Dar kartą apie dvigarsių dėmenų i, u kiekybę: ar tikrai neilgėja bendrinei kalbai artimiausiame šnektų areale?

Bendrinė kalba / Standard Language 2025, Nr. 98, p. 1–16 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2351-7204 (elektroninis / online) Copyright © 2025 Rima Bakšienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2025-04-22. Accepted: / Priimta: 2025-05-25. 1 DAR KARTĄ APIE DVIGARSIŲ DĖMENŲ i, u KIEKYBĘ: AR TIKRAI NEILGĖJA BENDRINEI KALBAI ARTIMIAUSIAME ŠNEKTŲ AREALE? Once Again on the Quantity of Elements i, u in Mixed Diphthongs: Do They Really Not Lengthen in the Dialect Area Closest to the Standard Language? RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6716-0776 Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimetinė fonetika, fonologija, geolingvistika. https://doi.org/10.35321/bkalba.2025.98.05 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Straipsnyje analizuojama dvigarsių dėmenų i, u kiekybė vakarų aukštaičių kauniškių šiaurvakarinėje dalyje, apimančioje Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio šnektas, kurių fonologine ir prozodine sandara dažniausiai remiamasi ir kodifikuojant bendrinės tarties normas. Dėl šio tipo akūtinių dvigarsių norminio tarimo pastarąjį laikotarpį aktyviau diskutuota prieš keletą metų, teikiant tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenų rinkinį bendrinei lietuvių kalbai. Tuomet numatyta, kad pirmieji dėmenys gali būti ir trumpieji, ir pusilgiai, kalbant laisvesniu stiliumi. Tačiau klausimas vis dar išlieka galutinai neišspręstas, todėl svarbu toliau tirti šių dvigarsių prozodinius požymius šnektose, tradiciškai laikytose dėmenų i, u neilginančiu plotu, išsiskiriančiu iš visos lietuvių kalbos sistemos. Remiantis tyrimų, atliktų eksperimentinės fonetikos metodais, rezultatais ir įvertinus juos statistiniu Studento kriterijumi, straipsnyje daroma išvada, kad šiaurinėje kauniškių dalyje, Jurbarko ir iš dalies Šakių apylinkėse, tiek akūtinių, tiek cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys i, u laikytini pusilgiais, o akūtinių dėmenų ilginimas aprašomame plote stiprėja einant šiaurės kryptimi. Į nustatytus kauniškių prozodijos dėsningumus neabejotinai atsižvelgtina ir teikiant bendrinės tarties norminius variantus. ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių tarmės, vakarų aukštaičiai kauniškiai, priegaidė, mišrusis dvigarsis, balsio kiekybė. ABSTRACT The article analyses the quantity of the elements of mixed diphthongs i and u in the northwestern part of the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas, encompassing the local dialects of Jurbarkas, Šakiai, and Vilkaviškis. The phonological and prosodic structure of these regional dialects is most commonly used as a basis when codifying the norms of standard pronunciation. There is still ongoing debate about the established pronunciation of the acute syllables of this type in the standard language (whether they are short or semilong), so it is essential to identify their prosodic features in those local dialects that have traditionally been considered an area where the elements i and u do not lengthen and which stands out from the rest of the Lithuanian language system. Based on the findings of studies conducted using experimental phonetic methods and