Liepiamosios nuosakos dvejopos formos ir jų vartojimas rytų Lietuvos tarmėse

L IETU V.sL UK A. L.B O T Y RO S KL ATU S I MA IT LETT OS aT SR" M. O KS LŲ AKADEMTIJ A LIEPIAMOSIOS NUOSAKOS DVEJOPOS FORMOS IR JŲ VARTOJIMAS RYTŲ LIETUVOS TARMĖSE J. KARDELYTĖ Mūsų kalbos tarmės kasmet vis daugiau ir daugiau yra tiriamos. Nema- ža medžiagos surinkta ir iš rytų Lietuvos tarmių. Rytų Lietuvos tarmėse randama. įvairių archaiškų liekanų, kurios yra dékinga- medžiaga tiek dialekto- logijai, tiek kalbos istorijai, tiek baltų kalbų lyginamajai gramatikai. Šiose tarmėse yra nemaža įdomių gramatinės sandaros reiškinių, apie kuriuos mūsų kalbinė literatūra dar kol kas mažai užsimena. Čia bus apsistota prie vieno kalbos fakto, plačiai vartojamo rytų tarmėse, būtent, prie dvejopų liepiamosios nuosakos formų, arba dviejų laikų, Vienas kitas dvejopų formų pavyzdys randamas rusų, vokiečių kalbininkų pasisakymuose. Prof. J. Endzelynas jau plačiau nagrinėja liepiamąją nuosaką. Latvių k. liep. nuos. lytis be -k lygina su lietuvių k. liep. nuos. lytimis be «kt, Prof. J. Otrembskio Tverečiaus tarmės apraše* minima šių lyčių vartosena, taip pat kalbama ir apie jų darybą. Mūsų kalbinėje literatūroje šiuo klausimu nebuvo kalbėta. Didžioji mūsų tarmių dalis turi tik tokias liepiamosios nuosakos lytis, kaip ir Ik, pvz., nešk, daryk, lipk, suk, būk... neškite, darykite, lipkite, sukite, būkite... Tokios lytys yra žemaičių, vakarų ir vidurio aukštaičių tarmėse, vakarinėje rytų aukštaičių tarmių dalyje, taip pat vakarų dzūkuose. Rytų Lietuvos tarmėse sutinkamos dvejopos liepiamosios nuosakos lytys. Vienos lytys yra tokios, kurios vartojamos ir Ik, kitos — skiriasi nuo pirmųjų tiek savo vartosena, tiek kirčiavimu. Pvz., šalia lyčių daryk, rašyk, kapok, nešk, tylėk, atsikąsk yra ir lytys darai, rdsai, kapdj, nėš, ryly, atsikan t 3. Šios dviejų rūšių lytys yra nevienareikšmės. Pirmosios lytys, t. y. tos, kurios vartojamos ir Ik, kai kuriose rytų Lietuvos tarmėse vartojamos tada, kai norima pasakyti, kad liepimas būtų vykdomas ne dabar tuojau, bet po kurio laiko, ateityje. Antrosios lytys, kurios skiriasi nuo pirmųjų, yra varto- 1). Endzelins, Latviešu valodas gramatika, 887 — 893, Riga, 1951; |. End z e- lins, Baltu valodu skagas un formas, 211 — 213, Riga, 1948. *J. Otrebski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, 1, 381 —392, Kra- kéw, 1934. 3 Tarmės lytys (išskyrus pavyzdžius su sakiniais) transponuotos į lk. 12, Kalbotyros klausimai 181 jamos tada, kai norima pasakyti, kad liepimas būtų vykdomas tuojau pat, nedelsiant, kalbamuoju metu. Pvz., šių tarmių atstovas, norėdamas, kad kitas tuojau pat ką nors atliktų, padarytų, sakys: pasdkai pasaką; darai, ko stovi; nuvėt arklį; paraii žolės; iškas va čia duobelę; arnėš vandens; pakal dalgį; nešūkau lyg tvoron įkliuvęs; einté dirbt nestovėję; padaintiojte, vis bus linksmiau. Tačiau, jeigu nori, kad veiksmas, darbas būtų atliktas vėliau, ne kalba- muoju metu, tada sakys: pasakyk pasaką; nuvésk arklį; parduk žolės; iškdsk duobę; eikir