Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių kirtis

Bia a KR ACL B-Ov'E_Y ROWS KLAUSIMALI Pee eee y Ors ef SR MOKSLU AKADEMIJA SIAURES VAKARU DONININKU TARMIY KIRTIS Vv. GRINAVECKIS I. Kirtio riiSys Lietuviy kalbos tarmése kircio susilpnéjimas ar i&nykimas galiinése ir atsiradimas Zodzio pradzioje arba skiemenyse, esanciuose aréiau zodZio pradiios (pvz.: pdgaleis ~ pagaliais (Sakyna), lauk, it: ~ laukq (Latikuva), mali-- nus ~~ malinus (Lyduokiai), paprastai vadinamas kiréio atitraukimu. Siaurés vakary dinininky tarmése (8vdt)! kirtis taip pat tam tikrais atvejais yra atitrauktas i§ galiinés j Zodzio pradzia. Cia svarbu pazyméti tai, kad Svdt, kaip ir kitose Zemaitiy tarmése, atitraukiantiose kirtj, kirtis nera visas sukoncentruotas viename skiemenyje, bet yra padalintas keliems arba visiems zodzio skiemenims. Svdt zodziuose su atitrauktiniu kirtiu yra kir¢iuoti visi skiemenys, pvz.: di,gs ~ asis, darb,i: ~ darbij, luk, ~ lauku, led,it ~ ledij, blézdrin.g,a ~ blezdinga, par,zen,O-n.t,2 ~ pareinanti. I§ pavyzdziy matyti, kad tie skiemenys, kurie yra kiréiuoti literatirinéje kalboje (1k), turi kirtj ir tarméje. Sj kirtj, esantj Zodzio gale ir atliepiantj 1k kirtj, galima pavadinti senoviniu, nes jis, kaip pamatysime véliau, yra senesnis uz kitus to paties zodzio kirtius, Taigi senoviniu kirtiu Cia vadinamas toks kirtis, koks jis yra buves prieS kiréio atitraukimg. Visus kitus aukSciau pateiktuose pavyzdziuose esancius kiréius paprastai vadiname atitrauktiniais, nes jie, bidami naujai atsirade zodzio pradzios skiemenyse, atrodo lyg atitraukti i§ galiinés. Tokiu bidu jau patys terminai (senoyinis ir atitrauktinis kirtis) rodo zodZiuose su atitrauktiniu kiréiu nevienoda kiréiy kilme. Ne visi kirciai tame patiame Zodyje yra tariami vienodu balso stiprumu: vieni jy yra tariami silpniau, kiti stipriau. Zodziuose, kuriuose kirtis yra atitrauktas, pirmasis skiemuo visada yra tariamas stipriau uz kitus to paties ZodZio skiemenis, todél siuo atyeju pirmasis skiemuo turi pagrindinj kirtj. Kadangi Sis pagrindinis kirtis, kaip jau buvo kalbéta, yra 1 Siaurés vakary dUnininky tarmés (vdt) uZima vidurio Zemaiciy pietrytine dali, j kuriq jeina Silalés ir Vatniy rajonai (be keleto kaimy), Sildtés r, Siaurrytiy, Priekulés r. pietinis kampai, Rietavo r. pietrytiy dalis, Skaudvilés r. PieZerio ir Kosi, apylinkés, Svdt ploto kampuose yra Sios gyvenvietés: SvékSna, Pavandené, Varsédziai, Z, Naimiestis, Svarbiausioji fonetiné ypatybé, skirianti Svdt nuo kity diinininky yra afrikaty (é, d& <tj, dj) neturéjimas nekirtiuotame ZodZio gale prieS balty d, pvz.: ja*ute ~ jauCio, made ~ médzio, pa*tes ~ patios, states ~ statios, bet pae,tios e~ patios. , 109 atitrauktinis, tai jis bus vadinamas pagrindiniu-atitrauktiniu kirciu. Likusieji kirciai Zodziuose su atitrauktiniu kirciu yra tariami silpniau, todél jie paprastai vadinami Salutiniais. Tatiau ir Salutiniai kirtiai sayo tarpe néra lygiaverCiai, pvz., zodyje blézd,i‘n.g,d ~ blezdinga galinio skiemens kirtis, kaip jau auksciau buvo kalbama, yra senovinis, 0 antrojo nuo Zod%io galo — atitrauktinis. Be to, Sie abu Salutiniai kiréiai (tai paaiskés véliau) yra nevienodo stiprumo, nevienodai po jais pailgéja balsiai, turi nevienodas priegaides, todél ir jiems dar reikia duoti atskirus pavadinimus. Kadangi tolesnis nuo zodzio galo Salutinis kirtis yra atitrauktinis, tai jam geriausiai tinka salutinio-atitrauktinio kircio terminas. Zodzio gale esantis Salutinis kirtis yra senovinis, bet jo pavadinti Salutiniu-senoviniu kirtiu negalima, nes senovéje