evaluated with the statistical Student’s t-test, it can be concluded that in the northern part of the Kaunas subdialect, specifically the Jurbarkas area and partly the surroundings of Šakiai, the elements i and u in both acute and circumflex mixed diphthongs should be considered semi-long. Moreover, the lengthening of acute elements 2 becomes more pronounced as we move northward within the described area. The identified prosodic patterns of the Kaunas subdialect should undoubtedly be taken into account when establishing standard pronunciation variants. KEYWORDS: Lithuanian dialects, Western Aukštaitian of Kaunas, pitch accent, semi-diphthong, vowel quantity. ĮVADAS Vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės šnektos dialektologų darbuose visuotinai nurodomos kaip artimiausios lietuvių bendrinei kalbai (Zinkevičius 1994: 27–29; 2006: 165–167; LKTCh 2004: 38; VAKKKA 2005: 36–38 ir kt.), jų fonologine sandara įprastai remiamasi ir kodifikuojant bendrinės tarties normas (plačiau žr. Pupkis 2020: 14–18; Bielinskienė ir kt. 2014: 24–34). Nors XXI a. pradžioje radęsi nuomonių, kad bendrinės kalbos formavimuisi dėl įvairių veiksnių aktualesnis tampa didmiesčių, ypač sostinės, tarties pagrindas (žr. Vaicekauskienė 2017; Čičirkaitė 2019 ir kt.; kritiką žr. Pupkis 2020: 117– 146), tradiciškai bendrinės kalbos taisyklingumas vis dar vertinamas gretinant ją su kauniškių šiaurinės dalies fonologine sistema. Vienas iš lietuvių bendrinei tarčiai iki šiol aktualių garsyno elementų yra akūtiniai dvigarsiai su dėmenimis i, u – dėl jų tarimo kalbos normintojų nemažai diskutuota (apžvalgą žr. Pupkis 2020: 170–173), tačiau pagrindiniu norminiu variantu vis dar teikiamas tokių dvigarsių tarimas neilginant šių dėmenų, išlaikant juos trumpus, nors kaip laisvesniojo stiliaus variantas jau teikiamas ir kiek pailgintas tarimas (žr. VLKK 2021). Absoliučiai daugumai lietuvių šnektų atstovų aptariamosios pozicijos dvigarsius yra įprasta tarti pailginant (žemaičiams – ir paplatinant) jų dėmenis i, u. Kaip vienintelis neilginantis plotas tradiciniuose tarmėtyros darbuose buvo apibrėžiamos būtent kauniškių šnektos apie Vilkaviškį, Šakius ir Jurbarką, taip pat Klaipėdos krašto aukštaičių ir vakarų aukštaičių šiauliškių nedidelės dalys (žr. LKA 1982: žemėl. Nr. 20). Ši nuostata pradėta nuosekliau kvestionuoti Lietuvoje išplėtojus eksperimentinės fonetikos metodais grįstus tarmių tyrimus, o ypač XXI a. pradžios eksperimentininkų, daugiausia profesoriaus Alekso Girdenio mokinių, darbuose (apžvalgą žr. Bakšienė 2014: 197). Tačiau galutinai į klausimą, kokios trukmės yra akūtiniai dėmenys i, u minimose kauniškių šnektose, vis dar nėra atsakyta, todėl straipsnyje grįžtama prie išsamesnio eksperimentinio šių garsinių vienetų tyrimo. Tyrimo tikslas – eksperimentinės fonetikos tyrimų metodais išanalizuoti vakarų aukštaičių kauniškių šiaurvakarinės dalies dvigarsių dėmenų i, u trukmę ir remiantis statistiniais parametrais įvertinti jos sąsajas su priegaidėmis. Kelti tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti konkrečius tirtų šnektų dvigarsių dėmenų i, u kiekybės požymius; 2) remiantis gautais trukmės duomenimis, apžvelgti viso šiaurvakarinio (tradiciškai neilginančiojo) VAK 1 arealo aptariamųjų dėmenų kiekybės santykius; 3) aptarti bendruosius šio tipo