dirbt ir t. t. Taigi matome, kad lytys, skirtingos nuo Ik, rodo liepimą, kuris turi būti vykdomas dabar, o lytys, kurios sutampa su lk, — liepimą, kuris turi būti vykdomas ateityje. Todėl tas lytis, kurių nepažįsta Ik ir kitos aukščiau minėtos tarmės, galima vadinti liepiamosios nuosakos esamuoju laiku, arba lytimis be priesagos -k, o lytis, pažįstamas Ik ir daugelyje tarmių, — liepia- mosios nuosakos būsimuoju laiku, arba lytimis su priesaga -k | Liepiamosios nuosakos būsimasis laikas padaromas taip, kaip ir Ik, todėl apie jo darybą čia nebus kalbama. Esamojo laiko lyčių daryba visai kitokia. Vienaskaitos II-sis asmuo Iš o-kamieniy veiksmažodžių šių lyčių daryba formaliai primena tiesio- ginės nuosakos esamojo laiko vienaskaitos II-jo asmens lytis. Pvz.. veiksma- žodžio rašyri liep. nuos. esam. |. lytis yra rūšai, veiksmažodžio baidyti — baidai, barstyti — barstai, laužyti — laužai, gaudyti -— gdudai, mėtyti — mžčtai, plaukyti — plaitkai, ardyti — aidai, vėtyti — vétai, laupyti (lupinéti) — laišpai: baidai žvi.Tblus iš „vi:$nu. (Linkmenys); para.šai lakštė.li. su-nė.lui (Link- menys); sa.kai, sa.kai, ko prikū.ndai le.Žū.vi. (Linkmenys); nemė.tai duona.s, trūpinus rinksi (Salduriskis); pasa-kai, mama, nesisarma.ci. (Kretuonys); n esvd-idai popie Tu. un, padla.gos (Zibaliské, Švenčionių raj.); ard; kruopé.lbl. (Gražuliai, Švenčionių raj.), pasa-kai, kap tų. tu. vadzini (Dvarapievis, Šven- čionių raj.); pada.rai, bralili, grė.bli. (Dūkštas); išardai la.pini. (Dūkštas); parašai pavali (Stelmužė, Zarasų raj.). Sangrąžinių veiksmažodžių šios lytys turi galūnę -ais. Pvz., klaiisais, klafisais (klausykis) dainė.lu. (Linkmenys); mokais (mokykis), dufnas nebu'si (Linkmenys); dairais (dairykis) aplifik sail (Kirdeikiai); md.udaiz_gi (maudykis), ko stovi (Palūšė). Šios lytys visados kirčiuojamos šaknyje. Jeigu veiksmažodžio šaknyje yra grynasis ar mišrusis dvibalsis, tai priegaidė priklauso nuo to, kas kirčiuoja- ma atitinkamo veiksmažodžio ties. nuos. esam. l. vns. Il-jame asmenyje: 1) Jeigu ties. nuos. esam. lL vns. II-jo asm. lytys turi kirtį galūnėje, tai liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. lytys turi tvirtagalę priegaidę, pvz., bai- dai (baidyki), daūšžai (daužyki), bafstai (barstyki). 2) Jeigu ties. nuos. esam. 182 l. vns. II-jo asm. lytys yra kirčiuotos šaknyje, tada liep. nuos. esam. I. II-jo asm. lytys turi tvirtapradę priegaidę. Pvz., šaudai (šaudyki), gdudai (gaudyki), lédai (lodyki), valgai (valgyki), saldai (saldyki). Iš į-kamienių veiksmažodžių liep. nuos. esam. |. vns, II-jo asm. lytys turi galūnę -y. Pvz., lydy (lydėki), klūpy (klūpėki), ryly (tylėki), pamyly (pamylėki), žydy (žydėki), rary (turėki), gūly (gulėki), ravy (ravėki), neklapsy (neklapsėki): pati.li kai AYvi-ra-sni.s utura (patylék, kai vyresnis kalba. Link- menys); patiri. la.zdu. (palaikyk lazdą. Palūšė); miegi“, miegi“ da. gaidzei negieda.ja. (miegok, dar gaidžiai negiedojo. Kaltanėnai); dzi.riv, dzi.ri- i, dziévu. mili: (tylėk ir dievą mylėk. Dotenėnai, Švenčionėlių