jis néra buves Salutinis, Geriausiai jam tinka Salutinio-galinio kirtio terminas, nes dis Salutinis kirtis visada biina Zodzio gale. Svdt yra ir tokiy Zodziy, kuriuose kirtis yra toje pacioje vietoje kaip ir Ik, pvz.: bite ~ biti, pava-'de ~ payadé. Ankstiau buyo kalbéta, kad toks kirtis, kuris sayo yvieta sutampa su 1k kirtio vieta, bus vadinamas senoviniu, © kadangi Siuo atyeju senovinis kirtis yra ir pagrindinis, tai ji galima vadinti pagrindiniu-senoviniu kirtiu. Zodziuose, kurie yra kirgiuojami pagrindiniu-senoviniu kiréiu, tam tikrais atvejais irgi bina salutinis kirtis, pvz.: dérb,d-u~ dirbau, vf'r,d~ vyrai, vd'l,i-ze ~ valyti (valyti). Siuo atveju, kaip i§ pavyzdziy matyti, naujasis kirtis yra atsirades ne prieskirtiniuose, bet pokirtiniuose skiemenyse. Tarmés kirtis, atsirades pokirtiniuose skiemenyse, visada yra tariamas silpniau uz pagrindinj-senovinj kirtj, todél jis yra Salutinis. Kad bity galima jj atskirti nuo kity auk&tiau minéty Salutiniy kiréiy, jj galima pavadinti Salutiniu-nukeltiniu kirtiu, nes jis yra lyg ir nukeltas i§ Zodzio pradzios i galinius arba aréiau prie Zodzio galo esantius skiemenis. Tokiu biidu Sydt yra penkios kirtio rays: du pagrindiniai kirtiai — pagtindinis-atitrauktinis ir pagrindinis-senovinis ir trys Salutiniai kirtiai — salutinis-atitrauktinis, Salutinis-galinis ir galutinis-nukeltinis. Il. Kirgio atitraukimo kilmé ir senumas 1. Siaurés lietuviy kalbos tarmiy (jy tarpe ir Zemaitiy) kiréio atitraukimo i§ galiinés j Zodzio pradzig prieZastimi dazniausiai laikoma kity kalby — latviy arba kurSiy ir ziemgaliy jtaka®, Pirmoji nuomoné i§ karto atrodo patraukli dél savo paprastumo, bet jai priegtarauja tas faktas, kad Zarasy krasto lietuviai, gyvenantys greta su latviais, kirtio neatitraukia. Antroji nuomoné turi vieng gana svary argumentga: lietuviy kalbos tarmiy kir¢io’ atitraukimo plotas bemaz sutampa su kurSiy ir Ziemgaliy gentiy, gyvenusiy Lietuvos teritorijoje, plotu®. Tatiau Zemaitiy asimiliuotieji kurSiai patys néra ig seno turéje kirgio Zodzio pradzioje*, todél ir pripazinus éia kurgiy jtaka, klausimas lieka nei§- sprestas: dar reikia jrodyti, kokia priezastis verté kurSius nukelti kirtj j Zodzio pradzig. Yra manoma, jog j kurSiy kalba toks kirtiavimas bus atéjes i8 2 Archivuam Philologicum (toliau APh), 4, 33, Kaunas, 1933. * APh, 4, 33; Die Zemaitische Mundarten (toliau ZM), 204, Kaunas, 1930. ‘J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, 32, Riga, 1951. 110 ugry-suomiy genties — lybiy. Galimas dalykas, kad kurgiai paveldéta i8 lybiy kiréio atitraukima j ZodZio pradzia bus perdave Zemaitiams. Tatiau pats kirZio atitraukimo procesas bus vykes palaipsniui, pagal tam tikrus désnius, Kurgiy jtaka Cia nebent galime laikyti tik pirmuoju impulsu kiréio atitraukimo tendencijai atsirasti. ; K. Jaunius mano, jog kirtis lietuviy kalbos tarmése bus atitrauktas nepriklausomai nuo kity kalby jtakos. Jis samprotauja Sitaip: »paprastai mes kalbame, kad ... kirtis ,,peréjo“ arba ,,yra perkeltas i§ galiinés j saknies skiemenj. Bet i8 tikrujy kKirtis visar nevaikstioja ir niekada néra kilnojamas, 0 tiktai jvyksta Sitoks procesas: priklausomai nuo senojo pagrindinio kircio susilpnéjimo sustipréja kirtis prie’ einantiojo skiemens, turinéio... kylancig ptiegaide, kuri, palaipsniui stiprédama, nekeigia savo akustinio sandaro, dél ko antrinis-atitrauktinis (mepeqHeBTopHuioe) kirtis visada turi tvirtagale priegaide. Senojo pagrindinio kirtio silpnéjimo ir antrinio stipréjimo palaipsniskumg jrodo tas faktas, kad, jeigu senasis kirtis yra ant