultaciją (žr. Įvadą), kur vietoj žingeidus, -i šalia būdvardžio smalsus, -i siūlomas žodžių junginys siekiantis žinių. 3.1.2. Dėl antrojo sando – manyta, kad žingeidus, -i buvo remiamas antrąja geisti reikšme (Būda 1999: 7), plg.: ge ‖sti, ~džia, ~dė 1. labai norėti, trokšti, siekti, reikalauti: Valgo, ko širdis ~džia. ~stinas dalykas. Aviną duotas, dar gaidžio ~džia (tts.). 2. būti apimtam aistros: Moters g. ∆ ~džiamóji nuosaka (lingv. kuria reiškiamas noras, pageidavimas). ~d mas (2) (DLKŽ8) gei sti, gei džia, gei dė vksm. 1. (ko) labai norėti; sin. trokšti: Ji s gei džia garbės [pripažini mo, turtų]. Vaikai  labai  gei džia šuniko [turėti šuniką, kd tėvai  ji ems nupirktų šuniką]. | neig. (ko): Niekad ngei džiau svtimo turto. 2. (ko) jausti fizinį potraukį, geidulį kam: Ji  gei džia ši vro. Ji gei džia vi enas ki to. | neig. (ko): Negei sk svtimo vro [svetims móters]. (BLKŽ) Bet akivaizdu, kad žodžių junginyje žinių geisti aktuali pirmoji veiksmažodžio reikšmė. Dar plg. LKŽe (kuriame geisti turi tik vieną reikšmę ‘labai norėti, trokšti; linkėti, siekti, reikalauti’) pateikiamus vartosenos pavyzdžius, neturinčius nieko bendro su aistra, geidulingumu ar pan.: Vaikas mokslo teip rauda, gedžia Sl. Marytė gedžia į Kėdainius važiuoti Pc. Teip geidėt, o nedaug tevalgėt Trgn. Ko tavo širdis geidžia? B. Ten leis mane motinėlė ..., kur geidžia mano širdelis RD116. Davė vištą, davė gaidį, ko tu, žentai, daugiau geidi? Pnd. Merguže mano, jaunoji mano, negeisk saldaus miegelio RD57. <...> 25 Literatūra ir kalba, t. I–XXII. Ėjo Vilniuje 1956–1995 m. 26 https://www.vle.lt/straipsnis/mokslas/; žiūrėta 2025-08-29. 8 3.2. Darinio semantika Siūlomas pakaitas smalsus, -i nėra absoliutus būdvardžio žingeidus, -i sinonimas, taigi, negali jo pakeisti absoliučiai visuose kontekstuose 27 . LKŽe apibrėžtis ‘kuris labai viskuo domisi, viską nori žinoti’, regis, tinka būtent žingeidžiam. Iš esmės domėjimosi sąvoka čia skiriasi viena sema – vienu atveju tai yra paprastas, tegu ir didelis, bet niekur toliau nevedantis susidomėjimas (tokiu pasižymi iš tautosakos žinoma ciekava Zosė, paskalų nešiotojai, landi katė ir pan.), kitu – domėjimasis siekiant įgyti daugiau žinių, kad plėstųsi akiratis, būtų augama, tobulėjama, o ne kad čia pat būtų pamiršta, nes nebeįdomu (nuolat klausinėjantis mažas vaikas, gabus motyvuotas studentas, mokslininkas ir pan.) 28 . Išnagrinėjus 217 vartosenos pavyzdžių (tirti visi giminiški būdvardžio žingeidus, -i žodžiai, t. y. visas jo darybos lizdas; daugiau apie jį žr. 4 sk.) DLKT (36 pavartojimai grožinėje, 33 – negrožinėje literatūroje, 148 – publicistikoje; vartosenos administracinėje literatūroje ir sakytinėje kalboje nefiksuota), išryškėjo 3 semantiniai atvejai. 3.2.1. Žingeidus, -i reiškia tą patį, ką smalsus, -i (‘besidomintis, norintis sužinoti’). Pavyzdžiai iš DLKT 29 : Žmogus vedasi labai grėsmingos išvaizdos šunį. Žingeidus praeivis, norėdamas tą šunį paglostyti, klausia: – Ar jūsų šuo prisileidžia svetimą žmogų? Tas, žinoma, būtų įdomu ir žingeidu sužinoti ir platesniam skaitytojų ratui <…> Plg. naujesnę vartoseną interneto tekstuose: Naya (amūrinio tigro patelė – aut. past.) į Lietuvos zoologijos sodą atkeliavo prieš kelias dienas, 14 metų patelė kol kas nedrąsi. Kiek pavaikščiojusi aptvare grįžta į sau saugią vietą, iš kurios viską stebi. „Jaučiasi gana neblogai, žingeidi, tyrinėja teritoriją. <…>“ (2024-10-09; https://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/zoologijos-sode--itin-nykstantis-gyvunas-/277183; žiūrėta 202508-07). Įdomi vartosena, kai reikšminis skirtumas tarp smalsus ir žingeidus jaučiamas, bet turint galvoje smalsumą („aklą“, t. y. nesusijusį su tolesniu žinių naudojimu tobulėjimo, tyrimo plėtimo ir pan. tikslais) vartojama būdvardžio žingeidus, -i bevardės giminės forma: Nežinia koks vidinis imperatyvas skatina žmogų saugoti pirmtakų kūrybą. Tai nėra aklas smalsumas, kai labai žingeidu, atseit, o kiek turėjo, kuo rengėsi, ką valgė, kas garbinta. Greičiau – pasitikrinimas, ar tie iki mūsų tikrai egzistavo, o jei taip – ką mums sako jų palikti artefaktai? (2024-05-26, https://www.nemunas.press/straipsniai/paveldas-ir-atsisakymas/; žiūrėta 2025-08-10). 