raj.); ifravi-_gi dzvi-liku. sdtku. (isravék gi dvylika ary. Vosiūnai, Ignalinos raj.); neklapsi-_ jau, galvoj net, "Ža (neklapsék, galvoje net ūžia. Saldutiškis). Sangrąžinių veiksmažodžių šios lytys yra tokios pačios, kaip ties. nuos. esam. lL. vns. II-jo asm. sangrąžinės lytys. Pvz., turfes (turékis, laikykis), sėdies (sėskis), gulies (gulkis), klūpies (klaupkis): turies, kat neišlė.ktum (lai- kykis, kad neiškristum. Linkmenys); sa:dies, ko sti.psai (sėskis, ko stypsai, Kirdeikiai); gulies geraū, jau meira akisū (gulkis geriau, jau miegas akyse. Linkmenys). : Šios lytys yra kiréiuojamos taip: 1. Jei ties. nuos. esam. I. vns. II-sis asmuo kirčiuojamas šaknyje, tai ir liep. nuos. esam. 1. vns. II-jo asm. lytys turi kirtį šaknyje. Pvz., sédy (sėdėki). 2. Jei ties. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. lytys turi kirtį galūnėje, tai ir liep. nuos. šios lytys kirčio vietos nekeičia. Pvz., ravy (ravėki), lydy (ly- dėki), šydy (žydėki). 3. Jei veiksmažodis turi trumpą šaknies balsį w, tai liep. nuos. ėsam. L vns. II-jo asm. lytys kirčiuojamos tik šaknyje. Pvz., rary (turėki, laikyki), gūly (gulėki), rūpy (tupėki). Išimtis daroma tokiu atveju, jeigu yra įsiterpusi garsų samplaika -ks-, -kš-; tada yra kirčiuojama tik galūnė. Pvz., stuksy (stuksėki), truksy (truksėki), kriuksy (kriuksėki), niuksy (niuksėki), pukšy (pukšėki). Sangrąžinės lytys yra kirčiuojamos tik galūnėje. Iš (i)a-kamienių veiksmažodžių liep. nuos. esam. l. vns. II-jo asm. lytys yra ties. nuos. esam. I. kamienas. Jei kamienas baigiasi priebalsiu, tai tas priebalsis visados yra minkštas, išskyrus k, m. Priebalsiai p, m, r esti ir minkšti ir kieti. Skardieji priebalsiai yra suduslėję. Pvz., latk (lauki), /ėk (tarm. lak : lėki), sem (semki), grėp (grėbki), bar (barki), gu p (gulki), vėr (veski), sik, né¥ (neški), Bė7 (beski), gel (gelki), sviet (svieski), dur (durki): ain, abgdairai un_,Marti'nu (eik, apsidairyk pas Martyną. Linkmenys); nedi.ré.ji.s nuvein in Mat ui apklausais (nekiurksojes nueik pas Maryte piršlėmis. Linkmenys); duonela.s acikun t, undenelū asiger ir blz gerai (duonelés 183 atsikąsk, vandenėliu užsigerk ir bus gerai. Linkmenys); pašil pre. ugn e.lai, ori toks pageluo (pašilk prie ugnelės, lauke tokia pagela. Kirdeikiai); šlwuo, šiuo ačlaimu., Suiide ta.vasei atū'š (šluok kiemą, šiandien tavasai atūš. Sal- dutiškis); pasver t šunū, tai ir, lasi (pasiversk šuniu, tai ir losi. Kaltané- nai); paraū zalds Kaiilem (Dūkšto raj.). Jei tiesioginės nuosakos esam. lL. vns, II-jo ir III-jo asm. lytys tur; priesagą -v-, tada liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. galūnėje yra arba -j, arba -n, arba lieka tik šaknis. Visos trys lytys vartojamos beveik visame šių tarmių plote lygia greta. Pvz., bij, biin, bii (būki), griūj, griūn, griū (griūki), klidly, kliūn, kliū (kliūki), stūj, siūn, siū (siūki), pij, pin, pū (pūki) : pabity, da. (pabūk dar. Linkmenys); bų'm ti (būk ten. Ignalina); bu: bu“, kui laki (būk, būk, kur leki. Kaltanėnai); ij nezdairus (siūk, nesidairius. Adutiškis). Jei