ilgo balsio, tai jis, atsiradus pagrindiniam-antriniam (kirgiui) prie’ einantiame skiemenyje, Darbény tarméje nekrinta iki silpnai kir¢iuojamyjy skiemeny lygio, 0 islaiko dalj savo ankstesnés reiksmés, pasidarydamas antriniu kirtiu: plg., pvz.. Darbény gé.i.sm,ié, gmiton,itos*. Sioje savo teorijoje K. Jaunius jrodo, kad kirtis is galinés j Zodzio pradzia buvo atitrauktas palaipsniui, i8 pradzios paliekant dalj kirtio senojoje vietoje, Zodzio gale. Ta K. Jauniaus teiginj patvirtina daugelis lietuviy kalbos tarmiy, atitraukianéiy kirtj. Visy pirma beveik visos kirtj atitraukiantios Zemaitiy tarmés (neskaitant kai kuriy viety Latvijos pasieniais: Akmené, Vegeriai, Klykoliai) dar ir Siandien dalj kiréio turi iglaikiusios Zodzio gale. Aukstaiviai_vakarieciai, gyvenantieji greta su Zemaiciais ir atitraukiantieji kirtj, taip pat dalj kiréio tebeturi Zodzio gale, pvz.: diend ~ diend (Krakés), Sdkd ~ Saka, vajka} ~ vaikai (Siauliai). Sie faktai aiskiai rodo, kad kirtio slinkimas i8 galtnés j Zodzio pradzia kalbamose tarmése néra pasibaiges. K, Jauniaus kiréio atitraukimo teorija pasidaro visai jtikima, kai kirtio atitraukimg susiejame su akitiniy galiniy trumpéjimu. Prof. J. Endzelynas apie 3j K. Jauniaus samprotavimg yra Sitaip atsiliepes: »,Kaip toks pirmojo skiemens kirtis gali atsirasti taip pat visai nepriklaugomai nuo svetimy jtaky, yra jrodinéjes Jaunius“. Cia pat prof. J. Endzelynas nuo saves dar priduria: ,,Tai (kirtis) latviy prokalbéje galéty biti kiles visai spontaniskai, ir tokiu bidu kirtis yra visy pirma atitrauktas — visiskai kaip kai kuriose lietuviy kalbos tarmése — i8 trumpy galiniy skiemeny dviskiemeniuose ir daugiaskiemeniuose oksitonuose j pirmajj skiemenij, paskui pirmojo skiemens kirtis svetimy kalby jtakoje galéjo biti apibendrintas‘*. Jauniaus ir Endzelyno kirtio atitraukimo teorijg trumpai galima taip suformuluoti: a) visy pirma kirtis buvo atitrauktas ig trumpos galiinés j ilga pirmajj skiemenj, b) véliau pirmojo skiemens kirtis galéjo biti apibendrintas (greitiausiai kity kalby jtakoje). 8K, Apuucs, Mamarnaa Kunxka Kopencxoii ryGepuin 1a 1898 roa, 183, Kosna, 1897. 6 J, Endzelins, min, veik., 32. 1) 2, Pirmajj cia isdéstytos teorijos teiginj patvirtina §ydt duomenys: a) Pagrindinis-atitrauktinis kirtis dviskiemeniuose ZodZiuose, kuriy pirmas skiemuo ilgas, antras trumpas, yra tariamas tvirciau, kaip visuose likusiuose dviskiemeniuose (pyz.: bd-u.g,0s ~ baugis, ri-n,e ~ ryni (ryji). b) Triskiemeniuose ZodzZiuose, kuriy pirmasis skiemuo ilgas, kiti trumpi, tam tikrais atvejais kirtis yra atitrauktas nepalickant jokio kirtio pédsako kituose skiemenyse (pvz.: kligdama ~ klykdama). Siais abiem atvejais balsiai ir dvibalsiai, kirtiuoti pagrindiniu-atitrauktiniu kirciu, yra pailgéje (jskaitant ir @, e, kai jie eina pirmaisiais dyibalsiy sandais) ir turi antring-testine priegaide. Ig to galima spresti, kad kirtis dia bus atitrauktas dar prieS kirciuoty a, e pailgéjima. c) Daugiaskiemeniuose Zodziuose, kuriy galinis skiemuo yra trumpas, 0 antrasis nuo Zodzio galo ilgas, kirtis j antrajj nuo Zodzio galo skiemenj bus atitrauktas tuo paciu metu, kaip ir pirmaisiais dviem (a, b) atvejais. Tai rodo teks pat antrojo nuo zodzio galo skiemens, turintio salutinj-atitrauktinj kirtj, ilgumas (pvz.: kérmv,dar-p,d ~ kirmyarpa), 3. Jauniaus ir Endzelyno kirtio atitraukimo teorijos pirmasis teiginys yra raktas ir tolesnei kirtio atitraukimo raidai nustatyti. Svdt kirgio atitraukimo istorijos negalima nagrinéti atsietai nuo kity Zemaitiy, o taip pat ir Ryty Lietuvos tarmiy kirtio