dvigarsių dėmenų kiekybės dėsningumus ir atsakyti į klausimą dėl jų galimo ilginimo / neilginimo analizuojamame plote. Tiriamąją medžiagą sudarė aptariamojo VAK arealo kraštinių šnektų – Jurbarko ir Vilkaviškio – tiksliniai garso įrašai. Iš abiejų šnektų įrašyta po 6 diktorius (3 vyrus ir 3 moteris, gimusius ir augusius tiriamosiose vietovėse, gerai mokančius vietinę šnektą, vidutinio amžiaus – vidurkis ~53 m.). Akūtiniai ir cirkumfleksiniai 2 dvigarsiai su dėmenimis i, u tyrimui įrašyti šiuose dirbtiniuose sakiniuose: sulūžo t ltas per upę : da(r) ši tas tas puodas; jai sk rtas buvo : rudenį ski sta tos rankos; labai k msta tas vaikas : kietai ki štas tas skilandis; vakar sp ntą pirkom : vasarą spiñta tos musės; tiesiog (už)pùltas to brudo : visas pu kas atėjo; 1 Visus sutrumpinimus žr. straipsnio pabaigoje. 2 Įvertinti akūtinių dvigarsių pirmųjų dėmenų trukmę galima tik juos lyginant su atitinkamų cirkumfleksinių dvigarsių dėmenimis, ypač tai svarbu šnektose, turinčiose tęstinę priegaidę. 3 jau (pa)kùrtas tas pečius : visas tu tas prapuolė; buvo (pa)stùmtas tas stalas : jis visai ku pas buvo; pas mus Kùnca atėjo : vasarą (at)kuñta tas vaikas. Įrašai daryti 2014 m. 3 , dalyvaujant straipsnio autorei ir po vieną vietinių šnektų atstovę, kurios pasakydavo reikiamą sakinį, o diktorius 3–5 kartus laisvai jį pakartodavo. Analizuojant medžiagą atmesti nepavykę bandymai, kiekvieno dvigarsio tyrimui imta po 3 diktoriaus pakartojimus, iš viso ištirtos 288 realizacijos (144 akūtiniai ir 144 cirkumfleksiniai dvigarsiai). Gauti rezultatai papildomai lyginami su ankstesniais metais atliktais Šakių šnektos tyrimais, siekiant kompleksiškai apimti visą akūtinių dėmenų i, u potencialiai neilginantį plotą. Atliekant tyrimą, dirbta eksperimentinės fonetikos metodais: kompiuterine programa PRAAT reikiami garsai segmentuoti, išmatuota segmentų trukmė, vėliau duomenys apdoroti kompiuterine programa EXCEL – ja skaičiuoti trukmės reikšmių vidurkiai, braižyti grafikai. Skaičiuota absoliučioji viso dvigarsio ir pirmojo dėmens trukmė milisekundėmis (ms) ir santykinė pirmojo dėmens trukmė procentais nuo viso dvigarsio trukmės 4 . Lyginamos trukmės imtys įvertintos eksperimentinės fonetikos moksle dažnai naudojamu statistikos parametru – vadinamuoju Studento kriterijumi (angl. t Test), kuris parodo, ar dviejų lyginamų grupių skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Statistinis vertinimas taip pat atliktas programa EXCEL, pasirenkant komandas Data > Data Analysis > t-Test: Two-Sample Assuming Equal Variances. Trukmės duomenis pasirinkta vaizduoti informatyviomis stačiakampėmis diagramomis, jose taip pat atsispindi tam tikri lyginamų imčių statistiniai parametrai: pirmasis ir trečiasis kvartiliai, mediana, vidurkis, minimumų, maksimumų ir išskirčių reikšmės (plačiau žr. Kruopis 1993; Čekanavičius, Murauskas 2000; Lapinskas 2010). Vertinant tyrimo naujumą ir aktualumą, pirmiausia minėtina tai, kad visas aptariamųjų dėmenų neilginantis kauniškių plotas analizuojamas kompleksiškai. Šį plotą sudaro trys ryškesni arealai – Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko, kuriems, be juos vienijančio neilginimo, būdinga ir gana daug skiriamųjų bruožų (plačiau žr. Bakšienė 2022), todėl atsakant į klausimą, kokios trukmės yra aptariamieji dvigarsių dėmenys, būtina išanalizuoti visų arealų duomenis. Naujas, išsamus kauniškių dvigarsių trukmės tyrimas būtų aktualus kodifikuojant ir bendrinės tarties normas, nes, kaip minėta, šiuo norminimo aspektu vis dar nesama galutinės bendros nuomonės. 