tiesioginės nuosakos esam. |. vns. II-jo ir III-jo asm. lytys turi priesagą -n-, tada liep. nuos. esam. Il. vns. II-jo asm, lytys yra arba su, arba be galūninio n. Pvz., griaiin, griaii (griauki), maūn, mai (mauki), šaiūn, šaii (šauki), bliaiin, bliaū (bliauki), gafin, gait (gauki), rain, rail (rauki). Abi lytys vartojamos pagrečiui: graūn | graū ši.tu. stulpu. (Linkmenys); apsmaūn || apsmaū kė.lne.m. (Kirdeikiai); su blaūn || sublaū kai, kū.rve. (Kaltanėnai). Jei tiesioginės nuosakos esam. 1. II-jo ir III-jo asm. lytys turi šaknies balsį y ir priesagą -j-, tada liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. lytys yra be galūninio j. Pvz., gy (gyki), /y (lyki), ry (ryki). Kitais atvejais, t. y., jeigu šaknies balsis ne y, lytys vartojamos ir be j ir su j. Pvz., atsistdj || atsista (atsistoki), š/uoj || šiuo (šluoki), dainoj || dainuo (dainuoki), Sokiioj || Sokdio (šokuoki), ropdj || ropa (ropoki), nmnwujdj || mya (nujoki), kapdj || kapa (kapoki): dainuoj || dainuo viz bus, ramjaū un_girdés (dainuok, vis bus linksmiau šir- dyje. Linkmenys); kapd.j | kapa mé.lkas (kapoki malkas. Kirdeikiai); mag || nuja pamiškė.n (nujok... Ignalina), Jei pirminių a-kamienių veiksmažodžių bendratis turi priesagą -0-, -ė- tai liep. nuos. vns. II-jo asm. galūnė yra -y. Pvz., raudy (raudoki), giedy (giedoki), miegy (miegoki), dreby (drebéki), ciūry (lindėki), virpy (virpėki) blizgy (blizgėki): neraudi“ $it_baisei (neraudok taip 'baisiai, Linkmenys); miegi, kat, miegi (Kaltanėnai); drabi:, drabi, vis ne, tė bu, šė.lta (drebėk, vis ne taip bus šalta. Ignalina). Iš sangrąžinių veiksmažodžių padarytos šios lytys turi galūnę -ies. Pvz.. žadies (žadėkis), deries (derékis), knisies (kniskis), barfes (barkis): Zadies atait, ko tili (žadėkis ateit, ko tyli. Linkmenys); deries graita. ir_vaZuojam (derė- kis greitai... Ignalina); baries, daugaū teip nedaris (barkis, daugiau taip ne- darys. Kaltanėnai). Iš (i) a-kamienių veiksmažodžių liep. nuos. lytys be -k yra kirčiuoja- mos taip: 184 Jei ties. nuos. esam. I. III-jo asm. šaknies balsiai yra a, e ir turi tvir- tagalę priegaidę (tarmėje vidurinę), tai liep. nuos. esam. |. vns. II-jo asm. lytys turi trumpinę priegaidę. Pvz., kas (kaski), pavak (pavoki), pašak (pa- šoki), nėš (neški), vėr (veski), mé7 (meski). Jei ties. nuos. esam, |, III-jo asm. šaknies balsiai yra 7, » ir turi trum- ping priegaidę (tarmėse vidurinę), tai liep. nuos. esam. Il. vns. II-jo asm. lytys taip pat turi trumpinę priegaidę. Pvz., fp (lipki), riš (riški), kmiš (knis- ki), rit (riski), par (pūski), lp (lupki), skūr (skuski). Jei liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. lytys turi grynąjį ar mišrųjį dvibalsį, tada kirčiuojamas antrasis sandas ir turi tvirtagalę priegaidę. Pvz., lait (leiski), bar (barki), ger (gerki), kul (kulki), vert (verski), šal (šalki), mal (malki). Antrinių a-kamienių veiksmažodžių liep. nuos. esam, I. II-jo asm. lytys yra tokios: 1. Veiksmažodžių, kurių bendratis turi priesagą -au-, liep. nuos. II-jo asm. galūnė yra -au arba -aun. Abi lytys vartojamos lygia greta. Pvz., šū- kaun || šūkau (šūkauki), rékaun || rėkau (rėkauki), riešutaiin || riešuta'į (riešutau- ki), grybaiin || grybaū (grybauki): širkaun || širkau ir. prisišauksi (Linkmenys); gri-baiin || gri.baū nebizde.le.vi.s (grybauk, nelakstęs. Kirdeikiai). Jeigu šių veiksmažodžių bendratis kirčiuojama šaknyje, tai ir liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. lytys turi kirtį šaknyje. Pvz., iūkaun || ūkau (ūkauki), siipaun || sūpau (sūpuoki). Jeigu bendratis kirčiuojama priesagoje, tai ir liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. lytys kirtį turi priesagoje. Tik skirtumas tas, kad šiose lytyse priegaidė yra tvirtagalė. Pvz., žuvaiin || fuvaii (žuvauki), lapaiin || lapaii (la- pauki; lapauti : lapus rinkti). 2. Veiksmažodžių, kurių bendratis turi priesagą -wo-, liep. nuos. esam. l. vns. II-jo asm. galūnė yra -wo arba -yoj. Abi lytys vartojamos pagrečiui. Pvz., dainio | daimioj - (dainuoki), siūbuo || siūbuūoj (sitibuoki), sopuo || sopriof (sopuoki : sunkiai kvėpuoki), Soko || Sokuoj (Sokuoki). Kirčiuojama galūnėje. 3. Veiksmažodžių, kurių bendratis turi priesagą -o-, liep. nuos. esam. I. vns. II-jo asm. galūnėje yra -oj. Pvz., kndisioj (knaisioki), Idipioj (laipioki), rdičioj (raičioki), vaikščioj (vaikščioki) : neld.i $ja.j Site aukštai nule.ksi (nelai- piok taip aukštai, nukrisi. Linkmenys); vd.ikš$ E a.j pa. darže.li. ir. daimioj (vaiks- čiok po darželį ir dainuok. Kirdeikiai). Kirčiuojama kaip atitinkamo veiksmažodžio bendratis. 4. Veiksmažodžių, kurių bendratis turi priesagą -é-, liep. nuos. vns. II-jo asm. galūnė yra -ėj. Pvz., didėj (didėki), mažėj (mažėki), sunkéj (sun- kėki): didė.j akmenė.li, magé;j tu „vargė.li (didėki, akmenėli, mažėki tu, vargeli. Linkmenys). Kirčiuojama galūnėje. Veiksmažodžių, kurių bendratis turi priesagą -in-, -em-, liep. nuos. vns. II-jo asm. lytys yra tik kamienas. Pvz., bldgin (bloginki), gėrin (gerinki), 185 soėikin (sveikinki), vdrgin (varginki). dargin (lepinki), barben (barbinki), gyven (gyvenki), darden (dardenki), kleben (klebenki), šokden (šokdenki): své.ikin graita., paki neišė. (sveikink greitai, kol neišėjo. Kirdeikiai); dd.rgin, dd.rgin, tai_pamati'si koks, ušaūks (lepink, tai pamatysi, koks užaugs. Link- menys). Lytys su priesaga -in- kirčiuojamos šaknyje; lytys su priesaga -em- kir- čiuoja galūnę ir turi tvirtagalę priegaidę. Antrinių a-kamienių veiksmažodžių sangrąžinės lytys turi galūnę -fes. Pvz., graudenies (graudenkis), gabenies (gabenkis), Sukiojies (Sukuokis): šukuojies graita. ir lak (Sukuokis greitai ir lėk. Linkmenys). Kirčiuojama kaip ties. nuos. esam. |. sangrąžinės lytys. Daugiskaitos I-sis asmuo Daugiskaitos I-jo asm. lytys yra tokios pačios, kaip ir ties. nuos. esam. Il. dgs. I-jo asm. lytys. Pvz., dainuojam (dainuokime), nėšam (neškime), tylim (tylėkime), bafstom (barstykime). - Šalia šių dgs. I-jo asm. lyčių Švenčionių krašte yra ir lytys su galūne -te. Pvz., einamte (eikime), bėgamte (bėkime), važiuūojamte (važiuokime), lipam- te (lipkime). Šios lytys su galūniniu re, greičiausiai, yra analogiškos pagal baltarusių liep. nuos. dgs. I-jo asm. lytis (uaémre), arba pagal liep. nuos. dgs. II-jo asm. lytis (žr. žemiau). Daugiskaitos Il-sis asmuo Daugiskaitos II-jo asm. lytys padaromos iš liep. nuos. esam. Il. vns. II-jo asm. lyčių, pridėjus galūnę -te, -e. Pvz., daraite (darykite), Rlailsaite (klausykite), bafstaite (barstykite), dainiojte (dainuokite), šokinčjte (šokinėkite), detė (dėkite), lintė (lįskite), rirė (riskite), būjtė (būkite), šiiktelte (šūktelkite): klaiisaite, kas ti, bir bja (klausykite, kas ten birbia. Linkmenys); visi dainuojte (Linkmenys); rirė, rirė akmenus (Kaltanėnai); kur, gi lakat, pabu.jtė (kurgi lekiat, pabūkit. Ignalina); svtectė jus, itu. i_ainté kalkuozan (Adutiškis). Sangraziniy lyčių galūnė yra -tės. Pvz., klaiisaités (Klausykités), šluojtės (šluokitės), praustės (prauskitės), šukuojtės (šukuokitės). Dviskiemenės dgs. II-jo asm. lytys yra kirčiuojamos tik galūnėje ir turi trumpinę priegaidę. Pvz., /iprė (lipkite), neštė (neškite), sukté (sukite). Triskiemenės ir daugiaskiemenės lytys yra kirčiuojamos atitinkamai pagal vns. II-jo asm. lytis: jeigu vns. IlI-sis asm. kirčiuojamas arba šaknyje, arba priesagoje, arba galūnėje, tai ir dgs. II-sis asm. turės kirtį arba šaknyje, arba priesagoje, arba galūnėje. Pvz., mdkaite (mokykite), gūlyte (gulėkite), rasaite (rašykite), sédyte (sėdėkite), padaimiojte (padainuokite), važitojte (va- žiuokite), bėginžjte (biginékite), rylyrė (tylékite), miegyrė (miegokite), pakylytė (pakylėkite), panėšyrė (panėšėkite), išravytė (išravėkite). 186 Sangrąžinių lyčių kirčio vieta yra ta pati kaip ir nesangrąžinių. Pvz., mokaités (mokykitės), Sukuojtés (šukuokitės). Čia aprašyta dvejopų liepiamosios nuosakos formų vartosena, daryba tokia, kokia yra rytų Lietuvos tarmėse: Saldutiškio, Linkmenų, Ignalinos, Adutiškio, Tverečiaus, Dūkšto ir kt. apylinkėse. Liepiamosios nuosakos dvejopos lytys sutinkamos ne tik rytų Lietuvos tarmėse, bet ir pietų dalyje, Šiose pietų tarmėse liepiamosios nuosakos lyčių be priesagos -k daryba yra beveik tokia pati, tik kartais skiriasi viena kita smulkmena. Be to, pietų tarmės liep. nuos. esam. I. ir būsim. I. lytis dažnai vartoja paraleliai be prasminio skirtumo. Liepiamosios nuosakos lytys be priesagos -k yra ir Gervėčių, Lazūnų, Apso (Baltarusijos TSR) ir kt. apylinkėse. Pvz., pagiedzi“ kokū' gra: zu gičsmi“ (Gervėčių apyl.); šluojtė, meigos, pir ku: (Gervėčių apyl.); palukté, gri-dza ir O grūrdza (Gervėčių apyl.); momula, "nebėdavdėj (Lazūnų apyl.); landz iš „papeččs (Lazūnų apyl.); vdigai dūonu: ir, dud Zmonému (Lazūnų apyl.). Žemaičiuose, vakarų dzūkuose ir kitose tarmėse yra žinomas toks posakis: „kad yr—Kkertdi, kad nėr —kentai““. Šiuo atveju gali būti arba senojo optaty- vo sustabarėjusios lytys, arba taip sudarytos dėl ritmo. "Apie šių lyčių senumą spręsti sunku. Prof. J. Endzelynas tvirtina, kad latvių k. imperatyvo vns. II-sis asm. yra identiškas su ties. nuos. esam. L II-uoju asm., tas pats galįs