atitraukimo, todél tia panagrinésime ir kai kuriuos bendresnius lietuviy kalbos tarmiy kiréio atitraukimo dalykus. Paprastai lietuviy kalboje, jeigu kirtis atsiranda skiemenyje prieS senajj Kirt], tai naujasis kirtis, esantis ilgame skiemenyje, visada turi tvirtagale arba viduring (kuri balso judéjimo at%vilgiu yra tvirtagalé) priegaide. Taip yra Svdt ir aukStaiciy Siaurinése tarmése, atitraukiantiose kirtj, pvz.: balta~ balta, baltos ~ baltés, Jaitkw ~ lauki (Sakyna), gi'va ~ gyva, jaiina ~ jauna (Obéliai). Tatiau pajirio zemaitiy tarméje dia yra kitaip: jeigu kirtis atitrauktas j tvirtagale Saknj, tai jis gauna testing (~ Ik tvirtagale) priegaide, pvz.: w,2 ~ Uzi (es. 1. vns. 2 asm., Gti), g0's,¢s ~~ Zgsis (Kretinga), arba vidurine (kuri yra tik trumpesné testiné), pyz.: lauk,d-~ laukai, nauj,iios ~ naujés (Salantai); jeigu kirtis atitrauktas j tvirtaprade Saknj, tai jis gauna stumtine (~ Ik tvirtaprade) priegaidg, pvz.: bd'lt,d ~ balta, bd-lt,fios ~ baltds (vyns. kim., balta) (Kretinga); pé-rm,iios ~ pirmds (vns. kim., pirma), v/ed,i's ~ véz¥s (Salantai). ; Sitoks pajiirio Zemaitiy atitrauktinio kiréio priegaidés dvejopumas rodo, kad pajirio Zemaiciai kirtj bus atitrauke dar tuo metu, kai jie ir prieSkirtiniuose skiemenyse tebetaré dvejopa priegaide: tvirtagale ir tvirtaprade. Tokiu biidu prieiname prie i&vados, kad pajirio Zemaiciai atitrauké kirtj dar prieg nekirciuoty prieSkirtiniy skiemeny priegaidés suvienodinima, o kiti Zemaitiai jau po nekirciuoty priegkirtiniy skiemeny priegaidés suvienodinimo. Vadinasi, pajiirio Zemaitiai atitrauké kirtj ankséiau, o visi kiti véliau. Pajiirio zemaitiy prieskirtiniai ilgi skiemenys, uZéjus_prieskirtiniy skiemeny tvirtapradés priegaidés virtimo j tvirtagale laikui, jau buyo kiréiuoti atitrauktiniu kirtiu ir todél nebegaléjo pakeisti priegaidés, nes tik nekirciuoty skiemeny priegaidés 112 yra suvienodéjusios; prieSkirtiniuose skiemenyse yra apibendrinta tvirtagalé priegaidé, o pokirtiniuose — tvirtapradé, pyz.: kalnai, bet kdlnus, végélé, bet végéles. Kad pajiirio Zemaitiy kirtis atitrauktas ankstiau uz kity dounininky ir diinininky, rodo ir didesnis kirtiuoty atitrauktiniu kirtiu balsiy ir dvibalsiy pailgéjimas. Pavyzdziui, dinininky dviskiemeniy zodziy, kuriy abu skiemenys ilgi, atitrauktinio kirtio priegaidé yra viduriné, 0 balsiy ir dyibalsiy ilgumas nesiskiria nuo nekirtiuotyjy ilgumo, pavyzdziui, Zodziy lauk,i ~ laukQ, donti ~ dant pirmyjy skiemeny dyibalsiy au, on ilgumas nieku nesiskiria nuo nekiréiuoty skiemeny ty patiy dvibalsiy ilgumo, pvz.: laukd‘ms ~ laukéms, donti‘ms ~ dantims, 0 pajirio Zemaitiy pirmasis dyibalsiy sandas Siuo atveju yra pusilgis: /a.uk,ii‘m ~lauki, dd-nt,iem ~ dant, bet /aukd:ms ~ laukéms, donti‘ms ~ dantims (Salantai). Remiantis auksciau igdéstytais teiginiais, galima padaryti igvada, jog kirGio atitraukimas bus prasidéjes Zemaitiy tarmiy Siaurés vakaruose, 0 paskui slinkes j pietus. Sia i8vadq paremia dar Sie Zemaiciy tarmiy duomenys: a) dounininky atitrauktinis kirtis yra tariamas tvirciau negu diinininky. b) dinininky tarmés plote atitrauktinis kirtis, einant i§ Siaurés j pictus, silpnéja, kol pietiniame tarmiy pakraStyje visai sumysta, c) dounininky, ypat Siauriniy, galininiai balsiai, kirciuoti senoviniu kiréiu, yra silpniau tariami kaip 8vdt, ir senovinis (Salutinis-galinis) kirtis menkiau girdimas, pvz.: grdz,és ~ grazus, 17,2 ~ turii: (Salantai). Kadangi atitrauktinio kirtio stiprumas, balsiy ir dvibalsiy pailgéjimas po juo rodo kiréio atitraukimo senuma, tai, remiantis giais duomenimis, galima