1. ANKSTESNIEJI KAUNIŠKIŲ DVIGARSIŲ TYRIMAI Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsių dėmenų i, u trukmės klausimas nėra naujas, jam dialektologų buvo skiriama dėmesio ne viename ankstesniame darbe. Kaip jau užsiminta įvade, kapitaliniuose ir chrestomatiniuose XX a. tarmėtyros veikaluose, kuriuose šnektų ypatybės dažniausiai aprašytos tik remiantis klausa, šiaurinės ir šiaurvakarinės kauniškių šnektos (A. Salio klasifikacijos – dalis šiaurinių vakarų aukštaičių, veliuoniškiai, zanavykai ir dalis vakarinių kapsų) buvo išskiriamos iš viso lietuvių kalbos ploto, teigiant, kad akūtinių dvigarsių dėmenys i, u čia neilgėja, išlieka trumpi (LKA 1982: žemėl. Nr. 20; žr. 1 pav.). 3 Nedidelė dalis šios medžiagos jau analizuota, žr. Bakšienė 2014. 4 Aptariant santykinę trukmę, gali būti skaičiuojama ir kokią viso žodžio dalį sudaro aptariamasis segmentas (plg. Švageris 2015: 12 ir kt.), tačiau šiuo atveju nebuvo galima to padaryti, nes tiriamosios poros nebuvo absoliučiai minimalios, skyrėsi ne tik priegaide, bet ir kitais garsais, garsų skaičiumi ir pan. Procentais, o ne kitais santykiniais vienetais, pasirinkta trukmės duomenis išreikšti ir dėl to, kad buvo derintasi prie ankstesnių tyrimų, norint palyginti kelių šnektų rezultatus. 4 1 1 pav. Akūtinių dvigarsių dėmenų i, u neilginančios kauniškių šnektos (fragmentas iš LKA 1982: žemėl. Nr. 20) Lietuvoje išplėtojus eksperimentinės fonetikos tyrimus, tarmių ypatybės pradėtos verifikuoti iš naujo, pasitelkiant objektyvesnę metodologiją. XXI a. pradžioje atlikta nemažai kauniškių garsyno eksperimentinių tyrimų, tarp jų dėmesio skirta ir dvigarsių dėmenų i, u trukmės klausimui. Šių tyrimų išvadose beveik visuotinai teigta, kad akūtinių dvigarsių dėmenys aprašomajame plote pailgėja, tampa pusilgiai, tačiau išlaiko trumpojo balsio kokybę – ilgėdami jie linkę ne siaurėti, kaip visame pietrytinių lietuvių kalbos šnektų areale, o platėti, panašiai kaip vakarinėse žemaičių šnektose, tik platėjimas esąs daug silpnesnio laipsnio. Paminėtina ir tai, kad šiaurinėse kauniškių šnektose beveik visuotinai pusilgiais ir dažniausiai paplatėjusiais laikyti ir dėl tęstinės priegaidės pailgėję cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys i, u, pvz.: [²ˈʋʲɪˑlˑks] 5 ~ vi kas, [²ˈpʲɪˑrˑkt] ~ pi kti. Taigi abiejų fonologinių priegaidžių skiemenyse šie dėmenys trukmės atžvilgiu traktuoti kaip lygiaverčiai, tęstinę priegaidę turinčiuose skiemenyse pailgėjimas vertintas netgi kaip ryškesnė ir sistemingesnė prozodinė ypatybė (plačiau žr. Bacevičiūtė 2004: 89; Bacevičiūtė, Leskauskaitė 2004: 12–14; Vaišnienė, Bacevičiūtė 2005: 292–302; apžvalgą žr. Bakšienė 2014). Tačiau dažniausiai minimuose darbuose analizuoti vienos kurios nors atskiros šnektos duomenys arba jie lyginti su minimus dėmenis akivaizdžiai ilginančios pietrytinės kauniškių dalies duomenimis, kompleksinio neilginančiojo ploto tyrimo atlikta nebuvo. 