būti ir lietuvių kalboje’. Galima manyti, kad lietuvių kalboje o-kamieniy veiksmažodžių lytys be priesagos -k yra senesnės negu lytys su priesaga -k. Kitose ide kalbose ran- dama senojo optatyvo pavyzdžių su -ai-, -oi-, pvz., graikų k. gšpot (tegu neša), (F)i3o. (tegu mato; -oi reiškia geidžiamąją nuosaką), gotų k. bairais, -ai (nešk, teneša), nimais, -ai (imk, teima), haitais, -ai (vadink, tevadina). (ia-kamienių veiksmažodžių lytys galėtų būti identiškos su ties. nuos. vns. II-jo asm. lytimis, tik su nutrupėjusiu galūnės : (kul, vert, mėt). Mūsų senuosiuose raštuose (Daukšos Postilėje, Katekizme, Sirvydo „Punktuose sakymų““) yra randamos liepiamosios nuosakos lytys be priesagos -k. Šios lytys yra užrašytos ir su -7, ir be -i. Pvz., Daukšos Postilėje yra Didi Diewe (duoki), dud Diewe, atleid (atleiski). Taip pat yra ir graikų k. lyčių su -i: wig <* Aklydhi, 85% (duodi), bet graikų kalbos imperatyvo galūnė iš tikrųjų yra indoeuropietiška -dhi. Rytų Lietuvos tarmėse (-i)a-kamienių veiksmažodžių liepiamosios nuo- sakos lytys seniau turėjo būti su galūniniu 7; 7 turėjo nukristi neseniai, nes galūnės priebalsiai yra minkšti (vė?, mėš, kel). Kitų žodžių dėl artikuliacijos yra nukritęs net ir priebalsis (duo? (t) || dio. šhioj || $hio, dainoj || dainuo. kapdj || kapa). i-kamieniy veiksmažodžių lyčių kilmė taip pat neaiški —fonetiSky atitik- menų ide kalbose nerasta. Lotynų kalboje imperatyvas yra grynas kamienas (audi, lauda, dėlė), bet čia yra tik morfologinis panašumas. Lietuvių kalbos lytys tyly, myly, ravy..., greičiausiai, yra apibendrintos pagal kitus kamienus. 4). Endzelins, Baltu valodu skagas un formas, 213, Riga, 1948, 187 ABOSIKHE ®OPMbl NMOBEJIUTEJIbHOI0O HAKJIOHEHHS M VINOTPEBJIEHHE UX B JĮĮMAJIEKTAX BOCTOYHOH UACTH JIAKTOBCKOH CCP sl. H. KAPJIEJIMTE Peaome B craree awHasusupyercsi ynorpebsenne ABOSIKHX (bOpM MOBEJHTENILHOTO HaKJIOHeHHA. Popmbl 6e3 cydpukca -k B HeKoTOpbIX paitonax Bocrounofi JIuT- Bbl ynorpebasioress TOrja, Korja rosopsitiuii xouer, UTOObi NnoBeJIeHHe ŠČbljIO HenoJiHeHO Celiuac xe, a (opMbl ¢ cyppukcom -k--urobbl noBejieHHe ObLIO HCNOJIHEHO B ČyjiymeM, HeKOTOpoe Bpemsi cmycts. Paccmorpeno TOJIbKO obpa- 30BaHHe (opm Ge3 cyddukca -k H yz]apenHe B HHX, TO €CTb TaKHX (opm, KOTOpble He ynoTpeOJISIOTCA B JIMTEPaTypHOM S13bIKe, a TaKXe H B JIpyTHX nnaJieKTAX., dopmbl, 06pa3oBantbie OT rNIaroJIbHbIX OCHOB HA 0-, (DOpMAJIbHO TOXKAeCT- BeHHbI (bopMaM II Ji. ex. 4. H3b6sBHT. Haka. OEopMbi Ged cyddukca -k HeTOpH- ueckKH Gojiee jpeBHHe, JeM opmbl ¢ cychihbHKcoM =k. Ha 3TO YyKAa3bIBAIOT H npyrHe HH/OEBpoNneliCKHe 513bIKH, OopMbi, 06pa30BanHbie OT TrJIaroJIbHbIX OCHOB Ha #= (H KparKOe), HMeIOT oKOHUaHHe y (H nosiroe). [|poncxoxj1eHHe MX Moka He BbISICHEHO, Bopmbl, 06pa3oBanHbie OT rmIaroJIbHbIX OCHOB Ha (i)a, TOMXAECTBEHHbI copmam II Ji. ex. uy. M3BABHT HAKJ., TOJIbKO Če3 KOHEYHOro į (H KpaTkoe). 1 Ji. MH. 4. coBnajaer ¢ |-biM Ji. MH. 4. H3BABHT. Haka, II Ji. MH. V. 06pa3yeresi OT MOBEJAHTEJNbHOrO HakJoHeHHs Oe3 cyduxkca -k npH nomomw OKOHYaHHH -Ze, -e.