manyti, jog Zemaitiy kirtis bus atitrauktas, sutinkamai su aukStiau igdéstyta K, Jauniaus ir Endzelyno teorija, ne i§ karto, bet palaipsniui. Visy pirma kirtis bus atitrauktas i trumpos galiinés j prieS einantj ilga skiemenj, paskui i8 ilgos galinés j ilga ir i8 trumpos j trumpa Saknj ir pagaliau — i§ ilgos galiinés j trumpa Saknj. Sitokias dvi kiréio atitraukimo stadijas randame ir dabartinése lictuviy kalbos tarmése: a) i8 trumpos galiinés j ilga prie’ einant; skiemenj, pyvz.: malii*nus ~ malinis, wilkus ~ vilkts (Lyduokiai), /aitkus ~ laukus, bet lauki: ~ laukiy Obeliai), diend ~ diena, bet diend-s ~ diends (Krakés), giva ~ gyva, merga ~ merga, ainu~einu, bet miski ~ misk (Debeikiai), ra.nk,@~ranka, vdi.- k,tis ~ vaikiis, bet sakd ~ Saka, vaika: ~ vaikai (Kraziai); b) i§ ilgos tvirtagalés ir trumpos galiinés j ilga ir trumpa prices einantj skiemenj, pvz.: 8,tos ~ lygids, dukit,tios ~ aukstds, sak,tios ~ Sak6s (Darbenai), dss ~ usnis, sdk ~ Saka (Seduva). 4. Sydt kiréio atitraukimo senuma liudija ne tik testiné ar viduriné priegaidé atitrauktiniu kirtiu kirtiuotame ilgame skiemenyje, bet ir kiti tarmés duomenys, Visy pirma galiinés trumpéjimas. Kaip jau kalbéta, kirtis néra atitrauktas i§ antro ir tolesniy nuo Zodzio ygalo skiemeny, bet tais atvejais, 7 Plg. K. Biiga, Lietuviy kalbos Zodynas, XIX, Kaunas, 1924, 8, Kalbotyros klausimai 113 kai galinis ir antras nuo Zodzio galo skiemenys dél galiinés trumpéjimo yra susilieje j vieng, tai kirtis yra atitrauktas ir i§ antrojo pagal kilme nuo Zodzio’ galo skiemens, pvz.: gri'b,oks ~ grybukas, kéri,2ks ~ kirtikas, vied, Oks ~ vezikas. Cia svarbu ne tick pats kirtio atitraukimas, kick atitrauktiniu kirgiu_kiréiuoty balsiy bei dvibalsiy ilgumas ir priegaidé. Jeigu kirtis yra atitrauktas if tarméje nesutrumpintos Zodzio galiinés, kurioje senovinis kirtis yra ant trumpo balsio, tai atitrauktasis j ilga skiemenj kirtis visada turi testine priegaide, o balsiai ir dvibalsiai, kirgiuotieji Siuo atitrauktiniu kirgiu, yra pailgéje, pvz.: grib,os ~~ grybis, /a.u.k,ds ~ laukis, bet auk3éiau minétu atveju, “kur turime visai tokj pat skiemeny ilgumo santykj (— W), atitrauktinis kirtis turi vidurine priegaide, 0 juo kiréiuojamieji balsiai ir dvibalsiai yra tokio pat ilgumo, kaip ir nekir¢iuotame skiemenyje (pvz.: gri‘bo-ka ~ grybika, herte-ka ~ kirtika, vieg ams ~ vézidms). Ka rodo &is atitrauktinio kirtio priegaidés ir balsiy bei dyibalsiy pailgéjimo nevienodumas ZodZiuose su vienodu skiemeny ilgumo santykiu (— \)? Paéme pavyzdzius su abiem ilgais skiemenimis, matome, kad Gia turime visi8kai tokj pat atitrauktiniu kirciu kirciuoty skiemeny ilguma ir priegaide, kaip ir nagrinéjamuose pavyzdZiuose su nutrupéjusia galiine (pvz.: lauk,i ~ lauki@ ir lauk,oks ~ laukiikas; ki'm,i-~ kiem@ ir hi m,oks ~ kiemukas). Tiek pagrindinio-atitrauktinio, tiek ir Salutinio-galinio (senovinio) kirgio stiprumas Siuose pavyzdziuose, nepaisant nevienodo skiemeny ilgumo santykio, visiskai sutampa. I§ viso to, kas cia pasakyta, paaiskeja, jog tuo metu, kai kirtis kélési i§ trumpo galinio skiemens j prie’ einantj ilga skiemenj, galinis skiemuo dar nebuvo susiliejes j viena skiemenj su prieS juo einangiuoju (kitaip sakant, laukiukas dar nebuvo isvirtes j laukuks). Jeigu kirGio kélimosi i§ trumpo galinio skiemens j prie’ einantj ilgg skiemenj metu bitu jau buves Jaukuks, tai Siandien jis bity tariamas /a.uk,dks, visai taip pat kaip ir /a-u.k,ds ~~ laukis. Vadinasi, galiiné sutrumpéjo jau po pirmojo kirgéio kélimosi i§ galiinés j ZodZio pradZig etapo. Uzéjus antrajam