2. DVIGARSIŲ BENDROSIOS TRUKMĖS REZULTATAI Pirmiausia analizuoti dvigarsių su dėmenimis i, u bendrosios trukmės matavimų rezultatai 6 . Žvelgiant į stačiakampes diagramas, vaizduojančias Vilkaviškio ir Jurbarko šnektų akūtinių ir cirkumfleksinių dvigarsių bendrosios trukmės duomenų sklaidą (žr. 2 pav.), matyti, kad abiejose šnektose esama ir bendrybių, ir skirtingų trukmės dėsningumų. 5 Dėl transkripcijos TFA ženklais žr. Bakšienė, Čepaitienė 2024. 6 Šioje dalyje aptariami tik absoliučiosios trukmės duomenys. 5 Abiem šnektoms bendra tai, kad cirkumfleksiniai dvigarsiai yra linkę būti ilgesni už akūtinius, tai pirmiausia rodo abiem atvejais aukštesnės medianų reikšmės. Tačiau skirtingas priegaides turinčių dvigarsių skirtumas pastebimai didesnis Vilkaviškio šnektoje: čia akūtinių dvigarsių trukmės reikšmių epicentras yra 178 ms, cirkumfleksinių – 194 ms, o Jurbarko atitinkamai – 164 ir 168 ms. Vilkaviškio šnektoje gana aiškiai skiriasi ir vidurkių reikšmės: akūtinių – 182 ms, cirkumfleksinių – 192 ms, Jurbarko šnektoje vidurkių skirtumo apskritai nesama – tiek akūtinių, tiek cirkumfleksinių dvigarsių trukmės vidurkis yra 168 ms. Šnektų skirtumus akivaizdžiai atskleidžia ir pagrindinės trukmės reikšmių zonos, išsidėsčiusios tarp pirmojo ir trečiojo kvartilių (diagramos „dėžėse“, atmetus „kojeles“): Vilkaviškio cirkumfleksinių dvigarsių pirmojo ir trečiojo kvartilių reikšmės yra pastebimai aukštesnės negu akūtinių, o Jurbarko abiejų priegaidžių dvigarsių pagrindinių reikšmių zonos sutampa, cirkumfleksinių dvigarsių duomenys visiškai patenka į akūtinių dvigarsių zoną. Taigi tikėtina, kad Jurbarko šnektoje nesama reikšmingo skirtumo tarp akūtinių ir cirkumfleksinių aptariamosios grupės dvigarsių bendrosios trukmės. Diagramose matyti ir tai, kad Vilkaviškio šnektoje apskritai visų matuotų dvigarsių bendroji trukmė yra didesnė negu Jurbarko, tačiau vertinant absoliučiosios trukmės duomenis tai nėra labai svarbus skirtumas, jis gali būti susijęs ir su individualiomis kalbėtojų savybėmis. 2 pav. Dvigarsių bendrosios trukmės reikšmių pasiskirstymas7 Lyginant skirtingas priegaides turinčių dvigarsių porų ( l – i, r – i…) bendrosios trukmės vidurkius (žr. 3 pav.), matyti jau aptartos tendencijos (Vilkaviškio šnektoje akivaizdžiai didesnis skirtumas tarp akūtinių ir cirkumfleksinių dvigarsių; visi Vilkaviškio šnektos dvigarsiai linkę būti ilgesni negu Jurbarko), bet išryškėja ir naujų ypatybių, pagrindžiančių minėtus bendrus dėsningumus. Vilkaviškio šnektoje 7 porose (iš lygintų 8) ilgesni yra cirkumfleksiniai dvigarsiai, tik vienu atveju (ùn – uñ) didesnės trukmės yra 7 Stačiakampėse diagramose viduryje esančios „dėžės“ vaizduoja imties reikšmių zoną tarp pirmojo ir trečiojo kvartilių. Mediana (vidurinė imties reikšmė; šiuo atveju, kai reikšmių skaičius yra lyginis (144), mediana gaunama apskaičiuojant dviejų vidurinių reikšmių vidurkį) pažymėta horizontalia linija, aritmetinis vidurkis – simboliu  „dėžės“ viduje. „Dėžių kojelių“ pradžia ir pabaiga sutampa su imties minimaliąja ir maksimaliąja reikšmėmis (plačiau žr. Lapinskas 2010). 