3.2.2. Žingeidus, -i reiškia daugiau nei tiesiog smalsus, -i, ne visai tą patį, ką smalsus (atitinkamai ir jų bendrašakniai žodžiai). Tokių atvejų yra gausiau. P. Kniūkšta teigė, kad žingeidus reiškia ne paprastą smalsumą, o norėjimą žinoti (1994: 13), į tai V. P. Būda replikavo 27 Nors ir taisomas, žingeidus, -i yra labai gajus, nes jo reikšmė skiriasi nuo žodžio smalsus, -i reikšmės (Būtėnas 1975: 185, cit. iš Sabaliauskas 1990: 289). „Būdvardis žingeidus DŽ3 irgi turi pažymą ntk. (= smalsus). Argi žingeidus ir smalsus yra sinonimai? Juk netapatūs ir pedagogikos terminai smalsumas ir žingeidumas, kurie įvardijami skirtingais žodžiais taip pat ir anglų, rusų, vokiečių kalbose <…>“ (Malakauskas 1997: 12). 28 „Lietuvių kalboje žodis zingeidumas dažnai vartojamas įvairiuose kontekstuose, pavyzdžiui, apibūdinant vaikų smalsumą mokykloje, mokslininkų siekį atrasti naujus dalykus ar paprastų žmonių norą sužinoti daugiau apie juos supantį pasaulį. Šis terminas gali būti naudojamas tiek teigiama, tiek neigiama prasme, priklausomai nuo konteksto.“ (https://zingeidumas.lietuviskai.lt/; žiūrėta 2025-08-30. Šaltinis leksikografine ir moksline prasme abejotinas, informacija jame panaši į sugeneruotą DI, tačiau nagrinėjamu atveju norisi atkreipti dėmesys į jame minimą siekio atrasti semą.) 29 Čia ir toliau šiame skyriuje pateikiami vartosenos pavyzdžiai DLKT tyrinėti 2024-09. 9 klausdamas „[B]et argi smalsus, smalsumas nereiškia noro žinoti?“ (Būda 1999: 7). Išties, matyt, smalsumo ir žingeidumo semantinį skirtumą lemia tai, kad žingeidus, -i turi papildomą semą – tai ne tik tiesiog smalsus, bet siekiantis įgyti daugiau žinių tam, kad tobulėtų. Pavyzdžiai iš DLKT: <…> turime nemažai ūkininkų, išsilavinusių, trokštančių vis daugiau žinoti ir žingeidžių, išmanančių, suprantančių, kad be mokslo žinių toli nenueisi <…> Ji sutiko be galo žingeidžius, išsilavinusius ir dirbančius iš pašaukimo mokytojus bei patyrė, kad jos sutikti mokytojai buvo pasiaukojantys savo profesijai ir mokiniams. Reikia manyti, kad žingeidesni studentai tada buvo skatinami domėtis moksline veikla, ieškoti ir patirti atradimo džiaugsmą. „Kokia jėga stumia žmogų į mokslinį darbą? Man rodos, vienintelė – žingeidumas. Ne smalsumas, kaip sako kalbininkai, o žingeidumas. Seniau žingeidumą žmonės tenkino kiekvienas kaip išmanė, o dabar šį dvasinį troškulį tenkina visuomenė per tam tikrą organizuotą sistemą. <…>“ Karjeros stūmoklis. Didelis noras eiti į priekį ir žingeidumas. "Buhalterės pareigos manęs netenkino, tad aš nuolat domėjausi ir kitais banko reikalais, stengiausi kuo daugiau sužinoti ir išmokti <…>“ Kas paskatino rašyti? Iš kur toks didelis žingeidumas, toks platus akiratis, didelė sukauptos medžiagos gausybė? <…> Visą laiką draugavau su užrašų knygute. Plg. naujesnę vartoseną internete: Žinių jis turėjo visą savo karjerą, žingeidus buvo visada <…> Tiesiog jo charakteris: žingeidumas, noras tobulėti, patikimumas. (2025-08-04; https://www.krepsinis.net/naujiena/2-metus-be-darbo-praleidesd-kairys-apie-klaidas-utenoje-didziausia-indeli-rytui-ir-sunkumussugrizti/343987?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt; žiūrėta 2025-0807) Jaunimui profesorius rekomenduoja būti atsakingu, patriotišku ir žingeidžiu, pabrėždamas: „Domėjimas pasauliu gali pakeisti ir dabartį, ir ateitį, ir fizinę, ir psichikos sveikatą, o ir motyvus tarnauti kariuomenėje.