kirtio kelimosi j ZodZio pradzia etapui, galiiné jau bus buvusi sutrumpéjusi, vadinasi, kirtis buyo atitrauktas vienu metu Zodziuose Jauky ir laukiuks. Tuo pat metu kirtis bus atitrauktas ir ig trumpo galinio skiemens j trumpa prices einantj skiemenj tick i8 tarméje nesutrumpéjusio galinio skiemens, tiek ir i8 naujai susiformavusio i§ dviejy Zod%io galo skiemeny dél galiinés trumpéjimo (pvz.: §ak,d ~ Saka, kl@b,dts ~klebatas). Tai rodo atitrauktinio ir Salutinio-galinio (senovinio) kiréio stiprumo laipsnis ir kity tarmiy duomenys. 5. K. Biga apie kiréio atitraukimo senuma rao: ,,Balsius a, e, i, u, kurie bidami po kirtiu Zemaitiy ir rytietiy aukStaitiy (Zieminiy) snektose pavirsta pusilgiais balsiais, po atstumtiniu kiréiu lietuviai igtaria trumpai: a. Sako, snk, Pegs (Pny.), l’og Dvd., godu || %. Saka, Snékd ,,knekn<, légd, godii Skd. gudgn Mzk. Balsio irumpis rodo, kad kiréio esama cia atstumto visai nesenai‘®. Tatiau Zemaitiy tarmése trumpyjy balsiy po kirtiu ilgéjimo metu atitrauktinis kirtis (tuo metu dar, Zinoma, silpnesnis negu dabar) jau galéjo biti, bet dél savo silpnumo trumpyjy balsiy galéjo ir nepailginti. Tai rodo . K. Big a, min. veik., LI, 114 tas faktas, kad ir su pagrindiniu-senoviniu kirciu trumpieji balsiai (daugumo kirtj atitraukianéiy dinininky tik e, 0, 0 dounininky Siaurinése tarmése a, e, e, 0) nepailgéja tais atvejais, kai yra atsirades Salutinis-nukeltinis kirtis, kuris susilpnino pagrindinj-senovinj. Balsio trumpumas tiktai rodo, kad atitrauktinis kirtis ant jo yra atsikéles véliau, negu iS trumpos galiinés j ilga skiemenj, kur trumpieji balsiai, sudarantieji dvibalsiy sandus, yra pailgéje. Vadinasi, ilguose skiemenyse, j kuriuos kirtis atitrauktas i§ trumpo skiemens, atitrauktinis kirtis trumpyjy balsiy po kiréiu ilginimo metu jau buvo tapes pagrindiniu. Trumpuose skiemenyse trumpyjy balsiy ilginimo metu atitrauktinis kirtis galéjo buti (silpnas), galéjo ir nebiti. Balsio ilgumas to nerodo. Véliausiam kiréio atsikélimui ig ilgo galinio skiemens j trumpa antrajj nuo Zodzio galo skiemenj jrodyti galima remtis tiktai silpniausiu sio atitrauktinio kirgio tarimu ir kity tarmiy duomenimis. Daugiaskiemeniuose Zodziuose atitrauktinis kirtis, galima manyti, bus atsirades tretiame ir tolesniuose nuo Zodzio galo skicmenyse véliau negu pirmojo kiréio atitraukimo etapo metu. Tai rodo viduriné priegaidé ilguose skiemenyse ir nepailgéje balsiai ir dvibalsiai. 6. Kiréio traukimasis i Zodzio. galo greitiausiai i§ viso yra neatskiriamai susijes su galiinés silpnéjimu, nykimu, trumpéjimu. Tai rodo pirmiausia tas faktas, kad tarmés, kurios atitraukia kirtj, trumpina ir galiines, be to, dar tos tarmés, kuriy kirtis yra labiau atitrauktas j Zodzio pradzia, labiau trumpina galiines (pvz., Miaos upynas) ir kuriy kirtis maziau atitrauktas, ty maziau ir galiinés sutrumpéjusios (pvz., Siauliai, Krakés). Tai ig dalies paaiskina, kodél kirtis visy pirma nyksta i8 trumpos galtnés, Juk trumposios galiinés tarmése kaip tik visy pirma ir silpnéja, nyksta ir yra i&nykusios. Kad kirtio pasitraukimas i8 galiinés j zodzio pradzig yra susijes su galiinés nykimu, rodo ir tai, kad kirtis yra nusikéles } zodzio prad%ig tik i8 galiinés. I§ negalinio, k kad ir trumpo skiemens, kirtis néra nusikeles j prie’ einantj ilga skiemenj, pvz.: druobo.le ~ drobulé, auge.na ~ augino. Aukgéiau cituotame K. Jauniaus samprotavime apie kirtio atitraukima yra duotas sitoks teiginys: ,,priklausomai nuo senojo pagrindinio kircio susilpnéjimo sustipréja kirtis prie§ einanciojo skiemens“. Zodzio galo kirtio