6 akūtinis dvigarsis. Didžiausias akūtinio ir cirkumfleksinio dvigarsio skirtumas Vilkaviškio pavyzdžiuose užfiksuotas poros ùm – u atveju (24 ms), mažiausias – tarp poros r – i narių (3 ms). Jurbarko šnektoje santykiai visai kitokie: net 5 porose iš 8 ilgesni yra akūtiniai dvigarsiai, tačiau jų trukmės skirtumai nuo cirkumfleksinių daug mažesni, išsiskiria tik akūtinis ùn, ilgesnis už atitinkamą cirkumfleksinį 20 ms. Apskritai matyti, kad Jurbarko šnektoje esama daugiau varijavimo, tai leidžia įtarti, kad bendroji trukmė čia nėra reikšmingas požymis dvigarsių priegaidėms diferencijuoti. Taip pat krinta į akis tai, kad abiejų šnektų bendroji dvigarsių trukmė (nepriklausomai nuo priegaidės) apskritai labai susijusi su jų sudaromaisiais garsais: dvigarsiai su antraisiais dėmenimis n, m (bendras trukmės vidurkis 189 ms) esti žymiai ilgesni už dvigarsius su l, r (166 ms). 3 pav. Atskirų dvigarsių bendrosios trukmės vidurkiai Norint verifikuoti paveiksluose nustatytas tendencijas, atliktas statistinis trukmės imčių vertinimas vadinamuoju Studento kriterijaus testu (angl. t Test), bendrosios trukmės duomenys lyginti atskirai pagal priegaides ir pagal tiriamąsias vietoves (žr. 1 lent.). Vertinime svarbiausi du statistiniai parametrai: p reikšmė (imčių skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, jei ji mažesnė už 0,05), Studento kriterijaus reikšmė (T) ir apskaičiuotoji kritinė 95 proc. tikimybės reikšmė (t) (statistiškai reikšmingas skirtumas patvirtinamas, kai T > t) 8 . Kaip papildomi parametrai gali būti svarbūs ir dispersijos ir standartinio nuokrypio (gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos) parametrai, rodantys, kiek tiriamosios imties reikšmės nutolusios nuo vidurkio (plačiau žr. Lapinskas 2010). Lentelėse matyti, kad statistinis vertinimas patvirtino aptartus dėsningumus. Statistiškai reikšmingu laikytinas tik Vilkaviškio šnektos akūtinių ir cirkumfleksinių dvigarsių skirtumas (žr. 1 lent.), nes šiuo atveju p < 0,05 (0,00733341), o T reikšmės didesnės už t (2,7006357 > 1,96829326). Jurbarko šnektos akūtinių ir cirkumfleksinių dvigarsių bendrosios trukmės skirtumas vertintinas kaip statistiškai nereikšmingas, nes p reikšmė yra didesnė už 0,05 (0,9469643), o T < t (0,0665778 < 1,9682933). 8 Kadangi vertinama dvipusė alternatyva, į minuso ženklą prie T reikšmės dėmesio kreipti nereikia. 7 1 lentelė. Dvigarsių bendrosios trukmės statistinis vertinimas Vietovė Priegaidė Statistiniai parametrai Vilkaviškis Jurbarkas Akūtas Cirkumfleksas Akūtas Cirkumfleksas Vidurkis (ms) 182,146 192,188 168,715 168,493 Dispersija 1030,545 960,321 903,702 700,573 Standartinis nuokrypis (ms) 32,102 30,989 30,062 26,468 Matavimų skaičius 144 144 144 144 T reikšmė -2,7006357 0,0665778 p reikšmė (T<= t) (dvipusė alternatyva) 0,00733341 0,9469643 t kritinė reikšmė (dvipusė alternatyva) 1,96829326 1,9682933 Apibendrinant Vilkaviškio ir Jurbarko šnektų dvigarsių su dėmenimis i, u bendrosios trukmės duomenis, svarbūs du dalykai: Vilkaviškio šnektoje nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė cirkumfleksinių dvigarsių trukmė ir Vilkaviškio šnektoje apskritai visi dvigarsiai linkę būti ilgesni, palyginti su Jurbarko apylinkėmis. Jurbarko šnektoje patikimų akūtinių ir cirkumfleksinių dvigarsių skirtumų nenustatyta. Palyginus šiuos rezultatus su ankstesniais Šakių šnektos tyrimų duomenimis, galima pasakyti, kad bendrosios trukmės santykių modelis artimesnis Jurbarko ir Šakių apylinkėse: čia linkę būti ilgesni akūtiniai dvigarsiai su dėmenimis i, u, tačiau jų skirtumas nedidelis, statistiškai nereikšmingas, dvigarsių trukmės santykiai varijuoja priklausomai nuo skiemens centro sudaromųjų garsų (plačiau žr. Bacevičiūtė 2004: 86–88). Tikėtina, kad Vilkaviškio ir Jurbarko–Šakių arealų skirtumai nulemti pastarajame egzistuojančios tęstinės priegaidės 9 (LKA 1982: žemėl. Nr. 106). 