“ (2025-07-25; https://www.snaujienos.lt/sveikatos-kodas/49328-lsu-profesoriustarnyba-kariuomeneje-gerina-sirdies-kvepavimo-sistemos-ir-raumenu-istverme; žiūrėta 2025-08-07) V. S. (1904–1992) – tarpukario dramos aktorius ir drauge baleto šokėjas (labiau balerinų asistentas), režisierius. Smetoniškų laikų scenų bei salionų žvaigždė ir drauge rerichiškos, vydūniškos dvasinės struktūros asmenybė, žingeidi, tobulinanti save, be to, raštinga. (2022-05-30; https://literaturairmenas.lt/teatras?page=14; žiūrėta 2025-08-16) Drąsus, žingeidus jaunimas! Domėjimasis, noras sužinoti, suprasti, siekti savo svajonių, būti lyderiais džiugina! (2024-04-19; https://www.facebook.com/100076194364015/videos/-dr%C4%85sus- %C5%BEingeidus-jaunimas-dom%C4%97jimasis-noras-su%C5%BEinoti-suprasti-siekti-savosvajo/440662875036377/; žiūrėta 2025-08-17) Žingeidus ir atsakingas doktorantas, kuris vertina mokslą bei siekia maksimalaus rezultato – kiekvieno vadovo svajonė (https://www.linkedin.com/posts/k%C4%99stutis-baltakys05154184_%C5%BEingeidus-ir-atsakingas-doktorantas-kuris-activity-7209149838549012482-PpgU; žiūrėta 2025-08-17) Mykolo Romerio universiteto (MRU) alumnas A. S., VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas, atliekantis rinktinės vado pavaduotojo pareigas, taip pat tikina, kad tarnyboje ypač laukiami žingeidūs jaunuoliai. „Žingeidumas yra labai svarbu. Žmogui turi būti įdomu tai, ką jis ketina veikti ar kokioje aplinkoje ketina dirbti. Turi būti atviras bendravimui bei pasižymėti analitiniu mąstymą. Žinios, įgytos studijų metu, mums tikrai gelbėja kasdieniame darbe“, – sako A. S. (2025-05-13; https://www.kurstoti.lt/s/15276/reikalingi-zingeidus-technologijoms-imlus-sienu-sergetojai; žiūrėta 2025-08-17) 16 examining the current usage of not only the adjective itself but also its derivatives, it becomes clear that there are sufficient reasons to include it in the standard language. First of all, žingeidus should apparently be considered a standard calque, i.e., a word that systematically fits in with indigenous derivatives, even though it was created based on examples from other languages. There are adjectives composed of nouns and verbs (e.g., saulėvengis, druskamėgis, etc.) in the Lithuanian language. The derivational meaning of žingeidus would even correspond to one of the derivational meanings characteristic of this type of compounds – ‘engages in, does and likes what the first part of the word means’. Secondly, although rare, there are compound adjectives in the Lithuanian language with other endings, not just -is, for example: akilandus, keturpėsčias. In terms of semantics, it should be noted that the noun žinios with the aforementioned ill-fitting meaning is found in all editions of the Dictionary of the Modern Lithuanian Language, the academic Dictionary of the Lithuanian Language, and the Educational Dictionary of the Lithuanian Language. This lexeme is used not only in spoken language, but also in edited texts (for example, in the Universal Lithuanian Encyclopedia). As for geisti, it should be noted that žingeidus is based not on the second meaning mentioned above, but on the first meaning of the base verb, ‘to want very much, to desire’. Thus, there seems to be no semantic obstacles to the adjective žingeidus originating from the phrase žinių geisti (geidė). It is also important to note the considerable number of words derived from žingeidus, or, more precisely, words related to this adjective, not necessarily directly derived from it (žingeidžiai, žingeidumas, žingeidauti, žingeidavimas, pažingeidauti, žingeiduolis, žingeida1 ‘curiosity’, žingeida2 ‘curious person’, etc.). Some of them, although corrected, are used not only occasionally. This shows that words derived from žingeidare relevant and remain in use. This is most likely because the proposed replacement smalsus is not a completely accurate equivalent (perhaps this is the most important reason to change the evaluation of the adjective žingeidus). These adjectives differ in one significant seme: žingeidus is not just curious, but seeking, even desiring, to learn more for self-education. Having decided that žingeidus and its most commonly used cognates correspond to the current norms of the standard Lithuanian language, they should also appear in the normative Dictionary of the Standard Lithuanian Language. The dictionary entries for žingeidus, žingeidžiai, and žingeidumas should reflect the semantic relationship of these words to the adjective smalsus and its derivatives, revealing their synonymy, differences in meaning, and differences in usage.