silpnéjimg aigkiai rodo akitiniy galiniy trumpéjimas. Kaip Zinome, vienos tvirtapradés galiinés yra sutrumpéjusios, o kitos pakeitusios savo tvirtaprade ptiegaidg tvirtagale. Ne visose lietuviy kalbos tarmése tvirtapradés galtinés yra vienodai sutrumpéjusios. AukStaitiai vakarietiai, vidurieciai, dziikai, didelé dalis rytietiy ir pietrytiy Zemaitiai ilgy tvirtapradziy galtiniy vietoje turi trumpus balsius, kaip Ik, pvz.: balt@ (< *balta, plg. baltdji), sausa (<*sausa), . visd (< *visd). Daugumas Zemaitiy dounininky, 0 taip pat ir Siauriniai dinininkai galinius balsius, kilusius i§ ilgy tvirtapradziy balsiy, taria silpniau, kiek redukuotai, pvz.: bd: ltt ~ bailta, rd-n. k@ ~ranka, sd.us,4~sausa (Kretinga). Zemaitiy donininky Sie balsiai yra visai menkai girdimi, pvz.: s@us’? ~ sausa, rds’ ~~ rasa, dés? ~ visa (Prickulé). Rytieciai pontininkai apie Seduvg tvirtapradziy galiniy balsiy visai nebeturi, pvz.: balt ~ balta, ras ~ rasa, sak ~ Saka. 115 Tokiu biidu ilgy tvirtapradZiy (kirtiuoty ir nekiréiuoty) galiiniy trumpéjimas yra bendras visai lietuviy kalbai. Ilgas tvirtapradis galinis balsis, virtes trumpu, kai kuriose lietuviy kalbos tarmése nenustojo trumpéjes, nykes ir toliau, todél baltd > bd-lt,4 (Kretinga). Cia, K. Jauniaus zodziais tariant, susilpnéjus senoviniam galiniam kirtiui, sustipréjo prie§ einantio skiemens kirtis. Likes be kiréio, balsis turéjo dar greitiau nykti, ir taip i8 baltd liko tik balt (Seduya). Vadinasi, tvirtapradziy galiiniy trumpéjimas bus prisidéjes prie kircio nykimo zodzio gale, kitaip sakant, kirtiuotos tvirtapradés galiinés trumpédamos verté kirtj trauktis j zodzio pradzig. Iigieji skiemenys yra tariami tvirtesniu balsu, 0 tvirtesniu balsu tariamas skiemuo Zodyje juk ir yra vadinamas kirciuotu skiemeniu. Kadangi ilgas skiemuo yra tvirciau tariamas, tai kirtis i§ trumpo skiemens lengviau galéjo pereiti j ilga skiemenj (pvz.: baltd > bda.i.t,d), negu i§ trumpo j trumpa (pvz.: Saka > Sak,d). Turint tai galvoje, galima lengvai suprasti, kodél pirma kirtis buvo atitrauktas i§ trumpos galiinés j ilga prie§ einantj skiemenj, 0 tik paskui i§ trumpos galiinés j trumpg ir i8 ilgos galiinés j ilga prieS einantj skiemenj ir véliausiai i§ ilgos galiinés j trumpg prieS einantj skiemenj. Kalbant apie vélesnj kiréio atitraukima (i8 trumpos galiinés j trumpg ir i§ ilgos j ilga prie’ einantj skiemenj, 0 taip pat i§ ilgos galiinés j trumpa prie’ einantj skiemenj), reikia turéti galvoje ir ankstesnio kirtio atitraukimo (i8 trumpos galiinés j ilga prie’ einantj skiemeni) analogija, kuri, be abejonés, irgi bus prisidéjusi prie pirmojo skiemens kirtio apibendrinimo?®. Cia dar reikia pazyméti ir nekirtiuotyjy galiiniy trumpéjimo, nykimo jtakq kirtiuotosioms. Juk, be abejonés, nekiréiuotosios galiinés trumpéjo greiGiau, o kirgiuotosios lé¢iau. Tai rodo ir tarmiy duomenys, pavyzdzZiui, kretingi8kiy dounininky nekirtiuoty tvirtapradziy galiiniy balsiai yra daugiau sunyke, negu kirtiuoty (pvz.: bait? ~ balta ir sarkt ~ Sarka). Nekirciuoty galiniy greitesnis nykimas galéjo paspartinti ir kirciuotyjy trumpéjimg ir tuo prisidéti prie kircio atitraukimo. Vadinasi, tvirtapradziy galiiniy trumpéjimas bus buves vienas i§ svarbiausiy veiksniy, sqlygojusiy kiréio atitraukimg. KurSiai bus palike Zemaiéiams tik patéig kircio atitraukimo tendencija. Kaip ilgo antrojo nuo zodzio galo skiemens tarimas yra stipréjes (jeigu galinis skiemuo trumpas), jtikimai rodo kai kurios Jietuviy tarmés, neatitraukiantios kirtio. Pavyzdziui, apie Ignaling yra tariama viend, bet ve-nd's, diend, bet