3. PIRMOJO DĖMENS ABSOLIUČIOSIOS TRUKMĖS REZULTATAI Tiksliau atsakyti į klausimą, ar dėmenys i, u tiriamosiose šnektose ilgėja, tikėtasi išanalizavus pirmojo dvigarsių dėmens trukmę. Kaip jau minėta įvade, ištirti pirmųjų dėmenų absoliučiosios ir procentinės trukmės duomenys. Absoliučiosios trukmės reikšmių stačiakampės diagramos (žr. 4 pav.) akivaizdžiai rodo nevienodą šnektų padėtį. Svarbiausi yra šie diagramose atskleisti dėsningumai: Vilkaviškio šnektoje visų tirtų dvigarsių dėmenų trukmė yra kiek didesnė, tačiau tai absoliučiosios trukmės duomenys, kurie gali būti paveikti individualių kalbėtojų savybių ir kitų veiksnių; Vilkaviškio šnektoje nematyti aiškesnio skirtumo tarp akūtinių ir cirkumfleksinių pirmųjų dėmenų: pirmojo kvartilio, medianos ir vidurkio reikšmės tarsi rodytų, kad ilgesni linkę būti cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys, tačiau jų reikšmių zona patenka į akūtinių dėmenų reikšmių zoną, jos visiškai sutampa; Jurbarko šnektos trukmės duomenų santykis aiškesnis ir stabilesnis: visi matomi parametrai – pirmasis kvartilis, mediana ir vidurkis – akūtinių dvigarsių atveju išsidėstę šiek tiek aukštesnių reikšmių zonoje, tad jų pirmieji dėmenys linkę būti kiek ilgesni, tiesa, skirtumas irgi nėra didelis, nes didžoji dalis akūtinių ir cirkumfleksinių dėmenų trukmės imčių sutampa. 9 Kaip matyti, dvigarsių dėmenų trukmė linkusi priklausyti nuo keleto veiksnių, labiausiai nuo konkrečios šnektos prozodinės sistemos, priegaidės ir galbūt nuo skiemens sudaromųjų garsų. Ateityje svarstytina atlikti šių veiksnių diferencinės galios tyrimus, naudojant įvairesnius statistinius metodus, pavyzdžiui, dvifaktorinę ar daugiafaktorinę analizę, pastaruoju metu tyrėjų taikomą bendrinės kalbos garsų sąveikos modeliams nustatyti (žr. Švageris, Urbanavičienė 2024). Tačiau tai ne šio straipsnio, o platesnės apimties tyrimo objektas. 8 4 pav. Dvigarsių pirmojo dėmens absoliučiosios trukmės reikšmių pasiskirstymas Nubraižius grafiką, vaizduojantį dvigarsių porų dėmenų vidurkių santykius (žr. 5 pav.), vėl patvirtinami anksčiau aptarti dėsningumai. Paveiksle matyti, kad Vilkaviškio šnektoje 6 atvejais iš tirtų 8 porų didesni buvo cirkumfleksinių dvigarsių dėmenų vidurkiai; Jurbarko šnektoje – 5 atvejais iš 8 didesni buvo akūtinių dvigarsių dėmenų vidurkiai. Tai patvirtina tendenciją, kad Vilkaviškio apylinkėse ilgesni linkę būti cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys i, u, o Jurbarko – akūtinių. Kita vertus, grafike matyti, kad vidurkių santykiai nėra stabilūs, esama ir priešingų aptartai tendencijai atvejų, kai kur trukmės skirtumas tarp akūtinio ir cirkumfleksinio dėmens išvis labai menkas. 5 pav. Atskirų dvigarsių pirmojo dėmens absoliučiosios trukmės vidurkiai Šios tyrimo dalies duomenys taip pat buvo įvertinti Studento kriterijaus testu (žr. 2 lent.). Remiantis jau anksčiau minėtais parametrais, galima teigti, kad skirtingas priegaides turinčių dvigarsių dėmenų i, u absoliučiosios trukmės skirtumas galėtų būti laikomas statistiškai reikšmingu tik Jurbarko šnektoje: čia T (2,012787915) > t (1,968293255), o p < 9 0,05 (0,045073953), tačiau matyti, kad apskaičiuotosios statistinių kriterijų reikšmės nuo kritinių skiriasi nedaug, taigi ir lyginamų imčių skirtumas nedidelis. Vilkaviškio šnektos dvigarsių dėmenų i, u trukmės skirtumas pagal priegaidę pasirodė esąs statistiškai nereikšmingas: T (1,299146024) < t (1,968293255), o p (0,194940153) > 0,05. 2 lentelė. Dvigarsių pirmojo dėmens absoliučiosios trukmės statistinis vertinimas Vietovė Priegaidė Statistiniai parametrai Vilkaviškis Jurbarkas Akūtas Cirkumfleksas Akūtas Cirkumfleksas Vidurkis (ms) 92,666 96,395 84,840 81,048 Dispersija 641,860 544,646 287,953 223,054 Standartinis nuokrypis (ms) 25,335 23,338 16,970 14,934 Matavimų skaičius 144 144 144 144 T reikšmė -1,299146024 2,012787915 p reikšmė (T<= t) (dvipusė alternatyva) 0,194940153 0,045073953 t kritinė reikšmė (dvipusė alternatyva) 1,968293255 1,968293255 Apibendrinant šios dalies tyrimo rezultatus, galima teigti, kad lygintų šnektų dvigarsių su skirtingomis priegaidėmis pirmųjų dėmenų i, u santykiai nevienodi. Vilkaviškio šnektoje dažniau ilgesni linkę būti cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys i, u, tačiau jų trukmės skirtumas nereikšmingas statistiškai, taigi iš esmės akūtinių ir cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys trukme šiose apylinkėse nesiskiria. Jurbarko šnektoje ilgesni linkę būti akūtinių dvigarsių dėmenys, jų trukmės skirtumas patvirtintas ir statistiškai. Lyginant su ankstesnių analogiškų Šakių šnektos tyrimų duomenimis, matyti, kad Šakių šnekta užima tarpinę padėtį: čia ilgėlesni dažniau esti akūtinių dvigarsių dėmenys i, u (panašumas su Jurbarko apylinkėmis), tačiau statistinių trukmės skirtumų tarp skirtingas priegaides turinčių dvigarsių dėmenų nenustatyta (panašumas su Vilkaviškio apylinkėmis) (plačiau žr. Bacevičiūtė 2002: 88–91). Taigi pirminiai duomenys rodo, kad akūtinių dvigarsių pirmųjų dėmenų i, u ilginimas šiaurvakarinėse kauniškių šnektose stiprėja einant šiaurės kryptimi. 4. PIRMOJO DĖMENS PROCENTINĖS TRUKMĖS REZULTATAI Analizuojant garsinių vienetų trukmę, dažniausiai remiamasi ne tiek absoliučiaisiais, kiek kokiais nors santykiniais duomenimis, nes jie yra žymiai objektyvesni ir subtilesni, mažiau veikiami kalbėtojo individualių savybių (plg. Pakerys 1982: 44). Kaip jau minėta, šiame tyrime pasirinkta analizuoti procentinę dvigarsių pirmojo dėmens trukmę, t. y. kokią dalį viso dvigarsio trukmės ji sudaro. Iš dalies procentinės trukmės rezultatai patvirtino anksčiau aptartas tendencijas (pavyzdžiui, kad visų Vilkaviškio šnektos dvigarsių pirmieji dėmenys yra ilgesni negu Jurbarko), tačiau išryškino ir naujų dvigarsių santykių su priegaidėmis aspektų. Stačiakampėse diagramose (žr. 6 pav.) matyti, kad pagal procentinę trukmę abiejose lyginamose šnektose ilgesni linkę būti akūtinių dvigarsių dėmenys i, u – visais atvejais tiek pirmojo kvartilio, tiek ir medianų bei vidurkių reikšmės yra didesnės. Tačiau Vilkaviškio šnektoje akūtinių ir cirkumfleksinių dėmenų trukmės skirtumas vos pastebimas, trukmės reikšmių zonos iš esmės ištisai sutampa, o Jurbarko – skirtumas daug ryškesnis. 16 there are no local dialects within the entire Lithuanian language area in which these elements remain unlengthened, as the pronunciation of short elements would contradict the overall prosodic structure of acute mixed diphthongs.