de.nd's. Ka rodo dyibalsio nesutrumpéjimas tuo atveju, jeigu galiiné yra trumpa? Aisku, ir Gia veikia K. Jauniaus désnis. Sutrumpéjus kirtiuotam galinés balsiui ir dél to susilpnéjus sio balsio kirtiui, sustipréjo prie§ einanciojo ilgo skiemens tarimas, todél ie nebesuvienabalséjo. Kitais visais atvejais ie, bidamas nekirciuotas, kalbamoje tarméje yra suvyienabalséjes, sutrumpéjes. Ill. Kirgio nukélimo senumas Salutinis-nukeltinis kirtis Svdt, kaip ir kitose Zemaiciy tarmése, yra_ tik ilguose skiemenyse (jeigu jis yra atsirades ant trumpojo balsio, tai pastarasis dazniausiai yra pailgéjes). Sios riisies kirtio atsiradimui iSaiskinti tinka jau * Plg. J. Endzelins, min, veik., 32. 116 minétoji K, Jauniaus teorija apie atitrauktinio kirtio atsiradima, tik kalbamuoju atveju kircio kélimosi iS savo vietos procesas yra vykes priesinga kryptimi kaip atitraukimas. Atitrauktinis kirtis, kaip Zinome, yra atsirades prieskirtiniuose skiemenyse (vadinasi, kirtis kélési i§ Zodzio galo j zodzio pradzia: _<—_), 0 nukeltinis, pricSingai, — pokirtiniuose (Cia kirtis kélési i8 Zodzio pradzios j gala: —*_). Galima manyti, jog nukeltinis kirtis, kaip ir atitrauktinis, bus atsirades pirmiausia tuose zodziuose, kur pagrindinj-senovinj kirtj turi trumpi skiemenys. Tai rodo tas faktas, kad Siuo atveju galutinis-nukeltinis kirtis yra stipresnis, o jj turintieji balsiai ir dyibalsiai labiau pailgéje, kaip zodZiuose, kur senovinis kirtis yra ilguose skiemenyse, pvz.: (1) /ép,d:m~ Lipama (lipame), déd,éses ~ didziasis, rézd,d‘ms ~ risdamas, bet (2) né4,6-nt ~ négant, d-ug,d’m ~ dugama (augame), déob,é:ls ~~ débilas. Pirmuoju atveju (1) galutiniu nukeltiniu kiréiu kiréiuoty balsiy ir dvibalsiy ilgumas yra toks pat, kaip ir kirtiuoty atitrauktiniu kir¢iu, kur kirtis atitrauktas i§ trumpo j ilga skiemenj, 0 antruoju (2) — balsiai yra tokio pat ilgumo kaip ir nekirGiuoti, o dvibalsiy pirmasis sandas truputj trumpesnis kaip dvibalsiy, kiréiuoty pagrindiniu-senoviniu kiréiu ir turin¢iy lauztine priegaide, bet ilgesnis uz pusilgius. Salutinio-nukeltinio kirtio atsiradimo senuma padeda nustatyti kitos Zemaitiy tarmés, Dounininkai Salutinj-nukeltinj kirtj turin¢ius ZodzZius, kuriuose senovinis kirtis yra ant a, e, taria Sitaip: ndkt,é-i ~ naktie (naktiai), vésté-is ~ vesties (Kretinga), o Svdt tie patys Zodziai tariami nd@kz,i- ~ naktie, vé'sz,i's ~ vésties. Vadinasi, dounininky ¢ia tariami a, e su pagtindiniu-senoviniu kirciu yta trumpi, o svdt — ilgi. Tuo remiantis, galima manyti, kad dounininky Salutinis nukeltinis kirtis bus atsirades dar prie§ trumpuju a, e po kiréiu pailgéjimg. Atsiradus Salutiniam-nukeltiniam kirdiui, dél to susilpnéjes pagrindinis-senovinis kirtis jau nebegaléjo Siy balsiy pailginti. Svdt Salutinis-nukeltinis kirtis bus atsirades jau po a, e pailgéjimo. : Balsiai e, 9 (~?, u) ir dounininky, ir Svdt su pagrindiniu-senoviniu kiréiu yra pailgéje (pvz.: keta ~ kita, $o.va ~ siivo), bet Zodziuose, kuriuose yta Salutinis-nukeltinis kirtis, Sie balsiai yra iSlike trumpi (pvz., Svdt: stépr,é-~ stipriai, sdkr,é ~~ sukriai, Kretinga: /ép,d:m ~ lipama (lipame), 6dv,#lom ~ biyoma (buvome). Vadinasi, ir dounininky, ir Svdt Salutinis-nukeltinis kirtis bus atsirades prieS e, o pailgéjima. Balsiy a, e su senoviniu-pagrindiniu kiréiu pailgéjimas zodziuose su sa~ lutiniu-nukeltiniu kirtiu ir giy kirtiy nevienodas stiprumo santykis Svdt plote (o taip pat ir dounininky tarmése) rodo, jog nukeltinis, kaip ir atitrauktinis, kirtis pirma yra atsirades Siaurinése Zemaitiy tarmése, o véliau paplites ir pictinése.